5b52ec52ddf730841117c3a0894b7fb4.jpg

2012 metų LMA veiklos kronika

Fizikinės energetikos problemos ir ateities energetika.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius gruodžio 11 d. sukvietė savo narius ir šia tematika besidominančius į diskusiją apie šiandienines energetikos problemas Lietuvoje ir pasaulyje. Diskusiją stebėti turėjo galimybę ir Vilniaus universiteto bei Visagino miesto interneto svetainių lankytojai, nes vyko tiesioginė transliacija.

Skyriaus pirmininkas prof. Feliksas Ivanauskas, pradėdamas diskusiją pažymėjo, kad Lietuvos mokslų akademija visada siekia dalyvauti nagrinėjant aktualias problemas, ir šį kartą Fizikos sekcijos iniciatyva siekiama pažvelgti į energetikos problemas ir jos ateitį iš kitokių pozicijų, palyginti su tuo, kas diskutuojama žiniasklaidoje bei atsakyti į bent keletą klausimų, jaudinančių visuomenę.

Žmonijos iniciatyva spręsti didžiosios energetikos problemas pristatė LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. habil. dr. Algirdas Kaliatka, iliustruodamas kelią, kuriuo šiandiena einama kuriant termobranduolinę energetiką, galinčia iš esmės pakeisti pasaulio energetikos sistemą. Buvo supažindinta ir su tais darbais, kuriuos Lietuvos mokslininkai vykdo bendradarbiaudami šios krypties tarptautinėse programose, kartu pažymėta, kad ši energetikos kryptis galutinai atskleis tik po kelių dešimtmečių.

Ką galima plėtoti energetikos plėtros kryptimi kalbėjo UAB Baltic Solar Energy vadovas Vidmantas Janulevičius, kuris aptarė Saulės energijos naudojimo perspektyvas. Pranešime parodytos šiuolaikinių fotoelektros elementų galimybės, nagrinėtas jų mastas bei demonstruotos Saulės elementų naudojimo galimybės šiuolaikiniuose pastatuose tiek sprendžiant jų aprūpinimą energija, tiek ir suteikiant originalią išvaizdą. Buvo aptarta Saulės energetikos plėtra Lietuvoje ir, bendrovės ateities perspektyvos.

Apie jonizuojančios radiacijos poveikį žmonėms ir grėsmes per branduolinius incidentus kalbėjo pranešėja iš Radiacinės saugos centro Gyventojų apšvitos stebėsenos skyriaus vedėja dr. Rima Ladygienė pabrėždama, kad Lietuvoje jonizuojančios radiacijos stebėsena yra vykdoma ir rezultatai rodo, jog šios radiacijos poveikis yra daug kartų mažesnis už visas leidžiamas normas ir didesnį poveikį jis daro medicininės diagnostikos metu. Ši tema sukėlė diskusiją apie radioizotopus kaupiančius grybus, dėl ko buvo klausiantieji nuraminti, kad jų sukaupta radiacija yra labai žema palyginti su leidžiamomis normomis.

Baimes ir perspektyvos sprendžiant energetikos problemas Lietuvoje ir pasaulyje nagrinėjo VU prof. Juozas Vidmantis Vaitkus. Jis atkreipė dėmesį, kad pasaulyje sėkmingai sprendžiama panaudoto branduolinio kuro problema, nes naujausieji branduoliniai reaktoriai jų labai mažai sukuria, dalis iš panaudoto kuro elementų išskiriamų izotopų naudojami kaip termoelektriniai energijos šaliniai jau kelis dešimtmečius be jokios priežiūros veikiančiuose kosminiuose laivuose, statomi reaktoriai, kuriuose „nereikalingus“ izotopus bus galima „sudeginti“, taip pat jau pradedami diegti reaktoriai, kuriuose „deginamas“ toris, bei jį naudojantys reaktoriai nekuria ilgaamžių radioaktyvių izotopų. Pažymėta, kad tikrosios žmonijos problemos yra sietinos su laisvo deguonies kiekiu atmosferoje. Jo daugiausiai per milijonus metų sukurta fotosintezės keliu, ko dėka ir susidarė dabartinis iškastinis kuras. Todėl atkreiptas dėmesys, kad, sudeginus iškastinį kurą, energetikos problemų gal ir nebebus, nes nebus tų, kurie mėgsta kvėpuoti, o jei tokių dar bus, tai energijos reikės laisvam deguoniui pasigaminti.

Diskusijoje išsamiai kalbėjo akademikas Jurgis Vilemas, atkreipdamas dėmesį į branduolinių reaktorių saugos problemas. Dr. Rimantas Vaitkus, UAB Visagino atominė elektrinė generalinis direktorius, papasakojo apie atliekamus darbus, susietus su naujos branduolinės elektrinės statyba Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse ir paneigė šios elektrinės priešininkų argumentus.
Nagrinėtos tematikos aktualumą liudijo ir po renginio vykusios diskusijos Delfi portale.



Fizikines energetikos problemos ir ateities energetika

Lietuvos mokslų akademijoje 2012 m. gruodžio 11 d. įvyko apskritojo stalo diskusija, Fizikines energetikos problemos ir ateities energetika, kurią organizavo Fizikos, matematikos ir chemijos mokslų skyrius. Diskusijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė: apie Termobranduolinę energetiką - LEI Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas
doc. habil. dr. Algirdas Kaliatka; apie Saulės energijos panaudojimo perspektyvas UAB Baltic Solar Energy vadovas Vidmantas Janulevičius; apie  Branduolinės energetikos objekto poveikio gyventojų apšvitai stebėseną ir jos rezultatus Radiacinės saugos centro Gyventojų apšvitos stebėsenos skyriaus  vedėja dr. Rima Ladygienė; o LMA tikrasis narys prof. Juozas Vidmantis Vaitkus apie Baimes ir perspektyvas sprendžiant energetikos problemas Lietuvoje ir pasaulyje.

Diskusijose taip pat dalyvavo ir savo nuomonę išsakė Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius dr. Rimantas Vaitkus, LMA tikrasis narys, branduolinės energetikos inžinierius prof. Jurgis Vilemas.

Plačiau apie tai 2012 m. gruodžio 12 d.  DELFI, Fizikas: išnaudojus anglį, naftą ir dujas žmonija tiesiog negalės egzistuoti (Sekti nuorodą) MFCHMS mokslinė sekretorė Silva Aukštinaitienė.



Apskritojo stalo diskusija „Lietuvos mokslų akademijos ryšiai su Lietuvos inovatyviais centrais“

Renginį lapkričio 6 d. organizavo LMA Fizikos, matematikos ir chemijos mokslų skyrius kartu su Technikos mokslų skyriumi ir Asociacija INFOBALT.

Diskusijos organizatorius ir vadovas LMA tikrasis narys prof. Feliksas Ivanauskas, tardamas įžangos žodį, apžvelgė Lietuvos mokslų akademijos pasirašytas bendradarbiavimo sutartis su šalies savivaldybėmis ir mokslo bei verslo centrais, inicijuojamus tyrimus ir vykdomą šios krypties veiklą, apibūdino informacinių ir ryšių technologijų (IRT) verslo sektoriaus infrastruktūrą, veiklą, pasiekimus. IRT sektoriui ypač svarbios inovacijos, nes dėl jų diegimo rinkoje atsiranda naujų produktų, vyksta gamybos plėtra, gerėja finansinė būklė ir konkurencingumas. Inovacijų atsiradimą iš dalies lemia mokslinai tyrimai.

Šios diskusijos tikslas - aptarti galimybes stiprinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą inovacijų srityje.

Asociacijos INFOBALT inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis pranešime analizavo inovacijas kaip objektą, jų kūrimo sritis, tyrimų reikšmę inovacijoms atsirasti, kėlė terminų ir sąvokų tikslinimo, mokslo bei verslo veiklų derinimo klausimus. Jis apibūdino mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) kaip procesą, o inovacijas - kaip rezultatą. Verslo požiūriu moksliniai tyrimai - papildomi dideli kaštai. Tačiau verslui mokslinių tyrimų sukurtos inovacijos būtinos siekiant kelti verslo veiklos efektyvumą, gaminti ir teikti rinkai naujų pažangių produktų, išsilaikyti konkurencinėje aplinkoje. Valstybė turi skatinti inovacijų kūrimą remdama ir mokslą, ir verslą.

Informacinių technologijų sektoriuje diegiama daug inovacijų - ir ne tik technologinių, bet ir procesinių. Kuriami ir parduodami ne tik produktai, bet ir patirtis. Todėl jis kvietė susirikusiuosius diskusijai - kaip pagyvinti ir plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas LMA tikrasis narys prof. Eugenijus Butkus patvirtino susitarimų dėl terminų ir sąvokų svarbą mokslo, verslo ir agentūrų atstovams susikalbėti. Be to, jis teigė, kad galima paskaičiuoti mokslo naudą, įvertinti žinias, jų praktinę reikšmę ir prasmę žvelgiant į ateities perspektyvą: „ ... trumpalaikės perspektyvos požiūriu, ekonominės naudos atneša ne moksliniai atradimai, bet techniški technologiniai išradimai. Ilgalaikės perspektyvos požiūriu, ekonominės naudos mokslas atneša tada, kai lėšos jam skiriamos galvojant ne apie mokslo naudą, bet apie mokslo pažangą. Ekonominė nauda yra gretutinis mokslinės pažangos produktas, o ne savaiminis tikslas“. Prof. E. Butkus pateikė informacijos apie Lietuvos mokslo tarybos veiklą finansuojant tarptautinių ir nacionalinių programų projektus.

Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) projektų valdymo departamento direktorės pavaduotojas Ignas Paukštys pareiškė, kad subjektas-įmonė, turėdama idėją, gali ją pasitikrinti LVPA rengdama techninių galimybių studiją. Jeigu toji konkreti idėja ir techninių galimybių studija pasitvirtina, subjektas-įmonė gali gauti paramą įrangai įsigyti jau pačiam prototipui rengti.
Buvo pateikta informacija apie paraiškų sudėtį: informatikos ir ryšių technologijos srities darbai sudaro 2/3 bendro projektų kiekio. 

Mokslo, inovacijų ir technologijos agentūros (MITA) Inovacijų paramos ir technologijų perdavimo skyriaus vedėjas Kęstutis Šetkus savo pranešime apžvelgė IRT sektorių ir supažindino su MITA įtaka šiam sektoriui. Agentūros veiklos pagrindas - inovacijų strategija. Plėtojama nauja iniciatyva - MTEP rezultatų komercinimas, diegiama nauja finansavimo schema, paraiškų ir projektų dviejų lygių vertinimo sistema. Pranešėjas pažymėjo, kad paraiškų ir projektų vertinimai neturi būti kategoriški, nes, kaip rodo praktika, skirtingi ekspertai teikia skirtingus vertinimus. Šis teiginys siejasi su A. Plėčkaičio kvietimu suvienodinti vertinimo procedūrose vartojamus terminus ir sąvokas.

 LMA TMS pirmininkas LMA tikrasis narys prof. Vytautas Ostaševičius, remiantis Andriaus Plečkaičio aiškinimu išradimus priskirti inovacijų kategorijai, informavo, kad Technikos mokslų skyriaus nariai turi išskirtinį išradimų ir patentų skaičių: prof. Kazimieras Ragulskis apie 2500, prof. Rimas Bansevičius - 200, prof. Algimantas Fedaravičius - 114. Tačiau, įsigilinus į esamą situaciją, pagal  inovacijų strategijos dokumentus, mažai kuriama reikšmingų inovacijų, jų paklausa mažėja, menki inovacijų įsisavinimo gebėjimai, konkurencingumas auga nežymiai.
Aukštųjų technologijų įmonių pažangą ribojantys veiksniai: aukštos kvalifikacijos specialistų stoka - 41%; nepakankami finansiniai ištekliai - 19%; verslo sektoriuje tik 1% mokslų daktarų. Daugiausia pastangų reikės didinant darbo jėgos kompetenciją, gerinant energetikos efektyvumą.

Diskusijose kalbėjęs LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas MTEP ir inovacijų sektorių situaciją įvertino kaip neblogą ir pastebėjo, kad tam pasitarnavo šiai sričiai skirtas valstybės dėmesys: 2010 m. Lietuvoje beveik 0,6% BVP buvo investuota į mokslą. Tačiau verslo sektoriaus investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą labai mažos, todėl mažai sukuriama naujų technologijų ir inovacijų. Anksčiau gyvavusi eksperimentinės plėtros sritis su konstravimo biurais ir eksperimentine gamyba išardyta ir buvo prarastas taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų sferų glaudus ryšys. Europos Sąjungos švieslentėje inovacijų srities 2011 m. rodikliai byloja apie blogą Lietuvos padėtį: iš 27 ES šalių Lietuva priskiriama mažiausią inovatyvumo indeksą turinčių šalių grupei (aplenkė tik Latviją ir Bulgariją), tačiau šio indekso augimo tempais nusileidžia šioms aplenktoms šalims. Prof. V. Razumas pateikė tyrėjų, dirbančių MTEP sferoje, pasiskirstymą Lietuvoje: aukštojo mokslo sektoriuje dirba 70%, valdžios sektoriuje - 18%, verslo sektoriuje - apie 12%. Europos Sąjungoje verslo, eksperimentinės plėtros ir inovacijų srityse dirba 46% tyrėjų.

