LMA | Asmeninės svetainės

Daujotytė-Pakerienė Viktorija


El. paštas: Viktorija.Pakeriene@flf.vu.lt

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS TIKROJI NARĖ


PROF. HABIL. DR. VIKTORIJA DAUJOTYTĖ-PAKERIENĖ
 

Esu gimusi 1945 metų spalio 1 dieną Telšių rajone. Baigiau Siriškės pradinę, Nevardėnų septynmetę, Pavandenės vidurinę mokyklą. Lituanistiką studijavau 1963–1968 m.  Vilniaus universitete, savo dėstytojų (Jurgio Lebedžio, Juozo Girdzijausko, Elenos Bukelienės, Donato Saukos – labiausiai) buvau skatinama dalyvauti mokslinėje studentų veikloje, įgijau pirmuosius įgūdžius, patikėjau, kad lietuvių literatūra verta įdėmaus gilinimosi, tyrimo ir tyrinėjimo. Donatas Sauka jau ankstyvuosiuose moksliniuose bandymuose padėjo tvirtinti savimonės svarbą, vėliau profesorius tai formulavo kaip savimonės įterpimą į mokslą, kaip tokio įterpimo galimybę, kuri liko man svarbi iš esmės. Baigusi universitetą (1968), įgijau filologės, lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojos kvalifikaciją. Trumpai dirbau „Metų“ (tuometinės „Pergalės“) redakcijoje korektore-stiliste; šis darbas pakreipė mane į literatūros kritiką. Literatūros kritika (jos istorijos kursą keliolika metų skaičiau universitete, išleidau ir mokomąją studiją „Lietuvių literatūros kritika“ (2007)) yra neatskiriama nuo mano mokslinės, tiriamosios humanistikos.  

Jurgio Lebedžio rūpesčiu ir skatinimu įstojau į Vilniaus universiteto aspirantūrą (1968–1972). Baigusi buvau priimta į Lietuvių literatūros katedrą, kurioje ir dirbau iki 2011 metų. 1972 metais apgyniau daktaro (mokslų kandidato) disertaciją, jos pagrindu parašiau pirmąją knygą „Jurgis Baltrušaitis“ (1974). 1988 metais apgyniau habilitacinį darbą „Lietuvių filosofinė lyrika“. Nuo 1990 – profesorė, Lietuvių literatūros katedros vedėja, dabar Vilniaus universiteto filologijos fakulteto profesorė emeritė. 2007–2011 m. – Lietuvos mokslų akademijos narė korespondentė, nuo 2011 m. – tikroji narė. Lietuvos rašytojų sąjungos narė nuo 1975 m.

Pagrindinės mokslinių interesų kryptys: lietuvių literatūros istorija, literatūros kritika, teksto analizė ir interpretacija, lyrikos teorija, moterų kultūra, literatūros filosofija, literatūros fenomenologija.

Mokslinį mąstymą intensyvino ir tikrino darbas su diplomantais, magistrantais, o ypač su doktorantais: 13 apgintų disertacijų, kelios konsultuotos, tarp disertacijų autorių yra tikrai gabių žmonių, jau išleidusių ne vieną mokslo knygą, profesorių, lemiančių ir lemsiančių lietuvių literatūros mokslo prestižą. Laikausi nuostatos, kad humanistika kaip mokslas yra glaudžiai susijusi su kultūra, jos procesais, su tautos likimo klausimais, su prigimtine kultūra, ne užsidarančia savyje, o atsiveriančia kitiems iš savęs, iš savasties.

 

B i b l i o g r a f i j a :

Jurgis Baltrušaitis: monografija. – Vilnius: Vaga, 1974.

Lietuvių filosofinė lyrika. – Vilnius: Vaga, 1977, 222 p.

Kas tu esi, eilėrašti? – Vilnius: Vaga, 1980, 305 p. J

Janina Degutytė: gyvenimo ir kūrybos apybraiža. – Vilnius: Vaga, 1984, 311 p.

Lyrikos būtis: teminiai portretiniai etiudai. – Vilnius: Vaga, 1987, 363 p.

Tautos žodžio lemtys: XIX amžius: monografija. – Vilnius: Vaga, 1990, 282 p.

