LMA | AsmeninÄ—s svetainÄ—s

Olenin Sergej


El. paštas: sergej.olenin@jmtc.ku.lt

Sergej Olenin

El. paštas: sergej.olenin@jmtc.ku.lt

Gimė 1958 m. Klaipėdoje. Pilietybė: Lietuvos pilietis. Habilituotas daktaras, profesorius.

Mokslinės veiklos sritys

Biologinė okeanografija, biologinių invazijų ekologija, jūros aplinkos būklės vertinimo sistemų kūrimas, povandeninių buveinių tyrimų metodų kūrimas ir taikymas.

Išsilavinimas ir profesinė klasifikacija

  • 1980. Kazanės Valstybinis Universitetas. Biologijos specialistas, biologijos ir chemijos dėstytojas.
  • 1990. A.N. Severcevo Gyvūnų evoliucinės morfologijos ir ekologijos institutas (Maskva, Rusija). Biologijos mokslų kandidatas.
  • 1997. Docentas, Klaipėdos universitetas
  • 2005. Profesorius, Klaipėdos universitetas
  • 2006 m. Okeanologijos institutas (Sopotas, Lenkija). Habilituotas daktaras mokslų apie Žemę okeanologijos srityje (specializacija – jūros ekologija).

Darbinė veikla, pareigos

  • 1980–1992. Klaipėdos hidrometeorologijos observatorijos Jūros aplinkos monitoringo laboratorija, hidrobiologas, nuo 1982 - hidrobiologijos grupės vadovas.
  • 1992 iki šiol. Darbas Klaipėdos universitete: vyresn. moksl. bendradarbis (1992-2002), vyriaus. mokslo darbuotojas (nuo 2002). Pedagoginis darbas (antraeilėse pareigose): vyr. lektorius (1993–1997), docentas (1997-2002), profesorius (nuo 2002).
    • 2008–2009. Bergeno universiteto (Norvegija) mokslinių tyrimų kompanijos UNIFOB aplinkotyros instituto vyriausias mokslo darbuotojas, atsakingas už jūros aplinkotyros fundamentinių ir taikomųjų tyrimų projektų vykdymą.

Publikacijos

Paskelbta virš 130 mokslinių publikacijų, iš jų ISI WOS sistemoje užregistruota virš 50 publikacijų. Penki svarbiausi 2014-2016 m. straipsniai:

  • Olenin S, Narščius A, Gollasch S, Lehtiniemi M, Marchini A, Minchin D, Srėbalienė G. 2016. An Indicator for Non-indigenous Species Introductions at Different Geographical Scales // Frontiers in Marine Sciences, 3: 208. doi: 10.3389/fmars.2016.00208
  • Lehtiniemi M., Ojaveer H., Gollasch S., Minchin D., Occhipinti-Ambrogi A., Olenin S. et al. 2015. Dose of truth — Monitoring marine non-indigenous species to serve legislative requirements // Marine Policy 54: 26–35. http://dx.doi.org/10.1016/j.marpol.2014.12.015
  • Ojaveer H, Campbell ML, Carlton JT, Canning-Clode J, Cook EJ, Olenin S, et al. 2015. Classification of Non-Indigenous Species Based on Their Impacts: Considerations for Application in Marine Management // PLoS Biol 13(4): e1002130. doi:10.1371/journal.pbio.1002130
  • Olenin S., Narščius A., Minchin D., Marchini A., Occhipinti-Ambrogi A., Zaiko A. et al. 2014. Making non-indigenous species information systems practical for management and useful for research: an aquatic perspective // Biological Conservation (173); 98-107
  • Zaiko A., Minchin D., Olenin, S. 2014. "The day after tomorrow": anatomy of an ‘r’ strategist aquatic invasion // Aquatic Invasions, 9(2): 145-155

Redaguoti tarptautiniai leidiniai:

