LMA | Asmeninės svetainės

Nekrašas Evaldas


El. paštas: evaldas.nekrasas@gmail.com

 

Filosofijos ir politikos mokslų profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys  

Evaldas Nekrašas

 

 

CURRICULUM VITAE

 

 

A. MOKSLAI IR DARBAS

 

 

1945 05 29 – gimiau Ukmergėje istorijos mokytojų Aldonos ir Marijono Nekrašų šeimoje.

 

1962 – baigiau Ukmergės 2-ąją vidurinę mokyklą (anksčiau, t. y. 1938–1940 m., ir dabar – Antano Smetonos gimnazija). Brandos atestatas. Aukso medalis.

 

1962–1966 – radioelektronikos studijos Kauno politechnikos instituto (KPI) Vilniaus filiale (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Karo inžinierius.

 

1962–1967 – paralelinės tikimybių teorijos studijos Vilniaus universiteto (VU) Matematikos fakultete. Matematikas. Diplomas su pagyrimu.

 

1967 – Vilniaus universiteto Filosofijos katedros asistentas.

 

1967–1971 – VU filosofijos doktorantas (aspirantas).

 

1971 – apgyniau humanitarinių mokslų (filosofija) daktaro (tuomet filosofijos mokslų kandidato) disertaciją Tikimybės empirinė interpretacija.

 

1971–1986 – VU Filosofijos katedros vyr. dėstytojas, docentas, vyr. mokslinis bendradarbis.

 

1982–1985 – VU Sociologinių tyrimų laboratorijos mokslinis bendradarbis, grupės vadovas.

 

1983 – apgyniau humanitarinių mokslų (filosofija) habilituoto daktaro (tuomet filosofijos mokslų daktaro) disertaciją Tikimybės ir indukcijos problema loginio empirizmo filosofijoje.

 

1986 – suteiktas profesoriaus mokslinis vardas.

 

1986–2013 – VU Filosofijos fakulteto Filosofijos katedros profesorius.

 

1988–2003 – VU Filosofijos fakulteto Filosofijos katedros vedėjas.

 

1991–1995 – Lietuvos mokslo tarybos narys.

 

1992–1993 – LR Seimo (tuomet LR Aukščiausios Tarybos, t.y., Atkuriamojo Seimo) Užsienio reikalų komiteto patarėjas.

 

1992–2013 – VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius.

 

1997–1999 – LR Užsienio reikalų ministerijos konsultantas.

 

1998 – Zalcburgo universiteto (Salzburg, Austrija) kviestinis profesorius.

 

1998–2003 – Atviros visuomenės kolegijos tutorius.

 

2003–2013 – VU TSPMI Tarptautinių santykių katedros vedėjas.

 

2013 – VU profesorius emeritas.

 

 

 

B. KITI FAKTAI

 

 

1988–2013 – Lietuvos filosofų draugijos (LFD) pirmininkas. Buvau vienas iš Draugijos steigėjų.

 

1989–2013 – VU Senato (iki 2001 m. vadinto Taryba) narys.

 

1989 – VU Filosofijos fakulteto atkūrimo, 1992 – VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto įkūrimo darbo grupių narys, 1990, 2002 ir 2014 metų VU Statutų rengimo darbo grupių narys.

 

Tarptautinių santykių ir Lietuvos užsienio politikos klausimais konsultavau LR vadovus ir kitus pareigūnus. Dalyvavau rengiant Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį.

 

1991–1994 – Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narys ekspertas.

 

1994–2011 – LMA narys korespondentas.

 

1995–1996 – Fulbraito vyresnysis tyrėjas (Senior Fulbright Scholar) Harvardo universitete (Kembridžas, JAV)

 

2003 – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius.

 

2004 – LR Užsienio reikalų ministerijos medalis skirtas Lietuvos narystei ES ir NATO paminėti.

 

2010 – VU Rektoriaus mokslo premija.

 

2011 –  LMA tikrasis narys.

 

17 mano doktorantų apgynė humanitarinių mokslų (filosofijos) arba socialinių mokslų (politikos mokslų) daktaro disertacijas. Keturi iš jų šiandien yra VU profesoriai, du turi ambasadoriaus rangą, du yra LR Seimo nariai.

 

Esu akademinių žurnalų Problemos ir Politologija redkolegijų narys.

 

Moku anglų, vokiečių, lenkų, rusų kalbas. Skaitau prancūziškai ir čekiškai.

