5b52ec52ddf730841117c3a0894b7fb4.jpg

2013 metų LMA veiklos kronika

Naujos tematikos link.

Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje įsteigta Menų sekcija savo veiklą pradėjo moksline konferencija „Menų ir tiksliųjų mokslų sanglaudos būklė ir perspektyvos Lietuvoje“, kuri įvyko LMA gruodžio 18 d. Konferencijos tikslas - menų ir tiksliųjų mokslų sanglaudos panorama, diskusija apie pradedančios savo veiklą Menų sekcijos idėjas ir planus bei sekcijos branduolio formavimas. Pranešimus skaitė LMA tikrieji nariai Viktorija Daujotytė-Pakerienė „Forma ir formulė: menas ir mokslas“, Vytautas Martinkus „Elektroninės lietuvių literatūros link“ ir Laimutis Telksnys „Audiovizualinis paveldas ir informacinės technologijos. Padėtis. Ateitis“, taip pat dr. (HP) Rūta Janonienė „Tiksliųjų mokslų reikšmė meno paveldo tyrimams ir restauravimui“ ir prof. Rytis Ambrazevičius „Muzikologija ir tikslieji mokslai“. Penkiais pranešimais buvo pateiktas įvairiapusis ir gana netikėtas gvildentos temos pjūvis: nuo jautrių ir posūkyje iš tiksliųjų mokslų technologijų į literatūros lankas sukančių įžvalgų, elektroninės lietuvių literatūros naujovių apžvalgos, audiovizualinio paveldo būtinybės ir su tuo susietų uždavinių sklaidos iki muzikologijos ir tiksliųjų mokslų artumo konstantos bei mokslo ir meno sanglaudos itin aktualioje meninio paveldo srityje - toks buvo pirmosios konferencijos dalykinis peizažas. Diskusijose kalbėjo mokslininkai ir menininkai Giedrius Alkauskas, Titas Petrikis, Judita Žukienė, Jonas Korys, Erimas Velička, LMA tikrasis narys Aleksandras Vasiliauskas ir kiti.
Menų sekcijos veikla numatyta kaip galimybė sudominti mokslininkus menų tematika, o menininkus - mokslu, ypač pažanga naujų technologijų srityse, kurios, beje, kaip ir senaisiais laikais, neginčijamai daro įtaką meninės praktikos pobūdžiui, metodikai, netgi stiliui. Sekcijos planuose numatyta ir artimesnė sanglauda su įvairių kultūros bei meno institucijų jaunaisiais mokslininkais, kūrėjais, kuriems čia gvildenamos temos nėra svetimos. Man, kaip menininkui-praktikui ir šios sekcijos kuratoriui, tenka labai įdomi ir atsakinga misija siekti dialogo techniškųjų mokslų ir laisvųjų menų filosofijoje, skelbti ginčus vertinant šiandienos reiškinius bei projektuojant netolimą ateitį.

Tikėtina, kad kukli, tačiau sutelkta pradžia padės mums apibrėžti tikslus ir siekti įvairovės dinamiškuose mokslų ir menų laukuose, kuriuose Lietuvos mokslų akademijos ariama vaga būtų verta dėmesio. Pažymėtina, kad tokia menų tematika įžengia į akademijos laukus pirmą kartą. Netrukus bus suformuotas Menų sekcijos branduolys, kuriame, be žymių Mokslų akademijos narių, dalyvaus ir ryškūs Lietuvos meno ir mokslų sandūroje dirbantys jaunosios kartos kūrėjai.
LMA tikrasis narys, kompozitorius prof. Giedrius Kuprevičius



Verslo,  mokslo ir studijų bendradarbiavimas Visoriuose Santaros slėnyje
2013 m. gruodžio 3 d.  įvyko Matematikos, Fizikos ir Chemijos mokslų skyraius organizuota apskritojo stalo diskusija „Verslo,  mokslo ir studijų bendradarbiavimas Visoriuose „Santaros slėnyje“: aktualijos ir plėtros problemos“. Pradėdamas diskusiją skyriaus pirmininkas LMA tikrasis narys  prof. Feliksas Ivanauskas pasidžiaugė, kad skyriaus nariai aktyviai domisi slėnių veikla - per mėnesį tai jau antra diskusija (2013-11-12 įvyko diskusija „Saulėtekio slėnis“: tarpdalykinių tyrimų aktualijos ir plėtros problemos“).

 „Infobalt“ Inovacijų vadovas Andrius Plečkaitis pranešime „Technologinių inovacijų politikos tendencijos Europoje ir Lietuvoje“ kalbėjo apie sumaniąją specializaciją ir trečią universitetų misiją - versti žinias į materialines gėrybes, aptarė mokslo politikos pokyčius programos „Horizon 2020“ kontekste.

Romanas Ramanauskas pranešime „Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras „Santaros slėnis“ pristatė asociacijos, kuri vienija 2 universitetus, 4 mokslų institutus, 2 ligonines, 1 mokslo ir technologijų parką bei IT, biotechnologijų ir farmacijos bendroves, struktūrą, slėnio plėtros kryptis ir programą, pateikė mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdžių.

 Saulius Arelis pristatė viešąją įstaigą VTIP, kaip „Santaros slėnio“ dalį, kalbėjo apie parko perspektyvinį planą, kaip pavyzdį išsamiau pristatė tarptautinės bendrovės „Demola“, turinčios centrus Tamperėje, Budapešte, Oulu ir Vilniuje, veiklą ir jos ryšį su studijomis.

Dr. Linas Bukauskas supažindino susirinkusius su VU MIF moksliniu potencialu ir informatikų rengimo naujovėmis, skatinančiomis studentų verslumą.

Diskusijose kalbėjo VU Biochemijos instituto direktorius LMA tikrasis narys prof. Valdas Laurinavičius, Valstybinio patologijos centro direktorius prof. Arvydas Laurinavičius, VU MIF direktorius LMA tikrasis narys prof. Gintautas Dzemyda, LMA tikrasis narys VU Matematikos ir informatikos fakulteto prof. Vygantas Paulauskas, UAB „Viltechmeda“ aukštųjų medicinos technologijų centro vadovas Mindaugas Liutkauskas.

Diskusijose buvo konstatuota, kad šiandienio „Santaros slėnio“ projekte dalyvaujančių mokslo ir studijų įstaigų, verslo įmonių bei šalies ir vietos valdžios institucijų dinamiškos partnerystės dėka yra kuriama palanki žinioms, inovatyvaus verslo plėtrai aplinka, sudaromos tinkamos sąlygos vystyt fundamentaliuosius ir taikomuosius tyrimus, plėtoti juos tarptautinėje rinkoje, kurti aukštos pridėtinės vertės pasaulio rinkose konkurencingus produktus.
LMA tikrasis narys prof. Vygantas Paulauskas



Prof. Leonardo Kairiūkščio publikacijų paroda LMA Vrublevskių bibliotekoje

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje gruodžio 3 d. įvyko LMA nario emerito, profesoriaus, habilituoto daktaro, Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų, Rusijos Petro Pirmojo mokslų ir menų akademijų užsienio nario Leonardo Kairiūkščio publikacijų parodos atidarymas. Šventinį renginį pradėjo LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas ir LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius, kurie pasveikino gausiai susirinkusiuosius į parodą. Prof. L. Kairiūkščio darbus pristatė LMA narys emeritas prof. Stasys Karazija, pažymėdamas prof. L. Kairiūkščio išleistų monografijų bei mokslo ir mokslo populiarinimo straipsnių gausą ir svarbą miškininkystės mokslui bei krašto ekologinio tvarumo didinimui. Prof. L. Kairiūkštis parengė 25 monografijas (19 su bendraautoriais), parašė per 650 mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių.

LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus nariai, sveikindami prof. L. Kairiūkštį, pasidžiaugė profesoriaus pasiekimais, nepaprastu kūrybingumu, darbštumu ir jo nuopelnais ne tik miškininkystės mokslui, bet ir šalies ekonomikai bei kultūrai.

Parodoje dalyvavo ir prof. L. Kairiūkštį sveikino, džiaugėsi jo laimėjimais profesoriaus mokiniai, buvę kolegos iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto, Generalinės miškų urėdijos ir kiti. Jie pažymėjo profesoriaus nuopelnus propaguojant Lietuvos miškų mokslo pasiekimus šalyje ir užsienyje.

Ypač visus maloniai nustebino prof. L. Kairiūkščio kartu su aktoriumi Tomu Vaisieta tarmiškai deklamuotos eilės iš A. Baranausko ,,Anykščių šilelio“.
Žemės ir miškų mokslų skyriaus mokslinė sekretorė Elena Vanda Narušytė



Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802 - 1918 m.

Lapkričio 27 d. įvyko LMA nario ANTANO Tylos naujos knygos „Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802 - 1918 m.“ sutiktuvės.

Antanas Tyla - vienas žinomiausių Lietuvos istorikų, tyrinėjantis  aktualius  XIX-XX  ir  XVI-XVII šimtmečių mūsų tautos istorijos klausimus. Mokslo darbus  rašo remdamasis kiek įmanoma platesne šaltinių baze, stengiasi kalbėti faktais, jais tvirtai grindžia savo apibendrinimus, išvadas, todėl jo publikacijos yra patikimos, informatyvios, turi enciklopedinių bruožų. Tai pasakytina ir apie naujausią prof. A. Tylos monografiją „Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802 - 1918 m.“, kurioje, remiantis Tartu (Dorpato, Jurjevo) universiteto studentų imatrikuliacijos albumu bei archyvine medžiaga ir literatūra, nustatytas Tartu universitete studijavusių iš Lietuvos kilusių studentų skaičius, kasmetinė imatrikuliuotųjų dinamika, jų socialinė ir geografinė kilmė, tautinė sudėtis, pasiskirstymas pagal specialybes ir dalies absolventų darbo vieta.

Lietuvos jaunimas Tartu universitete daugiausia studijuodavo mediciną ir teisę. Iš 1802-1880 m. imatrikuliuotųjų daugiau nei pusė grįžo į Lietuvą, kiti dirbo Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Estijoje ir kitur. Studentai iš Lietuvos studijavo ir Tartu veterinarijos institute.

Labai reikšmingą kultūrinį ir politinį darbą atliko Lietuvių Dorpato studentų draugija. Ji stiprino engiamos lietuvių tautos tapatybę ir telkė bendram kultūriniam ir politinio išsivadavimo darbui. Svarbus monografijos priedas - tai iš Lietuvos kilusių Tartu (Dorpato, Jurjevo) universiteto studentų sąrašas. Jame  nurodoma kiekvieno imatrikuliuoto studento gimimo data, vieta, tėvų luomas ar veikla, įstojimo į universitetą data, fakultetas, specialybė, baigimo ar atleidimo data. Knygoje yra ir vertingų istorinių nuotraukų.

Sutiktuvės, kurias organizavo LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius ir skyrius „Mokslininkų rūmai“, buvo pradėtos koncertu - Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivės solistės Eglė Noreikaitė, Barbora Lazauskytė (mokytoja Laima Domikaitė) padainavo keletą dainų, akompanavo muzikos mokyklos mokytoja Vaiva Blažienė.
Renginio vedėjas LMA tikrasis narys Eugenijus Jovaiša žodį suteikė Lietuvos istorijos instituto mokslininkėms doc. Ramunei Šmigelskytei-Stukienei ir dr. Vilmai Žaltauskaitei. Apie tai, kaip buvo rašoma knyga ir kas joje svarbiausia, kalbėjo autorius prof. A. Tyla. Prof. E. Jovaiša.
Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus mokslinė sekretorė Aurika Bagdonavičienė



LMA Technikos mokslų skyriaus išplėstinis susirinkimas - diskusija „Kibernetinis saugumas“

Lapkričio 19 d. Lietuvos mokslų akademijoje organizuotame LMA Technikos mokslų skyriaus išplėstiniame susirinkime-diskusijoje KIBERNETINIS SAUGUMAS be Lietuvos mokslų akademijos 27 narių dalyvavo:  LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, šio Komiteto biuro patarėja Agnė Silickienė, patarėja Modesta Zdanauskaitė, LR Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius Rytis Rainys, Asociacijos INFOBALT  prezidentas Vytautas Vitkauskas, LR Krašto apsaugos ministerijos atstovai Rimas Ališauskas ir vyriausias patarėjas kibernetinio saugumo klausimais Vytautas Butrimas, Lietuvos karo akademijos atstovas Kęstutis Ikamas, KTU ir LITNET atstovai Rimantas Kavoliūnas, Raimundas Tuminauskas ir Marius Urkis, taip pat Leonardas Marozas (VGTU), Valentinas Dubinas (Vilniaus technologijos ir dizaino kolegija), Vilius Benetis (BAIP/NRD CS/ISACA), Vytautas Didika (UAB „Santa Monica Networks“), Arvydas Žvirblis (UAB SMN); spaudos atstovai: Dovydas Pancerovas (Lietuvos Rytas), Gediminas Zemlickas (Mokslo Lietuva), Audronė Šimaitytė (Mokslas ir technika),

LMA Technikos mokslų skyriaus pirmininko prof. Gintauto Žintelio įžanginiame žodyje, prof. Laimučio Telksnio, prof. Gintauto Dzemydos, LR Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktoriaus Ryčio Rainio, Asociacijos INFOBALT  prezidento Vytauto Vitkausko pranešimuose buvo akcentuota, kad informacinių tinklų kibernetinio saugumo problema yra globali ir nepaprastai svarbi. Įsilaužimus į kitų šalių elektroninę erdvę skatina siekis išgauti paslaptis, pridaryti žalos ekonomikai ir finansams, pažeisti strateginius objektus, dezinformuoti visuomenę, pakenkti šalies prestižui.

Diskusijos dalyviai teigė, kad Lietuvoje yra sukurtos organizacijos, kurioms patikėta rūpintis informacinių tinklų saugumu, tačiau jos veikia gana izoliuotai. Įsilaužimai registruojami, bet aktyvios jų prevencijos darbų nesimato. Būtina valstybės mastu atlikti išsamią pažeidimų analizę, deliojo prioritetus, priimti kibernetinės saugos įstatymą, parengti atitinkamus specialistus, šviesti vartotojus kibernetinio saugumo klausimais.

Šiandien turime gerai išvystytą šiuolaikinių ryšių ir informatikos infrastruktūrą Lietuvoje. Smarkiai augant apdorojamos informacijos srautui, jos įvairovei bei naudotojų skaičiui, kibernetinio saugumo klausimai tampa vis labiau gyvybiškai svarbūs tiek valstybei, tiek ir jos piliečiams tiesiogiai.

Apibendrinant diskusijos metu išsakytas pastabas bei teiktas rekomendacijas parengtas šio renginio siūlomas nutarimas:

1. Kibernetinio saugumo klausimai Lietuvoje kuruojami Lietuvos Seimo ir įvairiose valstybinėse (Vidaus reikalų ministerijoje, Ryšių reguliavimo tarnyboje) bei privačiose struktūrose (pvz. bankų, telekomunikacijų sektoriuose). Veikia keli kompiuterinių incidentų reagavimo padaliniai. Kompiuterių saugumo klausimų sprendimo pasiskirstymas, apibrėžimas bei koordinavimas nepakankamas, turi būti tinkamas valdymas pagal vertikalę.

2. Lietuvoje realiai nėra kibernetinio saugumo koncepcijos. Ją reikia paruošti nustatant esminius tikslus, priemones ir terminus. Jos bazėje turi būti kuriamas Lietuvos kibernetinio saugumo įstatymas, kuris turėtų būti sistemiškai apsvarstytas valstybės institucijose, akademinėje visuomenėje ir privačiame sektoriuje.

3. Reikia organizuoti kibernetinio saugumo specialistų rengimą Lietuvoje.Tam tikslui reikia valstybinio užsakymo. Šios srities specialistų rengimą reikia pradeti nuo dėstytojų kvalifikacijos kėlimo atitinkamuose užsienio mokymo centruose, toliau - rengti naujas studijų programas ar specializacijas esamose programose ir formuoti studentų grupę(es). Tam turėtų būti specialus finansavimas su besimokančiųjų įsipareigojimu dirbti numatytą laikotarpį Lietuvoje. Tikslinga įkurti kibernetinio saugumo mokslinio tyrimo laboratoriją.

4. Sutelkti viešojo ir privataus sektoriųgalimybeskibernetinio saugumo stiprinimui.

Technikos mokslų skyriaus pirmininkas prof. Gintautas Žintelis



„Saulėtekio slėnis“: tarpdalykinių tyrimų aktualijos ir plėtros problemos

2013 m. lapkričio 12 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko apskritojo stalo diskusija „Saulėtekio slėnis“: tarpdalykinių tyrimų aktualijos ir plėtros problemos“. „Saulėtekio slėnis“ - tai Silicio slėnio JAV atitikmuo, kurio tikslas - išplėsti mokslinius tyrimus sujungiant juos su studijomis ir verslu. Tam tikslui, remiantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, įsigyta daug naujos aparatūros, medžiagų technologijoms ir tyrimams, pradėti statyti nauji mokslo centrai, jungiantys esamus ir kuriamus naujus. Statybas planuojama baigti 2015 m. vasarą.