  • Dame R., Olenin S. (eds). The Comparative Roles of Suspension-Feeders in Ecosystems. NATO Science Series. Earth and Environmental Series. - 2005, Springer, Vol. 47, 359 p.
  • Olenin S., Walz N. (eds). Functional diversity and Ecosystem Dynamics of the Baltic Sea. Alien Species in Brackish Water Ecosystems. Proc. 16th Baltic Marine Biologists Symposium, – 2000, Berlin, Wiley-VCH; series: International Revue of Hydrobiology, Vol. 85 (5-6), p. 523-722.
  • Leppäkoski E., Gollasch S., Olenin S. (eds). Invasive aquatic species of Europe - distribution, impact and management. – 2002, Dordrecht, Boston, London; Kluwer Academic Publishers; 583 p.

Moksliniai projektai

Svarbiausi nacionaliniai mokslo projektai:

  • BINLIT – Biologinės invazijos Lietuvos ekosistemose klimato kaitos sąlygomis: priežastys, poveikis, prognozės“, LVMS fondo inicijuotų bei prioritetinių krypčių ir Vyriausybės programų projektas, 2008-2010, vadovas.
  • BALMAN – Laivų balastinių vandenų valdymo sistemos plėtra siekiant sumažinti biologines invazijas, 2015-2017, Lietuvos – Latvijos – Taivano mokslinio bendradarbiavimo programa (LMT). Projekto iniciatorius ir koordinatorius Lietuvoje.

Svarbiausi tarptautiniai mokslo projektai:

  • ALARM – Aplinkos rizikos vertinimas biologinei įvairovei patikrintais metodais, 2004-2009, EU FP-6, projekto koordinatorius Lietuvoje, vandens bioinvazijų poveikio tyrimų grupės vadovas.
  • ELME – Europiečių gyvenimo būdas ir jūrų ekosistemos, 2004-2009, EU FP-6, projekto koordinatorius Lietuvoje.
  • DAISIE – Europos invazinių rūšių aprašo kūrimas, 2004-2008, EU FP-6, projekto koordinatorius Lietuvoje, darbo paketo „Europos svetimkraščių rūšių duomenų bazės kūrimas“ vadovas.
  • MEECE – Jūrų ekosistemų evoliucija besikeičiančioje aplinkoje, 2008-2012, EU FP-7, projekto koordinatorius Lietuvoje, darbo grupės „Kompiuterizuotos biologinės taršos vertinimo sistemos BINPAS kūrimas“ vadovas.
  • BINARC - Biologinės invazijos Arkties ir Sub-Arkties jūros ekosistemose klimato kaitos sąlygomis: priežastys, poveikis, prognozės, 2009-2010, Norvegijos Mokslo Taryba, projekto koordinatorius.
  • Biologinės taršos vertinimo ir kartografavimo metodų kūrimas Norvegijos priekrantes vandenims, 2009, Norvegijos Mokslo Taryba, projekto koordinatorius.
  • Vaizdų atpažinimo metodų panaudojimo galimybės pelagialės monitoringo sistemose, 2008-2009, SUBSEA (Asociacija „Norvegijos pavyzdinis giliavandenių tyrimų centras“), projekto koordinatorius.
  • PREHAB – Baltijos jūros dugno buveinių prognozė: įtraukiant antropogeninį poveikį ir ekonominį vertinimą, 2009-2011, EU FP-7, projekto koordinatorius Lietuvoje.
  • VECTORS – Vandenynų ir jūrų gyvenimo kaitos vektoriai bei jų įtaka ekonomikos sektoriams, 2011-2015, EU FP-7, projekto koordinatorius Lietuvoje.
  • DEVOTES – Inovatyvių priemonių jūrų biologinės įvairovės suvokimui ir geros aplinkos būklės vertinimui plėtra, 2012-2016, EU FP-7, projekto koordinatorius Lietuvoje.

