LMA | Asmeninės svetainės

Ragulskis Kazimieras


El. paštas: kazimieras3@yahoo.com

Viskas virpa ir banguoja gamtoje, moksle, technikoje ir žmonių gyvenime. Ir čia yra neribotos galimybės kūrybinėms paieškoms.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

PRECIZINĖS VIBROMECHANIKOS IR VIBROTECHNIKOS MOKSLINĖS KRYPTIES SUKŪRIMAS

 

KELIO PRADŽIA

Kazimieras Ragulskis tapo technikos mokslų daktaru (dabar habil. dr.) (1963), TSRS Mokslų Akademijos (MA) (čia išimtis, nes į TSRS MA rinkdavo tik mažų respublikų MA vadovus) (vėliau Rusijos MA) nariu korespondentu (1987), Lietuvos MA akademiku (1987), jam suteiktas TSRS nusipelniusio išradėjo vardas (iš viso jų TSRS buvo 16, pagrindinai maskviečiai), yra VGTU (2002) ir Chmelnickio nacionalinio universiteto (2006) garbės daktaru. Tarptautinės mokslinės visuomeninės sąjungos „IAIT“, asocijuotos su Jungtinių Tautų Visuomenės Informavimo Departamentu, narys (2011). Sukūrė naują mokslinę sritį – taip vadinamą precizinę vibromechaniką ir vibrotechniką, kurios pagrindą sudaro netiesinių dinaminių virpančių bei banguojančių sistemų išvystyti žinomi ir sukurti nauji efektai bei savybės, jų pagrindu sukurti principiniai naujų sistemų sudarymo metodai, kuriuos su savo mokiniais išvystė iki taikomųjų mokslų rezultatų inžinierinei praktikai. Jie naudojami moksle, technikoje ir žmonių gyvenime. Gauti rezultatai yra aktualūs šiuolaikiniam bei ateities mokslui ir technikai.

Kazimieras Ragulskis gimė 1926 m. spalio 15 d. Klovainiuose (Pakruojo r.). Tėvas Mykolas Ragulskis (1871 – 1949) gimė Klovainiuose, motina Liucija Kazlauskaitė-Ragulskienė (1896 – 1983) – Kuolingų kaime, maždaug už 5 km nuo Klovainių. Tėviškės sodyba buvo ant Daugyvenės upės šlaito. Vieta labai graži, prie namų Daugyvenė buvo užtvenkta.

Klovainiuose baigė pradžios mokyklos I – IV skyrius 1934 – 1938 m., Pakruojyje V, VI skyrius 1938 – 1940 m., Linkuvos gimnaziją 1940 – 1946 m.

Baigęs pirma laiko 5,5 mokslo metų kursą KPI Mechanikos fakultete (1946 – 1951 m.) buvo TSRS Mašinų mokslo instituto aspirantu (1952 – 1954). Dirbo LMA institute Kaune (1954 – 1963) nuo jaunesniojo mokslinio bendradarbio iki laboratorijos vadovo, po to 1963 metais buvo žinybinės KPI laboratorijos, išvystytos iki Mokslinio centro (MC) „Vibrotechnika“, moksliniu vadovu (1963 – 1991), 1993 metais išgyvendintas pensijon.

 

DARBAS BIUDŽETINIAI FINANSUOJAMOJE MOKSLINĖJE ĮSTAIGOJE

Dirbo LMA Fizikos – technikos institute, vėliau pavadintame Elektrotechnikos ir energetikos institutu, Kaune devynis metus, kur finansavimas buvo biudžetinis. K. Ragulskis vykdė tyrimus netiesinių virpančių dinaminių sistemų stabilizacijos srityje. Šioje srityje K. Ragulskis ir savo aspirantams skyrė disertacinių darbų temas. Institute buvo keli mokslų kandidatai, bet nebuvo nei vieno mokslų daktaro. Kai kurie atsakingi instituto darbuotojai pradėjo kelti pavojaus signalus, kad K. Ragulskio vystoma tematika užgoš kitus instituto tyrimus. Instituto direkcija sudarė komisiją iš trijų asmenų, dviejų mokslų kandidatų ir vieno dar neužilgo tapsiančiu kandidatu, svarstyti K. Ragulskio mokslinės krypties aktualumą. K. Ragulskis buvo baigęs daktaro disertaciją, instituto vadovybė trukdė ginti. Komisijos nariai visai nenutuokdami tvirtino, kad K. Ragulskio mokslas neperspektyvus ir rekomendavo eiti kitur dirbti. Instituto vadovybė taip ir elgėsi. Jo žmona dirbo institute ir po to buvo aspirantūroje. Baigė aspirantūrą, padarė gerą disertaciją ir reikėjo ginti, jos nepriėmė atgal į darbą institute. Patarė eiti dirbti kitur. Šeimoje teko rūpintis dviejų žmonių įsidarbinimu ir dviejų disertacijų gynimu. Nenaudėliai džiaugėsi savo pasiekimais matydami „mirtį“ K. Ragulskio ir jo žmonos moksliniam progresui.

 

ŪKISKAITINIAI FINANSUOJAMAS DARBAS, KUR PATS TURI APSIRŪPINTI FINANSAVIMU

K. Ragulskiui pavyko išsirūpinti per LTSR Ministeriją (Vilnius) žinybinės laboratorijos Kauno politechnikos institute (KPI) įsteigimą ir ūkiskaitinį finansavimą, bei dėka KPI rektoriaus K. Baršausko persibazuoti į KPI. Čia darbo finansavimas tapo pačių darbuotojų reikalu. Kad išsikovoti vietą po saule, K. Ragulskiui teko nemažai važinėti po visą TSRS, lankytis vedančiuose mokslinio tyrimo institutuose, bandomuosiuose konstruktorių biuruose. Teko vesti pasitarimus, diskusijas, skaityti pranešimus, parodant siūlomų darbų aktualumą dabar ir ateityje nuo dešimt iki keliasdešimt metų. Viso to tikslas buvo užsitikrinti ūkiskaitinius finansavimus ne už bet kokius, o daugumoje už mokslinio kūrybinio pobūdžio darbus. K. Ragulskiui pavykdavo įsiūlyti savo idėjas, pagrįstas virpesiais ir bangomis, kaip naudingas užsakovų kuriamų objektų kūrimui bei tobulinimui. Kartais užsakovams pavykdavo įpiršti fantastinio pobūdžio darbus, kurie gali būti panaudoti ateities technikoje po daugelio metų.

Visa tai leido užsidirbti pakankamai lėšų ne tik darbuotojų atlyginimams padengti, bet ir buvusio kalėjimo laužyno bazėje įsirengti geras patalpas mokslui, įsigyti to laiko modernią mokslinę aparatūrą. „Vibrotechnika“ išaugo ir tapo geru moksliniu centru bei pagal savo mokslinę sritį užėmė tvirtas pozicijas. Visą laiką, ypač po technikos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertacijos apgynimo, K. Ragulskis dirbdavo kurdamas naujus efektus ir principus bei vystydamas žinomus, tai buvo tematikų disertantams pagrindas.

 

EFEKTAI BEI PRINCIPAI

 

Efektai bei principai virpančiose netiesinėse dinaminėse sistemose – pagrindinė K. Ragulskio veiklos kryptis.

Čia jis tyrinėjo žinomus ir kūrė naujus efektus bei principus, sudarinėjo jų matematinius modelius, teoriniais tyrimais ir kartais eksperimentais jų pagrindimą. Toliau kokrečių objektų pagal naujus principus kūrimą ir tyrimą bei rezultatų panaudojimą inžinierinei praktikai skirdavo kaip temas aspirantams bei mokslo darbuotojams.

 

DINAMINIAI PROJEKTAVIMO METODAI

Pradžioje vystė mechaninių dinaminių sistemų dinaminius projektavimo metodus, kaip antai:

  • projektavimo metodus pagal sistemų nutolimą nuo savistabdos sąlygų;
  • dviejų elementų sistemos su kreivalinijiniais profiliais sąveikaujačių profilių dilimo intensyvumo pagal normalę minimax metodo sudarymas;
  • sistemų projektavimo metodo sudarymas pagal maxmin atstumus tarp savų ir priverstinių dažnių;
  • perdavimo mechanizmų tarp dviejų judančių elementų, kurie užtikrina optimalius dinamiškumo kriterijus, sukūrimas.

 

DINAMINIS VIRPESIŲ SLOPINIMAS PRIE SAVŲ DAŽNIŲ

Sistemų dinaminis virpesių slopinimas prie savų dažnių tais atvejais kai dinaminio slopinimo masė pritvirtinama prie apsaugomos nuo žalingų virpesių sistemos netiesiniais ryšio elementais:

  • mechaniniais (krumpliaračiais, šarnyriniais mechanizmais, pneumatiniais elementais);
  • magnetiniais bei elektro magnetiniais.

 

DINAMINĖS SINCHRONIZACIJOS EFEKTAI

Sudaryti nauji dinaminės sinchronizacijos efektai ir originalūs įgyvendinimo metodai bei priemonės. Dinaminė sinchronizacija yra pagrįsta tuom, kad atskirų virpesių generatoriai sąveikauja ne kinematiniais ryšiais, o jų sukeliamais virpesiais ar bangomis, tarp jų esamais kietais ar deformuojamais kūnais, ar skysčiais, ar dujomis, ar sąveikaujančiais maitinimo šaltiniais bei disipatyvinėmis jėgomis. Pavyzdžiui, neišsvertos mašinos per savo pamato virpesius virpina aplinkos gruntą ir sukelia atokiai esančių objektų dinaminę sinchronizaciją.

  • Eksperimentiniais ir suprastintais analitiniais metodais nustatyti kombinuoti sinchroniniai stacionarūs režimai tipų m/n = 1/2, 1/3, 2/3; sukurtas topologinis metodas tų režimų analizei ir diagnostikai.
  • Sukurta sistemų su pneumatiniais virpesių generatoriais dinaminė sinchronizacija. Tam efektui išgauti į tų generatorių pneumo maitinimo liniją įmontuojamas pneumo debito ribotuvas ir po to įrengiamas pneumo rezervuaras, iš kurio maitinami visi sinchronizuojami generatoriai. Veikiant generatoriams pneumo rezervuare kyla autovirpesiai, kurie tam nustatytoje sistemos parametrų srityje sinchronizuoja virpesių generatorius. Sukurtas sistemos matematinis modelis, atlikti teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai patvirtino sukurtą metodą. Tuo remiantis pagal Metalo pjovimo staklių mokslinio tyrimo instituto užsakymą sukurta ir pagaminta originali trijų kordinačių vibroplatforma precizinių staklių bei kitų įrengimų atskirų dalių vibraciniam sendinimui.
  • Sukurta daugkartinio vielos pratraukimo staklėse vielos išilginių virpesių tarp atskirų filjerų sinchronizacijos teorija. Tam tikslui pasiekti teko sukurti naujus įtaisus, kurie leidžia vielai pralysti atžvilgiu stabilizuojančių diskų bei filjeroms įgyti virpesius išilgai savo ašies ir filjerai truputį pasisukti apie savo ašį paleidimo procesuose. Tai leido bent kelis kartus sumažinti pratrauktos vielos diametro nevienodumo paklaidas bei pasiekti staklių darbo stabilumą.
  • Sukurta apvalių elementų apdorojant pjovimu (tekinimo, šlifavimo staklėmis) dinaminės sinchronizacijos metodika, kurios pagalba parinkus staklių darbo režimus sumažinami pagaminamų elementų apdorojamų paviršių nelygumai.
  • Sukurta sistema lygiagrečiai besisukančių velenų, tarpusavyje sujungtų mechanizmu su papildomais laisvės laipsniais, ir jų paprastų ir kombinuotų judesių sinchronizavimų principas.
  • Nustatyta, kad atskiros gyvos būtybės prie atitinkamų sąlygų sinchronizuojasi savo generuojamais procesais (magnetiniais, elektrostatiniais laukais).

Vibracinėse rotorinėse sistemose sinchronizacija – tai jų vienodas arba stabilus kartotinių vidutinių sukimosi greičių absoliutus vienodumas. Pavyzdžiui, daug vienodų asinchroninių elektromotorų paleidus suktis jie visi dėl jų pačių sukeliamų aplinkos virpesių sinchronizuojasi dėl rotorių neišsvėrimų.

Ne kartą pasireiškia efektas, kuriame dėl judančių neišsvertų masių sukeliami aplinkos grunto virpesiai, kurie sukelia pastatų, esančių už šimtų metrų ar kilometrų, virpesius dėl to, kad to pastato savas dažnis yra lygus mašinos virpesių dažniui. Tokiuose pastatuose žmonėms dirbti kartais tampa beveik neįmanoma. Tenka ieškoti aplinkoje virpesių šaltinį. Jei tą šaltinį negalima panaikinti, tai tame pastate, kuris virpa, tenka imtis priemonių: prie sienų montuoti dinaminius virpesių slopintuvus, kurie susideda iš masės, spyruokle pritvirtintos prie virpančio pastato sienos. Tinkamai parinkus parametrus pastato virpesiai panaikinami.

Sinchronizacijos reiškinys sutinkamas gyvuose objektuose, pavyzdžiui žmonių tarpe, dėl jų organizme sukeliamų magnetinio spinduliavimo virpesių.

Kuriamos vis tobulesnės matavimo priemonės labai silpnoms tiek mechaninių, tiek elektrinių ar kitų fizinių procesų bangoms, kurios analizuojamos su kompiuterinės matematikos pagalba.

 

STABILIZACIJOS PRINCIPAI

  • Sukurti judančių sistemų stabilizavimo principai, paremti aukšto dažnio mikrovirpesiais bei bėgančiomis bangomis.
  • Sukurti metodas ir priemonės kovai su judančių sistemų žemo dažnio makrovirpesiais panaudojant daug kartų didesnių dažnių mikrovirpesius.
  • Sukurti vibroapsaugos metodai ir priemonės pagal savireguliuojačius jėginius laukus.
  • Sukurti rotorinių sistemų vibraciniai dinaminio centravimo metodai ir priemonės.
  • Sukurta apie bet kurią ašį erdvėje besisukančių kietų kūnų stabilizacijos metodika.
  • Sukurta aktyvi plačiame dažių diapazone metodika ir priemonės aplinkos apsaugai nuo žalingų virpesių, kuriuos sukelia judančioji erdvėje dviatraminė besisukančioji rotorinė sistema.
  • Sukurta aktyvi žmogaus klausos organų apsauga nuo išorinių triukšmų plačiame dažnių diapazone.
  • Sukurti metodai ir priemonės įvairios prigimties išorės signalus perduoti priverstiniais virpesiais bei bangomis per žmogaus išorę į smegenis.
  • Sukurti metodai ir priemonės temperatūrinius laukus keisti į mechaninius sukimosi, žengiamuosius judesius, tai yra termomechaniniai varikliai.

 

VIBROSMŪGINĖS SISTEMOS IR MECHANIZMAI

Vibrosmūginių sistemų ir mechanizmų tyrimai atlikti teoriniais ir eksperimentiniais metodais, nustatytos pereinamųjų ir nusistovėjusių režimų savybės, dinaminė fazių sinchronizacija, pritraukimo sritys, nustatyti kai kurių sistemų su deformuojamais ryšiais ypatingi taškai, kuriuose sistemos dinamika yra stabili ir efektyvi.

Vibrosmūginėse sistemose su deformuojamais nariais stacionariuose režimuose nustatyti smūgiuojančių narių „susiklijavimai“ rezonansiniuose režimuose prie įvairių savų dažnių. Nustatytos priemonės susiklijavimų trukmei reguliuoti.

Atlikti įdomūs vibrosmūginių sistemų, kurių abiejų smūgiuojančių elementų paviršiai sutepti gyvsidabriu, tyrimai, ištirta šių sistemų dinamika. Šie darbai atlikti dėl mokslinės – pramoninės organizacijos su tikslu, kad vibrotechnikai sukurtų tokias patikimai dirbančias konstrukcijas. Kad ištirti gyvsidabrio dinamiką greitaeigiuose smūginiuose režimuose bei procesuose teko patiems sukurti aparatūrą greitaeigiam filmavimui iki 6 milijonų kadrų į sekundę, nes tuo metu pasaulyje nepavyko tokios surasti. Prie tos aparatūros gamybos daug prisidėjo Mechanikos – optikos mokslinis – pramoninis susivienijimas, aišku už vibrotechnikų lėšas. Tyrimais buvo atskleisti svarbūs faktai, tai gyvsidabrio nutekėjimai iš vieno kontaktinio paviršiaus į kitą, ištirti susidarą gyvsidabrio siūleliai tarp abiejų kontaktuojančių gyvsidabrio plėvelių bei jų trūkinėjimai pagal dažnius išmetant gysidabrio mikro rutuliukus. Čia daug kūrybos įdėjo ne tik vibrotechnikai, bet ir chemikai, fizikai. Buvo sukurtos puikios konstrukcijos.

 

JUDESIŲ KEITIMO PRINCIPAI, VIBRACINIAI IR BANGINIAI VARIKLIAI

Sukurti judesių keitimo principai, vibraciniai ir banginiai varikliai.

