5b52ec52ddf730841117c3a0894b7fb4.jpg

Naujienos

Valstybės apdovanojimai – Lietuvos mokslų akademijos tikriesiems nariams Zigmuntui Kiaupai ir Virginijui Šikšniui.

2017-02-17 Peržiūrėjo:110

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Vasario 16-osios – Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir mūsų šalies vardo garsinimą pasaulyje valstybinius apdovanojimus įteikė 26 Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiams, tarp jų ir dviem Lietuvos mokslų akademijos nariams:

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi apdovanotas Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, Mokslų akademijos tikrasis narys, heraldikos komisijos narys, LDK ir Lietuvos miestų ir miestelių istorijos puoselėtojas Zigmuntas KIAUPA.

Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus vyriausiajam mokslo darbuotojui, skyriaus vedėjui, profesoriui, daktarui, genų redagavimo sistemos kūrėjui Virginijui Šikšniui įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius

Plačiau https://www.lrp.lt/lt/spaudos-centras/pranesimai-spaudai/valstybes-apdovanojimai-lietuvai-nusipelniusiems-zmonems/27080

Paskirtos 2016 metų Lietuvos mokslo premijos.

2017-02-06 Peržiūrėjo:1130

Lietuvos mokslo premijų komisija praneša, kad 2016 m. Lietuvos mokslo premijos skirtos:

Humanitarinių ir socialinių mokslų sritys

Fundamentiniai ir taikomieji mokslinių tyrimų darbai

1. Daliai Emilijai Dilytei-Staškevičienei už darbų ciklą „Kristijono Donelaičio tyrimai (2001–2015)“. Pateikė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
2. Dariui Staliūnui už darbų ciklą „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje (2002–2015)“. Pateikė Lietuvos istorijos instituto mokslo taryba.

Fizinių mokslų sritis

Fundamentiniai ir taikomieji mokslinių tyrimų darbai

1. Dariui Abramavičiui už darbų ciklą „Dvimatės koherentinės spektroskopijos teorija – kelias į kvantinės dinaminės tomografijos pažinimą (2001–2015)“. Pateikė Vilniaus universitetas.
2. Valdemarui Razumui, Gintarui Valinčiui už darbų ciklą „2D- ir 3D-struktūrų biopanašios savitvarkės sistemos: sintezė, savybių tyrimai ir praktinis pritaikymas (2001–2015)“. Pateikė Vilniaus universitetas.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų sritys

Fundamentinis ir taikomasis mokslinių tyrimų darbas

Algirdui Augustaičiui už darbų ciklą „Aplinkos veiksnių kompleksiško poveikio miškų būklei ir produktyvumui dėsningumai globalios kaitos sąlygomis (2001–2015)“. Pateikė Aleksandro Stulginskio universitetas.

Technologijos mokslų sritis

Fundamentinis ir taikomasis mokslinių tyrimų darbas

Rymantui Jonui Kažiui, Liudui Mažeikai už darbų ciklą „Ultragarsinės matavimo, stebėsenos ir diagnostikos technologijos ekstremalioms sąlygoms (2001–2015)“. Pateikė Kauno technologijos universiteto senatas.

Lietuvos energetikos politika ir ekonomika

2017-01-30 Peržiūrėjo:283

Pranešimas spaudai, 2017-01-27.
Sausio 26 d. energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas skaitė pranešimą seminare „Lietuvos energetikos politika ir ekonomika“, kuris vyko Lietuvos mokslų akademijoje. Ministras pristatė svarbiausius Lietuvos pasiekimus, prisidedant prie Energetikos Sąjungos įgyvendinimo bei esminius ateities darbus. Skaitykite 

Seminarą-diskusiją organizavo LMA Technikos mokslų skyriaus Energetikos sekcija.

2017 m. išleistas naujas leidinio „Lietuvos mokslų akademijos žinios“ numeris.

2017-01-25 Peržiūrėjo:334

2017 m. išleistas naujas leidinio „Lietuvos mokslų akademijos žinios“ numeris.

Skaitykite 

Skelbiamas L’Oréal Baltic stipendijų programos „Mokslo moterims“ konkursas.

2017-01-25 Peržiūrėjo:370

2017 m. sausio 17 d. Lietuvos mokslų akademija, L‘Oréal Baltic, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos atstovai pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo skiriant L’Oréal mokslo premijas Lietuvos jaunosioms mokslininkėms.

Skelbiamas L’Oréal Baltic stipendijų programos „Mokslo moterims“ konkursas. Paraiškos teikiamos iki 2017 m. kovo 7 d. Informacija ir registracija inteneto svetainėje www.fwis.fr

Tiesioginė nuoroda
http://www.forwomeninscience.com/en/fellowships/563719023

Informaciją teikia
Tarptautinių ryšių grupės vyriaus. specialistė Violeta Skirgailienė
v.skirgailienė@lma.lt, (8 5) 260 8395, 8-601-11973

Stipendijos jaunosioms moterims mokslininkėms

2017-01-20 Peržiūrėjo:241

Pranešimas spaudai

2017-01-19

Stipendijos jaunosioms moterims mokslininkėms

Šių metų sausio 17 d. Lietuvos mokslų akademijoje LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė ir L'Oréal Baltic valdybos pirmininkas Johanas Bergas (Jarl Johan Kristian Berg) pasirašė sutartį, kurios dėka jaunosios Lietuvos mokslininkės galės pretenduoti gauti L’Oréal Baltic stipendiją pagal programą Mokslo moterims (For Women in Science).

Sutartis parengta bendradarbiaujant su Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos nacionaline UNESCO komisija. 2017 metais Lietuvoje ir Estijoje pirmą kartą bus surengti konkursai, kurių laimėtojos – po vieną mokslų daktarę iki 40 metų amžiaus abiejose šalyse – bus apdovanotos stipendija norimiems gyvybės ir aplinkos mokslų, fizinių mokslų, inžinerijos sričių tyrimams savo šalyje atlikti. Mokslininkes abiejose valstybėse vertins nacionalinės komisijos. Paraiškų priėmimas L’Oréal Baltic Mokslo moterims stipendijoms Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje prasidės 2017 metų sausį.

Lietuvos mokslų akademijos informacija

(Iš kairės): LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas, UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Junevičienė, L’Oréal Baltic vadovas Johanas Bergas (Jarl Johan Kristian Berg) ir L’Oréal Baltic vadybos asistentė Aija Miglanė (Aija Miglāne). Virginijos Valuckienės nuotr.

Baltijos – Amerikos Laisvės fondas kviečia teikti paraiškas į Baltijos – Amerikos Dialogo programą.

2017-01-18 Peržiūrėjo:140

Baltijos – Amerikos Laisvės fondas kviečia teikti paraiškas į Baltijos – Amerikos Dialogo programą.
Baltijos – Amerikos Dialogo programa
yra sukurta skatinti idėjų tarp Baltijos šalių ir Jungtinių Valstijų mainus ir aktyvinti tarptautinį bendradarbiavimą abiems pusėms įdomiose srityse. Viešosios Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstaigos ir organizacijos kviečiamos teikti paraiškas JAV ekspertų, atvyksiančių į Baltijos šalis, priėmimo išlaidoms padengti. Lėšos suteikiamos padengti logistikos išlaidas – tarptautiniai skrydžiai, apgyvendinimas, maitinimas ir kelionės regiono viduje. Ypač skatinamos programos, kuriose numatytas skirtingų Baltijos šalių tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir galimas studentų dalyvavimas. Granto suma iki ,000

Baltijos-Amerikos Dialogo  - Baltijos eksperto programa,  skirta Baltijos šalių mokslininkams, ekspertams, lektoriams, kurie ketina dalyvauti ir skaityti pranešimus aukšto lygio profesinėse, mokslo konferencijose, seminaruose, paskaitose ar panašiuose renginiuose, kviečia pateikti paraiškas kelionės išlaidoms į JAV padengti. Granto suma iki $ 5,000.

Paraiškos priimamos iki 2017 m. vasario 1 d. Daugiau informacijos apie programą rasite: http://www.balticamericanfreedomfoundation.org/baltic-american-dialogue/

Naujos kadencijos Lietuvos mokslų akademijos prezidento rinkimai.

2017-01-05 Peržiūrėjo:553

Naujos kadencijos Lietuvos mokslų akademijos prezidento rinkimai.
2017 m. sausio 24 d. vyks LMA narių visuotinis susirinkimas, kuriame bus renkamas naujos kadencijos LMA prezidentas. Informaciją apie rinkimų organizavimą, kandidatus į LMA prezidentus, jų glaustas veiklos programas, žinias apie mokslinę ir organizacinę veiklą (tekstai autorių, kalba netaisyta) rasite LMA svetainės meniu punkto VEIKLA papunktyje LMA prezidento rinkimai.

Tiesioginė nuoroda
http://lma.lt/lt/veikla/lma-prezidento-rinkimai

LMA informacija

Iškelti kandidatai į laisvas LMA tikrųjų narių vietas.

2016-12-30 Peržiūrėjo:344

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas praneša, kad pagal 2016-10-19 paskelbtas laisvas LMA tikrųjų narių vietas ir remiantis LMA statuto 20, 21, 22 punktais, iškelti ir įregistruoti šie kandidatai (pagal LMA mokslų skyrius ir specialybes):

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje
architektūra (urbanistika) – 1 vieta
1. Vytautas Levandauskas, prof. habil. dr., iškėlė Vytauto Didžiojo universiteto senatas
2. Rolandas Palekas, prof., iškėlė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) senatas
3. Kęstutis Zaleckis, dr., iškėlė Kauno technologijos universtiteto senatas

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje
fizika – 2 vietos
1. Darius Abramavičius, dr., iškėlė Vilniaus universiteto (VU) senatas
2. Audrius Dubietis, prof. dr., iškėlė VU senatas
3. Vidmantas Gulbinas, doc. habil. dr., iškėlė Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslo taryba
4. Gediminas Juzeliūnas, habil. dr., iškėlė VU senatas
5. Gintautas Tamulaitis, prof. habil. dr., iškėlė VU senatas 6. Gintaras Valušis, dr., iškėlė FTMC mokslo taryba
6. Gintaras Valušis, dr., iškėlė FTMC mokslo taryba

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje
geologija – 1 vieta
1. Albertas Bitinas, dr., iškėlė LMA tikrasis narys Gediminas Motuza ir VU senatas
2. Jonas Mažeika, prof. habil. dr., iškėlė LMA narys emeritas Algimantas Grigelis ir Gamtos tyrimų centro mokslo taryba

Technikos mokslų skyriuje
statyba – 1 vieta
1. Donatas Čygas, prof. dr., iškėlė VGTU senatas
2. Zenonas Turskis, prof. dr., iškėlė VGTU senatas

Atsiliepimus ir siūlymus dėl kandidatų pateikti iki 2017-01-22 adresu:
Lietuvos mokslų akademijai, Gedimino pr. 3, 01103 Vilnius.

LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas – Moldovos Respublikos garbės konsulas Lietuvoje.

2016-12-30 Peržiūrėjo:242

Pranešimas

2016-12-29

J. E. Moldovos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis  ambasadorius Lietuvoje Valeriu Frija informavo, kad LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas paskirtas Moldovos Respublikos garbės konsulu Lietuvoje.

Premijos Kauno mokslininkams.

2016-12-23 Peržiūrėjo:204

Pranešimas spaudai

2016.12.22

 Premijos Kauno mokslininkams

 Sausio 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) buvo įteiktos premijos Kauno miesto mokslininkams. Laureatais tapo edukologė, prof. habil. dr. Palmira Jucevičienė ir LMA tikrasis narys, gastroenterologas Limas Kupčinskas.

Prof. P. Jucevičienė 20 metų vadovavo Kauno technologijos universiteto (KTU) edukologijos mokslinei grupei, kuri Lietuvoje 2007 m. buvo pripažinta išskirtiniu mokslo centru; parengė 37 mokslo daktarus; pateikė novatorišką mokslinę idėją – besimokančio miesto vystymą – ir ją įgyvendino Kauno mieste (inicijuota 2001 metais, o 2016 m. gautas UNESCO pripažinimas). Prof. Limas Kupčinskas Kauno klinikose sukūrė tarptautiniu mastu pripažintą gastroenterologų mokyklą. Jis yra vienas labiausiai cituojamų Baltijos šalių mokslininkų, daugelio tarptautinių mokslo projektų ir mokslo konferencijų Kaune organizatorius.

Kauno miesto mokslininko premija teikiama ketvirtą kartą. Pirmoji atiteko KTU chemikui, LMA tikrajam nariui Juozui Vidui Gražulevičiui, antroji – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto medikei, LMA tikrajai narei Daivai Rastenytei. Trečioji – KTU vyriaus. m. d., dr. Mindaugui Bertašiui ir tuometiniam Lietuvos sporto universiteto rektoriui, prof. habil. dr. Albertui Skurvydui. Pretendentas į premiją turi būti Kaune veikiančios aukštosios mokyklos dėstytojas arba Kaune veikiančio mokslo tyrimo instituto darbuotojas ir turėti mokslo laipsnį. Paraiškas vertina ir siūlymus dėl premijos skyrimo Švietimo ir ugdymo skyriui teikia LMA.

 Lietuvos mokslų akademijos informacija




Foto: LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas, prof. Limas Kupčinskas, prof. Palmira Jucevičienė ir Kauno m. savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.

Fotografijos autorius: Virginija Valuckienė

Lietuvos mokslininkės turės galimybę kandidatuoti L’Oréal Baltic stipendijai gauti

2016-12-15 Peržiūrėjo:1352

2017 metais Lietuvos mokslininkės turės galimybę kandidatuoti L’Oréal Baltic stipendijai gauti pagal programą Mokslo moterims (For Women in Science), kuri parengta bendradarbiaujant su Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos nacionaline UNESCO komisija.

L΄ORÉAL–UNESCO programa Mokslo moterims buvo įsteigta 1998 metais, kuomet tarptautinė kosmetikos milžinė L΄ORÉAL, kurios tyrimo centruose kosmetikos gaminius kuria ir mokslines studijas 30 mokslo sričių atlieka virš 4000 darbuotojų, iš kurių 70 % yra moterys, bei Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO suvienijo jėgas mokslininkėms paremti, kad skatintų moterų pasiekimus moksle ir sumažintų lyčių profesinę nelygybę šioje gamybos srityje.

Jau 18 metų UNESCO ir L´ORÉAL fondas pagal programą Mokslo moterims apdovanoja pasižymėjusias mokslininkes ir paremia jaunas talentingas tyrėjas iš viso pasaulio, kad įkvėptų naują mokslininkių kartą. Nuo programos pradžios paramą gavo mažiausiai 2500 mokslininkių iš 112 šalių. Šis skaičius nuolat auga nacionalinių ir regioninių stipendijų dėka. 2017 metais prie programos galės prisijungti Estijos ir Lietuvos mokslininkės.

2017 metais L’Oréal Baltic, bendradarbiaudama su Estijos ir Lietuvos mokslų akademijomis bei  Estijos ir Lietuvos nacionalinėmis UNESCO komisijomis, išplės jau egzistuojančią Latvijos Mokslo moterims stipendijų programą į visas Baltijos šalis. Šią programą Latvijoje 2005 metais pradėjo L’Oréal Baltic kartu su Latvijos mokslų akademija ir Latvijos nacionaline UNESCO komisija. Per 12 metų šioje šalyje parama buvo suteikta 36 mokslininkėms, kurios atliko tyrimus gyvybės mokslų  arba medžiagotyros – medicinos, farmakologijos, biologijos, ekologijos, veterinarinės medicinos, žemės ūkio mokslų, miškininkystės, fizikos, chemijos ir naujų medžiagų kūrimo – srityse. Konkurse Mokslo moterims 6000 eurų stipendijomis kasmet buvo apdovanotos trys moterys: viena paskirta mokslų daktarei iki 40 metų, norimam tyrimui atlikti, o kitos dvi – būsimoms mokslų daktarėms iki 33 metų, disertacijoms parengti.

2017 metais Lietuvoje ir Estijoje bus surengtas konkursas, kurio metu kiekvienoje iš šių šalių viena mokslų daktarė iki 40 metų amžiaus bus apdovanota stipendija norimiems gyvybės mokslų arba medžiagotyros sričių tyrimams savo šalyje atlikti. Mokslininkes abiejose valstybėse vertins garbingos nacionalinės komisijos. Paraiškų priėmimas L’Oréal Baltic Mokslo moterims stipendijoms Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje prasidės 2017 metų sausį.

Informaciją parengė:

Aija Miglāne
L'Oréal Baltic
Tel.: +371 67079615
El. paštas: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.">

Metų archeologas – prof. Eugenijus Jovaiša

2016-12-08 Peržiūrėjo:239

2016 m. gruodžio 2–3 d. vykęs visuotinis Lietuvos archeologijos draugijos narių suvažiavimas Metų archeologo vardą skyrė LMA tikrajam nariui prof. Eugenijui Jovaišai.

             

LMA tikrasis narys prof. Eugenijus Jovaiša

Dr. Valdemaras Šimėnas nuotr.

Skelbiami 2016 m. Lietuvos mokslų akademijos premijų konkrsai.

2016-11-11 Peržiūrėjo:703

SKELBIAMI 2016 METŲ LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS PREMIJŲ KONKURSAI

1) Vardinių premijų konkursai

Dėl mokslo darbų pateikimo 2016 m. Lietuvos mokslų akademijos vardinių premijų konkursams
Vinco Krėvės-Mickevičiaus (1882–1954) – literatūra
Kazimiero Simonavičiaus (apie 1600 – po 1651) – mechanika
Algirdo Žukausko (1923–1997) – šiluminė fizika ir energetika
Jono Kriščiūno (1888–1973) – žemės ūkio mokslai

Lietuvos mokslų akademija praneša, kad mokslo darbai premijų konkursams priimami iki 2016 m. gruodžio 23 d. Darbus premijoms teikia mokslo ir studijų institucijų senatai (tarybos), Lietuvos mokslų akademijos mokslų skyriai ir nariai.

Daugiau informacijos apie Lietuvos mokslų akademijos vardinių premijų konkursų sąlygas rasite http://lma.lt/, meniu punkto „Veikla“ skiltyje „LMA premijos ir stipendijos“.
Nuostatai yra http://www.lma.lt/images/files/Premijos/Vardiniu_premiju_konkursas.pdf .

Konkurso nugalėtojams įteikiami laureato diplomai ir piniginės premijos.

Mokslo darbai priimami darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 val. (penktadieniais – iki 15.00 val., pietų pertrauka 12.00–13.00) Lietuvos mokslų akademijoje 214 kab. (Gedimino pr. 3, 01103 Vilnius).
Informacija tel. (8 5) 212 5113, mob. 8 604 44826, el. p. l.milosiene.lma.lt 

Skelbimas    

2) Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursas

Lietuvos mokslų akademija skelbia jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkursą ir skiria 10 premijų pagal šias mokslų sritis:

Humanitariniai ir socialiniai mokslai – 2 premijos;
Matematikos, fizikos ir chemijos mokslai – 2 premijos;
Biologijos, medicinos ir geomokslai – 2 premijos;
Žemės ūkio ir miškų mokslai – 2 premijos;
Technikos mokslai – 2 premijos.

Konkurse turi teisę dalyvauti mokslų daktaro laipsnį turintys tyrėjai ir doktorantai. Konkurse dalyvaujantys jaunieji mokslininkai mokslų daktaro laipsnį turi būti įgiję ne anksčiau kaip prieš 5-erius metus iki darbų pateikimo termino pabaigos (į šį laikotarpį neįskaitomos vaiko priežiūros atostogos). Darbas gali būti individualus arba kolektyvinis (iki 3 autorių). Mokslinius darbus siūlo aukštųjų mokyklų fakultetų tarybos, institutų mokslo tarybos. Viena institucija atrenka ir teikia konkursui ne daugiau darbų nei skelbiama premijų pagal išvardytas mokslo sritis.

Daugiau informacijos apie skelbiamo jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkurso sąlygas rasite http://lma.lt/, meniu punkto „Veikla“ skiltyje „LMA premijos ir stipendijos“.
Nuostatai yra http://www.lma.lt/images/files/Premijos/Jaunuju_mokslininku_konkursas1.pdf .

Konkurso nugalėtojams įteikiami laureato diplomai ir piniginės premijos.

Mokslo darbai priimami iki 2016 m. gruodžio 23 d. darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 val. (penktadieniais – iki 15.00 val., pietų pertrauka 12.00–13.00) Lietuvos mokslų akademijoje 214 kab. (Gedimino pr. 3, 01103 Vilnius).
Informacija tel. (8 5) 212 5113, mob. 8 604 44826, el. p. l.milosiene.lma.lt 

Skelbimas     

3) Studentų mokslinių darbų konkursas

Lietuvos mokslų akademija skelbia aukštųjų mokyklų studentų geriausių mokslinių darbų konkursą ir skiria 15 premijų pagal šias mokslų sritis:
Humanitariniai ir socialiniai mokslai – 3 premijos;
Matematikos, fizikos ir chemijos mokslai – 3 premijos;
Biologijos, medicinos ir geomokslai – 3 premijos;
Žemės ūkio ir miškų mokslai – 3 premijos;
Technikos mokslai – 3 premijos.

Konkurse gali dalyvauti universitetinių ir koleginių studijų studentai, taip pat asmenys, tais kalendoriniais metais baigę aukštąjį mokslą. Darbas gali būti individualus arba kolektyvinis (iki 3 autorių). Mokslinius darbus siūlo aukštųjų mokyklų fakultetų (institutų) tarybos. Institucija atrenka ir teikia konkursui ne daugiau darbų nei skelbiama premijų pagal išvardytas mokslo sritis.

Daugiau informacijos apie skelbiamo aukštųjų mokyklų studentų geriausių mokslinių darbų konkurso sąlygas rasite http://lma.lt/, meniu punkto „Veikla“ skiltyje „LMA premijos ir stipendijos“.
Nuostatai yra http://www.lma.lt/images/files/Premijos/Studentu_premiju_konkursas1.pdf .