 „Vilniaus slėnių asociacijos“ valdybos pirmininkas LMA tikrasis narys prof. Artūras Žukauskas pateikė „Saulėtekio slėnio“ veiklos apžvalgą ir 2012-2013 m. atliktų darbų ataskaitą. Atkreiptas dėmesys į Atviros prieigos centrų veiklos planus ir galimybes, sudarančias sąlygas artimesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui.

Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valušis skaitė pranešimą „Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras Saulėtekyje: mokslo-verslo-studijų sąveikos erdvė“. Šis centras jungs Vilniaus universiteto ir FTM centro dalis. Remiantis pateiktais pasaulio mokslo centrų pavyzdžiais, proveržio moksle ir versle galima tikėtis po maždaug 15 metų. Pranešėjas aptarė jaunųjų mokslininkų rengimo demografinės krizės sąlygomis ir finansavimo plėtojant centro veiklą klausimus.

Diskusijose kalbėjęs LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas aptarė galimas „Saulėtekio slėnio“ plėtros problemas. VU mokslo reikalų prorektorius LMA tikrasis narys prof. Eugenijus Butkus atkreipė dėmesį į gautos naujos aparatūros ir ES struktūrinio fondo lėšų naudojimą.

VU Fizikos fakulteto dekanas prof.  Vytautas Balevičiaus ir LMA tikrasis narys prof. Algis Petras Piskarsko nuomone, pagrindinė problema - jaunimo įtraukimas į fizinius mokslus ir centro veiklą.

Apibendrinus diskusiją, galima pasakyti, kad gausiai susirinkę fizinių mokslų atstovai tiki mokslo proveržiu plėtojant „Saulėtekio slėnio“ mokslo centrus.
LMA tikrasis narys prof. Gytis Juška



Radviliškio r. savivaldybės Trečiojo amžiaus universiteto nariai - Lietuvos mokslų akademijoje

Lapkričio 6 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko LMA prezidiumo narių ir Radviliškio r. savivaldybės Trečiojo amžiaus universiteto narių susitikimas „Lietuvos mokslų akademija ir moksliniai tyrimai“, kurio iniciatorė LMA narė, Radviliškio rajono garbės pilietė prof. Veronika Vasiliauskienė.

Radviliškio r. savivaldybės Trečiojo amžiaus universitetas 2013 m. gegužės mėnesį atšventė penkerių metų veiklos jubiliejų. Universitetas turi per šimtą narių, aktyviai dalyvaujančių įvairiose paskaitose, konferencijose, vakaronėse, išvykose ir kt. Per penkerius veiklos metus Trečiojo amžiaus universiteto nariams buvo organizuoti 302 užsiėmimai, paskaitas senjorams skaitė 68 lektoriai, tarp kurių buvo LR Seimo nariai, patys senjorai bei kitų įvairių organizacijų atstovai.

Radviliškio r. savivaldybės Trečiojo amžiaus universiteto nariai aktyviai domisi moksliniais tyrimais bei naujausiais mokslo pasiekimais, todėl buvo parodytas didžiulis noras susipažinti su Lietuvos mokslų akademija, mokslų skyrių veikla bei Lietuvoje vykdomais moksliniais tyrimais.

LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas supažindino su Lietuvos mokslų akademijos istorija, struktūra bei pagrindine veikla. LMA prezidiumo nariai - mokslų skyrių pirmininkai Aleksandras Vasiliauskas, Feliksas Ivanauskas, Vytautas Basys, Gintautas Žintelis bei Zenonas Dabkevičius - pristatė LMA mokslų skyrių atstovaujamas mokslų kryptis, mokslinius pasiekimus bei supažindino su pagrindine skyrių veikla.

Radviliškio r. savivaldybės Trečiojo amžiaus universiteto nariai taip pat aplankė Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus bei Antakalnio kapines.
Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus mokslinė sekretorė Reda Daukšienė



Tarptautinė konferencija „EcoBalt 2013

Lietuvos mokslų akademija kartu su Vilniaus universitetu 2013 m. spalio 25-27 dienomis organizavo tarptautinę konferenciją „EcoBalt 2013”. Konferencija skirta sutelkti Lietuvos ir užsienio universitetų, mokslo centrų ir pramonės įmonių mokslininkus, tyrėjus, inžinierius bei studentus ir sudaryti jiems galimybę prisidėti prie pažangesnio ir efektyvesnio chemijos technologijų naudojimo sprendžiant globalias aplinkosaugos problemas bei mokslo inovacijų plėtotę. Ši konferencija buvo orientuota į naujų technologijų, skatinančių našesnį energetinių išteklių naudojimą, efektyvesnių atsinaujinančių energijos šaltinių kūrimą bei tobulinimą ir įvairių ekologinių problemų sprendimų pristatymą ir aptarimą. Konferencijos tematika apėmė cheminės analizės metodus, aplinkos, tvariąją ir „žaliąją“ chemiją, neorganinių ir daugiafunkcinių medžiagų kūrimą bei plėtrą.

Konferencijoje pranešimus skaitė kviestiniai lektoriai iš Varšuvos universiteto (prof. Ewa Bulska), Alto universiteto (prof. Maarit Karppinen), Bordo universiteto (prof. Thierry Toupance), Karalaiškosios Londono kolegijos (dr. Davidas J. Payne) ir Masaryko universiteto (prof. Viktor Kanicky). Mokslo istorijos pranešimą skaitė dr. Birutė Railienė iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos. Taip pat pranešimus skaitė profesoriai iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos. Stendinių pranešimų sesijoje dalyvavo per 100 dalyvių iš įvairių šalių.
Mokslinių darbų pristatymas konferencijose, užsimezgusi gyva diskusija ir naujos pažintys yra labai svarbu šiuolaikinio mokslo pasauliui. Tokios, kaip ši tarptautinė, organizuojama visų Baltijos šalių, konferencijos atveria didesnes galimybes užmegzti pažintis ir pradėti naują bendradarbiavimą tarp mokslo institucijų ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmeniu. Gamtos ir fizinių mokslų srityse sparčiai didėjantis bendradarbiavimas tarp atskirų mokslo šakų jau leido sukurti platų spektrą inovatyvių produktų bei tyrimo metodų, todėl yra svarbu nenutraukti ilgamečių tradicijų, tobulėti ir atrasti naujų galimybių.

Šios konferencijos mokslinio organizacinio komiteto pirmininkas buvo Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas. Puikiai dirbo konferencijos valdymo grupė, kuriai vadovavo LMA Theodoro Grothusso stipendiatė Lina Mikoliūnaitė. „EcoBalt 2013” konferenciją parėmė įvairios organizacijos ir įmonės: Lietuvos mokslo taryba, įmonės „Grota“, „Grida“, „Linea libera“, „MKDS Innovation“, „Fisher Scientific“, „Armgate“, „Greitaspauda.lt“ ir viešbutis „Congress“.

LMA tikrasis narys prof. Aivaras Kareiva



Apie Donelaitį - trijų šalių mokslininkai

Pranešimai apie Kristijoną Donelaitį buvo skaityti ir diskutuota Vokietijos Lietuvių kultūros instituto (LKI, vok. Litauisches Kulturinstitut) metiniame moksliniame suvažiavime, įvykusiame 2013 m. spalio 11-13 d. Hesseno federalinės žemės Lampertheimo-Hüttenfeldo miestelyje. Jo tema - „Donelaitis ir jo epocha“ (Der preussisch-litauische Dichter Donelaitis / Donalitius und seine Zeit). Mokslinį suvažiavimą rėmė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje, Vokietijos lietuvių bendruomenė, Hesseno federalinės žemės politinio švietimo centras ir JAV Lietuvių fondas (Lithuanian Foundation, Inc.). Renginio organizatorius - Lietuvių kultūros institutas yra 1981 metais įkurta išeivių įstaiga, vykdanti abiejų tautų (lietuvių ir vokiečių) bendradarbiavimo centro funkcijas. Jo pagrindiniai tikslai ir veikla savo aktualumo nepraranda ir dabar, nes išeivių iš Lietuvos Respublikos skaičius jau perkopė daugiau kaip 40 000. Išeivijos lietuvių kultūros ir mokslo jėgų telkimo, kūrybos skatinimo ir bendradarbiavimo su vokiečių kultūros, mokslo ir politikos veikėjais ir organizacijomis svarba ateityje tik didės. LKI savo užduotį vykdo kaip Vokietijos lietuvių bendruomenės struktūrinis padalinys. Jis turi nuolatinę būstinę Vasario 16-osios gimnazijos rūmuose. LKI yra įkūręs archyvą, biblioteką, kaupia muziejinį paveldą. Bibliotekos, turinčios daugiau kaip 15 000 leidinių, elektroninis katalogas yra susietas su Vokietijos bibliotekų elektroniniu katalogu, todėl jos fondai yra pasiekiami viso pasaulio vartotojams. LKI organizuoja įvairius, ne tik mokslo renginius, leidžia mokslo, kultūros ir švietimo leidinius.

Konferencija, tradiciškai vadinama metiniu moksliniu suvažiavimu (Jahrestagung 2013), buvo skirta lietuvių literatūros klasiko Donelaičio 300-osioms metinėms. Tai pirmas toks renginys užsienyje. Jis atliepia Donelaičio sukakties įtraukimui į UNESCO įžymių pasaulio datų kalendorių ir Lietuvos Respublikos vykdomam Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo 2013-2014 metų priemonių planui. Konferencijoje dalyvavo Donelaičio epochos Prūsijos kultūros tradiciją palaikančių ir paveldą įprasminančių valstybių - Vokietijos, Lietuvos ir Lenkijos - mokslininkai. Jie analizavo Donelaičio fenomeną jo gyvenamojo meto literatūroje, „Metų“ ir kitų raštų publikavimo tradicijos formavimąsi, kūrybos recepciją XVIII ir XIX amžiaus lietuvių raštijoje, veiklą teologinėje, religinėje ir bažnytinėje srityje, XVIII amžiaus Gumbinės rūmų vaidmenį ūkio ir socialinėse struktūrose, siejant su parapijos ir jos klebono interesais ir kitus klausimus. Šios informacijos autorius konferencijoje perskaitė pranešimą „Pirmieji Kristijono Donelaičio „Metų“ leidimai Prūsijoje (iki Pirmojo pasaulinio karo)“. Kiekvienam pranešėjui buvo skirta pusantros valandos laiko pranešimui skaityti ir diskusijai, darbas vyko vokiečių kalba. Dalyvavo daugiau kaip 50 iš įvairių Vokietijos vietų ir iš Lietuvos atvykusių klausytojų. Jų suinteresuotumas, pasirengimas diskusijoms ir aktyvumas buvo pavyzdinis. Konferencijos metu veikė Donelaičiui skirta literatūros paroda, parengta iš LKI bibliotekos fondo leidinių, informaciją skleidė LKI skaitmeninė svetainė ir tradicinės formos programos leidinys.

Naudojantis proga, buvo kreiptasi į renginio dalyvius teikti informaciją apie Donelaičio raštų 1869 metų publikacijos rengėją Karaliaučiaus universiteto profesorių baltistą Georgą Heinrichą Ferdinandą Nesselmanną (1811-1881). Ypač svarbi užduotis yra jo ikonografinės medžiagos paieška. Jos iš viso nežinoma. Nesselmanno nuotraukos, atvaizdai dailės kūriniuose tampa labai aktualūs ir reikalingi Lietuvos tyrėjams, Lietuvos mokslo institucijoms ir bibliotekoms, rengiančioms 2014 metais paskelbti „Metų“ autoriui skirtus sukaktuvinius leidinius ir parodas. Šiam reikalui gautas Marburgo universiteto profesoriaus Ulricho Schoenborno palaikymas paiešką atlikti bendromis pastangomis Vokiečių literatūros archyve Marbache (Deutsches Literaturarchiv Marbach) ir kitose Vokietijos paveldo saugyklose. Renginyje užmegzti ryšiai ir gautas kai kurių mokslininkų sutikimas dalyvauti 2014 metais Vilniaus universiteto ir Lietuvos mokslų akademijos organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Kristijono Donelaičio epochos knygos kultūra“. Straipsnio autorius taip pat susipažino su LKI biblioteka ir archyvu, konsultavosi su paveldo padalinio vadovu profesionaliu bibliotekininkystės ir informacijos specialistu Arthuru Hermannu. Remiantis jo patirtimi ir teikiama prieiga prie duomenų bazių, buvo atlikta Donelaičio „Metų“ senųjų leidinių egzempliorių paieška Vokietijos, kitų Europos ir Amerikos šalių paveldo saugyklų elektroniniuose kataloguose. Tokie duomenys autoriui reikalingi skaityto pranešimo pagrindu rengiant mokslinį straipsnį. Visų konferencijos dalyvių parengti tiriamieji darbai bus skelbiami atskiru leidiniu, kuris praturtins ir plėtos donelaitikos tyrimų temą tarptautinėje erdvėje. Naudodamasis bendravimo galimybe, pranešimo autorius būsimų Donelaičio metų programos tema diskutavo su LKI vadovu dr. Vincu Bartusevičiumi, Lietuvos ambasados Vokietijoje ministru patarėju Ramūnu Misiuliu, Vokietijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininku Antanu Šiugždiniu, užsienio šalių mokslininkais. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavedimu, LKI ir Vasario 16-osios gimnazijos bibliotekoms perdavė neseniai šio instituto knyga ir kompaktine plokštele išleistus naujoviškai parengtų Donelaičio „Metų“ (2013) kelis egzempliorius. Užmegzti moksliniai ir asmeniniai ryšiai leis sėkmingiau plėtoti lituanistikos mokslo duomenų sklaidą ir aktualizuoti donelaitikos temą tarptautiniu mastu.

Prof. Domas Kaunas



Naujų knygų sutiktuvės

Spalio 3 d. įvyko LMA nario akademiko Zigmo Zinkevičiaus naujos knygos Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas sutiktuvės. Jas organizavo Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius ir skyrius „Mokslininkų rūmai“. Renginys pradėtas muzika - Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos kanklininkė Aušrinė Ulevičiūtė atliko keletą kūrinių. Vėliau akademikas Z. Zinkevičius buvo apdovanotas I laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.

Visuomeninę apdovanojimų komisiją „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ 2009 m. įsteigė keletas visuomeninių organizacijų: M. ir J. Šlapelių muziejus, Vilniaus ainių klubas, Vilniaus rotušė, Krašto apsaugos bičiulių klubas, vėliau prisijungė Nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba (NOKT), vienijanti beveik 30 visuomeninių organizacijų, puoselėjančių Lietuvos gynybinių galių stiprinimo, patriotizmo skatinimo, lietuvybės puoselėjimo, tautinio, istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimo idėjas. Komisijos pirmininku yra išrinktas kun. Tomas Šernas.

Apie naująją akademiko knygą kalbėjo LMA narys Algirdas Sabaliauskas, LMA tikrasis narys Bonifacas Stundžia, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė.. Renginio vedėjas LMA tikrasis narys Eugenijus Jovaiša taip pat pasidalijo mintimis apie naująją knygą. Pabaigoje žodį tarė ir knygos autorius prof. Z. Zinkevičius. Gausiai susirinkę klausytojai prašė  akademiko autografo.

Knygoje Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas išsamiai aptariama pirmykštė Lietuva, davusi būsimajai valstybei pavadinimą, kitos rašytiniuose šaltiniuose minimos lietuvių žemės: Deltuva, Nalšia, Upytė, Šiauliai, Karšuva, Knituva, geografiniai žemaičių ir aukštaičių pavadinimai, aiškinama, kodėl lietuviai buvo pakrikštyti paskutiniai. Kadaise buvusioje didžiulėje daugiatautėje senosios Lietuvos valstybėje gyveno labai gausi lietuvių tauta, sugebėjusi išlaikyti savo valdžioje didelę teritoriją ir būti teisinga visiems jos gyventojams. Visa tai atskleidžiama remiantis kalbos, mokslo, archeologijos, etnologijos ir antropologijos tyrimų duomenimis.

Knygoje Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas kalbama apie Liublino uniją ir paskutinį Abiejų Tautų Respublikos laikotarpį, trukdymą sukurti tautinę valstybę ir sostinės užgrobimą, Vilnijos sulenkinimą, Sovietų Sąjungos žlugimą. Daug vietos skiriama Mažajai Lietuvai, kuri daugiau kaip septynis šimtmečius valdyta vokiečių. Aprašomas Antrasis pasaulinis karas, pokario trėmimai į Sibirą, priverstinė kolektyvizacija, sugriovusi klestėjusią krašto ekonomiką ir nuskurdinusi kaimą, Stalino sukurtos blogio imperijos žlugimas, Michailo Gorbačiovo pastangos ją reformuoti, viešumo ir pertvarkos idėjos, pagreitinusios jos pabaigą.