  • Sukurti nauji principai, pagrįsti kūnų virpesiais ir bangomis bei panaudojant netiesinius efektus, priverčiantys kūnus judėti pagal norimus dėsnius ir trajektorijas arba aukštu tikslumu atlikti pozicionavimą erdvėje. Tais principais sukurta didelė aibė vibropavarų bei vibroįtaisų.
  • Sukurta aibė aukšto tikslumo vienos ir dviejų kordinačių skenerių, kurių pagrindas vibraciniai arba banginiai varikliai.
  • Sukurtos dinaminės sistemos be priverstinių kinematinių ryšių, kurios keičia rotacinius ir žengiamuosius judesius vienas į kitą.
  • Sukurtas labai mažų poslinkių mechanizmas, kurio pagrindas yra kapiliarinis kūnas, virpesiais užpildant jo kapiliarus skysčiu arba dujomis kūnas keičia formą.
  • Mažiems poslinkiams atlikti sukurtos sistemos, pagrįstos kietų kūnų tam tikrų sudarytų formų deformacijomis.
  • Sukurti dinaminiai metodai ir priemonės spinduliuojančių srautų fokusavimui bei jų valdymo sistemos erdvėje.

 

VIRPESIŲ IR BANGŲ GENERATORIAI

Sukurti originalūs mechaninių virpesių ir bangų generatoriai bei jų teorijos pagrindai.

  • Sukurta grupė vibratorių, kurių pagrindą sudaro nuolatiniai magnetai pritvirtinti prie dviejų kūnų. Vienam iš tų kūnų arba abiems atskirai varikliai suteikia pastovų greitį, dėl to abiejų kūnų magnetų sąveika sukelia vieno iš jų norimus virpesius.
  • Sukurti galingi pneumo vibratoriai su valdomais dažnių spektrais, kurie skirti kosminės technikos, didelių statinių ir konstrukcijų bandymams, diagnostikai, statinių griovimui.
  • Sukurti rezonansiniai piezovibratoriai preciziniams judesiams atlikti.
  • Sukurtos nuo mikro iki makro pagal galingumą vibratorių grupės su vienpusinės savistabdos įtaisais.

 

DINAMINIO NUKREIPIMO EFEKTAS

Sukurtas tam tikrų tipų virpančių sistemų dinaminio nukreipimo efektas, kurio esmė yra sukuriami savaime besiorganizuojantys judesio dėsniai ir trajektorijos arba sistemų nestabilios bei stabilios dinaminės struktūros.

  • To pagrindu sukurtos naujos technologijos. Pavyzdžiui, virpinant skystus polimerus pereinant į kietą būseną yra suorientuojami dipoliai, kurie leidžia polimero ominę varžą pagal atskiras kryptis padaryti skirtingų dydžių. Panaudota acetatinio siūlo gamybos baigiamajame procese, kur skystas polimeras, tekėdamas per filjero angą, išteka plonu siūleliu, sukietėja ir tuo būdu suformuoja ploną siūlelį. Tai čia, molekulėse galima sudaryti dipolius, kuriuos virpančiu magnetiniu lauku kaip mechaninį kūną galima orientuoti norima kryptimi. Taip buvo pasiekta, kad ominė varža pagal dvi statmenas kryptis skiriasi net daugiau kaip tūkstantį kartų.
  • Sukurtos sistemos su kintamais laisvės laipsniais vieno judesio periodo intervale bei sistemos, kurių struktūra stacionariame režime priklauso nuo pradinių judesio sąlygų.
  • Sukurti vožtuvai ir skysčio dozatoriai, sudaryti iš skysčiu užpildyto vamzdelio su sumažinto pralaidumo skysčiui pertvaromis ir tų vamzdelių viduje patalpintais rutuliukais, kurie išilgai vamzdelio yra stumdomi priverstinėmis vamzdelio skersinėmis bei išilginėmis bangomis.
  • Modifikuotu principu sukurti įtaisai užterštų skysčių valymui bei daugiafazių skysčių skirstymui į atskiras dedamąsias komponentes.
  • Pasiūlytas besisukančio cilindro paviršiaus valymas nuo užterštumo su ore sužadinamomis bangomis.

 

PARAZITAI: JŲ DIAGNOSTIKA IR KOVA SU JAIS VIRPESIAIS BEI BANGOMIS

Kova su žmonių priešais naudojant ne chemiją, o virpesius. Visasąjunginio grūdų mokslinio tyrimo instituto (Maskva) direktorė į K. Ragulskį kreipėsi norėdama pasitarti ką daryti. Iš Š. Amerikos TSRS perka grūdus ir laivais veža per vandenyną ir jūras į TSRS. Parazitai įsimeta į grūdus ir padaro didelius nuostolius juos ėsdami. Parazitų diagnostika buvo primityvi: grūdą perpjauna ir po mikroskopu žiūri ar yra parazitas, o jei yra tai koks parazitas, ir po to chemikai nustato kokius nuodus jų naikinimui naudoti. Buvo sutarta, kad Vibrotechnikoje išspręs abu klausimus: diagnostiką ir parazitų naikinimą be chemijos. Darbą finansavo pagal ūkiskaitinę sutartį. Diagnostikai buvo sukurta metodika ir priemonė. Grūdas padedamas ant plonos membranos ir pagal jos virpesius nustatoma parazito rūšis. Spartinimui buvo rekomenduotas indas, kuriame talpinama keliasdešimt gramų grūdų, ir tuo būdu pagal indo virpesius buvo nustatomas parazitais apkrėstų grūdų kiekis procentais. Toliau su išoriniais virpesiais sunaikinami parazitai pagal jų pačių savų dažnių virpesius. Diagnostika, kontrolė ir parazitų sunaikinimas pagal sukurtą metodiką ir priemones vyksta ekologišku būdu.

K. Ragulskis siūlė panašiai naikinti mikrobus, parazitus, kurie sukelia žmonių ir kitų gyvybių ligas.

 

 

MECHANIZMAI, PAREMTI KAPILIARINIU EFEKTU IR VIRPESIAIS

Sukurti mechanizmai, paremti kapiliariniu efektu ir virpesiais, judesiui atlikti jų bazėje sudaryti manipuliatoriai ir energijos akumuliatoriai.

Pavyzdys. Pas K. Ragulskį užėjo pasikonsultuoti KPI durpininkų aspirantas latvis iš Rygos. Sakėsi, kad aspirantūroje jau praėjo du su puse metų, beliko pusė metų ir nieko rimto nėra padaręs. Vibrotechnikoje buvo sukurtas stendas dinaminiams tyrimams, kuris atlieka ciklinius judesius pirmyn – atgal didelėse judamo kelio dalyse su pastoviu greičiu. K. Ragulskis jam patarė sudaryti deformuojamų šlapių durpių jėgos – poslinkio charakteristikas išvystant kapiliarinius reiškinius bandomoje medžiagoje. Gavosi toks faktas, kad suspaudus durpių masę, išspaudus vandenį iš durpių, ir toliau suspaudimo elementui judant į atbulinę pusę įvyksta smūgis dėl to, kad vanduo staiga pradeda veržtis į zonas, kur anksčiau jis buvo išspaustas. Gavosi charakteringa jėgos – deformacijos kreivė su dviguba kupra. Tai buvo jo disertacijos esmė. Greit sutvarkė ir gynė. Oponentas, mokslų daktaras iš TSRS MA, išgyrė darbą, nurodydamas, kad tai reikia apiforminti kaip atradimą ir ginti kaip daktaro disertaciją. Aspiranto moksliniai vadovai ir K. Ragulskis kaip konsultantas buvo patenkinti. Gynimas praėjo puikiai ir aspirantui pripažintas technikos mokslų kandidato laipsnis. Tačiau važinėdavo iš Rygos į Kauną savo lengva mašina per dideliu greičiu ir kartą patyrė avariją, tapo invalidu. Taip liko nepatvirtintas atradimas. Jis su savo technikos mokslų kandidato laipsniu tapo invalidu.

Įdomių pavyzdžių yra daug.

 

SUKURTI NUOLATINIAIS MAGNETAIS VEKIANČIŲ MECHANINIŲ VIRPESIŲ IR BANGŲ GENERATORIAI BEI VARIKLIAI, KITI ENERGIJOS KEITIMO PRINCIPAI

Nuolatiniais magnetais veikiantieji įrenginiai susideda iš dviejų diskų ar rotorių, kurių periferijose pritvirtinti nuolatiniai magnetai išdėstyti vienas nuo kito per atstumą. Pirmas iš tų diskų kreipiamosiose gali judėti ašine linija ir dar gali sukinėtis apie tą ašį. Abu judesius riboja spyruoklės, žengiamą disko judesį atžvilgiu antro ašinio disko riboja nejudama atrama. Antras ašinis diskas gali tik suktis apie bendrą ašį.

  • Sukurti vibracijomis grįsti įtaisai, kuriems teikiama išorinė būtina energija.
  • Sukurti metodai, kur virpesių ir bangų generatoriai bei varikliai veikia be teikiamos papildomos išorinės energijos, veikimą užtikrina nuolatiniai magnetai. Įtaisų posistemių su pirmu disku ir su antru disku rezonansiniai dažniai vienodi. Įtaisai iš ramybės padėties paleidžiami veikti spyruoklėse sutelktų energijų dėka bei dėka parinktų pradinių padėčių.
  • Sukurti terminiai varikliai ir įtaisai, pagrįsti medžiagomis su taip vadinamąja atmintimi.
  • Įgyvendinta efektyvi mechaninės energijos dinaminė transformacija tarp rotacinio ir žengiamojo judesių.
  • Sukurtos sistemos optinės energijos greitaeigiam fokusavimui erdvėje.

 

NETIESINIŲ SISTEMŲ YPATINGIEJI TAŠKAI

Nustatytas kai kuriose netiesinėse sistemose taškas, kuriame dinaminiuose režimuose egzistuoja tik vienareikšmiai judesio režimai. Jie pavadinti ypatingais taškais, prie kurių sistema pasižymi aukštu dinaminiu stabilumu. Tokios sistemos ypač naudingos praktikoje. Jose išanalizuoti savi ir priverstiniai judesiai, atskleistos savybės, jų efektyvus panaudojimas manipuliatoriuose, robotuose su vibro pavaromis bei kitur.

 

VIBROKONTROLĖS PRINCIPAI

  • Sukurti judančių kūnų preciziniai vibroposlinkių nuo 1 iki 5 kordinačių matavimo metodai ir priemonės, kurie pašalina trikdžius, pavyzdžiui kūnų paviršių nelygumus ir kitus.
  • Sukurti poslinkių ir jų išvestinių matavimo metodai ir priemonės, paremtos paviršinėmis bangomis: sukurtos liniuotės ir apvalaus disko formos monokristaluose, stikle ar kitose medžiagose.
  • Sukurtos kūnų poslinkių ir jų išvestinių matavimo priemonės, pagrįstos ant tiriamo kūno pritvirtintu juodo paviršiaus su balta figūra objektu. Pastarąjį objektą judesių metu apdorojus fotostroboskopiniu metodu gaunamas rezultatas.
  • Sudaryti optiniai metodai matuoti poslinkiams nano išmatavimų lygyje.

Tie ir kiti tyrimais atskleisti faktai bei jų pagrindu sukurti metodai ir priemonės aibei išradimų bei inovacijų buvo ir yra efektyviai revoliuciniai panaudojami moksle ir technikoje. Kai kurių sukurtų objektų veikimas atrodo kaip paradoksalūs reiškiniai.

 

„HOBBY“ TIPO DARBAI

Buvo vykdomi paieškomieji, taip pat „hobby“ tipo darbai.

  • Kietų kūnų skaldymas į molekules.
  • Dainininkų ir chorų sukuriamų garso formančių susidarymo skirtumų esmė.
  • Sukurta platforma plaučiams valyti sukeliant plaučiuose valdomas bangas.
  • Sukurta sistema įkvepiamo į plaučius oro virpesiams sužadinti pagal norimus parametrus.
  • Sukurtas kvėpavimo metu oro debito matavimo įrenginys.
  • Sukurta platforma, ant kurios nuvargusiam žmogui per kelias minutes pašalinamas nuovargis, tai yra atstatomi kai kurie žmogaus parametrai (pulsas, kraujo spaudimas), buvę prieš varginantį darbą.
  • Sudaryta metodika ir priemonės pagal žmogaus raumenų vibracines charakteristikas diagnozuoti kai kurioms nervų ir širdies ligoms.
  • Sudarytos priemonės bangomis transportuoti medžiagas biologinių sistemų kanaluose.
  • Techniniai įtaisai leidžia išplėsti procesų ir savybių, į kuriuos žmogaus sensorinis aparatas nereaguoja, žmogaus pajutimo galimybes. Tais įtaisais signalai perduodami į smegenis per žmogaus kūno išorinius audinius mechaniniais, elektromagnetiniais ar kitais virpesiais. Smegenys reaguoja įvairių spalvų ženklais priklausomai nuo virpesių dažnių, formų, charakteristikų.

 

 

 

 

 

PRECIZINĖS VIBROMECHANIKOS IR VIBROTECHNIKOS TYRIMŲ REIKŠMĖ IR JŲ ORGANIZAVIMAS

 

TECHNINĖS SISTEMOS

Techninės sistemos sparčiai vystosi. Pavyzdžiui, į mažąją pusę jau turime reikalus su nanometrų dydžio objektais. Ne už kalnų laikas, kai žmonija turės dirbti su kūnais, tūkstančiais ar net milijonais kartų mažesniais už nanometrą. Iš kitos pusės, ypač objektų už žemės ribų pažinimui ir įsisavinimui, teko kurti sistemas, matuojamas šimtais metrų, o ateityje teks kurti tūkstančių kilometrų dydžio.

Mokslo aktualumas ir perspektyvumas seka iš to, kad mechaninės sistemos bei kuriami objektai sparčiai vystosi dėl sąveikos su kitais fiziniais procesais bei gyvais organizmais, o taipogi kinta pagal savo dydžius ir svorius, greičius ir dinamiškumą, tikslumą į asimptotiniai nepasiekiamas ribas.

Čia yra didelės perspektyvos vystyti tyrimus netiesinių dinaminių sistemų efektams bei savybėms atskleisti, kurti mokslinius pagrindus ir principus vis tobulesnėms naujoms sistemoms sudaryti.

Sukurta precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinė sritis yra ne funkcionalinio pobūdžio, nes pagal taikymą tinka visoms sritims (pramonėje, aerokosminėje technikoje, medicinoje, biologijoje, moksle, mene).

Teorinis ir eksperimentinis mokslinis evoliucinis darbas bei išradyba buvo vykdomi lydint malonioms minirevoliucijoms, kurias sukelia atrasti ir sukurti nauji faktai.

Atskleisti faktai bei jų pagrindu sukurti metodai ir priemonės aibei išradimų bei inovacijų buvo ir yra efektyviai revoliuciniai panaudojami moksle ir technikoje. Kai kurių sukurtų objektų veikimas atrodo kaip paradoksalūs reiškiniai.

Buvo vykdomi paieškomieji, taip pat „hobby“ tipo darbai susiję su virpesiais ir bangomis įvairiose technikos ir gamtos srityse.

 

TECHNIKOS MOKSLAI

Technikos mokslai yra sudėtingi, nes kuriant naujais principais veikiančias sistemas reikia sudaryti supaprastintus modelius, kurie duotuose parametrų diapazonuose teisingai įvertina veikiančius procesus. Tenka fundamentinių mokslų pasiekimus modifikuoti pritaikant konkrečių tipų sistemų taikomiesiems tyrimams, sukurti metodus naujais principais veikiančių sistemų sudarymui, be to mokslo rezultatus privesti iki inžinierinės praktikos ir gamybos technologijų. Čia buvo reikalingi įvairaus polinkio mokslo darbuotojai: teorinio, eksperimentinio, išradybinio, inovacijų įgyvendinimo tyrimo darbams. Todėl atsižvelgiant į jų polinkius buvo skiriamos disertacijų tematikos. Tai irgi prisidėjo prie užinteresuotumo kūrybai.

 

REIKALAVIMAI PRETENDENTAMS Į MOKSLĄ

Mokslo darbuotojams, ypač jauniems pretendentams į mokslą, teko dideli reikalavimai, būtent:

  • kelti mokslinę kvalifikaciją;
  • intensyviai vykdyti tyrimus, tyrimų bazėje kurti išradimus ir inovacijas;
  • dalyvauti ūkiskaitinių darbų vykdyme (kurti eksperimentinius maketus, kontaktuoti su užsakovais, organizuoti konstravimo ir gamybos darbus);
  • apart disertacijų ruošimo, sukurtas inovacijas eksponuoti parodose bei dalyvauti konkursuose;
  • stengtis,

kad altruizmo neužgožtų egoizmas: kad vadovas nebijotų, kad pavaldinys jį aplenks, kad mokinys nebijotų mokytojo šešėlio,

kad vietoje pavydo vyrautų sveika konkurencija „jis padarė gerai, o aš padarysiu dar geriau“.

 

PUIKIOS SĄLYGOS MOKSLINIAM DARBUI

Darbui apart reikalavimų mokslo darbuotojams, jiems buvo sudarytos ir geros sąlygos:

  • tyrimų tematika ir konsultacijos;
  • patiektas finansavimas;
  • stipri mokslinė eksperimentinė bazė (aparatūra, patalpos);
  • vienos srities specialistai, dirbantys virpesių ir bangų kartu su netiesiniais efektais ir jų principų vystyme bei taikyme;
  • leista mokslininkams vystytis pagal finansavimą, etatus.

Moksliniame centre „Vibrotechnika“ apart mokslinių grupių buvo konstravimo skyrius, eksperimentinės dirbtuvės, mokslinių darbų ruošimo leidybai, patentų bei išradimų forminimo grupės; užteko lėšų apmokėjimui atskiriems konstravimo biurams Lietuvoje ir kitur už sukurtų objektų dokumentacijos tinkamos gamybai apiforminimus bei kai kurių objektų bei elementų gamybai.

Dėl to „Vibrotechnikos“ mokslinė, išradybinė bei inovacijų kūrimo veikla buvo pavyzdinė ne tik ūkiskaitiniai, bet ir biudžetiniai finansuojamiems technikos mokslo srityje vykdomiems darbams TSRS mastu.