LMA nelieka nuošalėje nuo bendros naujovių kūrimo ir plėtojimo politikos. Bendradarbiavimo su inovatyviais centrais pavyzdys - neseniai pradėtas LMA struktūrinių fondų projektas su Fizinių ir technologijos mokslų centru „FTMC ir LMA veiklos stiprinimas“, skirtas šiuolaikinių personalo, finansų valdymo ir kitoms veiklos formoms tobulinti.

Prof. Laimutis Telksnys pasidalijo patirtimi iš diskusijų su verslininkais ir ES struktūrinių fondų paramos agentūromis: kalbantis su ekspertais, MTEP traktuojama skirtingai. Todėl kyla sunkumų teikiant ir ginant projektus. Jis pasiūlė kaip apibrėžti MTEP naudojant 3 požymius: Trys teiginiai,  pagrindžiantys tai, kad darbas yra moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra - MTEP:
1.  Nurodyti specifinį tikslą sukurti produktą - prietaisą, techninę įrangą, kompiuterių  programinę įrangą, sąsajos įrangą (middleware), sistemą, procesą - ir apibrėžti požymį, nurodantį, kuo numatomas sukurti produktas skiriasi nuo žinomų produktų;
2. Parodyti, kad trūksta žinių specifiniam tikslui pasiekti;
3. Sukurti trūkstamas žinias atliekant mokslinius tyrimus.

Evaldas Kulbokas palaikė prof. L. Telksnio siūlymą patvirtinti vieną MTEP apibrėžimą, kurį vartotų mokslo, verslo ir projektų vertinimo ekspertai. Tuomet minėtų sričių ir institucijų atstovai vienodai įvardytų tuos pačius dalykus.

Prof. F. Ivanauskas, apibendrindamas pranešimus ir diskusijas, pabrėžė, kad kiekvienas kalbėjęs išsakė ir teigiamas, ir kritines nuostatas, siūlė rekomendacijas, kaip ir ką galima tobulinti mokslo ir verslo bendradarbiavimo srityje. Kiekviena įstaiga ir institucija galės koreguoti savo veiklą atsižvelgdama į šias mintis bei siūlomas rekomendacijas. Ir tai bus svarbiausias šio renginio rezultatas. Po metų planuojamame susitikime galima bus aptarti atliktus darbus ir įsitikinti, ar situacija gerėja.

Profesorius padėkojo pranešėjams ir aktyviems diskusijų dalyviams už vertingus siūlymus.
Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus ir Technikos mokslų skyriaus informacija



Knyga, raginanti kurti branduolinės saugos kultūrą „Černobylis. Katastrofos anatomija“ - jau lietuviškai.

Spalio 12 d. LMA mažojoje konferencijų salėje Technikos mokslų skyriui talkinat įvyko ukrainiečių Georgijaus Kopčinskio ir Nikolajaus Šteinbergo knygos „Černobylis. Katastrofos anatomija“ lietuviškojo leidimo sutiktuvės. Knygą susirinkusiems pristatė jos lietuviško leidimo iniciatorius, konsultantas, 1990-1993 m. Lietuvos Respublikos energetikos ministras, 1991-2000 m. LMA narys ekspertas prof. habil. dr. Leonas Ašmantas. Dalyvavo knygos vertėjas Kazys Uscila, prof. habil. dr. Jurgis Vilemas ir leidyklos „Versmė“ vadovas Petras Jonušas.

Knygoje analizuojamos garsiausios atominės jėgainės katastrofos priežastys ir pamokos, ko gero, pirmą kartą nušviečiamas tikrasis Černobylio atominės elektrinės personalo vaidmuo per 1986 metų avariją ir likviduojant jos padarinius. Knygos autoriai - žinomi branduolinės energetikos specialistai, dirbę šioje elektrinėje ir sukaupę didžiulę atominių elektrinių eksploatavimo, vadovavimo branduolinei energetikai ir jos saugos užtikrinimo patirtį.

Išsami informacija apie renginį pateikta leidyklos „Versmė“ svetainėje  (Sekti nuorodą).
Technikos mokslų skyriaus mokslinis sekretorius dr. Bronius Jaskelevičius



Kandidatų į LMA tikruosius narius rinkimai Technikos mokslų skyriuje

Rugsėjo 25 d. įvyko Technikos mokslų skyriaus narių visuotinis rinkiminis susirinkimas. Į tris skelbtas LMA tikrųjų narių laisvąsias vietas (elektronikos ir informatikos, mechanikos ir statybos inžinerijos specialybės) buvo iškelti 6 pretendentai: VU Matematikos ir informatikos fakulteto Programų sistemų katedros vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Romas Baronas, KTU Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto Procesų valdymo katedros profesorius, Automatikos ir valdymo technologijų instituto direktorius prof. habil. dr. Rimvydas Simutis, KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorius prof. habil. dr. Jurgis Kazimieras Staniškis  (informatika ir elektronika); VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių technologijų katedros vedėjas prof. habil. dr. Genadijus Kulvietis ir KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto Matematinės sistemotyros katedros profesorius prof. habil. dr. Minvydas Kazys Ragulskis (mechanika); VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto Tiltų ir specialiųjų statinių katedros vedėjas, profesorius, prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas (statybos inžinerija).

Buvo išklausyti kandidatų į LMA tikruosius narius moksliniai pranešimai: Kompiuterinis bioelektroninių analitinių sistemų modeliavimas (prof. dr. Romas Baronas); Pažangių automatinio valdymo sistemų kūrimas ir taikymai (prof. habil. dr. Rimvydas Simutis); Sudėtingų objektų ir procesų modeliavimo, būsenos įvertinimo bei valdymo metodai ir sistemos: teorija, inovacijos, taikymas (prof. habil. dr. Jurgis Kazimieras Staniškis); Pjezomechaninių sistemų modeliavimas (prof. habil. dr. Genadijus Kulvietis); Netiesiniai reiškiniai ir chaosas mechaninėse sistemose (prof. habil. dr. Minvydas Kazys Ragulskis); Inovatyvūs armuoto betono fiziniai modeliai (prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas). Juose kiekvienas kandidatas pateikė informaciją apie savo mokslo laimėjimus, mokslo organizacinę, visuomeninę bei numatomą veiklą LMA vardu, atsakė į skyriaus narių klausimus.

Išklausius pranešimus, LMA prezidiumo patvirtintos Ekspertų komisijos pirmininkas prof. Juozas Augutis supažindino su kandidatų mokslinės veiklos ir jų dokumentų atitikties keliamiems reikalavimams ir kriterijams patikros rezultatais. Diskusijoje kalbėjo renkamas specialybes atitinkančių mokslo sekcijų pirmininkai, kiti skyriaus nariai. Buvo nutarta į balsavimo biuletenius įrašyti visus 6 kandidatus.

Remiantis slaptojo balsavimo rezultatais, kandidatais į Lietuvos MA tikruosius narius buvo išrinkti Jurgis Kazimieras Staniškis (elektronika ir informatika); Minvydas Kazys Ragulskis (mechanika); Gintaris Kaklauskas (statybos inžinerija) ir pasiūlyta teikti Lietuvos mokslų akademijos narių visuotiniam susirinkimui rinkti juos LMA tikraisiais nariais.
Technikos mokslų skyriaus mokslinis sekretorius dr. Bronius Jaskelevičius
   


Lietuvos kredito unijos tarptautiniais kooperacijos metais

Jungtų Tautų Generalinė Asamblėja šiuos metus paskelbė Tarptautiniais kooperacijos metais. Kas 7-tas planetos gyventojas yra susijęs su kooperacija, Europoje - net kas 5-tas. Kredito unijų dalis Lietuvos finansų sistemoje nuo 2005 m. išaugo beveik 4 kartus, bet dar gerokai atsilieka nuo kitų ES šalių pagal jų teikiamų paslaugų dalį. Rugsėjo 19 d. bendrai Lietuvos kredito unijų ir Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus surengtoje mokslinėje konferencijoje „Kooperatinės bankininkystės plėtros tendencijos ir perspektyvos“ jos dalyviai vaisingai aptarė sėkmės rezultatus bei kylančias problemas.

 Nacionalinių kredito unijų plėtra tampa vis aktualesnė ne tik ekonomine prasme, bet ir sutvirtinant Tautinės valstybės pamatus globalizacijos sąlygomis. ES politikams forsuojant federalizmo plėtrą (bendraeuropinę bankų priežiūrą turėtų lydėti ir griežtesnė nacionalinių biudžetų kontrolė bei didesnės jų dalies perskirstymas į bendrus eurofondus), Lietuvos politinės partijos ieško būdų stiprinti nacionalinės finansų bei kredito sistemos pamatus. Todėl neatsitiktinai Lietuvos kredito unijų skatinimas įrašytas į Nacionalinio susivienijimo „Už Lietuvą Lietuvoje“, į Tautininkų partijos ir kt. politines programas.

Lietuvos kredito unijų fenomenas kaip alternatyva Skandinavijos bankų savivalei ir mūsų valstybės smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) alinimui buvo paremtas išmintingu susidariusios kreditavimo nišos panaudojimu. Vien per paskutiniuosius metus, iš vienos pusės, LB duomenimis, Lietuvos kredito unijų turtas ir pajinis kapitalas išaugo 27-30 % (turtas - iki beveik 2 mlrd. Lt, paskolos - 24 % - iki 1 mlrd.). Tai įspūdingas proveržis mūsų kreditų rinkose. Kita vertus, toks spartus augimas tebesitęsiančios depresyvios konjunktūros sąlygomis neišvengė ir be problemų. 2011 m. Lietuvos kredito unijos patyrė 14 mln. Lt nuostolio (Snoro bankrotas ir Graikijos finansų krizė), per 2012 m I pusmetį beveik ½ unijų patyrė dar 8 mln. Lt nuostolio. Ne tik didiesiems bankams, bet ir kredito unijoms dėl blogų skolų teko labai didinti specialius atidėjinius - per metus net 38 %; jų santykis su suteiktomis paskolomis padidėjo iki 3 %. Todėl, kaip žinoma, ne tik ES bankų sektoriuje imtasi neatidėliotinų priemonių griežtesnei kreditavimo kontrolei, bet ir LB sugriežtino Lietuvos kredito unijų priežiūrą. Ypač atkreiptas dėmesys į būtinybę vengti asocijuotų juridinių asmenų kreditavimo rizikos, o būtent jos nešė ir vienų unijų padidėjusius pelnus, o kitų neišvengtus nuostolius.

Konferencijos dalyviai - unijų vadovai Ramūnas Stonkus, Fortunatas Dirginčius, finansų analitikai Stasys Jakeliūnas, Liutauras Varanavičius, taip pat universitetų dėstytojai - doc. Kęstutis Jaskelevičius, doc. Dalia Kaupelytė, prof. Julius Ramanauskas, Aurelijus Civilkas ir kt. aptarė unijų rizikos valdymo efektyvumo, jo tobulinimo galimybes.

Tikėkime, kad itin spartaus Lietuvos kredito unijų augimo sunkumai bus sėkmingai įveikti, kad prie to prisidės ir „LKU turto valdymo“ UAB, perimsianti probleminių paskolų dalį. Priimtoje konferencijos rezoliucijoje pabrėžiamos Lietuvos kredito unijų galimybės plėtoti savo paslaugas smulkaus ir vidutinio verslo sektoriuje. Taip pat siūloma unijoms ir toliau jungtis į įvairias asociacijas, kurti bendrą rizikos valdymo sistemą, kuri formuotų bendrus ir specializuotus kontrolės standartus. Stiprinant unijų rizikos priežiūrą išreikšta nuomonė, kad nereikėtų joms centralizuotai taikyti griežtesnių reikalavimų, nei taikomi šiuo metu bankiniam sektoriui. Pasisakyta už Lietuvos kredito unijų ir mokslininkų bendradarbiavimo stiprinimą, už vieno iš Lietuvos kooperatinio judėjimo pradininkų -akad. Petro Šalčiaus - tradicijų puoselėjimą. LMA tikrasis narys Antanas BURAČAS.



Adolfo Jucio akademiniai skaitymai

2012 m. rugsėjo 13 d. LMA vyko tradiciniai Adolfo Jucio akademiniai skaitymai. Tai kasmetinis renginys, skirtas teorinės fizikos pradininko Lietuvoje akademiko profesoriaus Adolfo Jucio (1904-1974) gimtadieniui. Jame perskaityti du pranešimai. Pirmąjį pranešimą „Informacinės ir komunikacinės technologijos. Tendencijos“ perskaitė LMA tikrasis narys prof. Adolfas Laimutis Telksnys, kuris supažindino su informacinių technologijų raida ir svarbiausiais proveržiais. Pranešėjas pažymėjo, kad šiemet sukako 50 metų, kai 1962 m. LMA prie tuometinio Fizikos ir matematikos instituto pradėjo veikti akademiko A. Jucio iniciatyva įkurtas skaičiavimo centras, kuriame buvo sumontuotas pirmasis kompiuteris Lietuvoje (tuomet vadintas elektronine skaičiavimo mašina), skirtas moksliniams tyrimams. Kitą pranešimą „Femtosekundinių impulsų saviveikos reiškiniai skaidriose terpėse“ perskaitė Vilniaus universiteto profesorius Audrius Dubietis. Jame buvo aptarti įvairūs sudėtingų šviesos darinių (gijų, superkontinumo) formavimo skaidriose terpėse intensyviame šviesos lauke reiškiniai bei jų valdymo ir taikymo galimybės. LMA tikrasis narys Algirdas Petras Stabinis.



