5b52ec52ddf730841117c3a0894b7fb4.jpg

Nauji LMA tikrieji nariai ir LMA užsienio narys Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje

 Prof. dr. Romas Lazutka (ekonomika)
Gimimo data, vieta. 1955 m. rugpjūčio 19 d. Radviliškyje.
Išsilavinimas. 1983 m. baigė Vilniaus universitetą.
Kvalifikacija: 1989 m. ekonomikos mokslų kandidatas, 1994 m. docentas, 2008 m. profesorius. Nuo 1989 m. dirba Vilniaus universitete.
Pagrindinės mokslinės veiklos sritys: gerovės valstybė, socialinė politika, apsauga senatvėje, socialinė atskirtis ir skurdas, socialinė parama. Vilniaus universitete ir Socialinių tyrimų institute (vėliau Lietuvos socialinių tyrimų centre) vadovavo daugeliui tyrimų projektų, sutelkė grupes mokslininkų, kurie plėtoja socialinių problemų bei socialinės politikos tyrimus daugiausia iš ekonomikos ir sociologijos mokslų perspektyvos. Vilniaus universitete inicijavo ir vadovavo kuriant naujas I ir II pakopos socialinės politikos studijų programas, yra šių programų komitetų pirmininkas. Vadovaudamas ekonomikos ir sociologijos krypčių doktorantams, skatina ekonominius socialinės politikos tyrimus Lietuvoje. Savo veikla prof. R. Lazutka prisidėjo, kad socialinės gerovės ekonomika ir socialinė politika Lietuvoje įsitvirtintų kaip nauja studijų ir socialinių tyrimų sritis. 2005–2015 m. kartu su bendraautoriais išleido 8 monografijas ir studijas. Paskelbė 13 mokslinių straipsnių tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, 22 mokslinius straipsnius kituose recenzuojamuose periodiniuose bei tęstiniuose tarptautiniuose, užsienio ir Lietuvos leidiniuose. Daugiau nei 20 pranešimų perskaityta tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Per pastaruosius 10 metų vykdyta per 20 mokslinių tyrimų projektų, daugeliui jų vadovauta. Vadovavo 4 doktorantams, sėkmingai apgynusiems disertacijas. Šiuo metu vadovauja 4 doktorantams. Kandidatas yra žinomas tyrinėtojas Lietuvos ir tarptautinei mokslo bendruomenei. Dalyvauja įvairiausiose pasaulio ir Lietuvos organizacijose. Yra European Social Policy Network – Lithuanian expert, European Commission DG Employment and Social Affairs, The European Network for Social Policy Analysis (Espanet), The Foundation for International Studies on Social Security (FISS) narys. ICSW (International Council for Social Welfare) valdybos narys (2004-2010). Kaip ekspertas dalyvauja įvairių valstybinių komisijų ir komitetų veikloje: LR Užimtumo didinimo 2014–2020 metų programos rengimo grupės narys, Sveikatos apsaugos ministerijos kolegijos narys, LR Vyriausybės mokesčių reformos darbo grupės narys, LR Ministro pirmininko 2013 m. liepos 26 d. potvarkiu Nr. 241 sudarytos darbo grupės sveikatos sistemos teisės aktams tobulinti narys, VU Tarybos narys, VU Ekonomikos fakulteto tarybos narys, VU Filosofijos fakulteto tarybos narys (2001-2009), Lietuvos mokslo tarybos narys, Socialinių ir humanitarinių mokslų ekspertas (2008-2013).