Rezultate apginta apie 300 daktaro ir habilituoto daktaro disertacijų, kuriose yra autorių pateikti tyrimų rezultatai, išradimai ir inovacijos. K. Ragulskio vadovautas bei konsultuotas disertacijas TSRS Aukščiausioji atestacinė komisija (VAK) Visasąjunginiame suvažiavime pavadino pavyzdinėmis. Tai atsispindi ir VAK išleistoje knygoje.

K. Ragulskio iniciatyva sukurtas ir vadovaujamas Kauno politechnikos instituto Mokslinis centras (MC) „Vibrotechnika“ – tai mokslinių kadrų, išradimų ir inovacijų kūrimo centras.

Čia buvo sudarytos puikios sąlygos vykdyti kūrybinę mokslinę veiklą. Kartu MC buvo ir auklėjamoji aplinka, nes K. Ragulskis jauniems mokslo darbuotojams nurodydavo uždavinius kelti kvalifikaciją, vykdyti tyrimus, kurti ir forminti išradimus, dalyvauti ūkiskaitinių mokslinių darbų vykdyme ir organizavime. TSRS Aukščiausioji atestacinė komisija, Atradimų ir išradimų komitetas, kai kurie TSRS Mokslų akademijos bei Aukštojo mokslo ir kai kurių TSRS ministerijų padaliniai, žinybiniai mokslinio tyrimo institutai, bandomieji konstravimo biurai bei jų darbuotojai aukštai vertino K. Ragulskio kūrybinę veiklą, laikė pirmūnu Tarybų Sąjungoje.

 

MOKSLAS IR INŽINIERINĖ PRAKTIKA

Mechaniniuose elementuose (kietuose bei deformuojamuose kūnuose, skysčiuose, dujose) ir tų elementų sistemose sukuriami autonominiai ir neautonominiai virpesiai, vykstą su netiesiniais efektais bei reiškiniais, leido sukurti naujais principais veikiančių sistemų sudarymo pagrindus.

Buvo sukurti originalūs virpesių ir bangų sužadinimo metodai ir priemonės, priemonės kūnų bei sistemų judesių stabilizavimui bei paklaidų kompensavimo metodai ir priemonės, preciziniai manipuliatoriai ir robotai nuo mikro iki dešimčių tonų svorio. Mokslinių tyrimų rezultate sukurta aibė išradimų ir inovacijų, kurios rado efektyvų panaudojimą moksle, kosminėje technikoje, laivyne, mašinų ir prietaisų pramonėje.

Tyrimai buvo vykdomi pagal TSRS Mokslų Akademijos kai kurių institutų (Fizikos, Kristalografijos, Mašinų mokslo, Kosminių tyrimų ir kt.), Lietuvos mokslo ir pramonės, TSRS žinybinių mokslo – tyrimo institutų, bandomųjų konstruktorių biurų, mokslo – gamybos susivienijimų ir kitų užsakymus.

Precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos tyrimų rezultatai bei išradyba sudaro galimybes įvairiausių precizinių mechaninių bei kitokių kompleksų kūrimui.

Išvystyti ir gauti tyrimų rezultatai leido sukurti naujas išradybos kryptis bei viso to pasekoje pateikti principiniai naujas inovacijas. Čia didžiulį darbą atliko K. Ragulskis su mokiniais, inžinieriais, pagalbiniu moksliniu personalu ir kt. Pagrindinai išradimų esmė yra mokslinė, o ne racionalizacinio tipo. Nagrinėjamoje srityje mokslui, išradybai vystyti ir inovacijoms kurti yra didelės perspektyvos.

Sukurtos inovacijos pasižymi daugeliu privalumų. Inovacijos sudarė galimybes atlikti tokias operacijas, kurių iki tol nebuvo galima atlikti. Kai kurios leido žymiai sumažinti įtaisų močius ir svorį, padidinti tikslumą ir dinamiškumą, pakelti kai kuriuos rodiklius kelis ir net keliasdešimt kartų, atnešė svarius techninius – ekonominius efektus.

 

K. RAGULSKIO PASIEKIMAI

K. Ragulskis yra 31 monografijos, per 700 mokslinių straipsnių, per 1750 išradimų bei patentų autorius bei bendraautorius, leidinių mokslinis redaktorius. Jis mokslinių darbų „Vibrotechnika“ (69 leidiniai rusų k.), inovacijų prospektų „Vibrotechnika“ (22 leidiniai rusų k.), žurnalo “Vibration Engineering” (JAV, 16 numerių), tarptautinių žurnalų “Journal of Vibroengineering” (4 numeriai į metus anglų k.) ir “Journal of Measurements in Engineering” (4 numeriai į metus anglų k.), serijos knygų «Библиотека инженера по вибротехнике» (изд-во Машиностроение, rusų k., keliolika knygų) ir kai kurių kitų leidinių vyr. redaktorius. Keletas knygų ir keliolika leidinių paskelbta užsienyje anglų kalba. Jis su savo pasiekimais įtrauktas į kai kurias enciklopedijas (matematikos, mechanikos, technikos srityse).

K. Ragulskis – šiandien pasaulyje gerai žinomas mokslininkas, išradėjas, savo mokyklos įkūrėjas, mokslinių idėjų generatorius.

K. Ragulskio sukurta ir plėtojama precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos mokslinė mokykla pasaulyje pripažinta kaip originali ir perspektyvi.

 

ATSILIEPIMAI APIE VIBROTECHNIKĄ

Tai akademikų Nobelio premijos laureatų N. Basovo (pagal jo užsakymą atlikti darbai termobranduolinės sintezės kompleksui, sukurti ultrapreciziniai vibrorobotai) ir Ž. Alferovo (sukurti metodai ir preciziniai manipuliatoriai bei robotai mikroelektronikos elementų kontrolei ir gamybai), akademikų I. Artobolevskio, Čalomėjo, A. Išlinskio, G. Marčiuko, J. Mitropolskio, R. Sagdijevo, N. Solomenkos, V. Novožilovo, K. Frolovo ir daugelio kitų įžymių mokslininkų – De Paterio (De Pater), Kroslio (Crossley), I. Blechmano (I. Blekhman), Rovetos (Roveta) ir kitų mokslininkų bei organizacijų įvertinimai.

Toliau pateikiamos K. Ragulskio mokinių bei bendraminčių kai kurios atsiliepimų ištraukos.

Pats akademikas mums buvo darbštumo pavyzdys. Gerokai prieš oficialias darbo valandas, iš ryto, ir gerokai po jų, jau vakare, jį galėdavai rasti „Vibrotechnikoje“. Dirbant prie mokslinio darbo temų dažnai tekdavo užtrukti laboratorijoje iki vėlumos ir ne sykį užsukęs darbo vadovas paklausdavo, kaip sekasi. Jeigu iš komandiruotės grįždavo traukiniu į Kauną, tai tiesiai iš stoties – į „Vibrotechniką“.

Prisimenu Europos istorijos laikotarpį – Renesansą, kuriam būdingas staigus ir ryškus mokslo ir meno pakilimas, trukęs keletą amžių. Prasidėję kone nuo nulio vibrotechnikos tyrimai trejetą dešimtmečių intensyviai spindėjo; sukurta daugybė precizinių sistemų ir įtaisų, iškelta šimtai naujų idėjų, nepasenusių ir šiandien. Ryški ir originali viso šio „vibrorenesanso“ asmenybė – tai akademikas Kazimieras Ragulskis, uždegęs begaliniu savo entuziazmu šimtus mokinių.

Aplankiau nemažai universitetų, bet niekur nemačiau (ir manau, nepamatysiu) tokio mokslinio kolektyvo kaip „Vibrotechnikos“, dirbančio darniai ir rezultatyviai.

Čia vyravo mokslinė dvasia. Apie mokslą kalbėjome su kolegomis eidami į darbą, grįždami iš darbo, per pietus, susitikę koridoriuose. Tokio kolektyvo subūrimas – didžiulis akademiko Kazimiero Ragulskio nuopelnas.

Daugumai mokslininkų atmintyje išliko šviesūs ir džiugūs prisiminimai apie darbą KPI „Vibrotechnikoje“, tai didžio dvasingumo, kūrybingumo ir rezultatyvumo moksle metai.

Darbas ir mokslas „Vibrotechnikoje“ – tai tikra mokslinio darbo ir kartu gyvenimo mokykla.

Didžiuojuosi, kad buvau profesoriaus Kazimiero Ragulskio mokinys, mačiau, kokių nuostabių rezultatų tais laikais galėjo pasiekti šis puikus mokslininkas.

Buvo nuostabiausias gyvenimo ir kūrybinės veiklos tarpsnis, kupinas įvairiausių siekimų, pažinimo metas, laikas, kai teko patirti ir pakilimų, ir nesėkmių sprendžiant mokslo problemas. Čia pradėję savo karjerą, jauni mokslininkai tapo brandžiais inžinieriais, mokslininkais, išradėjais.

Dar viena savybė – deklaruojama kūrybinės laisvės ir demokratijos nuostata. Vyraujanti aplinka leido daryti mokslo stebuklus ir mes juos darėme. „Vibrotechnika“ buvo tapusi savotiška mokslo miniakademija, kurioje buvo gvildenamos įvairios problemos: nuo kosminių iki pačių žemiškiausių. Todėl nenuostabu, kad „Vibrotechnika“ išaugino šimtus mokslininkų, sukūrė tūkstančius išradimų ir patentų. Ir visa tai dėka to, kad turėjome ir dar tebeturime aukščiausios kokybės asmenybę – akademiką Kazimierą Ragulskį.

K. Ragulskis laikomas unikaliu bei legendiniu mokslininku.

Iš šio trumpo aprašymo seka, kad K. Ragulskio sukurta mokslinė mokykla toliau puikiai vystosi ir turi dideles perspektyvas. Jis pats džiaugiasi, kad dauguma jo mokinių ir pasekėjų yra šaunūs, gerai dirbą mokslininkai.

 

 

NUOPELNAI LIETUVAI

K. Ragulskis ir jo sukurta mokslinė mokykla garsino Lietuvą ne tik Tarybų Sąjungoje, bet ir pasaulyje. Kai kurie Tarybų Sąjungos žurnalai ir laikraščiai (Sovietskij Sojuz, Vremia spausdinami dešimtimis užsienio kalbų, Pravda, Izvestijos, Žurnalist, Trud, Socialističieskaja industrija, Sovietskij eksport ir kiti), taipogi vadinamų demokratinių soclagerio šalių, Vakarų Vokietijos, Anglijos, JAV ir kitų šalių rašė apie K. Ragulskį bei jo mokyklos pasiekimus. Be to tarptautinėse parodose demonstravo MC sukurtus eksponatus. MC sukurti mokslo, išradybos, inovacijų rezultatai priminė Lietuvos vardą pasaulyje.

Artimi pagal profilį bei darbų užsakovų mokslininkai K. Ragulskį laiko unikaliu, legendiniu, atskleidusiu naujus mokslinius faktus, labai daug naudos atnešusiu Lietuvos, Rusijos ir Pasaulio mokslui bei technikai. Lietuva tapo pasaulyje didele valstybe virpesių mechanikos ir technikos srityje.

K. Ragulskio mokiniai, tapę gerais mokslininkais, šiltai ir pagarbiai atsiliepia apie savo mokytoją bei MC. Sako, kad K. Ragulskis begaliniu savo entuziazmu uždegė šimtus mokinių. Jo mokslinė mokykla nuo nulio per dešimtmetį blykstelėjo ir tapo renesansu moksle. Kai kurie užsienio mokslininkai tvirtino, kad tokio kolektyvo, taip darniai ir rezultatyviai dirbančio, neteko matyti. Daugumai mokslininkų atmintyje išliko šviesūs ir džiugūs prisiminimai apie darbą MC, tai didžio dvasingumo, kūrybingumo ir rezultatyvumo moksle metai. Jie teigė, kad aplinka leido daryti stebuklus, kad tai kartu buvo ir gyvenimo mokykla.

K. Ragulskio nuopelnai Lietuvai yra dideli, tai pasiekti mokslo rezultatai, sukurti išradimai bei inovacijos, paruošti mokslininkai, indėlis stiprinant Lietuvos vardą pasaulyje. Kas yra ypač sveikintina, kad jis, būdamas labai užimtas savo tiesioginiu moksliniu darbu, randa laiko prisidėti ir prie Lietuvos gyvenimo tobulinimo. Paskelbė keliasdešimt trumpų straipsnių apie Lietuvos mokslo, ūkio, kultūros, politikos vystymo klausimus. Straipsniuose, pasisakymuose jis aštriai kritikuoja „savižudybės ideologijos“ ir kitokių ydingų veiklų propaguotojus, nurodo kai kurias vystymosi gaires.

Po antro pasaulinio karo okupacijos metais Kaunas buvo nualintas dvasiniai ir intelektualiniai. Iš Kauno į Vilnių buvo iškelta daug kultūros, meno, mokslo, švietimo institucijų. Jis jau šeštojo dešimtmečio spaudoje ir pasisakymuose kėlė kai kuriuos intelektualinio ir dvasinio gyvenimo trūkumus, nurodant likvidavimo kelius.

Kėlė klausimą, kad Kauno aukštosiose mokyklose būtų ruošiami fundamentinių mokslų (matematikos, fizikos, chemijos, biologijos) specialistai, nes mieste yra paliktas tik taikomųjų mokslų specialistų ruošimas, švietimas yra atitrūkęs nuo humanitarinio, kultūrinio gyvenimo poreikių. Juk taikomųjų mokslų pagrindas yra fundamentiniai mokslai, be kurių yra per silpnai vystomas mokslinis darbas.

K. Ragulskis kėlė būtinybę Lietuvoje vystyti perspektyvią intelektualią pramonę ir su ja susijusias projektavimo – konstravimo ir mokslo tyrimų institucijas. Tai ne tik smarkiai padidintų kapitalines investicijas, bet ir išugdytų aukštos kvalifikacijos mokslininkus, inžinierius, darbininkus. Propagavo precizinių staklių, prietaisų bei įrengimų tyrimus, kūrimą, gamybą taip, kad Lietuva taptų savotiška Šveicarija Tarybų Sąjungos respublikų tarpe. Kaip Vokietijos demokratinė respublika esanti soclagerio vitrina, taip Lietuva turinti tapti vitrina Tarybų Sąjungoje – garsinti Lietuvos vardą, lietuviams įkvėpti kuo didesnį pasitikėjimą savimi. Tai buvo į disonansą esamų kai kurių progresyvių Lietuvos valdininkų tarpe.

Lietuvai siekiant pagal galimybes kuo didesnės kultūrinės, intelektualinės laisvės, K. Ragulskis propagavo Tarybų Sąjungos decentralizaciją. Tai grindė tuo, kad esanti Tarybų Sąjungoje supercentralizacija trukdo vystymuisi. Tam reikalui esą būtina atskiriems šalies regionams ir respublikoms suteikti autonomijas, kad tie regionai bei respublikos taptų vedančiais atskirose srityse. Už tas savo idėjas jis yra Maskvoje gavęs pastabų.

Tarybų Sąjungoje nuo 1985 m. prasidėjus atšilimui K. Ragulskis dar aktyviau ir atviriau pradėjo reikšti idėjas siekiant Lietuvai pažangos.

 

DARBUOTOJAI, ĮNEŠĘ SVARŲ INDĖLĮ Į PRECIZINĘ VIBROMECHANIKĄ IR VIBROTECHNIKĄ

Dauguma darbuotojų dirbo efektyviai, jų moksliniai pasiekimai aukštai vertinami.

Didelė grupė šios mokslo krypties mokslininkų tapo habilituotais mokslų daktarais, profesoriais. Tai V. Augutis, V. Augustaitis, R. Bansevičius, B. Bakšys, V. Barzdaitis, R. Barauskas, A. Bubulis, A. Busilas, V. Doroševas, J. Dulevičius, A. Fedaravičius, J. Gecevičius, V. Giniotis, S. Girdzijauskas, P. Ilgakojis, A. Jakštas, Rem. Jonušas, A. Jurkauskas, V. Jūrėnas, K. Karimovas, S. Kaušinis, E. Kibirkštis, G. Kulvietis, A. Kavolėlis, A. Kasparaitis, R. Kuryla, R. Kanapėnas, A. Kliučininkas, Z. Kubaitis, V. Lialinas, V. Linonis, M. Mariūnas, R. Maskeliūnas, R. Naumavičius, A. Navickas, V. Ostaševičius, A. Palevičius, V. Ragulskienė, M. Rondomanskas, M. Ragulskis, A. Seilius, I. Skučas, V. Snitka, B. Spruogis, A. Šukelis, J. Šliažas, R. T. Toločka, V. Turla, R. Uloza, V. Volkovas, P. Vasiljevas, J. Vobolis, S. Zareckas, P. Žiliukas ir kiti. Iš jų keliolika tapo įvairių Mokslų akademijų nariais, tame tarpe 7 – Lietuvos MA nariais.