Moters dalis ir dalia: moteriškoji literatūros epistema. – Vilnius: Vaga, 1992, 306 p.

Su Jurgiu Baltrušaičiu. – Vilnius: Regnum, 1994, 143 p.

Lyrika mokykloje. – Kaunas: Šviesa, 1995,119 p.

Salomėjos Nėries ruduo: esė, tekstų skaitymai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1995, 114 p.

Viktorija Daujotytė. Klausimai; Janina Degutytė. Atsakymai. – Vilnius: Regnum fondas, 1996, 69 p.

Šatrijos Raganos pasaulyje: gyvenimo ir kūrinių skaitymai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997, 141 p.

Trys sakiniai. – Kaunas: Šviesa, 1997, 115 p.

Kalbos kalbėjimas. – Vilnius: Regnum, 1997, 86 p.

Tekstas ir kūrinys. – Vilnius: Kultūra, 1998, 1999, 279 p.

Salomėja Nėris: gyvenimo ir kūrybos skaitymai. – Kaunas: Šviesa, 1999, 213 p.

Kultūros šalys ir nuošalės. – Kaunas: Technologija, 2000, 169 p.

Esė apie poeziją ir esimą. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001, 369 p.

Parašyta moterų. – Vilnius: Alma littera, 2001, 856 p.

akiniai: esė. – Vilnius: Tyto alba, 2002, 150 p.

Putinas: pasaulėvaizdžio kontūrai: kūrybos studija. – Vilnius: Tyto alba, 2003, 249 p.

Raštai ir paraštės: apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003, 278 p.

Salomėja Nėris: fragmento poetika. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2004, 2005, 239 p.

Mažoji lyrikos teorija. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, 222 p. Perrašai: eiliuoti tekstai. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005, 298 p.

Žmogus ir jo kalnas: apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską: asmenybės fenomenologija. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005, 236 p.

Karalių gėlė iš Žemaitijos pelkių: sugrąžinantys Vytauto Mačernio skaitymai 85-aisiais jo būties metais. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, 219 p.

Sauganti sąmonė: literatūra ir patirtis: užrašai. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2007, 488 p.

Šokėja virš liepto per prarają: Onės Baliukonės kūryba. – Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2008, 260 p.

Gyvenimas prie turgaus: monografija apie Joną Strielkūną. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008, 334 p.

Vieninteliam miestui. Juditos Vaičiūnaitės Vilnius. – Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2009, 120 p. Kalba ir jos menas: filologiniai tyrimai ir patyrimai. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009, 430 p.

Arčiau Lietuvos: filologinė Barboros Radvilaitės studija. – Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2010, 202 p.

Bals ūkūs’ = Balsai ūkuose: poezija. – Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2010, 123 p.

Tragiškasis meilės laukas: apie Sigitą Gedą: iš poezijos, užrašų, refleksijų. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010, 437 p.

Patirties žodynas: populiarioji literatūros fenomenologija. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, 280 p.

Lietuviškieji Česlovo Milošo kontekstai: monografija (kartu su M. Kvietkausku). – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011, 359 p.

Eiti savo keliu: Birutė Baltrušaitytė-Masionienė: mažoji monografija. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 2011, 203 p.

Justino Marcinkevičiaus žemė: žmogaus šiapus. – Vilnius: Alma littera, 2012, 325 p.

Nerimas: svarbiausių humanitarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos (kartu su V. Mikelėnu, A. Šliogeriu, A. Vasiliausku, V. Žulkumi). – Vilnius: Tyto alba, 2012.

Laisvojo mąstymo properšos: esė. – Vilnius: Tyto alba, 2012, 302 p. Gūvenu vūna = Gyvenu viena: eiliuoti tekstai. – Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2012,171 p.

Sugrįžęs iš gyvenimo: pokalbiai, literatūriniai laiškai (kartu su M. Martinaičiu). – Vilnius: Alma littera, 2013, 413 p.

Lašas poezijos: esė. – Vilnius: Tyto alba, 2013, 318 p.

Boružė, ropojanti plentu: prigimtinės kultūros kasinėjimai Marcelijaus Martinaičio kūryboje. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013, 374 p.

