LMA | AsmeninÄ—s svetainÄ—s

Gaižutis Algirdas


El. paštas: algirdas.gaizutis@gmail.com

Algirdas Gaižutis

 

Gimė 1941m. spalio 17 d.  Subačiaus miestelyje, (Panevėžio r.)

Mokslinių interesų sritys:  menotyra, estetika, kultūros filosofija, istorija ir teorija. 

1951–1959 m. baigė Utenos 2-ąją vidurinę mokyklą.

1959–1961 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete.

1961–1966 m. – filosofiją ir estetiką Maskvos valstybinio M. Lomonosovo universiteto Filosofijos fakultete.

1966–1970 m. – šio universiteto Estetikos katedros aspirantas.

1970 m. apgynė filosofijos kandidato disertaciją „Apie meninių vertybių prigimtį“.

1970–1979 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas) Filosofijos katedros docentas. Dėstė filosofijos, estetikos ir dailės istorijos kursus. 1979–1985 m. – Vilniaus inžinerinio statybos instituto Estetikos katedros vedėjas.

1983 m. stažavosi Sankt Peterburgo valstybiniame universitete.

1984 m. Maskvos valstybiniame M. Lomonosovo universiteto Filosofijos fakulteto Estetikos ir kultūros teorijos taryboje apgynė disertaciją „Dvasinis kūrybinis menininko potencialas“ ir įgijo habilituoto humanitarinių mokslų daktaro laipsnį.

1987 m. suteiktas estetikos profesoriaus vardas.

1985–1987 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas, Estetikos ir menotyros skyriaus vadovas.

1987–1989 m. perkėlus Estetikos ir menotyros skyrių į Filosofijos, sociologijos ir teisės institutą, išrinktas šio instituto direktoriaus pavaduotoju, pradėjo formuoti būsimąjį Kultūros ir meno institutą (dabar Lietuvos kultūros tyrimų institutas).

1989–1992 m. – Kultūros ir meno instituto direktorius, Estetikos skyriaus vadovas.

1990 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu.

1990–2003 m. buvo Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas.

1993–1994 m. – Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas švietimo, kultūros, mokslo ir religijų klausimais.

1998 m. stažavo Paryžiuje.

1996 m. – Lietuvos „Žinijos“ draugijos prezidentas.

1998–2016 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys.

Nuo 2016 m. Lietuvos mokslų akademijos narys emeritas.

1999–2003 m. – Lietuvos mokslo tarybos kolegijos narys, Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių mokslų ekspertų komisijos pirmininkas.

2001–2003 m. – Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas.

2003–2018 m. – Lietuvos edukologijos universiteto rektorius.

2004 m. – laikinojo Lietuvos Respublikos Prezidento konsultantas nacionalinės švietimo, ugdymo, mokslo politikos klausimais.

2002–2005 m. buvo Europos Sąjungos ateities Lietuvos forumo prezidentas.

2002–2013 m. – Lietuvos švietimo tarybos narys.

2003 m. –  Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo narys.

2003–2006 m. – Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečio valstybinės komisijos narys.

2005 m. buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, tačiau mandato atsisakė, liko eiti Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus pareigas.

2009 m. – Lietuvos žalingųjų įpročių prevencijos tarybos narys.

Nuo 2009 m. yra Lietuvos olimpinės akademijos tikrasis narys.

2010 m. buvo Europos pedagoginių universitetų asociacijos valdybos narys.

2012 m. buvo Vilniaus miesto švietimo tarybos pirmininkas.

 

Parašė, parengė ir paskelbė per 20 mokslinių monografijų, knygų ir studijų: „Menas ir humanizmas: apie meninių vertybių prigimtį“ (1979 m.), „Vaikystė ir grožis“ (1982 m. ir 1988 m.), „Kūrybinė menininko galia“ (1989 m.), „Kultūros vertybės ir erzacai“ (1993 m.), „Meno sociologija“ (1998 m.), „Menų giminystė“ (1998 m.), „Žvilgsnis: straipsnių rinkinys“ (2001 m.), „Estetika: tarp tobulumo ir mirties“ (2004 m.), „Daugiaveidis elitas“ (2008 m.), „Estetikos enciklopedija“ (2012, kartu su bendraautoriais), Vaikystė ir grožis (2016) ir kitos, per 200 mokslinių ir meno kritikos straipsnių.

Dalyvavo parengiant per 100 mokslo daktarų ir habilituotų daktarų (vadovavo doktorantams, buvo komitetų narys, oponentas). Skaitė ir tebeskaito meno sociologijos, estetikos, kultūros filosofijos kursus magistrantams, doktorantams. 

A. Gaižutis žurnalo „Menotyra“ (1994–2011 m.), tęstinių leidinių „Lietuvos sakralinės dailės katalogas“ (nuo 1992 m.) ir „Lietuvos kultūros tyrinėjimai“ (nuo 1995 m.) „Senovės baltų kultūra“ vyriausiasis redaktorius., taip pat buvo įvairių mokslo ir meno žurnalų „Problemos“, „Santa“, „Humanistica“, „Sociologija“, „Lietuvos mokslas“, „Mokslas ir gyvenimas“, „Dailė“ ir kitų redakcinių kolegijų narys.

1994 m. Tarptautinė fotografijos meno federacija (FIAT) už indėlį į fotomeno istorijos tyrinėjimus ir kritiką suteikė Ekscelencijos vardą. 1999 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas. 2002 m. įteiktas Baltijos asamblėjos premija ir medalis „Už reikšmingus mokslinius darbus“. 2004 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi; Lietuvos Respublikos Seimo medaliu; Lietuvos tautinio olimpinio komiteto apdovanojimu „Auksinė žvaigždė“. 2005 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija suteikė menininko kūrėjo vardą. 2007 m. suteiktas Baltarusijos valstybinio Maksimo Tanko pedagoginio universiteto garbės daktaro vardas; Vroclavo universiteto aukso medaliu. 2009 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lenkijai“ Komandoro kryžiumi. 2010 m. suteiktas Kijevo valstybinio Michailo Dragomanovo pedagoginio universiteto garbės daktaro vardas; Gardino valstybinio Jankos Kupalos pedagoginio universiteto garbės daktaro vardas; įteikta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fondo įsteigta nominacija „Šviesuolis 2010“. 2011 m. suteiktas Krokuvos edukacinės nacionalinės komisijos pedagoginio universiteto garbės daktaro vardas; apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto garbės ženklu. 2012 m. suteiktas Tarptautinės humanistinės pedagogikos asociacijos Riterio vardas ir įteiktas aukso ženklas „Širdis ir Gulbė“; suteiktas Armėnijos valstybinio Chačaturo Aboviano pedagoginio universiteto garbės daktaro vardas; apdovanotas Europos pedagoginių universitetų asociacijos medaliu „Už ypatingus nuopelnus universitetų raidai“. 2012 m. suteiktas Utenos krašto garbės piliečio vardas. 2014 m. suteiktas Heidelbergo aukštosios pedagoginės mokyklos (Vokietija) garbės daktaro vardas; įteiktas Indonezijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikai ir Danijos Karalystei garbės ženklas. 2012 m. už nuopelnus Vilniaus miestui įteiktas Žygimanto Augusto medalis.

Asmeninis forumas


TemaPaskutinis įrašas