Konkurso nugalėtojams įteikiami laureato diplomai ir piniginės premijos.

Mokslo darbai priimami iki 2016 m. gruodžio 23 d. darbo dienomis nuo 9.00 iki 16.00 val. (penktadieniais – iki 15.00 val., pietų pertrauka 12.00–13.00) Lietuvos mokslų akademijoje 214 kab. (Gedimino pr. 3, 01103 Vilnius).
Informacija tel. (8 5) 212 5113, mob. 8 604 44826, el. p. l.milosiene.lma.lt 

Skelbimas     

Lietuvos mokslų akademijos diena Alytuje.

2016-10-27 Peržiūrėjo:426

2016 m. spalio 25 d. Alytuje vyko Lietuvos mokslų akademijos diena. 
Alytaus miesto savivaldybės tinklalapyje Viešųjų ir užsienio ryšių skyriaus informacija „Alytaus gimnazistams – žinomų mokslininkų paskaitos apie IT, mediciną, inovacijas“.
Skaitykite

Išleistas naujas leidinio „Lietuvos mokslų akademijos žinios“ numeris.

2016-10-26 Peržiūrėjo:413

Išleistas naujas leidinio „Lietuvos mokslų akademijos žinios“ numeris. Skaitykite

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas kviečia kelti kandidatus užimti laisvas Lietuvos mokslų akademijos tikrųjų narių vietas.

2016-10-18 Peržiūrėjo:313

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas kviečia kelti kandidatus užimti laisvas Lietuvos mokslų akademijos tikrųjų narių vietas.

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, remdamasis Mokslų akademijos Statuto 20, 21 punktais, praneša apie laisvas šių specialybių Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrųjų narių vietas ir kandidatų joms užimti iškėlimo tvarką:

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje:
architektūra (urbanistika) – 1 vieta

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje:
fizika – 2 vietos

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje:
geologija – 1 vieta

Technikos mokslų skyriuje:
statyba – 1 vieta

Mokslų akademijos tikraisiais nariais renkami Lietuvos mokslininkai, praturtinę mokslą ir kultūrą didelės reikšmės darbais. Išimtiniais atvejais renkami pripažinti menininkai. Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo nustatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems dalyvauti Mokslų akademijos tikrųjų narių rinkimuose, paskelbti http://lma.lt/images/files/TN.pdf .
Mokslų akademijos tikrieji nariai ir nariai emeritai turi teisę iki 2016 m. lapkričio 18 d. iškelti kandidatus pagal skelbime nurodytas specialybes. Kandidatus iškelti gali taip pat mokslo ir studijų institucijų senatai, mokslo tarybos ir mokslininkų asociacijos.
Lietuvos mokslų akademijai apie iškeltą kandidatą mokslo ir studijų institucijų senatai, mokslo tarybos, mokslininkų asociacijos pateikia posėdžio protokolo išrašą nurodydami iškėlimo motyvus. LMA tikrieji nariai ar nariai emeritai – motyvuotą raštą dėl keliamo kandidato. Iškėlusieji kandidatus pateikia išsamias žinias apie jų mokslinę veiklą pagal LMA narių visuotinio susirinkimo nustatytus reikalavimus. Taip pat pateikiami kandidatų biografiniai (gyvenimo aprašymas) ir asmens dokumentų duomenys (paso ar tapatybės kortelės, socialinio draudimo pažymėjimo kopijos), mokslo laipsnių bei vardų diplomų kopijos ir fotonuotraukos.

Dokumentai priimami Lietuvos mokslų akademijos prezidento sekretoriate
iki 2016 m. lapkričio 25 d. 15.00 val.
Gedimino pr. 3, 01103 Vilnius
tel. (8 5) 261 3651

Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai

2016-10-13 Peržiūrėjo:370

Kvietimas dalyvauti 7-oje jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“.

Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius, Technikos mokslų skyrius ir Asociacija INFOBALT organizuoja LMA 7-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“.
Konferencijos globėjas – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.
Jaunųjų mokslininkų konferencijos (toliau – JMK) tikslas – apžvelgti pateiktus geriausius jaunųjų mokslininkų darbus matematikos, fizikos, biochemijos, chemijos, astronomijos, elektronikos, informatikos, mechanikos, energetikos, medžiagotyros, statybos inžinerijos mokslų sandūrose ir susipažinti su jaunų mokslininkų mokslinių interesų problematika, jos suvokimo horizontu, aktualumu ir atitikimu dabarties iššūkiams.
Konferencijos darbą numatoma organizuoti dviejose sekcijose: Fiziniai mokslai ir Technologijos mokslai.

Konferencijos tematika:

Fiziniai mokslai
Fundamentiniai tyrimai
Matematikos mokslai
Elementarių dalelių fizika
Branduolinė fizika
Puslaidininkių fizika
Atomo ir molekulių fizika
Lazerinė technologija
Analizinė chemija, fizikinė chemija
Organinė, neorganinė chemija
Biochemija
Medžiagų mokslas
Astronomija, erdvės tyrimai

Technologijos mokslai
Medžiagų technologija ir inžinerija
Dangų ir paviršių technologija
Cheminė technologija ir inžinerija
Polimerų technologija
Informacinės technologijos
Sistemų inžinerija, kompiuterių technologija
Elektros ir elektronikos inžinerija
Energijos tyrimai, Elektros inžinerija
Branduolinė inžinerija ir technologija
Šilumos inžinerija, taikomoji termodinamika
Mechaninė inžinerija
Statybos technologija, civilinė inžinerija

Konferencija vyks Lietuvos mokslų akademijoje 2017 m. vasario 9 d. Konferencijoje planuojami 12 min. žodiniai pranešimai (10 min. pranešimas ir 2 min. klausimams). Kviečiami dalyvauti jaunieji mokslininkai (studentai, turintys mokslo publikacijų recenzuojamuose mokslo žurnaluose, magistrai, rezidentai, doktorantai, mokslų daktarai, podoktorantūros stažuotojai (iki 35 metų amžiaus).
Kviečiame įvairių institucijų jaunuosius mokslininkus iki 2017 m. sausio 9 d. teikti paraiškas dalyvauti konferencijoje nurodant pasirinktą Fizinių mokslų arba Technologijos mokslų sekciją. Paraišką sudaro: pranešimo pavadinimas, autoriai, pranešimo tezės (iki 2 psl. apimties) , autoriaus gyvenimo aprašymas (CV) ir kontaktiniai duomenys. Minėtą medžiagą (Word formatu) ir duomenis elektronine forma teikti:
El. paštu:
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. (fiziniai mokslai)
Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. (technologijos mokslai)

Pirminę gautų mokslo darbų peržiūrą atliks JMK organizacinis komitetas, kuris pagal temų aktualumą ir mokslinį lygį atrinks ir paskirstys darbus žodiniams pranešimams ir stendiniams pranešimams. Pranešimų santraukos bus paskelbtos LMA internetinėje svetainėje.
JMK pranešimų autoriai bus informuoti apie atrankos rezultatus ir derinama programa.
Konferencijos programa bus paskelbta LMA svetainėje.
JMK organizacinis komitetas savo posėdyje vertins skaitytus pranešimus ir išrinks kiekvienos sekcijos po 5 geriausius pranešėjus, kuriems bus įteikti LMA diplomai.
Konferencijos rėmėjas INFOBALT įsteigė INFOBALT stipendijas (stipendijų fondas 6 000 eurų) geriausiems 2017 m. jauniesiems mokslininkams, kurių darbai bus išskirtinio mokslinio lygio informacinių ir ryšių technologijų srityje bei intensyvaus jų taikymo moksliniuose tyrimuose ar kitose dalykinėse srityse. Būsimus stipendiatus iš JMK organizacinio komiteto atrinktų pranešėjų papildomai pagal INFOBALT vardinės stipendijos konkurso nuostatus vertins INFOBALT komisija.
Kiti atrinkti geriausi darbai bus apdovanoti vertingais prizais, jų autoriams bus įteikti diplomai.
Informaciją apie Jaunųjų mokslininkų konferenciją, jos Organizacinį komitetą, INFOBALT vardinės stipendijos konkurso nuostatus rasite apsilankę Lietuvos mokslų akademijos svetainėje http://www.lma/lt skyriuose NAUJIENOS bei PREMIJOS ir STIPENDIJOS.
Tiesioginė nuoroda
http://lma.lt/lt/veikla/lma-premijos-ir-stipendijos/infobalt-vardines-stipendijos

Naujiena. Kviečiame dalyvauti pranešimo rengimo mokymuose!
Šiais metais jauniesiems mokslininkams yra suteikiama galimybė dalyvauti pranešimo rengimo mokymuose. Mokymai vyks Visorių informacinių technologijų parke, esančiu adresu Mokslininkų 2a, Vilnius. Mokymų trukmė – 12 akademinių valandų. Mokymuose bus pristatyta Stanfordo mokslo instituto pranešimų rengimo metodika NABC ir pateikti praktiniai sėkmingų pristatymo pavyzdžiai. Registracija į mokymus vyksta el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. iki 2016 m. lapkričio 14 d. Mokymuose gali dalyvauti visi jaunieji mokslininkai, kurie planuoja dalyvauti jaunųjų mokslininkų konferencijoje 2017 arba 2018 metais.

Mokymų laikai:

2016 m. lapkričio 16 d. 15:00 – 18:00 val., Visorių informacinių technologijų parkas, Mokslininkų 2a, Vilnius
2016 m. gruodžio 16 d. 15:00 – 18:00 val., Visorių informacinių technologijų parkas, Mokslininkų 2a, Vilnius
2017 m. sausio 16 d. 15:00 – 18:00 val., Visorių informacinių technologijų parkas, Mokslininkų 2a, Vilnius

2016 m. Lietuvos mokslo premijų konkursui pateikti darbai.

2016-10-11 Peržiūrėjo:281

Lietuvos mokslo premijų komisija informuoja, kad 2016 metų Lietuvos mokslo premijų konkursui pateikti 24 darbai: humanitarinių ir socialinių mokslų srityse 11, fizinių mokslų – 4, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų – 5, technologijos mokslų – 4.  2016 m. Lietuvos mokslo premijų konkursui pateikti darbai:

 HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ SEKCIJA

 Humanitarinių ir socialinių mokslų sritys

 Fundamentiniai ir taikomieji mokslinių tyrimų darbai 

  1. Egidijus Aleksandravičius. Darbų ciklas „Lietuvos keliai į modernybę: tapatybių kaita ir geokultūrinės ribos (2001–2015)“. Pateikė Vytauto Didžiojo universitetas.
  2. Rytis Ambrazevičius. Darbų ciklas „Akustikos metodų plėtra muzikos ir kalbos tyrimuose (2002–2015)“. Pateikė Kauno technologijos universiteto senatas.
  3. Tamara Bairašauskaitė. Darbų ciklas „Lietuvos bajorai, visuomenė ir imperija XIX amžiuje (2001–2015)“. Pateikė Lietuvos istorijos instituto mokslo taryba.
  4. Jūratė Baranova-Rubavičienė. Darbų ciklas „XX amžiaus praktinė filosofija: lyginamieji ir interdisciplininiai tyrimai (2001–2015)“. Pateikė Lietuvos edukologijos universitetas.
  5. Darius Baronas, Stephen C. Rowell. Monografija “The Conversion of Lithuania: from Pagan Barbarians to Late Medieval Christians” / „Lietuvos virsmas: pagonys barbarai tampa vėlyvųjų viduramžių krikščionimis“ (2015). Pateikė Lietuvos istorijos instituto mokslo taryba.
  6. Dalia Emilija Dilytė-Staškevičienė. Darbų ciklas „Kristijono Donelaičio tyrimai (2001–2015)“. Pateikė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
  7. Antanas Goštautas. Darbų ciklas „Sveikatos psichologija ir medicina – mokslo tyrimų, studijų ir įrodymais grindžiamos praktikos integracija sveikatos priežiūros sistemoje (2001–2015)“. Pateikė Vytauto Didžiojo universitetas.
  8. Olegas Poliakovas. Darbų ciklas „Lietuvių ir kitų indoeuropiečių kalbų santykių tyrimai istorijos ir kultūros kontekste (2001–2015)“. Pateikė Vilniaus universitetas.
  9. Vasilijus Safronovas. Darbų ciklas „Reikšmių sistemų, formavusių istorinę ir erdvinę vaizduotę pietrytiniame Baltijos regione, tyrimai (2008–2015)“. Pateikė Klaipėdos universitetas.
  10. Darius Staliūnas. Darbų ciklas „Rusijos tautinė politika ir tarpetniniai santykiai XIX a. Lietuvoje (2002–2015)“. Pateikė Lietuvos istorijos instituto mokslo taryba.
  11. Laima Šinkūnaitė. Darbų ciklas „Kelionė į Ramybės kalną: Pažaislio kamaldulių vienuolyno dailės ikonologija (2001–2015)“. Pateikė Vytauto Didžiojo universitetas.

FIZINIŲ, BIOMEDICINOS, ŽEMĖS ŪKIO IR TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ SEKCIJA

 Fizinių mokslų sritis

 Fundamentiniai ir taikomieji mokslinių tyrimų darbai

  1. Darius Abramavičius. Darbų ciklas „Dvimatės koherentinės spektroskopijos teorija – kelias į kvantinės dinaminės tomografijos pažinimą (2001–2015)“. Pateikė Vilniaus universitetas.
  2. Roaldas Gadonas, Mangirdas Malinauskas, Mikas Vengris. Darbų ciklas „Erdvėje ir laike koncentruotos šviesos sąveikos su medžiaga: žinios, valdymas, technologijos (2001–2015)“. Pateikė Vilniaus universitetas.
  3. Valdemaras Razumas, Gintaras Valinčius. Darbų ciklas 2D- ir 3D-struktūrų biopanašios savitvarkės sistemos: sintezė, savybių tyrimai ir praktinis pritaikymas (2001–2015)“. Pateikė Vilniaus universitetas.
  4. Mifodijus Sapagovas, Raimondas Čiegis, Artūras Štikonas. Darbų ciklas „Neklasikiniai diferencialiniai uždaviniai ir jų sprendimo metodai (2001–2015)“. Pateikė Vilniaus universitetas. 

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų sritys

Fundamentiniai ir taikomieji mokslinių tyrimų darbai 

  1. Algirdas Augustaitis. Darbų ciklas „Aplinkos veiksnių kompleksiško poveikio miškų būklei ir produktyvumui dėsningumai globalios kaitos sąlygomis (2001–2015)“. Pateikė Aleksandro Stulginskio universitetas.
  2. Kęstutis Strupas, Virgilijus Beiša, Gintaras Simutis. Darbų ciklas „Naujų minimaliai invazinių ir transplantacinių tyrimų bei technikų pilvo chirurgijoje diegimas Lietuvoje (2002–2015)“. Pateikė Vilniaus universitetas. 

Eksperimentinės plėtros darbai

  1. Kęstutis Armolaitis, Iveta Varnagirytė-Kabašinskienė, Vidas Stakėnas, Diana Mizaraitė-Lukminė. Darbų ciklas „Lietuvos miškų biomasės išteklių darnus naudojimas šalies energetinėms reikmėms (2001–2015)“. Pateikė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslo taryba, Lietuvos biomasės energetikos asociacija ,,LITBIOMA“.
  2. Vytautas Basys, Vida Čigriejienė, Nijolė Drazdienė, Gražina Drąsutienė, Arūnas Liubšys, Rūta Nadišauskienė. Darbų ciklas „Lietuvos integruotos perinatalinės medicinos struktūra ir pasiekimų pokyčiai (2001–2015)“. Pateikė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“, VšĮ „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninė“, VšĮ „Kėdainių ligoninė“, VšĮ „Marijampolės ligoninė“.
  3. Simas Gliožeris, Alfonsas Sigitas Tamošiūnas. Darbų ciklas „Dekoratyvinių augalų veislių kūrimas (2008–2015)“. Pateikė Aleksandro Stulginskio universitetas, LR Žemės ūkio rūmai, VšĮ „Baltijos agroverslo institutas“, UAB „Daigelis“, LR Seimo Kaimo reikalų komitetas, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Vidmanto Matučio ūkininko ūkis.

Technologijos mokslų sritis

Fundamentiniai ir taikomieji mokslinių tyrimų darbai

  1. Algimantas Bubulis, Vincentas Veikutis. Darbų ciklas „Mechatroninių sistemų indukuojamo poveikio kompleksiniai tyrimai optimizuojant jų galimybes taikyti šiuolaikinėje medicininėje diagnostikoje bei terapijoje (2001–2015)“. Pateikė Kauno technologijos universiteto senatas.
  2. Rymantas Jonas Kažys, Liudas Mažeika. Darbų ciklas „Ultragarsinės matavimo, stebėsenos ir diagnostikos technologijos ekstremalioms sąlygoms (2001–2015)“. Pateikė Kauno technologijos universiteto senatas.
  3. Linas Mažutis. Darbų ciklas „Pavienių ląstelių ir molekulių tyrimai panaudojant mikroskysčių technologijas (2005–2015)“. Pateikė Vilniaus universitetas.
  4. Ipolitas Židonis. Monografija „ZI metodas konstrukcinių elementų įtempių–deformacijų būvio parametrams apskaičiuoti“ (2015). Pateikė Šiaulių universiteto senatas.

Atsiliepimus ir siūlymus siųsti iki 2016 m. gruodžio 16 d. adresu: Lietuvos mokslo premijų komisijai, Gedimino pr. 3, 01103 Vilnius

Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ skrydis Kauno tvirtovės VII forte

2016-09-06 Peržiūrėjo:506

Pranešimas spaudai

2016-09-06

Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ skrydis Kauno tvirtovės VII forte

Gyvenimas iš esmės primena eksperimentą. Mes naudojamės žinomais metodais, tačiau kuriame ir naujus. Improvizuojame ir bendradarbiaujame. Štai kodėl taip svarbu ugdyti savo kūrybingumą, fantaziją ir kritinį mąstymą. Susipažinti su taisyklėmis, kad gyvenimo eksperimentas vyktų be traumų ir baigtųsi sėkmingai. Puiki vieta pačiam išbandyti tokius metodus ir patirti pasaulio įvairovę – Kauno tvirtovės VII fortas, kuriame Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ metu, rugsėjo 9-10 dienomis vyks Mokslo populiarinimo šventė „Mokslas kitomis spalvomis. Atrask. Pažink. Išbandyk“. Joje, kaip ir pernai, laukiami ne tik moksleiviai, bet ir šeimos su įvairaus amžiaus vaikais.

Kauno savivaldybė ir Kauno turizmo informacijos centras supažindins su būsimuoju Nacionaliniu mokslo ir inovacijų centru „Mokslo sala“. Išgirsite apie mokslo centro ekspozicijas, pamatysite kitose valstybėse įkurtų mokslo centrų pavyzdžius. Kauno teritorinės muitinės pareigūnai pasakos apie muitinės veiklą ir muitininko profesiją, demonstruos mobiliųjų grupių automobilį ir specialią tikrinimo įrangą. Pasirodymą su augintiniais surengs ir apie muitinės tarnybinius šunis pasakos muitinės kinologas. „Japoko“ komanda pakvies išbandyti japoniškus „LaQ“ konstrukcinius žaislus. Tai kūrybiškumą skatinantis užsiėmimas visai šeimai. UAB „Optronika” Kauno Tvirtovės VII forto tamsioje galerijoje demonstruos naują gaminį – „Lazerinius debesis“. Lankytojų laukia užburiantis šviesų ir spalvų reginys, kurio metu išvysite RGB lazerius ir su specialia optika sukurtus abstrakčius vaizdinius.

Keletas technologijų įmonių įsteigė klasterį „Blaster“. UAB „Distris“, UAB „E-Bros“, UAB „Invenis“, UAB „Telesoftas“, UAB „AdeoWeb“ ir UAB „SneakyBox“ atstovai demonstruos mokomuosius ir edukacinius eksperimentus. Forto kieme VšĮ „Mokslas ir menas“ atstovas Simas Janulis parodys lankytojams įspūdingą azoto šou, o vėliau visus vaišins „mokslo  kulinarijos“ gaminiu – azondiu. Kompanija „No Magic“ kuria inžinerijos standartus ir tobulina šiais standartais paremtus inovatyvius sistemų inžinerijai skirtus modeliavimo sprendimus.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, skatindama jaunuolius rinktis inžinerinės krypties profesijas, pakvies į modernią STEAM laboratoriją - infomobilį. Infomobilyje, kurio ilgis siekia 17,5 m, sumontuoti 3D spausdintuvai, tekinimo ir frezavimo staklės, žmogaus fiziologinių savybių testavimo įranga, įvairūs mokomieji stendai. Kompiuterizuotose mokymo vietose išbandysite staklių valdymo bei gamybos ciklo simuliacines programas, pasigaminsite suvenyrų.

Kaniterapinės pagalbos centras demonstruos mini testą, kurį turi išlaikyti šuo, kad būtų pripažintas tinkamu kaniterapijos darbui. Galėsite pabendrauti su keturkojais terapeutais ir pasikonsultuoti su jų savininkais. N2 komanda stebins „Mokslo šturmu“ – vaizdingais įvairių mokslo sričių eksperimentais. Taip pat įrengs butelinių raketų dirbtuves.

Lietuvos studentai ketina tapti pirmaisiais žmonėmis pasaulio istorijoje, išauginusiais augalą kitoje planetoje. Šventėje susipažinsite su biologiniu moduliu, kuriame bus auginami augalai Mėnulyje. Lietuvos Zoologijos Sodas demonstruos Afrikos savanos gyvūnus. Nuotaikingoje viktorinoje sužinosite, kiek maisto per dieną reikia žirafai. Mažieji programos dalyviai pins šieno kasas žirafai ir patirs, kodėl jų parengta dovana nudžiugins žirafiuką Griaustinį.

