5b52ec52ddf730841117c3a0894b7fb4.jpg

2014 metų LMA veiklos kronika

Panevėžio miesto savivaldybės diena Lietuvos mokslų akademijoje.

2014 m. spalio 15 d. LMA įvyko Panevėžio miesto savivaldybės diena. Joje dalyvavo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Panevėžio miesto savivaldybės vadovai, darbuotojai, miesto bendruomenės atstovai, gimnazistai, LMA nariai, svečiai iš valdžios institucijų. Renginį atidarė ir sveikinimo žodžius tarė LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas bei Panevėžio miesto savivaldybės meras Vitalijus Satkevičiaus. Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius sveikinimo kalboje pasidžiaugė puikiu Panevėžio miesto bendradarbiavimu su Lietuvos mokslo bendruomene, trumpai papasakojo apie paskutiniuosius įvykius Vyriausybėje. Ovacijų susilaukė Premjero patvirtinimas, kad Europos Sąjungos geležinkelio linija „Rail Baltica“ aplenks Šiaulius ir eis per Panevėžį.

Panevėžio savivaldybės administracijos laikinoji direktorė Janina Gaidžiūnaitė perskaitė pranešimą „Panevėžys - 2014 metų Lietuvos kultūros sostinė: kultūros ir verslo sandrauga“. Fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius pristatė fotografijų albumą „Aukštaitėj - aukšts dongs ė čysts vondva“. Kauno technologijos profesorė dr. Asta Valackienė supažindino su KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto bei Panevėžio kolegijos informaciniais stendais „Moksliniai tyrimai“. Keramikos dirbinių parodą pristatė Panevėžio miesto dailės galerijos direktorė Jolanta Lebednykienė.

Po pietų buvo išklausyti 6 pranešimai. Posėdžiui vadovavo LMA viceprezidentas prof. Domas Kaunas ir Panevėžio miesto savivaldybės mero patarėjas Petras Luomanas. AB „Amilina“ valdybos pirmininkas dr. Danas Tvarijonavičius perskaitė parnešimą „Naujų produktų kūrimo problematika Lietuvoje: AB „Amilina“ patirtis“, Vilniaus universiteto Biochemijos instituto Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyriaus vedėjas dr. Rolandas Meškys - „Biokatalizė: fermentai keičia chemiją“, UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius Raimundas Petrauskas - „Vertė. Inovacijos. Kultūra“, Vilniaus universiteto Matematikos-informatikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis prof. Rimantas Rudzkis - „Šių dienų Rusijos-Lietuvos ekonominiai santykiai: būklė ir perspektyvos“, Panevėžio prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas - „Intelektinio verslo vystymo Panevėžio regione galimybės“. Pranešėjai sulaukė nemažai klausimų, vyko gyvos diskusijos.

Panevėžio miesto savivaldybės dieną LMA vainikavo puikus Panevėžio muzikinio teatro styginių kvarteto koncertas (vadovas Girdutis Jakaitis).
Panevėžio gimnazijų moksleiviams buvo organizuotos įdomios ekskursijos. Jie lankėsi Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų ir Mokslinės komunikacijos ir informacijos centruose.

Parengė vyr. referentė Lyda Milošienė



Dirvožemių studijos pajūryje

Spalio 2-3 d. Lietuvos dirvožemininkų draugija prie Lietuvos MA ŽŪMMS surengė dviejų dienų mokslinę konferenciją ekspediciją studijuoti dirvožemio dangą viename nuostabiausių ir jautriausių šalies kampelių - Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir Baltijos jūros kontinentinėje pakrantėje. Joje dalyvavo 70 draugijos narių iš Aleksandro Stulginskio, Klaipėdos, Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Šiaulių universitetų, LAMMC padalinių, Lietuvos geologijos ir geografijos instituto. Darbo sėkmę užtikrino ekspedicijos dalyviams įteiktas specialus spalvotas leidinys „Dirvožemio dangos ypatumai Lietuvos pajūryje“ su dirvožemių profilių cheminių tyrimų duomenimis ir archeologine aplinkos elementų sąlyčio apžvalga, kurią pateikė Lietuvos istorijos instituto mokslininkai.

Pristačius ekspedicijos maršruto geologijos ir geografijos ypatumus, pirmąją ekspedicijos dieną Pilkosiose kopose buvo aptarti paprastojo jauražemio (Haplic Podzol) ir paprastojo smėlžemio (Haplic Arenosol) profiliai. Diskutuota apie pradžiažemių (Regosols) vietą eolinėje aplinkoje, apie užpustytus Nidos senosios gyvenvietės kultūrinius sluoksnius. Miškininkai vertino dirvožemio dangą kaip apsaugą nuo gaisrų.

Antrąją ekspedicijos dieną šalies dirvožemininkai tyrinėjo Klaipėdos universiteto Botanikos sodo, įsikūrusio šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje, šalia Danės upės, buvusio Karališkojo Tauralaukio parko, glaudžiai susijusio su Prūsijos istorija, teritorijoje. Rasta, kad Vakarų Žemaičių lygumos Rimkų moreninio gūbrio fragmente yra glėjiškieji išplautžemiai (Gleyic Luvisols), o Danės pakrantėje - pasotintieji salpžemiai (Eutric Fluvisols). Ištyrę šių dirvožemių chemines savybes, Botanikos sodo mokslininkai nuo šiol, rašydami straipsnius apie augalus, galės nurodyti, kokiuose dirvožemiuose jie auga.

Lietuvos dirvožemininkų draugijos prie Lietuvos MA ŽŪMMS nariai taip pat aptarė kitų metų veiklos planą.

Lietuvos MA tikrasis narys prof. Algirdas Motuzas




Adolfo Jucio jubiliejui - laureatų pranešimai ir virtuali paroda

Kaip paminėti šiuolaikinės teorinės fizikos pradininko Lietuvoje akad. Adolfo Jucio 110-ąsias gimimo metines, nekilo abejonių. Juk praėjusiais metais buvo paskirtos, o šiemet įteiktos su mokslininko darbų tąsa, su jo atminimu susijusios dvi mokslo premijos. Trys Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto darbuotojai - prof. Pavelas Bogdanovičius, prof. Gediminas Gaigalas ir dr. Alicija Kupliauskienė (du iš jų akad. Adolfo Jucio mokiniai) už darbų ciklą „Atomo teorijos metodų plėtra ir taikymai“ tapo Lietuvos mokslo premijos laureatais. O to paties instituto direktoriui prof. Gediminui Juzeliūnui už darbą „Šaltųjų atomų valdymas šviesos pluoštais” buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos A. Jucio vardinė premija. Tad šių mokslininkų pranešimai - geriausias akademiko jubiliejaus paminėjimas.

