LMA | AsmeninÄ—s svetainÄ—s

Pliūra Alfas


El. paštas: alfas.pliura@gmail.com

Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys

 

 

Gimimo data
    1956 m. spalio 13 d., Šiaulių m.


Mokslinių tyrimų sritys
    Miško medžių populiacinė genetika, kiekybinė genetika, ekologinė genetika, molekulinė genetika, miško medžių selekcija, genetinių išteklių išsaugojimas, miškų atkūrimas, miško ekosistemų dinamika ir tvarumas.


Darbovietės ir pareigos

       1979-1986 m. dirbo Dubravos miškų tyrimo stoties Miško selekcijos ir sėklininkystės centre inžinieriaus pareigose;

      Nuo 1986 m. pradėjo dirbti Lietuvos miškų institute, dabar - Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filiale Miškų institute;

      1995-1997 m. dirbo Lietuvos miškų institute mokslinio sekretoriaus pareigose;

      1997-1999 m. dirbo Lietuvos miškų institute direktoriaus pavaduotojo informaciniam darbui pareigose;

         2015-2021 m. dirbo LAMMC Miškų instituto Miško genetikos ir selekcijos skyriaus vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigose, nuo 2022 m. - konsultantas;

      2005-2009 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakultete lektoriaus pareigose (nepagrindinė darbovietė);

      2009-2010 m. dirbo Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakultete docento pareigose (nepagrindinė darbovietė);

        2010-2020 m. dirbo profesoriaus pareigose Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (ankst. Aleksandro Stulginskio universitetas) Miškų ir ekologijos fakultete (nepagrindinė darbovietė). Dėstė dvi disciplinas magistrantams: "Miško ekosistemų dinaminis tvarumas" ir "Miško ekologinė-evoliucinė genetika".

 

Moksliniai vardai ir laipsniai
    Agrarinių mokslų daktaras (1993 m.), habilitacijos procedūra (2009 m.), profesoriaus pareig. (2010 m.), akademikas (2016 m.).


Mokslinė veikla ir pripažinimo lygis.

     2009 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas už darbų ciklą miško medžių selekcijos ir genetinių išteklių išsaugojimo srityse (su bendraautoriais).

     Paskelbė virš 100 mokslinių publikacijų: kartu su bendraautoriais parengė tarptautines kolektyvines monografijas "Forest Tree Breeding in Europe" (2013 m.) ir "Dieback of European Ash (Fraxinus spp.): Consequences and Guidelines for Sustainable Management" (2017 m.); taip pat yra Lietuvoje išleistų 9 monografijų, knygų autorius ir bendraautoris; paskelbė 33 mokslinius straipsnius periodiniuose mokslo leidiniuose, įtrauktuose į Clarivate Analytics WoS ir Scopus duomenų bazes, 37 mokslinius straipsnius moksliniuose periodiniuose leidiniuose, įtrauktuose į kitas tarptautines duomenų bazes; 15 leidinių, skirtų mokymui ir studijoms; 10 mokslinių-metodinių leidinių ir rekomendacijų, daug profesinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. Skaitė 11 pranešimų tarptautinėse mokslinėse konferencijose Švedijoje, Kanadoje, Austrijoje, Japonijoje ir kt. Mokslo darbų citavimo parametrai: Clarivate Analytics WoS ir Scopus: h-indeksas - 12, citavimų >600, Google Scholar: h-indeksas - 18, citavimų > 1190.
     Paskutiniais metais dalyvavo 4-se tarptautiniuose COST ir SNS projektuose, LAMMC ilgalaikėje programoje "Darni miškininkystė ir globalūs pokyčiai" (2017-2021 m.) ir LMT visuotinės dotacijos aukšto lygio tyrėjų grupės MTEP projekte "Įžvalgos į ateities miškus: klimato kaitos ir ligų iššūkiai bei galimos priemonės miško ekosistemų bioįvairovės išsaugojimui ir darniam funkcionavimui" (2017-2021 m.). Vadovavo LMT podoktorantūros projekto „Medžių epigenetinė ir genetinė variacija, ekogenetinis plastiškumas ir adaptacijos galimybės klimato kaitos sąlygomis“ (2020-2022 m.) mokslininkui.