VDU Kauno botanikos sodo NSO laboratorijos demonstracijų erdvėje jūsų lauks įvairios interaktyvios chemijos ir biologijos užduotys, augalų pažinimo dirbtuvėlės, tirpalų atpažinimo reakcijos. VDU Kauno botanikos sodo, VDU GMF ir Kauno kolegijos Medicinos fakulteto jungtinės komandos programoje – demonstracijos tema „Gamta ir sveikata“. Sužinosite apie vaistinės augalinės žaliavos ruošimo ypatumus, paragausite vaistažolių arbatos ir VDU Kauno botanikos sode išaugintų uogų. Susipažinsite su vaistiniais ir prieskoniniais augalais, naudojamais maisto skoniui pagerinti. VDU Gamtos mokslų fakulteto mokslininkai ir studentai, naudodami mikrobiologinius metodus, pademonstruos erkės, blusos vystymosi ciklus. Išsitirsite geriamojo vandentiekio ir šulinių vandens kokybę.

VDU Informatikos fakulteto studentai kviečia persikelti į kitus pasaulius. Šioje demonstracijų erdvėje išbandysite įvairius virtualios realybės sprendimus, mintimis valdysite kompiuterius, gestais ir judesiais įsiskverbsite į virtualias aplinkas. Pasitelkę mobilius įrenginius, valdysite mechatroninius maketus.

Užsukę į LSMU Veterinarijos Akademijos Studentų Asociacijos (VASA) - demonstracijų erdvę, tapsite veterinarais, o mažieji renginio svečiai galės pamėginti išgydyti pacientą meškiną.

KTU Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto Matematinio modeliavimo katedros darbuotojai papasakos apie vizualinės kriptografijos metodą, naudojamą žmogaus regos sistemos tyrimams. O Fizikos katedros darbuotojai – ką vertėtų kiekvienam žinoti apie radiaciją, jos naudą ir keliamus pavojus. Gausią demonstracijų programą parengė Kauno kolegijos darbuotojai ir studentai. Eksperimentinėse-kūrybinėse dirbtuvėse susipažinsite su medienos apdirbimo įranga. Išbandysite savo sumanumą, projektuodami kompiuterinėmis grafinėmis programomis, valdydami kompiuterizuotas stakles. Jūsų laukia išmanaus šiltnamio parametrų valdymo ir monitoringo procesų informacinės sistemos, aplinkos vaizdo stebėjimo roboto valdymo ir monitoringo informacinės sistemos projektai. Pažinsite Lietuvos miškuose ir pievose augančius vaistinius augalus, jų gydomąsias savybes. Išmoksite namuose pasigaminti kosmetikos priemonių. Kauno kolegija šventėje pristatys ir Vienožinskio menų fakulteto studentų kūrybinių darbų parodą. Kauno informacinių technologijų mokyklos komanda pakvies į kompiuterių surinkimo varžybas. Varžybų dalyviai bus filmuojami, o filmuota medžiaga – keliama į internetą. Šventės erdvėje bus demonstruojamas bepilotis orlaivis – dronas.

Jau antrus metus į mokslo festivalio programą įsijungia jaunieji  tyrėjai – mokiniai. Kauno „Varpo“ gimnazijos gimnazistai kvies tyrinėti žmogaus kūną ir dalyvauti viktorinose. Galėsite pasitikrinti, kaip pažįstate savo kūno dalis. Kauno jėzuitų gimnazijos atstovai nori paneigti nuomonę, kad fizika – sunkus ir neįdomus dalykas. Ateikite stebėti jų demonstracijas ir įsitikinsite, jog fizika – žavus eksperimentų, atradimų ir net žaidimų pasaulis, leidžiantis pasijusti rimtais mokslininkais. Dar viena gimnazistų komanda – Vytauto Didžiojo „Rasos“ gimnazijos atstovai – šventėje demonstruos elektromagnetinius reiškinius. Jaunieji tyrėjai supažindins lankytojus su magneto ir geležies poveikiu, demonstruos, kaip magnetas ir magnetinis laukas sąveikauja su variu ir aliuminiu. Anykščių Jono Biliūno gimnazija festivalio programoje dalyvauja antrus metus. Šiemet gimnazistai išbandys savo jėgas, demonstruodami šventės lankytojams fizikinius eksperimentus.

Nuo 2009 metų Kauno tvirtovės VII fortą valdo nekomercinė viešoji įstaiga „Karo paveldo centras“. 2015 m., pradėjus aktyviai plėsti edukacinės laboratorijos veiklą, Kauno tvirtovės VII fortui buvo suteiktas Neformaliojo vaikų švietimo daugiafunkcio centro statusas. Edukacinė laboratorija kviečia į daugiau nei 30 skirtingų programų. Įdomiausius eksperimentus išvys ir mokslo populiarinimo šventės lankytojai. Užsukę į kareivinėse įsikūrusią laboratoriją, tirsite gyvūnų kraują. Greta kareivinių pastato veikiančioje molekulinės gastronomijos kavinėje pasigaminsite įvairių gėrimų skonio ikrų, paragausite čia pat gaminamų ledų, o dešiniajame artilerijos kieme pasinersite į mokslinių atradimų pasaulį. Fizikų komanda stebins kasdienybėje sutinkamų elektros dėsnių pritaikymu, o matematikai pakvies įsitikinti, jog pasitelkus kūrybiškumą bei tinkamas priemones, šis mokslas gali būti itin patrauklus. Po ištvermės pareikalausiančios kelionės mokslo pasaulyje renginio svečiai galės atsipūsti kairiajame artilerijos kieme įrengtose alpinizmo trasose. Kaip matote, veiklos bus itin daug ir visiems skoniams!

 

Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ informacija

Verslumo pamokos Mokslo festivalyje: nuo biotechnologijų iki teatro.

2016-08-31 Peržiūrėjo:507

Pranešimas spaudai

2016-08-31

Verslumo pamokos Mokslo festivalyje: nuo biotechnologijų iki teatro

Tryliktajame mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“, kuris vyks rugsėjo 8–16 dienomis keturiolikoje Lietuvos miestų ir rajonų, bus įvairiausių praktinių užsiėmimų, padedančių moksleiviams tiesiogiai susipažinti su mokslo ir technologijų taikymais versle. Jie galės pasitikrinti savo verslumo gebėjimus, apsilankyti įvairiose aukštųjų technologijų kompanijose, verslo įmonėse, sužinoti apie perspektyvias profesijas.

„Džiugu, kad festivalio metu moksleiviai galės aplankyti inovatyvias Lietuvos įmones. Tai puiki proga jaunimui sužinoti, kaip mokslo tyrimai virsta rinkoje parduodamais gaminiais. Manau, kad galbūt tai padės pasirinkti studijų kryptį ar ateityje įsteigti inovacijas kuriantį startuolį”, – sako ūkio viceministras Marius Skarupskas. Pasak viceministro, vienas valstybės uždavinių – kryptingai skatinti ir ugdyti jaunimo verslumą Lietuvoje, taip įkvepiant jaunus žmones išdrįsti įgyvendinti savo idėjas ir kurti verslą.

Ar svajojate ateityje turėti savo verslą, o gal jau esate pradėjęs ir susiduriate su sunkumais? Rugsėjo 14 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje vyks jaunimui ir studentams skirta verslumo sesija, kurioje savo patirtimi dalysis žinomi novatoriai, verslų kūrėjai. Jaunų technologinių įmonių, įsteigtų startuolių atstovai pasakos, kaip bendradarbiavo su mokslo ir studijų institucijomis kurdami rinkai naujus produktus ar paslaugas, kaip jiems pravertė įvairios Ūkio ministerijos finansinės priemonės, administruojamos Mokslo ir technologijų agentūros (MITA).

Apie tai, kaip efektyviai konkuruoti globaliame ir labai konkurencingame pasaulyje, atsakymų bus ieškoma renginyje „Dirbti šimtu procentų?” Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete. Sužinosite, kaip organizacijos galėtų įkvėpti darbuotojus, kad jie dirbdami maksimaliai naudotų savo gebėjimus. Remdamiesi Lietuvoje atliktais tyrimais, mokslininkai papasakos, kuo darbuotojų įsitraukimas į darbą svarbus organizacijoms ir nuo kokių sąlygų jis priklauso. Užsukę į Mykolo Romerio universitetą sužinosite, ar verslas ir mokslas yra suderinami dalykai, kai versle nuolat trūksta laiko , o mokslams būtent reikia laiko. Tapsite verslininkais ir mokslininkais tam, kad atsakytumėte, ko reikia, kad šios dvi sritys susidraugautų. VU Karjeros ir konsultavimo skyriaus konsultantai padės jums geriau pažinti save, tyrinėti karjeros galimybes, pasirengti karjeros planą, susirasti trokštamą darbą, išspręsti įvairius su karjera susijusius sunkumus.

Didelio susidomėjimo visuomet susilaukia pažintys su įvairių profesijų žmonėmis. Šiemet, apsilankę Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, sužinosite, kokių profesijų atstovai draugauja su teatro mūzomis. Vyresniųjų klasių mokiniai, studentai ir suaugusieji lankysis įvairiose teatro erdvėse ir galės susipažinti su čia dirbančiais žmonėmis, pamatys jų veiklas, išvys, kaip rengiamasi spektakliams. Padedant sparčiai Lietuvoje augančio startuolio TRAFI programuotojams, vaikai ir paaugliai išmoks programuoti ir susikurti savo interneto puslapį.

Vilniuje jūsų laukia ekskursijos pažangiausiose aukštųjų technologijų kompanijose. Pavyzdžiui, įmonė „Ekspla” kuria ir parduoda naujos kartos femtosekundinius skaidulinius lazerius. Kaip jie gimsta ir kur yra naudojami sužinosite, aplankę naujausias gamybines laboratorijas Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centre, kur taip pat pamatysite, kaip veikia 3D spausdintuvas.

Įmonėje „Soli Tek R&D“ – pažintis su pažangiausiomis fotovoltinių saulės elementų gamybos technologijomis. Naujausios kartos saulės elementai ir stiklas / stiklas moduliai gaminaminaudojant atsinaujinančią energiją. Per ekskursiją biofarmacijos įmonėje TEVA /„Sicor Biotech“ išgirsite apie biofarmacinių vaistų kūrimą bei gamybą pasitelkiant genų inžinerijos metodus. Aplankysite mokslinių tyrimų centrą, kokybės kontrolės laboratorijas bei biofarmacinių vaistų gamyklą.  Apie molekulinius instrumentus šiuolaikiniam mokslui sužinosite biotechnologijų įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics”.

Rugsėjo 16 d. mokslo populiarinimo šventėje „Mokslo aikštė“ (Saulėtekio al. 7) palapinėse greta VU Jungtinio gyvybės mokslų centro ir Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro įsikurs universitetų, mokyklų bei verslo įmonių atstovai. VU ir „Thermo Fisher Scientific Baltics“ projektas „Mobilioji klasė“  supažindins su naujausiais biomokslų pasiekimais, UAB „Innospark“ – su į žmogų orientuotos šviesos staliuku MONAI. Svečiuose laukiama ir mobili STEAM laboratorija – infomobilis, kuriame sumontuota moderni technika: 3D spausdintuvai, tekinimo ir frezavimo staklės, žmogaus fiziologinių savybių testavimo įranga, įvairūs mokomieji stendai. Kompiuterizuotose mokymo vietose bus galima išbandyti tekinimo ir frezavimo staklių valdymo bei gamybos ciklo simuliacines programas. Tai asociacijos LINPRA vykdomas projektas. Besidominčius inžinerija į savo palapinę pakvies Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai.

Norint sulaukti sėkmės versle būtina turėti ir teorinius pagrindus. Todėl Kaune rugsėjo 9 d. užsukę į Kauno technologijos universiteto „Santakos“ slėnį sužinosite, kaip veikia verslo įmonė, ką daro jos vadovas ar buhalteris. Išbandę save, geriau suvoksite, kaip kiekvieną dieną verslo įmonių vadovai, pasitelkdami apskaitos specialistų teikiamą informaciją, priima įvairius valdymo sprendimus. Ten pat netradiciškai – žaisdami – susipažinsite su ypatingu darbo efektyvumo didinimo metodu. Užsiėmimo metu išmoksite pagrindinius metodo LEAN principus ir patys juos taikysite, imituodami lėktuvų gamybos procesą. Galėsite apsilankyti UAB „Elinta“, kuriančioje sudėtingas automatizuoto valdymo sistemas, atliekančioje gamybos robotizavimo darbus.

Klaipėdoje pakviesime į ekskursiją bendrovėje „Vakarų laivų gamykla“. Iš arti pamatysite, kaip remontuojami laivai. Išgirsite apie Klaipėdos jūrų uosto veiklą, plėtros projektus ir perspektyvas. Plaukiodami po uosto akvatoriją laivu „Venus S“, apžiūrėsite uostą ir sužinosite, kaip Klaipėdos universitete rengiami jūrinio sektoriaus specialistai. Šiauliuose – ekskursija bendrovėje „Baltik vairas“. Tai didžiausia dviračių gamintoja Šiaurės Europos regione. Apie šilumos ir elektros energijos gamybos ypatumus bei šilumos ūkyje dirbančių žmonių profesijas sužinosite, apsilankę Panevėžyje – vienoje moderniausių elektrinių šalyje, gaminančioje šilumą ir elektros energiją. Apie „baltųjų“ technologijų perspektyvas išgirsite AB „Amilina“. Ekskursijoje po UAB „Glasremis“ stebėsite stiklapūčių darbą, susipažinsite su technologinio proceso sąlygomis.

Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“ – vieta, kurioje lengva įsitikinti, kaip teorija virsta praktika. Kaip mokslo išradimai ir originalios idėjos tampa naudingais produktais, ir kaip XXI amžiuje mokslo ir verslo sąjunga spartina visuomenės pažangą.

Mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ informacija

Mokslo ruduo keturiolikoje Lietuvos miestų ir rajonų.

2016-08-25 Peržiūrėjo:676

Pranešimas spaudai 2016-08-24 Mokslo ruduo keturiolikoje Lietuvos miestų ir rajonų Rugsėjo 8–16 dienomis Lietuvoje vyks tryliktasis Mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, kuris pasiūlys įvairaus amžiaus lankytojams daugiau kaip tris šimtus nemokamų renginių. Tai puiki proga iš arti pamatyti ir išgirsti, ką įdomaus ir svarbaus veikia Lietuvos ir pasaulio mokslininkai, kokie nauji išradimai netrukus paįvairins mūsų gyvenimą, kokias mokslo mįsles pavyko įminti. Teisingai sakoma, kad geriau vieną kartą pamatyti, negu dešimt kartų išgirsti. Bet dar geriau –pačiam atsidurti mokslininko kailyje! Todėl festivalyje bus itin daug praktinės veiklos. Pavyzdžiui, renginių cikle „Mokslininko ir mokinio partnerystė“ moksleiviai galės tapti mokslininkų asistentais ir taip  „pasimatuoti“ mokslininko profesiją. Bene daugiausia renginių vyks Vilniuje. Vilniaus universiteto Ląstelės biologijos laboratorijoje su specialia įranga stebėsite, kaip žūsta vėžinės ląstelės jas veikiant chemoterapiniu vaistu. Modifikacijų projekte „Neįtikėtini gyvūnai“ kursite žmogaus-gyvūnų hibridus Zoologijos muziejuje. VU Planetariume grožėsitės egzoplanetų ir kitų kosminių objektų vaizdais. Ekskursijų į TEVA / Sicor Biotech gamyklą ir Thermo Fisher Scientific Baltics metu pamatysite, kaip gimsta mokslininkams skirti produktai ir naujos kartos vaistai. Apsilankymas Fotonikos slėnyje ir UAB „Ekspla“ – puiki proga susipažinti su lazerių veikimo principais, sužinoti apie jų technologinius taikymus, išbandyti vieną iš lazerių taikymo sričių – 3D spausdinimą. VU Botanikos sode Kairėnuose degustuosite vėlyvųjų sodinių šilauogių, spanguolių, kultūrinių bruknių ir kitokių uogų derlių. Simpoziume VGTU „Linkmenų fabriko“ laboratorijose visi norintys grupėse, sudarytose iš skirtingų sričių atstovų (menininkų, technologijų ir kūrybinių industrijų studentų), galės kurti bendrus tarpdalykinio meno projektus. Vilniaus kolegijoje išmoksite atpažinti audinius, ausite su tikromis audimo staklėmis. VU Filosofijos fakultete sužinosite, ar psichologinė pagalba internetu gali būti tokia pat veiksminga kaip tradicinė psichologinė pagalba. Užupio meno inkubatoriuje mokysitės atskirti melą nuo tiesos, efektyviai atpažinti ir kontroliuoti emocijas bei suprasti kūno kalbos prasmes. Sužinosite, kaip šukuosenos forma, faktūros ir spalvos veikia įvaizdį. Apsilankiusieji Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pamatys, kaip gimsta spektaklis „Visuomenės priešas“, susipažins su teatre dirbančiais įvairių profesijų žmonėmis. Šįkart Mokslo festivalyje Italų kultūros instituto Vilniuje ir kompanijos „Bioderma“ dėka svečiuosis net šeši žymūs užsienio mokslininkai iš Prancūzijos ir Italijos. Dr. Chiara Zuccato papasakos, ką mokslas jau žino apie smegenų evoliuciją ir mirtinų neurologinių ligų atsiradimo priežastis, o dr. Francois-Xavier Pellay – apie vis sėkmingesnius mokslininkų bandymus stabdyti senėjimo procesus ir netgi atjauninti žmogaus organizmą. Vienas iš gravitacinių bangų atradėjų prof. Eugenio Coccia atskleis šių bangų tyrinėjimų istoriją. Pagrindinės genetiko, prof. Giuseppe Novelli tyrimų kryptys – už žmogaus ligas atsakingų genų žemėlapių sudarymas, šių genų nustatymas ir apibūdinimas. Prof. Giorgio Metta pasakos apie iCub projektą, kurio tikslas – įgyvendinti žmonijos svajonę turėti asmeninį humanoidinį robotą kiekvienuose namuose. Prof. Fiorenzo Conti kalbės apie tai, kaip neuromokslas padeda įminti mūsų skonio suvokimo paslaptis. Rugsėjo 16 d. nuo 12 val. Mokslo festivalio lankytojus pakviesime į mokslo populiarinimo šventę Mokslo aikštė (Saulėtekio al. 7). Jungtinio gyvybės mokslų bei Fizikos ir technologijų mokslo centrų kaimynystėje palapinėse įsikurs mokyklų, universitetų, verslo įmonių atstovai. Jie vilios lankytojus į mokslo eksperimentų laboratoriją po atviru dangumi. Apsilankę pačiuose centruose, susipažinsite su pažanga audinių inžinerijos srityje, sintetinės biologijos galimybėmis, išbandysite akių sekimo ir emocijų atpažinimo įrangą, kuri galėtų tapti vienu iš mūsų socialinio gyvenimo talkininkų, padedančiu greičiau perprasti partnerį, bosą, draugus ar svetimus asmenis. Patekę į BioBreakroom‘ą – kiečiausią biologinių galvosūkių kambarį, turėsite iš jo ištrūkti, pasitelkę savo biologijos, chemijos, informatikos sugebėjimus ir pasijusite lyg įtempto siužeto veiksmo filme. VU Fizikos fakultete apžiūrėsite vieną  galingiausių superkompiuterių Lietuvoje ir išgirsite apie kvantinių reiškinių modeliavimą, susipažinsite su šviesolaidžiais. Na, o gamtos mylėtojai atras, kaip gyvūnai prisitaikę gyventi medžiuose. Tą pačią dieną VGTU parengtoje turiningoje programoje – proga užsukti į „Robotų planetą“, kur sužinosite apie robotų projektavimo metodus, išbandysite mokomuosius ir studentų sukonstruotus robotus, LEGO robotus, mokysitės juos programuoti. Apsilankę VGTU laboratorijose, išgirsite apie saulės energijos naudojimo galimybes elektros ir šilumos gamybai, kursite vaizdo klipą, imitaciniame rinkodaros komunikacijos žaidime pasinersite į tikrovišką aplinką, leidžiančią pasijusti ir klientais, ir pardavimo bei marketingo specialistais. Renginiai Kaune Mokslinės atrakcijos šiame mieste pasklis itin plačiai. Smalsių lankytojų lauks universitetai, kolegijos ir net gimnazijos. Pavyzdžiui, Kauno Jėzuitų gimnazijoje rugsėjo 9 d. organizuojama STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) diena. Tai puiki proga aplankyti gamtos mokslų kabinetus ir laboratorijas, atlikti gamtos mokslų tiriamuosius darbus, susipažinti su robotikos būrelio veikla ir išklausyti Lietuvos mokslo premijos laureato prof. Virgilijaus Ulozo paskaitą apie žmogaus balso paslaptis. KTU ir šiemet parengė įvairiapusišką programą. Rugsėjo 9 d. užsukę į KTU Santakos slėnį ir įvairius fakultetus, sužinosite, kaip XXI a. technologijos keičia finansų valdymą. Išmoksite greitai ir efektyviai vizualizuoti įvairiausius duomenis naudojantis nemokamais įrankiais. Išgirsite, kaip vartotojas, žurnalistas ar komunikacijos specialistas galėtų įveikti juodųjų technologijų kerus. Organinės chemijos laboratorijoje tapsite chemikais ir kursite naujus organinius junginius, o akustikos laboratorijoje vyksiančiame eksperimente išsimatuosite savo balso stiprumą decibelais. Geometrijos mėgėjų lauks išbandymas, kaip turint du lapus sukurti filmą, ir kaip supjaustyti šokoladą, kad neliktų nereikalingų gabaliukų. Mokslininkai demonstruos populiariausias programas mobiliesiems įrenginiams, skirtas dangaus kūnų paieškai ir jų judėjimui stebėti. Išgirsite apie matematinius modelius ir jų taikymą nusikalstamumo prevencijai, taip pat prognozuojant ir gydant ligas. Susipažinsite su Lietuvos radijo technologinės pažangos istorija ir nūdiena. Pamatysite įvairias sumaniąsias medžiagas: pjezoelektrinius variklius, lazerio spindulio deflektorius, pjezoelektrinius robotus ir pjezoelektrinius žaislus, aerodinaminėje kameroje pajusite 220 km/h greičiu pučiančio vėjo jėgą! Patirsite, kaip naudojant dirbtinius organus atstatomos žmogaus natūraliosios funkcijos . Arba kaip padėti sergančiam cukriniu diabetu ar artritu naudojant neinvazinius įrenginius kraujotakai stimuliuoti plaštakose ir pėdose. Rugsėjo 9–10 d. visi norintys, o ypač šeimos, kviečiamos į mokslo populiarinimo šventę „Mokslas kitomis spalvomis. Atrask. Pažink. Išbandyk“ Kauno tvirtovės VII forte. Plačiau apie tai papasakosime kitame pranešime. Mokslo festivalio metu VDU Menų laboratorijoje lankytojai taps menininkais ir meno ekspertais. Eksperimentuosite fotostudijoje, išbandysite save profesionalaus fotografo vaidmenyje, išgirsite apie naujų technologijų naudojimą mados dizaine. Moksleiviai susipažins su VDU studentais iš įvairių šalių ir diskutuos apie skirtingų kultūrų kūno kalbą. Mokysitės prancūzų kalbos kūrybinėse dirbtuvėse dainuodami ir t. t. VU Kauno Humanitarinio fakulteto specialistai mokys jus rašyti gotikiniu šriftu kaip rašė Martynas Mažvydas, o su kompiuteriais bendrausite balsu. Ar jums įdomu, kada Lietuvoje prasidėjo mūro statyba? Ar galima atskirti viduramžių mūrą nuo naujųjų amžių? Kaip buvo gaminamos senosios mūro medžiagos ir kodėl jos iki šių dienų išliko tokios tvirtos? Į šiuos klausimus atsakys mūro tyrinėtojas, Lietuvos mokslo premijos laureatas prof. Vytautas ...