Mokslininkų rengimas

Parengta mokslo daktarų (pavardės, baigimo metai, disertacijų pavadinimai)

  1. Darius Daunys (2001). Dugno makrofaunos kaitos dėsningumai ir vaidmuo seklioje priekrantės lagūnoje.
  2. Martynas Bučas (2009). Raudondumblio šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis (Hudson) J.V. Lamouroux) pasiskirstymo dėsningumai ir ekologinė reikšmė atviroje Lietuvos Baltijos jūros priekrantėje.
  3. Anastasija Zaiko (2009). Dvigeldžio invazinio moliusko Dreissena polymorpha (Pallas, 1771) funkcinis vaidmuo formuojant dugno buveines borealinės lagūnos ekosistemoje.
  4. Aleksas Narščius (2013). Vandens svetimkraščių rūšių informacinių sistemų kūrimas ir taikymas.
  5. Andrius Šiaulys (2013). Empirinis makrozoobentoso rūšių pasiskirstymo modeliavimas ir dugno buveinių kokybės vertinimas.
  6. Aleksej Šaškov (2014). Povandeninių nuotolinių vaizdo ir akustinių duomenų panaudojimas kiekybinei dugno biotopų identifikacijai, prognostiniam kartografavimui ir aiškinamųjų modelių kūrimui.
  7. Martina Marič (2016). Svetimkraštės rūšys Viduržemio jūros saugomose teritorijose: įvairovė, paplitimas ir poveikis (Erasmus Mundus Jungtinė doktorantūros studijų programa „Marine Ecosystem Health & Conservation“).

Disertacijų gynimo tarybų narys (mokslo sritis, aukštoji mokykla)

  • Biomedicinos mokslai, Ekologija ir aplinkotyra (03 B): Vilniaus universitetas (tarybos narys, 2007, 2014 m.), VU Ekologijos institutas (oponentas, 2006 m. ir 2007 m.), Vilniaus pedagoginis universitetas (tarybos narys, 2005 m.), Klaipėdos universitetas (tarybos narys/pirmininkas 2010, 2011, 2013, 2014, 2015 m.), Tartu universitetas, Estija (oponentas, 2010 m.), Rostoko universitetas, Vokietija (oponentas, 2015 m.)
  • Socialiniai mokslai, Teisė (01 S): Mykolo Romerio Universitetas (disertacijos apie Baltijos jūros tarptautinę aplinkosauginę teisę tarybos narys, 2007 m.).

Vadovavimas KU Ekologijos ir aplinkotyros doktorantūrai (nuo 2003), kurioje parengti 24 mokslo daktarai.

Pedagoginė veikla (dėstomi ir ankščiau dėstyti kursai):

Hidrobiologija, Ekologija, Ekologinis monitoringas (bakalauro studijos); Biologinė okeanografija, Jūrinių landšaftų ir buveinių ekologija, Invazijų ekologija vandens ekosistemose, Okeanologija, (magistro studijos).

Tarptautinės mokslinės ekspertizės

Suomijos Mokslo akademija. Ekologijos ir aplinkotyros projektų vertinimo grupės narys (2008); Švedijos Tyrimų tarybos FORMAS (Excellence in Environment, Agricultural Sciences and Spatial Planning) projektų vertinimo grupės narys (2009-2013); Connecticut Sea Grant College Program, JAV, tarptautinis ekspertas-vertintojas (2009); Natural Sciences and Engineering Research Council, Kanada, tarptautinis ekspertas-vertintojas (2010); Netherlands Organisation for Scientific Research, Earth & Life Sciences, tarptautinis ekspertas-vertintojas (2012); Lenkijos Mokslo Akademija, tarptautinis ekspertas-vertintojas (2012).

Vadovavimas tarptautinėms ekspertų grupėms

  • ES Jungtinio tyrimų centro ir Tarptautinės jūrų tyrimų tarybos Ekspertų darbo grupės „Task Group 2. Non-indigenous species“ (mokslinė parama ES Jūros Strategijos Pagrindų Direktyvai), vadovas (2009-2010).
  • Baltijos jūros biologų organizacijos Darbo grupės „Non-indigenous estuarine and marine organisms, NEMO“ įkūrėjas (kartu su prof. E. Leppakoski, Suomija) ir vadovas (nuo 1994).

