LMA | AsmeninÄ—s svetainÄ—s

Bansevičius Ramutis


El. paštas: ramutis.bansevicius@ktu.lt

LMA emerito Ramučio Bansevičiaus veikla 1991 – 2018m

 

Išsilavinimas (baigtos mokymo įstaigos chronologine tvarka):

1949- 1956m. mokėsi Kauno 12-oje vidurinėje mokykloje;

1956-1961m. studijavo KPI;

1963-1967m. neakivaizdinė aspirantūra LMA Energetikos institute;

1967m. apgynė technikos mokslų kandidato disertaciją;

1975-1976m. mokslinė stažuotė Milano Politechnikos institute;

1982m. Maskvos Mašinų mokslo institute įgijo technikos mokslų daktaro laipsnį (nostrifikuotas į habilituoto technologijos mokslų daktaro laipsnį);

1990m. mokslinė stažuotė City University, Londone;

1992-2000m. kvalifikacijos kėlimas ir vizituojantis profesorius De Monforto Universitete (Anglija).

 

Karjera (iki šiol užimtos pareigos chronologine tvarka):

1960-1962m. inžinierius konstruktorius gamykloje „Apvija“, Kaunas;

1962-1968m. inžinierius ENIMS Kauno laboratorijoje;

Nuo 1963m. iki dabar: KPI (vėliau nuo 1990m. KTU): inžinierius, laboratorijos vedėjas. 1963–1983 m. dirbo KPI mokslinio centro „Vibrotechnika“ laboratorijoje, nuo 1976 m. vedėjas.  Docentas; 1985–1995 m. Mašinų gamybos, 1995–1996 m. Gamybos sistemų katedros vedėjas,  profesorius, Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centro direktorius; vyriausias moksl. darbuotojas;

Lietuvos MA narys-korespondentas (nuo 1990); tikrasis narys (nuo 1998m.).  LMA Technikos mokslų skyriaus pirmininkas (1997-2001),  LMA Prezidiumo narys; 

2000-2007m. KTU rektorius;

2002-2006m. Valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybos pirmininkas;

1996-2000m, 2007-2016m. – KTU Senato pirmininkas;

2012-2017m. KTU Tarybos narys.

 

Ekspertinė ir kita taikomoji veikla. 1991–95m., 2000-2004m. -  Lietuvos mokslo tarybos narys; 1992–2000m.  IFToMM (International Federation for Theory of Machines and Mechanisms) Nacionalinio komiteto pirmininkas; 1995–1999m.  LR Mokslo premijų komiteto narys; 1996–1997m.  Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų Senatų (Tarybų) konferencijos  prezidentas; 2002-2005m. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos  Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas; 2006–2011m. UNESCO Tarpdisciplininės Mechatronikos katedros vedėjas (Chair); Nuo 1995m. Didžiosios Britanijos inžinierių mechanikų sąjungos IMechE narys.

 

Dalyvauta VII bendrosios programos rengime  ekspertų grupėje „Research Potential; 2003 -2008m. laikotarpyje dalyvauta 4-iose Europos Komisijos organizuotose projektų paraiškų vertinimo sesijose; 2007- 08m. –  dalyvauta vertinant Briuselyje ir Karlsruhe (Vokietija) du vykdomus Framework VI projektus (Swarmanoid: IST Programme, Project 022888 ir I-Swarm No 507006 - Intelligent Small World Autonomous Robots for Micro-manipulation) bei galutiniame projekto Swarmanoid vertinime Lausanne (Šveicarija) 2012m. EK FET programos ekspertas (2012m.). ES projektų FET (Future & Emerging Technologies) ekspertas.

Darbas Senato pirmininku (1996-2000m, 2007-2016m.), Rektoriumi (2000-2007) bei KTU Tarybos nariu (nuo 2012m. iki 2017m.).

 

Šias pareigas apsprendė KTU Statutas bei LR Aukštojo mokslo (2000) ir Mokslo ir studijų įstatymai (2009). Pagrindinis dėmesys buvo skirtas studijų kokybei ir jų integracijai su moksliniais tyrimais. Buvo iškeltas strateginis uždavinys – KTU turi tapti MOKSLO UNIVERSITETU. 2001m. Universitetas įstojo į Europos inžinerinio mokymo draugiją (SEFI); 2003m. Universitetas tapo Europos universitetų tęstinio mokymo tinklo draugijos (EUCEN) nariu; 2006m.Universitetas tapo Europos pažangių inžinerinių studijų ir mokslinių tyrimų mokyklų konferencijos (CESAER) nariu.