Išleistas naujas „Lietuvos mokslų akademijos žinios“ numeris.

2016-07-26 Peržiūrėjo:478

Išleistas naujas informacinio leidinio „Lietuvos mokslų akademijos žinios“ numeris. Skaitykite

Apdovanotas LMA tikrasis narys prof. Antanas Žilinskas

2016-07-14 Peržiūrėjo:590

LMA tikrasis narys Antanas Žilinskas konferencijoje NUMTA 2016 („Numerical Computations: Theory and Algorithms“), vykusioje Pice (Kalabrija, Italija) birželio 19–25 d. už mokslo rezultatų visumą ir jų įtaką mokslo krypčiai įvertintas tarptautiniu apdovanojimu.

Plačiau: 

http://naujienos.vu.lt/ivertinimai/tarptautinis-matematiko-ivertinimas-paskata-jauniems-mokslininkams/

Lietuva – Pasaulio sveikatos organizacijos tinklalapio pirmuose puslapiuose

2016-07-14 Peržiūrėjo:604

Lietuva PSO pirmuose puslapiuose – Rytų Lietuvos kardiologijos programa – integruotos sveikatos priežiūros pavyzdys.

Skaitykite

http://www.who.int/features/2016/lithuania-transforms-care/en/index.html

Apdovanoti Lietuvos mokslų akademijos nariai.

2016-07-07 Peržiūrėjo:533

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Liepos 6-osios – Valstybės dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius. Už nuopelnus Lietuvos mokslui apdovanoti šalies inovatoriai Lietuvos mokslų akademijos nariai:

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi – prof. Daiva Rastenytė – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorė, prof. Virginijus Šikšnys – VU Biotechnologijos instituto profesorius, VU profesorius emeritas filosofas prof. Marijus Arvydas Šliogeris; Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi – VU Filosofijos fakulteto prodekanas prof. Zenonas Norkus.

Plačiau –

https://www.lrp.lt/lt/spaudos-centras/pranesimai-spaudai/prezidente-apdovanojo-lietuva-garsinancius-zmones/25612

https://www.lrp.lt/data/public/uploads/2016/07/d1_2016-07-04-1k-702.pdf

Baltijos – Amerikos Laisvės fondas skelbia naują konkursą ir kviečia teikti paraiškas į Baltijos – Amerikos Dialogo programą.

2016-07-05 Peržiūrėjo:331

Baltijos – Amerikos Laisvės fondas skelbia naują konkursą ir kviečia teikti paraiškas į Baltijos – Amerikos Dialogo programą.
Viešosios Lietuvos, Latvijos ir Estijos įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos kviečiamos teikti paraiškas JAV ekspertų, atvyksiančių į Baltijos šalis, priėmimo išlaidoms padengti. Lėšos skiriamos padengti logistikos išlaidas – tarptautiniai skrydžiai, apgyvendinimas, maistas ir kelionės regiono viduje. Ypač skatinamos programos, kuriose numatytas skirtingų Baltijos šalių tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir galimas studentų dalyvavimas. Granto suma iki ,000.
Taip pat kviečiame Baltijos šalių mokslininkus, ekspertus, lektorius, kurie siekia dalyvauti ir skaityti pranešimus aukšto lygio profesinėse konferencijose, seminaruose, paskaitose ar panašiuose renginiuose, teikti paraiškas kelionės išlaidoms į JAV padengti. Granto suma iki $ 5,000.
Paraiškos į Baltijos-Amerikos Dialogo programą priimamos iki 2016 m. rugsėjo 1 d.

Daugiau informacijos apie programą ir konkurso sąlygas rasite: http://www.balticamericanfreedomfoundation.org/baltic-american-dialogue/

Birželio 27–30 dienomis Lietuvoje lankysis Izraelio tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos prezidentė profesorė Nili Cohen

2016-06-27 Peržiūrėjo:502


Pranešimas spaudai.
2016.06.23.

Birželio 27–30 dienomis Lietuvoje lankysis Izraelio tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos prezidentė profesorė Nili Cohen ir šios akademijos Tarptautinio padalinio vadovas p. Robertas Lapidot. Prof. N. Cohen susitiks su LR Ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi, aplankys Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą, UAB „Šviesos konversija“, biotechnologijų centrą „Biotechpharma“.

Birželio 28 d. 9 val. numatomas vizitas į Lietuvos mokslų akademiją, su kuria bus pasirašomas savitarpio supratimo memorandumas dėl akademijų bendradarbiavimo, taip įtvirtinant ir siekiant plėtoti esamus ir galimus mokslinius ryšius tarp abiejų šalių tyrėjų. Vėliau numatoma pasirašyti memorandume išdėstytų ketinimų vykdymo protokolą, apibrėžiantį dvišalio mokslinio bendradarbiavimo būdus ir tvarką.

Lietuvos mokslininkai jau dabar sėkmingai bendradarbiauja su Izraelio mokslininkais įvairiose srityse. Pavyzdžiui, LMA tikrojo nario, prof. Vlado A. Bumelio vadovaujama „Biotechpharma“ kartu su Weizmano instituto tyrėjais kuria rekombinantinį baltymą gydyti širdies ir kraujagyslių ligoms bei glioblastomai. Taip pat parengė patentą šiai technologijai. LMA tikrasis narys prof. Limas Kupčinskas su savo kolegomis iš LSMU Virškinimo sistemos tyrimo instituto Kaune tobulina diegimui į klinikinę praktiką prof. Hossamo Haicko iš Haifos universiteto sukurtą bandomąjį pramoninį pavyzdį – dirbtinę „nanonosį“, skirtą ankstyvajai neinvazinei skrandžio ir storosios žarnos navikų diagnostikai. Kaip teigia Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, „mokslas yra viena iš prioritetinių sričių plėtojant dvišalius santykius“.

Žiniasklaidos atstovus maloniai kviečiame į spaudos konferenciją, kuri vyks birželio 28 dieną 10.15 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje.

LMA informacija

Skelbiamas 2016 metų Lietuvos mokslo premijų konkursas.

2016-06-23 Peržiūrėjo:395

Skelbiamas 2016 metų Lietuvos mokslo premijų konkursas

Lietuvos mokslo premijų komisija kviečia teikti paraiškas fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbų bei eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbų 2016 metų Lietuvos mokslo premijų konkursui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 21 d. nutarimo Nr. 1390 nuostatomis (Žin., 2012, Nr. 136-6984), darbai 2016 m. Lietuvos mokslo premijų konkursui priimami iki 2016 m. spalio 1 d. 17 val.
Fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų darbus premijai gauti siūlo aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai. Eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus premijai gauti bendru teikimu siūlo verslo įmonės ar organizacijos kartu su aukštosiomis mokyklomis arba mokslinių tyrimų institutais. Premijuotinų darbų pateikėjai nurodo darbų mokslinę ir praktinę reikšmę. Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai. Darbai turi būti paskelbti Lietuvos ir (ar) užsienio spaudoje ne vėliau kaip prieš metus iki dokumentų premijai gauti pateikimo komisijai.

Daugiau informacijos LMA svetainėje http://lma.lt meniu punkte LIETUVOS MOKSLO PREMIJIOS

LMA užsienio narys prof. dr. Pietras Umbertas Dinis apdovanotas garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“

2016-05-30 Peržiūrėjo:565

Sveikiname LMA užsienio narį prof. dr. Pietrą Umbertą Dinį, pelniusį  LR kultūros ministerijos aukščiausiąjį apdovanojimą.
Gegužės 28 d. Venecijos architektūros bienalės Baltijos pavilijone LR kultūros ministerijos aukščiausiu apdovanojimu, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“, apdovanotas italų kalbininkas, baltistas LMA užsienio narys prof. dr. Pietras Umbertas Dinis. Aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas kalbininkui įteiktas už Lietuvos kultūros sklaidą per kalbą ir jos tyrimus, vertimų inicijavimą, bendradarbiavimą su leidyklomis, poezijos pristatymą Italijoje bei nuoseklią ir aktyvią veiklą Pizos universiteto Baltų filologijos katedroje. Sveikiname LMA užsienio narį prof. dr. Pietrą Umbertą Dinį.

Plačiau: http://lrkm.lrv.lt/lt/naujienos/italu-kalbininkas-baltistas-pietras-umbertas-dinis-apdovanotas-garbes-zenklu-nesk-savo-sviesa-ir-tikek

Šiaulių diena Lietuvos mokslų akademijoje.

2016-05-30 Peržiūrėjo:727

Šiaulių diena Lietuvos mokslų akademijoje

Žymiausių šalies mokslininkų patarimų ir įžvalgų reikia ne tik Seimo ar Vyriausybės nariams, bet ir įvairių regionų savivaldos atstovams. Tai padeda savivaldybėms geriau įvertinti savo mokslinį ekonominį potencialą, efektyviau išnaudoti turimus pajėgumus, spręsti ekologines ar socialines problemas. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) statute pažymima, jog ji teikia siūlymus įvairioms institucijoms bei organizacijoms dėl Lietuvos ekonominės, mokslinės, technologinės, socialinės ir kultūrinės raidos. LMA taip talkina kelioms Lietuvos savivaldybėms, sutartimis jau įtvirtinusioms bendradarbiavimo su LMA gaires. Netrukus prie jų prisijungs ir Šiauliai.
Šiaulių dienos LMA iniciatorė prof. dr. Diana Šaparnienė sako: „Šių metų pradžioje lankydamasi Lietuvos mokslų akademijoje sužinojau, kad ji bendradarbiauja su aštuoniomis Lietuvos savivaldybėmis, palaiko ryšius su miestų įmonėmis, organizacijomis, organizuoja bendrus projektus, konferencijas, renginius ir pan. Glaudesnis Šiaulių miesto savivaldybės, įtraukiant Šiaulių universiteto mokslininkus, bendradarbiavimas su LMA, jungiančia žymiausius Lietuvos ir išeivijos mokslininkus, galėtų paspartinti miesto plėtrai svarbių projektų įgyvendinimą, padėtų siekti miesto socialinės, ekonominės ir kultūrinės pažangos. Džiaugiuosi, kad tiek LMA, tiek Šiaulių miesto savivaldybės vadovai teigiamai priėmė šią iniciatyvą ir jau šį mėnesį pasirašys bendradarbiavimo sutartį. Tikiuosi, kad mokslinių tyrimų socialinis ir ekonominis poveikis šiame bendradarbiavimo kontekste bus naudingas šiauliečiams.“
Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas ir Šiaulių diena Lietuvos mokslų akademijoje vyks gegužės 31 d. 10 val. LMA didžiojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Jos metu prof. Arūnas Gumuliauskas apžvelgs Šiaulių miesto savivaldybės ir universiteto bendradarbiavimą. Doc. Darius Gerulaitis kalbės apie regiono socialinę gerovę ir inkliuzinės aplinkos kūrimą. Doc. Gediminas Valiulis supažindins, kaip technologijos mokslai Šiaulių universitete tarnauja šalies ir regiono pažangai. Prof. Dianos Šaparnienės ir RENET koordinacinio komiteto pirmininkės dr. Vita Juknevičienės pranešimo tema – „Geras valdymas vietos savivaldoje: nuo teorijos link praktikos“. Taip pat bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas sako: „Džiaugiamės kiekviena proga Vilniuje kalbėti apie Šiaulius. Viena iš miesto stiprybių yra universitetas, todėl bendradarbiavimas, įtraukiant daugiau partnerių, yra skatinamas. Savivaldybė investuoja į Šiaulių universiteto mokslinius tyrimus, aktualius visai miesto bendruomenei. Pavyzdžiui, savivaldybė remia universiteto mokslininkų kuriamą Šiaulių istorinės ir kultūrinės atminties žemėlapį, skirtą Lietuvos valstybės šimtmečiui, kurį minėsime 2018 m. Šiauliai vieni pirmųjų ėmėsi iniciatyvos kurti STEAM atviros prieigos centrą. Jame jaunimas galės kūrybiškai gilintis į inžinerijos, biologijos, robotikos sritis. Šiaulių universiteto, Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos mokslų akademijos bendradarbiavimas atveria naujų perspektyvų.“

Kas yra STEAM? Šia santrumpa žymimos gamtos mokslų (angl. Science), technologijų (Technology), inžinerijos (Engineering), meno / dizaino (Art) ir matematikos (Mathematics) sritys. STEAM centre jaunimas būtų skatinamas domėtis šių mokslo sričių studijomis, ugdomas jo kūrybiškumas, iniciatyvumas, verslumas ir lyderystė.

AR REIKIA NAUJŲ VAISTŲ LIETUVOJE?

2016-05-24 Peržiūrėjo:1091

Žmonių gyvenimo trukmės pailgėjimas 40–59 proc. daugelyje pasaulio šalių siejamas su inovatyvių vaistų vartojimu. Gyvenimo trukmė ilgėja ir dėl pažangos gydant širdies ir kraujagyslių ligas bei vėžinius susirgimus.
Kita vertus, pasaulyje kuriami nauji, itin efektyvūs imunoterapiniai vėžinių susirgimų gydymo metodai. Į šią sritį investuoja tokios kompanijos kaip „Google“. Vis plačiau taikoma genų terapija, o sparti genomo analizės pažanga leidžia kalbėti apie individualią mediciną, kai kiekvienam pacientui vaistas bus pritaikomas pagal jo genetinį profilį siekiant padidinti gydymo efektyvumą. Deja, tokie inovatyvūs gydymo būdai, naujos kartos vaistai kainuoja itin brangiai. Ar jie pasieks visus, kuriems reikia tokios pagalbos?

Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje sveikatos komitetas (LAWG) kartu su Lietuvos mokslų akademija (LMA) organizuoja konferenciją-seminarą Ar reikia naujų vaistų Lietuvoje?, įvyksiantį gegužės 27 d. 13 val. LMA (Gedimino pr. 3, Vilnius). Konferencijos tikslas – įvardyti pagrindinius Lietuvos vaistų politikos tikslus ir uždavinius. Ar apskritai Lietuvai reikia naujų vaistų? Sutelkus asmenis, priimančius sprendimus dėl vaistų kompensavimo, bus aptarta, kaip tobulinti vaistų politikos sistemą. Konferencijoje dalyvaus Sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus primininkas, LMA tikrasis narys prof. Vytautas Basys, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyr. specialistė Jolanta Gulbinovič ir kiti.

Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje sveikatos komiteto vadovė, advokatė R. Pumputienė sako:
– Tai jau antroji LMA ir LAWG kartu organizuojama konferencija apie inovacijas farmacijoje. Praėjusiais metais buvo diskutuojama apie tai, kad Lietuvos pacientus inovatyvūs vaistai pasiekia labai vėlai. Esame beveik paskutinėje vietoje, palyginti su kitomis Europos šalimis pagal naujausių vaistų prieinamumą.
– Kodėl taip yra?
– Daug lėšų išleidžiama seniems, bet brangesniems nei kitose šalyse, mažesnę vertę duodantiems vaistams kompensuoti.
– Kokios pastebimos pasaulio tendencijos kuriant naujus vaistus?
– Tradiciniai cheminiai vaistai užleidžia vietą biotechnologiniams, taip pat kuriami specializuoti vaistai konkretiems ligoniams. Tris kartus daugiau nei ankstesniame dešimtmetyje kuriama vaistų, skirtų retoms ligoms ir būklėms gydyti.
– Su kokiomis problemomis susiduria farmacijos kompanijos?
– Sukurti naujus vaistus – rizikingas verslas. „Boston Consulting Group“ 2014 m. paskelbta ataskaita rodo, kad apie 90 proc. visų investicijų į naujų vaistų kūrimą nepasiteisina. Dvejus trejus metus išlaikyti investuotojų dėmesį ir priversti patikėti, kad galop tau pasiseks sukurti tai, kas atpirks visą jų nerimą – nelengva užduotis. Be to, naujų vaistinių preparatų kūrimo procesas tapo ilgesnis, brangesnis ir rizikingesnis. Už naujuosius vaistus mokančios valstybės tapo reiklesnės ir kritiškesnės. Jos reikalauja daugiau įrodymų, kad vaistas yra ne tik saugus ar veiksmingas, bet ir ekonomiškai efektyvus. Rinka, kurioje pramonė atgauna investuotas lėšas, yra mažesnė nei anksčiau, o vaistų kūrimo sąnaudos išaugo. Daugelyje šalių fiskalinio konsolidavimo programose vaistų sektoriui užkrauta neproporcingai didelė sutaupomų lėšų našta nepaisant įrodymų, kad išlaidos vaistams vertingesnės nei išlaidos bet kuriai kitai sveikatos priežiūros sričiai.
– Kodėl naujieji vaistai tokie brangūs? Kas daroma, kad jie taptų prieinami visuomenei?
– Naujo vaisto kaina nustatoma atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas. Didžioji sąnaudų dalis tenka moksliniams tyrimams. Naujos vaisto molekulės sukūrimo kaina – apie 1,15 mlrd. Didžiosios Britanijos svarų. Pavyzdžiui, kad būtų sukurtas vienas naujas vaistas, tenka ištirti vidutiniškai 25 tūkst. cheminių medžiagų, iš kurių tik 25 pasirodo veiksmingos. Tik penkios pasiekia klinikinių tyrimų stadiją, o rinką – viso labo viena medžiaga. Iš dvidešimties patento galiojimo metų apie 12 metų užtrunkama, kol pasiekiama rinka. Dažnai daug greičiau, po 3–5 metų, sukuriamas kitas tą pačią terapinę sritį veikiantis preparatas.
– Ką daro ar turi padaryti politikai, kad inovatyvūs vaistai taptų prieinami visuomenei?
– Visada galima eiti greičiausiu keliu – didinti PSDF biudžetą vaistams. Šiuo metu Lietuva tam skiria apie 255 mln. eurų, tačiau galima tą patį biudžetą išnaudoti gerokai efektyviau. Pavyzdžiui, sumažinus generinių vaistų kainas, sutaupytas lėšas skirti inovatyviems vaistams kompensuoti. Būtina užtikrinti ir didesnį viso kompensavimo proceso skaidrumą, pagal tarptautinę praktiką išplėsti pacientų prieinamumo inovatyviems vaistams schemų naudojimą. Taip pat turi būti realiai planuojamos PSDF biudžeto išlaidos, o pagal pacientų prieinamumo schemas vaistų gamintojų grąžintas lėšas reikia skirti inovatyviems vaistams kompensuoti. Priemonių yra daug. Svarbu, kad būtų politinė valia ir noras kuo efektyviau dirbti ir naudoti turimą biudžetą.

Kalbėjosi dr. Rolandas Maskoliūnas

Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. Bonifacas Stundžia – Latvijos universiteto garbės daktaras.

2016-05-02 Peržiūrėjo:672

Sveikiname Lietuvos mokslų akademijos tikrąjį narį prof. Bonifacą Stundžią, 2016 m. balandžio 4 d.  tapusį Latvijos universiteto garbės daktaru. Apie tai skaitykite VU parengtame pranešime http://www.flf.vu.lt/naujienos/bendros-naujienos/2123-sveikiname-baltistikos-katedros-profesoriu-dr-bonifaca-stundzia

ES reguliavimo politika turi pripažinti transporto degalų skirtingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą, siųsti rinkai žemo anglies kiekio signalus.

2016-04-28 Peržiūrėjo:607

Europos Sąjungos šalių akademijų mokslo konsultacinė taryba – EASAC, kurios narė yra ir Lietuvos mokslų akademija, – naujausiame pranešime 2016 m. balandžio 13 d. skelbia:

„ES reguliavimo politika turi pripažinti transporto degalų skirtingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumą, siųsti rinkai žemo anglies kiekio signalus.“

Naujoji Europos Sąjungos dujų emisijos mažinimo schema skatina naftos gamintojus mažinti tiekiamame kure dujų, sukeliančių šiltnamio efektą, (toliau – šiltnamio dujų) intensyvumą. Tačiau nelengva paskatinti rinką atsižvelgti į išskiriamų šiltnamio dujų dalį visuose gavybos ir gamybos etapuose. Todėl EASAC ataskaita apie, tai, kaip įskaityti išskiriamą šiltnamio dujų dalį, kai kurui gaminti naudojama įvairių rūšių žaliavinė nafta, teikia tam tikras gaires Europos Komisijai, į ką reikėtų atsižvelgti formuojant reguliavimo politiką. Jos išvados:

- diferencijavimas tarp įvairaus šiltnamio dujų intensyvumo būtinas, siekiant tinkamai įvertinti ES transporto sektoriaus bendrąją emisiją. Šis diferencijavimas taip pat leidžia ES pirkimų sprendimais paveikti investicinius sprendimus ir inovacijų prioritetus, kad būtų naudojama mažiau anglies junginių turinti naftos žaliava.
- Atsakomybės paskirstymas už emisijos skaičiavimą tarp naftos vartotojų ir gamintojų išlieka ginčytinas politinis klausimas. Vis dėlto ataskaitų apie įvairių naftos šaltinių išskiriamų šiltnamio dujų kiekį skaidrumas yra svarbus priimant sprendimus.
- patikimos informacijos stoka iš žaliavos gamintojų išlieka pagrindiniu apribojimu, taikant klimato politikos priemones įvairiam transporto kurui: daugelio pasaulio regionų operatoriams netaikomi formalūs duomenų skelbimo reikalavimai.