Aurika Bagdonavičienė, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus mokslinė sekretorė



Lietuvos karalystės byla

Spalio 4 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje mokslininkai ir politikai seminare „Lietuvos karaliai. Lietuvos valstybės statusas XIII-XIV a.“ svarstė, kaip reikėtų vadinti pagoniškos Lietuvos valdovus, kodėl imta vartoti vienokius ar kitokius terminus ir kodėl iš Europos žemėlapio buvo ištrintas Lietuvos karalystės vardas. Seminarą vedė LMA tikrasis narys Eugenijus Jovaiša.
Pagoniškos Lietuvos valdovų statuso diskusija nėra nauja, šis klausimas aktualus ne tik istorikams ar kitų istorijai giminingų sričių (kalbos istorijos, archeologijos) mokslininkams, bet ir politikams, žurnalistams bei Lietuvos kariuomenei.

Seminare kalbėjęs europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis pabrėžė, kad Lietuvos valstybė įtvirtinta jau tūkstantį metų. Jei 1009 m. buvo parašyta apie Lietuvą, vadinasi jau ir anksčiau tai buvo suvokiama... Kalbėdamas apie Lietuvos valdovų titulus, profesorius pažymėjo, jog yra svarbu suvokti, kad tai yra valdovai, suverenai ir jie savaime yra karaliai. Anot jo, tai yra Europos tradicija nuo iki krikščioniškų laikų ar kalbama apie Romą, ar Spartą, ar Babiloną ir panašiai.

Gediminas vadino save rex, taip į jį kreipėsi popiežiai ir Europos valdovai. Mes kažin kodėl nenorime to girdėti. Jis kartu yra ir dux Semigalia, o Lietuvos ir rusėnų žemių jis - karalius. Taigi Semigalia nėra karalystė! Gediminas, pasak prof. V. Landsbergio, didis karalius ir savo intelektu, ir darbais, ir filosofija. Kokie išmintingi yra jo žodžiai, jog mes esame įvairių tikėjimų, mes turime skirtingas apeigas, bet visi turim vieną Dievą...

Literatūrologas dr. Algimantas Bučys lygino šešis popiežiaus laiškų Mindaugui originalus ir šių dienų istorikų vertimą. Anot jo, Lietuvos istorijos institutas 2005 m. išleido svarbių istorinių dokumentų rinkinį Mindaugo knyga. Istoriniai šaltiniai apie Lietuvos karalių, kuriame sąvoka Lithuaniae regnum sąmoningai išversta į Lietuvos kraštas. Knygoje pateikiami šeši, dar prieš Mindaugo karūnavimą, 1251 m. popiežiaus Inocento IV rašytų laiškų vertimai. Šiuose vertimuose Mindaugas vadinamas Lietuvos kunigaikščiu. Tačiau tų laiškų lotyniškai rašytuose originaluose matyti, jog nė viename Mindaugas nevadinamas dux, o tik rex. Pasak dr. A. Bučo, tokie laiškų vertimai prilygsta istorijos falsifikavimui ir visuomenės klaidinimui, jie įžūliai iškraipo popiežiaus žodžius ir sąvokas. Buvo išsakyta pastaba leidinio sudarytojams istorikams: Dariui Baronui, Artūrui Duboniui ir Rimvydui Petrauskui, kad knygoje nepateikti laiškų originalai, nes tada juos būtų galima lyginti su vertimais.

Literatūrologas pažymėjo, kad titulų ir statusų menkinimas bei naikinimas šių dienų Lietuvoje yra vis dar gajus nuo sovietmečio. Jis taip pat priminė meno istorikės Rasos Gečaitės pastabą, kad Lietuva yra turbūt vienintelė Europoje ar net pasaulyje šalis, kurios istorikai po karaliaus Mindaugo mirties vis didėjančią ir stiprėjančią Lietuvos karalystę pervadino Didžiąja Kunigaikštyste, o Lietuvos karalius - didžiaisiais kunigaikščiais.

Dr. A. Bučys taip pat teigė, kad pagoniškos Lietuvos valdovų karūnavimo tradiciją reikia priskirti Šiaurės, o ne Rytų ar Vakarų Europos. Jis siūlė pažvelgti, kaip savo valdovus iki krikščionybės vadino Šiaurės Europos šalys. Anot jo, visi anglosaksų ir skandinavų ikikrikščioniški valdovai vadinti rex, o jų valdos - regnum. Šiaurės Europoje jau ankstyvaisiais viduramžiais veikė bendra monarchų titulavimo sistema, kurią įprasta vadinti anglosaksiška arba skandinaviška. Karalių įšventinimo ceremonijos pagal anglosaksišką sistemą skyrėsi nuo frankiškosios, susijusios su katalikybe. Senovės baltai, priklausę Šiaurės Europai, turėjo kitokias karaliaus rinkimo ir įšventinimo ceremonijas, kai tuo metu Vakarų Europoje, įsigalėjus frankiškai sistemai, reikėjo popiežiaus leidimo karūnuoti, o karūną turėjo uždėti vyskupas arba pats popiežius. Dr. A Bučo teigimu, Lietuvos karalystės bylos iki šiol ir nesiseka išspręsti dėl nesupratimo apie šių dviejų sistemų skirtumus.

Anot literatūrologo, popiežius Inocentas IV buvo vienas labiausiai išsilavinusių to meto žmonių, kuris gerai žinojo, kad Europoje egzistavo daug Romos katalikybės nepriėmusių karalių, kurie de facto ir de jure buvo suverenūs savo šalių valdovai. Ir jis rūpinosi kaip patraukti pagonių karalių ir visą karalystę į Šventojo Sosto globą, t. y. pagonių karalių paversti katalikų karaliumi. Tai ir padaryta 1253 m., kai Mindaugas buvo karūnuotas pagal Romos katalikų tradiciją. Tačiau popiežius, pasak dr. A. Bučo, buvo teisus, kai dar 1251 m. vadino Lietuvą karalyste ir Mindaugą jos karalium.

Seminare pasisakęs kalbos istorikas prof. Zigmas Zinkevičius pabrėžė, jog jam čia viskas aišku ir paprasta: Gediminas, Algirdas ir kiti Lietuvos valdovai buvo vadinami karaliais, nes valdė savarankiškai. Todėl juos karaliais ir reikia vadinti. Rusios valdovai negalėjo būti vadinami karaliais toje epochoje, kurioje jie buvo pavaldūs mongolų chanams.

Archeologas prof. Albinas Kuncevičius nesutiko, jog čia viskas paprasta ir aišku. Pasak jo, Lietuvos istoriografija vienus terminus perėmėme iš slavų, kitus - iš vakarų, todėl ir dėl terminų yra painiavos.

Dr. Aleksiejus Luchtanas į problemą pasižiūrėjo per archeologijos prizmę. Jo teigimu, mūsų valdovai istoriniuose šaltiniuose įvardyti labai įvairiai. Jogaila ant vienos savo monetos yra pasirašęs Wladislaw rex, o ant kitos jau kniaz. Pasak jo, gaila, jog neturim Mindaugo laikų monetos... Archeologo manymu, nebūtina priimti jokių kategoriškų sprendimų dėl mūsų valdovų titulavimo. Svarbu, kad jie buvo nepriklausomi valdovai, valdę nuo jūros iki jūros. Norėtųsi tikėti, jog istorikai nieko bloga nenorėdami popiežiaus laiškus išvertė tiesiog būdami ištikimi rusiškai istoriografijai, kur tradiciškai mūsų valdovai vadinami kunigaikščiais. Tačiau lotynišką tekstą reikia versti tiksliai: jei iš rusiško kniaz verčiame kunigaikštis, tai iš lotyniško Rex irgi reikia versti Karalius, teigia dr. A. Luchtanas.

Istorikas dr. Romas Batūra pabrėžė, kad senoji Lietuva, žvelgiant iš krikščioniškų tradicijų, dažnai nepelnytai menkinama ir niekinama. Jis minėjo, kad skirtingų metraštininkų rašytuose metraščiuose valdovų titulai įvairuoja, todėl siūlė juos vartoti kūrybiškai. Geriausia, pasak istoriko, Gediminą, Mindaugą ir kitus vadinti valdovais, o į anglų kalbą versti - karaliais.

Auksė Ūsienė, Kariuomenės vado sekretoriato vyr. specialistė



Adolfo Jucio akademiniuose skaitymuose - elementariųjų dalelių fizikos problemos

Šių metų skaitymai, kurie pagal tradiciją susieti su šiuolaikinės teorinės fizikos pradininko akad. Adolfo Jucio gimtadieniu, buvo skirti elementariųjų dalelių fizikai. Šiuolaikinė teorinė fizika Lietuvoje prasidėjo nuo atomo teorijos. Tačiau prof. A. Jucys skatino savo mokinius plėsti tyrimus ir į kitas fizikos šakas: molekulių, kietojo kūno, atomo branduolio, elementariųjų dalelių fiziką. Tiesa, pirmieji bandymai pradėti tyrimus pastarąja kryptimi nebuvo sėkmingi. Vėliau Adolfo Jucio mokinys Vladislovas Vanagas, sėkmingai plėtojęs atomo branduolio teoriją, nukreipė savo mokinį Egidijų Norvaišą į elementariųjų dalelių fiziką, ir šiam atkakliam žemaičiui pavyko įsitvirtinti vienoje įdomiausių, bet ir sunkiausių fizikos šakų. Svarbiu postūmiu plėsti tuos ne tik teorinius, bet ir eksperimentinius darbus buvo ryšiai su svarbiausiu tarptautiniu elementariųjų dalelių tyrimo centru CERN, veikiančiu Ženevoje. Užmezgant tuos ryšius, daug pastangų dėjo akad. Z. R. Rudzikas. Dabar elementariųjų dalelių fizikos darbai Lietuvoje vykdomi įvairiuose Vilniaus universiteto padaliniuose: Teorinės fizikos ir astronomijos institute, Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institute, Fizikos bei Matematikos ir informatikos fakultetuose. Bendradarbiavimą su CERN administruoja Lietuvos mokslų akademija.

Prof. E. Norvaišas savo pranešime „Elementariųjų dalelių fizikos atradimai ir problemos“ labai vaizdžiai supažindino su Standartine elementariųjų dalelių teorija. Nors elementariųjų dalelių skaičius seniai pranoko cheminių elementų skaičių, bet tikrų elementariųjų dalelių, kurios nėra sudarytos iš kitų dalelių, - vos per dvidešimt. Tai elektronas ir jo giminaičiai, trys neutrinai, šeši kvarkai (iš kurių susideda dauguma kitų dalelių) ir dar antra tiek dalelių, pernešančių keturias pagrindines sąveikas. Visas tas daleles ir sąveikas sėkmingai aprašo teorija, kuri yra vadinama Standartine. Tiesa, anot tos teorijos, egzistuoja dar viena svarbi dalelė - Higgso bozonas (pavadinta ją numačiusio mokslininko vardu), kuri, sąveikaudama su kitomis dalelėmis, suteikia joms masę. Po ilgų paieškų ją praėjusiais metais pagaliau pavyko aptikti, naudojantis didžiausiu pasaulyje mokslo prietaisu - CERN veikiančiu Didžiuoju hadronų greitintuvu. Vis dėlto Standartinės elementariųjų dalelių teorijos, matyt, nepakanka visai elementariųjų dalelių įvairovei aprašyti; pavyzdžiui, ji nenumato dalelių, iš kurių turėtų būti sudaryta paslaptinga tamsioji medžiaga, vyraujanti Visatoje.

Vienoje iš didelių CERN mokslininkų grupių, tiriančių Higgso bozono savybes ir atliekančių kitus priešakinius eksperimentus, dalyvauja lietuvis dr. Andrius Juodagalvis. Jis savo pranešime „CERN iš arti - bendradarbiavimo patirtis“ papasakojo apie šio tarptautinio mokslo centro veiklą, jos organizavimą. Maždaug šimto metrų gylyje nutiestame 27 km ilgio žiediniame tunelyje priešingomis kryptimis dviem vamzdžiais beveik šviesos greičiu juda protonų srautai. Keturiose vietose jie nukreipiami vienas prieš kitą, čia protonų susidūrimų metu gimsta įvairios dalelės. Daugiaaukščio namo dydžio detektoriai skirtingais būdais registruoja susidarančias daleles, jų trajektorijas.

Dr. A. Juodagalvis priklauso 3800 žmonių tarptautiniam kolektyvui, vadinamam CMS sambūriu (angl. collaboration), vien mokslininkų jame apie du tūkstančius net iš keturiasdešimties šalių. Sambūris dirba su vienu iš detektorių - kompaktiniu miuonų solenoidu; šio prietaiso anglišku vardu, o dažniausiai tik santrumpa ir vadinasi sambūris. Kolektyvas skirstosi į skyrius ir grupes, kurie, atlikdami eksperimentą ir nagrinėdami jo rezultatus, glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje. A. Juodagalvis yra vienos iš grupių koordinatorius. Eksperimento metu gaunamas milžiniškas kiekis duomenų. Po pradinės atrankos jie keliauja į įvairaus lygio saugojimo, analizės ir modeliavimo centrus, pasiskirstomi po viso pasaulio mokslo įstaigas. Interpretuojant labai sudėtingus eksperimentus, svarbu itin kruopščiai tikrinti rezultatus, tad prieš virsdami moksliniu straipsniu, spausdinamu prestižiniame žurnale, jie praeina daugiapakopę patikrą. Straipsnio autoriais tampa visi sambūrio mokslininkai. Tie aukšto lygio, plačiai cituojami kolektyviniai darbai vertinami užsienyje, bet ne Lietuvoje, kur pagal egzistuojančias mokslo darbų vertinimo taisykles straipsnio balai mechaniškai dalijami iš bendraautorių skaičiaus.

LMA tikrasis narys Romualdas Karazija



Akademiko Vytauto Gudelio 90-sioms gimimo metinėms skirta paroda

Liepos 16 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje atidaryta paroda, skirta žymaus Lietuvos mokslininko akademiko Vytauto Gudelio 90-sioms gimimo metinėms.

Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius, habilituotas mokslų daktaras, geografas, geologas, okeanologas, mokslininkas ir pedagogas, Lietuvos geografų draugijos narys, Upsalos universiteto garbės daktaras, ES Jūrų krantų apsaugos asociacijos garbės narys, Tarptautinio fondo Via Baltica laureatas, Geologijos ir geografijos instituto mokslinis sekretorius, sektoriaus vadovas, vėliau Geografijos skyriaus vadovas, Geografijos instituto direktorius Vytautas Gudelis 60 savo turiningo gyvenimo metų paskyrė Baltijos jūrai, jos krantų ir gelmių sandarai tyrinėti. Puikiai surengtoje parodoje kaip tik ir atskleisti svarbiausi akad. V. Gudelio gyvenimo ir mokslinės-organizacinės veiklos periodai. Akad. V. Gudelis išplėtojo Lietuvos pajūrio krantų bei Baltijos jūros raidos ir paleogeografijos tyrimus, buvo aktyvus mokslo visuomenės veikėjas.

Renginyje kalbėję LMA tikrasis narys, vyriausiasis mokslinis sekretorius prof. Vytautas Basys, Vilniaus universiteto doc. Eduardas Červinskas, Edukologijos universiteto prof. Algimantas Česnulevičius, LMA narys, Gamtos tyrimų centro prof. Algimantas Grigelis ir kiti pažymėjo, kad akad. V. Gudelio indėlis į Lietuvos geografijos ir kvartero geologijos mokslo krypčių raidą yra ypač reikšmingas. Parodos atidaryme dalyvavo p. Džiuljeta Gudelytė-Raudonienė ir Gvidas Raudonius. Renginį vedė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.
LMA narys Algimantas Grigelis



Mechatroninės sistemos ir medžiagos 2013

2013 m. liepos 1-3 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto patalpose įvyko 9-oji tarptautinė konferencija „Mechatroninės sistemos ir medžiagos 2013 (Mechatronic Systems and Materials 2013)“. Konferenciją organizavo VGTU Mechanikos fakultetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos mokslų akademija, Opolės technologijos ir Balstogės (Bialystok) technikos universitetai (Lenkija) ir Tarptautinės mašinų ir mechanizmų teorijos federacijos (IFToMM) Lietuvos nacionalinis komitetas.

Konferenciją įžanginiu žodžiu pradėjo Mokslų akademijos prezidentas prof. Valdemaras Razumas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslo prorektorius prof. Antanas Čenys. Konferencijoje savo tyrimus pristatė ir skaitė pranešimus mokslininkai iš 12 šalių (Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Gruzijos, Ukrainos, Turkijos, Čekijos, Estijos, Slovakijos, Ispanijos, Vokietijos ir Rumunijos). Bendras perskaitytų ir stendinių pranešimų skaičius siekė 189, o pranešimų iš užsienio šalių - 94.  Programinius pranešimus skaitė LMA akademikai R. Bansevičius ir M. Ragulskis, kurie supažindino su vykdomais mechatronikos ir medžiagų tyrimo mokslo darbais.