 

Būdamas rektoriumi, R.Bansevičius atstovavo Universitetui studijų ir mokslo politiką kuriančiose ir įgyvendinančiose institucijose ar darbo grupėse, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, siekdamas Universiteto ir aukštojo mokslo tikslų ir atliko svarbių visuomenės ir verslo plėtrą spartinančių darbų:

 

-          1997-2001m., kaip  LMA Technikos mokslų skyriaus pirmininkas, aktyviai propagavo „Lietuvos mokslo ir technologijų Baltosios knygos“ idėją ir Aukštųjų technologijų plėtros bei Mechatronikos programą;

-          2002-2006m., kaip Valstybinio mokslo ir studijų fondo valdybos pirmininkas, patvirtino naują Fondo remiamą programą 2002-2006 metams; ji rėmėsi 2002m. liepos 19d. LR Vyrausybės nutarimu Nr. 1182 „Dėl prioritetinių Lietuvos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros krypčių patvirtinimo“. Programoje tarp kitų buvo ir Mechatronikos objektų kūrimas. Fondo rėmimo strategija vėliau pasipildė programa „Dėl Aukštųjų technologijų plėtros  programos“.

-          2001m. buvo LR Seimo Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimo ir papildymo bei Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektų parengimo darbo grupės narys;

-          LR Švietimo ir mokslo ministerijos programos "Informacijos technologijos mokslui ir studijoms" (ITMiS) valdybos nariu (iki 2007m.).

-          1996-1997m. LMT ekspertų grupės narys  Mokslo ir tyrimų sistemai Lietuvoje reorganizuoti.  

-          1997m. specialios ekspertų grupės narys, sukurtos Ministro Pirmininko (No 42, 17 January 1997), skirtos reorganizuoti mokslo ir studijų sistemą Lietuvoje.

-          2001m. grupės narys, inicijuotos Švietimo ministerijos ir skirtos reorganizuoti Mokslo ir studijų sistemą Lietuvoje.

-          Parengė studijas: Bansevičius ir kt. Pramonės plėtotės strategija. Knygoje “Lietuvos mokslas”, 41 knyga: Ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės iki 2015 metų strategija. 2002, 1014p. (žr. taip pat: „Long Term Economic Development Strategy of Lithuania until 2015“. LR Ūkio ministerija/LMA. Vilnius, 2003 (skyrius POLICY OF INDUSTRIAL DEVELOPMENT).

 

Faktai.  R.Bansevičiaus mokslinė veikla apima 2 periodus: nuo 1967m. iki 1990m. ir nuo 1990m. iki dabar. Pirmame periode jis, bendraudamas su akad. K.Ragulskiu, sukūrė pjezoelektrinius variklius bei pavaras ir pademonstravo įvairius jų taikymus. Sukurtieji mechanizmai ir sistemos pagrįsti pasiūlyta  Aktyvios kintamos struktūros kinematinės poros koncepcija, kuriai realizuoti panaudojamas „sumanių“ medžiagų sugebėjimas adaptuotis keičiantis aplinkos parametrams. Šiame periode buvo parašytos ir išleistos pirmosios pasaulyje monografijos iš pjezoelektrinių pavarų tematikos:

1. Vibrovarikliai. Vilnius, Mokslas, 1981, 193 pp. (rusų kalba)

2. Vibraciniai judesio keitikliai. Leningradas, Mašinostrojenije, 1984, 64 p. (rusų kalba)

3. Miniatiūriniai robotai. Leningradas, Mašinostrojenije, 1985, 264 p. (rusų kalba)

4. Preciziniai vibromechaniniai skeneriai. Vilnius, Mokslas, 1991, 138 p. (rusų kalba)

5. Vibromotors for Precision Microrobots. Hemisphere Publishing Corp., 1988, USA, ISBN 0-89116054905. 310p.

 

Tame periode R.Bansevičius atspausdino apie 150 straipsnių, pripažinta virš 300 TSRS išradimų bei  15 užsienio patentų tiksliosios mechanikos ir robotizacijos srityje.