Pastaraisiais metais buvo daug diskusijų dėl pasiūlymų atskirti skirtingus šiltnamio dujų kiekius išskiriančios žaliavinės naftos rūšis, naudojamas benzino ir dyzelino gamybai. Pavyzdžiui, Europos Komisijos 2012–2014 m. siūlymai žymėti degalus, gaunamus iš naftos smėlio bitumo, kaip išskiriančius daugiau šiltnamio dujų nei įprastos naftos rūšys, nebuvo įtraukti į 2015 metų Degalų kokybės direktyvos pakeitimus. Esminis klausimas, ar jie tikrai išskiria daugiau tokių dujų, lieka neatsakytas, todėl EASAC atliko mokslinę esamų duomenų analizę.

EASAC pranešimas remia pirminį Komisijos pasiūlymą, kad su skirtingų tipų žaliava sietinas nevienodas šiltnamio dujų kiekis dėl nevienodo jų gavybos ir perdirbimo energijos intensyvumo. 2011 metais Komisija užsakė apžvalgą, kurioje teigiama, kad kurą pagaminant iš naftos smėlio bitumo, šiltnamio dujų kiekis buvo vidutiniškai 23% didesnis, negu gaminant iš įprastinės naftos žaliavos. EASAC patvirtina, kad naujausi vertinimai patvirtina šiuos skaičius, bet kol kas neaprėpia visų kuro gavybos iš naftos smėlio bitumo ciklų.

Tuo pačiu metu naujausi duomenys parodė ir tradicinių, ir netradicinių naftos rūšių skirtingumus, dėl kurių paprastas vidutinėmis ar priimtomis vertėmis grindžiamas diferencijavimas negali būti moksliškai pateisinamas. Tai gana reikšminga problema. Pavyzdžiui, šiltnamio dujų išskyrimas, susijęs su naftos išgavimu Šiaurės jūroje, yra daugiau nei penkis kartus mažesnis, nei atskiriant „netradicinę“ naftą iš smėlio bitumo arba skalūnų. Be to, yra „tradicinių“ žaliavinės naftos rūšių, kur išgavimui reikia panašaus nemažo energijos kiekio.

Siekdama nustatyti būdus, kaip sumažinti šiltnamio dujų intensyvumą degaluose 6 % (Direktyva 2009/30/EB), Europos Komisija pasiūlė įvertinti skirtingų kuro rūšių gyvavimo ciklo emisijas, kad įvairios iškastinio kuro žaliavos sąžiningai dalytųsi ES dedamas klimato kaitos švelninimo pastangas.

Šis sprendimas buvo kritikuotas Europos Parlamente, kai plenariniame balsavime 2014 m. gruodžio 17 d. 337 EP nariai balsavo prieš peržiūrėtą Degalų kokybės direktyvą, tačiau nepakako balsų ją atmesti. Nors šiuo metu Komisija neketina sugrįžti prie šio klausimo, EASAC mano, kad signalai rinkai, skatinant naudoti žaliavas, kurias perdirbant susidaro mažiau anglies dvideginio, leidžia daryti įtaką būsimų investicijų ir inovacijų prioritetams. Todėl nuspręsta atnaujinti mokslo faktus, kurie paremtų tolesnę politinių alternatyvų analizę.

Visas EASAC pranešimas yra http://www.easac.eu/ .

Išrinkti nauji Lietuvos mokslų akademijos nariai

2016-04-27 Peržiūrėjo:1215

Išrinkti naujieji Lietuvos mokslų akademijos nariai.
2016 m. balandžio 26 d. įvyko LMA narių visuotinis susirinkimas. Pradėdamas susirinkimą, LMA prezidentas prof. V. Razumas pakvietė tylos minute pagerbti neseniai mirusių LMA narių – Irenos Eitminavičiūtės (1931 06 13–2016 01 22), Vladislavo Domarko (1939 08 17– 2016 02 29), Algirdo Sabaliausko (1929 07 26–2016 04 17), užsienio narių – Alfredo Ericho Seno (1932 04 12–2016 03 08), Jurio Ekmanio (1941 12 02–2016 04 09) atminimą.
Iškilminga sesijos dalis prasidėjo sukaktuvininkų – prof. Juozo Vidmančio Vaitkaus, prof. Vidmanto Bižoko, prof. Algirdo Fedaravičiaus pasveikinimu.
Pagal tradiciją per ataskaitinę sesiją buvo įteikti diplomai 2015 m. LMA konkursų nugalėtojams bei pagyrimo raštai jauniesiems mokslininkams ir doktorantams bei studentams. Theodoro Grotthusso stipendijos diplomas įteiktas doktorantui Aurimui Bieliauskui. Laureatą taip pat pasveikino Teodoro Grotuso fondo valdybos pirmininko pavaduotojas prof. Rimantas Ramanauskas.
Per LMA sesiją iškilmingai Lietuvos mokslų akademijos ir asociacijos „INFOBALT“ bendradarbiavimo sutartį pasirašė LMA prezidentas V. Razumas ir „INFOBALT“ prezidentas Tomas Vitkus. Tardamas sveikinimo žodį asociacijos prezidentas pabrėžė, kad tai tęstinės veiklos rezultatas, kadangi jau nuo 2010 m. „INFOBALT“ kartu su LMA vykdo bendrą projektą.
Po to LMA prezidentas pristatė 2015 m. veiklos ataskaitą. LMA nariai turėjo galimybę iš anksto susipažinti su ataskaita ir pateikti pastabų, todėl diskusijų nekilo ir ji buvo vieningai patvirtinta. Taip pat patvirtinti nutarimai dėl 2015 m. metinės pajamų ir išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitos bei 2016 metų LMA pajamų ir išlaidų sąmatos.
Vadovaujantis darbotvarke, prof. Eugenijus Jovaiša pristatė LMA kreipimąsi dėl Humanitarinių ir socialinių mokslų būklės, kuris buvo iš anksto koreguotas atsižvelgiant į LMA narių siūlymus ir pastabas. Prof. Benediktas Juodka pasiūlė kreipimąsi adresuoti ne visom valdžios institucijoms, o tik toms, kurios tiesiogiai susijusios su mokslo politika – LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui bei Švietimo ir mokslo ministerijai. Kreipimasis buvo vieningai patvirtintas.
Prof. Kęstutis Sasnauskas pristatė LMA kreipimąsi dėl Sumaniųjų specializacijų prioritetų programos įgyvendinimo. LMA nariai konstatavo, kad kreipimasis savalaikis, jam pritarta ir pasiūlyta kreipimąsi išsiųsti tik Finansų ir Švietimo ir mokslo ministerijoms.
Vienas svarbiausių susirinkimo darbotvarkės klausimų – naujų LMA narių rinkimai. Mokslų skyrių pirmininkai – prof. E. Jovaiša, prof. Feliksas Ivanauskas, prof. Vytautas Basys, prof. Zenonas Dabkevičius, prof. Gediminas Žintelis pristatė skyriuose išrinktus kandidatus į LMA tikruosius narius. Prof. E. Jovaiša taip pat pristatė skyriuje iškeltą kandidatą į LMA užsienio narius.
Remiantis slapto balsavimo rezultatais, Lietuvos mokslų akademijos tikraisiais nariais išrinkti: Romas Lazutka (ekonomika), Rimvydas Petrauskas (istorija), Rūta Janonienė (menotyra) (Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius); Arūnas Ramanavičius (chemija), Raimondas Čiegis (matematika) (Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius); Sergejus Oleninas (biologija), Česlovas Venclovas (biologija), Daiva Rastenytė (medicina) (Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius); Vytautas Ruzgas (agronomija), Alfas Pliūra (miškotyra), Arvydas Povilaitis (žemės ūkio inžinerija) (Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius); Liudas Mažeika (informatika) (Technikos mokslų skyrius). Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariu išrinktas Ojaras Sparytis (Ojārs Spārītis) (meno istorija) (Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius).

Hidrologijos mokslo vaidmuo siekiant tvaraus vandens išteklių naudojimo.

2016-04-21 Peržiūrėjo:595

2016 m. rugpjūčio 8–10 d. Kaune vyks XXIX Nordic Hydrological Conference THE ROLE OF HYDROLOGY TOWARDS WATER RESOURCES SUSTAINABILITY (29-oji  Šiaurės šalių hidrologų sąjungos konferencija „Hidrologijos mokslo vaidmuo siekiant tvaraus vandens išteklių naudojimo"). Informacija apie konferenciją pateikta tinklalapyje http://www.lei.lt/nordicwater2016/



Seminaras jauniesiems biomedicinos krypties mokslininkams.

2016-04-04 Peržiūrėjo:801

2016 m. balandžio 21 d. 19 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje salėje vyks LMA Motinos ir vaiko komisijos seminaras jauniesiems mokslininkams „Efektyvus investavimas į žinias: baziniai principai ir asmeninė patirtis rengiant biomedicinos mokslo projektus ir publikuojant rezultatus“ (anglų k.). Dalyvauja prof. Endriu Bušas (Andrew Bush, Londonas, JK), prof. Arūnas Valiulis (VU), LMA tikrasis narys prof. Vytautas Basys.
Seminaras skirtas jauniesiems (iki 35 metų) biomedicinos krypties mokslininkams, doktorantams. Dalyvavimas seminare nemokamas, vietų skaičius ribotas. Norintys dalyvauti turėtų siųsti CV dr. Jadvygai Olechnovičienei el. paštu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Skelbiamas LR Prezidentų vardinių stipendijų konkursas.

2016-04-04 Peržiūrėjo:684

Kasmet Švietimo ir mokslo ministerija, vykdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. 310 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko vardinių stipendijų įsteigimo“, geriausiems Lietuvos studentams skiria penkių Lietuvos Respublikos Prezidentų vardines stipendijas – po penkias kiekvienai iš šešių studijų sričių.
2016 m. skelbiamas Lietuvos Respublikos Prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko (toliau LR Prezidentų) vardinių stipendijų konkursas. Plačiau

Sveikiname LMA tikrąjį narį prof. Giedrių Kuprevičių, pelniusį Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį „Tarnaukite Lietuvai“.

2016-04-01 Peržiūrėjo:288

Sveikiname LMA tikrąjį narį prof. Giedrių Kuprevičių, pelniusį Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalį „Tarnaukite Lietuvai“.
2016 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“ ir vardiniu medalio liudijimu apdovanota 16 laureatų, tarp kurių LMA tikrasis narys prof. Giedrius Kuprevičius.
Skaitykite daugiau: http://kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/panevezyje-bus-iteikti-g-petkevicaites-bites-medaliai-741205#ixzz44YBeCrgG

Kaip įveikti alergiją.

2016-03-22 Peržiūrėjo:698

Kaip įveikti alergiją
Nemažai žmonių pasaulyje ir Lietuvoje kenčia nuo alerginių reakcijų, todėl visiems itin rūpi mokslo pasiekimai šioje srityje. Alergija – žmogaus organizmo reakcija į įvairias įprastines aplinkos medžiagas. Tai žmogaus imuninės sistemos problema. Nors didėja aplinkos užterštumas, tačiau svarbiausi yra genetiniai veiksniai. Net 85 procentai žmonių paveldi alergijos genus. Galime pasiguosti bent tuo, kad sergamumas alergija Lietuvoje yra 10 kartų mažesnis nei Europoje. Vaikai labiausiai linkę į alergiją maistui, o kitos alergijos formos pasireiškia žmonėms nepriklausomai nuo jų amžiaus. Kaip liudija vienas Europoje atliktas tyrimas, kuriuo siekiama išsiaiškinti maisto alergijos paplitimo dažnį Europoje, Lietuvoje net ketvirtadalis pirmųjų klasių moksleivių kenčia nuo maisto alergijos.
VU Medicinos fakulteto profesorė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė Rūta Dubakienė teigia, kad moksliniai tyrimai Lietuvoje neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų. Žengiama koja kojon su naujovėmis. Viena svarbiausių krypčių – atrasti medžiagas, sukeliančias alergines reakcijas. Alergenuose yra daugybė antigenų, sukeliančių imuninį atsaką. Dabar žinoma per 40 žiedadulkių ir dulkių erkių alergenų antigenų, apie 20 gyvulių epidermio bei 60 mikroskopinių grybų antigenų. Jei du alergenai turi panašios struktūros ar tapačius epitopus, jie gali sąveikauti su tais pačiais antikūnais, dėl to įvyksta kryžminės reakcijos. Ši įvairovė yra svarbi alergeno savybė, nes daugėja peptidų, gebančių susijungti su HLA II klasės molekulėmis, daugėja stimuliuojamų ląstelių klonų. Lietuvos mokslininkai ieško nežinomų alergenų komponentų, tiria įvairius kiaušinio, namų dulkės erkių, lazdyno bei beržo žiedadulkių antigenus. Buvo nustatyta, kaip alergija maistui pasireiškia per pirmuosius dvejus su puse vaiko gyvenimo metų. Taip pat ir dažniausiai pasitaikantys maisto produktai, susiję su neigiamomis reakcijomis šioje amžiaus grupėje. Dabar planuojama iš naujo įvertinti studijoje dalyvavusius vaikus, sulaukusius mokyklinio amžiaus, siekiant nustatyti naujos alergijos maisto produktams pradžią ir sekti esamų alergijų eigą. Visuomenei informaciją apie alergiją teikiama tinklalapyje www.alergo.lt.
Ką apie alergiją maistui turi žinoti mokytojai, kaip atpažinti pirmuosius alergijos požymius ir apie pirmąją pagalbą, iškilus alergijos grėsmei, prof. R. Dubakienė papasakos mokslinėje konferencijoje Fizinės, psichinės ir socialinės sveikatos aktualijos šiandieniniame pasaulyje, kuri kovo 23 d. vyks Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Renginyje, skirtame mokytojams ir moksleiviams, taip pat bus kalbama apie sveikos mitybos pagrindus, savižudiško elgesio paplitimą ir jo prevencijos būdus, apie Lietuvos mokinių gyvenseną ir mokytis motyvuojančią 3D pamoką.

Sveikiname LMA tikrąjį narį prof. Virginijų Šikšnį, pelniusį „Warren Alpert“ fondo premiją.

2016-03-14 Peržiūrėjo:592

Sveikiname LMA tikrąjį narį prof. Virginijų Šikšnį, pelniusį „Warren Alpert“ fondo premiją. Apie tai Vilniaus universiteto Informacijos ir ryšių su visuomene skyrius parengė pranešimą spaudai. Skaitykite

Baltic-American Freedom Foundation.

2016-03-07 Peržiūrėjo:789

Baltijos – Amerikos Laisvės fondas (Baltic-American Freedom Foundation) siūlo puikią galimybę Lietuvos mokslininkams gauti finansavimą savo moksliniams tyrimams
Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Paskelbtas Tyrėjų Stipendijos programos konkursas.
Paraiškas Tyrėjų stipendijai gauti teikite iki 2016 m. balandžio 1 d.
Ši stipendijų programa skirta paremti mokslininkus bei mokslinių tyrinėjimų specialistus, atliekančius nepriklausomus tyrimus arba bendradarbiaujančius su kitais tyrimų projektais Jungtinėse Valstijose. BAFF suteikia iki 60,000 JAV dolerių paramą per metus. Stipendija leidžia mokslo darbuotojams pasiimti šeimos narius.
Informaciją apie programą ir konkurso sąlygas rasite čia: http://www.balticamericanfreedomfoundation.org/research/

Paskirtos 2015 m. LMA premijos LMA jaunųjų mokslininkų ir doktorantų bei aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams

2016-03-01 Peržiūrėjo:1477

Paskirtos 2015 m. LMA premijos LMA jaunųjų mokslininkų ir doktorantų bei aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams. Peržiūrėti nutarimus.

Kandidatai į LMA tikruosius narius

2016-02-17 Peržiūrėjo:1861

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidiumas praneša, kad pagal 2015-11-07 paskelbtas laisvas LMA tikrųjų narių vietas ir remiantis LMA statuto 20, 21, 22 punktais, iškelti ir įregistruoti kandidatai į LMA tikruosius narius (pagal LMA mokslų skyrius ir specialybes). Peržiūrėti skelbimą.

Paskirtos 2015 m. LMA Vardinės premijos

2016-02-17 Peržiūrėjo:7649

Paskirtos 2015 m. LMA vardinės premijos. Peržiūrėti nutarimą.

Lietuvos mokslo premijų komisija praneša, kad paskirtos Lietuvos mokslo premijos

2016-02-12 Peržiūrėjo:7758

Lietuvos mokslo premijų komisija praneša, kad paskirtos Lietuvos mokslo premijos. Peržiūrėti skelbimą.

2016 m. išleistas naujas informacinio leidinio „Lietuvos mokslų akademijos žinios “ numeris.

2016-02-02 Peržiūrėjo:567

2016 m. išleistas naujas informacinio leidinio „Lietuvos mokslų akademijos žinios “ numeris.

Skaitykite

EASAC mokslininkai kviečia politikus agresyviau valdyti Europos jūrų tvarumą.

2016-02-02 Peržiūrėjo:658

EASAC mokslininkai kviečia politikus agresyviau valdyti Europos jūrų tvarumą.

 2016 m. sausio 25 d. Briuselyje pristatytas Europos mokslų akademijų Patariamosios tarybos (EASAC) ir Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (EC JRC) Ekspertų grupės parengtas Europos jūrų tvarumo studijos baigiamasis dokumentas, pavadintas Jūrų tvarumas besikeičiančių vandenynų ir jūrų amžiuje. Remiantis ES Bendrąja žuvininkystės politika ir Jūrų strategijos programos direktyva, buvo mėginama naujausiais mokslo duomenimis pagrįsti ilgalaikes Europos Sąjungos politikos gaires sprendžiant jūrų tvarumo ir ekosistemų išsaugojimo problemas. Europos jūrų aplinkos būvis nėra geras, biologinė įvairovė ir biologiniai ištekliai kritiškai sumažėję. Didžiulius techninius iššūkius kelia jūrų dugno mineralinių išteklių, ypač naftos ir dujų, išgavimo mastai. Štai todėl COP21 forume didžiųjų valstybių vyriausybės sutiko, kad privaloma nustatyti labiau agresyvius reikalavimus, norint suvaldyti globalinį atšilimą, pasiekti stabilesnių vandenyno ir klimato tarpusavio ryšių.

Nors Europos Sąjunga yra paskelbusi Integruotos jūrinės politikos ir Jūrinės strategijos pagrindų direktyvas (2014), mokslo žinios apie jūrinę aplinką yra nuolatos plėtojamos, išlieka daugybė spragų ir neaiškumų. Iki šiol nėra nustatyta, koks kritinis žmogaus veiklos ir poveikio jūrų ekosistemoms lygis gali būti priimtinas. Reikia įvertinti ir jūrinės kalnakasybos bei atsinaujinančios energijos plėtros galimybes tiek rizikos, tiek naudos požiūriu. Tyrinėjant ekologiškai efektyvios akvakultūros ir jūros produktų asortimento plėtrą būtina tobulinti jūros aplinkos stebėsenos sistemas. Jauniesiems tyrėjams ugdyti siūloma įkurti virtualų Europos jūros universitetą.

Baltijos jūros ekosistema yra vieninga, todėl jūros pietrytinei daliai (Lietuvos sektorius) kylantys iššūkiai, įvardyti Lietuvos mokslų akademijos memorandume 2012 metais, atitinka EASAC dokumento esminį turinį. Pavojų šiai ekosistemai kelia antropogeninė veikla ir jūros teršimas biogeninėmis medžiagomis, sukeliančiomis intensyvų melsvųjų dumblių vystymąsi vasarą. Jūrų transporto, laivų, uostų ir terminalų teršimas naftos produktais, cheminėmis ir sintetinėmis medžiagomis veikia jūrinės faunos ir floros buveines; palaidotas cheminis ginklas, toksinės (ipritas, arsenas) medžiagos ir radionuklidai kenkia žuvų genetinei populiacijai; savaime blogėja jūros vandens kokybė, mažėja vandens skaidrumas; stebimas žalingas invazinių rūšių poveikis vietinėms jūrinės bentinės faunos ir floros rūšims ir jų bioįvairovei; dažnėja negatyvūs atmosferos reiškiniai, lėtai kyla jūros lygis, stiprėja krantų erozija ir smėlio paplūdimių degradavimas; jūros dugnas intensyviai naudojimas industriniams ir technologiniams projektams (dujotiekiai, kabeliai, vėjo energijos stotys, naftos platformos), paplūdymiams maitinti iš dugno imamas smėlis. Dėl šių priežasčių būtina nuolatinė jūrinės aplinkos stebėsena, mokslinių duomenų kaupimas ir įstatyminės bazės teisinis reguliavimas.

Apibendrindamas darbo pristatymą, ekspertų grupės vadovas profesorius Jörnas Thiedė (Jörn Thiede) atkreipė dėmesį, kad ES yra padariusi pozityvių žingsnių, tačiau dar laukia didelis darbas siekiant valdyti klimato kitimą ir išsaugoti jūrų bei vandenynų bioįvairovę.