Malonus sutapimas, kad A. Jucio gimtadienis švenčiamas rugsėjo pradžioje - tuo pačiu  metu, kai vyksta populiarus mokslo festivalis „Erdvėlaivis - Žemė“. Tad renginys „Šiuolaikinė atomo fizika“ buvo įtrauktas į šio festivalio programą.

Įvadinį pranešimą apie akad. A. Jucio gyvenimą ir veiklą perskaitė šių eilučių autorius. A. Jucio mokslo darbų pripažinimą pasaulyje liudija tai, kad netgi gerokai po mirties jo darbai, Thomson Reuters Web of Science duomenimis, 1990-2014 m. buvo cituoti per tūkstantį kartų. Paminėti ir visai Lietuvai reikšmingi A. Jucio darbai: jis parengė apie penkiasdešimt mokslininkų ir sukūrė teorinės fizikos mokyklą, vadovavo Mokslų akademijos skyriui svarbiu Lietuvos mokslo krypčių formavimosi laikotarpiu, organizavo Fizikos ir matematikos institutą, o jame skaičiavimo centrą su pirmuoju universaliu kompiuteriu.

Alicija Kupliauskienė pranešime „Atomai paprasti ir sudėtingi“ populiariai pristatė savo ir bendradarbių tyrimus plėtojant šiuolaikinę atomo fiziką. Vis tiksliau atsižvelgiama į elektronų tarpusavio sąveikas, reliatyvistinius efektus, tos idėjos realizuojamos programų kompleksuose. Bendradarbiaujant su eksperimentatoriais, atliekama svarbių optinei spektroskopijai, plazmos fizikai ir astrofizikai spektrų interpretacija.

Gediminas Juzeliūnas papasakojo apie neįprastas atomų savybes juos atšaldžius beveik iki absoliučiojo nulio. Šioje sparčiai plėtojamoje mokslo srityje ne vienas naujas reiškinys buvo numatytas paties pranešėjo darbuose, tai liudija net dešimt premijuoto ciklo mokslinių straipsnių, išspausdintų žurnale Physical Review Letters, skelbiančiame trumpus pranešimus apie svarbiausius šiuolaikinės fizikos rezultatus. Dirbti ties priešakiniu mokslo kraštu jam padeda glaudūs ryšiai su pagrindiniais tos krypties užsienio mokslo centrais.

Renginyje buvo pristatyta virtuali paroda „Atomas - mano gyvenimas“, parengta MA Vrublevskių bibliotekos darbuotojų Eglės Šegždienės ir Audronės Steponaitienės. Joje surinkta ir pateikta įvairi medžiaga, atspindinti akad. A. Jucio gyvenimą ir įvairiapusę jo veiklą: biografija, nuotraukos, filmuota medžiaga, svarbiausieji jo moksliniai ir mokslo organizavimo darbai, prisiminimai apie jį, kai kurie laiškai, atminimo įamžinimas, šaltiniai. Ta medžiaga atspindi ir Lietuvos fizikos raidą tarpukario ir pokario laikotarpiu. Virtualios parodos adresas internete adresu: http://www.mab.lt/Jucys/. Taigi su ja gali susipažinti daug platesnis žmonių ratas ir ilgesnį laiką, negu su paroda, eksponuojama MA Vrublevskių bibliotekos vestibiulyje. Matyt, taip šiuolaikiškai ir reikėtų rengti žymių mokslininkų jubiliejams skirtas parodas.

LMA tikrasis narys Romualdas Karazija



Informacija apie Europos jūrų tvarumo projektą

LMA narys prof. Algimantas Grigelis 2014 m. liepos 2-3 d. dalyvavo Europos Sąjungos Jungtinio tyrimų centro Aplinkos ir tvarumo institute (EU Joint Research Centre, Institute for Environment and Sustainability) Isproje (Italija) įvykusiame Europos mokslų akademijų patariamosios tarybos (EASAC) darbo grupės posėdyje, skirtame Europos jūrų tvarumo studijos parengimui. Jūrų tvarumo projektą EASAC nutarė pradėti 2012 m. Per  2013 m. buvo suformuota projekto koncepcija, o 2014 m. rengiamas baigiamasis dokumentas. Tikslas yra remiantis ES Bendrąja žuvininkystės politika ir Jūrų strategijos programos direktyva (MSFD 2008) sukurti strategiją integruotam žmogaus veiklos valdymui, kad 2020 metais pasiekti „gerą Europos jūrų aplinkos būvį“. Darbo grupę sudaro 15 ekspertų iš ES šalių mokslų akademijų ir tyrimo institutų, jai vadovauja žinomas jūrų geologas ir okeanologas profesorius Joernas Tydė (Jorn Thiede) iš Kylio Helmholtzo vandenynų tyrimų centro. Projektas turėtų pagrįsti ilgalaikes Europos Sąjungos politikos gaires, sprendžiant jūrų tvarumo ir ekosistemų išsaugojimo problemas.

EASAC ekspertų grupės narys prof. Algimantas Grigelis



Pamokanti ir įdomi „Žemdirbio vasara“

Birželio 19 d. LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir Aleksandro Stulginskio universitetu (ASU) bei jo Bandymų stotimi surengė mokslinę-praktinę konferenciją ir šiuolaikinių augalininkystės technologijų apžiūrą „Žemdirbio vasara 2014: tikslioji ir tausojamoji žemdirbystės sistemos - technologijos, keičiančios ūkininkavimo ateitį“. Renginio programą sudarė teorinė ir praktinė dalis.

Teorinėje dalyje ASU ir LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkai bei Žemės ūkio ministerijos ir Konsultavimo tarnybos specialistai dideliam būriui ūkininkų ir žemdirbiškų organizacijų praktikų perskaitė 6 pranešimus aktualiais tiksliosios ir tausojamosios žemdirbystės klausimais. Apie tausojamosios žemdirbystės praktinį įgyvendinimą 2014-2020 m. kalbėjo Žemės ūkio ministerijos Kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Ausma Miškinienė. Didelio klausytojų dėmesio sulaukė pranešimai apie optimalų žemės dirbimą šiuolaikinėse agroekosistemose ir dirvožemio našumo bei augalų produktyvumo palaikymo būdus tausojamoje žemdirbystėje. Tyrimų rezultatus šiais klausimais pristatė ASU Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto direktorius doc. Vaclovas Bogužas ir LAMMC Joniškėlio bandymų stoties direktorė dr. Stanislava Maikštėnienė. Konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis aptarė tiksliojo ūkininkavimo sprendimus Lietuvoje. ASU prof. Dainius Steponavičius ir doc. Remigijus Zinkevičius pristatė modernią techniką tiksliajai žemdirbystei. Bene labiausiai dalyvius sudomino šio ūkininkavimo būdo praktinė patirtis Latvijoje, kurią pristatė tos šalies ūkininkas Aivars Burmistris.