 

Pjezomechanikos mokslinė mokykla. Tai 2-jo periodo mokslinė veikla, formuojant kolektyvą spręsti naujus uždavinius. Šiame periode buvo vykdomi vietiniai ir tarptautiniai projektai, aktyviai dalyvauta parodose bei skaitomos paskaitos užsienio universitetuose. Be eilės tarptautinių mokslo projektų (žr. 1-mą priedą), R.Bansevičius buvo vadovas  ES Struktūrinių fondų ir LR remiamo  projekto „Mechatronikos tyrėjų kompetencijos tobulinimo nacionalinės programos rengimas ir įgyvendinimas“; paramos sutarties Nr. ESF/2004/2.5.0-K02-VS-04/SUT-164. 

 

1990-2016m. susiformavo Pjezomechanikos mokslinė mokykla, į kurią įėjo ne tik 2-me priede  pateikti doktorantai, bet ir VGTU (profesoriai V.Giniotis, G.Kulvietis, D.Mažeika), Aleksandro Stulginskio Universiteto (prof. J.Padgurskas) bei Lietuvos Edukologijos universiteto (prof. Piotr Vasiljev) mokslininkai. Tą įrodo ir 2010m.  R.Bansevičiui, G.Kulviečiui ir P.Vasiljevui paskirta Lietuvos mokslo premija „Pjezomechaninės sistemos: teorija ir taikymai (1996–2009)“.

 

Nuo 1995m. pjezoelektriniai varikliai buvo demonstruojami įvairiose parodose tiek užsienyje, tiek ir Lietuvoje. Pasaulinėje parodoje Hanoveryje 2000m. Lietuvos paviljone KTU demonstravo 5 R.Bansevičiaus parengtus  pjezoelektrinius įrenginius. 2006m. spalio 17d. Vilniaus Universitete R.Bansevičius demonstravo valstybinio vizito į tris Baltijos šalis atvykstančiai Jungtinės Karalystės karalienei  Elžbietai II  Pjezomechanikos prietaisus ir veikiančius pjezoelektrinių pavarų modelius.

 

1990-2016m. R.Bansevičius straipsnių  sąraše yra 180 pavadinimai (jų tarpe 57 Mokslinės informacijos instituto (ISI) pagrindinio sąrašo leidiniuose) ir 5 užsienio patentai bei  21 LR patentas. 2002m. leidykla CRC Press LLC išleido pirmąjį pasaulyje žinyną THE MECHATRONICS HANDBOOK, kurio autorių tarpe yra ir R.Bansevičius.


1998m. kartu su akad. Algiu Piskarsku iniciavo  Lietuvos mokslo ir technologijų Baltosios knygos rengimą bei Lietuvos aukštųjų technologijų idėjos įgyvendinimą. LMT pavedė R.Bansevičiui suformuoti iš KTU mokslininkų „Baltosios knygos“ rengimo grupę. Ši grupė (A. Lukoševičius, Pr. Žiliukas, A. Ragauskas, R.Jucevičius, J.Staniškis, P.Vanagas, M.Petraitė) per keletą mėnesių pristatė pirmą variantą į LMT. 1999m. LR Ministras pirmininkas išleido potvarkį „Dėl Lietuvos mokslo ir technologijų Baltosios knygos projekto rengimo darbo grupės sudarymo“, kurioje dalyvavo ir R.Bansevičius. Ši knyga suvaidino didelį vaidmenį formuojant Lietuvos Aukštųjų technologijų plėtros programą. 2003m. gruodžio 22d. išėjo LR Vyriausybės  nutarimas Nr. 1645 „Dėl Aukštųjų technologijų plėtros programos patvirtinimo 2003-2006m.“;  2006m. spalio 24d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1048 ši programa pratęsta iki 2013m. Šios programos apimtyje įėjo ir Mechatronika: KTU Rektorius, remdamasis 2008-05-13 LR Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu Nr. SR-40-11-214, sudarė Mechatronikos nacionalinės kompleksinės programos projekto rengimo darbo grupę, į kurią be R.Bansevičiaus, įėjo žymiausi Lietuvos aukštųjų technologijų specialistai. Buvo įkurtas  Mechatronikos klasteris (valdybos pirmininko pavaduotojas R.Bansevičius) bei speciali programa, kurią administravo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra.