EASAC Ekspertų grupės narys, LMA atstovas prof. Algimantas Grigelis

Laimingo gyvenimo receptai. Apie gyvenimo būdą ir stilių XXI amžiuje.

2016-01-20 Peržiūrėjo:661

Laimingo gyvenimo receptai. Apie gyvenimo būdą ir stilių XXI amžiuje.

XVII a. Europoje, įskaitant Lietuvą, plito mokymosi mirti vadovėliai. Tuometinėje baroko Europoje siaučiant marui, karui ir badui atgaivinta antikinė mokymosi mirti idėja. Mirties tema dar kartą atgyja XX a. egzistencijos filosofų darbuose. Tai taip pat sietina su to meto socialine tikrove. Šiuolaikinėje visuomenėje mirties tema nesuderinama su vartojimo strategijomis. Deja, nepaisant to, savižudybių skaičius, ypač Lietuvoje, itin didelis. Kodėl taip yra? Ar antikinė mokymosi mirti idėja galėtų būti savižudybių profilaktika?
Tai viena temų, kurios bus nagrinėjamos sausio 21 d. Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino pr. 3) vyksiančioje mokslinėje konferencijoje Gyvenimo būdas ir stilius: filosofinis ir sociologiniai aspektai. Joje išgirsite ir apie niekšybės fenomeną ideologijos bei religinės filosofijos kontekste, apie „hipsterių” socialinę klasę, mito ir gyvenimo sąsajas, apie gatvės madą, neigiančią sociologijos mados teorijas, dorybės ir vertybės sąvokų išstūmimą iš šiuolaikinės filosofijos, gyvenimo būdą šiuolaikiniame postfilosofiniame pasaulyje ir net apie senlietuvio gyvenimo būdą.
Gyvenimo būdas, gyvenimo stilius, gyvenimo forma, gyvenimo menas, gyvenimo technika, gyvenimo kūrimas – skirtingi žodžių junginiai, nusakantys tai, kad patys renkamės gyvenimo kelią ir formuojame savo gyvenimą. Tačiau pasirinkimas priklauso ir nuo mūsų socialinės aplinkos, subrandinančios nuostatas ir vertybes. Priklausydami tam tikrai bendrijai, pasiduodame jos įtakai bei globai, formuodami savo gyvenimą. Kita vertus, kurdami savo gyvenimą formuojame ir bendrijos nuostatas.
Akivaizdu, jog mūsų gyvenimo būdas neatsiejamas nuo mąstymo. Norint nugyventi prasmingą ir laimingą gyvenimą, reikia turėti žinių, suvokti istorinį kontekstą, suformuoti savo veiklos principus, strategiją. Vakarų filosofijos pradžia antikinėje Graikijoje formavosi svarstant darnaus (Pitagoras), teisingo (Platonas), laimingo (Aristotelis), mirtingo (Epikūras) gyvenimo aspektus. Kai kurios filosofinės mokyklos mėgino suprasti, koks gyvenimas yra geriausias. Gyvenimo tema iš esmės nulėmė filosofijos raidą XIX a. ir XX amžiais (S. Kierkegaardo, F. Nietzsche’s, A. Schopenhauerio, W. Dilthey’aus, M. Heideggerio ir kitų filosofų darbuose).
Konferenciją organizuoja LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius, Lietuvos socialinių tyrimų centras ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultetas. Dalyvavimas laisvas ir nemokamas. Plačiau apie konferenciją internete www.lma.lt

Šv. Kristoforo statulėlės – už ištikimybę, kilnią širdį ir nuopelnus.

2015-12-21 Peržiūrėjo:700

Vilniaus rotušėje įvyko iškilminga ceremonija - įteiktos 2015 m. šv. Kristoforo statulėlės. Už nuopelnus mokslui ją pelnė prof. Virginijus Šikšnys.
Informacijos šaltinis 15min.lt. Skaitykite
L
ietuvos mokslų akademijos bendruomenė sveikina LMA tikrąjį narį prof. Virginijų Šikšnį, pelnusį 2015 m. šv. Kristoforo apdovanojimą.

Kaip ir kodėl migruoja kamieninės ląstelės.

2015-12-09 Peržiūrėjo:676

Kaip ir kodėl migruoja kamieninės ląstelės.

Kamieninių ląstelių tyrimai liudija, kad jų transplantacija gali būti plačiai taikoma klinikinėje praktikoje. Kamieninės ląstelės dalyvauja organogenezėje, ląstelių kaitoje ir atstatant organų pažeidimus. Kiekvienai šių funkcijų yra būtina jų migracija – orientuotas arba nukreiptas ląstelių judėjimas į tam tikrą organizmo vietą. Deja, migracijos mechanizmai dar nėra aiškūs. Susirgimus, kuriems numatoma taikyti ląstelių terapiją, paprastai lydi uždegimo procesas. Todėl itin svarbu suprasti, kaip kamieninės ląstelės elgiasi tokiomis ekstremaliomis sąlygomis.

Inovatyvios medicinos centre dirbantis Vytautas Kašėta su kolegomis, atlikdami tyrimus su pelėmis, parodė, kad transplantuotos kamieninės ląstelės migruoja į uždegimo židinį. Ten jos aptinkamos, praėjus vienai valandai po transplantacijos. Tuo pačiu metu jos aptinkamos ir kepenyse, kiek vėliau – blužnyje. Tyrimai liudija, kad uždegimo metu vyksta ir transplantuotų ląstelių antrinė migracija iš kaulų čiulpų į blužnies kamieninių ląstelių nišas. Šie tyrimai suteikia žinių apie jų migracijos dėsningumus patologinių procesų metu. Tai leidžia iš anksto įvertinti galimą jų poveikį pažeistam ir sveikiems organams.

Plačiau apie šį ir kitus Lietuvos mokslininkų darbus sužinosite 8-ojoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos, kurią gruodžio 10 d. rengia LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius. Konferencijos tikslas – apžvelgti geriausiųjų jaunųjų mokslininkų darbus bio-, nanotechnologijų, biochemijos, biomedicinos ir geomokslų sandūroje. Konferencijoje dalyvaus žymūs Lietuvos mokslininkai, pranešimus skaitys daugiau kaip 30 Lietuvos jaunųjų mokslininkų iš aukštųjų mokyklų ir kitų mokslo įstaigų. Pagrindinis konferencijos rėmėjas UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Šiais metais plenarinį pranešimą konferencijoje skaitys šios kompanijos Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros direktorius prof. Arvydas Lubys.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas išrinktas Latvijos mokslų akademijos užsienio nariu.

2015-11-30 Peržiūrėjo:440

2015 m. lapkričio 26 d.  įvyko Latvijos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Jame už glaudų LMA ir Latvijos mokslų akademijos bendradarbiavimą, pripažinimą tarptautinėje bendruomenėje  LMA prezidentas prof. V. Razumas išrinktas Latvijos mokslų akademijos užsienio nariu. Latvijos mokslų akademijos prezidentas prof. Ojārs Spārītis pasveikino prof. V. Razumą ir palinkėjo sėkmės tolesnėje veikloje ir asmeninės laimės.

Kvietimas dalyvauti šeštojoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje.

2015-11-17 Peržiūrėjo:743

Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius, Technikos mokslų skyrius ir Asociacija INFOBALT organizuoja LMA 6-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Tarpdalykiniai tyrimai fiziniuose ir technologijos moksluose – 2016“.
Konferencijos globėjas – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.
Jaunųjų mokslininkų konferencijos (toliau – JMK) tikslas – apžvelgti pateiktus geriausius jaunųjų mokslininkų darbus matematikos, fizikos, biochemijos, chemijos, astronomijos, elektronikos, informatikos, mechanikos, energetikos, medžiagotyros, statybos inžinerijos mokslų sandūrose ir susipažinti su jaunų mokslininkų mokslinių interesų problematika, jos suvokimo horizontu, aktualumu ir atitikimu dabarties iššūkiams.
Informaciją apie Jaunųjų mokslininkų konferenciją, jos Organizacinį komitetą, INFOBALT vardinės stipendijos konkurso nuostatus rasite apsilankę Lietuvos mokslų akademijos svetainėje http://www.lma/lt
Tiesioginė nuoroda
http://lma.lt/lt/veikla/lma-premijos-ir-stipendijos/infobalt-vardines-stipendijos

Skelbiami 2015 m. LMA mokslinių darbų konkursai.

2015-11-16 Peržiūrėjo:792

Lietuvos mokslų akademija 2015 m. skelbia šiuos mokslinių darbų konkursus: 
- vardinių premijų – Albino Rimkos (ekonomika), Simono Daukanto (istorija), Juozo Dalinkevičiaus (geomokslai), Pranciškaus Šivickio (biologija), Vlado Lašo (medicina), 
- jaunųjų mokslininkų ir doktorantų,
- studentų.

Darbai konkursui teikiami LMA svetainės paraiškų registravimo sistemoje. Paraiškos priimamos 2015 m. lapkričio 16 d. – gruodžio 18 d. 16 val.

Visa informacija LMA svetainės meniu punkte PREMIJOS IR STIPENDIJOS (pagrindinio puslapio kairėje pusėje apačioje).

Tiesioginė nuoroda
http://lma.lt/lt/veikla/lma-premijos-ir-stipendijos/lma-konkursu-skelbimai

Ar Lietuvoje atsiras šviesos technologijų CERN‘as?

2015-11-13 Peržiūrėjo:627

Ar Lietuvoje atsiras šviesos technologijų CERN‘as?

Jau 2018 metais Europoje pradės veikti unikali ekstremalios šviesos infrastruktūra, vadinama ELI (Extreme Light Infrastructure), kainuosianti 850 mln. eurų. Ją kuria 40 mokslo ir verslo institucijų įskaitant Lietuvos kompanijas. Itin galingi lazeriai bus pastatyti trijose Rytų Europos valstybėse. Ji taps vieta tarpdalykiniams tyrimams naudojant lazerių spinduliuotę ir jos generuojamą antrinę radiaciją. Šių metų lapkričio 12 dieną Lietuvoje lankėsi ELI generalinis direktorius prof. Wolfgangas Sandneris. Vizito tikslas: – pakviesti Lietuvą, kaip Europos Sąjungoje ir pasaulyje gerai žinomą „lazerių šalį“, tapti galingiausių pasaulio lazerių konsorciumo visateise nare, galėsiančia dalyvauti priimant sprendimus dėl ES struktūrinių fondų lėšų naudojimo kuriant stambiausius ES mokslo infrastruktūrinius darinius. Prof. W. Sandneris susitiko su LMA prezidentu, VU rektoriumi, LR Prezidentės patarėja, mokslo, verslo ir valdžios atstovais. Svečias patvirtino, kad darbai vyksta pagal planą ir puikiai įvertino Lietuvos mokslininkų indėlį.
Vienas projekto ELI tikslų – skatinti Rytų Europos mokslininkus savo šalyse kurti aktyvias tyrėjų grupes, o ne emigruoti į Vakarų mokslo centrus. Todėl vienas iš centrų veiks Bukarešte. Ten kuriama lazerinė struktūra, kur būtų daromi branduolio tyrimai su labai didelės energijos šviesa nagrinėjant branduolio struktūrą ir virsmus jame. Prahoje bus siekiama sukurti didelės galios šviesos srautą, leidžiantį generuoti gama daleles, rentgeno spinduliuotę ir atlikti tyrimus su šitais energijos nešėjais.
Lietuvos lazerių gamintoja „Ekspla“ kartu su amerikiečių kompanija „National Energetics“ laimėjo konkursą už daugiau nei 30 mln. eurų pagaminti ir įdiegti ultradidelio intensyvumo lazerinę sistemą Europos Sąjungos mokslinių tyrimų komplekse „ELI Beamlines“ netoli Prahos.
UAB „Ekspla“ generalinis direktorius Kęstutis Jasiūnas sako: „Mes laimėjome konkursą kartu su įmone iš Teksaso. Jie turi technologiją, kurią sujungsime su mūsiškėmis. Prahoje sukursime galingiausią pasaulyje lazerinę sistemą, siekiančią iki 10 petavatų galios viename impulse. Lietuvos kompanija gamina tam tikras lazerines sistemas, daug elektronikos, maitinimo blokų. Sistema turi būti instaliuota iki 2017 metų pabaigos“.
Trečioji ELI projekto sudėtinė dalis – femtosekundinis lazeris Vengrijoje, galintis sužadinti atosekundinius impulsus, tyrinės elektronų judėjimo ypatumus atomuose ir molekulėse. Jame taip pat dalyvauja mūsų šalies mokslininkai. Lietuvos fizikai iš „Šviesos konversijos“ ir „Eksplos“ įpusėjo unikalios lazerinės sistemos gamybą, kurią iki 2016 metų vasaros turi būti instaliuota Vengrijoje.
Po 2018 metų bus priimamas sprendimas, kurioje šalyje kurti ketvirtą ELI centrą –
Ultraaukštos energijos lauko infrastruktūrą (ELI-Ultra High Field Facility), kurio tikslas – pasiekti 200 petavatų energijas. Tai būtų tarsi šviesos technologijų CERN‘as. Pasak svečio, tokie centrai nekuriami tuščioje vietoje, o Lietuva garsi savo lazerinių technologijų mokslu ir pramone. Yra didelė tikimybė, kad toks centras būtų kuriamas Lietuvoje. Tai būtų labai teisingas sprendimas turint omenyje, kad visos pasaulyje kuriamos galingiausios lazerių sistemos naudoja lietuvių mokslininkų A. Dubiečio, G. Jonušausko ir A. Piskarsko pasiūlytą principą, 1992 metais paskelbtą „Optics Communications“ žurnale.
Viena tokia sistema ,,Naglis“ šiuo metu kuriama VU lazerinių tyrimų centre (VU LTC) prof. A. Piskarsko iniciatyva ir naudojant jo išrastą OPCPA technologiją. Ši technologija pirmą kartą buvo pademonstruota 1992 metais jo vadovaujamoje VU LTC mokslinėje laboratorijoje. OPCPA – angliškos frazės „Optical Parametric Chirped Pulse Amplification“ akronimas. Lietuviškai tai reiškia „Čirpuotų impulsų optinis parametrinis stiprinimas“ (ČIOPS). Ši technologija leido išvengti iki tol trukdžiusio lazerinių medžiagų optinio ardymo kuriant didelio intensyvumo lazerius. ČIOPS technologija dabar visuotinai pripažinta ir plačiai diegiama galingų lazerių moksliniuose centruose.
Projekto „Naglis“ tikslas – generuoti atosekundžių trukmės lazerinius rentgeno spinduliuotės impulsus ir juos taikyti biomedicinoje ir nanotechnologijoje. Šiame projekte naudojami pikosekundiniai ir femtosekundiniai komerciniai lazeriai, gaminami Lietuvos bendrovėse. Tai puikus Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės bendradarbiavimo pavyzdys. To rezultatas – du stambūs komerciniai sandoriai, pasirašyti su ELI centrais Čekijoje ir Vengrijoje. Artimiausią dešimtmetį ČIOPS technologija leis peržengti vadinamąją Švingerio ribą ir generuoti elementariąsias daleles vakuume, o vieno centimetro ilgio kelyje pagreitinti daleles iki tokių pat ar net didesnių energijų, nei CERN’e 30 kilometrų ilgio žiediniame tunelyje.
Jeigu viskas klostysis sėkmingai, ELI projekto rezultatai gali padėti mokslininkams atsakyti į klausimus, kodėl Visatoje dominuoja medžiaga, o antimedžiagos nėra? Kokia tamsiosios energijos ir medžiagos sudėtis? Kalbant apie praktinius taikymus energetikams tai leis sukurti radioaktyviųjų atliekų neutralizavimo technologijas, o medikams pasiūlys efektyvesnius spindulinės terapijos metodus. Taigi lazerių galimybės nuolat auga, šie instrumentai padeda atskleisti neįtikėtinas mus supančio pasaulio ir gyvosios gamtos paslaptis.
Dr. Rolandas Maskoliūnas

Pranešimas apie laisvas specialybių į LMA tikrųjų narių vietas ir kandidatų joms užimti iškėlimo tvarką.

2015-11-09 Peržiūrėjo:654

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, remdamasis Mokslų akademijos Statuto 20, 21 punktais, praneša apie laisvas šių specialybių Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrųjų narių vietas ir kandidatų joms užimti iškėlimo tvarką:

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje:
ekonomika – 1 vieta,
istorija – 1 vieta,
menotyra – 1 vieta

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje:
astronomija – 1 vieta,
chemija – 1 vieta,
matematika – 1 vieta

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje:
biologija – 2 vietos,
medicina – 1 vieta

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje:
agronomija – 1 vieta,
miškotyra – 1 vieta,
žemės ūkio inžinerija – 1 vieta.

Technikos mokslų skyriuje:
energetika – 1 vieta,
informatika – 1 vieta,
statyba – 1 vieta

Mokslų akademijos tikraisiais nariais renkami Lietuvos mokslininkai, praturtinę mokslą ir kultūrą didelės reikšmės darbais. Išimtiniais atvejais renkami pripažinti menininkai. Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo nustatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems dalyvauti Mokslų akademijos tikrųjų narių rinkimuose, paskelbti http://lma.lt/images/files/TN.pdf .
Mokslų akademijos tikrieji nariai ir nariai emeritai turi teisę iki 2015 m. gruodžio 7 d. iškelti kandidatus pagal skelbime nurodytas specialybes. Kandidatus iškelti gali taip pat mokslo ir studijų institucijų senatai, mokslo tarybos ir mokslininkų asociacijos.
Lietuvos mokslų akademijai apie iškeltą kandidatą mokslo ir studijų institucijų senatai, mokslo tarybos, mokslininkų asociacijos pateikia posėdžio protokolo išrašą nurodydami iškėlimo motyvus. LMA tikrieji nariai ar nariai emeritai – motyvuotą raštą dėl keliamo kandidato. Iškėlusieji kandidatus pateikia išsamias žinias apie jų mokslinę veiklą pagal LMA narių visuotinio susirinkimo nustatytus reikalavimus. Taip pat pateikiami kandidatų biografiniai (gyvenimo aprašymas) ir asmens dokumentų duomenys (paso ar tapatybės kortelės, socialinio draudimo pažymėjimo kopijos), mokslo laipsnių bei vardų diplomų kopijos ir fotonuotraukos.

Dokumentai priimami Lietuvos mokslų akademijos prezidento sekretoriate
iki 2015 m. gruodžio 14 d. 15.00 val.
Gedimino pr. 3, 01103 Vilnius
tel. (8 5) 261 3651

CERN generalinio direktoriaus Rolfo-Dieterio Heuerio viešnagė Lietuvoje

2015-10-26 Peržiūrėjo:563

2015 m. spalio 27–28 d. Lietuvoje lankysis Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) delegacija, vadovaujama CERN generalinio direktoriaus Rolfo-Dieterio Heuerio. Viešnagės metu bus aptartos tolimesnės Lietuvos ir CERN bendradarbiavimo perspektyvos. Susitikimuose su valdžios institucijų vadovais ir mokslo bendruomene CERN generalinį direktorių Rolfą-Dieterį Heuerį lydės Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos iniciatyva parengtas TV laidų vedėjo Ryčio Zemkausko interviu, kuriuo siekiama supažindinti visuomenę su didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija CERN bei atkreipti dėmesį į Lietuvos bendradarbiavimą su šia organizacija.
https://vimeo.com/140908098

Pasirašyta Lietuvos mokslų akademijos ir Alytaus miesto savivaldybės bendradarbiavimo sutartis.

2015-10-19 Peržiūrėjo:545

2015 m. spalio 16 d. Alytuje pasirašyta Lietuvos mokslų akademijos ir Alytaus miesto savivaldybės bendradarbiavimo sutartis. Alytaus miesto savivaldybės svetainėje www.alytus.lt informuojama – Alytus bendradarbiaus su Lietuvos mokslų akademijaSkaitykite 

Apie tai paskelbta 2015 10 16 Alytaus regioninės televizijos žiniose. Žiūrėkite 

Skelbiamas 2015 m. Vytauto Vazalinsko premijos konkursas.

2015-09-25 Peržiūrėjo:890

Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras bei Vytauto Vazalinsko fondas praneša, kad skelbiamas 2015 m. Vytauto Vazalinsko premijos konkursas. Skelbimo tekstą pridedame.

Erdvėlaivis Žemė 2015

2015-08-24 Peržiūrėjo:2045

2015 m. rugsėjo 10–19 vyks XII mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė 2015“. Informacija ir programa festivalio tinklalapyje www.mokslofestivalis.eu .

Verslumo paslaptys Mokslo festivalyje. 