Tarptautinė konferencija „Duomenų bazės ir informacinės sistemos“

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas, Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvos kompiuterininkų sąjunga 2012 m. liepos 8-11 d. surengė Lietuvos mokslų akademijoje 10-ąją tarptautinę konferenciją „Duomenų bazės ir informacinės sistemos“ (BalticDB&IS'2012).

Pasibaigus plenariniams posėdžiams darbas vyko sekcijose organizuojant temines sesijas: „Duomenų bazės“, „Duomenų tyryba ir optimizavimas informacinėse sistemose, „Gyvybingų sistemų modelis kuriant informacines sistemas“, „Debesų kompiuterija ir e-paslaugos“, „Programų vertinimas ir testavimas“,  „Sprendimų paramos sistemos, normos ir samprotavimai“, „IS inžinerijos priemonės ir metodai“, „Pažangios e-mokymosi aplinkos ir technologijos“, „Verslo modeliavimas“, „Doktorantų konsorciumas“. Jose buvo skaityti žymių mokslininkų kviestinių mokslininkų pranešimai, nagrinėjami teoriniai ir praktiniai informatikos mokslo klausimai.

Be Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atstovų, konferencijoje dalyvavo dar 12 šalių mokslininkai.
Konferenciją rėmė Lietuvos mokslo taryba, UAB „Algoritmų sistemos“ ir Informacinių sistemų institutas.
Technikos mokslų skyriaus mokslinis sekretorius dr. Bronius Jaskelevičius.



Integruotų gamtos mokslų dalykų mokymo programų ir mokytojų rengimo problemų aptarimas

2012 m. birželio 5 d. Matematikos, fizikos ir chemijos skyriuje įvyko  išplėstinė diskusija aptariant integruotų gamtos mokslų dalykų mokymo programas ir mokytojų rengimo problemas. Pranešimą apie dabartinę situaciją padarė Lietuvos Edukologijos universiteto (LEU) Fizikos ir technologijos fakulteto dekanas doc. A.Rimeika, jį papildė LEU Gamtos mokslų ir Matematikos ir informatikos fakultetų dekanai doc. B. Šalkus ir doc. E.Maželis. Diskusijoje dalyvavo skyriaus nariai, į klausimus atsakė Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) atstovai. Diskusijoje atskleistos problemos esančios visose mokytojų rengimo grandyse: ydingas „krepšelių“ paskirstymo principas negarantuoja a) reikiamo kiekio mokytojų parengimo, b,c) fizikos, chemijos ir biologijos integruotos disciplinos mokytojų parengimo programos negarantuoja reikiamo lygio mokytojų rengimo ir pedagoginio krūvio apimtį mokyklose bei, d), nepasiekiama, kad didelis dėmesys turi būti skiriamas didaktinių gebėjimų ugdymui bei gilių žinių, būtinų kokybiškam mokymui būtinybę progimnazijos lygmens mokytojams, o taip pat, e) pripažinta, kad  gimnazijos lygyje integruotos disciplinos egzistavimas yra visiškai nepateisinamas. Diskutuotos taip pat ir mokytojų kvalifikacijos kėlimo problemos. Pažymėta, kad visos šios problemos daug kartų aptartos ir su ŠMM vadovybe, teikti pasiūlymai, kaip jas spręsti, tačiau praeitis rodo, kad visa tai yra išklausoma, bet negirdima. Išplėstinėje diskusijoje nuspręsta apibendrinti pateiktus pasiūlymus ir juos teikti ŠMM,  tikintis, kad LMA įsijungiant į problemų aptarimą jos bus išgirstos ir bendromis jėgomis sprendžiamos. LMA prezidentas V.Razumas atkreipė dėmesį į tai, kad Europos ekspertai analizavę vykdomas „Slėnių“ programas pažymėjo, kad ko gero didžiausia problema, kuri iškils juos realizuojant, tiesiogiai siejasi su žmoniškaisiais resursais. O šie resursai tiesiogiai susieti su dabartinių ir ateities moksleivių kokybe, kuri nebus gera, jei nebus parengti motyvuoti ir aukšto lygio fizikos, chemijos, biologijos ir matematikos mokytojai.
Prof. Juozas Vidmantis Vaitkus



Atkurta Lietuvos chemikų draugija

2012 m. gegužės 29 d. Lietuvos mokslų akademijos Chemijos sekcija Vilniaus universiteto Chemijos fakultete organizavo atkuriamąjį Lietuvos chemikų draugijos suvažiavimą. Šia chemikų iniciatyva džiaugėsi ir į susirinkusius kreipėsi Lietuvos fizikų draugijos pirmininko pavaduotojas prof. L. Valkūnas ir Lietuvos matematikų draugijos pirmininkas prof. E. Manstavičius. Jie papasakojo apie draugijų veiklos ypatumus, privalumus ir rūpesčius. Patvirtinus Lietuvos chemikų draugijos įstatus, buvo išrinktas pirmininkas bei pavaduotojas, valdyba, revizijos komisija, iždininkas. Lietuvos chemikų draugijos pirmininku vieningai išrinktas Vilniaus universiteto prorektorius doc. dr. Rimantas Vaitkus, o pavaduotoju - Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto dekanas doc. dr. Eugenijus Valatka. Susirinkusius chemikus sveikino LMA Matematikos, fizikos ir chemijos skyriaus pirmininkas prof. F. Ivanauskas.
Prof. Aivaras Kareiva



Mokslas - gamybai

Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius kartu su Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorija prie LSMU Gyvulininkystės katedros š. m. gegužės 25 d. organizavo mokslinę-gamybinę konferenciją „Mėsinių galvijų veislininkystės teoriniai ir praktiniai aspektai“.

Konferencijos tikslas - aptarti Lietuvos populiacijų mėsinių galvijų selekcijos kryptis ir numatyti būdus selekcijos efektyvumui didinti. Konferencijoje dalyvavo gyvulių augintojai, galvijininkystės asociacijų atstovai, veislininkystės specialistai, mokslo darbuotojai, Žemės ūkio ministerijos atstovai, LR Seimo nariai, žiniasklaidos atstovai. Konferencijoje buvo aptarti Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės įvertinimo laboratorijoje atliktų mokslinių tyrimų, susijusių su gyvulių selekcijos teorinės bazės plėtimu, rezultatai. Pateikti duomenys svarbūs ruošiant mėsinių veislių galvijų Lietuvos populiacijų gerinimo programas, orientuotas į šakos konkurencingumo didinimą ir gyventojų aprūpinimą aukštesnės kokybės biologiškai vertingesne mėsa. Taip pat buvo aptarta šiandieninė galvijų mėsos gamybos sektoriaus ir mėsinių veislių galvijų veislininkystės būklė bei problemos šalyje, veislininkystės teisinė bazė ir jos atitikimas laikmečiui, paramos ir skatinimo mėsinių galvijų veislinės vertės gerinimui ir šakos plėtrai aktualijos, akcentuotas bulių vaidmuo selekcijoje ir pateikti pasiūlymai jų naudojimo efektyvumui didinti.

Diskusijose buvo akcentuotas būtinumas selekcijos programas orientuoti ilgesniam laikui, atsižvelgiant į rinkos poreikius ir vartotojų pageidavimus mėsos kokybei. Kalbėdamas LR Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Jonas Kondrotas pabrėžė mėsinės gyvulininkystės spartesnės plėtros svarbą racionaliau naudojant šalies svarbiausią turtą - žemę, - sukuriant daugiau darbo vietų, stiprinant ūkių ekonomiką ir aprūpinant gyventojus kokybiškesne produkcija. Pabrėžė veislininkystės svarbą kaip efektyviausią svertą didinant šakos konkurencingumą ateityje ir mokslo vaidmenį plėtojant gyvulininkystę - vieną pagrindinių žemės ūkio šakų. Taip pat buvo iškelta keletą klausimų ir problemų, kuriems spręsti reikia mokslo pagalbos. Kalbėta ir apie gyvulininkystės technologų trūkumą gamyboje bei jų rengimo problemas.

LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Zootechnikos ir veterinarinės medicinos mokslų sekcijos narys, LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės  įvertinimo laboratorijos vadovas prof. Vigilijus Jukna



Kaimo kultūrinis paveldas ir jo išsaugojimas visuomenės reikmėms

LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus (ŽŪMMS) nariai į Lietuvos kaimą žvelgia daug plačiau, todėl 2012 05 23 buvo organizuotas skyriaus išvažiuojamasis susirinkimas į Pakruojo rajoną ir skirtas labai aktualiems dabarties klausimams: šalies kaime esantis gausus paveldas, jo problemos bei pritaikymas visuomenės reikmėms.

Savivaldybėje merė Asta Jasiūnienė supažindino su Pakruojo ekonomika, gamtos ištekliais, kultūros paveldo plėtojimu, verslu, aptarė socialines problemas. Geru žodžiu reikia paminėti Pakruojo r. vadovus - čia nebuvo uždaryti nė vieni kaimo kultūros namai, kurie ir dabar veikiantys bendruomenių kultūros žiniai.

Pakruojis yra žemdirbių rajonas, kur derlingose žemėse ūkininkauja 1 564 ūkininkai ir 13 žemės ūkio bendrovių. Jų specializacija - augalininkystė ir gyvulininkystė. Glaudžiai bendradarbiaudami su mokslo institucijomis ir konsultavimo tarnyba gerina rajono žemės ūkio sektoriaus rezultatus.

ŽŪMMS išplėstiniame susirinkime dalyvavo svečiai geologai, kurie taip pat savivaldybėje perskaitė įdomių pranešimų. Apie rajono žemės gelmių tyrinėjimus ir pagal juos sudarytus žemėlapius, Lietuvos devono dolomitų įvairovę ir praktinę reikšmę kalbėjo Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Jonas Satkūnas. Apie stiprių dolomitų naudojimą, plėtros perspektyvas ir gamtosaugą papasakojo GTC Geologijos ir geografijos instituto mokslininkas dr. Vytautas Narbutas. LMA ŽŪMMS pirmininkas prof. Albinas Kusta pakruojiečius supažindino su Lietuvos mokslų akademijos veikla.

Lietuvoje yra gana gausu dvarų, tačiau dėl daugelio priežasčių jie nėra tinkamai tvarkomi. Pakruojui likimas lėmė turėti vieną gražiausių ir įdomiausių šalies dvarų. Klasicistinis Pakruojo dvaras yra didžiausias iki šių dienų Lietuvoje išlikęs dvaro pastatų kompleksas, įtrauktas į kultūros paveldo objektų registrą ir įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausia saugoma paminklosauginė dvaro sodyba. Dvaro teritorijos dalį sudaro nuostabus angliškojo stiliaus parkas. Dvaro sodyba ištęsusi visą kilometrą dešiniuoju Kruojos krantu, iki šių dienų išliko 43 dvaro pastatai. Ansamblio kompozicijos centre - puošnūs dviaukščiai rūmai, statyti XIX a. pirmoje pusėje.

Dvarvietė pirmą kartą minima 1531 m. Nuo 1786 m. (iki 1944 m.) dvaro savininkais buvo fon der Roppų giminė. XVIII a. pab. barono Vilhelmo fon der Roppo iniciatyva ir lėšomis pradėta statyti dvaro sodyba ir baigta XIX a. trečiajame dešimtmetyje. Tai buvo labai turtingas meno kūriniais dvaras.

Dabar dvaras priklauso Pakruojo r. savivaldybei, kuri ieško galimybių geriausiam šio paveldo naudojimui pritraukti ir privatų kapitalą.

Įvairių fondų lėšomis rekonstruotame ir sutvarkytame dvare kuriamas Pakruojo muziejus, teikiamos renginių organizavimo, aktyvaus poilsio, apgyvendinimo, teminių ekskursijų bei kitos paslaugos. Pasak rajono merės A. Jasiūnienės, siekiama, kad Pakruojo dvaro sodyba taptų veikiančiu visuomenei skirtu architektūriniu paveldu.

ŽŪMMS Dirvotyros ir agrochemijos komisijai inicijavus buvo aplankytas ir skyriaus narius bei svečius labai sudominęs objektas - AB „Dolomitas“. Su bendrovės darbais bei kasaviete supažindino generalinis direktorius Antanas Bartulis. Tai labai įspūdingas objektas, kuris užima 503 ha. Gamykla pastatyta 1965 m., akcinė bendrovė „Dolomitas“ įkurta 1995 m., privatizavus valstybinę Petrašiūnų gamyklą. Bendrovė išgauna ir apdoroja stipinų sluoksnio dolomitą, susidariusį devono laikotarpiu. Panaudota telkinio dalis nekultivuojama į vandens telkinius ir miškus. Bendrovė gamina ir parduoda aukštos kokybės visų frakcijų plautas dolomito skaldeles, atitinkančias Europos standartus. Ši produkcija naudojama asfalbetonio mišiniams, tiesiant kelius, apdorojant asfalto paviršius, gaminant geležinkelio konstrukcijas, betoną, akmens vatą, stiklą. Be to, gamina smulkius fasuotus ir palaidus dolomitmilčius, kurie efektyviai mažina dirvožemio rūgštingumą. Dabar bendrovė didelį dėmesį skiria investicijoms, šiuolaikinių gamybos technologijų diegimui, darbo sąlygų gerinimui. AB. „Dolomitas“ yra Lietuvos pramoninkų konfederacijos narė.