Praktinėje konferencijos dalyje, kuri buvo surengta ASU Bandymų stoties laukuose, UAB „Dotnuvos projektai“, „PRYMO“ ir kiti žemės ūkio mašinų platintojai demonstravo tiksliosios žemdirbystės techniką bei įrangą. Baigiamojoje diskusijoje aptartos technologinės inovacijos dabartinėmis ūkininkavimo sąlygomis.

LMA tikrasis narys prof. habil. dr. A. Motuzas



Seminaras diskusija  „Agrocheminių tyrimų rezultatų sklaida“

Birželio 17 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Joniškėlio bandymų stotyje  įvyko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) ir LMA ŽŪMMS organizuotas seminaras-diskusija „Agrocheminių tyrimų rezultatų sklaida“, skirta agrochemiko dr. Kazio Plesevičiaus 100-osioms gimimo metinėms.  Renginyje dalyvavo žemės ūkio srities mokslo darbuotojai ir veteranai, Pasvalio r. savivaldybės vadovai ir specialistai, Vyriausybės ir Žemės ūkio ministerijos atstovai,  K. Plesevičiaus artimieji.

Pirmoje seminaro dalyje išklausyti pranešimai apie Agrochemijos mokslo raidą Lietuvoje, svarbiausius tyrimo rezultatus, aktualijas, perspektyvinius tyrimus ir rezultatų sklaidą. LMA narys prof. Algirdas Motuzas ir ASU doc. Vanda Buivydaitė pateikė informaciją apie Šiaurės Lietuvos dirvožemių našumą, LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos  direktorius prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis aptarė dirvožemio degradacijos problemas: humuso mažėjimą, dirvožemio rūgštėjimą, nesubalansuotą tręšimą, o mokslo darbuotojas doc. dr. Jonas Mažvila kalbėjo apie tręšimo priklausomumą nuo dirvožemio našumo parametrų. Joniškėlio bandymų stoties direktorė dr. Stanislava Maikštėnienė  ir vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aušra Arlauskienė pristatė šio padalinio agrochemijos mokslinių tyrimų raidą. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Butkienė aptarė tai, kas svarbiausia šiuolaikiniam žemdirbiui.

Antroje renginio dalyje prisiminti mokslininko dr. Kazio Plesevičiaus darbai: sukurtos laboratorijos ir mokykla, išleistos monografijos, straipsniai. Vėliau kalbėjo dr. K. Plesevičių pažinojusieji, dalijosi prisiminimais apie jį kaip asmenybę ir mokslininką. Susirinkusieji artimųjų sukurtoje vaizdo medžiagoje pamatė mokslininko gyvenimo tarpukario Nepriklausomoje Lietuvoje, stažuotėse Danijoje ir Švedijoje, lagerių Sibire ir grįžus į Lietuvą akimirkas, įamžintas nuotraukose ir laiškuose. Ant namo, kuriame gyveno Kazys Plesevičius, atidengta atminimo lenta.

ŽŪMMS pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius



Aptartos žemės ūkio mokslo ir verslo partnerystės plėtros problemos

Birželio 10 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute Žemės ūkio mokslo tarybos kartu su LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriumi organizuotame išplėstiniame posėdyje nagrinėtos visai agrarinių mokslų visuomenei svarbios problemos - taikomųjų tyrimų finansavimas, mokslo, studijų ir verslo integracija, spartesnė inovacijų plėtra gamyboje. Posėdžio dalyviai akcentavo, kad be mokslo žemės ūkis neturi ateities, o taikomiesiems tyrimams neskiriant pakankamai lėšų mokslininkai neparengs naujų technologinių sprendimų ir neturės ko pasiūlyti žemės ūkio verslui. Renginyje taip pat buvo aptartos aktualiausios žemės ūkio problemos, ieškota atsakymų į šalies ūkio plėtros žemės ūkio srityje dirbantiems mokslininkams keliamus klausimus ir globalizacijos iššūkius.

Žemės ūkio ministras prof. Virgilijus Jukna pabrėžė, kad žemės ūkio mokslas kaip taikomasis labai svarbus kuriant konkurencingą žemės ūkį, todėl jam turėtų būti skiriama užtektinai lėšų, reikia ieškoti būdų, kaip padidinti žemės ūkio srities taikomųjų tyrimų finansavimą. Posėdyje aptarta naujoji Europos Komisijos priemonė Europos inovacijų partnerystė, kuri turi gerokai aktyvinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Pranešimą „Europos inovacijų partnerystė ir jos įgyvendinimo perspektyvos Lietuvoje“ perskaitė Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Daugalienė. LMA ŽŪMMS pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius kalbėjo apie šalies žemės ūkio situaciją, atliekamus taikomuosius tyrimus, bendradarbiavimo su verslo atstovais galimybes. ASU prorektorė doc. Laima Taparauskienė pristatė pranešimą „Mokslo, studijų ir verslo vienovė, žmogiškieji resursai, komunikavimo svarba“. Posėdyje svarstytais klausimais parengtas nutarimas.

Posėdžio dalyviai aplankė Dotnuvos eksperimentinį ūkį, kur susipažino su mokslo naujovių diegimu gamyboje, taip pat apžiūrėjo LAMMC Žemdirbystės instituto selekcinius augynus ir eksperimentinius laukus.

ŽŪMMS mokslinė sekretorė Elena Narušytė



Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus narių visuotiniai susirinkimai

Gegužės ir birželio mėn. įvyko du Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus (ŽŪMMS) narių visuotiniai susirinkimai, skirti kandidatų į LMA tikruosius narius pranešimų klausymams ir kandidatų į LMA tikruosius narius rinkimams.

Gegužės 21 d. buvo išklausyti dviejų pretendentų į vieną chemijos inžinerijos vietą pranešimai - tai prof. Violetos Makarevičienės ,,Biodyzelinas: žaliavos, gamybos technologijos, savybės” ir prof. Prano Viškelio ,,Vaisių ir daržovių kokybės bei saugos tyrimai: inovatyvių technologijų kūrimas”. Taip pat kandidato į vieną miškotyros specialybės vietą prof. Dariaus Danusevičiaus pranešimas ,,Miško medžių ekologinės-evoliucinės genetikos tyrimai” ir kandidato į vieną veterinarijos specialybės vietą prof. Antano Sederevičiaus pranešimas ,,Galvijų virškinimo fiziologinių ir patologinių procesų ir jų įtakos produkcijai tyrimai”. Išklausius pranešimus, kiekvienas kandidatas atsakė į gausius klausimus, vyko diskusijos.