Dvyliktasis Nacionalinis mokslo festivalis „Erdvėlaivis Žemė“, vyksiantis rugsėjo 10–19 dienomis, technologijų ir mokslo išradimais išjudins net dešimt Lietuvos miestų. Tarp daugiau kaip 300 rengi-nių – įvairių praktinių užsiėmimų, padėsiančių moksleiviams patiems išbandyti inovatyvias techno-logijas įvairiose verslo srityse. Aplankę šiuolaikines aukštųjų technologijų ir tradicines įmones, jie pasitikrins savo verslumo gebėjimus, išgirs apie perspektyvias profesijas ir šiuolaikines investavimo bei finansines priemones.
„Neabejoju, kad tokie festivaliai yra puiki galimybė žadinti moksleivių smalsumą ir norą domėtis ne tik technologijomis, bet ir skatinti galvoti apie inovatyvaus verslo kūrimą ateityje. Jauni žmonės yra kupini neįtikėtinų idėjų – tai matome skaičiuodami lietuviškas pradedančiąsias įmones. Tad tikime, kad festivalio renginiai daugumai jaunuolių taps padrąsinimu kurti originalias ir inovatyvias idėjas bei kartu iš anksto planuoti, kaip jas būtų galima įgyvendinti praktikoje kuriant nuosavą verslą“, – sako ūkio ministras Evaldas Gustas.
Ar svajojate ateityje turėti savo verslą, o gal jau esate pradėjęs ir susiduriate su sunkumais? Kaip rasti investuotojų? Rugsėjo 16 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje, kompanijos „Nextury Ventures“ atstovas ir Robotikos mokyklos vadovas Paulius Briedis paskaitoje „Rizikos kapitalo teikiamos galimybės naujiems inovatyviems verslams. 3D spausdinimo technologijos“ papasakos, kokiais principais rizikos kapitalo investuotojai vadovaujasi investuodami į naujus verslus, kaip atsirinkti geras 3D spausdinimo idėjas nuo blogų, kiek idėjų vienu metu plėtoti ir kur ieškoti bendraminčių.
Jūsų laukia ekskursijos pažangiausiose aukštųjų technologijų kompanijose. Dalyvaudami Saulėtekio slėnio technologijų ir inovacijų centro renginiuose rugsėjo 15-ąją, moksleiviai galės apsilankyti Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Fizikos instituto Lazerinių technologijų ir Nanoinžinerijos skyriuose. Sužinosite, kaip kuriamos vieno lusto platformos itin tiksliai ir greitai medicininei diagnostikai, kas yra nanofotonika, kaip veikia 3D spausdintuvai ir kaip gimsta moderniausi skaiduliniai lazeriai. UAB „Ekspla“ su partneriais šiuo metu kuria galingiausią lazerį pasaulyje. Jos specialistai pademonstruos, kaip kuriami lazeriai su kuriais dirba mokslininkai žymiausiuose tyrimų centruose ir universitetuose: Kembridže, Harvarde, CERN‘e, Lorenco Livermoro nacionalinėje laboratorijoje, NASA ir kitur. 2015 metais atidarytas Lazerinių ir inžinerinių technologijų klasterio tyrimų centras atvėrė naujas tyrimų ir eksperimentinės gamybos galimybes Lietuvos lazerių gamintojams ir mokslo įstaigoms.
Dalyvaudami ekskursijoje biofarmacijos įmonėje TEVA /„Sicor Biotech“ išgirsite apie biofarmacinių preparatų tobulinimą, gamybą ir kontrolę, aplankysite mokslinių tyrimų centrą, kokybės kontrolės laboratorijas bei biofarmacinių vaistų gamyklą. Apie molekulines priemones ir jų reikšmę šiuolaikiniam mokslui sužinosite per ekskursijas biotechnologijų įmonėje „Thermo Fisher Scientific Baltics“. Ši kompanija daug dėmesio skiria gamtos mokslams populiarinti. Bendras jų ir Vilniaus universiteto (VU) projektas „Mobilioji bioklasė“ – pirmoji šalyje mobili laboratorija, supažindinanti moksleivius su naujausiais biologijos mokslų pasiekimais. Laboratorija visiems norintiems suteiks unikalią galimybę bent trumpam tapti tyrėjais. Rugsėjo 10 d. ir 15 d. ji veiks Vilniuje, VU Gamtos mokslų fakultete, o 18 dieną – festivalio Mokslo šventėje, kuri vyks Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU). Biochemijos institute dr. Marius Dagys, atstovaujantis UAB „Bioanalizės sistemos“ parodys, kaip kuriami biojutikliai, tiksliai nustatantys įvairių junginių (gliukozės, fruktozės, šlapalo ir kt.) koncentraciją kraujyje.
Ar norite išmokti tiesti tiltus, montuoti filmus, sukurti vaizdo klipą, valdyti kvadrokopterį arba įvairius robotus ir juos programuoti? Užsukite į Mokslo šventę VGTU.
VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre prof. Rimvydas Skyrius paskaitoje „Šiuolaikinis verslas ir informacinės technologijos“ paaiškins, kaip priimti šiuolaikinės verslo informacinės veiklos iššūkius: intensyvumą, daugiamatį kontekstą, kokybiško informavimo poreikius, didelius lūkesčius ir realybę. Bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio pramonės įmonėmis VU Fizikos fakultete kartu su Taikomųjų mokslų institutu auginami puslaidininkinių šviestukų kristalų monoatominiai sluoksniai. Dr. Pranciškus Vitta pademonstruos patentuotą valdomų spalvos atgavos parametrų šviestuvą, sukurtą kartu su pradedančiąja įmone „Ledigma“. Šis šviestuvas leidžia preciziškai pasirinkti šviesos spalvinę temperatūrą ir keisti apšviečiamų objektų spalvų sodrį.
Kaune mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ kosminis laivas šių metų rugsėjo 11–12 dienomis nusileis ir antrus metus iš eilės pakvies į ekspediciją Kauno tvirtovės VII forte. Kartu su chemijos, fizikos, biologijos ir kitų mokslų atstovais šventės dalyviai leisis į tiriamąją kelionę po mokslo pasaulį. Dalyvaudami dvi dienas truksiančiame festivalio renginyje lankytojai susipažins su naujausiais mokslo pasiekimais ir patys išbandys įvairias technologijas, atliks eksperimentus bei diskutuos su įvairių mokslo sričių specialistais.
Rengiant festivalio programą dalyvavo ne tik aukštosios mokyklos ir kolegijos, bet ir verslo įmonės. Šventėje sužinosite apie mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ MTEP centrus, jų laboratorijas, turimą įrangą ir atliekamų mokslinių tyrimų kryptis. „Šviesos“ leidykla, „Pegaso“ knygynas supažindins su naujais leidyklos parengtais chemijos, fizikos, kitų sričių mokslo leidiniais, kurių galėsite įsigyti. Lankytojai bus supažindinti su „Hitachi“ korporacija ir jos veikla Lietuvoje, išgirs apie kompanijos sukurtus inovatyvius sprendimus ir jos vaidmenį Visagino atominės elektrinės projekte. Erdvę informacinių technologijų kūrybos profesionalams sukurs UAB „TeleSoftas“, UAB „SneakyBox“, UAB „ADEO WEB“ bei Projekt - Dizaino studija. Kompanijos „Aqua Lingua“ įkūrėja, grafikos dizainerė Rūta Mickienė parodys, kaip kiekvienas iš mūsų gali sukurti autorinį meno kūrinį. „Aqua Lingua“ (lot. vanduo, kalba) technologija, sujungdama tokias skirtingas sritis kaip fotografija ir fizika, suteikia galimybę kiekvienam tapti kūrėju. Tereikia garso – balsu ištartos frazės, sveikinimo, sugrotos ar sudainuotos melodijos, netgi knarkimo.
Mokslo festivalio diena Kauno technologijos universitete (KTU) rugsėjo 11 d. žada būti itin aktyvi ir darbinga: apsilankysite laboratorijose, kur gimsta nauji produktai ir technologijos, pradedant funkcinėmis maisto medžiagomis ir baigiant išmaniaisiais drabužiais, virtualios realybės sistemomis bei išmaniąja elektromobilių įkrovimo stotele. Galėsite išbandyti KTU Transporto prie-monių inžinerijos programos studentų sukurtą eksperimentinį hibridinį automobilį (elektromobilį). Sužinosite, kodėl ir kaip dizainas vis plačiau integruojamas į įvairias sritis: verslą, mokslą, socialinį, paslaugų sektorių ir kaip veikia „Bloomberg“ finansų rinkų laboratorija.
Ar žinote, kad Kauno rajone veikianti įmonė „Garlita“ gamina megztinius armijai pa-gal NATO pripažintus techninius standartus? Šie megztiniai prisotinti vitamino E, saugantys nuo uodų ir kitų vabzdžių, atsparūs pjūviams, aštriems daiktams ar karščiui. Juos perka kone viso pa-saulio specialieji būriai, kariuomenės, saugos tarnybos, NATO. Ekskursijos metu išgirsite ir apie profesinių gebėjimų reikšmę planuojant karjerą.
Klaipėdos universiteto Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultete pamatysite inži-nerijos studentų ir dėstytojų suprojektuotą ir pagamintą pneumobilį, susipažinsite su šiuolaikinės 3D projektavimo ir simuliavimo programinės įrangos „SolidWorks“ galimybėmis.
Šiauliuose jūsų lauks renginys „Šokolado paslaptys“. Apsilankę „Rūtos“ šokolado mu-ziejuje, susipažinsite su šokolado gamybos istorija. Susitiksite su technologu, stebėsite gamybos procesą, pamatysite, kaip „Rūtos“ saldainių fabrike šokoladas derinamas su rudens gėrybėmis, degustuosite šaltyje ...

Paskirtos Lietuvos Respublikos Prezidentų stipendijos

2015-07-14 Peržiūrėjo:1144

Geriausiems Lietuvos studentams paskirtos vardinės LR prezidentų stipendijos. Kazio Griniaus, Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko stipendijos ateinančiais mokslo metais už puikius akademinius pasiekimus atiteks dvidešimt aštuoniems universitetų ir kolegijų studentams. Skaitykite https://www.smm.lt/web/lt/pranesimai_spaudai/geriausiems-lietuvos-studentamsvardines-lr-prezidentu-stipendijos_1

Vizitas Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN)

2015-07-13 Peržiūrėjo:984

LMA tikrasis narys, Vilniaus universiteto (VU) rektorius Artūras Žukauskas, J. E. ambasadorius Ženevoje Rytis Paulauskas, LMA tikrasis narys, VU mokslo prorektorius Rimantas Jankauskas, VU MIF prodekanas dr. Linas Bukauskas, LMA tikrasis narys, Kauno technologijos universiteto Medžiagų mokslo instituto direktorius Sigitas Tamulevičius, LMA Organizacinio skyriaus vadovas dr. Andrius Bernotas, menų centro „Rupert“ atstovai Darius Žakaitis ir Justė Jonutytė bei verslininkas Žilvinas Marcinkevičius 2015 m. liepos 8 d. apsilankė Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN).

Vizito metu jie susitiko su greitintuvų ir technologijų direktoriumi Frédérick Bordry ir kitais CERN atstovais, išsamiai aptarė Lietuvos asocijuotos narystės CERN galimybes, bendradarbiavimą medicinos, lazerių ir informacinių technologijų srityse, į Lietuvą 2015–2016 metais atvešimų parodų detales, taip pat ir galimą bendradarbiavimą meno srityje. Šis susitikimas – svarbus žingsnis narystės CERN ir Lietuvos bei Europos mokslo pažangos link.

Trumpas ambasadoriaus Ryčio Paulausko ir LMA tikrojo nario, Vilniaus universiteto rektoriaus Artūro Žukausko pokalbis, apibendrinantis vizitą Europos branduolinių tyrimų organizacijoje (CERN):

https://www.facebook.com/479921152091721/videos/vb.479921152091721/863765977040568/?type=2&theater

Sveikiname

2015-07-07 Peržiūrėjo:643


Nuoširdžiai sveikiname Lietuvos mokslų akademijos narį prof. habil. dr. Zigmą ZINKEVIČIŲ, Valstybės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanotą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.
Pasak Prezidentės, kuriant Lietuvos valstybę svarbus yra mokslo ir meno žmonių indėlis. Jų dėka išsaugome brangiausią vertybę – lietuvių kalbą, šia kalba kuriame originalią literatūrą, o šiuolaikinė lietuvių kultūra drąsiai skinasi kelią į kiekvieną Lietuvos miestelį bei pasaulio didmiestį.
Plačiau – http://alkas.lt/2015/07/06/valstybe-stiprinantiems-zmonems-iteikti-apdovanojimai/

Vilniaus universiteto sudarytas sandoris kol kas Lietuvoje neturi analogų

2015-07-07 Peržiūrėjo:725

Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas ir VU Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimo skyriaus vedėjas prof. Virginijus Šikšnys pristatė išskirtinę Vilniaus universiteto intelektinės nuosavybės licenciją, kurią įsigijo Jungtinių Amerikos Valstijų kompanija „DuPont Pioneer“ („DuPont“).
Skaitykite http://naujienos.vu.lt/pranesimai-spaudai/vilniaus-universiteto-sudarytas-sandoris-kol-kas-lietuvoje-neturi-analogu/

Paskirtos LMA jaunųjų mokslininkų stipendijos

2015-06-23 Peržiūrėjo:880

2015 m. birželio 23 d. įvyko LMA prezidiumo posėdis. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, remdamasis mokslų skyrių ekspertų komisijų LMA jaunųjų mokslininkų stipendijoms gauti siūlymais, paskyrė 2015–2016 m. Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų stipendijas. 2015 m. birželio 23 d. LMA prezidiumo nutarimas Nr. 39

Baltijos–Amerikos Laisvės fondas kviečia teikti paraiškas į Baltijos–Amerikos Dialogo programą

2015-06-15 Peržiūrėjo:759

Baltijos–Amerikos Laisvės fondas kviečia teikti paraiškas į Baltijos–Amerikos Dialogo programą. Paraiškos priimamos iki rugsėjo 1 d.
Kvietimas teikti paraiškas
Daugiau informacijos apie programą rasite: http://www.balticamericanfreedomfoundation.org/baltic-american-dialogue/

LMA tikrasis narys prof. Juozas Augutis išrinktas VDU universiteto rektoriumi

2015-06-11 Peržiūrėjo:708

LMA tikrasis narys prof. Juozas Augutis išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi.
Apie tai 2015 m. birželio 9 d. Vytauto Didžiojo universitetas praneša savo tinklalapyje www.vdu.lt

„Išrinktas VDU rektorius, patvirtinti prorektoriai“. Skaitykite   

VU mokslininkų sukonstruotas prietaisas tarnaus CERN‘e

2015-05-20 Peržiūrėjo:655

Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto (VU TMI) komanda, vadovaujama prof. Juozo Vidmančio Vaitkaus, vykdydama FP7 programos Europos ateities greitintuvų detektorių infrastruktūros tobulinimo projektą AIDA, įdiegė CERN‘e radiacijos lauko kontrolės prietaisą, pagrįstą efektu, kuris atrastas Vilniaus universitete. Skaitykite

Kam reikalinga Lietuvos mokslų akademija ir 120 akademikų?

2015-04-30 Peržiūrėjo:1229


Lietuvos mokslų akademijos prezidento prof. Valdemaro Razumo interviu apie Akademiją ir jos veiklą. Skaitykite   

Sveikiname prof. Arvydą Virgilijų Matulionį

2015-04-22 Peržiūrėjo:1495

2015 m. balandžio 16 d. Daugpilio universitete Lietuvos socialinių tyrimų centro vyriausiajam darbuotojui LMA tikrajam nariui prof. Arvydui Virgilijui Matulioniui ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof. Manuelai Tvaronavičienei suteikti Daugpilio universiteto daktaro honoris causa vardai. Žiūrėkite http://www.lstc.lt/

Naujuoju Mykolo Romerio universiteto rektoriumi išrinktas doc. dr. Algirdas Monkevičius

2015-04-10 Peržiūrėjo:1340

2015 m. balandžio 8 d. Mykolo Romerio universiteto taryba išrinko naująjį universiteto vadovą. Juo tapo docentas dr. Algirdas Monkevičius.
Rektorių penkerių metų kadencijai Taryba išrinko vienbalsiai. Šiuo metu doc. dr. A. Monkevičius dirba MRU Politikos ir vadybos fakulteto dekanu.
Daugiau informacijos – Mykolo Romerio universiteto svetainėje

Apie mokslo populiarinimą ir jo priešus

2015-04-01 Peržiūrėjo:1399

Atviras laiškas ne tik „Lietuvos ryto“ žurnalistams. Yra leidinių, kartais nustebinančių keistais interviu, kuriuose kalbinami anoniminiai pašnekovai. Pastarieji, nepateikdami rimtų argumentų, mėgina niekais paversti arba sumenkinti savo srities profesionalų darbus. Tai toks keistas žanras, kurio pagrindinis tikslas – sukelti abejones.
Taip nutiko praėjusį šeštadienį, kovo 28 d., kuomet „Lietuvos ryto“ žurnalistė, kalbindama kažkokios įmonės vadovą Rimą apie Rusijos specialiųjų tarnybų pastangas jį užverbuoti, uždavė klausimą apie Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva leidžiamą mokslo populiarinimo knygų seriją. Jos pašnekovas, tarsi to ir telaukęs, autoritetingai pareiškė: Man teko vartyti tas knygas. Jų turinys panašus į idėjas, kurias skleidė asmenys, dabar atsidūrę teisėsaugos akiratyje. Jose pasisakoma prieš tradicines vertybes, iškreipiama evoliucija ir mokslo raida.  Manau, tokios knygos naudojamos protams maišyti, jos iš tiesų kompromituoja mokslą ir jį tam tikra prasme paneigia.
Be abejo, šie teiginiai yra kliedesiai. Tokį būdą – sukeisti sąvokas vietomis, juoda paversti balta labai aktyviai naudoja kaimyninės rytų šalies žiniasklaidos priemonės. Jeigu žurnalistė būtų atidžiau pasidomėjusi knygomis ir jų autoriais, būtų sužinojusi, kad Mokslo populiarinimo knygų serijoje, kuria siekiama skatinti visuomenės kritinį mąstymą, supažindinti su naujausiomis mokslo tyrimų tendencijomis ir naujų technologijų taikymo sritimis, pasirodė žymiausių pasaulio mokslininkų, populiarintojų veikalai, įvertinti prestižinėmis premijomis. Paleontologo Neilo Shubino „Žuvis tavyje“, biochemiko Nicko Lane „Gyvybės triumfas“, genetiko Spencerio Wellso „Pandoros sėkla“, kosmologo Michio Kaku „Ateities fizika“, klimatologo Briano Fagano „Ilgoji vasara“ ir kitų autorių knygos pasaulyje yra susilaukusios didžiulio skaitytojų dėmesio ir puikaus įvertinimo. Lietuvos skaitytojams jas atrinko ir vertino įvairių sričių Lietuvos mokslininkai.
Pakanka pasakyti, kad, pavyzdžiui, knygos „Trečioji pramonės revoliucija“ autoriaus J. Rifkino idėjos jau dabar tapo Europos Sąjungos, Kinijos, kai kurių kitų pasaulio šalių ekonomikos plėtros strategijų pagrindu siekiant didinti valstybių konkurencingumą inovacijų srityje, skatinti visuomenės gerovę. Europos Parlamento Pirmininkas Hansas Gertas Pėteringas savo kalboje Europos Sąjungos antrojoje Piliečių Agoroje dar 2008 m. pareiškė: Ant kortos pastatyta labai daug – Europos Sąjungos ateitis. Neturėtume būti tokie patenkinti savimi, kad ateitimi laikytume tik tai, kas ateis po mūsų. Privalome nepraleisti progos įžengti į Trečiąją pramonės revoliuciją: ji teikia mums galimybę pastatyti Europos ekonomiką ant nukreipto į ateitį ir tvaraus pagrindo ir šitaip užtikrinti ilgalaikį jos konkurencingumą.
Europos Parlamentas  2011 metais įteikė deklaraciją Europos Tarybos Pirmininkui ir Europos Komisijos Prezidentui, prašydami parengti detalų „Trečiosios pramonės revoliucijos“ energetikos strategijos planą, kad jį būtų galima įgyvendinti šalyse narėse.
Šį puolimą galima būtų aiškinti tuo, kad pastaruoju metu Lietuvos mokslų akademija, jos nariai aktyviai dalyvauja atlikdami Statute įvardytas funkcijas: atlieka svarbias ekspertizes (pvz., parengė studiją „Skalūninių geologinių formacijų genezė ir angliavandenilių gavyba“), ugdo mokslinę visuomenės kultūrą mokslo populiarinimo projektais, skatina jaunųjų mokslininkų veiklą. Akivaizdu, jog ne visiems patinka tokia veikla, tad mėginama pasinaudoti taip vadinamų „naudingų idiotų“ pagalba sukeliant nepasitikėjimą. Esame įsitikinę, jog tokie negrabūs bandymai diskredituoti Lietuvos mokslų akademijos veiklą atsisuks prieš pačius šios akcijos iniciatorius.

Lietuvos mokslų akademijos informacija

Kaune išdalinti auksiniai scenos kryžiai

2015-03-30 Peržiūrėjo:1212

SVEIKINAME LMA TIKRĄJĮ NARĮ PROF. GIERDIŲ KUPREVIČIŲ, pelniusį 2014 metų Padėkos premiją ir Auksinį scenos kryžių už muzikinės kūrybos teatrui visumą ir žanrinę įvairovę.

Skaityti daugiau: http://kaunas.kasvyksta.lt/2015/03/27/kultura/kaune-dalinami-auksiniai-scenos-kryziai/#ixzz3VnY8LGHj

Skelbiamas mokslo premijų nusipelniusiems užsienio lietuviams mokslininkams apdovanoti konkursas

2015-03-20 Peržiūrėjo:557

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija skelbia mokslo premijų nusipelniusiems užsienio lietuviams mokslininkams apdovanoti konkursą ir kviečia teikti siūlymus.
Dokumentai premijoms gauti priimami iki 2015 m. gegužės 31 d.