Prof. dr. Rimvydas Petrauskas (istorija)
Gimimo data, vieta. 1972 m. spalio 21 d. Vilniuje.
Išsilavinimas. 1997 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą.
Kvalifikacija: Nuo 1998 m. dėstė Senovės ir viduramžių istorijos katedroje lektoriaus, vėliau docento pareigose. Stažavosi Berlyno, Greifsvaldo ir Krokuvos universitetuose, Herderio institute Marburge. 2001 m. lapkričio 16 d. Vilniaus universitete apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją „Lietuvos diduomenė XIV a. pabaigoje – XV a.: sudėtis-struktūra-valdžia“. Nuo 2004 m. – Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto viceprezidentas. Nuo 2007 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Senovės ir viduramžių istorijos katedros vedėjas. Nuo 2012 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas.
Pagrindinės mokslinės veiklos sritys: XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir socialinė istorija, Viduramžių recepcija moderniojoje visuomenėje. 2005–2015 m. vienas ar su bendraautoriais išleido 5 monografijas ir studijas, keturis vadovėlius aukštosioms mokykloms, mokslo taikomųjų darbų ir mokslo šaltinių publikacijų. Paskelbė 36 mokslinius straipsnius recenzuojamuose užsienio ir Lietuvos periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose leidiniuose. Perskaitė 36 pranešimus tarptautinėse mokslo konferencijose, 2 kviestines paskaitas užsienio mokslo tyrimų centruose. Parengė 4 mokslų daktarus, vadovauja 4 doktorantams, 1 podaktarinei stažuotei ir 1 (ilgalaikiam) užsienio stipendininkui. Dalyvavo 3 mokslo projektuose. Kandidatas yra žinomas tyrinėtojas tarptautinei ir Lietuvos istorikų bendruomenei. Yra mokslinių žurnalų „Miestų praeitis“, „Lietuvos istorijos metraštis“, „Lietuvos istorijos studijos“, Rocznik Lituanistyczny“ redakcinių kolegijų narys, mokslinių tęstinių leidinių „Istorijos šaltinių tyrimai“, Ukraina Lithuanica: студiї з iсторiї Великого князiства Литовського redakcinių kolegių narys, tarptautinių mokslo konferencijų organizacinių komitetų narys. Organizavo pirmus 3 nacionalinius Lietuvos istorikų suvažiavimus (2005 m. Vilniuje, 2009 m. Klaipėdoje, 2013 m. Šiauliuose). Sukūrė interneto portalo „Orbis Lituaniae“ www.ldk.istorija.lt – 2012-2013 m. koncepciją ir parašė apie 40 tekstų, dalyvauja TV cikle „Istorijos detektyvai“ (LTV, 2013-2015), kuriant dokumentinius filmus „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“, „Radviliada“. Nuo 2013 metų skaito viešas paskaitas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos temomis Nacionaliniame muziejuje „LDK Valdovų rūmai“, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Bažnytinio paveldo muziejuje ir kitur. Rimvydas Petrauskas yra Tarptautinės mokslinės duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertas (nuo 2008), Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto viceprezidentas (2004–2013), prezidentas (nuo 2013), Vokiečių istorijos instituto Varšuvoje (Deutsches Historisches Institut Warschau) mokslinės tarybos narys (nuo 2008), Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos (Internationale Historische Kommission zur Erforschung des Deutschen Ordens) narys nuo 2012 metų, Mokslo draugijos Torunėje (Towarzystwo Naukowe w Toruniu) narys nuo 2013 metų.

Prof. dr. Rūta Janonienė (menotyra)
Gimimo data, vieta. 1960 m. liepos 14 d. Vilniuje.
Išsilavinimas. 1983 m. baigė Vilniaus dailės institutą.
Kvalifikacija: 1994 m. apgynė disertaciją „Jono Rustemo ir jo mokinių veikla XIX a. I pusėje“. 1983–1989 m. dirbo Lietuvos dailės muziejuje, 1989–1990 m. Istorijos instituto Meno istorijos skyriuje, 1990–1994 m. Kultūros ir meno institute. Nuo 1993 m. Vilniaus dailės akademijos mokslo darbuotoja, nuo 1994 m. jos Dailėtyros instituto direktorė.
Pagrindinės mokslinės veiklos sritys: XIX a. Lietuvos dailės istorija, Vilniaus meno mokyklos profesorių ir mokinių kūryba, pranciškonų observantų meninis palikimas Lietuvoje, Lietuvos bažnyčių dailė. 2005–2015 m. viena ar su bendraautoriais išleido 2 monografijas ir studijas, paskelbė 23 mokslo straipsnius recenzuojamuose periodiniuose, tęstiniuose arba vienkartiniuose mokslo leidiniuose, parašė atskirus skyrius knygoms. Sukūrė devynias mokslo populiarinimo publikacijas, dalyvavo šviečiamuose projektuose. Padarė 3 šaltinių publikacijas ir moksliškai komentuotus vertimus. Parašė 1 vadovėlį, sudarė 9 katalogus. Nuo 1995 m. dalyvauja Lietuvos dailės istorikų draugijos veikloje. 1999–2009 m. buvo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programos Leidybos komisijos narė. Lietuvos kultūros tarybos prie Lietuvos kultūros ministerijos narė, Nacionalinio muziejaus LDK valdovų rūmų Rinkinių komplektavimo komisijos narė. „Lietuvos dailės muziejaus metraščio“, „Vilniaus dailės akademijos darbų. Dailės“ redakcinių kolegijų narė. Jungtinės Vilniaus dailės akademijos ir Kultūros tyrimų instituto doktorantūros komisijos narė. 1999 m. su Italijos vyriausybės stipendija 3 mėnesius stažavosi Sienos universitete (Italija). Remiantis Vilniaus dailės akademijos ir Lenkijos MA Varšuvos Menų instituto mokslinio bendradarbiavimo bei mokslininkų mainų sutartimi keletą kartų stažavosi šio instituto padaliniuose Varšuvoje ir Krokuvoje. 2004–2006 m. dalyvavo Lietuvos istorijos instituto ir Pilių tyrimo centro programoje Vilniaus pilių ikonografijos ir istorijos šaltinių tyrimas. 2006 m. dalyvavo mokslininkų grupės lituanistinių tyrimų projekte Lietuvos dvarai: istorijos ir kultūros šaltinių tyrimai. 2007–2008 m. dalyvavo Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamoje mokslinių tyrimų programoje Sapiegų rūmų interjero architektūra ir dekoras pagal istorinių šaltinių ir natūros tyrimus. 2006–2009 m. dalyvavo vykdant kultūros šviečiamąjį projektą Senieji Lietuvos vienuolynai. 2011-2012 m. dalyvavo LMT remiamame Mokslinių tyrimų projekte Kultiniai LDK atvaizdai: importas ir vietinė sklaida. 2011 m. parengė menotyrinę Tytuvėnų freskų analizę, paminklą restauruojančios įmonės „Kauno restauratorius“ užsakymu. 2012 m. LDM rengtos parodos „Jonas Rustemas – dailininkas ir pedagogas“ koordinatorė. Nuo 2015 m. dalyvauja LMT remiamame Vilniaus dailės akademijos mokslininkų grupių projekte „Tapybos istorija ir teologija: Švč. Mergelės Marijos atvaizdų Vilniaus vyskupijos bažnyčiose restauravimas ir tyrimai“.
2011 m. skirta valstybinė Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Lietuvos bernardinų meninis paveldas: Vilniaus konvento architektūros ir dailės tyrimai (1996-2010)“