Visus sudomino ir maloniai nustebino 2011 m. pakruojiečių privataus kapitalo investicijomis pastatytos ir veikiančios 3 vėjo jėgainės.

Be LMA ŽŪMMS skyriaus narių, posėdyje dalyvavo agrarinės srities mokslo institucijų vadovai. Labai gaila, kad negalėjo dalyvauti Kultūros paveldo departamento atstovai, nes jų nuomonė kaimo paveldo klausimais labai svarbi.

ŽŪMMS skyriaus nariai labai dėkingi Pakruojo merei A. Jasiūnienei ir kitiems pakruojiečiams, nuoširdžiai priėmusiems ir parodžiusiems svarbiausius rajono objektus. Taip pat esame dėkingi ir Pakruojo rajono žemiečiui LMA tikrajam nariui Algirdai Railai, daug prisidėjusiam prie šio ŽŪMMS išplėstinio susirinkimo organizavimo. Prof. Veronika Vasiliauskienė.



Chemijos mokslinės veiklos aktualijos FTMC

2012 m. gegužės 18 d. Chemijos institute įvyko LMA MFCHM skyriaus Chemijos sekcijos posėdis „Chemijos mokslinės veiklos Fizinių ir technologijos mokslų centro (FMTC) Chemijos institute, ryšių su pramone ir kitų aktualių problemų aptarimas“.

Posėdyje dalyvavo LMA tikrieji nariai: E. Butkus, V. Laurinavičius, A. Kareiva, A. Malinauskas, E. Norkus, V. Razumas. FTMC direktoriaus pavaduotojai R. Ramanauskas, R. Juškėnas, vyriausieji mokslo darbuotojai G. Niaura, A. Selskis.

Pranešimus apie FTMC Chemijos instituto pastarųjų metų veiklą bei perspektyvas įkūrus FTMC padarė direktoriaus pavaduotojai R. Ramanauskas ir R. Juškėnas. Apie Chemijos institutų atskirų skyrių veiklą fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų srityse, ryšius su pramone papasakojo Organinės chemijos skyriaus vadovas A. Malinauskas bei šio skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas G. Niaura, Katalizės skyriaus vadovas E. Norkus, Medžiagų struktūrinės analizės skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas A. Selskis.
Po pranešimų vykusiose diskusijose kalbėjo visi posėdžio dalyviai. Pabaigoje dalyviai apžiūrėjo ir susipažino su naujausia Chemijos institute įsigyta moksline aparatūra bei modernizuotomis laboratorijomis. Prof. Eugenijus Norkus.



Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos sekcijos narių susirinkimas

Žemės ūkis yra viena svarbiausių Lietuvos ūkio strateginių sričių. Per 20 Lietuvos nepriklausomybės metų buvo siekiama žemės ūkį modernizuoti, pertvarkyti jį į sektorių, taikantį intensyvias ir našias technologijas bei pajėgų konkuruoti bendrojoje ES rinkoje. Palaipsniui gerėja žemės ūkio makroekonominiai rodikliai: didėja Lietuvos žemės ūkyje pagaminamos bendrosios produkcijos kiekis ir pridėtinė vertė. Greta pasiekimų išryškėjo ir nepalankių tendencijų. Nors Lietuva tradiciškai yra gyvulininkystės kraštas ir turi puikias gamtines sąlygas bei eksporto rinkas šiai šakai plėtoti, tačiau gyvulių skaičius pastaraisiais metais pradėjo mažėti. Mažėjant dirbančių žmonių poreikiui žemės ūkyje, kaimo neaplenkė jaunų žmonių emigracija, kaimas sparčiai sensta. Keičiasi kaimo gyventojų pajamų struktūra. Šie pokyčiai rodo, kad siekiant užtikrinti Lietuvos gyventojų aprūpinimą maistu, išsaugoti ūkininkavimo tradicijas ir žemės ūkio verslo tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje, būtina naujai įvertinti žemės ūkio problemas ir laimėjimus bei diskutuoti, koks Lietuvos žemės ūkio modelis yra ekonomiškai ir socialiai pagrįstas.

2012 m. gegužės 16 d. įvyko LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus susirinkimas, kuriame Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė dr. Rasa Melnikienė supažindino su Lietuvos agrarinės ekonomikos institute atliktų tyrimų rezultatais ir pateikė siūlymų dėl Lietuvos nacionalinės žemės ūkio strategijos po 2013 metų įgyvendinant Žaliosios knygos „Lietuvos kaimo ateitis“ prioritetus. Pranešime buvo akcentuojami ES keliami iššūkiai po 2013 metų, pakomentuoti žemės ir maisto ūkio sektoriaus rodikliai, Lietuvos žemės ūkio strateginės analizės rezultatai, pateiktos žemės ūkio prioritetinės kryptys bei Lietuvos nacionaliniai prioritetai.

Susirinkimo dalyviai aktyviai diskutavo dėl Žemės ūkio strategijos bei dėl esamos gyvulininkystės situacijos Lietuvoje.

Antroje susirinkimo dalyje ŽŪMMS Agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos sekcijos pirmininkas prof. Antanas Poviliūnas pristatęs sekcijos veiklą, iškėlė klausimą dėl sekcijos valdymo struktūros pakeitimų ir naujo sekcijos pirmininko rinkimų bei pasiūlė, jo nuomone, labiausiai tinkamą kandidatą - LAEI direktorę dr. Rasą Melnikienę.

Vyko balsavimas, bendru sutarimu LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir kaimo sociologijos sekcijos pirmininke išrinkta dr. Rasa Melnikienė.
Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus inf.



Ar spėjame su technikos pažanga?

Gegužės 15 d. vyko LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ bei Technikos mokslų skyriaus bendras viešas renginys apie mokslo ir technikos pažangą, darančią įtaką žmonių gyvenimo kokybei. Gausiai susirinkusiai Vilniaus mokyklų moksleivių auditorijai LMA tikrasis narys Vytautas Ostaševičius skaitė pranešimą apie dabartinio pasaulio mokslinės ir techninės pažangos laimėjimus. Buvo trumpai apžvelgta dauguma sričių: informacinės technologijos, kosminė technika, nanopalydovai (Žemės stebėjimo sistemos), didysis hadronų kolaideris, robotai, naujai kuriami pažangūs branduoliniai reaktoriai Mirha, mikrosistemos, bioelektromechaninės automatinės nanositemos (BINS), mechatronika medicinoje ir kt. Kaip vieną pavyzdžių jis paminėjo kuriamą automobilį - bolidą, - kurio vienas modelių 1 litru degalų nuvažiavo 4414 kilometrų (2010 m. rekordas). Pažanga ir jos sparta stebina.

Prof. V. Ostaševičius pažymėjo, kad ir Lietuvos mokslininkai savo atliekamais darbais prisideda prie pasaulio mokslo ir technikos pažangos. Tai vyksta dalyvaujant bendrose tarptautinėse programose ir projektuose, dirbant kartu su užsienio mokslininkais. Naujajai 8BP programai, lemiančios mokslo ir technikos pažangos plėtros tempus, 2014-2020 metams numatytas 80 mlrd. eurų finansavimas. Dr. Bronius Jaskelevičius, Aldona Daučiūnienė.



Svarbiausių humanitarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos

Gegužės 15 d. Mokslų akademijoje buvo sutikta neseniai leidyklos Tyto alba išleista knyga Nerimas: svarbiausių humanitarinių ir socialinių grėsmių bei jų pasekmių Lietuvai įžvalgos. Jos autoriai - LMA tikrieji nariai Viktorija Daujotytė, Valentinas Mikelėnas, Arvydas Šliogeris, Aleksandras Vasiliauskas, Vladas Žulkus.   

Šioje knygoje Lietuvos mokslų akademijos tikrieji nariai - literatūrologė, filosofas, istorikas, teisininkas ir ekonomistas - kiekvienas savaip žvelgia į svarbiausias humanitarines ir socialines grėsmes bei jų padarinius Lietuvai. Atsižvelgdami į tai, kad visapuse Lietuvos strateginės situacijos moksline analize nesidomi nei mūsų išrenkamos valdžios, nei biurokratinis aparatas, mokslininkai patys ėmėsi analizuoti humanitarinę, socialinę, ekonominę ir teisinę mūsų valstybės situaciją.

Apie nerimą keliančias grėsmes neatsitiktinai prabilta Mokslų akademijoje - juk būtent čia subrendo Sąjūdžio, Žaliųjų judėjimo ir kitos pilietinės iniciatyvos, mokslininkai vieni iš pirmųjų kėlė Lietuvos nepriklausomybės idėjas ir vieni iš pirmųjų įspėja dėl jai kylančių grėsmių. Kol kas neturime kompleksinės šalies situacijos analizės, atliktos remiantis stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių įvertinimo metodologija. Tokiai analizei atlikti reikia inicijuoti daug išsamių studijų, reikalaujančių visų Mokslų akademijos skyrių ir šalies mokslo institucijų pastangų, o šios knygos autoriai pateikia įžvalgas apie bene svarbiausias - humanitarines - grėsmes ir galimus jų padarinius. Humanitarinis laukas pats bendriausias, labiausiai susijęs su žmogaus gyvenamuoju pasauliu, vis dėlto kone visose šalies gyvenimo srityse juntamas didėjantis humanistinio aspekto trūkumas. Iš šių įžvalgų autorių penketuko net trys humanitarai savitai pateikia humanistinį grėsmių vertinimą, o teisininkas ir ekonomistas apibendrindami komentuoja, ką gali ir ko negali teisė bei ekonomika. Pateiktos grėsmių įžvalgos nėra išbaigtas mokslinis darbas, tačiau jomis siekiama paskatinti tolesnius tyrimus, skirtus analizuoti Lietuvos strateginę situaciją ir aiškintis nacionalinės pažangos strateginius prioritetus.

Viktorija Daujotytė: Valstybė, siekianti ateities, turi gyventi veidu atsigręžusi į kultūrą pačia bendriausia prasme; kultūrai priklauso ne tik opera, knyga, paveikslas ar performansas, kultūrai priklauso ir rūpestis nuošalios mokyklos mokinukais.

Valentinas Mikelėnas: Teismų teisės kuriamoji funkcija kai kuriose valstybėse yra tokia akivaizdi ir agresyviai aktyvi, jog su nerimu imta kalbėti apie tai, kad teismai tapo pačia pavojingiausia valstybės valdžios šaka.

Arvydas Šliogeris: Dvidešimt nepriklausomybės metų parodė visišką mūsų bejėgiškumą beveik visose gyvenimo srityse - ekonomikos, technologijų, administracijos, politikos, kultūros ir intelektualinėje.

Aleksandras Vasiliauskas: Kuo labiau blogėja žmonių gyvenimo kokybė ir sąlygos šalyje, tuo ambicingesni, bet nerealūs ilgalaikiai strateginiai tikslai primygtinai peršami žmonėms.
Vladas Žulkus: Ar Lietuvai tikrai reikalingesni išsilavinę amatininkai, praktikai ir siaurų technologijos mokslų šakų specialistai? Ar tikrai nereikalingi filosofai ir menininkai, neva mintantys verslo uždirbtais pinigais, savo įžvalgomis kartais gąsdinantys visuomenę ir gadinantys gyvenimą politikams?

Gausiai susirinkusioje auditorijoje tą popietę ir buvo diskutuojama šiais klausimais. Renginį vedė leidyklos Tyto alba vadovė Lolita Varanavičienė, dalyvavo knygos autoriai LMA tikrieji nariai Viktorija Daujotytė, Arvydas Šliogeris, Aleksandras Vasiliauskas, Vladas Žulkus. Parengė HSMS mokslinė sekretorė Aurika Bagdonavičienė



Akademiko Aleksandro Čyro atminimo įamžinimas

Gegužės 11 d. VGTU ir TMS Statybos inžinerijos mokslų sekcija organizavo buvusio Vilniaus inžinerinio statybos instituto rektoriaus, LMA akademiko ir TMS Statybos mokslų sekcijos pirmininko Aleksandro Čyro 85-ųjų metinių minėjimą. Renginys vyko Merkinėje, A. Čyro gimtinėje.

Atvykusią iš Vilniaus delegaciją pasitiko Merkinės seniūnas Gintautas Tebėra ir pakvietė į mišias Merkinės bažnyčioje. Per pamokslą kunigas nušvietė Merkinės Čyrų garbingos šeimos ir ypač išgarsėjusio jos nario profesoriaus Aleksandro Čyro gyvenimo kelią bei mokslinius pasiekimus.

Vėliau delegacija kartu su Merkinės bendruomene nužygiavo prie Čyrų šeimos namo. Čia vyko iškilmės, kurių metu buvo atidengta atminimo lenta ant Čyrų šeimos namo, taip pat buvo atidengta lentelė, bylojanti, kad dabar šiai gatvei suteiktas Aleksandro Čyro vardas.

Paskutinis renginio akcentas vyko Merkinės Vinco Krėvės gimnazijoje, kurioje įvadinį panešimą padarė Merkinės seniūnas G. Tebėra, kalbėjo Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Vidas Mikalauskas, prisiminimais apie Aleksandrą Čyrą pasidalijo jo bendramoksliai, bendradarbiai, draugai. LMA tikrasis narys Rimantas Kačianauskas padarė apžvalginį pranešimą apie akad. A. Čyro mokslinę ir administracinę veiklą, nuopelnus diegiant kompiuterizavimo pradmenis į studentų mokymo procesą. Po to koncertavo gimnazijos mokiniai.
Technikos mokslų skyriaus mokslinis sekretorius dr. Bronius Jaskelevičius.