Detaliau apie konkursą ministerijos interneto svetainėje http://www.smm.lt/web/lt/konkursai/kiti-konkursai



 

Baltijos–Amerikos Laisvės fondas skelbia naują Tyrėjų stipendijos programos konkursą

2015-03-17 Peržiūrėjo:680

Baltijos–Amerikos Laisvės fondas siūlo puikią galimybę Lietuvos mokslininkams gauti finansavimą savo moksliniams tyrimams Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Skelbiamas naujas Tyrėjų stipendijos programos konkursas. Paraiškas Tyrėjų stipendijai gauti teikite iki 2015 m. balandžio 1 d.
Informaciją apie programą ir konkurso sąlygas rasite čia: http://www.balticamericanfreedomfoundation.org/research/
Baltijos–Amerikos Laisvės fondas siūlo puikią galimybę Lietuvos, Latvijos ir Estijos viešosioms, mokslo įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir valstybinėms įstaigoms ir institucijoms pasinaudoti Baltijos–Amerikos Dialogo programa.
JAV ekspertų, atvyksiančių į Baltijos šalis, priėmimo išlaidoms padengti. Lėšos suteikiamos padengti logistikos išlaidas – tarptautiniai skrydžiai, apgyvendinimas, maistas ir kelionės regiono viduje. Ypač skatinamos programos, kuriose numatytas skirtingų Baltijos šalių tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir galimas studentų dalyvavimas. Granto suma iki ,000
BAFF pristato naują Baltijos-Amerikos Dialogo programos skyrių, kuriame Baltijos šalių mokslininkai, ekspertai, lektoriai, siekiantys dalyvauti ir skaityti pranešimus aukšto lygio mokslo konferencijose, seminaruose, paskaitose ar panašiuose renginiuose, gali pateikti paraiškas kelionės išlaidoms į JAV padengti. Granto suma iki $ 5,000.
Paraiškos į Baltijos-Amerikos Dialogo programą priimamos iki 2015 m. balandžio 15 d.
Daugiau informacijos apie programą ir konkurso sąlygas rasite: http://www.balticamericanfreedomfoundation.org/baltic-american-dialogue/

Akademija kelyje į Nepriklausomybę

2015-03-09 Peržiūrėjo:676

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba (vėliau pavadinta Atkuriamuoju Seimu) priėmė vieną reikšmingiausių Lietuvos istorijoje sprendimų – atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. 25-erių metų sukaktis įvairiais renginiais minima Lietuvoje ir užsienyje. 2015 m. kovo 6 d. LR Seime vyko konferencija  25 METAI LAISVĖS. PATIRTIS IR PERSPEKTYVOS (I dalis), kurią organizavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas, Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos Respublikos Seimas. Konferenciją atidarė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas. Pranešimus skaitė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, LMA nariai, žurnalistai, mokslo bendruomenės atstovai.

 Prof. V. Razumo pranešimas „Akademikai kelyje į Nepriklausomybę“  

2015 m. kovo 9 d. 13 val. bus įteiktos 2014 m. Lietuvos mokslo premijos

2015-03-04 Peržiūrėjo:767

2015 m. kovo 9 d. 13 val. Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) bus įteiktos 2014 m. Lietuvos mokslo premijos. Iškilmėse dalyvaus, premijas teiks, LMP laureatus sveikins Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisijos pirmininkas prof. Valdemaras Razumas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, LMP komisijos pirmininko pavaduotojas prof. Rimvydas Petrauskas, LMP komisijos sekretorius prof. Domas Kaunas.

Renginio programą skaitykite http://lma.lt/components/com_rseventspro/assets/images/files/LMPK_ekvietimas.pdf

Tiesioginę transliaciją  žiūrėkite http://www.delfi.lt/video/gyvai/lietuvos-mokslo-premiju-laureato-diplomu-teikimo-iskilmes.d?id=67333428

INFOBALT į jaunųjų mokslininkų ateitį investavo 30 tūkst. eurų

2015-03-02 Peržiūrėjo:637

INFOBALT į jaunųjų mokslininkų ateitį investavo 30 tūkst. eurų

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų industrijos asociacija „INFOBALT”, bendradarbiaudama su IT verslo įmonėmis, jaunųjų mokslininkų skatinimui per penkerius metus skyrė 30 tūkst. eurų. Per šį laikotarpį įsteigta iš viso trisdešimt nuo 200 iki 3000 eurų dydžio įvairios paskirties stipendijų.

Į asociacijos „INFOBALT“ teikiamas stipendijas kiekvienais metais gali pretenduoti Lietuvos mokslų akademijos organizuojamos Jaunųjų mokslininkų konferencijos laureatai. Šiais metais laureatai buvo atrinkti iš 40 kandidatų. Beveik 5,8 tūkst. eurų stipendijų fondas šiemet skirtas trims vardinėms ir penkioms paskatinamosioms „INFOBALT” stipendijoms.

„Bendradarbiavimas su mokslu – viena pagrindinių mūsų įmonės „INVL Technology“ vertės auginimo prielaidų, todėl remiame jaunuosius protus ir norime, kad stipendijų būtų daugiau, jos padėtų įgyvendinti progresyvias idėjas“, – sakė Kazimieras Tonkūnas, „INVL Technology“ direktorius, generalinis „INFOBALT“ stipendijų rėmėjas ir vertinimo komisijos narys.

Asociacijos „INFOBALT” Inovacijų vadovo Andriaus Plečkaičio nuomone, steigiamomis stipendijomis siekiama ne tik įvertinti jau atliktus darbus, tačiau ir paskatinti jaunuosius akademinės visuomenės atstovus pritaikyti sukauptas žinias. „Siekiant realių pokyčių visuomenės gyvenime ar ekonomikoje, norime tyrimų rezultatus panaudoti kuriant inovacijas, o jaunimą paskatinti tyrimams rinktis aktualias temas. Balandžio mėnesį planuojame paskelbti naują iniciatyvą – sudarysime galimybes doktorantams rinktis verslo įmonių iškeltas temas, kuriose pasiekus gerų rezultatų įmonės galėtų jais naudotis sumokėdamos jauniesiems tyrėjams iš anksto sutartyje numatytą piniginį prizą. Panašų modelį jau esame išmėginę kartu su DEMOLA Vilnius – Vilniuje bei Kaune nuolat vyksta studentų komandų darbas su įmonių iškeltomis idėjomis sprendžiant konkrečias problemas. Šiuo atveju iš verslo tikimės daugiau žinių reikalaujančių ir sudėtingesnių, tačiau taip pat orientuotų į konkretų taikymą ir rinkos poreikius idėjų“, – apie naują „INFOBALT“ stipendijų vystymosi etapą pasakoja A. Plečkaitis.

Siekiant pagrindinio „INFOBALT“ stipendijų tikslo – skatinti tyrimuose sukauptų žinių taikymą praktikoje, versle ir IT panaudojimą tyrimuose, fizinių ir technologijų mokslų krypčių jaunųjų mokslininkų tiriamuosius darbus vertino IT verslo atstovų komisija.

Didžiausia 2400 eurų dydžio stipendija šiais metais skirta KTU doktorantui Andriui Petrėnui, kuris pristatė darbą apie paroksizminio prieširdžių virpėjimo ambulatorinės stebėsenos sistemą. „Labai svarbu anksti nustatyti prieširdžių virpėjimą, nes ankstyvoje ligos stadijoje dar būna efektyvių terapijos priemonių. Vėliau liga progresuoja ir tenka ilgus metus naudoti vaistus. Mano pasiekimas yra tas, kad sukurtas metodas gali atpažinti net pačius trumpiausius, pirminius prieširdžių virpėjimo epizodus, trunkančius vos dešmimtis sekundžių. Gautas įvertinimas tikrai pakėlė motyvaciją atkakliai dirbti toliau. Išdalintos stipendijos yra solidžios, todėl manau, kad konkurencija dėl jų tikrai turėtų būti didesnė”, – pasakoja A. Petrėnas.

KTU doktorantė Solventa Krakauskaitė, laimėjusi 1400 eurų stipendiją, pabrėžia, kad toks jaunimo skatinimo būdas yra efektyvus tuomet, kai jaunas žmogus sugeba tinkamai panaudoti gautą stipendiją. „Pristačiau darbą apie inovatyvų neinvazinio smegenų intrakranijinio slėgio matuoklį, todėl planuoju gautus pinigus skirti šios inovacijos sklaidai. Žinios labai reikalingos, tačiau lygiai taip pat svarbus ir pasiekimų pripažinimas – tai padeda plačiau paskleisti tai, kas susiję su ateities perspektyvomis“, – teigia ji.

VDU doktorantei Jurgitai Mikašauskaitei 1000 eurų stipendija skirta už bioremediacijos technologijų taikymą kreozotu impregnuotiems mediniams geležinkelio pabėgiams utilizuoti. J. Mikašauskaitės nuomone, tokia iniciatyva įtikina glaudžiu verslo ir mokslo bendradarbiavimu. „Nesitikėjau tokio aukšto įvertinimo, todėl dar maloniau, kad idėjos yra pastebimos. Tokios iniciatyvos sukuria erdvę mokslinės veiklos viešinimui ir grįžtamajam ryšiui“, – teigia ji.

Paskatinamosios 200 eurų stipendijos taip pat skirtos FTMC doktorantui Juozui Adamoniui, VU dr. Ramūnui Skaudžiui, VGTU doktorantams Jurgai Šeputytei–Jucikei, Giedriui Balčiūnui bei LEI ir KTU doktorantui Giedriui Gecevičiui. Kandidatai „INFOBALT“ stipendijų konkursui buvo atrinkti iš penktosios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ dalyvių pranešimų.

Vardinės ir paskatinamosios stipendijos jauniesiems mokslininkams Lietuvos mokslų akademijoje buvo įteiktos vasario pabaigoje. Laureatai ir renginio akimirkos – nuotraukų galerijoje.   

Pranešimo žiniasklaidai el. versiją su nuotraukomis ir kitų naujienų archyvu galite rasti čia arba nukopijavę nuorodą į savo naršyklę: http://pranesimai.novamedia.lt/index.php?view&simulate=1&id=1354. „Nova media“ užtikrina nuorodos saugumą. Nuoroda veda į „Nova media“ el. pranešimų sistemą.

Best regards/ linkėjimai Eglė Silkauskaitė Mobile: +370 640 56080 Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Skype: egle_silkauskaite Account Executive at Nova Media Public Relations/ Public Affairs Office: +370 673 39423 J. Galvydzio str. 7/Zygio str. 97, Vilnius www.pranesimai.novamedia.lt www.novamedia.lt

 

 

Paskirtos 2014 metų Lietuvos mokslų akademijos premijos

2015-02-23 Peržiūrėjo:1221

2015 m. vasario 17 d. LMA prezidiumo posėdyje remiantis vardinių premijų komitetų, jaunųjų mokslininkų ir doktorantų bei aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursui pateiktų darbų vertinimo komisijų pasiūlymais bei mokslų skyrių teikimu, buvo paskirtos LMA 2014 m. vardinės premijos, premijos jaunųjų mokslininkų ir doktorantų bei aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursų nugalėtojams, taip pat LMA pagyrimo raštai konkursų dalyviams.

LMA prezidiumo nutarimus rasite - čia.

Mykolo Romerio universiteto taryba skelbia viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti.

2015-02-09 Peržiūrėjo:1612

Skelbiamas viešas konkursas Mykolo Romerio universiteto rektoriaus pareigoms eiti. Konkursas organizuojamas pagal Tvarką (žr. www.mruni.eu), kurią MRU Taryba patvirtino 2015 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 1UT-5.

Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba esantis pripažintas menininkas, turintis pedagoginės ir vadybinės patirties.

Pretendentas privalo pateikti dokumentus, įrodančius suteiktą mokslo laipsnį, pedagoginę ir vadybinę patirtį bei pretendento pasirašytus motyvacinį laišką ir veiklos rektoriaus pareigose penkerių metų programos koncepciją, taip pat kitus dokumentus, kuriuos, pretendento nuomone, tikslinga pateikti konkursui rektoriaus pareigoms eiti, nurodyti savo elektroninio pašto adresą ir kitus kontaktinius duomenis. Pretendentas atsako už pateikiamos informacijos teisingumą ir tikslumą.
    
Pretendentas dokumentus gali pateikti asmeniškai arba siųsti elektroniniu paštu, adresu Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

Pretendentų dokumentai priimami iki 2015 m. kovo 10 d. 16 val. MRU Personalo skyriuje, I-204 kab., Ateities g. 20, Vilnius,  tel. 271 46 66.

MRU rektoriaus rinkimams viešo konkurso būdu organizuoti komisija

Vasario 2d., paskirtos 2014 m. Lietuvos mokslo premijos

2015-02-03 Peržiūrėjo:621

Paskirtos šešios 2014 metų Lietuvos mokslo premijos. Premijos bus teikiamos 2015 m. kovo mėnesio pradžioje. Jų dydis – 101 400 Lt (780 BSI).
Apie laureatus ir jų pristatytus darbus plačiau skaitykite Lietuvos mokslų akademijos parengtame pranešime.

Penktoji jaunųjų mokslininkų konferencija „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“.

2015-02-03 Peržiūrėjo:326

2015 m. vasario mėn. 10 d. 9:00 val., vyks penktoji jaunųjų mokslininkų konferencija „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“. Konferencijos globėjas Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Renginio vieta - Lietuvos moklsų akademija (Gedimino pr. 3, Vilnius).

LMA vyko studijos „Baltijos jūros krantų erozijos problemų analizė ir sprendimo būdai“ pristatymas

2015-01-26 Peržiūrėjo:205

2015 m. sausio mėn. 30 d. įvyko studijos „Baltijos jūros krantų erozijos problemų analizė ir sprendimo būdai“ pristatymas. Renginio vieta - Lietuvos moklsų akademija (Gedimino pr. 3, Vilnius)

Lietuvos mokslų akademijoje vyko Kauno miesto savivaldybės diena

2015-01-22 Peržiūrėjo:291

2015 m. sausio 21d., Lietuvos mokslų akademijoje vyko Kauno miesto savivaldybės diena, kurioje buvo apdovanota 2014 metų Kauno mokslininko premijos laureatė prof. Daiva Rastenytė.

Buvo organizuojamas renginys „Lietuvių kalba doktorantūros studijose“

2015-01-13 Peržiūrėjo:2587

Lietuvos mokslų akademijoje Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos mokslo taryba organizavo renginį „Lietuvių kalba doktorantūros studijose“.  Apie jį skaitykite Anės Grinevičiūtės parengtame straipsnyje „Lietuvių kalbos lygis universitetuose kelia nerimą“ Vilniaus universiteto svetainėje. Sekite nuorodą.

Prof. Habil. Dr. Viktorijai Daujotytei-Pakerienei įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas

2014-12-29 Peržiūrėjo:2074

Lietuvos mokslų akademijos tikrajai narei, profesorei, habilituotai humanitarinių mokslų daktarei Viktorijai Daujotytei-Pakerienei įteiktas Švietimo ir mokslo ministerijos garbės ženklas už nuopelnus Lietuvos mokslui, švietimui ir kultūrai, mokslininkų ir mokytojų ugdymą, kūrybingos lietuvybės stiprinimą. Apdovanojimą profesorei įteikė Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vykusiame iškilmingame renginyje, kuriame profesorė skaitė Metų paskaitą lituanistams, švietimo bendruomenei „Romualdas Granauskas - mokytojams“. Skaitykite plačiau

Lietuvos mokslų akademija skelbia 2014 m. premijų ir stipendijų konkursus

2014-11-19 Peržiūrėjo:717

Lietuvos mokslų akademija skelbia 2014 m. mokslinių darbų konkursus: Vardinių premijų; Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų bei Studentų mokslinių darbų.
Darbai konkursui teikiami LMA svetainės paraiškų registravimo sistemoje. Paraiškos priimamos 2014 m. gruodžio 22 d. 16 val.
Skaitykite plačiau.

2014 metų Lietuvos mokslo premijų konkursui pateikti darbai

2014-11-10 Peržiūrėjo:400

2014 metų Lietuvos mokslo premijų konkursui pateikti darbai.
Daugiau informacijos - Lietuvos mokslo premijų skiltyje.

Išrinkti nauji LMA tikrieji ir LMA užsienio nariai

2014-09-30 Peržiūrėjo:283

2014 m. rugsėjo 30 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas, kuriame buvo išrinkta 15 LMA tikrųjų narių ir du LMA užsienio nariai.

Lietuvos mokslų akademijos tikraisiais nariais išrinkti: Zigmuntas Kiaupa (istorija), Grasilda Blažienė (kalbotyra) (Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius); Ričardas Makuška (chemija), Rimantas Ramanauskas (chemija), Arūnas Krotkus (fizika), Remigijus Leipus (matematika) (Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius); Vilmantė Borutaitė (biologija), Rimantas Jankauskas (medicina), Kęstutis Strupas (medicina) (Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius); Pranas Viškelis (chemijos inžinerija), Darius Danusevičius (miškotyra), Antanas Sederevičius (veterinarija) (Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius); Algirdas Kaliatka (energetika), Genadijus Kulvietis (mechanika), Audrius Sigitas Maruška (medžiagų inžinerija) (Technikos mokslų skyrius).  

Lietuvos mokslų akademijos užsienio nariais išrinkti: Frydrichas Gėcė (Friedrich Gőtze; matematika) Vokietija (Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius) ir Filipas Patsalis (Philippos C. Patsalis; biologija) Kipras (Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius).

Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimas

2014-09-27 Peržiūrėjo:238

2014 m. rugsėjo 25-26 d. Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius pasveikino Lietuvos mokslų akademijoje vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra daugiatautėje Prūsijos visuomenėje“ organizatorius ir dalyvius. Sveikinimą galite peržiūrėti - čia.

Įvyko penktoji apdovanojimų „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ ceremonija

2014-09-23 Peržiūrėjo:230

2014 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje įvyko jubiliejinė penktoji apdovanojimų „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ ceremonija, kurios metu buvo pagerbti 13 Lietuvai ir Sostinei nusipelniusių asmenybių. Tarp jų LMA nariai - prof. Edvardas Gudavičius - už Lietuvos istorijos puoselėjimą, ir prof. Romualdas Grigas - už sociologijos ir etnokultūros darbus, patriotinę veiklą. Plačiau skaitykite - čia.

Lietuvės Solveigos Pakštaitės išradimas Jungtinėse karalystėse įvertintas James Dyson premija

2014-09-18 Peržiūrėjo:188

Lietuvės Solveigos Pakštaitės išradimas Jungtinėse karalystėse įvertintas James Dyson premija.
Daugiau skaitykite - čia.

Baltijos-Amerikos Laisvės fondas skelbia "Tyrėjų Stipendijos" konkursą

2014-09-10 Peržiūrėjo:233

Baltijos-Amerikos Laisvės fondas siūlo puikią galimybę Lietuvos mokslininkams gauti finansavimą savo moksliniams tyrimams Jungtinėse Amerikos Valstijose ir skelbia naują Tyrėjų Stipendijos programos konkursą. Paraiškos Tyrėjų stipendijai gauti gali būti teikiamos iki spalio 30 d.
Informaciją apie programą ir konkurso sąlygas rasite paspaudę - čia.

LR Prezidentė pasveikino prof. Edvardą Gudavičių

2014-09-06 Peržiūrėjo:241

Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas profesoriui Edvardui Gudavičiui minint garbingą 85-ų metų jubiliejų.
Daugiau skaitykite - čia.

Išleistas naujas informacinio leidinio „Lietuvos mokslų akademijos žinios“ numeris

2014-07-17 Peržiūrėjo:227

Išleistas naujas informacinio leidinio „Lietuvos mokslų akademijos žinios“ numeris.
Numerį galite peržiūrėti - čia.

Vyks tarptautinė konferencija "Nanotechnologijos: mokslas ir praktika"

2014-05-15 Peržiūrėjo:234

2014 m. gegužės 15-16 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyks tarptautinė konferencija "Nanotechnologijos: mokslas ir praktika".
Skaityti plačiau. Parsiųsti dalyvio formą

Kviečiame kelti kandidatus į laisvas Lietuvos mokslų akademijos tikrųjų narių vietas

2014-04-01 Peržiūrėjo:216

Kviečiame kelti kandidatus į laisvas Lietuvos mokslų akademijos tikrųjų narių vietas. Peržiūrėti skelbimą.

Baltijos-Amerikos Laisvės fondas siūlo galimybę Lietuvos mokslininkams ir tyrėjams

2014-04-01 Peržiūrėjo:224

Baltijos - Amerikos Laisvės fondas siūlo puikią galimybę Lietuvos mokslininkams  ir tyrėjams  dalyvauti BAFF Tyrėjų stipendijos programoje ir gauti finansavimą moksliniams tyrimams Jungtinėse Amerikos Valstijose. Skelbiamas Tyrėjų stipendijos programos konkursas. Paraiškos Tyrėjų stipendijai priimamos iki š. m. balandžio 1 d. 23.59 val. Išsamią informaciją apie programą ir konkurso sąlygas rasite Baltijos - Amerikos Laisvės fondo interneto svetainėje.

Verslo startuolį įkūręs profesorius A.Žukauskas tapo šviesos burtininku

2014-02-03 Peržiūrėjo:228

Verslo startuolį įkūręs profesorius A.Žukauskas tapo šviesos burtininku.
Lrytas.lt Gedimino Gasiulio straipsnis. Straipsnį skaitykite - čia.

Paskirtos 2013 metų Lietuvos mokslo premijos

2014-02-03 Peržiūrėjo:255

Paskirtos 2013 metų Lietuvos mokslo premijos. Skaitykite daugiau

LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas trejiems metams paskirtas Valstybės apdovanojimų tarybos nariu

2014-01-24 Peržiūrėjo:159

LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas Lietuvos Respublikos Prezidento 2014 m. sausio 24 d. dekretu Nr. 1K-1706 „Dėl Valstybės apdovanojimų tarybos narių skyrimo“ trejiems metams paskirtas Valstybės apdovanojimų tarybos nariu.

Vizitas į Baltarusijos nacionalinę mokslų akademiją

2014-01-24 Peržiūrėjo:237

2014 m. sausio 23-24 d. įvyko LMA prezidento prof. Valdemaro Razumo ir Technikos mokslų skyriaus pirmininko prof. Gintauto Žintelio vizitas į Baltarusijos nacionalinę mokslų akademiją.
Plačiau ataskaitoje.

LMA tikrasis narys prof. Eugenijus Jovaiša išrinktas 2013 m. Tauragės metų žmogumi

2014-01-16 Peržiūrėjo:476

LMA tikrasis narys prof. Eugenijus Jovaiša išrinktas 2013 m. Tauragės metų žmogumi.
Straipsnį tinklalapyje tauragiskis.lt skaitykite - čia.

Atminimo ženklu apdovanoti LMA nariai ir darbuotojai

2013-12-30 Peržiūrėjo:242

2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos prezidento dekretas Nr. 1K-1686 skelbia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 ir 85 straipsniais, apdovanojami Atminimo ženklu už asmeninį indėlį prisidedant  prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 metais Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių piliečiai, tarp kurių šie LMA nariai ir darbuotojai: dr. Andrius Bernotas, prof. Eugenijus Butkus, prof. Benediktas Juodka, prof. Eugenijus Ušpuras. Daugiau skaitykite - čia.

 

 

FacebookTwitterGoogle BookmarksLinkedin