LMA | AsmeninÄ—s svetainÄ—s

Grigas Romualdas


El. paštas: romualdasgrigas@gmail.com

         Gimęs 1936 m. sausio 25 d. (pagal motinos pasakojimą - vasario 16 d.) Asteikių kaime, šalia Sidabravo miestelio, esančio Radviliškio rajone.

         1959 m. baigė Maskvos Timiriazevo v. žemės ūkio akademijos, ekonomikos fakultetą. Ten pat 1965 m. baigė aspirantūrą ir gavo ekonomikos mokslų daktaro laipsnį. 1982 metais Sociologinių tyrimų institute (Maskva) apgynė habilituoto filosofijos mokslų daktaro laipsnį. 1991 m. išrinktas Lietuvos Mokslų akademijos nariu ekspertu, o 2003 – nariu korespondentu. 1988 m. išrinktas Tarptautinės Informatikos akademijos (prie Jungtinių Tautų) tikruoju nariu.

        1959–1960 metais buvo Bartkuškio ž. ū. technikumo steigėjas – pirmasis direktorius. 1960–1962 m. dirbo ministerijose iki stojimo į tuometinę aspirantūrą (Maskvoje). 1965–1968 m. dirbo Lazdijų rajono A. Kirsnos atraminio–parodomojo ūkio direktoriumi. Nuo 1968 iki 1970 metų – Lietuvos Mokslų akademijos Ekonomikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis. Nuo 1970 metų Filosofijos, sociologijos ir teisės, vėliau – Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutų skyriaus vadovas. Nuo 2002 m. – Socialinių tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas.

        Prof. R. Grigo mokslinių interesų sritys: socialinė organizacija ir jos pokyčiai, socialinė antropologija, socialinė vadyba. Pastaraisiais metais plėtoja originalią tyrimų kryptį - etnosocialinę organizaciją, ypač reikšmingą lietuvių valstybingumo eurointegracijos ir globalizacijos kontekste požiūriu. Jo monografijos „Tautos likimas“, „Socialinių įtampų Lietuvoje laukai“, „Sociologinė savivoka“ ir „Tautinė savivoka“ ir esė knyga „Savasties ieškojimas“ (2004 m.) atspindi šios tyrimų krypties kontūrus. Monografijose pateiktos gana originalios teorinės metodologinės koncepcijos: tautos socialinė organizacija ir jos struktūra, socialinių įtampų laukai, civilizacinė negalia ir jos pasireiškimas Lietuvoje, kokybinių struktūrų metodas ir jo taikymas socialinės realybės pažinime, sociologinė lietuvių Tautos socioetnogenezės koncepcija ir kt. Už šiuos darbus jam suteikta 2002 metų Lietuvos mokslo premija.

        Prof. R. Grigas yra paskelbęs 13 monografijų, 12 mokslinių brošiūrų, 17-os kolektyvinių monografijų bendraautorius. Sudaręs ir suredagavęs 22 kolektyvines monografijas bei teminius rinkinius. Taip pat spaudoje yra paskelbęs apie 400 mokslinių ir 500 mokslo populiarinimo straipsnių. Yra išleidęs ir 2 grožinės literatūros knygas.

         Jis yra pripažintas sociologijos mokslo autoritetas - buvo ilgametis Lietuvos sociologų draugijos prezidentas (dabar – garbės prezidentas). Aktyviai ir nuosekliai prisidėjo formuojant šio mokslo pagrindines kryptis ir ugdant jos kadrus. Buvo vienas iš iniciatorių dar sovietiniais metais buriant Baltijos šalių sociologų asociaciją. Bendradarbiavo tarptautinėje organizacinio vystymo asociacijoje (JODA). 1991 m. stažavosi Berlyne. Yra VPU senato, taip pat Socialinių tyrimų instituto tarybos narys, Lietuvos MA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus biuro narys, buvo ilgametis (1996-2003) žurnalo „Filosofija. Sociologija“, o dabar - „Personalo vadyba“ redakcinės kolegijos pirmininkas ir kt.

          Pasižymėjo ir pasižymi ypač aktyvia, lietuvybės dvasią ir valstybingumą ginančia visuomenine veikla. Studijuodamas maskvoje nuo 1956 metų buvo Lietuvos studentų ansamblio iniciatorius ir vadovas, o nuo 1957 metų – tuomet pagarsėjusio jungtinio Baltijos šalių studentų ansamblio "Balticum" organizatorius ir vadovas. Aspirantūros metais su kitais bendraminčiais įkūrė lietuvių aspirantų klubą, buvo jo prezidentu, tačiau už tas veiklas buvo persekiotas (blokuotas disertacijų gynimas bei apgintų patvirtinimas ir pan.).

        Buvo Nepriklausomo strateginių tyrimų centro organizatorius (1992-1994). Išrinktas šio centro ekspertų tarybos pirmininku vadovavo daugeliui ekspertinių darbų, kaip antai: Lietuvos Konstitucijos (socialinio-filosofinio vertinimo), Naftos terminalo statybos (socialinio-politinio vertinimo), Lietuvos valstybinio valdymo reformos, Savivaldybių ir kitų įstatymų projektų. Dauguma šių darbų buvo aprobuota Lietuvos MA. Taip pat buvo Lietuvių pilietinių organizacijų Forumo, apjungusio daugelį lietuvių visuomeninių organizacijų, organizatorius ir tarybos pirmininkas (2001-2003 m.), dabar – garbės pirmininkas. Yra dažnas įvairių viešų pilietinių diskusijų dalyvis, organizatorius ir vedėjas.

        Dažnai kviečiamas ir su pranešimais dalyvauja respublikos bei tarptautinėse mokslo konferencijose.

Asmeninis forumas


TemaPaskutinis įrašas