 

R.Bansevičius sukūrė Pjezomechanikos, kaip vienos iš Mechatronikos srities posistemių, pagrindus ir ją realizuojant įgyvendino naują precizinių įrenginių klasę – pjezoelektrines aukštos skyros kelių laisvės laipsnių pavaras. Pjezoelektrinės sistemos ir įtaisai yra klasikiniai Pjezomechanikos objektai ir taikomi kuriant precizinius aukštos skyros pozicionavimo plokštumoje ir erdvėje mechanizmus, lazerio spindulio skenavimo ir kreipimo įrenginius bei nanotechnologijose, realizuojant nanometrų skyros kelių laisvės laipsnių vykdiklius.  Pastaruoju metu R.Bansevičius su mokiniais iniciavo keletą tokių naujų Pjezomechanikos krypčių, kaip:

 

-          Pjezoelektriniai robotai su daugeliu judrumo laipsnių;

-          Straublio tipo robotai (LMT projektas SmartTrunk);

-          Pjezoelektriniai nanopalydovų orientavimo įrenginiai (MITA projektas PiezoPoz);

-          Radijo ryšio tarp nanopalydovų pakeitimas lazeriniu;

-          Didelės skyros miniatiūriniai 2D lazerio spindulio deflektoriai (LMT projektas PiezoDeflect);

-          Pjezoelektriniai liestukai akliesiems orientuotis erdvėje (LMT projektas TactileScreen ir MITA projektasTactileApps).

 

Visuomeninė veikla.

 

-          1989 – 1990m. „Mokslo Lietuva“ redkolegijos narys.

-          2000-2010m. „Technikos enciklopedijos“ redaktorių tarybos pirmininko pavaduotojas.

-          2006 – Vilniaus Nacionalinio dramos teatro Meno tarybos narys.

-          2007- 2010m. Kauno m. savivaldybės mero visuomeninis patarėjas.

-          2001-2005m. Klaipėdos universiteto Senato narys.

-          Nuo 1999m - žurnalo “Mokslas ir technika” redkolegijos narys.

-          Nuo 2000m. – mokslinio žurnalo „Mechanika“ – redakc. kolegijos narys.

-          Nuo 1995m. – mokslinio žurnalo  „Vibroengineering“ redakc. kolegijos narys.

-          Nuo 2005m. – Asociacijos „Šviesuva“ tarybos narys.

-          2008m. - Nacionalinės Pažangos premijos komiteto narys.

 

Apdovanojimai (po 1999 metų): 

 

-  Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordinas (1999);

-  De Montforto universiteto (Didžioji Britanija) Garbės daktaras (2001);

-  LMA vardinės Kazimiero Simonavičiaus (mechanika) premijos laureatas, už mokslinį darbą “Pjezomechaninių mechatronikos sistemų kūrimas ir tyrimas“(2000);

-  Belgijos Karaliaus karūnos Komandoro ordino kavalierius (2006);

-  Čekijos užsienio reikalų ministerijos sidabrinis atminimo medalis (2006);

-  Lietuvos pramonininkų konfederacijos nominacijos „Profesijos riteris“ laureatas (2007);

-  Kauno krašto pramonininkų Garbės ženklas (2009);

-  Švietimo ir mokslo ministerijos Atminimo ženklas (2009);

-  Lietuvos mokslo premijos (1974, 1986 ir 2010m);

-  Kauno m. burmistro Jono Vileišio medalis (2014).

-  Savaitraščio VEIDAS 2012 apdovanojimas Mini Nobelio vardu (per pastarąjį dešimtmetį 2002 – 2012m. daugiausiai pasiekusiam ir nusipelniusiam Lietuvos mokslininkui (technologijos mokslų srityje).

 

(1-mas priedas) R.Bansevičiaus vykdyti mokslo projektai 1995 -2018m.

 

1995 – 96 -  Coordinator (KUT) CME-01023-95. Aviaeducation. Vilnius Technical University, Coordinator; KTU, LT; Swedish ATS Academy, International Training and Technology Transfer, S; Universita degli studi di Bologna, I; City University, UK.

JAV nacionalinės tyrimų Tarybos jungtinis projektas tarp KTU ir Šiaurės Ilinojaus Universiteto. 1993-2002. Koordinatorius nuo KTU – R.Bansevičius.

INCO-COPERNICUS project IC15-CT96-0727 „Save diagnozuojančių kompozitų adaptyvieji technologiniai procesai“.1996-2000. Koordinatorius nuo KTU – R.Bansevičius.