      Dirbo mokslinį darbą Švedijos (1992 ir 2001 m.) ir Kanados (2003-2005 m.) universitetuose ir mokslinių tyrimų institutuose. Dalyvavo vykdant 3 ES Bendrosios programos (RAP, CASCADE, TREEBREEDEX) ir 5 kitus tarptautinius projektus (CoFoRD, COST, SNS, EUFORGEN, PHARE), 8 Nacionalinių mokslo programų, Kaimo plėtros ir kitų programų projektus, 19 valstybinių institucijų užsakomųjų darbų, 5 šalies ir užsienio ūkio subjektų užsakomuosius darbus. Vykdė pagrindinių Lietuvos miško medžių rūšių selekciją ir atrinko genotipus (=veisles), kurie plačiai naudojami miško sėklininkystėje ir miškams veisti visoje Lietuvoje.

     Vadovavo 6 doktorantams, 4 iš jų jau apgynė daktaro disertacijas. VDU ŽUA ir LAMMC MI doktorantūros komiteto (DK) narys (nuo 2011 m.). Dalyvavo 11 Lietuvos ir 4 užsienio (SLU, Švedija) doktorantūros komitetų/komisijų darbe.

 

Organizacinė veikla ir žinių sklaida.

      Buvo tarptautinio mokslo žurnalo „Baltic Forestry“ vyriausiasis redaktorius (2013-2020 m.), redkolegijos narys (2010-2021 m.), http://www.balticforestry.mi.lt/ojs, Lietuvos mokslo žurnalo „Miškininkystė“ atsakingasis sekretorius (1996-2008 m.). Dalyvavo rengiant ir įgyvendinant integruoto mokslo, studijų ir verslo centro Slėnio Nemunas Miškų sektoriaus tyrimų, studijų ir plėtros centro Plantacinės miškininkystės laboratorijos fitotrono statybos ir mokslinės įrangos komplektacijos projektą.  

      Tarptautinių ir nacionalinių mokslo ir kitų tarybų, komisijų, konferencijų organizacinių komitetų narys: Latvijos žemės ūkio ir miškų mokslų akademijos, Baltijos šalių selekcininkų tarybos, Lietuvos miškininkų sąjungos ir kt. Buvo LAMMC Mokslo tarybos,   LR Aplinkos ministerijos Miško genetinių išteklių, sėklininkystės ir miško atkūrimo ekspertų komisijos, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo tarybos, Lietuvos genetikų ir selekcininkų draugijos nariu.

      Tarptautinių mokslo programų BIODIVERSA, EUREKA EUROSTARS, COST ir kt. tarptautinių projektų paraiškų ir ataskaitų ekspertas, LMT ir MITA ekspertas. Recenzavo tarptautinių mokslo žurnalų Silvae Genetica, Annals of Forest Science, Scandinavian Journal of Forest Research, Baltic Forestry, Forest Pathology, Lietuvos mokslo žurnalo Miškininkystė ir kt. mokslinius straipsnius. Parengė daug mokslo populiarinimo straipsnių, skaitė viešas paskaitas specialistams, verslo atstovams bei visuomenei. Lietuvos miško genetinių išteklių interneto svetainės http://www.forestgen.mi.lt autorius ir administratorius (nuo 2000 m.)

 
Siektinas įnašas vykdant LMA misiją

    Mokslininkų mokslinės ir ekspertinės kompetencijos stiprinimas, siekiant integruoti šalies mokslą į ES mokslinių tyrimų erdvę; doktorantūros tobulinimas pilnai pereinant prie tarptautinės sistemos; mokslo politikos formavimas; mokslo ir studijų informacinio aprūpinimo vystymas; mokslo žurnalų leidybos ir elektroninio prieinamumo tobulinimas; naujausių tyrimų rezultatų integravimo į universitetines studijas plėtra; intelektinės nuosavybės ir mokslinės etikos užtikrinimo tobulinimas; konferencijų, seminarų ir mokslo dienų organizavimas įvairių sričių mokslininkams, miškų žinybos vadovams ir specialistams bei plačiajai visuomenei.

