5b52ec52ddf730841117c3a0894b7fb4.jpg

Nauji LMA tikrieji nariai Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje

Prof. habil. dr. Sergej OLENIN (biologija)
 
Gimimo data, vieta. 1958 m. gegužės 4 d. Klaipėdoje.
Išsilavinimas. 1980 m. baigė Kazanės (Rusija) valstybinį universiteto Biologijos ir dirvotyros fakultetą.
Kvalifikacija: 1990 m. SSRS mokslų akademijos A. N. Severcovo Gyvūnų evoliucinės morfologijos ir ekologijos institute apgynė daktaro disertaciją „Rytų Baltijos dugno bestuburių gyvybės formos“ (nostrifikacija 1993-04-05), 2006 m. – Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos institute habilituoto daktaro disertaciją „Svetimos rūšys kaip Baltijos jūros ekosistemų pokyčių veiksnys“(nostrifikacija 2007-11-07).
Klaipėdos universiteto Jūros mokslų ir technologijų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, Gamtos mokslų katedros profesorius, Ekologijos ir aplinkotyros doktorantūros komiteto pirmininkas.
Pagrindinės mokslinės veiklos sritys: hidrobiologija, bentoso ekologija, jūrinių landšaftų ir buveinių ekologija, invazijų ekologija vandens ekosistemose, jūrinės aplinkos būklės indikatorių kūrimas ir testavimas, biologinių invazijų tyrimai, jūrinės aplinkos rizikos vertinimas, dugno buveinių tyrimai.
S. Oleninas yra išskirtinai aktyviai dirbantis mokslininkas jūros ekologijos tyrimuose, sukūrė originalią mokslinių tyrimų mokyklą, šešių sėkmingai apgintų mokslo daktarų vadovas , vadovauja keturiems doktorantams. Ypač daug nuveikė organizuodamas studijų procesą bei doktorantūrą Klaipėdos universitete, yra aktyvus Jūrinio mokslo, studijų ir technologijų slėnio dalyvis, daug nuveikęs šio slėnio kūrimo procese. S. Oleninas aktyviai dalyvauja kelių užsienio šalių universitetų studijų programų įgyvendinimo procese. Dėstė ir dėsto tarptautinius kursus Klaipėdos, Tvarminne, Turku (Suomija), Maasholm, Rostock-Warnemunde (Vokietija), Sankt Peterburgo (Rusija) ir Stokholmo (Švedija) universitetuose. Mokslinius tyrimus vykdo nuo 1993 m. iki dabar Bergene (Norvegija), Turku (Suomija), Rostoke ir Kylyje (Vokietija), Gdynėje (Lenkija). Profesorius yra Baltijos jūros biologų mokslinės organizacijos prezidentas, daugelio tarptautinių organizacijų narys.
Iš viso paskelbė per 130 mokslinių publikacijų, iš jų ISI WOS sistemoje užregistruota per 40 publikacijų.
Mokslo darbų citavimo parametrai: ISI WOS h-rodyklė – 18; Research Gate rodyklė – 31,39;
116 publikacijų, 2884 citavimų; Google Scholar h-rodyklė 33; i10-rodyklė – 70.
2012 m. žurnalo „Veidas“ ir Lietuvos mokslo tarybos rengiamame projekte „Mini Nobelis“ pripažintas iškiliausiu Lietuvos vardą garsinančiu mokslininku biologijos srityje. 2012 m. apdovanotas AB KLASCO premija „Už mokslinę veiklą Fizinių, biomedicinos ir technologijų mokslų srityje, aukštą tarptautinio lygio mokslinių publikacijų gausą, mokslinių darbų reikšmingumą šalies ir Klaipėdos krašto aplinkotyrai“.

Dr. Česlovas VENCLOVAS (biologija)
 