Kaip prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių?

Š. m. gegužės 11 d. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedroje įvyko LMA Vandens problemų tarybos organizuotas seminaras-diskusija „Klimato kaita ir prisitaikymo prie jos problemos Lietuvoje“. Taryba svarstė klimato kaitos priežastis, analizavo kritulių sukeliamų poplūdžių poveikio švelninimo priemones ir jų įgyvendinimo galimybes. Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos Lietuvos teritorijoje padažnės audrų, kils vasaros ir žiemos laikotarpių oro temperatūra, šiltės Baltijos jūros ir Kuršių marių vanduo, kis jo druskingumas, didės sausringumas ir vis dažnesnės taps karščio bangos, taip pat padažnės liūčių ir jų sukeltų potvynių.

Vandens problemų tarybos ekspertai pažymėjo, kad siekiant sumažinti klimato kaitos daromą žalą ir jos prevencijos kaštus, būtina rengti prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas ir įgyvendinti jau numatytas priemones nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis. Platesnis atsinaujinančių energijos išteklių (vėjo, saulės, vandens ir biomasės) naudojimas sudarytų galimybę mažinti iškastinio organinio kuro naudojimą ir su tuo susijusią oro taršą, mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šiems tikslams įgyvendinti labai svarbu veiksmingai naudoti ES teikiamą paramą. Vandens problemų tarybos pirmininkas prof. Arvydas Povilaitis.



Mokslinė-praktinė konferencija „Javų maistinė vertė ir jų panaudojimo efektyvumas paukščių mityboje“

Javų grūdai paukščių lesalų receptūrose sudaro iki 60-70 procentų. Jie pasižymi aukšta energetine verte bei dideliu aminorūgščių kiekiu. Tačiau grūdų naudojimą paukščių mityboje sunkina dideli antimaistinių medžiagų, kaip β-gliukanų, pentozanų, fitatų ir kt., kiekiai. Todėl labai svarbu žinoti tikslią javų maistinę vertę, tiesiogiai susijusią su paukščių produktyvumu.

2012 m. gegužės 10 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje įvyko mokslinė-praktinė konferencija „Javų maistinė vertė ir jų panaudojimo efektyvumas paukščių mityboje“, kurią organizavo LSMU Veterinarijos akademijos Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorija prie Gyvulininkystės katedros, Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius bei AB „Kauno grūdai“.

Konferenciją atidarė LSMU VA kancleris, Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus tikrasis narys, prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas. Profesorius pasidžiaugė glaudžiu LSMU VA mokslininkų bendradarbiavimu su žmonėmis, dirbančiais gamyboje, pateikė išsamią informaciją apie integruoto mokslo, studijų ir verslo centro Slėnis „Nemunas“ plėtros programos veiklą ir palinkėjo sėkmingų mokslinių diskusijų.

Konferencijoje buvo perskaityti šeši moksliniai pranešimai javų kokybės ir jų naudojimo klausimais. Doc. dr. Vyrautas Ruzgas (LAMMC Žemdirbystės institutas) pristatė naujausias kviečių, miežių, lubinų, avižų ir kt. veisles, pateikė jų mitybines charakteristikas, nurodė javų selekcijos naujausias tendencijas. Dr. Tatjana Tranavičienė (AB „Kauno grūdai“) kalbėjo apie javų naudojimo gyvūnų mityboje tendencijas, apibūdino jų pašarinę vertę bei pateikė javų naudojimo įmonėje AB „Kauno grūdai“ kokybės analizę. Dr. Violeta Baliukonienė (LSMU VA) analizavo javų užkrėtimą mikromicetais, mikotoksinų poveikį paukščių ir kitų gyvūnų organizmams bei pasiūlė rekomendacijas mikotoksikozių mažinimo klausimais. Dr. Saulius Bliznikas (LSMU VA) supažindino su naujausiais javų maistinės vertės tyrimo metodais pagrindinį dėmesį skiriant riebalų ir amino rūgščių, antimaistinių medžiagų, kaip β-gliukanų, pentozanų ir fitatų, nustatymui. Be to Paukščių lesalų ir paukštininkystės produktų laboratorijoje yra naudojami naujausi metodai nustatant fenolines rūgštis (vanilino, p-kumaro, ferulo, sinapo, p-hidroksibenzenkarboksi) bei flavanoidus (tricinas). Prof. habil. dr. Romas Gružauskas (LSMU VA) kalbėjo apie javų maistinės vertės gerinimo būdus naudojant nekrakmolo polisacharidus skaldančius fermentus, fitazes. Apžvelgė javų ląstelienos ir jos sudedamųjų dalių sąveiką su apykaitos energijos naudojimu paukščiams, precekalinio aminorūgščių virškinamumo svarbą formuojant paukščių lesalų receptūras. Doktorantė Vilma Kliševičiūtė (LSMU VA) išsamiai išanalizavo nesmulkintų miežių ir kvietrugių naudojimo galimybes viščiukų broilerių mityboje, jų įtaką viščiukų produktyvumui, virškinimo procesams (trumpųjų grandinių riebalų rūgštys, amoniakinis azotas, sausųjų medžiagų ir pH dinamiką atskirose virškinamojo trakto dalyse ir kt.) bei mėsos kokybei (skerdienos morfologinė bei riebalų rūgščių sudėtis).

Konferencijoje dalyvavo LMA Žemės ūkio ir miškų mokslo skyriaus nariai, AB „Kauno grūdai“, AB „Kaišiadorių paukštynas“, AB „Vilniaus paukštynas“ specialistai, Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai, LSMU VA studentai, dėstytojai, doktorantai bei mokslo darbuotojai.
LMA Zootechnikos ir veterinarinės medicinos mokslų sekcijos narys prof. habil. dr. Romas Gružauskas



LMA diena Anykščiuose skirta energetikos aktualijoms

Lietuvos mokslų akademijos diena Anykščiuose sutapo su Lietuvos energetikų diena. Šis datos pasirinkimas ne atsitiktinis. Tiesiog susitikimo tematiką padiktavo praėjusios žiemos sąskaitos už tiekiamą šilumą. Juolab, kad nerimą kelia energetikų prognozės: ateinančią žiemą tikėtinos dar didesnės sąskaitos už tiekiamą šilumą. Tai verčia sunerimti ne tik gyventojus, bet kelia rūpestį ir savivaldybėms, skatina ieškoti racionalių sprendimų palengvinti mokesčių už šilumą naštą. Šis susitikimas - tam tikra žvalgyba ieškant sprendimų. Todėl LMA vadovybės pavedimu buvo suformuota grupė pranešėjų, atstovaujančių skirtingoms energetikos šakoms.

LMA delegaciją Anykščių Sakralinio meno centre sutiko Anykščių rajono mero pavaduotojas Donatas Krikštaponis. Jis pasveikino ir padėkojo Lietuvos mokslų akademijai už pirmąją paramą - medžių lajų tako projekto palaikymą - ir išreiškė viltį dėl tolesnio dalykiško ir vaisingo bendradarbiavimo.

Sveikinimo žodį tardamas akad. Jurgis Vilemas pasidžiaugė Anykščių rajono savivaldybės pažangiomis iniciatyvomis, aktyvia pozicija ir palinkėjo šeimininkams išgirsti naudingų žinių, dalykiško pokalbio ir vaisingų diskusijų.

A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus kuratorius Tautvydas Kontrimavičius savo pranešime jausmingai pasakojo apie inžinieriaus elektrotechniko, kariškio pulkininko Antano Banėno (1897-1979) ir inžinieriaus, politiko, Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Stepono Kairio (1878-1964) nuopelnus Anykščių kraštui: Antanas Banėnas 1936-1937 m. Kurklių valsčiaus Gabrėlų kaime, ant Nevėžio upelės, pastatė pirmąją Nepriklausomoje Lietuvoje pradėjusią veikti automatinę 50 kW galios hidroelektrinę.

Steponas Kairys rėmė gimtųjų Užunvėžių žmonių norą šviestis. Jis 1939 m. asmeniškai skyrė 8 tūkst. litų Užunvėžių mokyklos naujam pastatui statyti. Mokykla tame pačiame pastate veikė iki 1975 m.

Lietuvos mokslų akademijos delegacijos prisistatymas prasidėjo dr. Broniaus Jaskelevičiaus pranešimu, kuriame buvo pateikta LMA Technikos mokslų skyriaus struktūra, sudėtis, kuruojamos mokslo sritys, uždaviniai ir veiklos kryptys. Apibūdinant skyriaus narių mokslinę, organizacinę ir visuomeninę veiklą buvo akcentuotas skyriaus mokslinis potencialas ir jo galimybės, - skyriaus nariai yra labai aukštos kvalifikacijos mokslininkai ir gali spręsti svarbias ir sudėtingas problemas. Tik gaila, kad politikams mokslininkų paslaugų nedažnai prireikia.
Dr. Juozas Savickas supažindino su alternatyviąją energetiką, kurios pagrindą sudaro Saulės energija, vėjo energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, biodegalai, geoterminė Žemės gelmių bei seklioji aplinkos energija, komunalinės atliekos. Pasaulio pirminės energijos vartojimo struktūroje atsinaujinančiųjų energijos šaltiniams tenka 13,3% (biomasė - 10,6%). Lietuvoje energijai generuoti taip pat plačiausia naudojama biomasė.

Biodegalai skirti transportui. Biodujos vartojamos koheneraciniuose įrenginiuose (arba dujų turbinose) elektros bei šiluminės energijos gamybai. Dabar Lietuvoje, įskaitant sąvartynų dujas, veikia 14 biodujų jėgainių. Lietuvos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, 2012 metams nustatyti biodujų supirkimo tarifai gali suaktyvinti biodujų gamybos verslą. Pranešėjas atkreipė dėmesį į paradoksą: iš šalies eksportuojami biomasės briketai, granulės, biodyzelinas, bioetanolis, o importuojamos gamtinės dujos, nafta? Gal yra galimybė subalansuoti šiuos išteklius? Baigdamas pranešimą J. Savickas pastebėjo, kad Lietuvoje yra alternatyviosios energetikos srities specialistų, tačiau biodujų energetikos sritis plėtojama nepakankamai.

Prof. Vytautas Martinaitis pranešime „Pastatai ir energetika“ teigė, kad būstas arba daugiabutis pastatas - tai daugiafunkcinis objektas, turintis tenkinti daugelį kriterijų (gyvybinius, ekonominius, kultūrinius, ekologinius) ir turi atitikti 6 esminius statinio reikalavimus, tarp kurių yra svarbus energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. 2010 m. Lietuvoje pastatuose sunaudota 46% galutinės energijos, už kurią jų šeimininkai sumokėjo arti 6 mlrd. litų. Tai rodo, kad energijos vartojimas pastate yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių investuotojų ar savininkų sprendimus.

Griežtėja naujai statomų pastatų Europos Sąjungos politika. Nauji pastatai turi būti „beveik nulinės energijos pastatai“ ir tenkinti gyvenimo kokybes bei kitus esminius reikalavimus. Todėl norint iš esmės sumažinti mokėjimus už šilumą, būtina keisti  šilumos gamybos įrengimuose brangų importuojamą iškastinį kurą (gamtines dujas ir naftos produktus) daug pigesniu vietiniu biokuru.

Prof. Vidmantas Jankauskas supažindino su pagrindiniais energetikos sektoriaus rodikliais: visų Lietuvos elektrinių galia 2012-01-01 buvo apie 4000 MW. Šiais metais pradės veikti 450 MW naujas koheneracinis blokas Elektrėnuose ir statomos naujos vėjo jėgainės, biokuro elektrinės. Maksimalus poreikis žiemą tik apie 1700 MW. Neskaitant vėjo elektrinių ir Kruonio HAE turime 2800 MW galią.

2009 m. LRV patvirtino naują rinkos modelį ir rinka palaipsniui atveriama. Elektros energija perkama biržose pagal tuo metu galiojančias kainas ir parduodama vartotojams. Elektros kainos dedamosios: gamybos, elektros persiuntimo (perdavimas ir skirstymas) ir tiekimo tarifai. Gamybos kainą diktuoja didmeninė konkurencija, tiekimo - mažmeninė konkurenciją. Vidutinė elektros kaina 2012 m. - 37,65 ct/kWh.

2009 m. dujų kainos Lietuvai išaugo ir yra jau didesnės nei tiekiamos Vokietijai. Dabar sprendžiamas klausimas dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo, galinčio turėti įtaką gamtinių dujų kainoms. Tačiau pranešėjas pareiškė, kad pasigendama regioninio bendradarbiavimo tiesiant elektros liniją į Švediją, jungtis su Lenkija, statant dujų terminalą, požeminę gamtinių dujų saugyklą, neapsisprendžiama dėl prioritetų.

Pristatydamas Lietuvos hidroenergetikos sektorių ir jo plėtros galimybes prof. Bronislovo Ruplio pranešime jautėsi minorinės gaidelės. Jis išdėstė svarbiausius hidroenergetikos privalumus ir jos teigiamą įtaką kitoms ūkinės bei rekreacinės veiklos sritims: hidroelektrinės gamina pigiausią elektros energiją, sudaro palankesnes sąlygas laivybai, padeda apsisaugoti nuo potvynių, sukuria patrauklias sąlygas poilsiui ir turizmui, žuvininkystei. Tačiau pažymėjo, kad naujasis LR atsinaujinančių išteklių energetikos (AEI) įstatymas (2011 m) labai nepalankus hidroenergetikai, nes visiškai ignoruojama daugiatikslė hidroenergetikos nauda, siūloma orientuotis į mažiau gamtai kenksmingą energetiką nei hidroelektrinės. Tai nėra geros perspektyvos hidroenergetikai.