 

 

 

MOKSLINIŲ INTERESŲ SRITYS

 

 

            Filosofija: (1) filosofijos istorija, pirmiausia pozityvistinės filosofijos istorija, pozityvizmo ir kitų filosofijos krypčių sąveika, pozityvaus proto įtaka mokslo ir meno raidai, (2) mokslo filosofija, pirmiausiai mokslo žinių pagrindimas ir tikimybinis vertinimas, (3) politinė filosofija, visų pirma žmogaus teisės ir jų pagrindimas.

 

            Politikos mokslai: (1) tarptautinė politika, (2) tarptautinių santykių teorijos ir jų filosofinės prielaidos, (2) dvišaliai ir daugiašaliai Lietuvos tarptautiniai santykiai transatlantinių santykių kontekste, (3) Lietuvos užsienio politikos nuostatos, formavimo būdai ir raida, (4) regioninis Lietuvos identitetas.

 

 

 

MOKSLINĖS VEIKLOS BRUOŽAI

 

 

         Mokslinę veiklą pradėjau 1967 metais, ėmęs dirbti VU Filosofijos katedroje. Pradėjęs tyrinėti tikimybės interpretacijas (tikimybių teorija buvo pagrindinė mano studijų VU Matematikos fakultete kryptis), greitai supratau, kad konceptualines problemas (tarp jų ir pamatinių mokslo sąvokų, tokių kaip erdvė, laikas ir tikimybė, prasmės išaiškinimo) nuodugniausiai gvildena loginio pozityvizmo (loginio empirizmo) filosofija. Todėl maždaug nuo 1970 metų ėmiau tyrinėti loginį pozityvizmą, pagrindinį dėmesį skirdamas mokslo žinių pagrindimo ir vertinimo tikimybės terminais tematikai. Mane domino ir kiti loginio pozityvizmo gvildenti mokslo filosofijos klausimai.

     Svarbiausi tų tyrinėjimų rezultatai paskelbti mano monografijose Loginis empirizmas ir mokslo metodologija ir Tikėtinas žinojimas: loginio empirizmo mokslo žinių tikimybinio vertinimo programos tapsmas ir raida, paskelbtoje rusų ir lenkų kalbomis (Вероятностное знание:  cтановление и развитие логико-эмпиристической программы вероятностной оценки научного знания; Wiedza prawdopodobna: Powstanie i rozwój w empirizmie logicznym programu probabilistycznej oceny wiedzy naukowej).

     Nuo 1990 m. lygiagrečiai su tolesnėmis filosofijos studijomis ėmiau gilintis į tarptautinių santykių analizės problematiką – susidomėti ja paskatino atkurtos nepriklausomos valstybės reikmės ir išsiplėtęs mano akademinių ir neakademinių darbų ratas. Kai kurie politinių institucijų sąveikos formuojant  valstybių užsienio politiką tyrimo rezultatai paskelbti mano studijoje Legislature and the Executive in Foreign Policy Making.

       Maždaug nuo 1990 m. mano interesų ratas ėmė plėstis ir filosofijos srityje. Loginio pozityvizmo tyrimai peraugo į visos pozityvistinė filosofijos raidos tyrimus.  Susidomėjęs klausimu, kas sieja XX a. loginį pozityvizmą su  XIX a. socialiniu pozityvizmu, neišvengiamai turėjau išsiaiškinti, kas iš tikrųjų yra pozityvizmas. Šį klausimą griežčiau suformulavus ir tiksliau apibrėžus pozityvizmo sąvoką paaiškėjo, kad tikruoju pozityvizmo pradininku yra ne Auguste‘as Comte‘s, kaip paprastai manoma, o Davidas Hume‘as. Tai reiškė, kad pozityvizmo formų yra daugiau nei dvi. Mano darbai nuo 1998 m. buvo pirmiausia skirti pozityvizmo kaip tam tikrą pastovų idėjinį branduolį turinčio intelektualinio judėjimo formavimosi ir transformavimosi priežasčių analizei, kuri reikalavo tirti išorinius ir vidinius pozityvizmo raidos veiksnius, nustatyti įvairių formų ypatumus ir panašumus, aiškinti tos pačios pozityvizmo formos atstovų pažiūrų skirtumus ir tirti, kodėl jie atsirado. Kartu siekiau išaiškinti pozityvizmo santykį su kitomis filosofijos kryptimis ir pozityvizmo įtakos įvairiems kultūros reiškiniams – nuo mokslo iki meno – pobūdį ir mastą. Svarbiausi šių tyrinėjimų rezultatai paskelbti mano pastarojo meto straipsniuose ir 2010 m. išleistoje monografijoje Pozityvus protas: jo raida ir įtaka modernybei ir postmodernybei. Ši monografija yra nuo pat pradžių, t. y. nuo 1996 m., angliškai rašytos knygos priešpaskutinio varianto lietuviška versija. Galutiniai rezultatai pateikiami  Budapešte ir Niujorke 2016 m. anglų k. paskelbtoje monografijoje The Positive Mind: Its Development and Impact on Modernity and Postmodernity.