Nerimas 2: tautiškumas ir demokratija: tikros ir apgaulingos formos (kartu su E. Jovaiša, G. Kuprevičiumi, Z. Norkumi, A. Vasiliausku). – Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2014. 

Užrašyta: sakiniai ir trieiliai. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014, 299 p.

Litewskie konteksty Czesawa Miosza: monografia (kartu su M. Kvietkausku). – Sejny: Pogranicze, 2014, 441 p.

Už brūkšnio: esė. – Vilnius: Tyto alba, 2015, 205 p.

Tat pariejau = Tai parėjau: eiliuoti tekstai. – Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2015, 148 p.

Vartai į abi puses: Viktoriją Daujotytę kalbina Marijus Šidlauskas. – Vilnius: Alma littera, 2015, 304 p.

Nerimas 3: išsaugoti Lietuvos valstybę (kartu su G. Blažiene, Z. Kiaupia ir kitais). ‒ Vilnius: Lietuvos mokslų akademija, 2015. Sofija. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016, 342 p.

Justinas Marcinkevičius, Salomėja Nėris, Alfonsas Nyka-Niliūnas: mintys, pastabos, fragmentai. ‒ Vilnius: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, 2016, 186 p.

Žūmėni vuobelie = Žieminė obelis: eiliuoti tekstai – Vilnius: Regionų kultūrinių iniciatyvų centras, 2016, 104 p.

Granas: įtrūkstanti tikrovė. Mąstymo apie Romualdą Granauską punktyrai. Vilnius: Odilė, 2017, 320 p.

Asmeniniai kursai. Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2017, 596 p.

Aleksandra. Vilnius: Odilė, 2017, 156 p.

Suklusimai. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2017, 211 p.

Žemaitijos balsai ir daiktai (kartu su Egle Čėjauskaite-Gintale). Vilnius: Porta Artis, 2017, 112 p.

 

M o k y m o   p r i e m o n ė s :

Tarybinio žmogaus dvasinio gyvenimo atspindžiai dabartinėje lyrikoje: medžiaga lektoriui. – Vilnius: Žinija, 1978, 17 p.

Lyrikos teorijos pradmenys: mokymo priemonė respublikos aukštųjų mokyklų filologijos specialybių studentams. – Vilnius: Mokslas, 1984, 112 p.

Vinco Mykolaičio-Putino lyrika: mokomoji knyga respublikos aukštųjų mokyklų filologijos specialybių studentams. – Vilnius: Mokslas, 1988, 209 p.

Lietuvių literatūra: XX a. vidurys (1940–1955): mokymo priemonė 12 kl. (kartu su E. Bukeliene). – Kaunas: Šviesa, 1989, 1993

Lietuvių literatūra: XX a. antroji pusė (1956–1988): mokymo priemonė 12 kl. (kartu su E. Bukeliene). – Kaunas: Šviesa, 1990.

Moteriškoji literatūros epistema: speckurso paskaitos. – Vilnius: Vilniaus universitetas, 1991, 106 p.

Lietuvių literatūra: XX a. pradžia (1900–1918): mokomoji knyga 11 kl. – Kaunas: Šviesa, 1992, 126 p. Lietuvių literatūra: XX a. pradžia (1900–1918): vadovėlis 11 klasei. – Kaunas: Šviesa, 1992. Lietuvių literatūra: XX a. pirmoji pusė (1918–1940): vadovėlis 11 kl. – Kaunas: Šviesa, 1994, 311 p. Lietuvių literatūra: XX a. vidurys ir antroji pusė (1940–1995): vadovėlis 12 kl. (kartu su E. Bukeliene). – Kaunas: Šviesa, 1995, 1997.

Lietuvių literatūra: XX a. pradžia ir pirmoji pusė: vadovėlis 11 kl. – Kaunas: Šviesa, 1996, 1998, 451 p.

Literatūros filosofija: vadovėlis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2001, 151 p. Literatūros fenomenologija: problemikos kontūrai: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003, 238 p.

Literatūra: vadovėlis 11–12 klasei. – 4 kn. (kartu su R. Tamošaičiu, R. Tūtlyte, G. Viliūnu). – Kaunas: Šviesa, 2003–2006.