Pabaigoje buvo pateiktas klausimas dėl atominės elektrinės projekto Lietuvoje. Akad. J. Vilemas nuodugniai paaiškino apie branduolinės energetikos objektų statybai būtinas sąlygas, generuojamos elektros energijos kainos dedamąsias, pastarųjų metų atominių elektrinių statybos nestandartinius atvejus, šalyje vyraujančias nuomones dėl branduolinės jėgainės statybos. Jis priminė ir prof. V. Jankausko pateiktas žinias: numatoma Visagino AE galia 1300 MW; Lietuvos dalis - 34%, t. y. 440 MW; kaina - 6 mlrd. Litų. Palyginti naujo bloko Elektrėnuose galia 455 MW ir jis kainavo 1,135 mlrd. Litų, t. y. šešis kartus mažiau.

Baigiantis renginiui mero pavaduotojas Donatas Krikštaponis padėkojo LMA delegacijai už pateiktas naudingas energetikos srities žinias, LMA delegacija dėkojo už anykštėnų dėmesį ir aktyvų dalyvavimą diskusijoje. Technikos mokslų skyriaus mokslinis sekretorius dr. Bronius Jaskelevičius



Seminaras „Virtualios realybės naudojimas studijų procese“

VGTU Statybos fakulteto, Internetinių ir intelektinių technologijų instituto, KTU Informatikos fakulteto, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir Lietuvos mokslų akademijos Technikos mokslų skyriaus kovo 23-24 d. Trakuose organizuoto seminaro dalyviai buvo supažindinti su virtualios, papildytos, kompiuterinės ir kitomis realybės formomis, modeliavimo kalba, sąvokomis, metodais, naudojamomis priemonėmis ir jų praktiniu taikymu ugdymo bei mokymo procesuose.

Virtuali realybė yra technologija, kurios esmė - leisti vartotojui sąveikauti su kompiuterine aplinka, kurią kuriame mes patys (http://www.verslas.in/augmentine-realybe/). Kitaip tariant - tai kompiuterinėmis programomis sukurta terpė, imituojanti realų pasaulį. Virtualios realybės pradžia laikoma XX a. antroji pusė, kai buvo sukurti stereoakiniai, nors pirmieji stereoskopiniai paveiksliukai padaryti dar XIX a.

Virtuali realybė plačiausiai naudojama pramogoms (žaidimai), medicinoje (pvz., padeda fizinių sutrikimų turintiems pacientams pagerinti pusiausvyrą ir kai kuriems netgi padeda iš naujo išmokti vaikščioti). Tačiau vis sparčiau ir plačiai virtuali realybė įvairiomis anksčiau išvardytomis formomis taikoma kitose veiklos srityse.

Dažniausiai virtualiai realybei sukurti naudojami akiniai, šalmai, simuliatoriai, pirštinės, papildytos realybės prietaisai ir kt. Šalme yra įranga, kuri seka akies obuolio judėjimą. Naudodami šią technologiją nukreipdami žvilgsnį mes galime pasukti ir kamerą virtualiajame pasaulyje. Todėl vaizdas keisis, jei jūs nors truputį žvilgtelsite į šoną.

Papildyta realybė (arba išdidinta realybė) leidžia sukurti įspūdingesnių efektų, nei virtuali realybė. Seminare VU doc. dr. Rimvydas Krasauskas, pristatantis interaktyvią 3D grafiką internete, demonstravo papildytos realybės efektus, kuomet paveiksle arba ekrane atsirasdavo: virtualus meškiukas, judantis tam tiktame plote; virtualus pastatas, kurį galima apžiūrėti iš visų pusių. Tačiau įspūdingiausias man pasirodė papildytos realybės efektas, pateiktas internete (sekti nuorodą) - atsirandantis virtualus sraigtasparnis, kuris tampa pultu valdomas ir skraido patalpos erdvėje.

Ypač sveikintini pokyčiai universitetinio ir mokyklinio švietimo srityje, kai yra reali galimybė klausytis prestižinių užsienio universitetų dėstytojų paskaitų internete. Bręsta panašūs pokyčiai ir mokyklinio švietimo srityje. Savaitraštis „Veidas“ ( 2012-02-13) informavo, kad „ ...ir Lietuvoje rengiama virtuali internetinė mokymosi priemonė „Vaizdopamokos.lt“, kurioje bus skelbiama vaizdo medžiaga su pamokomis bei speciali testavimo sistema, padėsianti mokytojams tiksliau įvertinti mokinius bei šiems patiems įsivertinti“.

Seminare Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos vadovė Vida Garunkštytė pranešė, kad realizavus projektą „Žaisdami mokomės“, sukurtas mokomasis žaidimas „Iššūkis“, skirtas menką motyvaciją mokytis turintiems vaikams ir paaugliams. Žaidimas jau savaime traukia vaikus, o galimybė už žaidime pasiektus gerus rezultatus tikėtis pripažinimo ir geresnio įvertinimo mokykloje vilioja visus, skatina lankyti mokyklą ir mokytis. Rezultatai džiugina: projektas akina vaikus mokytis, ieškoti papildomos informacijos, reikalingos žaidimo užduotims atlikti. Žaidimu susidomėjo ir puikiai besimokantys.

Panašią mintį išdėstė ir Saulius Vasiliauskas (UAB „ Baltic Orbis“): organizuotos vaikų mokymo grupės, kai vaikai, naudodami įvairių techninių detalių rinkinius, surenka veikiančius modelius ir taip žaisdami pratinami darbštumo, lavinti savo fantaziją bei kurti naujus veikiančius žaislus. Jo pagrindinė mintis - robotukų kūrimas ugdymo procese - tiltas tarp virtualaus ir realaus pasaulio.

Pranešimuose buvo kalbėta apie virtualios realybės metodų naudojimą studentų mokymo procese, specialistų imitacinio mokymo centro įkūrimą, papildytos realybės mokymo procese naudojimą, studijų proceso patrauklumo didinimą taikant papildytos realybės technologiją. Visuotinė patirtis rodo, kad naudojami žaidimo elementai skatina susidomėjimą bent kuria veikla, neišskiriant ir mokymą universitete. Šia tematika buvo pateikta keletą pranešimų: „E. mokymosi aplinka aukštosioms studijoms ir moksliniam bendradarbiavimui: virtuali finansų rinka“ (prof. Jonas Mockus); „Virtualios ir papildytos realybės tyrimai ir taikymas“ (Egidijus Vaškevičius, VDU); „Studijų proceso patrauklumo didinimas taikant papildytos realybės technologiją, įgyvendinant projektą LARGE (Ieva Jackutė, VGTU); „Praturtintos realybės panaudojimo mokymosi scenarijai“ (doc. dr. Tomas Blažauskas, KTU); „Papildyta realybė mokymo procese“ (dr. Andrej Vlasenko, VGTU); „Intelektinė mokymosi aplinka“ (Justas Čerkauskas, VGTU); „Intelektinės mokymosi sistemos praktinis pritaikymas studijų procese“ (doc. dr. Mindaugas Krutinis, VGTU).

Seminaro vadovas LMA tikrasis narys prof. Artūras Kaklauskas skaitė 2 pranešimus. Pirmuoju jis informavo apie sukurtą intelektinę biblioteką, suteikiančią galimybę pagal raktinius žodžius pasirinkti reikalingos literatūros geriausių šaltinių pageidaujamos apimties sąrašą. Antrasis pranešimas, kuriame buvo pateikti virtualios realybės, kūno kalbos ir biometrinių technologijų integravimo studijose moksliniai tyrimai, sukėlė didesnį susidomėjimą. Tai atliktų tyrimų rezultatai, kai bandoma skaityti mintis analizuojant veido mimiką ir akis. Kūno kalba yra labai išraiškinga. Kiekvienas gestas, veido išraiška yra tarytum atskiras žodis. Emocijų analizės sistema apima veido mimiką, elgesio ypatybes, balso intonaciją, žvilgsnius, akių rainelės pasikeitimus, kūno kvapą, fiziologinius parametrus (pulsą, delno ir pirštų drėgnį, temperatūrą). Stebint šiuos parametrus galima nuspėti tiriamojo mintis bei veiksmus. VGTU Statybos ekonomikos ir nekilnojamo turto vadybos katedroje atliekant balso analizę ir akies vyzdžio pokyčius bandoma nustatyti egzaminuojamų studentų žinių lygį. Šie eksperimentai giminingi melo detektoriaus (poligrafo) paskirčiai, tik šiuo atveju pasitelkiama balso intonacijų ir vyzdžio pakitimų bekontaktės analizės integruota sistema. Pranešėjui buvo užduota daug klausimų, vyko įdomi diskusija.

Šio seminaro 160 dalyvių atstovavo Lietuvos universitetams, Baltarusijos valstybiniam technologijos bei Talino technologijos universitetams, o kiti 38 dalyviai - uždarosioms akcinėms bendrovėms „Ekspozona“, „Ektronika“, „Design Solutions“, Martyno Mažvydo nacionalinei bibliotekai, Utenos A. ir M. Miškinių viešajai bibliotekai, Mykolo Romerio universiteto bibliotekai, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijai, Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos mokslų akademijai (4 Technikos mokslų skyriaus nariai, LMA mokslų skyrių moksliniai sekretoriai).
Technikos mokslų skyriaus mokslinis sekretorius dr. Bronius Jaskelevičius


  
Nuotr. Alekso Jauniaus, Dalios Kamblevičienės

Mokslinė konferencija „Tautos ir jos žemės jungtis prof. Mečislovo Treinio spaudiniuose“.

Profesorius Mečislovas Treinys buvo žymus mokslininkas, ekonomistas, politikos ir visuomenės veikėjas. Jis tyrė agrarinės ekonominės minties istoriją, kaimo plėtros ekonomiką. Prof. M. Treinys kaip kūrėjas atsiskleidė įvairiose srityse. Jis tyrinėjo tarpukario ir pokario Lietuvos politinius bei ekonominius procesus, domėjosi ryškiausiomis to meto asmenybėmis, išstudijavo ir apibendrino gausybę archyvinių dokumentų. Iš visų jo darbų, veiklos, jaunimo ugdymo matyti didelis rūpestis dėl tautos išlikimo, tautos modernumo paieškos.

Kovo 20 d. Lietuvos mokslų akademijos, Aleksandro Stulginskio universiteto ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo organizuotoje mokslinėje konferencijoje „Tautos ir jos žemės jungtis prof. Mečislovo Treinio spaudiniuose“ buvo pristatyta profesoriaus Mečislovo Treinio spausdintų raštų rinktinė „Tautos ir jos žemės jungtis“, atspindinti vieno ar kito laikotarpio žmonių gyvenimą ir atskleidžianti profesoriaus vertybių skalę - Lietuva, tauta, kaimas ir jo istorija.

LMA tikrasis narys Algirdas Juozas Motuzas skaitydamas pranešimą „Knyga - rašytinis paminklas profesoriui“ pabrėžė, kad knyga, tai ne paprastas daiktas rankose, knyga - dvasinė vertybė, turinti labai gilų turinį ir teikianti džiaugsmą vien paėmus ją į rankas ir pavarčius. Kalbėdamas apie spausdintų raštų rinktinę „Tautos ir jos žemė jungtis“ prof. A. Motuzas pabrėžė, kad joje sudėtas visas prof. M. Treinio gyvenimas. Jis buvo puikus Lietuvos istorijos žinovas, todėl vienas knygos skyrius skirtas Lietuvos istorijai, o jame sudėta 12 profesoriaus straipsnių. Antroje knygos dalyje, skirtoje Lietuvos tautininkų sąjungos istorijai, skirta daugiausiai straipsnių - 21, nes prof. M. Treinys buvo aistringas Lietuvos patriotas. Lietuvos kaimo istorijai skirti 7 straipsniai, o Lietuvos žemės ūkio universitetui (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas) - 5 straipsniai. Prof. A. Motuzas palinkėjo didelio dėmesio ir pagarbos knygos autoriaus atminimui.

Konferencijoje taip pat pranešimus skaitė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Aukščiausiosios Tarybos Agrarinės komisijos pirmininkas dr. Eimantas Grakauskas ir Aukščiausiosios Tarybos Agrarinės komisijos narys dr. Leonas Milčius, pirmasis atkurtos LR žemės ūkio ministras dr. Vytautas Knašys, Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos katedros vedėja prof. Vlada Vitunskienė, Mykolo Romerio universiteto profesorius Alvydas Baležentis, Aleksandro Stulginskio universiteto prorektorius prof. Jonas Čaplikas, LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agrarinės ekonomikos ir sociologijos sekcijos pirmininkas prof. Antanas Poviliūnas, prof. M. Treinio žmona p. Elena Treinienė. Pranešėjai išryškino didžiulį prof. M. Treinio indėlį kuriant agrarinės reformos taisykles, jo analizuojamas agrarinės ekonomikos aktualijas, kurios yra svarbios ir šiandien, jo iškeltas idėjas apie žemės ūkio ekonominio provincialumo sindromą sovietmečiu, žemės ūkio ekonominio provincialumo sindromo dabarties apraiškas „požiūryje į“ žemės ūkį ir „požiūryje iš“ žemės ūkio bei svarbią kaimo reikšmę jo gyvenime ir veikloje. Kaimas prof. M. Treiniui buvo gimtinė, vertybė, visuomenės ir politikos bei mokslinių tyrimų objektas, į kurį žiūrėjo kaip į gyvybės ir sistemiškumo visumą. Kaip pabrėžė prof. Antanas Poviliūnas, pristatomoje knygoje ir atspindi prof. M. Treinio būdas, sumanumas, tautiškumas bei atsidavimas Lietuvos kaimui ir mokslui.
LMA tikrasis narys Albinas Kusta



Išvažiuojamasis posėdis Elektrėnuose

AB „Lietuvos energija“ vadovybės kvietimu LMA Technikos mokslų skyrius 2012-03-14 surengė Elektrėnuose išvažiuojamąjį posėdį.