 

 

Svarbiausių mokslinių publikacijų sąrašas:

 Moksliniai straipsniai periodiniuose mokslo leidiniuose, turinčiuose cituojamumo rodiklį (Impact Factor) Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje:

  1. Bakys R., Bajerkevičienė G., Pliūra A., Marčiulynas A., Marčiulynienė D., Lynikienė J., Mishcherikova V., Menkis A. 2022. Fungal communities in re-emerging Fraxinus excelsior sites in Lithuania and their antagonistic potential against Hymenoscyphus fraxineus. Microorganisms 10 (10),  doi: 10.3390/microorganisms10101940 (IF - 4.93);  
  2. Bakys R., Pliūra A., Bajerkevičienė G.,  Marčiulynas A., Marčiulynienė D., Lynikienė J., Menkis A. 2022. Mycobiota associated with symptomatic and asymptomatic Fraxinus excelsior in post-dieback forest stands. Forests 2022, 13(10), 1609; doi: 10.3390/f13101609 (IF - 3,28);
  3. Gudynaitė-Franckevičienė V., Pliūra A. 2022. Performance and genetic parameters of poplar hybrids and clones in a field trial are modified by contrasting environmental conditions during vegetative propagation. Plants 11(18), 2401, doi: 10.3390/plants/11182401 (IF - 4.66);
  4. Gudynaitė-Franckevičienė V., Pliūra A. 2021. The impact of different environmental conditions during vegetative propagation on growth, survival, and biochemical characteristics in Populus hybrids in clonal field trial. Forests, 12 (7), 892, doi: 10.3390/f12070892 (IF - 3,28);
  5. Gudynaitė-Franckevičienė V., Pliūra A., Suchockas V. 2020. Ecogenetic plasticity and genetic variation in Populus hybrids under the impact of simulated climate change related stressors. Baltic Forestry 26(2), doi: 10.46490/BF462. (IF=0,77)
  6. Pliūra A., Bajerkevičienė G., Labokas J., Lygis V., Jankauskienė J., Suchockas V. and Verbylaitė R. 2020. The Effects of different combinations of simulated climate change-related stressors on juveniles of seven forest tree species grown as mono-species and mixed cultures. Baltic Forestry 26(1): 92–105. doi:10.46490/BF326 (IF=0,77);
  7. Pliūra A.,   Jankauskienė J., Bajerkevičienė G., Lygis V., Suchockas V., Labokas J., Verbylaitė R. 2019. Response of juveniles of seven forest tree species and their populations to different combinations of simulated climate change-related stressors: spring-frost, heat, drought, increased UV radiation and ozone concentration under elevated CO2 level. Journal of Plant Research (Springer Nature)   doi: 10.1007/s10265-019-01146-2   (IF - 2,08);
  8. Villari C., Dowkiw A., Enderle R.,Ghasemkhani M., Kirisits T., Kjaer E.D., Marčiulynienė D., McKinney L.V., Metzler B., Muñoz F., Nielsen L.R., Pliūra A., Stener L.-G., Suchockas V., Rodriguez-Saona L., Bonello P., Cleary M. 2018. Advanced spectroscopy-based phenotyping offers a potential solution to the ash dieback epidemic. Scientific Reports (Springer Nature) 8:17448. doi:10.1038/s41598-018-35770-0     (IF=4,2);
  9. Suchockas V., Pliūra A., Labokas J., Lygis V., Dobrowolska D., Jankauskienė J., and Verbylaitė R. 2018. Evaluation of early stage regeneration of forest communities following natural and huma-caused disturbances in the transitional zone between temperate and hemiboreal forests. Baltic Forestry 24(1): 131-147 (IF=0,75);   
  10. Pliūra A., Jankauskienė J., Suchockas V., Bajerkevičienė G., Verbylaitė R. 2018. Response of juvenile progeny of seven forest tree species and their populations to simulated climate change-related stressors, heat, elevated humidity and drought. iForest - Biogeosciences and Forestry, 11: 374-388 (IF=1,62); 
  11. Verbylaitė R., Pliūra A., Lygis V., Suchockas V., Jankauskienė J. and Labokas J. 2017. Genetic diversity and its spatial distribution in self-regenerating Norway spruce and Scots pine stands. Forests 8(12): 470 (IF=1,95); 
  12. Östbrant I-L., Vasaitis R., Stenlid J., Pliūra A. and Menkis A. 2017. Natura 2000 habitats dominated by ash and elm, invaded by alien invasive fungi on the Gotland Island of Sweden: an overview. Baltic Forestry  23(1): 264-269 (IF=0,63);
  13. Menkis A., Vasaitis R., Östbrant I.-L., Pliūra A. and Stenlid J. 2017. Tests with wood-decay fungi to control sprouting from cut stumps infected by Dutch Elm Disease. Baltic Forestry 23(1): 270-273 (IF=0,55);