Vizitai užsienio universitetuose ir kviestinės paskaitos moksliniuose seminaruose

Mogiliovo valstybinis universitetas, Baltarusija (2016); Nacionalinis Sun Yat-sen universitetas, Kaohsiung, Taivanas (2015); Rusijos Mokslo Akademijos P. Širšovo Okeanologijos institutas, Kaliningradas (2013); Oviedo universitetas, Ispanija (2011); Pakrančių ir okeanų kartografavimo centras, Nju Hampširo universitetas, JAV (2011); Espeland Marine Biological Station, Blomsterdalen, Norvegija (2009), XXI Cursos Europeos, Donostia – San Sebastián, Ispanija (2009); Bergeno universitetas, Bergenas, Norvegija (2009); Odesos valstybinis universitetas, Ukraina (2008); I. Kanto Rusijos valstybinis universitetas, Kaliningradas, Rusija (2007); Estuarijų ir pajūrio tyrimų institutas, University of Hull, Hull, Jungtinė Karalystė (2005); Hidrobiologijos ir ichtiopatalogijos katedra, Kaliningrado valstybinis technikos universitetas, Rusija (2005); Barselonos universitetas, Ispanija (2005); Ekologijos ir evoliucijos institutas, Niujorko Stony Brook universitetas, JAV (2004); Biologinių mokslų katedra, Notre Dam universitetas, Indiana, JAV (2004); Asko biologinė stotis, Stokholmo universitetas, Švedija (2003); Abo Akademi universitetas, Turku, Suomija (2001).

Narystė tarptautinių mokslo žurnalų redakcinėse kolegijose

"Oceanological and Hydrobiological Studies" (De Gruyter Open publ.), "Biological invasions" (Springer), “Oceanologia” (Elsevier), “Estonian Journal of Ecology” (Estonian Academy Publishers), „Vestnik Astrakhanskogo gosudarstvennogo technicheskogo universiteta. Serija Rybnoje choziajstvo“ (Astrakhan State Technical University publ.), „Estuarine, Coastal and Shelf Sciences“ (Elsevier).

Darbo jūroje patirtis

Esu įtrauktas į jūrinius tyrimus nuo studijų universitete laikų: 1977 m. studijų praktiką atlikau Žuvininkystės ir okeanografijos institute AtlantNIIRO Kaliningrade, 1978-1979 m. dirbau Kandalakšos jūrinio draustinio nutolusiuose rajonuose Baltojoje jūroje. Baigus universitetą ir gavus paskyrimą į Klaipėdos hidrometeorologinę observatoriją, nuo 1980 m. kasmet praleisdavau 3-5 mėnesius jūrose, o 1984 m. dalyvavau mokslinėje ekspedicijoje aplink Pasaulį. Bendras darbo stažas jūroje sudaro virš 3,5 metų. Dirbant Klaipėdos universitete įkūriau povandeninių biologinių tyrimų grupę, su kuria vykdžiau tyrimus Lietuvos ir kitų Baltijos jūros šalių priekrančių zonose, Baltojoje, Juodojoje ir Viduržemio jūrose, Arkties vandenyse Špicbergene. Su KU studentais dalyvavau moksliniame–edukaciniame reise laivu „Sibiryakov“ iš St. Peterburgo į Lisaboną, ekspedicijoje į Odesos universiteto biologijos stotį.

Kita informacija

  • 2012 m. žurnalo „Veidas“ ir Lietuvos Mokslo tarybos rengiamame projekte „Mini Nobelis“ pripažintas iškiliausiu Lietuvos vardą garsinančiu mokslininku biologijos srityje.
  • AB KLASCO 2012 m. premija už „Už mokslinę veiklą Fizinių, biomedicinos ir technologinių mokslų srityje, aukštą tarptautinio lygio mokslinių publikacijų gausą, mokslinių darbų reikšmingumą šalies ir Klaipėdos krašto aplinkotyrai“.

Asmeninis forumas


TemaPaskutinis įrašas