ES projektas „Copernicus“ SPA CP941109 „Aktyvūs pjezoelektriniai daugelio laisvės laipsnių žadinimo elementai“, 1994-1997. Koordinatorius nuo KTU – R.Bansevičius.

 

NATO SCIENCE PROGRAMME: Advanced Study Institute “RESPONSIVE SYSTEMS FOR ACTIVE VIBRATION CONTROL” (Maratea, Italy, 2001). Partner-country co-director: BANSEVICIUS R., (Kaunas University of Technology).

FRAMEWORK 5 projektas G5RT-CT-2001-05024 „Poliškoji elektrokeramika“ (POLECER,  Polar Electroceramics), 2001–2007 m. ( koordinatorius nuo KTU).

FRAMEWORK 5 projektas IST-2001-32240. Smart Interactive Tactile Interface Effecting Graphical Display for   the Visually Impaired (ITACTI, 2001 – 2006m.)  „Sumaniojo interaktyviojo lytėjimo interfeiso grafiniame displėjuje sukūrimas regos neįgaliesiems“ (koordinatorius nuo KTU).

 

Lietuvos – Ukrainos tarpvalstybinio bendradarbiavimo sutarties ,,Mažų ir mikro palydovų saulės baterijų išskleidimo ir kitų sudėtingų sistemų pjezoelektrinių pavarų ir jų valdymo sistemų kūrimas, gamyba bei automatinis ir kompleksinis minėtų sistemų derinimas” koordinatorius, 2005 – 2006 m.

 

FRAMEWORK 6 projektas MINUET (NMP2-CT-2004-505657, 2004 – 2007m.): Miniaturised Ultrasonic, Engineered-Structure and LTCC-Based Devices for Acoustics, Fluidics, Optics and Robotics.). ,,Miniatiūrizuoti ultragarsiniai plonų aktyviųjų sluoksnių principu veikiantys akustiniai, optiniai ir robotų technikos prietaisai“. (KTU, kaip partnerio, koordinatorius).

 

6 BP  projekto „RIS-Lithuania“ Koordinavimo Komiteto pirmininkas(2007- 2008)

The National Project was funded by European Social Fund; "Microsensors, microactuators and controllers for mechatronic systems (Go-Smart)" (Agreement No VP1-3.1-ŠMM-08-K-01-015).; 2012 – 2014 (mokslinis vadovas).

 

7 BP projektas NordicBaltSat  "Šiaurės Europos ir Baltijos šalių potencialo panaudojimas kuriant ir taikant naujausias kosmoso technologijas" (FP7-Space-2008/11; Activity: SPA.2009.2.4.01 Support to new EU-Member States/Associated States; koordinatorius nuo KTU).

 

 KTU Mokslo fondo  Programos "AdaptMed", 2007-2008 ( “Intraveninės kraujagyslių terapijos ultragarsinės sistemos generuojamų kavitacinių srautų metodų ir įrangos kūrimas“) vadovas.

 

VMSF projekto PiezoAdapt (2007-2009)vadovas

VMSF projekto GonoTest  (2008-2010) vykdytojas

LMT projekto TactileScreen (2011-2012) vadovas.

LMT projekto PiezoTable (2012-2014) vadovas.

LMT projekto TriboPiezo (2012-2014) vykdytojas.

MITA projekto PiezoPoz (2011 -2013) vykdytojas.

MITA projekto TactileApps (2012-2013) vadovas.

LMT projekto PiezoDeflect  (2014-2016) vykdytojas

LMT projekto SmartTrunk (2015-2018) vadovas

LMT projekto OptoControl (2015- 2016) vykdytojas

ES struktūrinių fondų lėšų projekto DOTSUT – 234, (01.2.2-LMT-K-718-01-0010), (2018-2021) vykdytojas (iki 2019m.).