  14. Pliura A., Lygis V., Marciulyniene D., Suchockas V., Bakys R. 2016. Genetic variation in susceptibility of Fraxinus excelsior half-sib families to Hymenoscyphus fraxineus following simulated spring frost and summer drought treatments. iForest - Biogeosciences  8: 12-22 (IF=1,27);
  15. Ruseckas J., Grigaliūnas V., Suchockas V., and Pliūra A. 2015. Influence of ground water table depth, ground vegetation coverage and soil chemical properties on forest regeneration in cutovers on drained fen habitats. Baltic Forestry 21(1): 152-161 (IF=0,53);
  16. Pliūra A., Suchockas V., Sarsekova D. and Gudynaite V. 2014. Genotypic variation and heritability of growth and adaptive traits, and adaptation of young poplar hybrids at northern margins of natural distribution of Populus nigra in Europe. Biomass and Bioenergy 70, DOI: 10.1016/j.biombioe.2014.09.011:  513-529 (IF=3,41);
  17. Suchockas V., Malinauskas A., Urbaitis G., Pliūra A. 2014. The influence of soil preparation on the development of ground vegetation in forest plantations on arable farmland and forest clear-cut areas. Žemdirbystė=Agriculture 101 (4): 395-402 (IF=0,42);
  18. Lygis V., Vasiliauskaite I., Matelis A., Pliūra A., Vasaitis R. 2014. Fungi in living and dead stems, and stumps of Pinus mugo on coastal dunes of Baltic Sea. Plant Protection Science 50 (4): 221–226 (IF=0,60);
  19. Pliūra A., Marčiulynienė D., Bakys R., Suchockas V. 2014. Dynamics of genetic resistance to Hymenoscyphus pseudoalbidus in juvenile Fraxinus excelsior clones. Baltic Forestry 20(1): 10-27 (IF=0,41);
  20. Petrokas R., Pliūra A. 2014. Persistence of progenies of Wild Cherry (Prunus avium L.) at Northern limit of natural distribution range in relation to transfer to Lithuania. Baltic Forestry 20(1): 58-68 (IF=0,41);
  21. Pliūra A., Lygis V., Suchockas V., Bartkevičius E. 2011. Performance of twenty four European Fraxinus excelsior populations in three Lithuanian progeny trials with a special emphasis on resistance to Chalara fraxinea. Baltic Forestry 17(1): 17–34 (IF=0,53); 
  22. Pliūra A., Rungis D., Baliuckas V. 2009. Population structure of pedunculate oak (Quercus robur L.)  in Lithuania based on analysis of chloroplast DNA haplotypes and adaptive traits. Baltic Forestry 15 (1): 2-12 (IF=0,36);
  23. Yu Q., Zhang S.Y, Pliūra A., MacKay J., Bousquet J., and Périnet P. 2008. Variation in mechanical properties of selected young poplar hybrid crosses. Forest Science 54(3):  255-259 (IF=1,66 ); 
  24. Pliūra A., Baliuckienė A., Baliuckas V. 2008. Phenogenetic response of silver birch populations and half-sib families to elevated ozone and ultraviolet-B radiation at juvenile age. Environmental Pollution  156: 152-161(IF=3,14);
  25. Pliūra A., Zhang S.Y., MacKay J., Bousquet J. 2007. Genotypic variation in wood density and growth traits of poplar hybrids at four clonal trials. Forest Ecology and Management 238 (1-3):  92-106 (IF=2,11);
  26. Pliura A., Zhang S.Y., Bousquet J., MacKay J. 2006. Age trends in genotypic variation of wood density and its intra-ring components of young poplar hybrid crosses. Annals of Forest Science 63(7): 673–685(IF=1,55);
  27. Pliūra A., Yu Q., Zhang S.Y, MacKay J., Périnet P., Bousquet J. 2005. Variation in wood density and shrinkage and their relations to growth of selected young poplar hybrid crosses. Forest Science 51 (5):  472-497 (IF=1,09 ); 
  28. Lauteri M., Pliūra A., Monteverdi M-C., Brugnoli E., Villani F., Eriksson G. 2004. Genetic variation in carbon isotope discrimination in six European populations of Castanea sativa Mill. originating from contrasting localities. Journal of Evolutionary Biology 17(6): 1286-1297 (IF=3,47);
  29. Baliuckas V., Pliūra A. 2003. Genetic variation and phenotypic plasticity of Quercus robur populations and open pollinated families in Lithuania // Scandinavian Journal of Forest Research 18 (4): 305-319 (IF=1,07); 
  30. Pliūra A. & Eriksson G. 2002. Genetic variation in juvenile height and biomass of open pollinated families of six Castanea sativa Mill. populations in a 2 x 2 factorial temperature x watering experiment. Silvae Genetica 51, 4: 152-160 (IF=0,67).