Naujasis LMA užsienio narys prof. Ojaras SPARYTIS (Ojārs SPĀRĪTIS) (meno istorija)
Gimimo data, vieta. 1955 m. lapkričio 28 d. Priekulėje, Liepojos r., Latvijoje.
Išsilavinimas. 1979 m. baigė filologiją Latvijos universitete, 1987 m. – meno istoriją ir teoriją Latvijos dailės akademijoje. Laisvai kalba vokiečių, anglų, rusų kalbomis, moka lotynų, lietuvių, lenkų, čekų kalbas.
Kvalifikacija: 1997 m. įgijo daktaro laipsnį (Dr. art.), 1998 m. – habilituoto daktaro laipsnį (Dr. habil. art. title) ir tapo Latvijos dailės akademijos profesoriumi. 1999 m. išrinktas Latvijos mokslų akademijos nariu korespondentu. 2003 m. – tikruoju nariu. Nuo 2012 m. gruodžio 27 d. – Latvijos mokslų akademijos prezidentas.
Pagrindinės mokslinės veiklos sritys: renesanso kultūra Latvijoje ir Europoje, taip pat tyrimai, susiję su meno, architektūros, sakralinio meno ir kultūros paveldo apsauga. Jo prižiūrimi buvo atkurti keli sakraliniai kultūros paminklai Latvijoje: Priekulės , Straupės, Liepupės bažnyčių , Šv. Petro bažnyčia Rygoje ir kt. Dalyvavo atliekant kelių Latvijos dvarų rūmų rekonstrukcijas. O. Sparyčio darbuose daug sąryšio su Lietuva tyrinėjant renesanso, baroko architektūrą. Su Lietuvos mokslininkais dirba pagal bendrus projektus, skaito paskaitas universitetuose, konsultuoja, kartu spausdina mokslinius straipsnius, pvz., Vilniaus dailės akademijos leidžiamame leidinyje „LDK sakralinė dailė: atodangos ir naujieji kontekstai“. Yra 17 monografijų autorius, Latvijoje ir užsienyje paskelbė per 100 straipsnių iš teorijos ir kultūros paveldo apsaugos, per 200 mokslo straipsnių iš meno ir teorijos istorijos, architektūros istorijos ir teorijos, periodizacijos, tipologijos, ikonologijos, emblemų ir simbolikos, renesanso meno, turizmo vadybos ir kultūros paveldo išsaugojimo. Dalyvavo daugiau nei 70 regioninių ir tarptautinių mokslo simpoziumuose ir konferencijose Latvijoje ir užsienyje, tarp jų ir Lietuvoje. Jis yra vienas geriausių specialistų, dalyvavusių ir vadovavusių daugeliui mokslinių tyrimų projektų Latvijoje ir užsienyje. Gerai žinomas ir labai patyręs Latvijos dailės akademijos profesorius, skaito paskaitas, vadovauja daktaro disertacijoms. Kandidatas yra Latvijos UNESCO nacionalinio komiteto pirmininkas, Rygos savivaldybės paveldo komiteto pirmininkas, Kultūros apsaugos paminklų ir aplinkos draugijos pirmininkas, Kultūros ir santykių Latvijos ir Baltijos vokiečiais draugijos pirmininkas, ICOMOS (Tarptautinės paminklų ir paminklinių vietovių tarybos) ir Latvijos dailininkų sąjungos narys. Dėstė Kijevo, Glazgo, Jyväskyla, Tiubingeno, Vilniaus, Nacionaliniame Taipėjus technologijos universitetuose, Florencijos dailės akademijoje. Yra Latvijos ir užsienio šalių valstybinių apdovanojimų kavalierius.



Leave a comment

Make sure you enter the (*) required information where indicated. HTML code is not allowed.

FacebookTwitterGoogle BookmarksLinkedin