Gimimo data, vieta. 1964 m. gegužės 17 d. Raseinių rajone, Nolėčių kaime.
Išsilavinimas. 1989 m. baigė Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą.
Kvalifikacija: 1993 m. Maskvos universitete (Rusija) apgynė mokslų kandidato „Kodono-antikodono porų susidarymas: sąveikaujančių kodono-antikodono dupleksų, esančių ribosomos A- ir P-srityse, modelis“, (1994 metais Lietuvos mokslo tarybos nostrifikuotas į Gamtos mokslų daktaro laipsnį). Vilniaus universiteto Biotechnologijo instituto Bioinformatikos skyriaus vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas.
Pagrindinės mokslinės veiklos kryptys: baltymų erdvinės struktūros modeliavimas kompiuteriniais metodais; baltymų sekų lyginamoji analizė; baltymų ir nukleorūgščių tretinių struktūrų analizė; baltymų ir nukleorūgščių kompleksų, jų struktūrų ir funkcijų tyrimai; molekulinių DNR replikacijos, rekombinacijos ir reparacijos mechanizmai erdvinių struktūrų kontekste.
Mokslininkas yra dviejų kolektyvinių monografijų bendraautoris, 58 straipsnių (iš jų 56 Thomson Reuters Web os Science duomenų bazės su citavimo rodikliu) autorius, h-indeksas – 22; citavimo indekas – 1763, maksimaliai cituotas straipsnis – 220 kartų. 2000 ir 2005 m. laimėjo Harward Huges medicinos instituto mokslinių projektų konkursus Rytų Europos šalių mokslininkams, dalyvavo pasaulinio masto baltymų struktūrų nustatymo eksperimentuose. Dalyvavo devyniuose mokslo programose ir projektuose. Skaitė 24 kviestinius pranešimus užsienyje. Inovatyvūs produktai, patentai – 3.
Apdovanojimai: 2014 m. VU rektoriaus mokslo premija; 2008 m. Lietuvos mokslo premija; 2005 m. aukščiausio laipsnio valstybės stiupendija mokslininkui; 1999 m. Biologijos ir Biotechnologijos tyrimų programos premija Lawrence Livermore Nacionalinė laboratorija, Kalifornija (JAV).
Stažuotės: 1999–2004 m. Lawrence Livermore Nacionalinė laboratorija, Kalifornija (JAV);
1998–1999 m. Kalifornijos universitetas, Davis, Kalifornija (JAV); 1996–1998 m. Merilendo universitetas (JAV).
Mokslininkų rengimas: mokslininkų bioinformatikų ruošimas Lietuvoje pradėtas tik nuo 2005 m., įkūrus Biotechnologijos institute Bioinformatikos laboratoriją. Č. Venclovui vadovaujant parengta ir apginta pirmoji disertacija; parengė per 10 bakalaurų ir magistrų.
Č. Venclovas yra Šiaurės šalių bioinformatikų draugijos (SocBIN) valdybos narys, Tarptautinės kompiuterinės biologijos draugijos (ISCB) narys, nuo 2010 m. žurnalo „Scientific Reports (Nature publishing group) redakcinės kolegijos narys, nuolatinis mokslinių straipsnių recenzentas tarptautiniuose leidiniuose (Nucleic Acids Res, Bioinformatics, BMC Bioinformatics, Proteins, J Struct Biol ir kt.).

Prof. habil. dr. Daiva RASTENYTĖ (medicina)
 
Gimimo data, vieta. 1962 m. vasario 4 d. Kaune.
Išsilavinimas. 1985 m. baigė Kauno medicinos institutą, 1986 m. – Kauno medicinos terapijos internatūrą, 2002 m. – Kauno medicinos universiteto tretinę neurologijos rezidentūrą.
Kvalifikacija: 1991 m. apgynė daktaro disertaciją „Kauno gyventojų sergamumo ir mirtingumo pagrindinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis pokyčių kryptys (oficialiosios statistikos ir registrų duomenimis)“, 1996 m. – habilituoto daktaro disertaciją „Galvos smegenų insulto epidemiologija: sergamumas, mirtingumas, rizikos veiksniai“. 2007–2013 m. LSMU podiplominių studijų centro dekanė; nuo 2006 m. iki šiol LSMU Neurologijos klinikos vadovė, profesorė; nuo 2013 m. iki šiol LSMU prorektorė studijoms.
Pagrindinės mokslinės veiklos sritys: nuo 1997 m. iki šiol – pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų epidemiologiniai tyrimai. Nuo 2000 m. iki šiol – tyrimai susiję su ištiktųjų galvos smegenų insulto medicinos pagalbos organizavimu, gydymo ir reabilitacijos kaštais, persirgusiųjų galvos smegenų insultu gyvenimo kokybės aspektais, ankstyvos neurodegeneracinių ligų diagnostikos galimybėmis; Parkinsono, Alzheimerio ir kitos neurodegeneracinės ligos. Šia tema profesorė publikavo 67 gausiai cituojamų straipsnių prestižiniuose pasaulio žurnaluose (h-indeksas 21), bendras citavimų (be savicitavimų) skaičius 2635. Profesorė buvo penkių ES finansuojamų projektų koordinatorė (1997-2013) Lietuvoje, vykdė kitus projektaus.
D. Rastenytės organizacinė mokslo veikla ir mokslo žinių sklaida yra aktyvi. Ji yra LR švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Europos Tarybos Alzheimerio ligos tyrimų programos darbo grupėje, IV kadencijos Lietuvos mokslo tarybos narė, Mokslo tarybos kolegijos narė, Mokslo prioritetų ir vertinimo komisijos pirmininkė (2003–2007), žurnalo „Neurologijos seminarai“ atsakingoji redaktorė. 2013 m. žurnalo „Veidas“ „Mini Nobelis“ projekte buvo apdovanota kaip iškiliausia medicinos srities mokslininkė. 2014 m. apdovanota Kauno miesto savivaldybės įsteigta mokslininko premija. Profesorės sukurtos neurologijos mokyklos brandą įrodo devyni parengti mokslo daktarai, penkių sėkmingai apgintų daktaro disertacijų mokslinė konsultantė. Ji yra per 30 sėkmingai apgintų daktaro disertacijų doktorantūros komitetų/tarybų narė, gynimo tarybų narė ir oponentė.


Leave a comment

Make sure you enter the (*) required information where indicated. HTML code is not allowed.

FacebookTwitterGoogle BookmarksLinkedin