Daugelis mokslo daktarų liko aktyviais moksliniame darbe arba kitokioje kūrybinėje veikloje. Tai M. Akelis, A. Alekna, V. Aleksejenko, A. Andriuškevičius, E. Andriuškevičius, R. Andrijauskas, V. R. Atstupėnas, R. Atstupėnienė, J. Astrauskas, V. Astromskis, M. Ažubalis, A. Bačinskas, B. Bačkauskas, K. Bagdonas, J. Bajorinas, A. Bakšys, J. Baltrušaitis, L. Bastytė, G. Baurienė, G. Bisigirskis, V. Bložė, K. Bružas, S. Bucevičius, S. A. Budginas, A. V. Būda, A. Čepulis, A. Čepulkauskas, J. Dainauskas, J. Danielytė, A. Dapkus, A. Daugėla, R. Didžgalvis, A. Dirvelis, A. Domikauskas, V. Dovydėnas, E. Dragašius, A. Dumčius, K. J. Dzidolikas, V. Eidukynas, V. A. Gapšys, J. Gasiūnas, J. Gaspariūnas, E. Gedgaudaitė-Astrauskienė, V. Gintaras, V. Grigas, R. Gulbinas, D. Gvaldienė, A. Jakubauskas, B. Jančiukas, E. Jasiulionis, R. Jonušas, J. Jurevičius, J. Jurgaitis, A. Jurkulnevičius, V. Juška, E. Juzėnas, K. Juzėnas, L. Karmanovas, A. Kazla, J. Kekienė, A. B. Kenstavičius, S. Kytra, Z. Klimavičius, A. Klumbys, R. Krančiukas, B. Kučinskas, L. Kulys, R. Kulvietienė, A. Kumpikas, K. Kumpikas, R. Kupčiūnas, R. A. Kurklietis, A. Kurlavičius, A. Kurtinaitis, M. Labokas, A. Laurutis, E. Laužinskas, R. Lebedys, L. Limanauskas, A. Liubinas, A. Lukoševičius, O. V. Lukšytė, R. Maciulevičius, L. Mačionis, M. Mališauskas, D. Markšaitis, J. Marozas, V. Masiliūnas, J. Matekonis, S. Matijoška, A. Medžiaušienė, A. Menčinskas, J. Meškys, P. Mikalauskas, J. Mikelaitis, O. Mikučionienė, V. Milukienė, V. Mizarienė, A. Mozūra, L. Naginevičienė, V. Naginevičius, V. Nainys, V. Nenorta, H. Norvilas, V. Pakėnas, F. Paknienė, R. Palevičius, A. Palionis, P. Paškevičius, L. Patašienė, A. Pauliukas, G. Petrulis, K. Pilkauskas, A. Plioplys, Z. Pocius, N. Puodžiūnienė, A. J. Račkauskas, J. Ragulskienė, L. Ragaišis, A. Ramonis, V. Reinikis, G. Rimša, B. V. Rudgalvis, K. Sabaliauskas, S. Sakalauskas, T. Sankauskienė, E. Satkevičius, S. Seržentas, S. Sipavičius, J. Skiedraitė, P. Skrolis, O. M. Skurkaitė, K. Slivinskas, R. Statkevičius, S. Stravinskas, L. Strazdas, V. Strazdas, A. Striužas, B. Stulpinas, A. Sudintas, R. Šatkus, J. Ščiukaitė, A. Šermukšnis, S. Šimaitis, J. Šimulionis, E. Šležas, K. Tarasevičius, I. M. Tiknevičienė, P. Ušinskas, G. Vaičiulis, J. Valančiauskas, J. Valtas, P. Varanauskas, R. Vasiliauskas, M. Vilkas, Ž. Vincevičius, G. Virakas, A. Vilkauskas, G. Vitkauskas, A. E. Vitkutė, A. Volungevičius, G. Zaksienė, S. Zykas, L. Zubavičius, A. Žemeckis, S. Žiedelis, S. Žukas ir kiti.

Dalis mokslininkų, disertacijas parengusių „Vibrotechnikoje“, dirba užsienyje: M. Arutunian, P. Auzinš, N. Bakai, G. Berlin, E. Veksler, R. Garajev, Z. Doncu, A. Žabbarov, D. Žeglov, J. Zumeris, R. Keoskerian, V. Kiričenko, N. Kolmakova, A. Kočikian, M. Kulev, M. Leibovič, B. Lichobabin, V. Malygin, B. Minceris, A. Murtazin, A. Nistiuk, M. Pogosian, V. Rusu, E. Saak, M. Sarkisian, A. Feldmans, L. Fridlend, J. Fleitman, L. Štacas, I. Jaroslavskij ir kiti.

Vibrotechnikos mokslininkai yra dėkingi aibei puikių inžinierinių techninių darbuotojų, kurie savo sąžiningu darbu prisidėjo prie daugelio idėjų įgyvendinimo. Tai R. Balkevičius, V. Daukšys, J. Čialka, D. Vilkas, V. Lukošaitienė, B. Zakavičienė, S. Lomanienė, Jurkša, S. Slavickas, E. Giedrimas, P. Krasauskas, V. Kuznecov, V. Tūmėnas, K. Margelis, A. Bakšienė, A. Orlienė, N. Dulevičienė, V. Veterienė, A. Švenčionis, R. Juškelis, E. Sapatkovas, V. Kasparavičius, V. Kalasiūnas, S. Masiulis, R. Jurgelėnas, S. Didžgalvis, K. Žebelys, K. Raugevičius, D. Stravinskienė, S. Vanagas ir daugelis kitų.

 

PRECIZINĖS VIBROMECHANIKOS IR VIBROTECHNIKOS PERSPEKTYVA

Sukurta ir išvystyta precizinė vibromechanika ir vibrotechnika naudinga:

  • Kuriant ir tobulinant įvairias precizines mechanines sistemas bei mechanines technologijas; kartu panaudojant kitus įvairius fizinius procesus.
  • Panaudojant išvystytus bei sukurtus efektus ir principus bei jų bazėje veikiančias priemones medžiagų tobulinimui bei kūrimui veikiant į jas pereinant iš vienos į kitą fazę (kieta, skysta, dujinė, plazminė). Tam reikalui vipesiais bei bangomis specialiai organizuojant į norimas struktūras domenus, molekules ar kristalus ar įvedamų kitų medžiagų elementus. Kuriant plazmas su norimais kristaliniais elementais ir ją virpesių ir bangų pagalba stabilizuojant bei valdant. Virpesiais ir bangomis mūsų planetą supančius magnetinius laukus (taip pat kosminėje erdvėje) galima paversti naudinga žmonijai energija.

Čia kūrybai, tai yra tyrimams, išradybai ir inovacijoms didžiulės perspektyvos.

 

K. RAGULSKIO KAI KURIE GYVENIMO MOMENTAI

 

Nuo pat ankstyvos jaunystės buvau įjungtas į žemės ūkio ir buitinę veiklą, nes šeimoje visi vaikai buvome jauni, o tėvai negalėjo apsidoroti su darbais. Tėvai buvo labai užimti, tai mes turėdavome atlikti visokiausius darbus pagal savo fizinę jėgą. Pirmą – ketvirtą pradžios mokyklos skyrių lankiau Klovainių pradžios mokykloje 1934 – 1938 metais. Atėjau į pirmą skyrių, nepažinau abėcėlės raidžių. Mokytoja mane kartą paklausė, davė paskaityti iš elementoriaus tekstą. Elementorius buvo spalvotas su įvairiais objektais. Man skaityti paskyrė puslapį, kur jaunas vaikinas neša savo rankose bliūdą atkišęs į priekį, o prie būdos pririštas šuo laukia maisto. Ten buvo parašyti keli žodžiai. Aš nei vienos raidės nepažinojau, už tai mano skaitymas buvo toks: „ciu, ciu“, o toliau „au, au, au“. Mokytoja man pasakė, kad paprašyk mamą, kad pamokintų abėcėlės raides. Kadangi mama ir tėtis buvo labai užimti, tai parodydavo raidę, pirmiausiai „a“, ir liepdavo užsirašyti ir tokiu būdu išmokau abėcėlę. Be to pirmame skyriuje aš mokėjau paišyti žvėris ir paukščius. Tai skyriaus vaikai visi prašydavo nupaišyti katę, šunį, liūtą, paukščius, ne tik pirmos klasės, bet ir antros klasės mokiniai. Nes pirma ir antra klasė buvo vienoje salytėje ir viena mokytoja mokindavo iš karto abi klases. Aš po abėcėlės išmokimo tapau geras mokinys iki mokyklos baigimo laiko. Mokantis trečiame ir ketvirtame skyriuje, kuris buvo atskiroje patalpoje, irgi buvo viena mokytoja, kuri pastebėjo, kad aš gerai mokausi, pagyrė ir sakė: vaikeli mokinkis.

Kadangi penktas ir šeštas skyrius buvo tiktai Pakruojo miestelyje, mokytojai tėvams pasakė, kad jį reikia leisti toliau į mokyklą. Iš mūsų namų iki Pakruojo mokyklos atstumas buvo apie 9 kilometrus. Todėl tėvai pas Pakruojo gyventoją Astrauską išnuomavo mažytį kambarėlį. Astrauskienė paruošdavo maistą, kurį kas savaitę tėvai atveždavo į Pakruojį. Aš čia puikiose mokymosi sąlygose pasijutau labai gerai kaip rojuje, toliau savo gyvenime tokio rojaus nebeturėjau. Jeigu lankant Klovainių mokyklą po pamokų reikėdavo padėti dirbti įvairius ūkinius buitinius darbus, čia Pakruojyje buvau laisvas, todėl nieko nelaukdamas kiek laiko išlikdavo sprendžiau matematikos uždavinyną. Per beveik 3 savaites po pamokų mokykloje išsprendžiau viso penkto skyriaus uždavinyno uždavinius ir intensyviai mokiausi kitas disciplinas. O šeimininkai Astrauskas ir Astrauskienė kalbėdavosi kad toks vaiko darbštumas rodo, kad jis toli nueis su mokymuisi. Tačiau pragyvenimas, butas buvo per brangus tėvams, už tai surado kur po kelis vaikus gyvena viename kambaryje pigiau ir tapo labai gaila atsiskirti su šeimininkais pas kuriuos gyvenau ir gyvenimas keliems vaikams viename kambaryje buvo labai žalingas, nes trukdėsi mokymosi procesas. O atėjus pavasariui, kad pigiau būtų, kasdien turėjau vaikščioti į mokyklą pėsčias. Tai tokiu atstumu vaikštant nebuvo visai jauku, daug laiko prarasdavau. Šeštame skyriuje mokykloje mokytojas stebėjosi, kad dažnai atsitikdavo taip, kad nei vienas klasės mokinys nemoka išspręsti uždavinio, o aš išspręsdavau. Mokytojas klasei vaikams sakydavo, kad taip reikia mokintis, kaip aš mokausi, ir mano adresu pasakydavo komplimentų.

Baigęs Pakruojo pradinės mokyklos šeštą klasę 1940 metais įstojau į Linkuvos gimnaziją, kuri nuo mūsų namų randasi 16 kilometrų atstumu. Čia rudens laikotarpyje ir pavasarį jau nebuvo galima vaikščioti iš namų tokį atstumą kaip į Pakruojo mokyklą ir teko gyventi pas įvairius žmones, taipogi po kelis kambariuose ne vienam, bet su kitais mokiniais. Aišku tas trukdė mokymuisi. Tik šeštadieniais rudenį ir pavasarį kai buvo ilgesnės dienos pareidavau namo atsinešti savaitei maisto, o sekmadienį vakare grįždavau į Linkuvą. Gimnaziją baigiau 1946 metais, anot mokytojų kaip klasės geriausias mokinys.

1946 metais Kaune įstojau į Vytauto Didžiojo universiteto Technologijos fakulteto Mechanikos skyrių, kurį baigiau 1951 metų gale pirma laiko. Nebodamas didžiulių trukdymų įstojau per Lietuvos Mokslų Akademiją į TSRS Mokslų Akademijos aspirantūrą. Visas mokslas dėl ekonominių suvaržymų buvo apsunkintas.

 

AČIŪ UŽ NEĮKAINUOJAMAS DOVANAS

Tai man pavyko, kadangi absoliuti dauguma žmonių yra geri. Iš jų teko patirti daug altruistinių poelgių, kurių dėka pavyko nugalėti mano gyvenimo progreso stabdžius bei didžiulius pavojus. Tiems asmenims lieku amžinai dėkingas ir skolingas.

Gerų žmonių tarpe yra tekę sutikti pavienių piktybinių pavyduolių, gobšuolių. Blogadariai pasireiškia artimųjų žmonių tarpe, ypač tarp mokytojo ir mokinio kai mokinys tampa priešu savo mokytojui. Tai yra charakteringa tarpe žmonių, dirbančiųjų mokslo, meno srityse. Teko ir man retkarčiais nuo blogadarių gauti skaudžius smūgius. Kartais tekdavo nuo tokių blogadarių sulaukti atsiprašymo. Atsakydavau, kad aš tave atsiprašau, matyt kad ką nors tau padariau kažką labai blogo, dėl ko tu man darei kenksmingą veiklą. Džiugu, kad yra tokie asmenys, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai atsiprašo. Jei tau daro kas blogo, daryk tam gėrį, nes blogadariui padėsi persiauklėti, tapti geru.

Teko gyvenime sutikti mano atžvilgiu ir chroniškų blogadarių. Keistai atrodo, kad tokiam asmeniui kalną pili, o jis tau visvien nesustodamai duobę kasa.

Gyvenime teko patirti baisių pavojų, nuo kurių išgelbėjo geri žmonės. Jie suteikė man neįkainuojamas dovanas. Vieną kitą tokių atvejų paminėsiu.

Buvau krikštytas Klovainių bažnyčios klebono, kur klebonijoje ir buvo saugojami gimimo dokumentai. Kaip Linkuvos gimnazijos mokinys vasaros atostogas leisdavau tėviškėje Klovainių miestelio vienkiemyje. Čia vasaros atostogų metu dirbdavau įvairius žemės ūkio darbus. 1944 m. sovietinės armijos pirmieji kareiviai užtiko mane pjaunant pašarines žoles gyvulių šėrimui. Persigandęs aptirpau iš baimės. Man buvo suėję 17 metų amžiaus ir teks eiti armijon kariauti už svetimą valstybę, o ne už Tėvynę, mesti mokslą gimnazijoje, sustabdant savo intelektualinį progresą.

Nedelsdamas nuėjau pas Klovainių bažnyčios kleboną prašyti, kad išduotų gimimo metrikus su gimimo data 1928 m. sausio mėnesį. Klebonui pasakiau, kad tai mane apsaugos nuo armijos ir galėsiu toliau mokytis. Klebonas atsisakė aiškindamas man, kad tuoj ateis amerikonai ir galėsi toliau mokytis. Aš jam sakiau, kad gyvenimas tai traukinys, kurio aš negaliu sustabdyti; man reikia mokytis.

Negalėdamas su juo susitarti, pareikalavau duoti antspauduotą metrikų blanką ir kad aš pats užsipildysiu. Klebonas drebėdamas iš baimės atsisakinėjo. Tada pareikalavau pasakyti, kur randasi metrikų blankai. Klebonas pasakė, kuriame rašomojo stalo stalčiuje randasi tie blankai. Aš pasiėmiau jų krūvelę. Po to išreikalavau kur randasi antspaudas, o toliau kur rašalinė pagalvėlė. Susiantspaudavau pasiimtus tuščius gimimo metrikų blankus, padėkojau ir susijaudinusiam drebančiam klebonui paspaudęs ranką išėjau. Nugalėjau barjerą savo progresui.

Namuose galimai keisdamas savo rašyseną užsipildžiau metrikus su man palankia data. Pravažiuojančiu kariniu sunkvežimiu nuvažiavau į Linkuvą, kuri nuo mūsų namų yra 16 kilometrų atstumu. Vasaros atostogų metas – gimnazija tuščia. Mano džiaugsmui radau mokytoją J. Dienį, kuris ir mano klasėje yra dėstęs. Jam išdėsčiau padėtį. J. Dienys padėjo visuose gimnazijos dokumentuose ištaisyti mano gimimo datas. Tai man buvo mokytojo J. Dienio suteikta neįkainuojama dovana.

Savo iš Klovainių klebono paimtais metrikų blankais padėjau ir kitiems moksleiviams išsigelbėti nuo armijos ir tęsti mokslą. Gaila, kad mano siūloma nemokama paslauga du moksleiviai, jų tėvų palaikomi, atsisakė pasinaudoti. Jų tėvai motyvavo tuo, kad tuoj ateis amerikonai.

Kadangi šeimos nelaimė (kaip pasipriešinimo okupacijai dalyvio sušaudyto brolio rankos nebuvo suteptos krauju) įvyko Lygumų valsčiuje, mūsų tėviškė buvo prie Klovainių Pakruojo valsčiuje, o Linkuvos gimnazija – Linkuvos valsčiuje, tuo būdu sovietiniai organai nedemaskavo ir aš gyvendamas baimėje galėjau baigti gimnaziją.

Baigus gimnaziją 1946 m. norėjau stoti į universitetą mokytis. Čia vėl didžiulė problema. Tais laikais stojantieji į universitetą privalėjo pristatyti savo gimtojo valsčiaus kompartijos partorgo charakteristiką. Man gauti Pakruojo valsčiaus partorgo charakteristiką nebuvo galimybės dėl to, kad Klovainių seniūnijos stribai ne kartą kratė tėviškės namus, be to gal žinojo apie nelaimę Lygumų valsčiuje. Linkuvos valsčiaus partorgas atsisakė man duoti charakteristiką, nes tėviškė yra Pakruojo valsčiuje. Todėl prašiau savo klasės auklėtojo mokytojo J. Dienio pagalbos. Jis mane anksčiau išgelbėjo dėl gimimo metų klastojimo ir čia sutiko padėti. Jis nuėjo vienas, po to su manimi pas Linkuvos valsčiaus partorgą. Įrodinėjo, kad tai gabiausias mokinys ir reikia padėti, nes nebėra laiko stojant į universitetą. Dėka didelės pastangos išgelbėjo, gavau charakteristiką. Tai man J. Dienys vėl suteikė neįkainuojamą dovaną.

Taip su savo biografijos „trūkumais tarybinei valdžiai“ gyvenau ilgą laikotarpį 1944 – 1972 m. didelėje baimėje. Iš vaikystės metų buvau pripratintas prie tvarkos „ką darai, daryk kaip sau“. Tai padėjo, o kartais ir sukeldavo nemalonumų, kad mane užsinorėdavo „pagerbti“ pasiūlymais stoti į komjaunimą, į kompartiją. Mokslo pasiekimai intensyviai augino mano apsauginius „šarvus“.

Nuo 1946 – 1952 m. studijos Kauno universitete, vėliau pervadintame Kauno politechnikos institutu (KPI), Technologijos fakulteto Mechanikos skyriuje (pastarasis vėliau tapo KPI Mechanikos fakultetu). Antrame kurse mane intensyviai pradėjo agituoti stoti į komjaunimą. Antram kursui įpusėjus kurso bendramokslis Žamba stengėsi draugauti su manimi. Jis buvo kompartijos narys ir į paskaitas eidavo su pistoletu. Agitavo mane stoti į komjaunimą. Kartą jis su manimi pradėjo džiugiai kalbėti. Jis pasakė, kad universiteto partinė organizacija atsiprašo, kad per kukliai tau siūlėme stoti į komjaunimą ir nutarė iš karto priimti kandidatu į kompartiją. Atsidūriau ant bedugnės krašto, mane apėmė didžiulė baimė, kad dabar gali pradėti knaisiotis po mano biografiją ir tuo būdu demaskavus man bus katastrofa.

„Liežuvio laikymas už dantų“ man padėjo ir aš bijodamas biografijos demaskavimo ėjau pirmyn.

 

STUDENTO IŠ KPI METIMO KLAUSIMAS

Penktame kurse fakulteto partorganizacijoje aišku man nedalyvaujant svarstė, kad mūsų kurse nėra nei vieno komjaunuolio, kad kitiems stoti į komjaunimą trukdo K. Ragulskio autoritetas... Siūlė išmesti iš KPI K. Ragulskį. Fakulteto komunistų biuro narei Makierovai buvo pavesta pakalbėti su manimi.

Rusų kalbos dėstytoja Makierova pasikvietė į kabinetą mane pokalbiui. Jinai pasakė, kad esanti Mechanikos fakulteto partorganizacijos biuro narys, svarstėme paties veiklą. Nustatyta, kad kurse nėra nei vieno komjaunuolio ir kad Ragulskis esąs stabdis ir kad reikia jį mesti iš instituto. Aš jai nuoširdžiai aiškinau, kad dėl ekonominių klausimų privalau dirbti pašalinį darbą už KPI ribų, kad esu tarybinis patriotas ir neturiu laiko dar dirbti komjaunuoliu. Išsiskyrėme draugiškai, žadėjo užtarti mano naudai.

 

Į ASPIRANTŪRĄ PER STABDŽIUS

Kadangi pareiškimų priėmimo data aspirantūron buvo duota iki 1951 m. spalio 1 d., todėl skubėjau padaryti diplominį projektą pirma laiko. Mat tuo metu studijoms buvo skirtas laikas 5,5 metų, tai yra mokslo pabaiga buvo 1952 metų sausio mėnesį. Gynimas pavyko, nes du iš ankstesnio kurso buvo pasivėlavę ginti diplomus. Su jais gyniau tą pačią dieną. Gynimo komisijos pirmininkas Mechanikos fakulteto dekanas doc. N. Milenskis, kuris mane yra ne kartą agitavęs stoti į komjaunimą ir supykdavęs dėl atsisakymo, liepė po visų trijų gynusių pasakyti baigiamąjį žodį. Nenoromis sutikau ir mano baigiamasis žodis buvo anekdotinis, bet nepriekaištingas „dėkoju Stalinui“.

Iki pareiškimo padavimo aspirantūron dar buvo likę pora savaičių. Aspirantūron stoti į TSRS MA institutus buvo siunčiama per Lietuvos mokslų akademiją, kur mano atveju per LMA Fizikos – technikos institutą Kaune. Kur ir pridaviau pareiškimą. Prie to dar reikėjo pridėti KPI baigimo diplomą ir KPI Mechanikos fakulteto dekano ir partorgo pasirašytą charakteristiką. Stojantys į aspirantūrą tais laikais privalėjo turėti 3 metų darbo stažą arba būti baigus su atsižymėjimu aukštąją mokyklą bei aukštosios mokyklos rekomendaciją stoti į aspirantūrą. Po to turėjo tvirtinti LKP CK (Lietuvos komunistų partijos Centro komitetas).

Pirmiausia gauti diplomą maža galimybė. Diplomas dar neišrašytas, kadangi tik ką gyniau ir prieš laiką ir be to nėra paskyrimo į darbovietę. Todėl paprašiau, kad KPI išduotų pažymą, kad baigiau KPI su atžymėjimu ir kad tą kopiją reikia pristatyti į Kauno miesto Lenino rajono karinį komisariatą. Tokią kopiją gavau ir pristačiau prie dokumentų stojant aspirantūron.

 

NEIGIAMA CHARAKTERISTIKA STOJIMUI Į ASPIRANTŪRĄ

Dekanas pasakė nepritariu ir siūlau pačiam iš karto ne asistento, o vyr. dėstytojo etatą. Aš atsisakiau ir prašiau charakteristikos. Nurodė, kad bus padaryta bendra tvarka. Už kelių dienų Mechanikos fak. raštinės sekretorės paklausiau gal yra man paruošta charakteristika ir galiu ją gauti. Ji atsakė, kad yra išsiųsta. Tuoj nuskubu į Fizikos – technikos institutą ir parodo neigiamą charakteristiką, kur parašyta kad vengė visuomeninio darbo. Charakteristika pasirašyta fakulteto dekano N. Milenskio ir fakulteto partorganizacijos sekretoriaus A. Žukausko pavaduotojo V. Dauknio. A. Žukauskas tuo metu buvo vienmetinėje aspirantūroje bei vykdė eksperimentus N. Milenskio vadovaujamoje katedroje. Su tokia charakteristika vengtų priimti į darbą to laiko daugelis įstaigų. Teko skubiai veikti. Bandžiau pasikalbėti su fakulteto dekanu. Jo atsakymas buvo griežtas: fakultetas išdavė charakteristiką ir niekas negali kaitalioti.

 

CHARAKTERISTIKOS TOBULINIMAS STOJIMUI Į ASPIRANTŪRĄ

Nuėjau pas Kauno Autoremonto gamyklos direktorių K. Broniukaitį. Su juo susipažinau daugiau kaip prieš pusmetį, kontroliuodamas jo vadovaujamos gamyklos įrengimus kaip Kauno miesto techninis inspektorius. Visur ir visada kaip inspektorius elgiausi korektiškai. K. Broniukaitis dar prieš karą Lietuvoje buvo pogrindžio kompartijos narys. Užėjau pas jį pasitarti apie savo bėdas dėl charakteristikos. Jis pažadėjo padėti. Jis kompartijos ir režimo vadovams pareiškė pretenzijas, kodėl proletarų sūnui, kuriuos žinau iš vaikystės, trukdote eiti į mokslus. Tie pasakė, kad tai Mechanikos fak. reikalas ir jiems tuoj duos nurodymą klaidą ištaisyti. Tai man buvo K. Broniukaičio neįkainuojama dovana.

Toliau vyko charakteristikos tobulinimas. Nuo Mechanikos fak. partorganizacijos gavau du įpareigojimus: partorgas A. Žukauskas nurodė jam disertacinio darbo eksperimentiniam stendui parūpinti plieno skardos ir įvairių varinių vamzdelių bei detalių, o partorganizacijos ideologas Z. Federas įpareigojo išleisti mano kurso studentų sienlaikraštį.

A. Žukauskas iš KPI administracijos parūpino sunkvežimį metalams atvežti. Jokia gamykla neturi teisės parduoti kitai įstaigai medžiagas kurios naudojamos planinei gamybai. Leido parduoti tik atliekas, kurios netiktų partorgo stendui. Kaip techninis inspektorius daugelyje Kauno gamyklų turėjau pažįstamų. Prikrauname sunkvežimio apačioje gerą, draudžiamą parduoti medžiagą, o ant viršaus atliekas. Ir skubiai važiuojame į Mechanikos fak. rūmų kiemą bijodami, kad kas nesulaikytų patikrinimui. Taip per kelis užvažiavimus privežiau medžiagų su atsarga.

Kartu vykdžiau sienlaikraščio numerio ruošimą, apipavidalinimą ir išleidimą. Visi bendrakursiai dirbo diplominius darbus ir buvo užimti. Todėl aš vienas viską padariau iki galo, tik sutariau su studentais, kad jie paskaitytų ir žinotų straipsnių turinį, kurių juos parašiau autoriais. Viskas vyko greit. Pakviečiau Z. Federą pažiūrėti iškabintą ant sienos kurso sienlaikraštį. Jis pažiūrėjo, paskaitinėjo ir sako: atrodo kad pats vienas viską parašei. Aš sakau, kaip gali būti, juk autoriai skirtingi. Z. Federas galų gale atsakė gerai.

Į rankas gavau charakteristiką be neigiamų elementų, bet ir nieko gero teigiamo. Apsidžiaugiau. Nunešiau į LMA Fizikos – technikos institutą ir tą charakteristiką iš lietuvių kalbos su esminiu pagerinimu išverčiau į rusų kalbą. Tą vertimą patvirtino su instituto antspaudu ir parašu.

 

STOJIMAS ASPIRANTŪRON

Stojamuosius egzaminus aspirantūron iš marksizmo – leninizmo reikėjo laikyti LMA Vilniuje, o specialybės Maskvoje. Per minėtus užimtumus su charakteristikos gavimu ir kt. marksizmo – leninizmo egzamino pasiruošimui buvo likę tik pusantros paros. Šiaip taip pavyko išlaikyti. Su vokiečių kalbos egzaminu problemų nebuvo.

Išvykau į Maskvą. TSRS MA aspirantūros skyrius mane nukreipė į TSRS MA Mašinų mokslo institutą. Čia nukreipė į akad. I. Artobolevskio laboratoriją pas profesorių V. Kosticiną. Šis man papasakojo, kad būti moksliniu vadovu yra nedėkingas darbas, nes aspirantas apsigynęs disertaciją kaip taisyklė tampa savo buvusiam vadovui priešu. Be to V. Kosticinas paklausė ar aš turiu disertacijos temą. Jam atsakiau kad po savaitės pasakysiu. Lenino bibliotekoje per savaitę pavarčiau ir perskaičiau keliolikos disertacijų įvadus ir išvadas, bei svarbiausia susipažinau su leidžiamų mokslinių „Mechanizmų ir mašinų teorijos seminaro darbų“ eile straipsnių. Po savaitės prisistatęs pas būsimą vadovą pasakiau disertacijos temos pavadinimą. Būsimasis vadovas temai pritarė. Po kurio laiko išlaikiau stojamąjį egzaminą ir laukiau priėmimo aspirantūron.

Po to TSRS MA Technikos mokslų skyriaus, kuriam priklauso ir Mašinų mokslo institutas, režimo skyriaus moteriškė pasikvietė mane. Jos kabinete turėjau ilgą pokalbį. Kodėl stoji be gamybinio stažo: atsakiau, kad turiu darbo stažą 3 metus. Po to klausė kodėl neturiu KPI vadovybės rekomendacijos stoti aspirantūron, kodėl tik baigęs skubi stoti aspirantūron: atsakiau, kad turiu teisę, nes aukštąją mokyklą baigiau su atsižymėjimu. Dar visokių smulkmenų klausinėjo. Tačiau pabaigai klausė kodėl nekomjaunuolis, pas mus kaip taisyklė, jei vaikas jau išaugęs tiek, kad atsistojęs prie stalo mato kas ant stalo padėta, stoja į komjaunimą: atsakiau, kad kai aš toks buvau nežinojau ne tik kas yra komjaunimas, bet ir kad yra TSRS, aš esu tarybinis pilietis, TSRS patriotas ir suspėsiu tai padaryti. Priekaištavo, kodėl nepristačiau KPI baigimo diplomo, o tik špargalkę apie KPI baigimą. Pasakė, kad tai didelis iš mano pusės apsileidimas. Man tikrai nebūtų davę KPI baigimo diplomo bei rekomendacijos stoti aspirantūron. Ilga diskusija baigėsi draugiškai.

Mašinų mokslo institute aspirantūros skyriuje buvau tvirtinamas aspirantu. Prašiau aspirantūros vedėją, kad mėnesiu anksčiau patvirtintų mane aspirantu, nes man reikėjo pinigų. Aspirantūros vedėjas sako reikia prašyti, kad kuo vėliau patvirtintumėme, nes visiems trūksta laiko baigti disertaciją, visi vėluoja. Aš sakiau, kad aš pirma laiko baigsiu. Jo kabinete buvo dar 2 – 3 asmenys ir aspirantūros vedėjas mano užtikrinimą papasakojo kambaryje esantiems ir visi kvatojosi, tame tarpe ir aš. Tapau aspirantu.

 

ASPIRANTU DAR TEKO „ĮSITEISINTI“ KAUNE

Skubiai grįžau į Kauną. Bendrakursiai papasakojo, kad man būnant Maskvoje įvyko KPI Mechanikos fakultete baigiančiųjų skirstymas į darbovietes ir kad mane paskyrė į gamyklą Rusijos gilumoje. Jie pasakojo, kad skirstymo metu sakėme apie K. Ragulskio stojimą aspirantūron Maskvoje. V. Milenskis atsakė, kad K. Ragulskis susitvarkys pats kaip jam reikia. Grįžęs iš Maskvos prašiau dekaną perskirstyti, jis griežtai atsakė: nėra jokių galimybių. KPI partorgo broliui Kazimierui Sabaliauskui Mechanikos fakulteto studentui daug padėjau mokytis peršokant vieną kursą: bet ir tas KPI partorgo brolis sužinojęs, kad veržiuosi aspirantūron, tapo priešiškas ir atsisakė užtarti mane dėl aspirantūros.

Tada nuėjau pas KPI rektorių prof. K. Baršauską. Rektorius priėmė mane pokalbiui. Kadangi esu baigęs su atsižymėjimu, turiu darbo stažą, nors ir ne komjaunuolis, rektorius pasakė, kad bandysiu Rektorate padaryti perskirstymą. Tos pat dienos popietėje įvyko perskirstymo posėdis. Kai kam nepatiko, kad žymus kaip pedagogas matematikas J. Matulionis, kurio man kaip studentui 1 – 2 kursuose teko klausyti paskaitas, kelis kartus mane gyrė visai salei studentų. Jis net sakė, kad tokio studento, mokinio su gamtos apdovanotu lakiu protu nėra sutikęs. J. Matulionis kartais mane pagirdavo, net rektoriaus K. Baršausko komisijos nariams, sudarytos dėl mano paskyrimo aspirantūron. Aš buvau tik ką grįžęs iš Maskvos su išlaikytais stojamaisiais egzaminais aspirantūron ir reikėjo panaikinti mano užakinį paskyrimą į gamyklą Rusijos gilumoje. K. Baršausko sudaryta (be priešiško Mechanikos fakulteto dekano) komisija su nariais J. Matulioniu ir kitais, įskaitant prieštaraujantį KPI partorgą. Posėdžio metu šalia rektoriaus sėdėjo KPI partorgas J. Sabaliauskas, kuris rektoriui potyliai netoli ausies kalbėjo, kad nekomjaunuolį ir taip toliau nereikia priimti. Kad sulaikyti agitacijai prieš mane priėjau prie stalo prieš rektorių ir partorgą. Sustojo partorgo agitacija ir rektorius pasakė, jei nėra prieš reikia palaiminti K. Ragulskį aspirantūron. Tai man buvo K. Baršausko neįkainuojama dovana. Priešingu atveju privalėjau pagal Mechanikos fakulteto skirstymą atsidurti gamykloje Rusijos gilumoje minimum trims metams.

 

JAU KAIP ASPIRANTAS

Maskvoje jau kaip aspirantas nuėjau į TSRS MA Gyvenamojo ploto komunalinį skyrių prašyti gyvenamo ploto bendrabutyje. Ten pasakė, kad pirmųjų dviejų metų aspirantus apgyvendina užmiestyje kaimuose, keliasdešimt kilometrų atstumu nuo Maskvos centro, pas privačius žmones ir reikės važinėti elektriniais traukiniais dar plius metro, autobusais į institutą Maskvoje. Aš linksmai pasakiau, kad atvykau į Maskvą ne „električkomis“ važinėtis, o mokslą daryti ir prašiau skirti bendrabutį Maskvos mieste. Visas kambarys tarnautojų pradėjo kvatotis. Mano džiaugsmui davė vietą bendrabutyje tuo metu centrinėje Maskvos Gorkio gatvėje arti Baltarusijos geležinkelio stoties. Iš pradžių ten gyvenome kambaryje 9 aspirantai, vėliau perkėlė į 4 asmenų kambarį.

Aspirantūros metu intensyviai vykdžiau mokslinį darbą. Akad. I. Artobolevskis, prof. V. Kosticinas gyrė ir rusams mokslo darbuotojams ir aspirantams rodė už pavyzdį bei ragino juos dirbti.

Pirma laiko baigiau disertacinį darbą. Gynimo teko ilgai laukti, nes Mašinų mokslo instituto Mokslinę tarybą disertacijų gynimui reikėjo pertvarkyti. Tik iš po trečio skelbimo „Večerniaja Moskva“ apie mano disertacijos gynimą pavyko sušaukti Mokslinės tarybos kvorumą. Ir taip po įstojimo į aspirantūrą iki mokslo kandidato diplomo gavimo (dabar mokslo daktaro) iš Vyriausiosios atestacinės komisijos (VAK) praėjo tik 2 metai ir 3 mėnesiai. Tais laikais aspirantūrai skirtas laikas iki disertacijos oficialaus gynimo buvo 3 metai.