Susitikimas AB „Lietuvos energija“ prasidėjo bendrovės generalinio direktoriaus Daliaus Misiūno pranešimu, kuriame buvo pateiktos žinios AB „Lietuvos energija“ struktūrą, veiklos pobūdį ir rezultatus, elektros energijos kainų formavimą bei dalyvavimo biržose ypatybes, vykdomas rekonstrukcijas, plėtros perspektyvas. AB „Lietuvos energija“ yra strateginės svarbos bendrovė, vykdanti elektros energijos ir šilumos gamybos, tiekimo, elektros energijos importo bei eksporto ir prekybos elektra veiklą. Jai tenka didžiausia atsakomybė stiprinant šalies elektros ūkio efektyvumą, konkurencingumą ir skaidrumą bei saugant vartotojų interesus. Didelė reikšmė skiriama techninei ir mokslinei pažangai, specialistams ugdyti,  intensyviai diegiamos mokslo ir technikos naujovės. Palaikomi ryšiai su Lietuvos energetikos institutu, Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetais.

Bendrovei priklauso trys gamybos padaliniai: Lietuvos elektrinė, Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė  ir Kauno hidroelektrinė.  AB „Lietuvos energija“ valdomų elektrinių gamyba 2011 m. sudarė apie 30 proc. šalies elektros energijos poreikio. Šie pagaminti elektros energijos kiekiai realizuojami vidaus rinkoje, eksportuojama į Suomiją, Estiją ir Latviją. Bendrovė taip pat ir importuoja elektros energiją iš Baltarusijos, Estijos ir Latvijos.

Pagrindiniai AB „Lietuvos energija“ vykdomi ir planuojami projektai: naujo 455 MW galios Lietuvos elektrinės kombinuoto ciklo bloko statyba; Lietuvos energetinį saugumą sustiprinti galinčios Syderių požeminės gamtinių dujų saugyklos seisminio ir geologinio vertinimo projektas; sprendžiami klausimai dėl projektų kurti objektus, gaminančius elektrą ir šiluminę energiją vartodami biokurą ir atliekas.

Diskusijoje buvo aptariami elektros energetikos sektoriaus energetinės saugos klausimai, AB Lietuvos energija vaidmuo bendroje energetikos sektoriaus politikos srityje, jos gamybinių padalinių Lietuvos elektrinės, Kauno hidroelektrinės, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės esama būklė, problemos ir ateities perspektyvos.

Aplankyta Lietuvos elektrinė yra AB „Lietuvos energija“ padalinys, gaminantis elektros ir šilumos energiją bei teikianti elektros energetikos sistemines paslaugas. Sustabdžius Ignalinos AE, LEL tapo didžiausius elektros energijos pajėgumus generuojančia įmone Lietuvoje: jos pajėgumai siekia 1800 MW. 2011 metais buvo pagaminta 1,099 TWh elektros energijos - tai sudaro 20 proc. šalies poreikio.

Didžiausias ir aktualiausias AB „Lietuvos energija“ vykdomas projektas yra naujasis 455 megavatų galios kombinuoto ciklo blokas, kuris bus baigtas statyti ir darbą pradės 2012 metų rugsėjo mėnesį. Planuojama, kad šio bloko našumas bus daugiau nei 59%. Jis galės pagaminti tiek elektros energijos, kad būtų patenkinta maždaug 20-25 % šalies poreikio. Kombinuoto ciklo dujų turbinos yra vienas iš šiuo metu turimų efektyviausių įrenginių. Tam pačiam energijos kiekiui pagaminti reikės net 30% mažiau gamtinių dujų. Dėl didelio šiluminio efektyvumo šie įrenginiai, nenaudodami papildomo kuro, pasiekia didesnę nei įprasta galią, todėl sumažėja išmetamų teršalų kiekis, tenkantis vienai elektros energijos kilovatvalandei pagaminti, gerokai padidėja įrenginio darbo našumas.

AB „Lietuvos energija“ valdoma Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (KHAE) - vienintelė tokio tipo elektrinė Baltijos šalyse ir yra naujos kartos energetinis objektas. Elektrinė skirta subalansuoti elektros gamybą ir suvartojimą, taip pat avarijų energetikos sistemoje prevencijai bei jų likvidavimui. Šiuo metu jinai užtikrina 94 % viso būtino avarinio Lietuvos elektros energetikos sistemos rezervo.

Sisteminių  avarijų  prevencijai  ir  likvidavimui  svarbu, kad  KHAE agregatai  užtikrina  greitą rezervinę galią - visu pajėgumu į tinklą sugeba įsijungti  mažiau  nei  per 2 min. ir kompensuoti galios deficitą. Kitos ne mažiau svarbios  KHAE  funkcijos  -  sistemos  apkrovos  netolygumų  lyginimas, įtampos  ir  dažnio  reguliavimas, sugebėjimas pasileisti įvykus sisteminei avarijai („Black start“). KHAE galia - 900 MW (4 agregatai po 225 MW). 2010 m. KHAE pagamino 755,4 mln. kWh pikinės elektros energijos.

Per pažintinę ekskursiją TMS narai buvo supažindinti su elektrinės konstrukcija ir jos veiklos ypatybėmis, apžiūrėta mašinų salė, centrinis pultas, generatorių skyrius, aukštutinis baseinas. Buvo atsakyta į visus mokslininkų klausimus dėl elektrinės galimybių užtikrinti operatyvų reagavimą į elektros energetinės sistemos galimas nestandartines situacijas ir trikdžius.
Technikos mokslų skyriaus mokslinis sekretorius dr. Bronius Jaskelevičius



MFCHMS ir asociacijos INFOBALT  partnerystės tąsa

Lietuvos mokslų akademijoje 2012 m. kovo 13 d. įvyko susitikimas su Lietuvoje viešinčiais Lietuvos garbės konsulu Omano Sultonate Anees Issa ir investicinės kompanijos Cyclone LLC  atstovais. Tai asociacijos INFOBAL prezidento Vytauto Vitkausko iniciatyva organizuotas susitikimas, kuriame be trylikos Lietuvos IT įmonių, pristačiusių savo veiklą, buvo aptartos bendradarbiavimo perspektyvos švietimo srityje: Omano Sultonato jaunimo galimybės studijuoti Lietuvoje, šalių studentų mainų programos. Sekti nuorodą
MFCHMS mokslinė sekretorė Silva Aukštinaitienė



Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus ataskaitinis susirinkimas

Kovo 6 d. įvyko LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus visuotinis ataskaitinis susirinkimas. Pradėdamas susirinkimą skyriaus pirmininkas prof. Albinas Kusta pasveikino prof. Zenoną Dabkevičių, tapusį Švedijos Karališkosios žemės ir miškų ūkio akademijos užsienio nariu, ir prof. Vytautą Konstantiną Sirvydį 77-ojo gimtadienio proga bei įteikė akademikams LMA nario pažymėjimus.

Skyriaus pirmininkas prof. A. Kusta supažindino su skyriaus 2011 m. veikla, visuotiniais ir išplėstiniais skyriaus susirinkimais, organizuotomis arba su kitomis institucijomis surengtomis mokslinėmis konferencijomis, apskritojo stalo diskusijomis ir seminarais, kuriuose buvo svarstomi aktualūs agronomijos, miškotyros, zootechnikos, veterinarinės medicinos, aplinkos inžinerijos, maisto saugos ir kokybės, agrarinės ekonomikos ir sociologijos mokslų klausimai, parengtos rezoliucijos ir pateikti siūlymai valdžios institucijoms. Susirinkime mbuvo pristatyti skyriaus narių paskelbti moksliniai straipsniai, publikuotos monografijos, vadovėliai ir kitos knygos, narių dalyvavimas nacionalinėse programose ir tarptautiniuose projektuose, gauti apdovanojimai bei narių siūlymai LMA veiklai stiprinti.

Skyriaus sudėtyje veikiančių mokslo sekcijų ir komisijų pirmininkai aptarė atstovaujamų mokslo krypčių ir šakų aktualias problemas bei plėtros tendencijas. LMA narė Veronika Vasiliauskienė nagrinėjo skyriaus kuruojamo LMA ir Aleksandro Stulginskio universiteto mokslo žurnalo Žemės ūkio mokslai redakcinės kolegijos veiklą.

Bendru sutarimu skyriaus nariai patvirtino Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus, Lietuvos dirvožemininkų draugijos ir Vandens problemų tarybos 2011 m. ataskaitas bei 2012 m. veiklos planus. Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus informacija



TMS ataskaitinis susirinkimas

Jau ne pirmą kartą Technikos mokslų skyriaus ataskaitiniai susirinkimai organizuojami vis kitoje mokslo arba studijų institucijoje. 2011 m. veiklos rezultatams aptarti ir įvertinti skyriaus nariai susirinko 2012 m. vasario 21 d. Vytauto Didžiojo universitete. Pirmininkas prof. Vytautas Ostaševičius trumpai pateikė Technikos mokslų skyriaus 2011 m. veiklos ataskaitą, kurioje be sudėties ir struktūros buvo apibūdinta mokslinė ir organizacinė narių veikla, surengtos tarptautinės konferencijos ir seminarai, leidybinė veikla, atlikti darbai mokslų akademijos vardu, gauti apdovanojimai ir paskyrimai.

Pirmininko pranešimą papildė sekcijų pirmininkai, kurie įvertino ne tik atliktus darbus, bet ir informavo apie 2012 m. planuojamas veiklas.

Buvo apsvarstytas Technikos mokslų skyriaus 2012 m. veiklos plano projektas, kuriam patikslinti arba papildyti laukiami skyriaus narių siūlymai.

Energetikos mokslų sekcijos pirmininkas prof. Jurgis Vilemas pasiūlė iškelti kandidatu į LMA užsienio narius Švedijos Karališkojo technologijos instituto atominės energetikos saugos pasaulinio garso mokslininką prof. Bal Raj Sehgalą, o šios sekcijos narys prof. Eugenijus Ušpuras kandidatu į LMA užsienio narius pasiūlė prof. Kazį Kęstuti Almeną.

Susirinkime nutarta: pritarti skyriaus veiklai, tačiau ateityje stengtis kuo daugiau darbų atlikti LMA vardu; pakoreguoti plano projektą naujais skyriaus narių siūlymais dėl papildomų renginių; pritarti prof. K. K. Almeno ir prof. Bal Raj Sehgalo kandidatūroms ir prašyti LMA prezidiumą iškelti juos kandidatais į LMA užsienio narius.
TMS mokslinis sekretorius dr. Bronius Jaskelevičius



Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus ataskaitinis susirinkimas

2012 m. vasario 21 d. įvyko Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus ataskaitinis susirinkimas. 2011 m. veiklos ataskaitą pristatė skyriaus pirmininkas Feliksas Ivanauskas. Skyriaus nariai gerai vertino skyriaus 2011 m. veiklą ir aptarę patvirtino 2012 m. veiklos planą.

Susirinkimo antra dalis buvo skirta 2012 m. vasario 14 d. įvykusios 2-osios Jaunųjų mokslininkų konferencijos Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai, organizuotos kartu su Technikos mokslų skyriumi ir asociacija INFOBALT,  laureatų apdovanojimams ir stipendijų skyrimams.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas kartu su F. Ivanausku įteikė laureatams diplomus, jų šiemet net 10. Iš jų devyni pretendavo į dvi INFOBALT įsteigtas stipendijas, kurios teikiamos įvertinus tyrimo sąsajas su informacinėmis technologijomis, darbo rezultatų praktinio taikymo galimybes ir vertę.

Asociacijos INFOBALT prezidentas Vytautas Vitkauskas paskelbė konkurso stipendiatus: viena 10 tūkst. litų stipendija skirta VGTU magistrantui Justinui Janulevičiui už  darbą Kelių dangų konstrukcijų būklės vertinimo metodų naudojimas ir prielaidos naujam metodui kurti vystant vieningą kelių  dangų būklės informacinę sistemą, antroji stipendija buvo padalyta į dvi skatinamąsias po 5 tūkst. litų ir įtektos tyrėjams - Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto doktorantui Valentui Kurauskui  už darbą Sankirtų grafai ir klikos ir VU Matematikos ir informatikos instituto doktorantui Algirdui Lančinskui už darbaą  Daugiakriterinio aptimizavimo algoritmų lygiagretinimas.