 

2-as priedas. Doktorantų mokslinių tyrimų tematika:

 

Moksliniai vadovai K.Ragulskis ir R.Bansevičius:

 

1. Algis Jakubauskas, 1974m. “Mechanizmų su magnetiniais ryšiais sukamųjų virpesių tyrimai”;

2. Genutė Markauskaitė, 1980m. “Vibrovariklių tyrimai”;

3. Juozas Bajorinas, 1982m. “Debalansinio tipo vibrovariklių su žalingų apkrovų kompensacija, tyrimai”;

4. Alfredas Busilas, 1983m. “Teoriniai ir eksperimentiniai skenavimo įrenginių, naudojančių pjezoelektrinius vibrovariklius, tyrimai”;

5. Jonas Gasiūnas, 1984m. “Vibrovariklių su asimetriniais virpesių ciklais, kūrimas ir panaudojimas”;

6. Jurgis Mikuckis, 1987m “Kampiniai dalinimo /matavimo įrenginiai krumpliaratinės poros bazėje”;

7. Viačeslavas Aleksejenko, 1987m “Vibrovariklių su tiesiais smūgiais kūrimas ir tyrimas”.

 

Mokslinis vadovas R.Bansevičius:

 

  8. Žilvinas Vincevičius, 1988m. “Metodų ir priemonių kūrimas padidinto tikslumo preciziniams įrenginiams”;

  9. Saulius Baskutis, 1989m “Pjezoelektrinių mašinų detalių kietumo matavimo įrengimų kūrimas ir tyrimas”;

 10. Linas Kliučininkas, 1990m. “Akustinių metodų kūrimas valdyti aerozolinius srautus”;

 11. Aloyzas Gaivenis, 1990m. „Kūrimas ir tyrimas pavarų su išskirtomis valdymo ir jėginėmis   sistemomis“;

12. Rimantas Dapkus, 1995m. „Kombinuotieji pjezoelektriniai/magnetostrikciniai keitikliai ir jų panaudojimas medžiagų tyrimams“;

13. Antanas Daugėla, 1997m. “Pjezoelektrinių kietumo matuoklių kūrimas ir tyrimas”;

14. Vytenis Sinkevičius, 1998m. „Krumpliaračių frezavimo ridinimo būdu modeliavimas ir tyrimas“;

15. Inga Skiedraitė, 1999m. “Optinių mechaninių matavimų galimybių išplėtimas, naudojant netiesinį vaizdo transformavimą”;

16. Aurimas Dominauskas, 2000m. „Miniatiūrinių magnetostrikcinių keitiklių reaktoplastų polimerizacijos monitoringui sukūrimas ir tyrimas“;

17.  Egidijus Dragašius, 2001m. „Kompozitų technologinio proceso diagnostinės sistemos sukūrimas ir tyrimas“;

18. Kazimieras Juzėnas, 2004m. „Kintamo slėgio hidraulinių sistemų kūrimas ir tyrimas“;

19. Vytis Varnavičius, 2004m. „Manipuliatoriaus pavaros su elektroreologiniu skysčiu kūrimas ir tyrimas“;

20. Vytautas Blechertas, 2007m. „Neharmoninių rezonansinių virpesių pjezoelektrinių variklių kūrimas ir tyrimas“;

21. Rūta Rimašauskienė, 2010 „Srautų valdymo įrenginių su pjezoelektriniais vykdikliais kūrimas ir tyrimas“.

22. Sigita Navickaitė, 2012  “Greitaeigių pjezoelektrinių lazerio spindulio deflektorių kūrimas ir tyrimas”.

23. Valdas Grigaliūnas, 2014 “Nanometrinės skiriamosios gebos dviejų darbo režimų slenkamojo judesio įtaisų kūrimas ir tyrimas”.

24. Paulius Borodičas, 2014 „Išplėsto matavimo intervalo ultragarsinio debito matuoklio sukūrimas ir tyrimas“.

25. Marius Gudauskis, 2014. „Grafinės informacijos perdavimo akliesiems ir silpnaregiams taktiliniu būdu įrenginių kūrimas ir tyrimas“.

 26. Doktorantas Vytautas Bakanauskas (tikslinė doktorantūra, LMT lėšos) 2018m gruodžio mėn. pristatys gynimui darbą „Pjezoelektrinių pavarų taikymo mažiesiems palydovams orientuoti tyrimas“. Tikslinė doktorantūra KTU nutraukta 2018m., ryšium su ilgalaike stažuote Europos kosmoso asociacijoje.

 

Tai pagrindiniai profesoriaus Ramučio Bansevičiaus nuopelnai, už kuriuos jam buvo suteiktas KTU profesoriaus emerito vardas.

 

2019-07-24

Asmeninis forumas


TemaPaskutinis įrašas