      Kai kuriuos svarbius mano tyrinėjimų filosofijos istorijos, mokslo ir politinės filosofijos srityse rezultatus atspindi taip pat labai plačiai Lietuvos universitetuose naudojamas mano Filosofijos įvadas (Lietuvos mokslo tarybos rekomenduotas vadovėlis aukštosioms mokykloms), kurio išėjo jau trys laidos. Bendras knygos tiražas pasiekė 15 tūkstančių egzempliorių..  

     Minėtina ir tai, kad kartu su Rolandu Pavilioniu, matyt pirmi Lietuvoje, pradėjome plėtoti filosofinius tyrimus remdamiesi analitine filosofijos samprata ir tradicija, skirtinga ne tik nuo marksistinės, bet ir nuo visos vadinamosios kontinentinės filosofijos tradicijos. Analitinė prieiga turėjo įtakos ir mano požiūriui į pozityvizmą ir jo reikšmę. Tyrinėjimai, paremti analitine filosofijos samprata, tęsiami ir šiandien, pirmiausia Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete. Daktaro disertacijas analitinės mokslo filosofijos tematika yra apgynę keli mano doktorantai. Kita sritis, kuri domino mano filosofijos doktorantus – tai politinė filosofija. Politikos mokslų srityje mano doktorantai daugiausiai tyrinėjo Lietuvos užsienio politikai aktualias posovietinių valstybių saugumo ir stabilumo problemas.

 

 

 

SVARBIAUSIOS AKADEMINĖS PUBLIKACIJOS

 

 

A. MONOGRAFIJOS, STUDIJOS IR UNIVERSITETINIAI VADOVĖLIAI

 

1. The Positive Mind: Its Development and Impact on Modernity and Postmodernity. Budapest–New York: CEU Press, 2016, 365 p. (Angliškai rašytos monografijos teksto galutinis variantas.)

2. Filosofijos įvadas (Lietuvos mokslo tarybos rekomenduotas vadovėlis aukštosioms mokykloms). 3-ioji papild. ir patais. laida. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, 294 p.

  3. Pozityvus protas: jo raida ir įtaka modernybei ir postmodernybei. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, 452 p. (Angliškojo teksto priešpaskutinio varianto lietuviškoji versija.)

4. Legislature and the Executive in Foreign Policy Making. Vilnius, 1994, 40 p.

5. Вероятностное знание: становление и развитие логико эмпиристической программы вероятностной оценки научного знания (Tikėtinas žinojimas: loginiame empirizme plėtotos mokslo žinių tikimybinio vertinimo programos tapsmas ir raida). Vilnius: Mintis, 1987, 247 p.  Vertimas į lenkų kalbą: Wiedza prawdopodobna: powstanie i rozwój w empiryzmie logicznym programu probabilistycznej oceny wiedzy naukowej. Vertė Z. Simbierowicz. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 1992, 262 p.

6. Loginis empirizmas ir mokslo metodologija. Vilnius: Mintis, 1979, 175 p.

 

B. STRAIPSNIAI

 

1. “Kritiniai pamąstymai apie Lietuvos užsienio politiką”, Politologija, 2 (2009), 123-142.

Vertimas į lenkų k: „Refleksje nad litewską politiką zagraniczną“, Politeja, 2 (16) (2011), 79-93.

2. „Pozityvizmo ir postpozityvizmo ginčas socialiniuose moksluose“, Politologija, 1 (2010), 9-16.                               

3. „Analitinė kalbos ir mokslo filosofija Lietuvoje“, Problemos, 78 (2010), 43-51 (bendraautoris – Jonas Dagys).

4. „Kaip tirti tarptautinius santykius konstruktyvistiškai: filosofinių prielaidų ir teorinių nuostatų analizė“, Politologija, 3 (2010): 29-58 (bendraautorė – Dovilė Jakniūnaitė).

5. “Filosofija ir politika Atgimimo epochoje”, Problemos, 74 (2008), 9-16.

6. “Pozityvizmas ir marksizmas”, Problemos, 73 (2008), 155-167.

7. „May the EU Become a Global Power“, Lithuanian Foreign Policy Review, 2 (18) (2006), 155-159.

8. „Ukraina geopolitikos kryžkelėje“, Politologija, 2 (2006), 3-11.

9. „Filosofija ir XVII a. mokslo revoliucija“, Problemos, 70 (2006), 96-104.