Asociacijos INFOBALT prezidentas V. Vitkauskas pasidžiaugė gausesniu laureatų,  pretendentų stipendijai skaičiumi ir pažadėjo, kad „antrus metus vykstanti darbų vertinimo ir stipendijų teikimo iniciatyva bus tęsiama ir toliau, nes jauniesiems tyrėjams reikalingas nuolatinis skatinimas atkreipti dėmesį į tokias sritis kaip mokslas, inovacijos ir jų praktinis taikymas“.
Įteikdamas Padėkas konferencijos rėmėjams LMA prezidentas V. Razumas  dėkojo, kad verslo atstovai  prisideda prie Lietuvos mokslų akademijos vieno tikslų įgyvendinimo - jaunųjų mokslininkų mokslinės veiklos skatinimo. MFCHMS mokslinė sekretorė Silva Aukštinaitienė



Bendri tikslai vienija

LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus (MFCHMS) kartu su Technikos mokslų skyriumi (TMS) vasario 14 d. antrą kartą atliko svarbią ir kilnią misiją - surengė LMA antrąją jaunųjų mokslininkų konferenciją FIZINIŲ IR TECHNOLOGIJOS MOKSLŲ TARPDALYKINIAI TYRIMAI (toliau konferencija).

2011 m. MFCHMS pirmininko prof. Felikso Ivanausko iniciatyvos dėka atsiradusi konferencijos idėja ir jo didelėmis pastangomis rasta rėmėjų pagalba, toliaregiškai apmąstytas renginio pobūdis bei planuota dalyvių sudėtis iš pat pradžių suteikė konferencijai gana aukštą mokslinį lygį. Sumanymą kartu su TMS rengti konferenciją lėmė abiejų skyrių kuruojamos mokslinės tematikos (mokslo sričių) sąsajos. Ši konferencija tapo ne tik LMA mokslų skyrių tarpusavio veiklų derinimo pavyzdžiu, bet taip pat ir Lietuvos mokslo bei verslo bendruomenių bendradarbiavimo rezultatu siekiant skatinti  jaunųjų mokslininkų iniciatyvą ir aktyvumą mokslo srityje, keistis informacija apie vykdomus tyrimus ir rinkos poreikius, spartinti mokslinių rezultatų praktinį naudojimą.

Žinoma, kad be rėmėjų - UAB INFOBALT (prezidentas Vytautas Vitkauskas),  UAB VTEX (prezidentas dr. Rimas Maliukevičius), UAB VILTECHMEDA (generalinis  direktorius Mindaugas Liutkauskas), UAB BALTIC AMADEUS (Viktoras Tonkich),  VšĮ VISORIŲ INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PARKAS (direktorius Henrikas Makutėnas) - ir jų finansinės paramos suinteresuotumas konferencija būtų buvęs mažesnis. Įsteigtos dvi INFOBALT vardinės stipendijos skatino aktyvesnį mokslininkų dalyvavimą, didino pageidaujančiųjų skaityti pranešimus ir laimėti konkursą. Abi stipendijos buvo skirtos remti jaunuosius mokslininkus, tačiau pagal nuostatus kiekviena turėjo savo paskirtį: viena skirta už geriausius informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srities mokslinius tiriamuosius darbus, kita - už geriausius tarpdalykinius mokslinius tiriamuosius darbus su IRT taikymu. Todėl svarbiausius sprendimus lėmė rėmėjų nuomonė.

Konferencijos darbas vyko dvejose sekcijose: Fizinių mokslų ir Technologijos mokslų sekcijose. Jose pateikti darbai buvo iš matematikos, fizikos, chemijos, biotechnologijos (Fizinių mokslų sekcija) bei informatikos ir informacinių technologijų, mechanikos, medžiagų inžinerijos, cheminės technologijos, statybos, transporto (Technologijos mokslų sekcija). Pranešimus skaitė Kauno technologijos, Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos, Aleksandro Stulginskio universitetų, Fizinių ir technologijos mokslų centro ir jo Puslaidininkių fizikos instituto, VU Matematikos ir informatikos instituto jaunėji mokslininkai.

Laureatai buvo paskelbti vasario 21 d. LMA. Į susitikimą susirinko konferencijos laureatai, organizacinis komitetas, rėmėjai, MFCHMS nariai.

Pradėdamas susitikimą prof. F. Ivanauskas pažymėjo konferencijos reikšmę jaunųjų mokslininkų apsisprendimui sieti savo veiklą su mokslu. Verslo organizacijų parama ir dalyvavimas vertinant pateiktų mokslo darbų rezultatus - tai aiškus mokslo bei verslo abipusiai naudingo bendradarbiavimo plėtojimas, svarbus veiksnys ugdyti kvalifikuotus specialistus, jaunuosius mokslininkus, galinčius įsitraukti į verslo organizacijas.

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas kartu su prof. Feliksu Ivanausku įteikė šios konferencijos geriausių pranešimų autoriams laureato diplomus: Vytutui Butkui (VU Fizikos fakultetas), Valentui Kurauskui (VU Matematikos ir informatikos fakultetas), Algirdui Lančinskui (VU Matematikos ir informatikos institutas), Pavelui Samusenko (VGTU Fundamentinių mokslų fakultetas), Miglei Tomkuvienei (VU Biotechnologijos institutas), Justinui Janulevičiui (VGTU Aplinkos inžinerijos fakultetas), Igoriui Katinui (VU Matematikos ir informatikos institutas), Ruslanui Pacevičiui (VGTU Fundamentinių mokslų fakultetas), Vytautui Rimšai (VGTU Fundamentinių mokslų fakultetas), Laurai Savičienei (VU Matematikos ir informatikos fakultetas).

Svarbiausias baigiamojo renginio akcentas - asociacijos INFOBALT prezidento Vytauto Vitkausko paskelbti galutiniai rezultatai: viena 10 tūkst. litų stipendija skirta VGTU magistrui Justinui Janulevičiui už darbą „Prielaidos vibracinio kelių dangų konstrukcijų būklės nustatymo metodo kūrimui“. Antroji vardinė stipendija buvo padalyta į dvi skatinamąsias (po 5 tūkst. litų) ir įteikta VU doktorantui Valentui Kurauskui už darbą „Sankirtų grafai ir klikos“ bei VU MII doktorantui Algirdui Lančinskui už darbą „Daugiakriterinio optimizavimo algoritmų lygiagretinimas“.
 LMA prezidentas V. Razumas pažymėjo, kad Lietuvos mokslų akademijos vienas svarbiausių tikslų - skatinti jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslinę veiklą. LMA tą sėkmingai atlieka kasmet skirdama už geriausius mokslinius darbus 10 premijų šalies mokslo ir studijų institucijų jauniesiems mokslininkams, 15 premijų aukštųjų mokyklų studentams, 15 stipendijų jauniesiems mokslininkams. Konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ rėmėjai - verslo atstovai skirtomis vardinėmis stipendijomis labai prisidėjo prie LMA tikslų įgyvendinimo, šalies mokslinio potencialo stiprinimo.

 Asociacijos INFOBALT prezidentas Vytautas Vitkauskas pasidžiaugė, kad verslo atstovų finansinė parama ir skatinamosios stipendijos inicijavo jaunųjų mokslininkų mokslinius tyrimus, lėmė jų apsisprendimą. Verslo partneriai, analizuodami pateiktus darbus, nenagrinėjo jų mokslinio lygio, bet vertino darbų svarbą Lietuvai, pramonei, verslui, naujų informacinių technologijų naudojimą moksliniuose tyrimuose. Svarbiausia, kad mokslinių darbų rezultatai būtų baigti, praktiškai naudojami ir duodantys apčiuopiamą naudą, t. y. būtų komercializuoti. Baigdamas V. Vitkauskas palinkėjo, kad į šią kilnią jaunųjų mokslininkų rėmimo veiklą įsitrauktų ir kitos asociacijos, verslo organizacijos bei struktūros.
 Antrosios konferencijos organizacinis darbas jos parengimo, apiforminimo, organizavimo ir aptarnavimo veikloje jau buvo labiau apgalvotas, sklandžiau organizuotas ir geriau aprūpintas informacija, išvengta nesklandumų.

 Atsižvelgiant į tai, kad dalyvauti konferencijoje buvo pareiškę norą nemažai aukštųjų mokyklų magistrantų, organizacinis komitetas nutarė 2013 m. LMA trečiojoje konferencijoje padidinti dalyvių sudėtį magistrantais. Toks pakeitimas skatins  studijuojančiuosius dar labiau  įsitraukti į mokslinį darbą.
Dr. Bronius Jaskelevičius, Silva Aukštinaitienė


 
Chemijos mokslui skirtas gyvenimas

Šių metų sausio mėnesį vienam žinomiausių ir iškiliausių Lietuvos chemikų, akademikui, profesoriui, habilituotam daktarui Povilui Algirdui Vaškeliui būtų sukakę 75 metai. Šiai progai pažymėti sausio 18 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko jubiliejinės parodos Chemijos mokslui skirtas gyvenimas: akademikui Povilui Algirdui Vaškeliui atminti atidarymas.

Susirinkusią akademinę bendruomenę, gausų akademiko giminių būrį, buvusius bendradarbius, FTMC Chemijos instituto Katalizės skyriaus darbuotojus, kolegas pasveikino bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Parodos atidaryme dalyvavęs Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas kalbėjo apie įsimintiną pažintį su Profesoriumi, Jo atliktų mokslinių tyrimų vertę pasauliniam mokslui.  Dr. Mudis Šalkauskas pasidalijo prisiminimais apie mokymąsi su P. A. Vaškeliu vidurinėje mokykloje Tryškiuose, glaudų profesinį bendradarbiavimą Chemijos institute ir gražią draugystę už jo ribų.  Akademikas Eugenijus Norkus su pagarba ir dėkingumu prisiminė savo disertacinio darbo vadovą ir mokytoją.
Lankytojai turėjo progos susipažinti su P. A. Vaškelio mokslinių darbų paroda, nuotraukomis, apdovanojimais. Akademikas parašė dvi knygas, publikavo per du šimtus mokslo straipsnių, kurių citavimas artėja prie tūkstančio, yra 18 išradimų bendraautoris.

Paroda sudarė svarbiąją P. A. Vaškelio pagerbimo iškilmių dalį, tačiau tai nebuvo vienintelis tos dienos renginys. Susipažinę su paroda, susirinkusieji nuvyko į Antakalnio kapinės ir padėjo vainikus prie Akademiko kapo. Viena iš daugelio Akademiko mokinių Janė Jačiauskienė pasakė trumpą ir nuoširdžią kalbą.

Prie jubiliejinių renginių organizavimo ženkliai prisidėjo Lietuvos mokslų akademija. Tą pačią dieną mažojoje salėje Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius surengė prisiminimų popietę. Sveikinimo žodį tarė skyriaus pirmininkas prof. Feliksas Ivanauskas. Taip pat buvo išklausytas išsamus prof. E. Norkaus pranešimas apie Povilo Algirdo Vaškelio mokslinį palikimą. Šis pranešimas nuteikė kitus susirinkusius prisiminti Akademiką kaip plataus akiračio mokslininką, gerą administratorių, eruditą.

Fizinių ir technologijos mokslų centro Chemijos instituto vadovas prof. Rimantas Ramanauskas savo kalboje paminėjo Povilo Algirdo Vaškelio, kaip ilgamečio Chemijos instituto direktoriaus bei Tarptautinės elektrochemikų draugijos (ISE) nario, organizacinius sugebėjimus, ypač akcentavo Akademiko nuolatinius raginimus rašyti kuo daugiau  mokslo straipsnių anglų kalbą į prestižinius užsienio šalių mokslo žurnalus, tam, Lietuvos mokslininkų laimėjimai būtų kuo plačiau paskleisti po visą pasaulį.

Pasidalydamas savo prisiminimais, prof.  Albertas Malinauskas atkreipė dėmesį į  vieną iš P. A. Vaškelio inovacinių pasiūlymų plėsti fundamentinius mokslus Chemijos institute materialiai skatinant mokslininkų už fundamentinius tyrimus, žymiai viršijančius Vyriausybės nustatytus reikalavimus. Tai leido Chemijos institutui išlikti perspektyvia aukšto mokslinio potencialo įstaiga.

Apie akad. P. A. Vaškelio neeilinę mokslinę įžvalgą, originalią mąstyseną kalbėjo buvęs ilgametis bendradarbis dr. Mudis Šalkauskas.

Kalbėdamas apie Akademiką, prof. Remigijus Juškėnas pažymėjo Jo išskirtinį pilietiškumą. Povilas Algirdas Vaškelis buvo ne tik Chemijos instituto, bet ir Lietuvos patriotas, puoselėjantis tautines vertybes.

Daug šiltų žodžių apie Akademiką, jo darbštumą bei vadovo patarimus ir nesavanaudišką pagalbą tarė jo mokiniai dr. Ona Gylienė ir dr. Juozas Liaukonis.

Dr. Birutė Railienė, atėjusi  į Chemijos institutą ruošti savo daktaro disertacijos, susijusios su Lietuvos chemijos istoriją, pasidžiaugė sutikusi čia tokį kilnų žmogų ir ypač pažymėjo Akademiko atidų dėmesį aplinkiniams, Jo didžiulę toleranciją.

Pabaigoje viena Akademiko dukrų, Inga Vaškelytė, prisiminė darnų tėvų šeimos gyvenimą ir gausos Vaškelių šeimos vardu šiltai padėkojo visiems už gražų Tėvelio atminties pagerbimą.
Janina Stankevič, Eugenijus Norkus

Leave a comment

Make sure you enter the (*) required information where indicated. HTML code is not allowed.

FacebookTwitterGoogle BookmarksLinkedin