Apglėbiantis mąstymas: literatūros teorijos mokomoji knyga. – Kaunas: Šviesa, 2007, 205 p. Lietuvių literatūros kritika: akademinio kurso paskaitos. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007, 442 p.

Literatūros erdvės: vadovėlis 11–12 klasei (kartu su R. Tamošaičiu, R. Tūtlyte, G. Viliūnu). – Kaunas: Šviesa, 2009, 2012. – 4 kn.

 

S u d a r y t a :

Šiuolaikinės poezijos problemos: straipsnių rinkinys. – Vilnius: Vaga, 1977, 413 p.

Lyrika: Vinco Mykolaičio-Putino rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1982.

M. Gustaitis. Sielos akordai: rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1984, 237 p.

Lietuvių eilėraštis proza: antologija. – Vilnius: Vaga, 1987, 261 p.

Erškėčių vainikas: Juozapo Albino Herbačiausko kūrybos rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1992, 443 p. Gairės: mokytojams ir moksleiviams: straipsnių rinkinys (kartu su A. Šliogeriu). – Kaunas: Šviesa, 1992, 1993, 181 p.

Prie didelio kelio: Salomėjos Nėries rinkinys (kartu su V. Sventicku). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1994, 96 p.

Janina Degutytė: atsakymai: nebaigta autobiografija. – Vilnius: Regnum, 1996.

Pavandenė: monografija (kartu su A. Butrimu). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1996, 93 p.

Atsiminimai apie Mariją Pečkauskaitę-Šatrijos Raganą: monografija (kartu su B. Speičyte). – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997, 211 p.

Prilenktas prie savo gyvenimo: pokalbių su Marcelijumi Martinaičiu knyga apie gyvenimą ir kūrybą. – Vilnius: Vyturys, 1998, 222 p.

Šešėliuotas mano kelias: Salomėjos Nėries dienoraščių, eilėraščių, laiškų, esė rinktinė. – Kaunas: Šviesa, 1999, 238 p.

J. Marcinkevičius. Papasakoti gyvenimą: rinktiniai eilėraščiai. – Vilnius: Tyto alba, 2012, 182 p.

Dulkės ir žvaigždės: poezija / Jurgis Baltrušaitis; sud. Viktorija Daujotytė, Gediminas Mikelaitis. – Vilnius, 2013, 475 p

J. Degutytė. Raudonoji upė: svarbieji poezijos ir gyvenimo tekstai. – Vilnius: Alma littera, 2013, 287 p.
Onė Baliukonė: eilėraščiai. – Kaunas: Naujasis lankas: Kauno meno kūrėjų asociacija, 2013, 32 p.

Istorijoje ir auditorijoje: docentės, humanitarinių mokslų daktarės, literatūros tyrinėtojos, pedagogės, dramaturgės Petronėlės Česnulevičiūtės devyniasdešimtmečiui (kartu su K. Urba). – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015.

 

A p d o v a n o j i m a i :
1993 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.

1995 m. Salomėjos Neries literatūrinė premija.

1996 m. Santarvės premiją.
1998 m. „Varpų“ literatūrinė premija.

2001 m. Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija.

2002 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius.
2007 m. Konstitucijos taurė už indėlį į Lietuvos Respublikos Konstitucijos taikymo plėtrą (kartu su Edvardu Gudavičiumi), įsteigta Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Alumni draugijos.
2008 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrinė premija

2009 m. Nacionalinė pažangos premija už individualų, kūrybišką Lietuvos kultūros bei meno tyrimą ir interpretavimą.
2010 m. Barboros Radvilaitės medalis už išskirtinius nuopelnus Vilniaus miesto kultūrai.
2010 m. Jotvingių premija.
2011 m. pirmoji Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos (LATGA) premija.

2011 m. Dionizo Poškos literatūrinė premija.
2013 m. Lietuvos mokslų premija už darbų ciklą „Fenomenologiniai lietuvių literatūros tyrimai (1998–2012)“.
2014 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas už nuopelnus Lietuvos mokslui, švietimui ir kultūrai, mokslininkų ir mokytojų ugdymą, kūrybingos lietuvybės stiprinimą.
2015 m. Antano Baranausko literatūrinė premija.

2018-09-01

Asmeninis forumas


TemaPaskutinis įrašas