 

NEMESK KELIO DĖL TAKELIO

 

DARBAS GAMYKLOJE „ATRAMA“

1949 m. bebaigiant studijų 3-tį kursą pradėjau ieškoti darbo gamyklose. Pavyko įsidarbinti gamykloje „Atrama“ meistro etate. Vadovybė nurodė, kad reikėtų atlikti normavimo, planavimo ir vyr. mechaniko darbus, nes jie gamykloje visai apleisti. Tam reikalui man teko lankyti ir baigti 4 savaičių normuotojų ir planuotojų kursus. Baigus kursus įnikau į darbą. Pirmiausia radau kad gamykloje nenaudojamos remonto lėšos. Jas suorganizavau panaudoti ir tuo būdu keletui darbininkų, kurie dirbo su minimaliu atlyginimu, suteikiau geras kategorijas ir žymiai pakėliau atlyginimus. Be to tas lėšas įvertinus ir pastumdęs mėnesio gamybos produkcijos kiekius pasiekiau tai, kad tapo įvykdytas su viršum mėnesinis planas. Iki tol gamykla neįvykdydavo planą. Tarnautojams buvo džiaugsmas, nes gavo premijas. Mane už tai norėjo vaišinti, žinoma su alkoholiu. Aš atsisakiau, kadangi alkoholį beveik nevartojau, be to ir prieš gamyklos darbuotojus būtų nekorektiška pasirodyti.

Direktoriui ir vyr. inžinieriui patiko mano veikla ir pasakė, kad rasčiau dar vieną studentą kad sėkmingai judėtų darbai. Radau studentą, baigusį 4 kursus. Tas studentas nors ir gerai mokėsi, tačiau į gamyklos veiklą žiūrėjo ne globaliai, taip kaip būdamas miške matė ne mišką visumoje, o tik atskirus medžius ir į juos sutelkinėjo savo dėmesį. Tas studentas metė studijas ir dirbo pedantiškai. Aš nemečiau studijų ir buvau giriamas ir gerbiamas.

„Atramos“ vadovybė man pavedė projektuoti ir organizuoti iš gamyklos „Metalas“ primityvios pieno bidonų gamybos perkėlimą į „Atramą“ su išplėtimu. Šitą darbą atlikau gerai. Vietinės pramonės ministerijos, kuriai priklausė gamykla „Atrama“, projektavimo biuras perdirbo mano dokumentaciją savo vardu ir gavo atlyginimą su premijomis. Atvykęs ministerijos ministro pavaduotojas su gamyklos direktoriumi, vyr. inžinieriumi ir manimi aplankė jau veikiantį pagal mano projektą atliktą pieno bidonų gamybos cechą. Aš daviau paaiškinimus. Ministro pavaduotojas buvo patenkintas ir direktoriui sakė, kad tokių specialistų kaip šitas jūsų darbuotojas, t. y. aš, surastų ir atsiųstų dirbti į jų projektavimo biurą ir į gamyklas. Direktorius ir vyr. inžinierius ne kartą sakė, kad baigus KPI patį skirsime vyr. inžinieriumi. Aš apie tai nesvajojau, mano svajonė buvo stoti aspirantūron Maskvoje, nes Lietuvoje nesimatė stiprių mokslo vadovų. Aš tylėdavau ir nieko nesakydavau.

Man buvo nelengva, nes KPI institute teko praleidinėti dalį paskaitų. Gyvenau KPI 5-ųjų rūmų bendrabutyje, „Atrama“ buvo gale Vilijampolės, toliau už „Inkaro“ gamyklos. Todėl važinėjimui į darbą gamykloje įsigijau dviratį. Kaip gerai dirbančiam mano darbas buvo laisvokas. Gamykloje darbo buvo daug. Apart visko paruošiau deguonies cecho ir kitokių darbuotojų darbo saugos instrukcijas bei atlikau instruktažus, taip pat atlikau gamybos technologinių įrengimų remontą ir tobulinimą. Svajojau apie lengvesnį darbą.

 

DARBAS LTSR INSPEKCIJOS KĖLIMO IR SPAUDIMO ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRAI KAUNO INSPEKTORIUMI

Literatūroje radau, kad suspaustų dujų balionai turi būti didelio spaudimo indų bei kėlimo priemonių techninių LTSR Inspekcijos inspektorių bandomi. Išsiaiškinau ir nuvykau į Vilnių į tą Inspekciją ir prisistačiau pas viršininką. Jam išdėsčiau, kad dirbu „Atramoje“ ir kad čia jo Inspekcijos inspektoriai gal galėtų atvykti atlikti bandymus. Viršininkas sako, kad ieško tam darbui Kaune žmogaus, tačiau neranda. Sakiau, kad ir aš galėčiau dirbti. Liepė parašyti pareiškimą. Parašęs pareiškimą išvykau į Kauną. Bedirbant „Atramoje“ gavau laišką iš Inspekcijos, kad aš jau prieš savaitę įformintas Kauno miesto techniniu inspektoriumi. Tuoj padaviau pareiškimą, kad atleistų iš darbo „Atramoje“. Direktorius ir vyr. inžinierius su manimi pravedė pokalbį, kad atleisti negali ir kad greit tapsiu gamyklos vyr. inžinieriumi. Įrodinėjau, kad esu studentas ir mane negalima užlaikyti. Jie sakė, kad čia LTSR Vietinės pramonės ministerijos reikalas. Tuoj vykau ten ir šiaip taip įkalbėjau kad atleistų kaip studentą. Po to gamykla „Atrama“ atleido iš darbo. Nuoširdžiai padėkojau direktoriui, vyr. inžinieriui, kad mane kaip studentą laikė darbe ir kad tai man buvo didelė pagalba.

Rytojaus dieną atvykau į „Atramą“ pas direktorių ir prisistačiau kaip techninis inspektorius, pradėjau dėstyti reikalus. Direktorius išsikvietė vyr. inžinierių ir sako: žiūrėk jis sėdėjo mūsų kišenėje, o dabar mes sėdime jo kišenėje. Aš dėkojau ir švelninau padėtį. Šiaip taip atslūgo įtempimas: sakiau kad aš nieko blogo nedarysiu, o kartu įvesime tvarką, labai sumažės avarijų galimybės ir jums nebus didelių bėdų ištikus avarijai. Man buvo KPI jau penkto kurso pradžia. Darbas buvo daug laisvesnis: galėjau vakarais atlikti kai kuriuos darbus bei dienos metu kai KPI nevyksta paskaitos. Dar buvo mano mokslui KPI pusantrų metų, nes tais laikais studijoms buvo skirti 5,5 metai. Inspekcijos viršininkas siūlė baigus institutą dirbti Inspekcijos viršininko pavaduotoju su man išskirta tarnybine lengva mašina. Aš negalėjau nieko kalbėti, nes svajojau stoti aspirantūron.

Dėl aspirantūros turėjau atsisakyti gero darbo Kauno miesto technikos inspektoriaus pareigų. Nuvykęs į Vilnių pas viršininką dėkojau už geras sąlygas darbe ir prašiau atleisti iš darbo, nes noriu progresuoti moksle – stoti aspirantūron. Viršininkas gailėjosi, kad neturės gero pavaduotojo. Po nuoširdaus pokalbio draugiškai išsiskyrėme.

 

PAVYKO IŠVENGTI STEIGIAMO INSTITUTO DIREKTORIAUS PAREIGŲ

Apie 1960 m. man, LMA instituto Kaune bendradarbiui, buvo duotas nurodymas vykti į Vilnių Lietuvos Liaudies Ūkio Tarybon (LŪT) pas Pirmininką. Man pareiškė, kad suderintas klausimas Eksperimentinio metalų pjovimo staklių mokslinio tyrimo instituto (Maskva) filialo Vilniuje steigimas ir kad direktoriumi skiriame K. Ragulskį. Aš pareiškiau, kad vykdau mokslinį darbą ir mesti negaliu. LŪT Pirmininkas tvirtino, kad ten bus lėšos ir mokslui, susikursi sau puikią mokslinę bazę. Sakiau, kad tai man labai pakenks mokslui ir be to aš nesu nei komjaunuolis, nei kompartijos narys. LŪT Pirmininkas pareiškė: tuoj priimsime į kompartiją. Man pavyko atsikratyti siūlomų pareigų, kad nemesti mokslinio kelio.

 

MAN GRĖSĖ BŪTI IŠRINKTAM TSRS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS DEPUTATU

Kelis kartus teko dalyvauti Visasąjunginiuose išradėjų suvažiavimuose Maskvoje, iš jų tris kartus Kremliuje, kur turėjau padaryti pranešimus bei Centrinei televizijai atlikti pokalbius. Viename pranešime nurodžiau, kad dauguma išradimų TSRS yra racionalizacinio pobūdžio, nors kartais esti ekonomiškai reikšmingi. Geriausius išradimus kurti sąlygos yra kolektyvuose kur vyksta kartu mokslinis darbas, projektavimas – konstravimas bei eksperimentinių objektų bei technologijų maketų gamyba. Efektyviam darbui kolektyvai (laboratorijos ar atskirų instancijų padaliniai) turėtų būti nuo kelių dešimčių iki šimto darbuotojų. Čia sukuriami pagrindinai išradimai kaip mokslinio darbo rezultatai, paremti naujais moksliniais faktais bei principais.

Gaila, kad kai kurie biudžetiniai finansuojami institutai atitrūkę nuo praktikos. Kad pateisinti save užsiima taip vadinamu mokslo kordinavimu, fiktyviu bendradarbiavimu su praktinio pobūdžio svarbia įstaiga tikslu gauti apdovanojimus.

Kad išvystyti išradybą ir pakelti išradimų kokybę reikia dabuotojams, atskiroms įstaigoms, regionams suteikti žymiai daugiau autonomijos, kad įžiebti kūrybinį aktyvumą.

Posėdžio pertraukos metu priėjo prie manęs TSKP CK narys Dolgih. Jis pasakė kad mano pranešimas yra geriausias iš visų. Pokalbyje apie mano samprotavimą dėl didelės autonomijos suteikimo respublikoms ir stambesniems TSRS regionams, Dolgih nurodė kaip nepriimtiną.

TSRS nusipelniusio išradėjo vardo suteikimas irgi buvo su humoru. Maskva du kartus nurodė LKP CK Pirmajam sekretoriui patiekti mano palaikymą dėl TSRS nusipelniusio išradėjo vardo suteikimo, bet palaikymas nebuvo gautas. Todėl rekomendaciją davė TSKP CK Generalinis sekretorius. Maskva stebėjosi kodėl aš neturiu Lietvos nusipelniusio išradėjo vardo. Lietuva teisinosi, kad nenorėjo pastoti kelio man tapti nusipelniusiu išradėju TSRS masteliu. Aš visos tos eigos nežinojau. Darbo metu man paskambino iš Maskvos ir prisistatė esąs TSKP CK Skyriaus vedėjas profesorius. Jis sveikino mane TSRS nusipelniusio išradėjo vardo suteikimo proga ir pasakė kad Mihail Sergieievič palaimino mano kandidatūrą. Aš nežinojau kas tas Mihail Sergieievičius yra. Aš dėkojau profesoriui ir pasakiau, kad dėkoju Mihailui. Po to išsiaiškinau, kad tai yra M. S. Gorbačiovas.

Buvo pranešta, kad nuo išradėjų bus renkamas TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Buvo sudarytas kandidatų į deputatus sąrašas iš daugiau kaip dviejų šimtų asmenų. Pasirodė, kad aš esu tame sąraše ir tai man nepatiko ir prašiau išbraukti mane iš sąrašo, nes esu labai užimtas darbovietėje. Sąraše mane laikė man prieštaraujant kol liko tik penki kandidatai į deputatus. Tada su aliarmu iš mano pusės, kad aš dėl labai svarbaus darbo pagal Valstybės užduotis negaliu atsitraukti deputato veiklai, pavyko atsisakyti. Mano džiaugsmui išbraukė iš kandidatų į deputatus.

 

SAVO GYVENIME VISĄ LAIKĄ DARBE, MOKYMOSI IR MOKSLO VEIKLOJE STENGIAUSI IŠLIKTI SAVO KELYJE

Lieku dėkingas aibei draugų, mokytojų, mokslininkų, bendros veiklos asmenų, kurie teikė gėrį. Džiaugsmas veikti su kuo mažiau pagalbininkų, kad galėtum dirbti dėmesingai ir aktyviai.

Baigęs aspirantūrą ir tapęs techikos mokslų kandidatu dirbau LMA institute, kur laikui bėgant mokslinio darbo sąlygos tapo geros, buvau vyresniuoju moksliniu bendradarbiu ir pritvirtinti prie manęs elektromechanikas, skaičiuotoja bei pora aspirantų. Netrukdė visai menka organizacinė veikla. Tačiau su tokiomis kūrybinėmis sąlygomis ilgai neteko egzistuoti.

Teko persiorientuoti į kolektyvinį mokslinį darbą. Čia pavyko sukurti vienos mokslo krypties tyrimus bei puikią mokslo tematiką ir darbo sąlygas. Kai kuriose mokslo tyrimo organizacijose buvo kalbama, kad ir sudėtingiausias problemas virpesių pagalba vibrotechnikai sugeba išspręsti. Pavyzdžiui du stambūs centriniai akademiniai institutai gavo didžiules lėšas dagiatoninio svorio sistemas stabilizuoti erdvėje. Tačiau apart teorijos nieko nepadarė; kreipėsi pas mus kad sukurtume objektą natūroje pagal jų teorijas. Po diskusijų pasakiau, kad mes apsieisime be jų teorijos, mes patys atliksime teorinius ir eksperimentinius tyrimus bei sukursime objektų stabilizavimo sistemą. Darbas pavyko puikiai, sukurti blokai iš tamprių elementų su valdomais virpesių generatoriais buvo originalūs. Su keliais blokais valdoma sistema sugebėjo objektą stabilizuoti erdvėje plačiame dažnių diapazone. Mokslinis gamybinis susivienijimas pagal mūsų konsultacijas padarė gamybinę dokumentaciją ir pradėjo serijinę gamybą. Panašiai Vibrotechnikoje buvo atliekama aibė mokslinių darbų vykdomų pagal ūkiskaitinį finansavimą įvairiose technikos ir mokslo srityse iki įgyvendinimo inžinierinėje praktikoje.

 

TSKP CK GENERALINIO SEKRETORIAUS BREŽNEVO POKALBIS SU AKADEMIKU I. ARTOBOLEVSKIU

Būnant Maskvoje kartą apsilankius TSRS MA Mašinų mokslo institute pokalbio su I. Artobolevskiu metu jis man papasakojo, kad jų vilos buvo kaimynystėje. Jiedu pamaskvėje šalia rugių lauko vaikštinėdami šnekučiavosi. Brežnevui pasakė, kad jis kaip TSRS „Žinijos“ draugijos pirmininkas tobulina tos draugijos veiklą. Brežnevas jam atsakė, kad tai yra niekai, o kad Jūs, Ivan Ivanovičiau, mums esate svarbus kaip įžymus mokslininkas.

Arba, vienas mokslininkas TSRS MA akademikas fizikas buvo paskirtas TSRS kažkokio komiteto už taiką pasaulyje pirmininku. Keletą metų kaip „taikos specialistas“ pagastroliavo pasaulyje bevažinėdamas po įvairius forumus, suvažiavimus. Kai tai baigėsi grįžo namo Maskvon ir atėjo dirbti į buvusio instituto savo laboratoriją. Pasirodė, kad dirbą mokslininkai su savo tyrimais nuėjo toli pirmyn į šoną ir akademikas tapo nebereikalingas. Buvo gėda žiūrėti į verkiantį vargšą akademiką.

 

MINISTRŲ TARYBOS PIRMININKAS APGAILESTAVO, KAD MĖTĖ VEIKLOS KELIUS

Viename TSRS MA posėdyje dalyvavo Rusijos F. Ministrų Tarybos Pirmininkas Silaev, kur buvo svarstomos mokslininkų kuriamos inovacijos. MA Prezidentas savo pranešime paminėjo kaip įžymų mokslininką, išradėją bei inovacijų kūrėją K. Ragulskį. Po to aš gavau pakvietimą atvykti į Kremlių pas Silajevą pokalbiui. Jo referentas telefonu su manimi suderino susitikimo datą Kremliuje. Susitikimo metu įvyko konstruktyvi diskusija technikos progreso klausimais. Vienas mano samprotavimas buvo, kad prie progreso prisidėtų TSRS valdymo ir veiklos supercentralizacijos sumažinimas, suteikiant atskiriems regionams ir respublikoms žymią autonomiją, kad jie taptų atskirų technikos ir pramonės sričių avangardais. Silajevas man nurodė, kad tai prieštarauja mūsų šalies Partijos ir Vyriausybės linijai. Po to jis papasakojo, kad čia jam dirbti toli gražu ne taip malonu kaip prieš tai dirbo ministru, o dar anksčiau tos ministerijos šakinio mokslinio – tyrimo instituto direktoriumi.

 

TSRS AUKŠTOJO MOKSLO MINISTRO TSRS MA AKADEMIKO OBRAZCOVO POKALBIS SU MANIMI

TSRS MA posėdžio pertraukos metu akademikas užkalbino mane ir pakvietė mane užeiti į ministeriją pas jį darbo laiko pabaigoje pasikalbėti. Sutartu laiku užėjau ir prie arbatos pasikalbėjome apie mokslo ir pedagoginės veiklos vystymą. Gale pokalbio pasakė, kad puiku pačiam pavyksta vykdyti tik mokslinę veiklą, aš įsipainiojęs į visokias biurokratijas kaip ministras, Aukščiausiosios Tarybos deputatas, TSKP CK narys. Posėdžiuose turiu sėdėti ir klausytis visokių asmenų dažniausiai beverčių pranešimų.

 

LAIMĖ UŽSIIMTI MOKSLINE VEIKLA

Bet man vadovauti arba mano kėdę užimti norinčių buvo.

Gavus neįkainuojamą dovaną, gyvenimas nušvinta ir įnikus į savo mokymąsi ar mokslo darbą nusigena baimės mintys šalin, tampa gyvenimas gražus.

Atsiranda žmonių, kurie trokšta užgrobti kito asmens kūrybos vaisius.

Kai kurie komjaunuoliai ir kompartijos nariai įsijausdavo „vunderkindais“ arba visagaliais prieš neorganizuotus į politines komunistines organizacijas. Tokie „tuščiaviduriai vunderkindai“ visada man atrodydavo kaip dvasios elgetos. Iš tokio tipo mano mokinių teko išklausyti įvairius pasiūlymus, pavyzdžiui: „Mes esame visuomenininkai ir turime valdymo įgūdžius, atiduokite man valdymą, o jūs ramiai dirbkite mokslinį darbą“.

 

PRIEŠIŠKAS K. SABALIAUSKAS TAPO DRAUGU

Pavyzdžiui Kazimieras Sabaliauskas buvo vienu kursu žemesnis už mane KPI Mechanikos fakulteto studentas. Girdavosi, kad nuo 13 metų buvo Radviliškyje liaudies gynėjas ir gaudavęs komplimentus iš vyresnių stribų. Teko jam padėti peršokti vieną kursą, už ką jis rodė draugiškumą. Tačiau kai aš pradėjau daryti žingsnius stoti aspirantūron, tai jis su KPI partorgu savo broliu Jonu man darė trukdymus stoti aspirantūron.

Tačiau praėjus keliolikai metų aš buvau jau technikos mokslų daktaras, o jis Vilniaus skaičiavimo mašinų gamyklos vyriausias inžinierius. Jis atvyko pas mane ir draugiškai prašė priimti į neakivaizdinę aspirantūrą. Sakė, išvargino darbas gamyboje ir norįs ramesnės kūrybinės veiklos. Neužsiminė apie man darytus trukdymus dėl stojimo aspirantūron. Daug padėjau. Apsigynęs disertaciją atėjo dirbti į KPI ir greit tapo katedros vedėju. Tapo man net perdėtai draugiškas.

 

PRIEŠIŠKAS A. GULBINAS TAPO DRAUGU

Mokiausi gerai ir beveik visą studijų laiką mano nuotrauka kabėjo fakulteto žymūnų lentoje. Mane nuolat nuo pirmo kurso agituodavo stoti į komjaunimą arba net į kompartiją.

Kartą prie fakuteto skelbimų lentos stovėdamas tikrinau savo kurso studijų tvarkaraštį. Pro šalį ėjęs Mechanikos fakulteto kompartijos vadovaujantis darbuotojas Federas sustojo prie manęs ir pasakė: ponas Ragulski užeik pas mane. Užėjau į kompartijos kabinetą. Federas jau sėdėjo už stalo. Aš priėjęs prie stalo prieš Federą sustojau ir trenkiau kumščiu į stalą. Ir sakau: koks aš Jums ponas, mano giminaitis yra vieno ministro pavaduotojas, kaip Jūs drįstate taip mane įžeidinėti. Mano melas apie išgalvotą giminaitį palaužė Federą ir maloniai pasikalbėję išsiskyrėme.

Jau ketvirtame kurse agituodami pradėjo sakyti, kad kurse nėra nei vieno komjaunuolio ir aš nestodamas esu stabdis.

Kartą kompartijos narys, berods jau asistentas, priešiškas man Alfonsas Gulbinas koneveikė, kad esu stabdis komjaunimui vystytis. Įrodinėdavau, kad esu labai užimtas, nes turiu papildomai nuo mokymosi, kad palengvinti ekonominę padėtį, iš pašalinių darbų uždirbti lėšų. Kartą jis man siūlė dalyvauti atvirame Mechanikos fakulteto kompartijos susirinkime ir pasisakyti. Susirinkime dalyvavau, tačiau pasisakyti neišstojau. Po susirinkimo A. Gulbinas mane pasikvietė pokalbiui ir taip koneveikė, sakė, kad esu nevertas būti studentu ir taip toliau. Tai mane labai išgąsdino.

Praslinkus keliolikai metų pas mane užsuko tas pats A. Gulbinas. Pasirodo, kad jį išmetė iš kompartijos už savos biografijos suklastojimą ir prarado darbą KPI. Po to jis dirbo Žemaitijoje tekstilės fabrike, prasigėrė ir tuom pagadino sveikatą bei persikėlė į Vilnių. Atvykęs pas mane prašė disertacijai temos ir jam vadovauti. Neužsiminė apie puolimą prieš mane bei savo autobiografijos pokyčius. Kaip mano aspirantas dirbo gerai, apsigynė disertaciją ir visada mane su dėkingumu vadino „mano tėvas“.

Buvo ir daugiau atvejų kaip priešiški žmonės tapo gerais mano atžvilgiu. Tai džiugu.

 

KALNĄ PYLIAU, O JO APLINKA NE KARTĄ MAN DUOBĘ KASĖ

Labai daug padėjau V. tapti technikos mokslų kandidatu, nors jis buvo kito mokslinio vadovo aspirantu. Pastarasis tapęs technikos mokslų kandidatu man dėkojo ir įsidarbino mano vadovaujamoje „Vibrotechnikoje“. Tačiau sulaukiau iš V. artimo žmogaus, kuris nedirbo KPI, labai blogą poveikį. Būtent tas V. artimas žmogus dažnai užeidavo į darbą pas V. Kartą neradęs V., jis grupei Vibrotechnikos darbuotojų, kurie buvo tame kambaryje, pasakė „kaip yra leidžiama K. Ragulskiui vadovauti tokiam mokslui, kad jo brolis yra žuvęs kaip Tarybų valdžios priešas“. Vienas ten buvęs mokslo darbuotojas visa tai papasakojo man. Aš persigandau, galvojau apie savo katastrofą.

 

MOKSLINIO VADOVO IR JO MOKINIO SANTYKIAI

Nuo seniausių žmonijos vystymosi laikų labai dažnai buvo, yra ir bus antagonizmo atvejų. Tai atsispindi kapitalinėje knygoje:

Bill Bryson. A Short History of Nearly Everything. Doubleday, 2003,

kuri išversta į lietuvių kalbą:

Bill Bryson. Trumpa istorija beveik apie viską. Tyto alba, 2005, 544 pusl.

Joje populiariai parašyta apie mokslo istoriją, žymiausius mokslininkus ir didžiausius atradimus, apie mokslininkų gyvenimą ir veiklą.

Mane kritikavo kai kurie geri Maskvos mokslininkai sakydami kam gamini sau priešus, nes paties paruošti darbuotojai su mokslo laipsniais tampa savo mokslinio vadovo priešais. Dalis mano mokinių liko puikiais draugais, puikiais kūrybingais darbuotojais. Pasitaikė vienas kitas priešas, kurie skundė kad aš neduodu tinkamų sąlygų mokslinei veiklai, kovojo ne tik šmeižtais, bet ir teroru.

 

DIDELI AGITAVIMAI MANE NEPAVEIKĖ TAPTI KOMJAUNUOLIU, KOMPARTIJOS NARIU, KGB AGENTU NEPASIRAŠIAU

Mokslo darbuotojai, kurie turi darbinius ryšius su numerinėmis (pusiau slaptomis arba slaptomis) įstaigomis ar įmonėmis privalėjo savo įstaigos režimo skyriuje pasirašyti įsipareigojimus slaptumo saugojimo klausimais. Pavyzdžiui, MC „Vibrotechnika“ tokių mokslo darbuotojų buvo per pusšimtį, kurių mokslinis darbas buvo susijęs su ne politine, o mokslo ir technikos slaptumo informacija. Tą veiklą nuolat kontroliavo KGB darbuotojai.

 

CHRONIŠKAS PRIEŠIŠKUMAS

 

Tačiau A. Žukauskas visą savo gyvenimą nuo 1950 metų mano atžvilgiu elgėsi nepalankiai.

Žukausko veikla komplikuota, nes jis neturėjo savo vieno kelio. Jis blaškėsi tarp keleto savo karjeristinių kelių: mokslo, valdžios ir partijos. Jis tiesiog buvo chroniškas mano priešininkas.

Kaip mokslų kandidatas atvykau į privalomą darbovietę.

Grįžau į LMA Fizikos – technikos institutą, kur naujo direktoriaus A. Žukausko buvau paskirtas į instituto partorgo inž. V. Dauknio laboratoriją. Čia buvau šaltai sutiktas prisiminus stojant į aspirantūrą iš KPI Mechanikos fakulteto charakteristikų gavimo istoriją. Institute norėjo, kad dirbčiau pagal V. Dauknio tematiką. Šiaip taip atsisakiau ir leido dirbti dinaminių sistemų srityje. Institute buvo tik 3 mokslų kandidatai, beveik visi laboratorijų vedėjai ir vyresnieji bei jaunesnieji moksliniai bendradarbiai buvo be mokslinių laipsnių. Ilgai mane laikė jaunesniojo mokslinio bendradarbio etate, kol paskelbiau kelis mokslinius straipsnius. Pakėlė į vyresniojo mokslinio bendradarbio etatą ir leido vadovauti aspirantams. Vėliau pagal konkursą paskyrė į laboratorijos vedėjo pareigas. Institute besilankantys mokslininkai akad. I. Artobolevskis, TSRS MA prezidentas Keldyšas, akad. Dorodnicinas maloniai stebėjo ir gyrė mano sukurtų virpančių sistemų dinaminės stabilizacijos efektus instituto vadovybei ir rekomendavo šioje srityje tyrimus plėsti. Visvien buvau išgyvendintas iš LMA instituto.

Čia padėjo KPI rektorius K. Baršauskas, 1963 m. palaiminęs žinybinės Vibrotechnikos laboratorijos įsteigimą. Jau nepriklausomoje Lietuvoje švenčiant Energetikos instituto (išsivystė iš LMA Fizikos – technikos instituto) 50-metį buvau apdovanotas aukso medaliu už tai, kad esu 1963 m. tapęs pirmuoju jų instituto technikos mokslų daktaru.

Mechanikos fakulteto dekanas, partorganizacijos sekretorius ir jo pavaduotojas pagal jų galimybes trukdė stoti aspirantūron. Baigęs aspirantūrą pakliuvau į jų priešiškumo aplinką LMA institute Kaune, kur direktoriumi buvo A. Žukauskas ir partorgu – laboratorijos vedėju inž. V. Dauknys, kur jo vadovaujamoje laboratorijoje mane įdarbino jaunesniojo mokslinio bendradarbio etate. Man siūlė dirbti Kauno traktorių remonto įmonėje matuojant traktorių variklių alkūninio veleno guolių nusidėvėjimą. Šiaip taip pavyko likti mechaninių sistemų dinamikos tyrimų srityje.

A. Žukauskas trukdė mano mokslinei veiklai, taipogi stabdė mano ir žmonos disertacijas ginti. Išgyvendino 1963 m. iš jo vadovaujamo LMA instituto darbo mane ir mano žmoną. Mūsų šeimoje tai buvo trukdymas mūsų mokslinei veiklai, reikėjo abiems susirasti darbovietes bei organizuoti abiejų disertacijų gynimą.

Dėjo pastangas 1972 – 1987 metais, kad mane neišrinktų LMA nariu.

1972 m. aš buvau pristatytas kandidatu rinkimams į LMA akademikus.

Akademikas V. Statulevičius (anot vieno LTSR ministro) pasakojo, kad kol J. Matulis ir A. Žukauskas gyvi neleis K. Ragulskį išrinkti į LMA.

Prieš rinkimus visada LMA prezidentas privalėjo su LKP CK Pirmuoju sekretoriumi derinti siūlomus rinkti kandidatus. J. Matulis su siūlomų rinkti kandidatų dokumentais prisistatė pas Pirmąjį sekretorių ir į klausimą apie kandidatus atsakė, kad su visais kandidatais viskas gerai, tik su vienu iš jų K. Ragulskiu yra blogai. Jo adresu yra daug skundų ir netinka rinkti LMA nariu. Pirmasis sekretorius paklausė ar jo mokslo pasiekimai yra geri ar blogi. J. Matulis atsakė, kad dėl mokslo nėra jokių priekaištų. Pirmasis sekretorius pasakė, kad jei jo mokslas be priekaištų tai rinkite, o mes atsakome už jo politinę, visuomeninę bei ekonominę veiklą. Prieš pat LMA rinkimus LKP CK Sekretorius kultūrai ir švietimui dalyvavo LMA komisijos galutiniam renkamų kandidatų sąrašo tvirtinimui posėdyje. Buvo patvirtintas renkamų kandidatų su manimi sąrašas.

Rinkimų posėdžio pirmininkui prieš pat posėdį apie 15 minučių įteikė renkamų kandidatų bylas ir skundų bylą su K. Ragulskio vardu. Rinkiminio posėdžio pradžioje pirmininkas po įžangos pasakė, kad renkamų kandidatų bylas gavom prieš keliolika minučių ir nespėjo susipažinti, ypač su atskira papke skundų K. Ragulskio adresu. Įsigilinti į tuos skundus reikia laiko, gal kai ką iš jų paskaityti.

Vienas LMA narys išstojo ir pasakė, kas blogo jei sumaišo dešinę kišenę su kaire, vis vien vertybės lieka mūsų valstybėje. Tai provokacija. Keista, juk aš savo veikloje niekada nesu nusikaltęs ekonominiais klausimais ir nesu gavęs jokio papeikimo ar perspėjimo.

Kito LMA nario pastaba: vieni Didžiajame Tėvynės kare liejo kraują, o K. Ragulskis, suklastojęs savo gimimo metrikus, mokėsi.

A. Žukauskas žlugdė mane neigiamai charakterizuodamas įtakingiems asmenims.

Skundė mane KPI Rektoriui M. Martynaičiui, kad neigiamai atsiliepiu apie LMA ir kai kuriuos asmenis.

Skundė mane LKP CK Pirmajam sekretoriui, dėl ko nurodė vienam ministrui sudaryti komisiją ir atskleisti mano nusikaltimus: tačiau nerasta jokio nusikaltimo.

Aš A. Žukauskui nieko blogo nedariau. Taipogi asmenims, kurie mane šantažavo ar terorizavo kaip jų disertacijų mokslinį vadovą, nedariau jiems keršto ar šantažo kaip reakcijos.

1944 – 1972 m. m. gyvenau baimėje, kad gali mano biografiją demaskuoti.

Prieš 1970 m. iš Maskvos buvo nurodyta LKP CK, kad K. Ragulskis puikiai vykdo reikšmingus mokslinius darbus. A. Sniečkus sakė iš kur tas Ragulskis atsirado. Už gerus darbus technikos mokslui LKP CK Sekretorius gavo Maskvos žodines ir raštiškas padėkas. Pavyzdžiui, LKP CK Pirmajam sekretoriui paskambino iš TSKP CK ir dėkojo jam, kad išaugino puikų lietuvių tautos sūnų K. Ragulskį, kad jo mokslo pasiekimai šlovina Tarybų Sąjungą pasaulyje.

Skundai apie K. Ragulskio nusikaltimus.

To neatlaikė kai kurių asmenų nervai ir jie organizavo aibę skundų apie mano nusikaltimus į įvariausias LTSR ir TSRS organizacijas iki aukščiausio lygio baigiant TSKP CK Generaliniu sekretoriumi. Tai atliko kai kurie technikos mokslų kandidatai, kurių disertacijų vadovu buvau. Jie patvirtino dokumentais, kad mano brolis pasipriešinimo dalyvis – „banditas“ yra sušaudytas ir mano gimimo metai falsifikuoti. Kiti jų kaltinimai buvo išgalvoti ir neteisingi, kurie nelipo, pavyzdžiui: K. Ragulskis yra Tarybinės karinės technikos išdavikas užsieniui; kad aš skleidžiu antitarybinę propagandą ir esąs Tarybų valdžios priešas; kad esu mokslininkų ruošimo stabdis; kaltinimai alkoholizmu kai tuo būdu aš esu beveik abstinentas; kad esu vagis nors aš per savo gyvenimą nesu gavęs papeikimų ar perspėjimų dėl ekonominių nusižengimų ir taip toliau. Skundikų tikslas buvo sunaikinti mane kaip mokslo darbuotoją, patenkinti savo pavydo bei karjeros norus. Tačiau tas jiems nepavyko, nes neturėjau nusikaltimų bei mano moksliniai pasiekimai ir jų realizacija praktikoje neleido mane sunaikinti.

 

VYKO SUOKALBIS PRIEŠ MANE TARP KPI REKTORATO IR LMA VICEPREZIDENTO A. ŽUKAUSKO

Maskva primygtinai siūlė imtis didelio mastelio darbo pagal mano profilį, kad tapčiau moksliniu vadovu ir vyriausiu konstruktoriumi pagal virpesius naujosios technikos objektuose. Pasiūlė didžiulį finansavimą. Labai nenorėjau, tačiau nepritarus atsiuntė man į KPI režimo skyrių naujo techninio objekto dokumentaciją. Aišku čia jau atsisakyti negalima.

Toliau viskas vyko slaptai nuo manęs.