10. “Positivism, Post-Positivism and Postmodernism“, Contemporary Philosophical Discourse in Lithuania. Lithuanian Philosophical Studies IV. Ed. J. Baranova. Cultural Heritage and Contemporary Change. Series IV A, Eastern and Central Europe, Vol. 26. Washington, D.C.: The Council for Research and Values in Philosophy, 2005, 145-160.

11. „Lithuanian Foreign Policy: Concepts, Achievements and Predicaments“, Lithuanian Foreign Policy Review,  1-2 (13-14) (2004), 28-35.

12. “Lithuania’s Identity and Place in Europe”, Dialogue and Universalism, 1-2 (13), (2003): 13-20.

13. “Debatai dėl NATO ateities”, Lietuvos metinė strateginė apžvalga 2002. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2003, 67-85. Vertimas į anglų k.: „Debates on NATO’s Future“, Lithuanian Annual Strategic Review 2002. Vilnius: General Jonas Žemaitis Lithuanian Military Academy, 2003, 69- 89.

14. „Pozityvizmo samprata“, Seminarai, 2001. Sud. A. Jokubaitis ir T. Sodeika, Vilnius: Atviros visuomenės kolegija, 2002, 7-19.

15. “NATO ir Europos Sąjungos santykių transformacija bei Lietuvos užsienio politika”, Šiaurės Atlanto erdvė ir Lietuva. Vilnius: Eugrimas, 2001, 17-36.

16. „Pragmatism and Positivism“, Problemos, 59 (2001): 41-52.

17. “Is Lithuania a Northern or Central European Country?”, Lithuanian Foreign Policy Review, 1998 (1): 19-46. Publikuota taip pat kn. Lithuanian Political Science Yearbook 1999. Gen. ed. A. Jankauskas, Vilnius, 2000, 163-181.

18. „Iš ko kyla žmogaus teisės?“, Problemos, 58 (2000): 9-14.

19. „Lietuvos regioninis identitetas: kas mes esame?”, Seminarai, sud. A.Jokubaitis, A.Kulakauskas, Vilnius: Atviros visuomenės kolegija, 1998: 95-112.

20. „Lithuanian Political System and Foreign Policy Decision Making“, Lithuanian Foreign Policy Review, 4 (1999): 23-35.

21. “Valstybės užsienio politika: parlamento vaidmuo”, Politologija, 2 (1998): 70-88.

22. “Pozityvizmas ir postmodernizmas”, Problemos, 53 (1998): 25-33.

23. “Lietuva ir jos kaimynai: partneriai ar konkurentai?”, Lietuva ir jos kaimynai, Vilnius: Pradai, 1997: 189-194.

24. “The Fate of Totalitarianism”, Social Change, 1 (1994): 31-39.    

25. “Tikslieji mokslai ir humanitarinė kultūra”, Kultūros prigimtis, sud. Ž. Bieliauskas, S. Juknevičius, Vilnius: Valstybinis. leidybos centras, 1993, 364-375.

26. Litewska polityka zagraniczna: przeszlo i perspektywy: Znak, 3(442) (1992), 63-75.

27. “Matematikos pažintinis statusas: ginčo su Kantu peripetijos ir išdavos”, I.Kanto filosofijos profiliai, sud. A.Degutis, Vilnius: Mintis, 1988, 114-140.

28. “Tikrumas ir tikimybė”, Problemos 36 (1987): 14-24.

 

 

PRANEŠIMAI TARPTAUTINĖSE KONFERENCIJOSE IR UŽSIENIO

AKADEMINĖSE INSTITUCIJOSE

 

     Stokholmas (Švedija), Geteborgas (Švedija), Helsinkis (Suomija), Kopenhaga (Danija), Talinas (Estija), Varšuva (Lenkija), Krokuva (Lenkija), Maskva (Rusija), Zalcburgas (Austrija), Kirchbergas (Austrija), Berlynas (Vokietija), Paryžius (Prancūzija), Vašingtonas (JAV), Kembridžas, Masačusetsas (JAV), Jeruzalė (Izraelis), Jerevanas (Armėnija), Tokijas (Japonija).

 

 

DAUGIAU INFORMACIJOS

 

Evaldas Nekrašas, Kas yra kas Lietuvoje 2018. Šimtmečio leidimas. Kaunas, 2018.

Kučinskaitė, Jonė. Mini Nobelis. Inžinierius matematikas tapęs filosofu ir politologu, Veidas, 3, 2013.

Dagys, Jonas. Evaldas Nekrašas – ELIP (internetinė Enciklopedija Lietuvai ir pasauliui; paieška internete:  Evaldas Nekrašas – ELIP)                                .

 

2019 02 11

Asmeninis forumas


TemaPaskutinis įrašas