Mechatronika ir naujos medžiagos yra svarbiausia Europos pramonės naujovių iniciatorė, todėl Europos pramonės politikoje ji laikoma strategine kryptimi, nes ja remiasi Europos gamyba ir eksportas. Šios strateginės pramonės sukuria daug pridėtinės vertės ir taiko daug naujų žinių, reikalingų esamiems procesams ir produktams tobulinti ir kurti visose šakose, teikia visiems kitiems ūkio sektoriams mašinas, gamybos sistemas, sudedamąsias dalis ir su tuo susijusias paslaugas, reikalingas technologijas ir žinias, nes mechatronika, kuri yra mechanikos, elektronikos ir informatikos arba biomechanika - mechanikos ir biologijos žinių derinys, integruojamas į įvairias technologijas. Mechatronika ir medžiagų kūrimas yra puiki niša verslui, nes įkūnija verslininkystės dvasią, atlieka svarbų vaidmenį gerinant aplinką, prisideda prie atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimo skatinimo.

Lietuvos mokslininkai pristatė savo pasiekimus kuriant įtaisus mažų palydovų sistemų kontrolei, magnetinių katapultų, tikslių kampų matavimo komporatorių dinamikos, pjezoelektrinių cilindrų osciliacijų, gravitacinio lauko įtakos geodeziniams matavimams, lazerio taikymo 3D spausdintuvuose, kavitacinio paviršių valymo, įvairių jutiklių kūrimo ir taikymo ir kitus tyrimus.
Naujų medžiagų ir technologijų kūrimas yra objektyvi techninės ir socialinės plėtros sąlyga. Be šios plėtros negalima įsivaizduoti nė vienos svarbiausios mokslo ir technikos krypties pažangos. Medžiagų mokslo ir medžiagų inžinerijos tikslas - sukurti naujas ar pagerinti jau naudojamas inžinerines medžiagas, atskleisti ar atrasti naujų reiškinių, surasti optimalius kuriamų medžiagų taikymo būdus. Medžiagų kūrimo srityje buvo pristatyti aliuminio lydinių dengimo aukštos lydymosi temperatūros lydiniai taikant vibracijas tyrimai, termovibracinio poveikio deformuojamai terpei su netvarkia mikrostruktūra tyrimai, savaime susidarančių struktūrų karščiui atspariuose plienuose vykstant dinaminiams nepusiausvyriems procesams tyrimai, garsą sugeriančių medžiagų kūrimas ir kiti tyrimai. Daug pažangos parodyta medžiagų mechanikos, struktūros deformacinio ir fazinio stiprinimo, atsparumo įtrūkiams susidaryti kryptimis. Kuriant naują medžiagą pirmiausia reikia rasti tinkamą medžiagos sudėtį, ištirti jos struktūrą, sukurti pigiausius medžiagos gamybos ir apdorojimo metodus. Iš pranešimų matėsi, kad šių mokslinių tyrimų plėtra vyksta glaudžiai bendradarbiaujant medžiagų inžinerijos, kietojo kūno mechanikos, plastinės deformacijos fizikos ir kitų sričių mokslininkams. Kaip dailininkai, kurdami piešinį, naudoja skirtingas spalvas, taip ir medžiagų mokslo specialistai kuria bei gerina skirtingas medžiagas, naudodami vienus ar kitus periodinės elementų lentelės elementus, įvairius medžiagų sintezės ir apdorojimo būdus.

Mechatroninės sistemos ir medžiagos konferencija tapo patrauklia vieta pristatyti tyrimus jauniesiems mokslininkams. Ne išimtis buvo ir pastaroji konferenciją, kurioje daugiausia pranešimų pristatė įvairių šalių doktorantai. Galima pasidžiaugti, kad konferencijoje jauniesiems mokslininkams mokslo pasiekimus ir įžvalgas pateikė Lietuvos mokslų akademijos akademikai, parodę mokslo tęstinumą, perimamumą ir svarbą visuomenei. Vilniaus konferencija estafetę perdavė Lenkijos Opolės technologijos universitetui, kuriame 2014 metų liepos pradžioje vyks jau 10-oji  MSM 2014.

LMA tikrasis narys prof. Algirdas Vaclovas Valiulis, MSM 2013 konferencijos Mokslo komiteto pirmininkas



Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas - Dotnuvoje

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininko prof. Z. Dabkevičiaus iniciatyva Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre ir Centro Žemdirbystės institute Dotnuvoje 2013 m. birželio 23 d. vyko išvažiuojamasis LMA prezidiumo posėdis.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. Z. Dabkevičius LMA prezidiumo narius supažindino su Centro istorija ir jo veikla, akcentuodamas, kad svarbiausias tikslas - vykdyti ilgalaikius fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, eksperimentinę plėtrą, kurių reikia žemės ūkio, miškų ir aplinkos ištekliams racionaliai ir tausojamai naudoti, geros kokybės produktams gaminti, skleisti mokslo žinias visuomenei, rengti žemės ūkio srities mokslininkus ir specialistus ir kt.

Centro Žemdirbystės instituto direktorius doc. dr. Vytautas Ruzgas informavo apie Žemdirbystės instituto mokslinius tyrimus ir rezultatus.

Buvo aplankyta Instituto biblioteka. Laboratorijų vedėjai ir doktorantai supažindino prezidiumo narius su vykdomais laboratoriniais augalų patologijos, agrochemijos, genetikos tyrimais.
Didelį įspūdį prezidiumo nariams paliko lauko eksperimentų ir augalų selekcijos augynų apžiūra bei V. Ruzgo pasakojimas, kaip kuriamos naujos, pasaulyje konkurencingos augalų veislės, kontroliuojamos, tiriamos bei nustatomos jų savybės ir kt.

Buvo susipažinta su UAB „Dotnuvos projektai“ kompleksu. Generalinis direktorius dr. Rimantas Dapkus papasakojo, kad, pradėjęs dirbti kaip sėklų ruošimo fabrikas, dabar įmonė išsiplėtė, turi daug modernios įrangos ir teikia žemės ūkio technikos serviso paslaugos.

Pabaigoje buvo apibendrinti vizito rezultatai, diskutuojama dėl žemės ir miškų mokslų vietos kitų mokslo sričių tarpe. Z. Dabkevičius kalbėjo, kad žemės ir miškų mokslo sritis yra specifinė. Teikiant paraiškas Lietuvos mokslo tarybai moksliniams tyrimams ir kitai mokslinei veiklai finansuoti, svarbiems projektams sunku laimėti konkursus, nes bendrieji reikalavimai ne visada tinka žemės ūkio ir miškų mokslų sričiai.

Baigdamas posėdį LMA prezidentas padėkojo prof. Z. Dabkevičiui, dr. V. Ruzgui už dalykinį ir turiningą priėmimą.

Parengė vyresn. specialistė informacijai Lyda Milošienė


   
Paminėtas akademiko Juozo Dalinkevičiaus atminimas

Birželio 12-14 d. Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus universitetas, Lietuvos geologų sąjunga, Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos geologijos įmonių asociacija, Valstybinis mokslo institutas Gamtos tyrimų centras organizavo mokslinę konferenciją „Moderniosios geologijos Lietuvoje raida ir rezultatai“, skirtą paminėti akademiko geologo Juozo Dalinkevičiaus 120-ąsias gimimo metines. Renginiai prasidėjo birželio 12 d. Naujojoje Akmenėje, kur buvo iškilmingai atidengtas paminklinis akmuo su geologo Juozo Dalinkevičiaus bareljefu, kultūros namuose įvyko mokslinė konferencija. Tai bene pirmasis Lietuvoje geologui pašvęstas paminklas.

Birželio 13 d. buvo susipažinta su Papilės geologiniame draustinyje esančiomis juros periodo atodangomis, Kaune aplankytas Juozo Dalinkevičiaus namas Rūtų g. 16, kur gyvena profesoriaus duktės Nijolė Dalinkevičiūtės-Arūnienės šeima, Aplankome profesoriaus amžinojo poilsio vietą Pamūšio kaimo kapinaitėse netoli Taujėnų, jo tėvų sodybos vietą ir pilni įspūdžių grįžtame į Vilnių.

Birželio 14 dieną Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaroma jubiliejinė paroda lietuviškosios geologų mokyklos kūrėjui, akademikui profesoriui Juozui Dalinkevičiui „Žemės gelmių raštus perskaitęs“. Toliau LMA didžiojoje salėje įvyko baigiamoji konferencijos dalis. Konferencija atidaręs Mokslų akademijos vyriausiasis mokslinis sekretorius Vytautas Basys pažymėjo žemės gelmių turtų tyrimo svarbą krašto ūkio plėtrai, kad Lietuva turi savo svarbių mineralinių išteklių, ir kvietė jaunus tyrėjus skirti daugiau dėmesio geologijos moksliniams tyrimams, ypač kuriamuose atviros prieigos centruose. Pranešimus pristatė Valentinas Baltrūnas ir Algimantas Grigelis „Akademikas Juozas Dalinkevičius - moderniosios geologijos Lietuvoje pradininkas“, Gediminas Motuza „Lietuvos kristalinės plutos sandara ir stratigrafija“, Algimantas Grigelis ir Juozas Paškevičius „Lietuvos stratigrafija Juozo Dalinkevičiaus darbuose“, Vytautas Skuodis „Akademiko Juozo Dalinkevičiaus asmenybės bruožai“, Juozas Mockevičius „Lietuvos žemės gelmių ištekliai ir jų panaudojimas“, Rimantė Guobytė „Skaitmeninės technologijos geologinėje kartografijoje“, Jonas Satkūnas „Krašto geologinis paveldas: tarptautinis kontekstas“. Tuo konferencija baigė savo darbą, susumuodama pastarųjų dviejų dešimtmečių moderniosios geologijos pasiekimus, kuriai pagrindus padėjo akademikas Juozas Dalinkevičius.

Akademiko Juozo Dalinkevičiaus atminimo pagerbimu geologų bendruomenė parodė gražų susitelkimo ir darnaus darbo pavyzdį. Konferencija paliko gilų pėdsaką mūsų krašto geologijos istorijai. Organizacinio komiteto vardu nuoširdžiai dėkojame visiems rengėjams.

LMA narys prof. Algimantas Grigelis



„Tautiškumas ir ultranacionalizmas demokratinėje Lietuvoje“ - apskritojo stalo diskusija

Tiesą sakant, diskusijos dalyviams taip ir neteko patyrinėti „ultranacionalizmo“ - vargu ar Lietuvoje toks reiškinys kol kas yra, - pamąstėme, tačiau, jei įvairiausios aistros tautiniais ir nacionaliniais klausimais toliau bujos, gal jis ir atsiras? Nors, žinia, virtualioje erdvėje jau pastebimi kraštutiniai pasisakymai. Šiuolaikinio gyvenimo realijos neišvengiamai kelia tautiškumo ir nacionalizmo esmę brėžiančius supratimus, ir tautiškumo bei nacionalizmo turinio suvokimas bei aiškinimas yra vertingas pats savaime, o ypač po Lietuvos mokslų akademijos skliautais. Gegužės 28 d. surengto apskritojo stalo šerdimi tapo LMA tikrosios narės, prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro filosofo Romualdo Ozolo įžvalgos. „Tautiškumas, nacionalumas: kultūros lygmuo“ - taip pavadintas profesorės pasisakymas, kaip jai ir įprasta, pasižymi subtiliu gilumu, prigimtinių kultūros reiškinių rikiavimu tautiškumą apibrėžiančioje ir jo esmę išryškinančioje visumoje. „Tautinė savimonė ir valstybinis mąstymas - kiekvienos valstybės pamatas“ - profesorės lūpomis nuskambėjo prof. Bronislovo Genzelio tezė, kuri, pasak jos yra patikima ir yra tinkamas turinys tautiškumui suvokti. Tačiau dabartiniame pasaulyje greta tautiškumo atsirado kosmopolitizmo lygmuo, ir suderinti šiuos du pasaulio lygmenis darosi, nors ir kaip mes stengiamės, vis sunkiau. Juo labiau, kad „[...] apeita ir užmiršta milošiškoji Europos, kaip mažųjų tėvynių, programa. Tos mažosios tėvynės traukiasi, nyksta ir, suprantama, traukiasi tada tėvyniškumas. Tas politinis liberalizmas, tas politinio korektiškumo siekimas, kokį didelį lankstumą jis berodytų, vis tiek jam stinga vertybinių pamatų - to, kas ne tik atskiria, bet ir sujungia ir, kaip man atrodo, tie vertybiniai pamatai kiekvienos tautos yra iškristalizuojami, iškeliami remiantis savo tautos patirtimi. Mažesnės tautos, kurioms priklausome ir mes, neabejotinai vėl jaučia išnykimo, ištirpimo grėsmę, o Lietuvos situaciją komplikuoja didžiųjų kaimynių geopolitinės programos ir tai, ką mes visi puikiai žinome, lietuvių tautinius klausimus labiausiai aštrina Vilniaus kraštas. Ne vienu atveju prisieina sutikti, kad lenkų politikierių, tai visai skirtingas dalykas negu atsakingi politikai, keliami reikalavimai, kurie dažnai, o gal beveik visais atvejais, užgauna lietuvių ir kaip tautos jausmus. Užgauti tautos jausmai, ko gero, yra pagrindinė versmė, iš ko kyla tautiškumas. Tautiškumas formuojasi ne tik iš tokių, sakytume, iš tų gražiųjų paskatų, iš to aukšto arba gilaus savasties supratimo. Jis dažnai kyla iš to, kad yra pažeidžiamas tautos orumas, pažeidžiama savastis, pažeidžiama kalba, pažeidžiami kraštovaizdžio, vietovardžių dalykai. Šiandieną greičiausiai mes jaučiame, kad ta antroji versmė, kuri kyla iš užgautų, pažeistų tautiškumo jausmų, yra aktualesnė. Aš pati jaučiu, kad labai apleistas lieka tas aukštasis, sakytume, idealusis klodas. Pasididžiavimo stiprinimo, jautimo, vis labiau reaguojame į antrąjį.“ Ši tautiškumo pajauta rado savo tąsą lietuvių kultūros kloduose, kurio stiprinimas ir plėtimas, pasak autorės, gali būti kaip tik ta „aukštoji, idealioji“ sąsaja, kuri apjungtų visus vaižgantiškuosius Europos „taučius“, kuriems lygiai vienodai svarbi būtų sava ir svetima savigarba, sava ir svetima tautos kultūra.

 „Nacionalizmas - tai šiuolaikinis humanizmas“, - tokiu nelauktu kampu Romualdas Ozolas rikiuoja Europą ir Lietuvą: „Globaliame pasaulyje, kurio humanizmo atskaitos taškas yra netgi ne asmuo, o individas su tam tikromis juridizuotomis jo teisėmis aplinkai, jokia kita ideologija žmogaus asmeniui su jam prigimties teise suteikta savastimi nereprezentuoja pilniau už nacionalizmą. Trumpai tarus, nacionalizmas yra tautinės kultūros žmogaus humanizmas. Savo humanistinį potencialą nacionalizmas visavertiškai išskleisti gali tik tada, kai turi galimybę nesusitapatinti su nacijos politine elgsena ir tikslais, t. y. turi galimybę likti kultūros kūrimo baze. Šitai gali garantuoti tik pilnutinė demokratija. Nacionalizmas kultūroje - tai tautos, kurios ribos yra jos gyvenamoji teritorija (erdvė), jos istorija (laikas) ir jos kalba (atmintis), bendrumo jausmo ir įsipareigojimų visumai vertingumo supratimo palaikymas visomis kultūros kūrybai prieinamomis materialinės ir dvasinės raiškos formomis. Tai yra ir pasaulinė nacionalinės kultūros paskirtis, nes dvasinė tautos narių konsolidacija yra tas substratas, kuriame tegali tarpti vienaprasmė ir atsakinga pilietybė, vedanti ir į pasauliui atsakingą valstybės veiklą. Kur sveika ir kūrybinga tauta, ten stiprus ir pasaulis.“ Šitokia nacionalizmo kultūroje samprata priešpriešos saitais sukabina du pasaulius - globalizmą ir nacionalizmą. Pirmasis, pasak R. Ozolo, visais įmanomais ir neįmanomais būdais, kaip ir anksčiau komunizmas, įrodinėja savo perspektyvumą, galios vardan be atodairos naikindamas savo kultūrinį pamatą bei jį ginantį nacionalizmą. Nacionalizmas, kaip žinia, taip pat ideologija, tačiau jos agresyvumą riboja demokratija, numatanti partijų spektrą, kuriame nacionalizmas yra atstovaujamas vienos iš jų, o jos galimybė užgožti kitas politines grupes neįmanoma be kokių nors išorinių aplinkybių ar paskatų. Giliamintiška ir sistemiška R. Ozolo nacionalizmo samprata, be abejo, visai kitoje šviesoje rikiuoja nacionalizmo vietą ir jo vertę šiuolaikiniame pasaulyje ir gali būti reikšmingu diskusijų teoriniu pagrindu, o gal ir tuo keliu, kuriuo mums reikėtų eiti. Globalizmo ideologija Europai kelią parinko: „[...] Europa neturi teisės elgtis kitaip, negu elgiasi, nes tai būtų kelias atgal - į tautų konkurenciją, nepasitikėjimą ir galios varžybas, kurios paprastai baigiasi karais. [...] Tai kelias į Europą, tvirtą kaip kumštis ir galingą pasaulinėje arenoje. Lietuva nuo pat valstybės atkūrimo pasuko į tą kiečiau susigniaužiantį kumštį. Koks to proceso balansas bent jau bendriausiais bruožais?“ - klausia R. Ozolas.