Birželio 3 d. ŽŪMMS visuotiniame narių susirinkime buvo išklausytas kandidato į chemijos inžinerijos specialybės LMA tikruosius narius prof. Petro Rimanto Venskutonio pranešimas ,,Aukšto slėgio ekstrakcijos ir frakcionavimo technologijos funkcionaliųjų komponentų išskyrimui iš augalinės žaliavos”. Kandidatas atsakė į pateiktus klausimus. Pasibaigus diskusijoms, vyko kandidatų į LMA tikruosius narius rinkimai - buvo patvirtinta Balsų skaičiavimo komisija, išdalyti biuleteniai, įvyko balsavimas, vieningai išrinkti kandidatai į LMA tikruosius narius.

Parengė ŽŪMMS mokslinė sekretorė Elena Narušytė



Tarptautinė konferencija ,,Ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai ir jų savybių įvairovė“

2014 m. gegužės 28-29 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institute įvyko kartu su Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriumi organizuota tarptautinė konferencija ,,Ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai ir jų savybių įvairovė“, kurioje dalyvavo Latvijos, Estijos, Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos, Graikijos, Vokietijos mokslininkai bei kitų suinteresuotų  institucijų atstovai. Konferencijos dalyviai savo pranešimuose apžvelgė situacijas atskirose valstybėse saugant ūkinių gyvūnų genetinius išteklius, šiam tikslui skiriamą valstybės pagalbą. Slovėnijos atstovė Marija Klopčič pateikė informaciją apie nykstančių ūkinių gyvūnų veislių paramos ir pagalbines priemones siekiant išsaugoti nykstančias gyvulių veisles. Lenkijos atstovė Elzbieta Martyniuk pranešime pagrindinį dėmesį skyrė Nagojos protokolui ir nacionalinei strategijai bei veiksmų planui saugant ūkinių gyvūnų genetinius išteklius. Tesalonikų Aristotelio universiteto (Graikija) mokslininkas Andreas Georgaudis apžvelgė veislių pažeidžiamumo būklės nustatymo būdų paieškas remiantis populiacijų panaudojimo ir kita svarbia geoinformacija. LSMU Gyvulininkystės instituto mokslininkai skaitė nemažai pranešimų apie ūkinių gyvūnų genofondo išsaugojimą Lietuvoje ir vykdomus tyrimus. Buvo galima susipažinti ir su stendiniais moksliniais pranešimais, kuriuos pateikė Latvijos, Lenkijos, Lietuvos mokslininkai.

Konferencijos dalyviai aplankė LSMU Gyvulininkystės institute surengtą parodą ,,Nykstantys ūkiniai gyvūnai - praeitis ir dabartis“. Parodoje buvo pristatytos nacionalinės gyvūnų veislės - žemaitukai ir Lietuvos sunkieji žirgai, Lietuvos šėmieji ir baltnugariai bei senojo genotipo Lietuvos žalieji galvijai, vietinės šiurkščiavilnės ir Lietuvos juodgalvės avys, vištinės žąsys, Lietuvos skalikai, lietuviškų veislių balandžiai. Taip pat buvo eksponuojami triušiai ir dekoratyviniai paukščiai. Paroda susilaukė konferencijos dalyvių ir kitų lankytojų didelio susidomėjimo.

LMA tikrasis narys prof. Henrikas Žilinskas



Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narių visuotiniai susirinkimai

Gegužės mėn. įvyko du Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus (HSMS) narių visuotiniai susirinkimai, skirti kandidatų į LMA tikruosius narius pranešimų klausymams.

Gegužės 7 d. buvo išklausyti dviejų pretendentų į vieną ekonomikos specialybės LMA tikrojo nario vietą pranešimai - tai prof. Romo Lazutkos „Socialinės politikos ekonomika“ ir prof. Dalios Štreimikienės „Tarpdisciplininiai moksliniai tyrimai darnaus vystymosi, energetikos, aplinkos ir klimato kaitos švelninimo ekonomikos srityje“. Taip pat į vieną istorijos vietą kandidatuojančio prof. Zigmunto Kiaupos pranešimas „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tarp Romos ir Bizantijos: pasirinkimo poreikis ir pasekmės“. Ir vienos iš trijų kandidačių į vieną kalbotyros specialybės tikrojo nario vietą pranešimas - tai prof. Grasildos Blažienės „Prūsų vardyno tyrimas: baltiškasis ir europinis jo kontekstas“. Išklausius pranešimą, kiekvienas kandidatas atsakė į skyriaus narių užduotus klausimus, vyko diskusijos.

Gegužės 29 d. HSMS narių visuotiniame susirinkime buvo aptartas klausimas dėl žurnalo Menotyra leidybos teisių ir išklausyti dviejų kandidačių į į kalbotyros specialybės LMA tikruosius narius pranešimai - prof. Meilutė Ramonienė perskaitė pranešimą „Urbanizacija ir kalbų įvairovė XXI amžiuje“ ir atsakė į skyriaus narių klausimus. Prof. Aurelija Usonienė skaitė pranešimą „Reikšmės problema kalbų ir kultūrų sankirtoje“ ir atsakė į klausimus. HSMS kandidatų į LMA tikruosius narius rinkimai numatyti rugsėjo mėnesį.

Parengė Aurika Bagdonavičienė



Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus narių visuotiniai susirinkimai

Gegužės mėn. įvyko trys  Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus (MFCHMS) narių visuotiniai susirinkimai: gegužės 6 d. ir 14 d.,  skirti kandidatų į LMA tikruosius narius pranešimų klausymams, o gegužės 27 d. - kandidatų į LMA tikruosius narius rinkimams. MFCHMS į laisvas 2 chemijos, 1 fizikos ir 1 matematikos specialybės vietas pretendavo 12 kandidatų: 5 chemikai, 4 fizikai ir 3 matematikai.

Gegužės 7 d. buvo išklausyta 10 pranešimų: trijų pretendentų į vieną matematikos specialybės LMA tikrojo nario vietą pranešimai - tai prof. Artūro Dubicko „Algebriniai skaičiai ir daugianariai“, prof. Remigijaus Leipaus „Tolima priklausomybė ir sunkios uodegos: modeliavimas ir taikymai“ ir doc. dr. Artūro Štikono „Diferencialinės lygtys su nelokaliosiomis sąlygomis“. Taip pat trijų pretendentų iš keturių kandidatuojančių į vieną fizikos vietą:  prof.  Artūro Krotkaus „Bismidai - naujos medžiagos infraraudonajai optoelektronikai“,  prof. Valdo Sirutkaičio „Femtosekundinių lazerio impulsų sukelto pažeidimo, modifikavimo ir abliacijos skaidriose terpėse tyrimai ir taikymai“ ir prof. Gražinos Tautvaišienės „Fundamentiniai Galaktikos ir žvaigždžių evoliucijos klausimai“. Po pertraukos išklausyti keturių chemikų iš penkių kandidatuojančių į dvi vietas pranešimai: prof. Vytauto Getaučio „Organinių fotopuslaidininkių sintezė: nuo fotoreceptorių link naujos kartos saulės elementų“, prof. Ričardo Makuškos „Polielektrolitinių molekulinių šepečių sintezė ir savybės“, habil.dr. Rimanto Ramanausko „Metalų struktūra ir jų elektrocheminė elgsena“ bei prof. Sigito Tumkevičiaus  „Heterocikliniai junginiai: sintezė, savybės, taikymas ir perspektyvos“. Išklausius pranešimus, kiekvienas kandidatas atsakė į gausius klausimus.

Gegužės 14 d. išklausyti du pranešimai: prof. Gedimino Jūzeliūno (fizika) „Šaltųjų atomų valdymas šviesos pluoštais“ ir Daumanto Matulio (chemija) „Karboanhidrazių ir šaperonų slopiklių kūrimas biotermodinaminiais metodais“.  Išklausius pranešimą kiekvienas kandidatas atsakė į skyriaus narių užduotus klausimus, vyko diskusijos.
Gegužės 27 d. vyko kandidatų į LMA tikruosius narius rinkimai. Išklausius sekcijose aptartas ir siūlomas rekomendacijas bei skyriaus Ekspertų komisijos pateiktas išvadas buvo  patvirtinta Balsų skaičiavimo komisija, išdalyti biuleteniai, įvyko slaptas balsavimas ir išrinkti kandidatai į LMA tikruosius narius.

Parengė MFCHMS mokslinė sekretorė Silva Aukštinaitienė



Fizinių mokslų studijų programų perspektyvos Alytaus kolegijoje

Gegužės 28 d. LMA Matematikos, fizikos ir chemijos skyriaus Chemijos sekcijos išplėstinis išvažiuojamasis posėdis „Fizinių mokslų studijų programų perspektyvos Alytaus kolegijoje“ įvyko didžiausiame pietų Lietuvos kultūros ir mokslo židinyje - Alytaus kolegijoje. Alytaus kolegijos direktorė doc. Danutė Remeikienė trumpai supažindino posėdžio dalyvius su kolegijos, įkurtos 1960 metais, istorija ir pakvietė pažiūrėti įtaigų ir gražiai pastatytą dokumentinį filmą, kuriame parodyti svarbiausieji kolegijos raidos etapai.  LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas susirinkime dalyvaujantiems Alytaus kolegijos darbuotojams bei studentams papasakojo apie LMA istoriją ir dabarties aktualijas. Vėliau Alytaus kolegijos direktorės pavaduotoja akademinei veiklai Jurgita Merkevičienė pristatė kolegijos studijų programas. Posėdžio dalyvius labiausiai domino fizinių, technologinių ir biomedicininių mokslų studijų programos bei jų perspektyva. Informacijos ir ryšių technologijos fakultetas yra atsakingas už populiariąją informacinių sistemų technologijų studijų programą.  LMA Matematikos, fizikos ir chemijos skyriaus pirmininkas prof. Feliksas Ivanauskas pasiūlė kitą kartą surengti posėdį šiame fakultete su geriausiais Lietuvos informacinių technologijų specialistais. Gana paklausios yra automobilių techninio eksploatavimo ir statinių inžinerinių sistemų studijų programos. Alytaus kolegijos bendruomenė labai tikisi, jog nuo šių metų rugsėjo galės vykdyti naują  maisto produktų technologijos studijų programą. Prof. Valdas Laurinavičius sutiko teikti kolegijai visokeriopą metodinę paramą, užtikrinančią šios programos vykdymo aukštą kokybę. Vėliau dr. Rytis Zautra visus pakvietė aplankyti Alytaus kolegijos Regioninį technologijų centrą. Akademikai žavėjosi tikrai labai aukšto lygio šiuolaikėmis ir moderniomis Elektrotechnikos ir elektronikos, Vėjo ir saulės energijos tyrimų, Saulės ir geoterminės energijos tyrimų, Šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemų tyrimų, Mechatronikos, Fizikos ir medžiagų tyrimų bei bandymų laboratorijomis.
Akivaizdu, kad Alytaus kolegija yra pajėgi regioninė kolegija, realizuodama 15 studijų programų, vienija per 150 darbuotojų ir arti 1000 studentų. Nuo 2011 m. Alytaus kolegija pradėjo realizuoti studijas ir anglų kalba. Kolegijoje mokosi studentai iš Lenkijos, Portugalijos, Indijos, Nepalo, Bangladešo ir Kongo. Alytaus kolegija sėkmingai bendradarbiauja su pietų Lietuvos regiono verslo įmonėmis ir su Alytaus miesto bei rajono savivaldos institucijomis, su partnerinėmis Lietuvos ir Europos aukštosiomis mokyklomis.

LMA tikrasis narys Aivaras Kareiva



Mokslinė programa „Horizontas 2020“ - vizija ir aktualijos

Gegužės 27 d. įvyko Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus susirinkimas, kuriame akademinė bendruomenė buvo supažindinta su naująja  Europos Sąjungos moksline programa „Horizontas 2020“. Programą pristatė Lietuvos mokslo tarybos Tarptautinių programų skyriaus vedėja dr. Aistė Vilkanauskytė. „Horizontas 2020“ - tai didžiausia mokslinė programa, apimanti 2014-2020 metus. Programos biudžetas - 70,2 mlrd. eurų. Programą sudaro trys pagrindiniai prioritetai: pažangus mokslas - skatinami aukšto lygio moksliniai tyrimai; pramonės lyderystė - remiamos inovatyvios MVĮ bei pramonės technologijų srities tyrimai ir visuomenės iššūkiai  - sprendžiami visuomenei svarbūs klausimai, susiję su klimato kaita, transportu, energetika, maisto sauga, saugumu ir kt. Išsamiau apie šią programą galima sužinoti LMT portale.

Išklausius pranešimą įvyko aktyvi diskusija, kurioje dalyvavo Mokslų akademijos tikrieji nariai E. Norkus, A. Kareiva, E. Manstavičius, V. Paulauskas, A. Piskarskas, J. Vaitkus, E. Butkus ir kiti. Mokslininkus domino matematikos ir informatikos vieta šioje programoje ir fundamentinių tyrimų vieta naujojoje Europos mokslo finansavimo programoje. Akademijos narius domino, koks bus ryšys tarp šios programos, Lietuvos biudžeto ir Struktūrinių fondų lėšų. Lėšos numatytos didelės todėl būtina tiksli šių trijų finansavimo šaltinių  koordinacija ir sąveika. Labai svarbus vaidmuo tenka lėšas administruojančioms Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijoms. Lietuvos sėkmė labai priklausys nuo šių dviejų ministerijų bendradarbiavimo ir sutarimo esminiais mokslo raidos klausimais. Mokslininkus taip pat domino infrastruktūrai skiriamos lėšos ir lėšos, skirtos jau anksčiau įsigytai infrastruktūrai palaikyti, remontuoti ir atnaujinti. Dr. A. Vilkanauskytė atsakė į klausimus. Diskusijoje susiformavę keletas klausimų, kurie turės būti aktyviai diskutuojami tiek mokslo bendruomenėje, tiek visų lygių valstybės valdymo institucijose.  

LMA tikrasis narys Valdas Stanislovas Laurinavičius



Jaukus pasisėdėjimas su Kristijono Donelaičio „Metais“

Gegužės 22 d. Lietuvos mokslų akademijoje buvo surengtas vakaras, skirtas trumpai bet šiltai diskusijai Kristijono Donelaičio poemos Metams atminti ir pirmajai aukštos kokybės faksimilei Lietuvoje pristatyti.

Vakaronė pradėta itin unikaliu poemos ištraukų skaitymu, kurių metu renginio vedėjas, Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas prof. Domas Kaunas, pajuokavo, jog tai išskirtinis vakaras, kuomet pirmą kartą istorijoje poemos Metai ištrauką viešai skaito LMA prezidentas. Tad skaitymus nuotaikingai ir išraiškingai paskaitę prof. Valdemaras Razumas, prof. Vytautas Basys, prof. Aleksandras Vasiliauskas ir prof. Rūta Dabakienė, gan gausiai susirinkusius klausytojus nuteikė tolesnei diskusijai.

LMA Vrublevskių bibliotekos retų leidinių skyriaus vedėja dr. Daiva Narbutienė dalijosi savo pastebėjimais ir faksimilinėmis įžvalgomis, apie retą leidybinę sritį, ją  apibūdinančios terminijos stoką ne tik Lietuvoje bei ir visame pasaulyje. Dr. Narbutienė lygino 2010 metais Kaune išleistą K. Donelaičio Metų faksimilinį leidinį su naująja faksimile ir pripažino, jog pastarąją tikrai galime laikyti faksimile, ne faksimiliniu ar fotografuotiniu leidiniu.

Mažojoje konferencijų salėje susirinkusi auditorija galėjo drąsiai pavartyti K. Donelaičio Metų faksimilę bei akimis pasigrožėti ar palyginti greta padėtą prof. Domo Kauno knygos originalą, kurio faksimilė ir buvo atkurta. UAB Petro ofseto atstovė, vadovavusi faksimilės projektui, Kamilė Kalibataitė, trumpai pristatė faksimilės gamybines subtilybes, pabrėžė, jog tai specifinė sritis, turinti savitas tradicijas ir standartus, akcentavo smulkmeniškas detales, kurias išlaikius ir gimsta tokios, originalui artimos knygos.

Vakaro pabaigoje išsiskyrė prof. Dainoros Pociūtės-Abukevičienės pranešimas apie K. Donelaičio svarbą apskritai kaip kūrėjo ir lietuvybės puoselėtojo, jo išskirtinis indėlis Lietuvių kalbos grožinei literatūrai.

Kamilė Kalibataitė


  
Suprasti pasaulį, kalbą ir save

2014 m. gegužės 16 d. Vilniaus universitetas (VU) ir Lietuvos mokslų akademija (LMA) surengė konferenciją „Suprasti pasaulį, kalbą ir save“, skirtą šviesaus atminimo Vilniaus universiteto rektoriaus, LR Seimo ir Europarlamento nario, LMA tikrojo nario prof. Rolando Pavilionio 70-osioms gimimo metinėms. Konferencija prasidėjo VU centrinių rūmų Mažojoje auloje. Į jos dalyvius kreipėsi VU l. e. rektoriaus pareigas prof. Jūras Banys, LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas, VU Filosofijos fakulteto dekanas prof. Arūnas Poviliūnas. Vėliau pranešimus skaitė prof. Evaldas Nekrašas, prof. Marija Aušrinė Pavilionienė ir doc. Saulius Vengris. Prisiminimais apie R. Pavilionį taip pat pasidalijo prof. Marius P. Šaulauskas, prof. Vytautas Kaminskas, Česlovas Juršėnas, kiti konferencijos dalyviai.

Po pirmosios konferencijos sesijos VU bibliotekos Baltojoje salėje buvo atidaryta paroda „Prof. Rolandas Pavilionis (1944-2006). Prasmė ir tapatumas“. Joje eksponuoti R. Pavilionio darbai, tarp jų bene žinomiausios jo knygos Kalba. Logika. Filosofija (1981), Prieš absurdą (2 t., 2000-2004), Tarp šviesos ir tamsos: 99 etiudai (2000), Prasmė ir tapatumas, arba Kelionė į save (2005) ir vertimai: Liudwigo Wittgensteino Rinktiniai raštai, Algirdo Juliaus Greimo darbų rinktinė Semiotika ir Profesoriaus taip vertinta Henry Davido Thoreau klasika Voldenas, arba Gyvenimas miške. Parodoje buvo galima susipažinti su anksčiau nematytomis R. Pavilionio nuotraukomis, gausiais jo apdovanojimais. Per parodos atidarymą kalbėjo VU bibliotekos generalinė direktorė Irena Krivienė ir VU Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros profesorius, LMA tikrasis narys prof. Zenonas Norkus.

Po pietų VU Filosofijos fakultete įvyko antroji konferencijos sesija „Prasmė ir tapatumas analitinėje filosofijoje“, kurioje daugiausia dėmesio skirta R. Pavilionio kaip vieno analitinės filosofijos Lietuvoje pradininkų kalbos filosofijos idėjoms, nors apie jį galima būtų kalbėti ir kaip apie savitą gyvenimo filosofą, kuriam visada rūpėjo ne tik kalbos išraiškų prasmė, bet ir gyvenimo prasmė, universiteto kaip vienos svarbiausių visuomenės institucijų misija ir reikšmė. Tarp šioje sesijoje darytų pranešimų išskirčiau doc. Jono Dagio pateiktą bene svarbiausios R. Pavilionio koncepcijos - prasmės kaip neverbalinio kontinuumo - analizę.

LMA tikrasis narys Evaldas Nekrašas



Seminaras „Augalininkystės mokslo problemos ir perspektyvos“

2014 m. gegužės 9 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute (LAMMC SDI) įvyko Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus bei LAMMC SDI seminaras „Augalininkystės mokslo problemos ir perspektyvos“ ir sodo žydėjimo šventė. Renginį pradėjo LAMMC SDI direktorius dr. Audrius Sasnauskas. Aktualiais augalininkystės problemų klausimais kalbėjo LMA tikrasis narys prof. Zenonas Dabkevičius. Augalininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir biotechnologijos komisijos darbo gaires aptarė LMA tikrasis narys prof. Pavelas Duchovskis. Augalų biotechnologijų aktualijų klausimais kalbėjo LMA tikrasis narys prof. Vidmantas Stanys. Augalininkystės intensyvinimo iššūkius pristatė dr. Sigitas Lazauskas (LAMMC ZI). Augalininkystės mokslo aktualijas žemės ūkio gamybos požiūriu nagrinėjo doc. Vytautas Liakas (ASU). Rapsų auginimo mokslines problemas iškėlė prof. Rimantas Velička (ASU). Šviesos technologijos ir fotofiziologijos sąlytį aptarė dr. Giedrė Samuolienė (LAMMC SDI). Pasibaigus seminarui, dalyviai susipažino su LAMMC SDI vykdomais projektais bei laboratorijomis. Visus sudomino laisvos prieigos Vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorija, kurios pagrindinis tikslas yra inovacijų diegimas ir produktų konkurencingumo didinimas bei eksporto skatinimas. Ši laboratorija bus eksperimentinis modulis įmonių, kartu su Lietuvos mokslo institucijomis kuriančių ir diegiančių inovatyvius produktus bei pasaulinėse rinkose konkurencingas technologijas. Seminaro dalyviai aplankė instituto žydinčius sodus, kur apie vykstančius bandymus išsamiai papasakojo LAMMC SDI Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr. Darius Kviklys ir šio instituto direktorius dr. Audrius Sasnauskas.

LMA tikrasis narys prof. Pavelas Duchovskis



Technikos mokslų skyriaus išvažiuojamasis posėdis atsinaujinančios energetikos klausimais

LMA Technikos mokslų skyriaus 2014-05-06 išvažiuojamojo posėdžio tikslas - susipažinti su atsinaujinančios energetikos objektų veikla ir pažangių technologijų diegimu.

Pirmasis darbotvarkės klausimas - vėjo energetikos būklė ir plėtros perspektyvos. Svarstymas ir diskusija vyko didžiausiame Lietuvoje 39,1 MW galios vėjo jėgainių parke (Čiūteliai, Šilutės r.). Šis UAB „4energia“ valdomas parkas per metus pagamins apie 120 gigavatvalandžių (GWh) elektros energijos, kas sudaro 1,3 proc. visos Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos balanse.

Pramoninė vėjo energetika pradėjo plėtotis 2002 m., kai Skuode buvo įrengta pirmoji Lietuvoje vėjo elektrinė. Tai buvo naudota iš Danijos atgabenta 160 kW galingumo vėjo elektrinė. Bet ji taip ir nebuvo prijungta prie elektros tinklų. 2004 m. buvo pastatyta ir pirmoji prijungta prie elektros tinklo 630 kW galingumo vėjo elektrinė Vydmantuose (šalia Palangos). Pirmas 5,4 MW galios vėjo elektrinių parkas buvo įrengtas Lankučių kaime. Per vieną dešimtmetį šioje srityje nuveikta labai daug. Dabar Lietuvoje priskaičiuojama 17 vėjo jėgainių parkų ir apie aštuonias dešimtis pavienių jėgainių. Jų indėlis į bendrąją šalies energetiką nuolat auga. 2013 m vėjo jėgainės elektros tinklams pateikė 600 GWh elektros energijos, o per pirmuosius tris šių metų mėnesius jau pagamino 217,5 GWh. Tai 41,7 proc. daugiau nei per pirmąjį 2013 m. ketvirtį. Vėjo energetikos atstovai prognozuoja, kad nuoseklus gamybos augimas tęsis.

Čiūtelių vėjo jėgainių parke sumontuota 17 Vokietijos gamintojo „EnerconGmbH“ jėgainių, kurių kiekvienos galia 2,3 MW, o bokšto aukštis siekia 108 metrus. Visu pajėgumu pradėjęs veikti parkas ne tik galės pasiūlyti Lietuvos rinkai daugiau ekologiškai gaminamos elektros energijos, bet ir padės mažinti anglies dioksido išmetimą į atmosferą.

„Dėl sparčios technologijų raidos efektyviai elektrą gaminančias vėjo jėgaines galima statyti vis didesnėse sausumos teritorijose, tarp jų ir Lietuvoje. Tai ateities energija - švari, ekologiška. Lietuvoje vėjo energetikos potencialas dar toli gražu nėra išnaudotas, o toliau vystantis technologijoms, ši energija tampa vis pigesnė“, - sakė bendrovės „4energia“ ir šio vėjo jėgainių parko direktorius Tadas Navickas. „4energia“ Lietuvoje planuoja statyti „General Electric“ jėgaines, kurios elektrą gamins apie 40 proc. efektyviau nei iki šiol šalyje statytos jėgainės. Šių „General Electric“ jėgainių galingumas siekia 2,5 MW, o mentės ilgis - 60 m. Bokštai, ant kurių jos statomos, yra 110 m aukščio.

Tačiau tolesnei vėjo energetikos plėtrai yra dar neišspręstų problemų: pagal dabar galiojančius teisės aktus prie perdavimo tinklų jungiamų šalies vėjo elektrinių suminė galia gali siekti daugiausiai 500 MW. Dar efektyviau elektrą iš vėjo gamintų jėgainės jūroje. Jūrose statomos vėjo jėgainės ne tik netrukdo gyventojams ir gali pagaminti daugiau elektros dėl žymiai stipresnio jūrų vėjo. Tuomet minėtą galiojantį limitą reikėtų didinti iki 850 MW. Tačiau kad tai įvyktų ir kad būtų galima statyti vėjo jėgaines jūroje, reikia parengti atitinkamus teisės aktus. Mokslininkai pritarė vėjo energetikos plėtros tendencijoms ir žadėjo remti pažangius siūlymus.

Antroji išvažiuojamojo posėdžio dalis vyko UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinėje elektrinėje.

UAB „Fortum Klaipėda“ termofikacinė elektrinė yra pirmoji jėgainė, naudojanti atliekas kaip kurą ir gaminanti energiją Klaipėdos regionui.  Jos galingumas - 50 MW šilumos ir 20 MW elektros. Ši jėgainė, naudodama komunalines ir pramonines atliekas, biokurą, per metus pagamina apie 40 proc. viso Klaipėdos miestui reikalingo šilumos kiekio. Pagaminta elektros energija tiekiama į nacionalinį tinklą. Kaip 2014 m. balandžio 10 d. LMA vykusioje konferencijoje „Lietuvos energetika: ar subalansuosime ekonomiką, politiką ir aplinkosaugą? “ teigė „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Žuta, uostamiesčio gyventojams šilumos kaina sumažėjo 15 proc.  ir leido per metus sutaupyti apie 21 mln. litų.

Šioje termofikacinėje jėgainėje įdiegtos naujausios technologijos, užtikrinančios maksimalų kuro suvartojimo veiksmingumą ir efektyvų išmetamųjų dujų valymą. Po degimo produktų valymo ciklo išmetamosiose dujose registruojamų teršalų kiekiai ne tik neviršija leistinų koncentracijos normų, bet kai kurie taršos parametrai yra daug mažesni, nei yra leistina pagal ES ir vietos aplinkos apsaugos reglamentus.

Labai svarbus ir aplinkosauginis veiksnys, kurį užtikrina „Fortum Klaipėda“ jėgainė: komunalinių  ir pramonės atliekų vartojimas kaip vietinių išteklių kurą leidžia taupyti importuojamo iškastinio kuro kiekius, mažina šalinamų į sąvartynus ir jose kaupiamų atliekų kiekius, jų užimamus žemių plotus, išsiskiriamų dujų tūrius, mažina aplinkos taršą, suvaidina reikšmingą vaidmenį atliekų tvarkymo grandinėje. Ši jėgainė sudegina iki 245 000 tonų, tačiau iš vienos tonos atliekų lieka tik apie 200 kg nepavojingo šlako, kuris gali būti naudojamas keliams tiesti ar kitose srityse, bet nebūtinai šalinamas į komunalinių atliekų sąvartyną.

Posėdyje buvo dalykiškai diskutuota, kurios metu buvo pasidalyta informacija, rekomendacijomis bei siūlymais energetikos klausimais.

TMS mokslinis sekretorius dr. Bronius Jaskelevičius



Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas ir Šilutės rajono savivaldybės diena LMA

2014 m. balandžio 29 d. Lietuvos mokslų akademijoje vyko dviejų dalių renginys: LMA narių visuotinio susirinkimo ataskaitinė sesija ir Šilutės rajono savivaldybės diena.
Pradėdamas sesiją, LMA prezidentas prof. V. Razumas pakvietė tylos minute pagerbti žymaus mokslininko, širdies chirurgijos Lietuvoje pradininko LMA nario prof. Algimanto Juozo Marcinkevičiaus atminimą.

Gausiai susirinkusius LMA narius, valdžios atstovus, svečius iš Šilutės, jaunuosius mokslininkus ir studentus sveikino LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis, Šilutės rajono savivaldybės meras Šarūnas Laužikas.

Iškilminga sesijos dalis prasidėjo sukaktuvininkų - prof. Ramučio Bansevičiaus ir prof. Giedriaus Kuprevičiaus - pasveikinimu ir Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos Meilės Lukšienės premijos laureato diplomo įteikimu prof.  Marijonai Barkauskaitei. Premiją įteikė ir laureatę pasveikino ministras ir LMA prezidentas.

Pagal tradiciją per ataskaitinę sesiją buvo įteikti  diplomai 2013 m. LMA premijų nugalėtojams bei pagyrimo raštai jauniesiems mokslininkams ir studentams. Theodoro Grotthusso stipendijos  diplomą  VU doktorantui Jurgiui Pilipavičiui įteikė prof. Aivaras Kareiva. Diplomus teikė ir nugalėtojus sveikino LMA vadovybė, švietimo ir mokslo ministras, Šilutės r. savivaldybės meras.

Po to LMA prezidentas  pristatė 2013 m. veiklos ataskaitą. Prieš sesiją  LMA nariai turėjo galimybę susipažinti su ataskaita, todėl didesnių diskusijų nekilo ir ji buvo vieningai patvirtinta.  Jau trečią kartą LMA veiklos ataskaitą svarstys ir aprobuos Lietuvos Respublikos Seimas.

Po pertraukos prasidėjo Šilutės rajono savivaldybės diena. Meras Šarūnas Laužikas apibudino Šilutės rajono savivaldybės veiklą. Pranešimus perskaitė  dr. Saulius Švažas („Šilutės rajono svarba paukščių populiacijoms ir ekoturizmo (paukščių stebėjimo) plėtotės galimybės“), dr. Arvydas Švagždys („Pamario polderių gamtiniai ištekliai ir eksploatavimo specifika“),  prof. Valentinas Šaulys  („Sausinimo sistemų priežiūros ir naudojimo žemės ūkiui perspektyvos“), dr. Daiva Nazarovienė („Kultūros industrijų įtaka regionų plėtrai“), prof. Domas Kaunas („Kristijonas Donelaitis: „Žmogus ne pagal šio pasaulio madą“). Prof. Grasilda Blažienė palankiai įvertino ką tik šilutiškių parengtą ir išleistą lietuvininkų tarmių žodyną. Šilutės muziejaus direktorė Roza Šikšnienė pristatė parodą „Seniausios religinės konfesijos Šilutėje. Evangelikų liuteronų ir katalikų Šv. Kryžiaus bažnyčios“.

Didelių ovacijų  susilaukė Šilutės folkloro ansamblio „Ramytė“ vadovės Giedrės Pocienės ir vienos iš „Lietuvininkų tarmių žodyno“ sudarytojų Virginijos Veiverienės parengta meninė programa „Kožnas paukštis saviška gėd ...“.

Renginio eigoje buvo sudaryta galimybė Šilutės delegacijai susipažinti su LMA Vrublevskių bibliotekos lobynu, gimnazijų moksleiviams aplankyti Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą.

Parengė LMA vyr. referentė Lyda Milošienė



Pagerbtas prof. dr. Jurgis Krikščiūnas

2014 m. balandžio 24 d. Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius kartu su Aleksandro Stulginskio universitetu, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais surengė mokslinę konferenciją, skirtą prof. Jurgio Krikščiūno 120-osioms gimimo metinėms.

Prof. J. Krikščiūnas - žymus tarpukario agronomas ekonomistas, dviejų Vyriausybių (1926 ir 1939 m.) žemės ūkio ministras, vienas iš Žemės ūkio rūmų steigėjų bei jo padalinio - Žemės ūkio tyrimo įstaigos - valdytojas ir bandymų stočių tinklo šalyje kūrėjas, