5b52ec52ddf730841117c3a0894b7fb4.jpg

LMA Mokslininko etikos kodeksas

Patvirtinta 2012 m. birželio 19 d.
LMA prezidiumo posėdyje nutarimu Nr. 22    


Švietimas, moksliniai tyrimai ir inovacijos yra dabartinės visuomenės vystymosi svarbiausi veiksniai. Mokslo žinių gausa ir mokslinių tyrimų rezultatų įdiegimo sparta didina mokslininko vaidmenį šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje. Nuo mokslininkų veiklos priklauso žmonijos ateitis. Visuomenės pasitikėjimą moksliniais tyrimais lemia mokslininkų dorumas ir sąžiningumas bei jų mokslinės veiklos rezultatų patikimumas. Mokslinių tyrimų rezultatus gali patikrinti tik mokslininkai, o ne plačioji visuomenė, kurios gerovei yra skirtos naujos mokslo žinios. Visuomenės įgytos mokslo žinios bus patikimos, jei mokslininkai bus dori, sąžiningi ir garbingi žmonės bei laikysis savo veikloje tam tikrų moralinių nuostatų. Šis etikos kodeksas ir nusako svarbiausias mokslininko elgsenos bendrąsias nuostatas ir normas. Prireikus turėtų būti parengti specifiniai atskirų mokslo sričių ar krypčių mokslininko etikos kodeksai.

1. Bendrosios nuostatos  
1.1. Mokslinės veiklos etika yra grindžiama fundamentaliomis vertybėmis ir nuostatomis, nusakančiomis mokslininkų elgesio moralumą, jų atsakomybę visuomenei ir aplinkai.
1.2. Savo darbe mokslininkai vadovaujasi humaniškumo ir demokratiškumo principais, bendražmogiškosios moralės normomis ir visuotinai priimtomis gerosios patirties nuostatomis, kurių bendrąją koncepciją ir formuluoja šitas kodeksas.
1.3. Pagrindinė mokslinės veiklos motyvacija yra poreikis pažinti bei ištirti gamtos ir visuomenės dėsningumus.
1.4. Mokslinio tyrimo metu įgytas žinias mokslininkai privalo naudoti žmonijos gerovei, ekosistemos apsaugai ir taupiam gamtos išteklių eksploatavimui.
1.5. Būdami kritiškai mąstančiomis asmenybėmis mokslininkai privalo skleisti tik mokslu pagrįstas žinias, bet prieštarauti nemokslinių teiginių ir nepagrįstų tyrimais žinių sklaidai.
1.6. Mokslininkai pripažįsta mokslo laisvės principus, pasisako prieš mėginimus monopolizuoti mokslinio tyrimo sritis.
1.7. Mokslininkai objektyviai vertina kitus mokslininkus, jų tyrimus ir veiklą.
1.8. Mokslininkai visokeriopai ir nesavanaudiškai skatina ir remia būsimųjų mokslininkų (studentų, doktorantų) tobulėjimą ir kūrybinius ieškojimus kartu būdami jiems etiškos elgsenos moksle pavyzdžiais.  

2. Pagrindinės mokslinio tyrimo etinės nuostatos  
2.1. Mokslinis tyrimas yra grindžiamas sąžiningumo ir tiesos siekimo idealais. Bet koks tyrimo duomenų padirbinėjimas, falsifikavimas, jais manipuliavimas yra grubūs mokslinio tyrimų etinių nuostatų pažeidimai.
2.2. Mokslinio tyrimo idėja, metodai ir gauti duomenys turi būti tiksliai pateikiami bei aprašyti, kad būtų galima patikrinti tyrimo patikimumą.
2.3. Skelbiami tik objektyvūs mokslinio tyrimo rezultatai nenutylint tų, kurie prieštarauja tyrimo hipotezei ir išvadoms.
2.4. Pristatant ar komentuojant kitų autorių darbus yra būtinas nešališkumas ir korektiškumas.
2.5. Mokslinis tyrimas neturi daryti žalos visuomenei, aplinkai ir kultūrinėms vertybėms.
2.6. Mokslinis tyrimas, kai jo objektas žmonės, grindžiamas laisvanoriškumo pagrindu, atliekamas nežeminant žmogaus orumo ir laikantis pagrindinių žmogaus teisių. Tokio tyrimo metu gauti duomenys turi išlikti anonimiški ir naudojami tik tyrimo tikslais.  
2.7. Atliekant eksperimentus su gyvūnais turi būti siekiama, kad jie būtų apsaugoti nuo skausmo.
2.8. Mokslininko pareiga yra saugoti ir ginti intelektinę nuosavybę, atsirandančią atliekant mokslinį tyrimą.
 
3. Mokslinių tyrimų rezultatų sklaida  
3.1. Mokslinių pranešimų ir publikacijų autoriais gali būti tik tie mokslininkai, kurių indėlis yra esminis vykdant tyrimus, analizuojant ir interpretuojant jų rezultatus. Už konsultacijas, pastabas ir suteiktą pagalbą (techninę, redagavimo ar kitokią) reiškiama padėka. Pavardžių išdėstymo tvarką publikacijoje bendraautoriai aptaria ir suderina tarpusavyje.
3.2. Vadovo pareigos mokslo institucijoje ar vaidmuo parūpinant lėšas moksliniams tyrimams nesuteikia teisės būti publikacijų bendraautoriumi.
3.3. Publikacijų autoriai nurodo ir objektyviai įvertina pirminius šaltinius bei publikacijas nagrinėjamu klausimu. Būtinai yra cituojami darbai, kurių rezultatai ir išvados prieštarauja skelbiamos publikacijos duomenims ir teiginiams. Bet kurios idėjos, teksto dalys, lygtys paimtos iš kitų publikacijų cituojant turi būti tinkamai priskirtos jų autoriams. Kitų autorių mokslo duomenų skelbimas nenurodant šaltinių yra laikomas plagijavimu – grubiu mokslininko etikos pažeidimu.
3.4. Mokslinio tyrimo rezultatai skelbiami ne dalimis, bet visi. Tyrimo duomenų pasirinktinė atranka yra negalima, pavyzdžiui, kai dalis duomenų prieštarauja suformuluotoms išvadoms. Publikuojant tyrimo rezultatus turi būti nurodytos taikomų tyrimo metodų galiojimo ribos, duomenų paklaidos, taip pat informuojama apie grėsmes, kylančias vykdant tyrimą.
3.5. Publikuojami tik tie tyrimų rezultatai, kuriuose yra esminių naujų duomenų. Kartotinis skelbimas jau publikuotų rezultatų bei rezultatų, turinčių nežymių skirtumų, kitame leidinyje yra nepriimtinas ir priskiriamas savęs plagijavimui.
3.6. Aptikus publikacijoje esminę klaidą, autoriams yra privalu pasirūpinti, kad ji būtų ištaisyta tame pačiame leidinyje, kuriame publikacija buvo skelbta.  
3.7. Mokslininkai skelbdami savo darbo rezultatus laikosi tarptautinės ir Lietuvos autorinės teisės nuostatų. Kitų publikacijų, paveikslų, lentelių ar kitos vaizdinės medžiagos reprodukavimas galimas tik gavus tų publikacijų leidėjų sutikimą.  

4. Mokslinių darbų vertinimo ir ekspertizės etinės nuostatos  
4.1. Mokslininkas sutinka įvertinti darbą ar atlikti jo ekspertizę tik tais atvejais, kai darbo mokslo kryptis atitinka mokslininko specializaciją ir kompetenciją.
4.2. Vertindamas kito autoriaus darbą mokslininkas negali būti veikiamas jokių išorinių veiksnių, galinčių pakeisti jo nuomonę apie vertinamą darbą.
4.3. Mokslininkas atsisako įvertinti darbą ar parengti ekspertinę nuomonę, kai vertinimo ar ekspertizės išvados galėtų tiesiogiai sietis su jo asmeniniais interesais, ir vengia bet kokio interesų konflikto.
4.4. Mokslininkas vertina kitų autorių darbą sąžiningai ir objektyviai, vengia bet kokio šališkumo, saugo darbo autorių intelektinės nuosavybės teises, nenaudoja vertinamame darbe esamų duomenų asmeniniais interesais, neperduoda jų tretiesiems asmenims.
4.5. Darbo autorius turi teisę susipažinti su jo darbo vertinimo ar ekspertizės išvadomis. Jis turi geranoriškai reaguoti į vertintojų ar ekspertų pastabas ir nuomonę.  

5. Šaltiniai  
1. Ethics for Researchers. European Commission. Brussels, 2007.
2. Memorandum on Scientific Integrity. All European Academies (ALLEA). Amsterdam, 2003.
3. The European Code of Conduct for Research Integrity. European Science Foundation (ESF).  Working Group 2. Amsterdam/Strasbourg, 2010.
4. Code of Ethics for Researches of the Academy of Sciences of the Czech republic, 2010.
5. Code of Conduct of the Hungarian Academy of Sciences, 2010.
6. Kodeks etyczny polskiej Akademii Nauk. Dobre obyczaje w nauce, 2001.
7. Code of Ethics of Estonian Scientists. Estonian Academy of Sciences.
8. Guidelines for research ethics in science and technology. National Committee for Research Ethics in Science and Technology. Norway, 2008.
9. Max Planck Society. Rules of Good Scientific Practice, 2009.



Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba

Leave a comment

Make sure you enter the (*) required information where indicated. HTML code is not allowed.

FacebookTwitterGoogle BookmarksLinkedin