Glausta dviejų itin turiningų ir prasmingų pranešimų apžvalga turėtų įtikinti skaitytoją, kad šiuolaikinio tautiškumo ir nacionalizmo turinio paieškos ir kuriamos koncepcijos gali pasitarnauti mūsų visuomenės kultūrinei plėtrai, o LMA indėlį visuomenės žadinimo ir telkimo keliuose įkūnija nuolatiniai apskritojo stalo diskusijų renginiai.

LMA tikrasis narys prof. Eugenijus Jovaiša



Akademiniai skaitymai „Kad žmonių atmintis neišblėstų“

Gegužės 17 d. Aleksandro Stulginskio universitete įvyko akademiniai skaitymai „Kad žmonių atmintis neišblėstų“, skirti prof. Algirdo Juozo Motuzo 70-mečiui.

Prof. A. J. Motuzas, žinomas agronomijos mokslininkas, talentingas mokslotyrininkas, daugelio biografinių knygų rengėjas, skaitovas bei liaudies teatro aktorius, charizmatiška asmenybė, kalbėjo apie atliktą mokslotyrinį darbą ir supažindino su agronomijos mokslinėmis mokyklomis. Taip pat vyko prof. A. Motuzo ir prof. Mindaugo Strukčinkso sudarytos monografijos „Profesorius Jurgis Krikščiūnas: žemės ūkio mokslo ir praktikos darna“ pristatymas. Apie knygą kalbėjo Aleksandro Stulginskio universiteto prorektorius prof. Jonas Čaplikas, Agronomijos fakulteto dekanas doc. Viktoras Pranckietis, doc. Nijolė Špokienė, Klaipėdos universiteto prof. Steponas Čiuberkis ir LMA užsienio narys ir ASU garbės daktaras prof. Vinfrydas Drochneris.
Į akademinius skaitymus susirinko šalies agrarinio sektoriaus atstovai, profesoriaus A. J. Motuzo kolegos, draugai ir giminaičiai iš visos Lietuvos.

Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. Antanas Maziliauskas prof. A. J. Motuzui nuopelnus universiteto medalį ir Švietimo ir mokslo bei Žemės ūkio ministrų padėkos raštus.
Visi be išimties į šventę pagerbti profesorių atvykę svečiai negailėjo pagyrimų jo talentui, dėkojo už mokslo pasiekimus, džiaugėsi pažinę spalvingą ir įdomią mokslininko asmenybę.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius



Klaipėdos miesto savivaldybės diena LMA

2013 m. gegužės 16 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko Klaipėdos miesto savivaldybės diena. Vadovaujama Klaipėdos miesto mero Vytauto Grubliausko į Vilnių atvyko gausi klaipėdiškių delegacija.

Po sveikinimo žodžio LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas perskaitė pranešimą „Europa 2020: iššūkiai Lietuvos MTEP sistemai“. Pristatydamas Akademiją, prezidentas pakvietė dalyvius pažiūrėti videofilmą „Lietuvos mokslų akademija - 70“.

Klaipėdos miesto savivaldybė savo prisistatymą pradėjo parodos „Kova dėl Klaipėdos - įvykiai ir žmonės“, skirtos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos 90-mečiui, atidarymu.

Plenariniame posėdyje Klaipėdos meras V. Grubliauskas perskaitė pranešimą „Klaipėda 2020. Kaip prie miesto vizijos įgyvendinimo gali prisidėti mokslas?“. Apie Klaipėdą, jos plėtrą, nuveiktus darbus bei problemas informavo savivaldybės, mokslo ir verslo bendruomenės atstovai. Prof. Petras Grecevičius ir architektas Almantas Mureika parengė pranešimą „Lietuvos jūrinės metropolijos teritorinės plėtros tendencijos“, doc. Vytautas Dubra ir prof. Petras Grecevičius - „Klaipėdos miesto pajūrio ruožo planavimo ir darnios plėtros problemos. Idėjos ir konfliktai“. Klaipėdos universiteto prof. Vytautas Paulauskas kalbėjo apie mokslo galimybių taikymą uosto plėtrai. UAB Ernst & Young Baltic konsultantas Mantas Litvinas perskaitė pranešimą „Naujo, išorinio uosto „Baltmax“ laivų krovai, projekto alternatyvos“.

Klaipėdos regiono tapatumo, vietovardžių pavadinimų, problemos buvo gvildenamos prof. Rimanto Balsio pranešime „Klaipėdiškių tarminė situacija“, prof. Dalios Kiseliūnaitės - „Klaipėdiškių etninės tapatybės klausimas“, prof. Albino Drukteinio - „Klaipėdos miesto pavadinimuose“.

Trijose grupėse vyko apskritojo stalo diskusijos. Klaipėdos miesto mero patarėjas Simonas Gentvilas vadovavo diskusijai „Klaipėdos metropolijos plėtros iššūkiai iki 2020 metų“, prof. V. Paulauskas - „Lietuvos mokslų akademijos galimybės atliekant uosto plėtros tyrimus“, prof. Domas Kaunas - „Mažosios Lietuvos regiono tapatumas: ką paveldėjome ir ką išsaugosime“.
Renginio pabaigoje buvo aptartos tolesnio bendradarbiavimo perspektyvos.

40 moksleivių grupei buvo suorganizuotos ekskursijos į LMA Vrublevskių biblioteką, biotechnologinės farmacijos kompaniją „Biotechpharma“ ir Vilniaus universiteto lazerinių tyrimų centrą.

Parengė vyresn. specialistė informacijai Lyda Milošienė



Prof. Algirdo Juozo Motuzo publikacijų parodos atidarymas ir monografijos sutiktuvės

Gegužės 14 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje įvyko LMA tikrojo nario prof. Algirdo Juozo Motuzo publikacijų parodos atidarymas ir monografijos „Profesorius Jurgis Krikščiūnas: žemės ūkio mokslo praktika ir darna“ sutiktuvės. Šventinį renginį pradėjo LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas pasveikindamas dalyvius ir jubiliatą. LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas prof. A. J. Motuzui įteikė LMA prezidiumo padėką už svarų indėlį į agronomijos mokslą ir jo sklaidą, mokslo istorijos puoselėjimą, Lietuvos žemės ūkio mokslų patriarchų atminimo įamžinimą bei už nuoširdžią, kūrybingą ir aktyvią veiklą Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje.

LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus nariai, sveikindami skyriaus narį gražaus ir prasmingo jubiliejaus proga, pasidžiaugė profesoriaus pasiekimais ir nuopelnais Lietuvos žemės ūkio mokslui ir šalies agronomijos mokslų sklaidai bei palinkėjo išleisti dar ne vieną knygą.

Apie profesoriaus A. J. Motuzo gyvenimo ir veiklos kelią kalbėjo LMA narė Veronika Vasiliauskienė. Ji susirinkusiems pristatė naują LMA narių Algirdo Juozo Motuzo ir Mindaugo Strukčinsko sudarytą ir tik išleista anksčiau minėtą monografiją.

Renginyje dalyvavo ir sveikino LMA užsienio narys, Aleksandro Stulginskio universiteto garbės daktaras profesorius Vinfrydas Drochneris, su kuriuo prof. A. Motuzas daugelį metų draugiškai bendradarbiauja ir aktyviai dalyvauja bendruose projektuose.

Bibliotekos direktorius dr. S. Narbutas pasidalijo knygos apie Jurgį Krikščiūną įspūdžiais, pažymėjo, koks reikšmingas darbas yra garsinti iškilių Lietuvos agronomijos šviesuolių vardus.
Didelis būrys sveikintojų - Lietuvos žemės ūkio ministerijos bei Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro atstovai, Lietuvos mokslų akademijos nariai - linkėjo talentingam Lietuvos agronomui, dirvotyrininkui Algirdui Juozui Motuzui stiprios sveikatos ir neblėstančios energijos naujiems darbams.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius



„Thermo Fisher Scientific“ kompanijoje

Gegužės 14 d. grupė Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos skyriaus akademikų lankėsi pasaulyje gerai žinomos kompanijos „Thermo Fisher Scientific“ Lietuvos padalinyje, kuris iki 2010 m. vadinosi AB „Fermentas“. Akademikus priėmė susivienijimo generalinis direktorius dr. Algimantas Markauskas ir vadovaujančių kompanijos mokslininkų grupė. „Thermo Fisher“ yra viena didžiausių pasaulyje biomokslams ir biopramonei dirbanti kompanija, tiekianti reagentus ir jų rinkinius, mokslinius instrumentus.

Biotechnologinių produktų, skirtų genų inžinerijai kurti ir gaminti, Vilniaus padalinio darbuotojai yra lyderiai kompanijoje ir tikisi artimiausiu metu suformuoti mokslinės kompetencijos centrą visai Rytų Europai. Kompanijos Vilniaus padalinys labai aktyviai dalyvauja rengiant specialistus  pradedant nuo vidurinės mokyklos. Kartu su Vilniaus universitetu sukurta mobilioji biologijos laboratorija, kuri aplankė daugelį Lietuvos mokyklų, kur demonstravo moksleiviams šiuolaikinės biologijos tyrimo metodus  ir netgi leisdavo moksleiviams atlikti manipuliacijas su genais. Kompanija skiria stipendijas geriausiems studentams ir priima juos į savo laboratorijas atlikti praktiką. Tai yra ilgamečio aktyvaus šiuolaikinių biomokslų specialistų rengimo Lietuvoje bei mokslinių tyrimų skatinimo ir palaikymo rezultatas. Tai, kaip moksliniai tyrimai yra vykdomi privačioje gamybinėje įmonėje, kaip sukuriama tarp mokslinių tyrimų, technologijų kūrimo, produktų gamybos ir jų realizavimo glaudi bendradarbiavimo grandinė yra puikus pavyzdys kitų sričių mokslininkams ir verslininkams. Neabejotina, kad biomokslų verslo sėkmė bus postūmis ir kitoms šiuolaikinio labai aukštą pridėtinę vertę generuojančio mokslo sritims kurtis ir plėtotis.

LMA tikrasis narys Aivaras Kareiva   



Nauji iššūkiai Lietuvos gyvulininkystės mokslui

Lietuvos žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio mokslo taryba kartu su LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriumi išplėstiniame posėdyje (gegužės 7 d.) aptarė šalies ūkiui labai svarbią problemą - šiandienos Lietuvos gyvulininkystės būklę bei mokslui keliamus uždavinius šios šakos konkurencingumui didinti. Geriau įsigilinti į dabarties problemas leido tai, kad posėdžio dalyviai pirmiausia aplankė gyvulininkystės ūkius, tai yra Radviliškio rajono Sidabravo žemės ūkio bendrovę (vadovas Jonas Grybauskas) bei ūkininko Alvydo Liugo pieno fermą ir susipažino su pažangiai tvarkomais ūkiais. Abiejuose lankytinuose ūkiuose pienininkystė yra rentabili ūkio šaka, nes čia įdiegtos naujausios technologijos. Sidabravo žemės ūko bendrovė - mišrus ūkis. Labai gerai tvarkoma galvijininkystė ir atitinkamai išplėtota augalininkystė, todėl ūkis beveik apsirūpina savais pašarais. Bendrovė ūkininkauja 2 600 ha plote, turi 800 galvijų, iš jų 250 melžiamų karvių, kurių vidutinė metų produkcija iš vienos karvės 7 400 kg. Tokį aukštą produktyvumą lemia labai gerai suformuota veislinė banda ir subalansuoti pašarai.
Toliau vyko posėdis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institute (LSMU GI) Baisogaloje. Pranešimuose ir diskusijose buvo aptarti tokie klausimai: „Klimato kaita ir iššūkiai gyvulininkystės mokslui“ (dr. Violeta Juškienė); „Gyvulininkystės sektoriaus konkurencingumas ir priemonės jo didinimui“ (dr. Alfredas Gapšys); „Gyvulininkystės specialistų ruošimo aktualijos“ (prof. Henrikas Žilinskas); „Sveika banda - laisvas prekybos pagrindas“ (dr. Vidmantas Paulauskas); „Inžinerinės inovacijos galvijų priežiūra, mėšlo tvarkymo technologijose“ (dr. Rolandas Bleizgys); „Žolinių pašarų kokybė“ (dr. Bronislava Butkutė).

Reikia pažymėti, kad šiuo metu gyvulininkystės krypties, ypač pienininkystės, ūkiams, siekiantiems rentabiliai tvarkytis, keliami labai dideli reikalavimai gyvulių veislėms, pašarams, laikymo technologijoms. Be abejo, čia labai reikia mokslo žinių, gerų specialistų.

Atižvelgiant į pareikštas posėdžio dalyvių mintis dėl gyvulininkystės krypties ūkių konkurencingumo didinimo buvo nutarta parengti rezoliuciją ir siūlymus šalies Vyriausybei bei atitinkamoms ministerijoms.

Posėdžio dalyviai taip pat susipažindino su LSMU GI darbais, laboratorijomis. Pagrindinės instituto veiklos kryptys apima gyvulių genetikos, reprodukcijos biologijos ir genetinių išteklių gyvūnų mitybos ir produkcijos kokybės, gyvūnų gerovės ir gyvulininkystės poveikio aplinkai tyrimus. Atliekami biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srities fundamentiniai ir taikomieji moksliniai tyrimai bei eksperimentinės plėtros darbai. Institute saugomas ir puoselėjamas intelektinis ir istorinis gyvulininkystės mokslo palikimas.

LMA narė Veronika Vasiliauskienė



Apie chemijos pramonę AB Įmonių grupėje ALITA

Balandžio 29 d. LMA Matematikos, fizikos ir chemijos skyriaus Chemijos sekcijos iniciatyva buvo organizuotas išvažiuojamasis skyriaus posėdis „Lietuvos chemijos smulkioji pramonė: dabartis ir žvilgsnis į ateitį“, kuris įvyko AB Įmonių grupės ALITA patalpose. Šios kelionės tikslas - susipažinti su smulkiojo ir vidutinio verslo Lietuvoje kūrimu, plėtra ir ateities perspektyvomis, kaip tokios įmonės gali bendradarbiauti su mokslo institucijomis. Vienas vizito tikslų buvo sužinoti, ar Lietuvos aukštosios mokyklos geba rengti kvalifikuotus smulkiojo verslo paslaugų teikėjus, galinčius organizuoti įmonės veiklą pagal visus kvalifikacinius reikalavimus. Posėdį kuravo LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas Vytautas Basys. Pasak bendrovės valdybos pirmininko Vytauto Junevičiaus, 1963 m. Alytuje buvo įkurta Valstybinė vyno gamykla ir taip prasidėjo ALITOS istorija. 2009 m. išlaikydama ilgametes tradicijas, įmonė reorganizuota ir tapo AB Įmonių grupė ALITA. Gavusi finansavimą pagal Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Naujos galimybės“, ALITA įgyvendino projektą „Alkoholinių gėrimų eksporto skatinimas“.

Pirmasis ilgametis buvusios vyno ir šampano gamyklos direktorius Juozas Daukšys neseniai parašė atsiminimų knygą Nuojautos purslai. Tai savotiškas ne tik AB Įmonių grupės ALITA, bet ir Alytaus pramonės istorijos metraštis. Jame pasakojama apie gamyklos atsiradimo Alytuje istoriją, kalbama apie nerašytą garbės kodeksą, kuriuo vadovaujasi vyndariai, apžvelgiami rinkodaros principai. J. Daukšio gyvenimo kredo - „Daugiausia džiaugsmo gyvenime teikia geri darbai“.

Galima drąsiai teigti, kad AB Įmonių grupės ALITA verslo perspektyvos yra labai palankios. Įmonėje yra aukšto lygio produktų kokybės patikros sistema - nauja aparatūra ir kvalifikuoti chemijos laboratorijos darbuotojai.

LMA tikrasis narys prof. Aivaras Kareiva



Inovatyvios augalų apšvietimo technologijos Lietuvos mokslininkų darbuose

Kietakūnis apšvietimas, pagrįstas šviesą emituojančių diodų (LED) technologija - pažangus, ekonomiškas ir ekologiškas augalų šviesos šaltinis, suteikiantis daugiaparametrines šviesos spektro, srauto, impulsų dažnio, fotoperiodo kontrolės galimybes. Tai ne tik patogus įrenginys moksliniams tyrimams, pastaraisiais dešimtmečiais paspartinęs augalų fotofiziologinių tyrimų raidą, bet ir patraukli šiuolaikė technologija šiltnamių ūkiams, suteikianti naujų galimybių. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto ir Vilniaus universiteto (VU) Taikomųjų mokslo instituto mokslininkų dar 2003-iasiais metais pradėti bendri darbai šiandien išaugo į pasaulinio lygio tyrimus, gvildenančius fotofiziologinius augalų augimo, raidos ir metabolizmo aspektus bei taikomąsias kietakūnio apšvietimo technologijų problemas. Balandžio 23 d. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute šie darbai aptarti mokslinėje konferencijoje „Kietakūnio apšvietimo technologijos augalams auginti ir fotofiziologiniams procesams valdyti“, skirtoje Augalų fiziologijos laboratorijos 25-mečiui.
Laboratorijos bendruomenę jubiliejaus proga sveikino LMA tikrasis narys, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas prof. Feliksas Ivanauskas ir LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus narė prof. Veronika Vasiliauskienė. Posėdžiui vadovavo LAMMC SDI Augalų fiziologijos laboratorijos vedėjas, LMA tikrasis narys prof. Pavelas Duchovskis. Gražią dešimties metų bendradarbiavimo augalų fotofiziologinių tyrimų srityje sukaktį prisiminė ir svarbiausius kietakūnių šviesos šaltinių inžinerijos pasiekimus apžvelgė LMA tikrasis narys, VU Taikomųjų mokslų instituto prof. Artūras Žukauskas. Aktualiausius kietakūnio apšvietimo taikymo augalų metabolizmui valdyti ir daržovių daigams auginti tyrimų rezultatus pristatė LAMMC SDI augalų fiziologijos laboratorijos mokslininkės dr. Akvilė Viršilė ir dr. Aušra Brazaitytė, apie šviesos spektro fotomorfogenetinius efektus pasakojo prof. Pavelas Duchovskis. Kietakūnio apšvietimo taikymo vaisių ir daržovių kenkėjų bei žmogaus patogenų kontrolei idėjomis dalijosi VU Taikomųjų mokslų instituto Biomedicininių technologijų sektoriaus vyriausioji mokslo darbuotoja prof. habil. dr. Živilė Lukšienė.

Konferencijos pranešimų klausė garbingi svečiai - LMA Žemės ūkio mokslų bei Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrių nariai, taip pat LAMMC Žemdirbystės, Miškų ir Sodininkystės ir daržininkystės institutų mokslininkai. Buvo aplankytas ir LAMMC SDI fitotrono ir šiltnamių kompleksas, laboratorijos, kur pranešimuose pristatytas kietakūnio apšvietimo technologijas augalams apšviesti galima buvo apžiūrėti in situ. Tai ir įvairiaspalvį spektrą emituojantys moduliai fitotronui, ir papildomo apšvietimo lempos daržovėms auginti šiltnamyje, ir Europos patentu apsaugotas apšvietimo įrenginys bei metodika žalumyninių daržovių maistinei kokybei gerinti jas apdorojant didelio srauto tankio raudona šviesa. Šio įrenginio idėja gimė LAMMC SDI ir VU TMI mokslininkų grupei vykdant VMSF Aukštųjų technologijų programos plėtros projektus HORTILED ir PHYTOLED, o jo gamybos ir patentavimo ėmėsi prof. A. Žukausko, prof. P. Duchovskio ir privačių investuotojų iniciatyva gimusi mokslo ir verslo atžalinė įmonė UAB „Hortiled“. UAB „Hortiled“ ir toliau sėkmingai vykdo savo veiklą - įmonės atstovai ekskursijos metu pristatė naują produktą - originalios konstrukcijos kietakūnio apšvietimo sistemą, skirtą moksliniams tyrimams atlikti.

Baigiantis konferencijai LMA tikrasis narys prof. habil. dr. Algirdas Sliesaravičius pasidžiaugė kad mokslininkų laimėjimai sėkmingai taikomi praktikoje, ir linkėjo dar daug inovatyvių ir sėkmingų idėjų.

LMA tikrasis narys prof. Pavelas Duchovskis



Susitikimas su Tarptautinio termobranduolinės energijos projekto ITER vadovybe

Balandžio 17 d. LMA Technikos mokslų skyriaus Energetikos mokslų sekcija organizavo susitikimą-diskusiją su Tarptautinio termobranduolinės energijos projekto ITER vadovybe. Išklausius LMA tikrojo nario prof. Jurgio Vilemo įžangos žodį pagrindinį pranešimą perskaitė Tarptautinio termobranduolinės energijos projekto ITER generalinis direktorius Osamu Motojima (Japonija).
Naujasis energijos generavimas termobranduolinė sintezės būdų yra diametraliai priešingas dabartiniam naudojamam branduoliniam energijos generavimo būdui atominiuose reaktoriuose. Jeigu atominiuose reaktoriuose branduolinio kuro (pvz., uranas ar kiti radioaktyvūs elementai) branduoliai skaldomi veikiant juos neutronais, tai termobranduolinio proceso metu lengvųjų elementų (pvz., vandenilio izotopai deuteris D, arba tritis T) branduoliai sintetinami. Kad vyktų branduolių sintezė, reikia nugalėti teigiamą krūvį turinčių branduolių elektrostatinės stūmos jėgas, medžiagą paversti aukštos temperatūros (daugiau kaip 100 mln. K) plazma ir, padidinus joje branduolių tankį iki 1014 - 1016 vienetų/cm3, išlaikyti plazmą tokioje būsenoje ne trumpiau kaip 1 s. Šiuolaikinėmis technologijomis dar sunku užtikrinti minėtas sąlygas, tačiau vykstant branduolių sintezei išsilaisvina 2500 kartų daugiau energijos nei sunaudojama jai vykdyti.

Termobranduolinės sintezės reaktoriaus ITER projektą kuria 7 dalyviai: Europos Sąjunga, Indija, Japonija, JAV, Kinija, Korėja, Rusija. Šiuo metu vyksta ITER reaktoriaus konstravimas ir statyba. Pirmąją plazmą tikimasi gauti 2020 m., o demonstracinis variantas laukiamas 2040-2050 m. Džiugu, kad ir Lietuvos mokslininkai dalyvauja šio reaktoriaus kūrimo darbuose.

Technikos mokslų skyriaus mokslinis sekretorius dr. Bronius Jaskelevičius



Anykščių rajono savivaldybės diena Lietuvos mokslų akademijoje

2013 m.  balandžio 16 d. vyko Anykščių rajono savivaldybės diena Lietuvos mokslų akademijoje. Nacionalinės reikšmės klasikinio lietuvių literatūros kūrinio - Antano Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ - skaitymus įvairiomis kalbomis, skirtus poemos parašymo 155-osioms metinėms, organizavo A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus. Renginyje dalyvavo LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas, Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius, 20-ties užsienio šalių nepaprastieji ir įgaliotieji ambasadoriai Lietuvoje, jų padėjėjai, sekretoriai, patarėjai, kultūros atašė, konsulinio skyriaus darbuotojai, bendruomenių atstovai. Renginį vedė Anykščių muziejininkas Tautvydas Kontrimavičius,  į anglų kalbą vertė Andrius Vitkūnas.  Prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė apibūdino „Anykščių šilelio“ vertimus ir jų reikšmę lietuvių tautai bei pasaulio literatūrai.  Poemos „Anykščių šilelis“ vertimus į gimtąją kalba skaitė Ukrainos, Vokietijos ir Japonijos nepaprastieji ir įgaliotieji ambasadoriai Lietuvoje Valerijus Žovtenka, Matijas Heinrichas Miulmenstadtas ir Kazuko Shiraishi, Armėnijos ambasadoriaus žmona Gajane Mokatsian, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Latvijos, Norvegijos, Čekijos ir Turkijos ambasadų darbuotojai. Prancūziškai poemos fragmentą perskaitė pats teksto vertėjas - Belgijos bendruomenės lektorius Remi Mossiatas, itališkai - šio krašto bendruomenės Lietuvoje atstovas Elias Della Nottė, rusiškai - Vilniaus „Santaros“ vidurinės mokyklos abiturientas Ilja Laminas. Skambėjo Anykščių kultūros centro folkloro ansamblio „Valaukis“ giedamos A. Baranausko giesmės. Ansamblio vadovė Regina Stumburienė.

Renginys susilaukė didelio visuomenės dėmesio ir yra svarbus garsinant Anykščių karšto literatūrinį palikimą bei lietuvių literatūros klasikinį paveldą.

Parengė L. Milošienė



Rūpestis dirvožemio derlingumo ir aplinkos kokybės klausimais

Lietuvos dirvožemininkų draugija prie LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus bei LMA Agronomijos sekcijos Dirvotyros ir agrochemijos komisija kartu su Aleksandro Stulginskio universiteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų institutu bei Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacija GAJA 2013 m. balandžio 12 d. Aleksandro Stulginskio universitete surengė mokslinę konferenciją „Dirvožemis ir aplinka 2013“. Konferencijos tikslas - pristatyti ir aptarti cheminių elementų pasiskirstymo bei kaitos ypatumus skirtingos žemėnaudos dirvožemiuose, šalies mastu aktualius dirvožemio derlingumo išsaugojimo, dirbamos ir miško žemės stebėsenos bei metodinius dirvožemio kokybės tyrimo klausimus. Renginyje dalyvavo gausus būrys šalies universitetų, LAMMC institutų, filialų ir bandymų stočių mokslininkų, Lietuvos mokslų akademijos, Valstybės žemės fondo atstovai, Lietuvos dirvožemininkų draugijos prie LMA ŽŪMMS nariai, ūkininkai,  studentai iš viso daugiau nei 130 dalyvių. Renginio rėmėjas Žemės ūkio ministerija.

Per mokslinę konferenciją buvo išklausyta 12 pranešimų, kurie, buvo ne tik aktualūs, bet ir pasižymėjo plačia tematine įvairove. Tikėtina, kad tai ir padėjo sudominti bei pritraukti tokią gausią renginio dalyvių auditoriją, tarp jų nemažai jaunųjų ūkininkų atstovų.

Dauguma pranešėjų akcentavo, kad dirvožemis yra esminis kiekvienos ekosistemos komponentas ir pagrindinis šalies gamtos išteklius, todėl kultūriniame kraštovaizdyje jis turi būti naudojamas ypač atsakingai ir racionaliai. Šiuo požiūriu labai svarbių apibendrinančių tyrimo duomenų buvo pateikta dr. V. Gregorauskienės pranešime „Cheminių elementų pasiskirstymas Lietuvos dirvožemio profilyje“. Pranešėja, remdamasi savo disertaciniame darbe  (apgintame 2012 metais VU Gamtos fakultete) pateiktais duomenimis, pabandė sumodeliuoti tipinį Lietuvos dirvožemio geocheminį profilį, pagrįstą Lietuvos dirvožemiuose vykstančiais dirvodaros procesais ir cheminių elementų vertikalaus pasiskirstymo dėsningumais.

LAMMC Vokės filialo mokslininkė A. Kazlauskaitė-Jadzevičė aptarė ariamų žemių renatūralizacijos ir klimato kaitos įtaką dirvožemio organinės anglies transformacijai ir persiskirstymui frakcijose. Pranešėja akcentavo, kad nenaudojamų žemių natūralus apleidimas ar dirvonavimas yra ūkiniu požiūriu blogesnis variantas, nei tų pačių žemių apsėjimas daugiametėmis kultūrinėmis žolėmis ar užsodinimas mišku. Šią tematiką toliau pratęsė dr. J. Aleinikovienė, aptardama skirtingos žemėnaudos įtaką smėlžemių (Arenosols) organinės C kokybei ir tvarumui. Buvo konstatuota, kad smėlžemių organinės C tvarumo miško ir agroekosistemose palyginimui, greta įprastinių suminės ir vandenyje tirpios organinės C koncentracijų bei humuso frakcinės sudėties analizių, tikslinga nustatyti dar ir dirvožemio mikrobiotos C bei org. C koncentracijas fizinėse frakcijose. Pranešėjos duomenimis, miško ekosistemose suminės org. C koncentracijos buvo didesnės negu ariamoje žemėje ar dirvone. Tačiau, palyginti su pušynais, smėlžemių org. C tvarumas beržyne buvo didesnis, todėl, mišku apželdinant smėlžemius, didesnis dėmesys turi būti skiriamas lapuočiams, pavyzdžiui, beržynams.

Gamtos tyrimų centro atstovė dr. I. Baužienė pranešime nagrinėjo durpėdaros veiksnių kompleksą kai kurių šalies aukštapelkių durpžemiuose, vertindama jo įtaką bioįvairovei ir anglies deponavimui durpėse. Pranešimo autorė akcentavo kompleksinės stebėsenos svarbą siekiant tiksliau išsiaiškinti ir prognozuoti aukštapelkių renatūralizacijos proceso eigą.
Augalų šaknų biomasės ir dirvožemio fermentų aktyvumo palyginimo skirtingose agroekosistemose tyrimų duomenis pristatė ASU docentė dr. Aušra Marcinkevičienė. Prelegentės teigimu, daugiametės žolės suformuoja dirvožemyje gausią šaknų biomasę, todėl jų auginimas sėjomainose labai svarbus, tačiau, dirvožemio fermentų ureazės ir sacharazės aktyvumas priklauso ne nuo auginamų žemės ūkio augalų, bet nuo dirvožemyje esančio maisto medžiagų kiekio. Anot pranešimo autorės, dirvožemyje, kuriame ilgą laiką neauginami žemės ūkio augalai, vyksta degradacijos procesai.

Metodologinius dirvožemio kokybės ir degradacijos vertinimo aspektus nagrinėjo LAMMC ŽI atstovė dr. I. Liaudanskienė pranešime „Agrarinių ir saugomų teritorijų dirvožemio organinės anglies tyrimai inovatyviais metodais“. Mokslininkės nuomone, saugodami ir puoselėdami dirvožemį plačiąja prasme mes saugome ir užtikriname visos ekosistemos gyvybingumą. Gyvą renginio klausytojų susidomėjimą ir diskusijas sukėlė  ASU doc. dr. A. Užupis, supažindinęs su šiuolaikiniais fizikiniais matavimo metodais ir jų naudojimo galimybėmis dirvožemiui bei agroaplinkai vertinti.

Apie Lietuvos miškų dirvožemio būklės stebėseną, jos sistemą ir struktūrą kalbėjo Lietuvos miškų tarnybos atstovas dr. R. Beniušis. Pranešime buvo išsamiai nagrinėti svarbiausieji miško dirvožemio būklės ir kokybės rodikliai.

Kauno miesto dirvožemių taršos policikliniais aromatiniais angliavandeniliais ir sunkiaisiais metalais tyrimus pristatė ASU atstovė doc. dr. N. Sabienė. Konstatuota, kad Kauno miesto intensyvios pramonės, transporto ir namų ūkio veiklos vietose dirvožemių tarša PAA ir sunkiaisiais metalais neviršija DLK (HN 60:2004). Kita vertus, ne visų kancerogeniškų ir toksiškų PAA didžiausios leidžiamos koncentracijos dirvožemyje yra nustatytos, todėl sunku įvertinti užterštumo jais mastą.

Gana netradiciniu požiūriu „perdėm žemdirbišką“ dirvotyros sampratą gražiai papildė Vilniaus universiteto mokslininkas doc. dr. J. Volungevičius (VU), vaizdžiai pristatęs dirvožemio naudojimo tradicinėje architektūroje regioninius ypatumus. Pranešėjo manymu, glaudžiausiai per savo spalvinę gamą bei medžiaginę sudėtį tarpusavyje siejasi moreniniame priemolyje susiformavę dirvožemiai ir statiniai, kuriems yra naudojama pastaruosius dirvožemius sudaranti medžiaga. Ši medžiaga statybos procese praktiškai nėra technologiškai apdorojama, todėl puikiai išlieka tiek dirvožemio spalva, tiek ir jo medžiaginė sudėtis. Baigiamasis konferencijos pranešimas buvo skirtas Lietuvos dirvožemių klasifikacijos tobulinimo klausimams aptarti. Savo įžvalgomis šiuo klausimu pasidalijo LMA tikrasis narys prof. habil. dr. A. Motuzas.

Netikėta ir malonia staigmena visiems renginio dalyviams tapo organizatorių sumanyti geriausio pranešimo ir geriausio pranešėjo rinkimai. Suskaičiavus slapto balsavimo rezultatus, geriausiu išrinktas jungtinio autorių kolektyvo (dr. J. Aleinikovienė, dr. K. Armolaitis, dr. J. Lubytė, dr. V. Žėkaitė, dokt. P. Garbaravičius) pranešimas „Smėlžemių organinė anglis miško ir agro-ekosistemose“, o geriausiu pranešėju buvo pripažintas dr. R. Beniušis, pristatęs Lietuvos miškų dirvožemio būklės stebėsenos rezultatus.

Doc. dr. R. Vaisvalavičius, Lietuvos dirvožemininkų draugijos valdybos pirmininko pavaduotojas
Doc. dr. J. Volungevičius, Lietuvos dirvožemininkų draugijos valdybos pirmininkas



Laukia naujas Technikos mokslų skyriaus veiklos etapas

2013 m. balandžio 9 d. LMA Technikos mokslų skyrius sprendė svarbų klausimą - kas  artimiausius 4 metus vairuos (vadovaus) skyriaus veiklą ir, spręsdamas aktualias savo mokslo sričių problemas, padės konsoliduoti mokslinį potencialą ir kelti Lietuvos mokslų akademijos autoritetą.

Prof. Vytautas Ostaševičius nuo 2005 m. dvi kadencijas sumaniai vadovavo LMA Technikos mokslų skyriui. Produktyvus mokslininkas, iniciatyvus vadovas, aktyvus visuomenininkas per tą laikotarpį daug nuveikė ne tik savo pagrindinėje darbovietėje - Kauno technologijos universitete, bet ir Mokslų akademijoje. Prof. V. Ostaševičius buvo Lietuvos mokslo premijų komisijos Technologijos mokslų sekcijos pirmininkas.

Nuolatinis judėjimas tarp Kauno ir Vilniaus netrukdė jam spręsti technologijos mokslų srities organizacines problemas LMA TMS ir KTU, vykdyti mokslinius tyrimus, atlikti svarbias užduotis, aktyviai dalyvauti Lietuvos ir užsienio šalių mokslo, nevyriausybinių bei tarptautinių organizacijų veikloje. Anglų, prancūzų kalbų mokėjimas padėjo jam vaisingai bendradarbiauti su užsienio šalių universitetais ir mokslo centrais. LMA teikimu prof. V. Ostaševičius sėkmingai atstovavo Lietuvai NATO Mokslo taikai ir saugumui komitete, NATO-Rusija komitete. Nuo 2011 m. jis - Lietuvos atstovas Europos Komisijos komitete „Idėjos“. Jam inicijavus Lietuvoje ir LMA vyko NATO renginiai, skirti energetiniam saugumui, Baltijos jūros ekologijai ir kt. Paskutinysis Lietuvoje organizuotas  NATO Mokslo taikai ir saugumui komiteto išvažiuojamasis posėdis ir tarptautinis seminaras energetinio saugumo tema vyko 2013-04-12 Vilniuje. Renginio organizatoriai - Lietuvos mokslų akademija ir Užsienio reikalų ministerija. Renginyje nagrinėjant Lietuvai aktualias regiono energetinio saugumo problemas siekiama skatinti NATO šalis nares bei partneres diskutuoti apie aktualius energetinio saugumo klausimus Baltijos regione ir Europoje, atkreipti jų dėmesį į įvairias rizikos rūšis bei sudaryti galimybes keistis informacija, patirtimi, studijomis ir idėjomis.

Sėkminga mokslinė veikla, žinomumas užsienio mokslo pasaulyje lėmė tai, kad prof. Vytautas Ostaševičius buvo išrinktas Švedijos karališkosios technikos mokslų akademijos užsienio nariu, apdovanotas Prancūzijos Palmės Riterio ordinu (2005), Belgijos Karaliaus karūnos Riterio ordinu (2006).

Skyriaus rinkiminio susirinkimo rezultatas: naujuoju skyriaus pirmininku išrinktas prof. habil. dr. Gintautas Žintelis. Tai žinomas informatikos mokslo srities mokslininkas, ilgametis KTU darbuotojas, kurio paskutinės šiame universitete buvusios pareigos - prorektorius infrastruktūrai. Mokslininko, administratoriaus, darbo LR Vyriausybėje (1992-1996 m. LR ryšių ir informatikos ministras) ir kitose organizacijose (AB „Lietuvos Telekomas“, AB „Teo LT“ ir kt.) patirtis rodo, kad LMA Technikos mokslų skyrių vairuos kompetentingas ir patyręs vadovas, kuris, tikėtina, dar labiau pagyvins skyriaus veiklą, skatins LMA narių aktyvumą, plėtos mokslinį bendradarbiavimą su šalies ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis, verslo struktūromis.
Sėkmės naujai išrinktam pirmininkui!

Dr. Bronius Jaskelevičius, Technikos mokslų skyriaus mokslinis sekretorius



Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos. Algio Uždavinio fenomenas - XII

Kovo 29 d. įvyko knygos Rytai-Vakarai. Komparatyvistinės studijos. Algio Uždavinio fenomenas - XII, (sudarė Antanas Andrijauskas) sutiktuvės. Buvo prisimintas prof. Algis Uždavinys (1962-2010) - vienas talentingiausių Lietuvos humanitarinių mokslų atstovų: filosofas, menotyrininkas, kultūrologas, lyginamųjų civilizacijos studijų specialistas, orientalistas. „Tai buvo unikalių sugebėjimų ir neįtikėtino darbštumo žmogus, iš humanitarų daugiausiai leidęs savo knygų solidžiose užsienio leidyklose, buvo labiausiai užsienyje cituojamas mūsų humanitaras, atstovavęs Lietuvai daugelyje tarptautinių konferencijų“, - kalbėjo LMA tikrasis narys prof. Antanas Andrijauskas. Mintimis dalijosi doc. Naglis Kardelis, dr. Stanislovas Mostauskis, dr. Kęstutis Šapoka, dokt. Rasius Makselis, dr. Dainius Razauskas ir kiti, renginį vedė dr. Vytautas Rubavičius. Pabaigoje buvo parodyti filmo „De profundis. Šarūno Saukos žvilgsnis prof. Algio Uždavinio interpretacijų veidrodyje“ fragmentai (režisieriai Egidija Morkūnaitė ir Evaldas Jansas, senarijaus autorė Rasa Maziliauskaitė, prodiuseris Audrius Kuprevičius).

HSMS mokslinė sekretorė Aurika Bagdonavičienė



Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus ataskaitinis susirinkimas

2013 m. vasario 26 d. įvyko Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus ataskaitinis susirinkimas. 2012 m. veiklos ataskaitą pristatė skyriaus pirmininkas Feliksas Ivanauskas. Skyriaus nariai gerai vertino skyriaus 2012 m. veiklą ir aptarę patvirtino 2013 m. veiklos planą.

Susirinkimo antroje dalyje - įvykusios 3-osios Jaunųjų mokslininkų konferencijos Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai, organizuotos kartu su Technikos mokslų skyriumi ir asociacija INFOBALT, vyko laureatų apdovanojimai ir INFOBALT stipendijų skyrimas. Renginyje dalyvavo ir laureatus sveikino premjeras  Algirdas Butkevičius,  konferencijos rėmėjai  „Baltic Amadeus“, „VTEX“, „Viltechmeda“, „Visorių IT parkas“.

MFCHMS mokslinė sekretorė Silva Aukštinaitienė



Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje

Vasario 20 d. Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga kartu su Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriumi Mokslų akademijoje surengė knygos Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje 2-ojo papildyto ir pataisyto leidimo sutiktuves. Knygos autoriai - Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas, doc. dr. Adas Jakubauskas, laikraščio Lietuvos totoriai vyriausiasis redaktorius, filosofijos mokslų kandidatas Galimas Sitdykovas, Rusijos Valstybinio istorijos muziejaus Maskvoje vyriausiasis mokslo darbuotojas, istorijos mokslų kandidatas Stanislavas Duminas - pasidalijo mintimis apie leidinį ir ateities planus kuriant 3-ąjį knygos leidimą ir enciklopediją Lietuvos totoriai. Išleidus minėtos knygos pirmąjį leidimą, autoriai pasižadėjo papildyti, pataisyti ir vėl išleisti. Jie pažadą ištesėjo 2012 m. rugpjūtį išleisdami papildytą knygą Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje.

Per sutiktuves LMA salė vos talpino visus norinčiuosius. Kalbėjo iškilūs Lietuvos mokslininkai: vienas knygos recenzentų, Lietuvos istorijos instituto direktorius dr. Rimantas Miknys, LMA narys prof. Antanas Tyla, prof. Libertas Klimka, Vilniaus universiteto prof. Dobilas Kirvelis, doc. Galina Miškinienė. Jie aukštai vertino leidinį Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje žavėdamiesi, kad nedidelė Lietuvos totorių etninė grupė sugebėjo surinkti, susisteminti ir pateikti Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos ir kitose šalyse pasižymėjusių žmonių, dirbusių karybos, kultūros, mokslo, meno srityse, biografijas. Knygos pratarmėje aiškiai nustatytas tyrimo objektas - Lietuvos totoriai, kurie prieš 600 metų apsigyveno Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Paaiškintas Lietuvos totorių giminystės ryšys su Lenkijos ir Baltarusijos totoriais, kurie viduramžiais buvo LDK, o vėliau - Abiejų Tautų respublikos gyventojai.
Totoriai atkeliavo iš Aukso Ordos, Krymo chanato, Pavolgio, ir tai buvo karinės rikiuotės - totorių kavalerija, gynusi LDK pasienį, dalyvavusi svarbiausiose valstybės kautynėse. 19 amžiuje totorių gretose atsirado ir įvairių mokslo sričių, kultūros ir švietimo veikėjų, o 20 amžiuje - visuomenininkų. Lietuva didžiuojasi totoriškų šaknų turinčiu kompozitoriumi Juozu Tallat-Kelpša, Lenkija - Nobelio premijos laureatu Henriku Senkevičiumi, Rusija - mokslininku ekonomistu Michailu Tuhan-Baranovskiu, architektu Stepanu Kričinskiu.

Svarbią reikšmę karo istorijoje turėjo totorių ulonų kavalerija. 18 a. šis pavadinimas atsirado nuo totoriaus pulkininko Aleksandro Ulano pavardės. Ulonai sutinkami ne tik Lietuvos ir Lenkijos, bet ir Prūsijos, Saksonijos, Austrijos, Prancūzijos, Rusijos, vėliau ir kitose kariuomenėse.

Pirmuoju Krymo ministru pirmininku 1918 m. tapo generolas leitenantas Matvejus Sulkevičius, tarpukario Kauno scenoje sublizgėjo Lietuvos valstybinio teatro prima-balerina Olga Malėjinaitė.

Svarų indėlį į Žalgirio mūšio pergalę įnešė totorių kavalerija, vadovaujama caraičio ir vėlesnio Aukso Ordos chano Dželal-ad-Dino. Apie 50 Lietuvos totorių 19-20 a. tapo įvairių kariuomenių generolais.

Knygos sutiktuves vedė Lietuvos kultūros veikėja, režisierė Birutė Kurgonienė, pradėjo spalvingas totorių vaikų folklorinis ansamblis „Ilsu“ (vadovė Almira Trakšelienė ir Viktoras Zabrovas), o renginio kulminacija - įspūdingas ir žiūrovų labai šiltai sutiktas žymios operos dainininkės Lilijos Gubaidulinos ir koncertmeisterės Žanetos Noreikienės koncertas. Knygos Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje sutiktuvių proga, Turkijos ambasada Lietuvoje renginio dalyviams surengė vaišes.

Knygos Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje autoriai dėkoja LMA prezidentui prof. Valdemarui Razumui už galimybę surengti renginį nuostabioje LMA salėje bei MA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrių už paramą organizuojant knygos sutiktuves.

Genadijus Šmidtas




Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus veiklos ataskaita ir pirmininko rinkimai
Vasario 19 d. įvyko Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narių visuotinis susirinkimas. Jame skyriaus pirmininkas prof. Aleksandras Vasiliauskas supažindino su skyriaus 2012 m. veiklos ataskaita ir 2013 m. veiklos planu. Skyriaus nariai patvirtino ataskaitą ir veiklos planą. Toliau vyko Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininko rinkimai. Susirinkimui pirmininkavo prof. Leonardas Sauka. Vieningai buvo pasiūlyta prof. A. Vasiliauskui toliau vadovauti skyriui. Jam sutikus, išrinkta Balsų skaičiavimo komisija ir įvyko slaptas balsavimas. HSMS narių visuotinis susirinkimas, remdamasis Lietuvos MA Statuto 49 p. ir slapto balsavimo rezultatais, išrinko A. Vasiliauską skyriaus pirmininku ketverių metų kadencijai ir pasiūlė jo kandidatūrą tvirtinti LMA visuotiniame susirinkime. Renkant pirmininko pavaduotoją ir biuro narius buvo pasiūlyti kandidatai. Remiantis atviro balsavimo rezultatais, skyriaus pirmininko pavaduotoju vieningai buvo išrinktas prof. Eugenijus Jovaiša, biuro nariais išrinkti: Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Domas Kaunas, Giedrius Antanas Kuprevičius, Vytautas Nekrošius, Zenonas Norkus.

Parengė Aurika Bagdonavičienė



Verslo parama jauniesiems mokslininkams

LMA MFChMS bei TMS ir rėmėjų - Asociacijos INFOBALT, UAB VTEX, UAB BALTIC AMADEUS,  VšĮ VISORIŲ INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PARKAS, UAB MOOG (UAB VILTECHMEDA) - dėka tapusi tradicine LMA trečioji jaunųjų mokslininkų konferencija „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ (toliau - konferencija) vyko 2013 m. vasario 12 d. Lietuvos mokslų akademijoje. Šiais metais sulaukta 27 pretendentų darbų iš Vilniaus, Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijos bei A. Stulginskio universitetų, VU Matematikos ir informatikos bei Fizinių ir technologijos mokslų centro Chemijos institutų.

Konferencijos organizacinio komiteto atrinktų geriausių pranešimų autorių darbai buvo papildomai vertinti rėmėjų. Šio vertinimo rezultatai buvo paskelbti vasario 26 d. Asociacija NFOBALT“ apdovanojo geriausius fizinių ir technologijų mokslų krypčių jaunųjų mokslininkų tiriamuosius darbus ir įteikė jų autoriams skirtas vardines bei skatinamąsias stipendijas. 4,5 tūkst. litų vertės vardinės stipendijos įteiktos keturiems studentams, o paskatinamosiomis 500 litų vertės stipendijomis apdovanoti trys studentai.

Vardinės „INFOBALT“ stipendijos įteiktos Kauno technologijos universiteto doktorantui Martynui Ubartui už darbą „Vibracinio pjovimo įrangos ir metodų sukūrimas ir taikymas“, Vilniaus Gedimino technikos universiteto magistrantui Mariui Kazlauskui už darbą „Apskritiminio Gaboro filtro ir vandenskyros transformacijos taikymas Glomerulų atpažinime“, Fizinių ir technologijos mokslų centro Chemijos instituto doktorantei Aldonai Balčiūnaitei už darbą  tema „Borhidrido oksidacijos tyrimas ant nanostruktūrizuoto Au-Cu katalizatoriaus, nusodinto ant titano oksido nanovamzdelių paviršiaus“ bei Vilniaus universiteto doktorantui Klimentui Olechnovičiui už darbą „Baltymų erdvinių struktūrų modelių vertinimas naudojant trimačių sferų Voronojaus diagramą“.

Paskatinamosiomis stipendijomis įvertinti Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto studentas Mindaugas Skujus bei Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto specialistė Vytautė Pilipauskaitė ir doktorantas Aurimas Rapečka.

Asociacijos „INFOBALT“ prezidentas Vytautas Vitkauskas, sveikindamas laureatus ir pabrėždamas konferencijos reikšmę, sakė: „Trečius metus vykstanti stipendijų teikimo iniciatyva ir neslūgstantis dalyvių susidomėjimas rodo, kad jauniesiems tyrėjams svarbus ne tik pripažinimas akademiniame pasaulyje, bet ir praktinis jų darbo rezultatų panaudojimas. Stipendijos motyvuoja ir skatina jaunuosius mokslininkus pritaikyti žinias siekiant realių rezultatų, o tyrimams rinktis aktualias temas“.

Jam pritarė konferencijos  Organizacinio komiteto pirmininkas prof. Feliksas Ivanauskas: „Siekiame paskatinti aktualius mokslinius tyrimus ir stiprinti bendradarbiavimą tarp Lietuvos mokslo ir verslo bendruomenių. Stipendijų skyrimas taip pat leidžia jauniesiems mokslininkams tobulėti ir tęsti pradėtus tyrimus, užmegzti vertingus ryšius su verslo atstovais. Tai skatina ir jaunųjų tyrėjų, ir verslo sektoriaus konkurencingumą”.

„Savo darbe siekiau išanalizuoti baltymų molekulių struktūras, panaudojant kompiuterinės geometrijos metodus ir gautais rezultatais prisidėti prie kitų tyrimų. Bioinformatikos srityje mano darbas bus pagrindas tolimesniems tyrimams ir jų realiam įgyvendinimui“, - pasakojo „INFOBALT“ vardinės stipendijos laureatas Klimentas Olechnovičius.

Konferencijos tikslo - skatinti jaunųjų mokslininkų aktyvumą, inicijuoti taikomąją mokslinę veiklą ir koncentruoti bei plėtoti tyrimus inovatyviose informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje - reikšmę ir rezultatus vaizdžiai apibudino II-osios konferencijos laureato stipendininko VGTU doktoranto Justino Janulevičiaus kalba apdovanojant III-osios konferencijos laureatus. Jis, dėkodamas Lietuvos mokslų akademijai ir ypač Asociacijai INFOBALT ir jos vykdančiajam direktoriui Edmundui Žvirbliui, pasakė: „... Man šis laimėjimas suteikė daug naujų galimybių. Pirmiausia, galėjau įgyvendinti užsibrėžtą tikslą ir pristatyti savo siūlomą idėją pasauliniame kongrese. Be moralinės ir finansinės paramos tai niekaip nebūtų įvykę. Idėja buvo sutikta taip palankiai, kad buvau pakviestas tapti techninės diagnostikos tarptautinio komiteto nariu.“ Justinas Janulevičius apsisprendė tęsti studijas informatikos inžinerijos doktorantūroje ir prisipažino, kad „ ... ši bendra mokslo ir verslo iniciatyva  pradėjo atrodyti dar prasmingesnė, nei anksčiau“.

Nugalėtojus apdovanojimų ceremonijoje sveikino premjeras A. Butkevičius, asociacija „INFOBALT“, Lietuvos mokslų akademija, rėmėjai "Baltic Amadeus", "Vtex", "Viltechmeda", "Visorių IT parkas". Buvo pasakyta daug šiltų žodžių (sekti nuorodą).

Asociacijos INFOBALT, LMA MFChMS ir TMS informacija



Europinės gimdos kaklelio vėžio prevencija - tarpdalykinė problema

Europa yra susirūpinusi dėl didelio moterų mirtingumo nuo gimdos kaklelio vėžio. Tai  siejama  su per mažu visuomenės informuotumu, todėl kiekvienais metais skelbiama gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė, kuri šiais metais vyko sausio 21-27 dienomis.

Sausio 24 d., Lietuvos mokslų akademijoje įvyko tarpdalykinis pasitarimas, kuriame buvo aptartos šiose srities problemos Lietuvoje ir būdai būklei gerinti. Dalyvavo Europos gimdos kaklelio vėžio asociacijos (ECCA) atstovai Lietuvoje ekspertai - Lietuvos sveikatos universiteto, Lietuvos, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto, Dermatovenerologijos centro, Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto padalinių vadovai, taip pat Valstybinio inovatyviosios medicinos centro atstovai, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos prezidentė prof. Daiva Vaitkienė, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė ministro patarėja Nora Ribokienė. Lietuvos mokslų akademijai atstovavo prezidentas prof. Valdemaras Razumas, Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininko pavaduotojas prof. Vytas Antanas Tamošiūnas, LMA MFCHMS Fizikos mokslų sekcijos pirmininkas prof. Juozas Vidmantis Vaitkus. Posėdžiui vadovavo SAM įsteigto Lietuvos užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas. Ekspertai ir mokslininkai,  vykdantys gimdos kaklelio vėžio ir užkrečiamų ligų prevenciją, perdavė Sveikatos ministerijai ir LMA nuomonę dėl būtino prevencijos programų efektyvumo didinimo, pažangių technologijų diegimo, sveikatos mokymo plėtros. SAM atstovė pranešė, kad bus didinamas slaugytojų vaidmuo, bendradarbiaujant su mokslininkais ieškoma galimybių modernizuoti vėžio prevencijos technologijas. VU atstovė ECCA ir ECCA atstovė Prevencijos savaitės renginiams organizuoti Lietuvoje dr. Aurelija Vaitkuvienė informavo apie visuomenei skirtus renginius įgyvendinant Europos gimdos kaklelio vėžio savaitės tikslus - atkreipti visuomenės dėmesį į šią aktualią Lietuvai problemą, nes sergamumo ir mirtingumo rodikliai tarp Europos šalių išlieka vieni aukščiausių,  bei apie naujus ankstyvos vėžio diagnostikos metodus , kuriuos medikai tiria kartu su fizikais.

LMA prezidentas pakvietė medikus teikti paraiškas naujoms mokslo programoms, įsitraukti į LMA ryšių su Lietuvos verslininkais veiklą, juos informuoti apie medikų poreikius.

LMA tikrasis narys Juozas Vidmantis Vaitkus



Gimęs Italijoje, gavau dar ir Lietuvą

Sausio 24 d. įvyko HSMS organizuotos Lietuvos mokslų akademijos užsienio nario, Parmos universiteto profesoriaus Guido Michelinio knygos Nuo Parmos vienuolyno iki Dubysos (Lietuvos mokslų akademijos leidykla) sutiktuvės. Dalyvavo ir kalbėjo knygos autorius, LMA nariai istorikas prof. Antanas Tyla ir kalbininkas Algirdas Sabaliauskas, kalbininkas prof. Vytautas Ambrazas, Klaipėdos universiteto prof. Rimantas Balsys, Lietuvių kalbos instituto prof. Danguolė Mikulėnienė, publicistė, leksikografė ir vertėja Birutė Žindžiūtė-Michelini. Renginį vedė LMA tikrasis narys prof. Domas Kaunas.

„Likimas nebuvo šykštus - skyrė dvigubą dovaną: gimęs Italijoje, gavau dar ir Lietuvą“, - pasidžiaugė prof. Guido Michelinis. Prieš atvykdamas 1975-aisiais į „geležinės uždangos atskirtą Lietuvą“ jis enciklopedijoje buvo perskaitęs apie lietuvių moterų grožį. Vienas svarbiausių G. Michelini atradimų - lietuvaitė „reikšmingomis mėlynomis akimis“, Birutė Žindžiūtė, 1984-aisiais tapusi ponia Michelini.

Rašyti autobiografinę knygą G. Michelinį paskatino prof. Domas Kaunas. Įspūdingas profesoriaus kelias - gimė Parmos vienuolyne (tuo metu ten buvo tarnybiniai butai). 1970 m. gimtajame mieste baigė klasikinį licėjų, 1974 m. Bolonijos universitete - klasikinės filologijos studijas, vėliau Vilniaus universitete mokėsi lietuvių kalbos. 1981 m. apgynė mokslų daktaro, o 1988 m. habilituoto daktaro disertacijas, pripažintas ir Italijoje. Šiuo metu G. Michelini yra Parmos universiteto (Italija) ordinarinis profesorius. Už nuopelnus Lietuvos kultūros tyrinėjimui bei populiarinimui profesoriui suteiktas Klaipėdos universiteto garbės daktaro vardas, jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu.

Pasak renginyje kalbėjusios žmonos, Guido kaip įklimpo į senąją lietuvių raštiją, tol iš ten nesitraukė, kol neapėjo visų vardų. Kitas jo kruopštumo ir nuoseklumo pavyzdys iš brukniavimo Labanoro girioje. „Mes aprinkom, aprinkom uogas ir bėgam toliau. Guido nustebo: „Jūs kur?! Žiūrėk, kiek dar čia liko. Jeigu ir gyvenime taip nenuosekliai elgsies, nieko ir nepasieksi.“ Kol nenurinko visų iki vienos uogelės tame plotelyje, kito neieškojo“, - prisiminė Birutė. „Negaliu sėdėti ir ilsėtis, turiu ką nors galvoti, ką nors veikti“, - prisipažino profesorius. Istorikas prof. A. Tyla jį palygino su legendiniu romėnu Palemonu, prof. R. Balsys, pratęsdamas mintį, G. Michelinį ir jo lituanistinius darbus įvardijo kaip šiuolaikinį, XX ir XXI amžių sandūros Palemoną. Abu kalbėtojai gyrė mokslininko darbštumą, produktyvumą, kryptingumą. B. Žindžiūtė-Michelini priminė, kad vyras knygoje neaprašė dar vienos savo aistros - traukiniams. Važiuodamas traukiniu profesorius visą laiką žiūrėdamas pro langą dairosi į geležinkelio atšakas ir nuolat klausinėja, kur ji veda. Pasak mokslininko, universiteto profesoriaus kėdę keistų nebent į didelės geležinkelio stoties viršininko kepurę.

„Vilniaus knygų mugėje 2013“ knygos Nuo Parmos vienuolyno iki Dubysos sutiktuvėse kalbėjus VU prof. Birutė Jasiūnaitė pasiūlė pagal prof. Guido ir Birutės Michelini meilės istoriją sukurti meninį filmą.

Parengė Aurika Bagdonavičienė


  
Prof. Vincas Vilkaitis, įžymus botanikas, Žemės ūkio akademijos rektorius (1934-1940) - pirmųjų prieškario trėmimų auka
Sausio 18 d. bendrame Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC), Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU), Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus (LMA ŽŪMMS) ir Lapteviečių brolijos renginyje Dotnuvoje, Žemdirbystės institute (ŽI), paminėtos Žemės ūkio akademijos rektoriaus, augalų fitopatologijos pradininko, profesoriaus Vinco Vilkaičio (1892 01 16-1943 01 19) mirties tremtyje 70-osios metinės. V. Vilkaitis su žmona Sofija ir dviem vaikais, Arvydu ir Audange, pirmosios sovietų okupacijos pabaigoje, 1941 m. birželio 14 d., buvo ištremti už Uralo, o dar po metų, 1942 m. rugpjūtį, nutremti į Trofimovsko salą prie Laptevų jūros. Ten Profesorius nepakėlė žiaurių tremties sąlygų ir kankinamas  bado bei skorbuto pačiame viduržiemyje mirė.

Profesoriaus atminimui skirtą renginį pradėjęs LAMMC direktorius LMA tikrasis narys Zenonas Dabkevičius kalbėjo apie V. Vilkaitį kaip fitopatologijos pradininką Lietuvoje ir pabrėžė jo darbų išliekamąją vertę. ŽI direktoriaus pavaduotoja dr. Žydrė Kadžiulienė apžvelgė V. Vilkaičio nueitą kelią nuo gimtųjų Kybartų, studijas Peterburgo ir Berlyno universitetuose iki mokytojo Marijampolėje, profesoriaus, ŽŪA katedros vedėjo ir rektoriaus Dotnuvoje. Kartu su ŽI Bibliotekos vedėja Danute Gadliauskiene, parengusia leidinių ekspoziciją, papasakojo apie svarbiausias publikacijas - straipsnius, monografijas ir vadovėlius. Pažymėjo jo visuomeniškumą, patriotiškumą ir jautrią poetišką sielą. Aleksandro Stulginskio universiteto prorektorė doc. dr. Laima Taparauskienė kalbėjo apie prof. V. Vilkaičio akademinę ir mokslinę veiklą, atskleidė jo, trijų kadencijų (1934-1940) ŽŪA rektoriaus, vadovavimo ypatumus ir asmenines savybes. Priminė įspūdingą rektoriaus kalbą 1940 m. vasario 16 d. minint Lietuvos nepriklausomybės 22 metų sukaktį.

Daug V. Vilkaičio gyvenimo bei veiklos faktų atskleidė ir šių dienų aspektu interpretavo ASU profesorius LMA tikrasis narys Algirdas Motuzas, monografijos „Profesorius Vincas Vilkaitis“ (1991) autorius. Jo nuomone, dar yra neišnaudotų galimybių tinkamai įvertinti prof. V. Vilkaičio indėlį į agronomijos mokslą, nuvainikuoti sovietmečio veikėjų pastangas sumenkinti ar net ištrinti iš Lietuvos žemės ūkio mokslo istorijos jo atminimą ir nuopelnus.

KTU docentas dr. Jonas Markauskas, Lapteviečių brolijos pirmininkas, vienas leidinio „Vincas Vilkaitis. Kūryba“ (1998) sudarytojų (kartu su R. Tamašausku), papasakojo apie prof. V. Vilkaičio, mokslo filosofo, įvairiapusės ir kūrybingos asmenybės, gyvenimą tremtyje, vaikų, su kuriais ir jis pats augo Jakutijoje, likimus. Prisiminė tragiškus sovietų okupacijos metų įvykius, trėmimus, kalbėjo apie padarytą didelę žalą Lietuvos mokslui ir visai valstybei. Buvo parodyta filmuota medžiaga apie atminimo lentos prof. V. Vilkaičio sūnui Arvydui, ilgamečiam Birštono girininkui, atidengimą.

Renginio dalyviai Dotnuvos Akademijos parke prie Tremtinių paminklo ŽŪA absolventams ir jų dėstytojams padėjo gėlių, uždegė atminimo žvakes. Paminklas (jo autoriai skulptorius Vladas Vildžiūnas ir architektas Rimantas Dikčius) LMA nario Petro Vasinausko iniciatyva ir ŽI darbuotojų rūpesčiu, surinkus lėšų iš ŽŪA absolventų Lietuvoje ir JAV, buvo pastatytas ir pašventintas pirmosios tremties penkiasdešimtmečiui pažymėti 1991 m. birželio 14 d. Bronzinėje šio paminklo lentoje išlietos ŽŪA rektorių LMA nario Juozo Tonkūno ir profesoriaus VincoVilkaičio, lektorės Sofijos Vilkaitienės, agronomės Janinos Tonkūnienės ir kitų dėstytojų bei agronomų pavardės.

LMA narys emeritas Leonas Kadžiulis



Šiandienės lietuvių literatūros versmės: amžinos ir išnykstančios

Sausio 17 d. Mokslų akademijoje įvykusios diskusijos „Šiandienės lietuvių literatūros versmės: amžinos ir išnykstančios“ pretekstas yra rašytojo ir literatūros tyrinėtojo, Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario prof. Vytauto Martinkaus knyga, monografija Estetinė literatūros gyvybė. O pokalbio iniciatorius - kam žinoma, kam ne - yra kino režisierius Antanas Maciulevičius.
Štai ši aplinkybė, tartum nelabai tikėtina, man atrodo ypač svarbi, jaudinanti ir turinti veikti pašnekovą. Kaip tik ji padrąsino įsipareigoti pokalbiui, kuris šiaip jau atrodytų kaip vienas iš daugelio, nutekantis.

Susidariau įspūdį, prielaidą, prisispėliojau, kad A. Maciulevičių slegia ir jo norą veikti kursto štai kas: yra vertos literatūros ir vertų jos tyrinėjimų, bet šių vertų dalykų nenori imtis jų verta visuomenė - moksleiviai, studentai, šiaip skaitantieji ar lyg ir linkusieji skaityti.

Šių spėlionių sudėtinė dalis būtų supratimas, kad knygą Estetinė literatūros gyvybė parašė mąslus rašytojas ir kad joje literatūra bei jos teoriniai apmąstymai savaime skleidžiasi kaip reikšmingas dalykas, visuomenei - visiems - reikšmingas. Taigi turtas po kojom, bet retas jį mato.

Pradėdamas norėčiau prašyti, kad šio motyvo - tarp galimų kitų - pokalbio dalyviai nepamirštų. Kas yra, kodėl, ką daryti?

Bendresnioji diskusijos tema teikia galimybių pasisakyti ir kitais klausimais. Literatūros vertybių, pavyzdžiui, - jos rūpi knygos autoriui; lietuvių literatūros pamatinių atramų apmąstymo globalizacijos sąlygomis; kokios pajėgos gali pasitarnauti išlikimui ir t. t.

Nė kiek neabejodamas iš karto pasakysiu, neblogai pažindamas V. Martinkų, kad jis visai netrokšta šiame pokalbyje savo knygos analizių, juoba komplimentinių, ir kad labiausiai linkėtų savais balsais įsilieti į pokalbį apie estetinę literatūros gyvybę. Kad jums būtų lengviau šį pokalbio vedėjo pageidavimą įvykdyti, pats pasakysiu, mano galva, bent kelis būtinai pasakytinus dalykus. Savo šiuo veikalu rašytojas V. Martinkus apstulbina svarbiausiųjų literatūros teorijų išmanymu ir savarankiškomis refleksijomis filosofiniu aspektu; kaip rašytojas, neužmirštant čia nei Balio Sruogos, nei Vinco Mykolaičio-Putino, tyrinėjimų lauke jis atrodo perfekt. Antra. Teoriškai nebūtų galimybių įrodyti, kad tiek daug apie literatūrą išmanantis žmogus galėtų laisvai rašyti prozą, bet jis tą daro, ir tatai vadintina Martinkaus aporija. Trečia. V. Martinkus, kaip ir dauguma postmodernaus modernizmo teoretikų, didžiai mokslingai reflektavęs teorijas nuo Aristotelio iki Romano Ingardeno ir Viktorijos Daujotytės, mandagiai nusakęs jų vertę ir, kaip derėtų, akcentavęs visus reliatyvumus, galų gale sako didžią naujieną - santykis su kūriniu yra ir tegali būti individualus, o individualios tavo patirtys yra sugėrusios ir Platoną, ir Maironį, ir Rickertą, ir gyvenimą.

Valentinas SVENTICKAS, literatūros kritikas

Leave a comment

Make sure you enter the (*) required information where indicated. HTML code is not allowed.

FacebookTwitterGoogle BookmarksLinkedin