Lietuvai buvo pranešta, kad skiriama keletas dešimčių milijonų rublių Vibrotechnikos vystymui.

1986 m. pradžioje MA įvyko pasitarimas, kuriame dalyvavo LTSR Aukštojo mokslo ministras Zabulis, KPI rektorius Domarkas, LTSR MA viceprezidentas Žukauskas bei akademikai Statulevičius ir Šileika. Domarkas reikalavo KPI palikti atremontuotą kalėjimo pastatą su Ragulskio išaugintais kadrais, o Ragulskį ir Ragulskienę perkelti į LMA, tegul pasiima kokius 40 etatų, gal Maskva dar duosianti 70, ir tegul sau dirba...

Ministras Zabulis savo prakalboje pasakė: „Prieš 20 metų Ragulskiui buvo pasiūlyta išeiti arba persikvalifikuoti, nes jo kryptis esanti neperspektyvi... O šiandien jo mokslas pasirodė perspektyvus. Ir kosmosas be jo neapsieina...“.

Žukauskas, pasipiktinęs Zabulio kalba, išėjo lauk.

Po kelių dienų Vibrotechnikoje su grupe atrinktų darbuotojų susitiko KPI rektorius Domarkas ir prorektorius Gecevičius. Pareiškė, kad sklinda įvairūs gandai ir kad jie nori informuoti apie susidariusią padėtį.

Rektorius paaiškino, kad Ragulskis su gupe darbuotojų išeis į LMA, KPI tuoj bus įsteigtas institutas. Kai kurie Vibrotechnikos bendradarbiai papasakojo, kad bus įsteigtas Politechnikos mokslinio tyrimo institutas.

Niekas apie tokius patvarkymus manęs nebuvo informavęs. Vibrotechnika dirbo kaip TSRS pavyzdinis mokslinis padalinys, kuris puošė KPI. Tai mano iniciatyva sukurtas vibromechnikos ir vibrotechnikos mokslinės krypties padalinys „Vibrotechnika“, pritariant prieš tai buvusiems KPI rektoratams. Tačiau Domarko vadovaujamas rektoratas buvo priešiškas man ir Vibrotechnikos kolektyvo pagrindui, net atsisakė leisti KPI Tarybai svarstyti mano kandidatūrą rinkimuose į LTSR MA ir TSRS MA bei TSRS nusipelniusio išradėjo vardo gavimui. Panašiai asocijuojasi su Žukausko veikla mano atžvilgiu.

Visa tai nepavyko įgyvendinti, nes prasidėję audringos TSRS reformos sustabdė užsimojimus.

Prieš K. Ragulskio rinkimus į TSRS MA A. Žukauskui iškilo problema kad nekiltų nesklandumai kaip skiriant K. Ragulskiui TSRS nusipelniusio išradėjo vardą: Maskva prikaišiojo Lietuvai kodėl LKP CK ilgai delsė išduoti rekomendaciją ir po pakartotinio priminimo nedavė tos rekomendacijos ir kodėl jam nėra suteiktas LTSR nusipelniusio išradėjo vardas. Tie priekaištai buvo nemalonūs kai kuriems LTSR asmenims.

Mano kandidatūrą palaikė TSKP CK Generalinis sekretorius. Tapau TSRS nusipelniusiu išradėju: iš viso yra 16 TSRS nusipelniusių išradėjų, dauguma maskviečiai.

A. Žukauskas negalėjo sutrukdyti mano rinkimams į TSRS MA.

A. Žukauskas sugalvojo pažeminti mane, išrinkti LMA nariu korespondentu.

Pirmiausia telefonu man pranešė naujieną, kad mane siūlo rinkti LMA nariu korespondentu. Aš jam atsakiau, kad prieš 15 metų mane rinkote LMA akademiku ir neišrinkote, nors LMA skaitė kad mano mokslo pasiekimams nėra priekaištų rinkimui, o priekaištai yra dėl to, kad mano adresu yra daug skundų. Mane agituoti paskyrė LMA akademiką V. Statulevičių, jam nepavyko. Tada jis ėmėsi agituoti mano žmoną: tapogi gavo neigiamą atsakymą: jis neverkė nei 1972 m. dėl neišrinkimo ir dabar neverks: jei jam nepriklauso, nerinkite. Galų gale A. Žukauskas apskundė mane LKP CK Pirmajam sekretoriui A. Brazauskui, pastarasis paskyrė LTSR ministrą kaip komisijos pirmininką ištirti kaltinimus K. Ragulskiui. Nerado jokių nusikaltimų.

 

KPI TO METO VADOVYBĖ RINKIMUOSE Į TSRS MA ATSISAKĖ MANE PALAIKYTI

Po rinkimų iš Maskvos traukiniu grįžau į Kauną. Geležinkelio stotyje mane sutiko Vibrotechnikos darbuotojų didelė grupė. Linksmai pasikalbėjome ir visi nuvykome į darbą Vibrotechnikoje. Iš KPI vadovaujančių dabuotojų niekas nepasveikino išrinkimo į TSRS MA proga ir po to visada susitikus tarnybiniais klausimais neužsiminė apie išrinkimą.

Praėjus kelioms savaitėms įvyko planinis TSRS Aukštojo mokslo ministerijos posėdis, kur buvo svarstomi KPI studijų ir kiti klausimai. KPI man buvo duotas nurodymas vykti į tą posėdį, kur nurodė man aštuntam ar devintam pagal eilės numerį pasisakyti. Posėdžio pirmininkas TSRS Aukštojo mokslo ministras posėdžio pradžioje pasveikino KPI su aukštu įvertinimu, kad įgijo TSRS MA narį ir po savo įžanginio pasisakymo suteikė žodį LTSR Aukštojo mokslo ministro pranešimui. Po to pagarbiai suteikė žodį K. Ragulskio pasisakymui.

KPI rektoriai K. Baršauskas, po to M. Martynaitis, telkė instituto darbuotojus ir studentiją bendram tikslui dėl mokymo ir mokslo pažangos. Po jų rektoratas pradėjo laikytis principo „skaldyk ir valdyk“, kas kenkė instituto progresui.

 

1993 M. GAVAU NEĮKAINUOJAMĄ ANTIDOVANĄ

1993 m. gavau neįkainuojamą antidovaną: KTU vadovybės buvau atleistas iš darbo, tuo pačiu nušalintas nuo technikos mokslų, tai yra nušalintas nuo mokslinės eksperimentinės bazės ir nuo mokslinių kadrų ruošimo. Tapau pensininku, buvau priverstas smarkiai perorientuoti savo kūrybinę veiklą.

Mokinių pastaba: 1991 – 1993 metais iš KTU vadovybės, besiremiančios vieno kito K. Ragulskio mokinių apkalbomis, Kazimieras Ragulskis gavo neįkainuojamą antidovaną, būtent jis buvo nušalintas nuo Vibrotechnikos mokslinio vadovo pareigų, nuo mokslinės eksperimentinės bazės, su aliarmu sparčiai išvarytas iš savo darbo kabineto kad nestabdytų jų mokslinei veiklai, apkaltintas proto nusilpnėjimu dėl senatvės, galų gale išvarytas iš KTU pagal etatų sumažinimą. Dėl tokio smūgio jis prašė palikti KTU etatiniu darbuotoju, tačiau KTU vadovybė nesutiko.

 

KAI KURIOS K. RAGULSKIO POPULIARIŲ PUBLIKACIJŲ MINTYS

 

1. Apie vakar...

Gražu ir didinga.

1918 m. dėka patriotų – didvyrių Lietuva ištrūko iš okupantų žiaurios priespaudos ir teroro. Didelės valstybės daugumoje linkę vystytis horizontaliai, o mažoms belieka vystytis tik vertikaliai. Nepriklausoma Lietuva iki antrojo pasaulinio karo, esant kai kurių didelių valstybių trukdymams dėl jų grobuoniškų tikslų, pasiekė titaniškų rezultatų.

Mano vaikystė ir jaunystė buvo ekonominiai silpnoka. Reikėjo dirbti tėvų ūkelyje įvairius žemės ūkio darbus. Tai trukdė mokytis bei žaisti su kaimynų vaikais. Mano labai padorūs, nepaprasti Motina ir Tėvas paklausė mokytojų patarimų leisti mokytis kaip perspektyviam vaikui. Tėvai sakydavo, kad beveik visi žmonės yra geri; jei kas blogį tau padaro, tai turi reaguoti gėriu.

Mano biografijoje atžvilgiu sovietinės valdžios buvo trūkumų, kuriuos laikotarpyje 1944 – 1972 m. m. pavyko išlaikyti paslaptyje ir tai mane laikė didžiulėje baimėje. Tačiau demaskavimas įvyko po laiko tik 1972 m., kas mano mokslinei veiklai nepakenkė, nes ypač paskutinio dešimtmečio mano pasiekimai moksle ir technikoje buvo vertinami aukštai.

2. Apie šiandien...

Daugiau kaip pusšimtį publikacijų Lietuvos vystymo klausimais paskelbiau spaudoje.

Kas liečia mokslinį darbą Lietuvoje:

  • tai pirmoje eilėje yra svarbiausios mokslinės kryptys lituanistikos mokslai plačiąja prasme;
  • sveikatingumo mokslas (nereikia smerkti ar reklamuoti asmenis su blogais polinkiais kaip narkomanus, alkoholikus, homoseksualistus, gėjus ir pan. Juos kaip ligonius reikia gydyti. P. S.: Tai rašiau prieš daug metų, o dabar jau yra žmonių sambūriai, kurie asmenis su kai kuriais iš tų polinkių garbina, organizuoja jų eitynes, viešas reklamas. Gal tegul jie telkiasi į savo draugystės klubus ir panašiai.);
  • Lietuvos gamtos turtų tyrimai;
  • tyrimai, kurie duoda didelę naudą LR;
  • ypač reikia remti talentingus mokslininkus, iš kurių tikėtina išauginti pasaulinio lygio žvaigždes.

Švietimo srityje neatidėliotini uždaviniai kyla dėl įvairių sričių mokslų intensyvėjančios integracijos. Einama į singuliarinį tašką, turime negaištant veikti. Kiekvienas baigiantis specializuotas mokyklas, universitetus turi įgyti fundamentinių mokslų pagrindus bei būti tinkamai supažindintas su technikos pasiekimais. Lietuvoje galėtų būti pagrindiniai du universitetai (Vilniuje ir Kaune) ir eiliniai du (Klaipėdoje ir Šiauliuose). Būtinas ryžtingas sprendimas, nes tai ne tik pašalins mokslo dubliavimus, bet ir atvers galimybes efektyviam mokslininkų suartėjimui, integracijai bei efektyviam vystymui.

Bendrais klausimais esu palietęs kai kurias pastabas, pavyzdžiui:

  • santykiuose ES mažos valstybės turėtų jungtis į asociacijas, kad jų nuomonių klausytų ir didžiosios valstybės, pavyzdžiui Baltijos šalys su Skandinavijos šalimis galėtų apsijungti į asociaciją;
  • arba yra maišoma tautų mažumų sąvoka. Kokia gali būti tautinė mažuma, jei greta ar toliau turi savo valstybę. Lietuvoje tautinė mažuma yra romai, kurie neturi savo nepriklausomos valstybės. Be to reikia skirti kas yra kolonizatorių tipo žmonės nuo tikrų tautinių mažumų.
  • Daug kur paplitusi galima vadinti apkasų tedencija, tai yra žmonių supriešinimas atskirų valstybių viduje arba supriešinimas tarp valstybių. Tai daugiausia kyla dėl diktatūros, korupcijos klestėjimo. Pas mus Lietuvoje reikia neleisti politinio pobūdžio tarnybose dalyvauti asmenims, kurie kuria apkasus tarp žmonių grupių. Valstybių viduje reikia siekti, kad valstybės piliečiai sudarytų gyventojų kuo didesnę daugumą ir tuo būdu jie būtų savo valstybės patriotais. Sveika kritika valstybės tobulėjimo klausimais yra teigiama, o ne valstybės griovimo klausimais.
  • Valstybės savo biudžeto ar ES paramos lėšos turėtų būti skiriamos pagrindinai ne turtingų asmenų vis intensyvesniam turtinimui, o remti pagrindinai silpnus bei vidutinio ekonominio lygio aktyvius žmones.

3. Apie rytdieną...

Ateitis priklauso intelektualiniam darbui. Reikia ypač iš valdžios pusės dėti pastangas talentingus asmenis nuo vaikystės nukreipti intelektualinei kūrybinei veiklai. Kad Lietuva taptų įžymių mokslininkų, išradėjų, inovacijų kūrėjų šalimi. Visur moksle, kitose kūrybos srityse, precizinėje gamyboje bei versle orientuotis į ateitį bent 10 – 15 metų.

Tikslinga, kad Lietuvoje taptų vystymo vienu iš prioritetų precizinių robotų mokslo, kūrimo ir gamybos sritis. Robotai yra ateitis pramonėje, moksle, beveik visose žmogaus veiklos srityse. Čia reikalinga įvairių sričių fundametinių, technikos, gyvybinių, kai kurių sričių socialinių bei visuomeninių mokslų veikla. Lietuvoje yra svarūs pasiekimai originalių precizinių mikro robotų kūrimo srityje. Tie robotai sukurti mokslui ir technikai, kaip astrofizikai, branduolinei sintezei, kristalografijai, mikroelektronikai, energijos srautų fokusavimui ir valdymui erdvėje, valdomų didžiulių šviesos srautų ir radijo bangų kosminio teleskopo pagrindiniai blokai, sistema oro srautų su valdomais virpesių spektrais, virpančio objekto stabilizavimas erdvėje su valdomų virpesių generatorių pagalba, matavimo priemonės poslinkių bei jų išvestinių matavimui paviršinėmis bangomis, magnetinėmis bangomis ir kita. Jau nano robotus pradėjo įvedinėti į žmogaus organizmą. Tuos tyrimus reikia stimuliuoti ir nesiblaškyti po įvairias kryptis: nemesti kelio dėl takelių.

Ir apie svajones...

Randuosi arti finišo, todėl turiu skubėti atlikti savo vykdomus tyrimus virpesių ir bangų srityse pagal savo idėjų dvi pagrindines kryptis:

  • naujo tipo netiesinių dinaminių sistemų, mano pavadintų su ypatingais taškais, ir jų teorijos bei praktikos pagrindų kūrimas bei
  • nauju principu veikiančių vibrorobotų ir jų teorijos kūrimas.

Tikiu, kad Lietuva taps mokslo, meno, sporto bei kitos veiklos srityse pažiba sau ir išorėje.

 

K. RAGULSKIO VEIKLA PO IŠGYVENDINIMO IŠ DARBO

 

K. Ragulskio veikla po išgyvendinimo iš darbo 1993 metais pensijon. Tai katastrofa, bet nekariausi su vėjo malūnais. Jo mokslinė veikla susilpninta ir priversta principiniai keistis.

Jis kasmet:

  1. Skelbia tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose ne mažiau kaip po 2 – 3 straipsnius.
  2. Skelbia laikraščiuose, leidiniuose ne mažiau kaip po 2 – 3 populiarius straipsnius, skirtus kai kuriems Lietuvos mokslo, pramonės ir visuomenės vystymo klausimams. Tame laikotarpyje paskelbė straipsnelius žmonių (profesorių Vytauto Mošinskio, Kazimiero Baršausko, Jono Matulionio, Leopoldo Kumpiko, Juozo Šliažo, Alekso Stanislovaičio, Emilijos Daktaravičienės, akademikų I. Artobolevskio, K. Frolovo, Ch. Usmanchodžajevo, S. Fiodorovo bei kitų) atminimui.
  3. Dalyvauja tarptautinių Vibroengineering ir kitų konferencijų organizavime.
  4. Konferencijose, seminaruose (daugelyje užsienio šalių, Lietuvos MA, Rusijos MA, KTU, LSMU, VDU, įvairiose Lietuvos organizacijose, Smalininkų senovinės technikos muziejuje, Lietuvos sporto muziejuje ir kitur) padaro ne mažiau kaip po 3 pranešimus.
  5. Yra mokslų daktaro (pas mus habil. dr.) disertacijų gynimo tarybos narys (Rusija).
  6. Ruošia 32-ąją knygą – monografiją precizinių vibrorobotų mechanikos klausimais.
  7. Septynių mokslo žurnalų redkolegijų narys.
  8. Vykdo veiklą kaip LMA, Rusijos MA, Tarptautinės mokslinės visuomeninės sąjungos „IAIT“, asocijuotos su Jungtinių Tautų Visuomenės Informavimo Departamentu, narys.

 

LITERATŪRA

 

  1. Redaktorius A. Liekis. Akademikas Kazimieras Ragulskis ir jo mokslo mokykla. Science and Arts of Lithuania, 60 knyga. Vilnius, 2006, 728 p.
  2. Redaktorius A. Liekis. Profesorė Vyda Kęsgailaitė-Ragulskienė (1931 – 2009). Science and Arts of Lithuania, 74 knyga. Vilnius, 2009, 568 p.
  3. Клюев В. В. Прецизионная вибромеханика и вибротехника. Научная школа К. М. Рагульскиса. Москва, 2012, 192 с.
  4. Ragulskis K. Vibrotechnika 50. Kaunas, 2013, 204 p.
  5. Ragulskis K., Rondomanskas M., Bubulis A. Virpesiai moksle, technikoje ir žmonijos progrese. Kaunas, 2014, 88 p.
  6. Stonys J. Materialinės kultūros paveldas ir jo ištakos. Kaunas, 2016, 392 p.
  7. Vibroengineering in Lithuania. Kaunas, 2018, 40 p.

Asmeninis forumas


TemaPaskutinis įrašas