Moksliniai straipsniai periodiniuose mokslo leidiniuose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Pagrindinių leidinių sąrašą (Master Journal List):

 

  1. Villari C., Dowkiw A., Enderle R., Ghasemkhani M., Kirisits T., Kjaer E., Marčiulynienė D., McKinney L. Metzler B., Munoz F., Nielsen L. Rostgaard, Pliura A., Stener L.G., Suchockas V., Rodriguez-Saona L., Bonello P., Cleary M. 2017. Use of FT-IR for rapid phenotyping of European ash resistance levels to ash dieback. Phytopathology 107 (12) Supl.:66-;
  2. Eriksson G., Jonsson A., Lauteri M., and Pliūra A. 2005. Genetic variation in drought response of Castanea sativa Mill. Seedlings. Acta Horticulturae 693:247-254;
  3. Villani F., Eriksson G., Bucci G., Aravanoupoulos P., Botta R., Diamandis S., Fernandez Lopez J., Garrod G., Robin C., Romane F., Russell K., Vannini A., Akkak A., Alizoti E., Barreneche T., Blanco Silva R., Buck E., Casasoli M., Cherubini M., Drouzas A., Grandianny M., Grossman A., Kremer A., Lauteri M., Marinoni D., Mattioni C., Mavrogiannis M., Monteverdi C., Perlerou H., Pliura A., Sansotta A., Scarpa R., Spalato F., Vettraino A., Zas R. 2006. Complexity of gene resources conservation and utilisation of a differently managed multipurpose tree species (Castanea sativa Mill.): what, where and how to conserve. Advances in Horticultural Science, 20(1): 117-129; 
  4. Eriksson G., Pliūra A., Fernandez-Lopez J., Zas R., Blanco Silva R., Villani F., Bucci G., Casasoli M., Cherubini M., Lauteri M., Mattioni C, Monteverdi C., Sansotta A., Garrod G., Mavrogiannis M., Scarpa R.,  Spalato F., Aravanoupoulos P., Alizoti E., Drouzaz A., Robin C., Barreneche T., Kremer A., Romane F., Grandjanny M., Grossman A., Botta R., Marinoni D., Akkak A., Vannini A., Vettraino A., Diamandis S., Perlerou H., Russell K., Buck E. 2005. Management of genetic resources of the multi-purpose tree species Castanea Sativa Mill. Acta Horticulturae, (ISSN 0567-7572), 693: 373-386.
  5. Baliuckas V., Pliūra A. 2008. Phenogenetic variation pattern in adaptive traits of Betula pendula, Alnus glutinosa and Qurcus robur in Lithuania. Biologija (ISSN 1392-0146), 54 (2): 60-65.
  6. Pliūra, A. and Baliuckas, V 2007. Genetic variation in adaptive traits of progenies of Lithuanian and western European populations of Fraxinus excelsior L. Baltic Forestry, (ISSN 1392-1355), 13(1): 28-38.
  7. Žvingila D., Verbylaitė R., Baliuckas V., Pliūra A., Kuusienė S. 2005. Genetic diversity (RAPD) in natural Lithuanian populations of common ash (Fraxinus excelsior L.). Biologija (ISSN 1392-0146) 3: 46-53.

 

Tarptautinės kolektyvinės monografijos:

  1. Pliūra A., Bakys R., Suchockas V., Marčiulynienė D., Gustienė V., Verbyla V., Lygis V. 2017. Ash dieback in Lithuania: disease history, research on impact and genetic variation in disease resistance, tree breeding and options for forest management. In: R.Vasaitis and R.Enderle (eds) Dieback of European Ash (Fraxinus spp): Consequences and Guidelines for Sustainable Management. Swedish University of Agricultural Sciences. Service/Repro, Uppsala, Sweden, p. 150-165;
  2. Douglas G.C., Pliūra A., Dufour J., Mertens P., Jacques D., et al. 2013. Common Ash (Fraxinus excelsior L.).  L.E. Paques (ed.) Forest Tree Breeding in Europe: Current State-of-the-Art and Perspectives (Managing Forest Ecosystems Vol 25), © Springer, DOI 10.1007/978-94-007-6146-9_9,  p. 403-464.

Asmeninis forumas


TemaPaskutinis įrašas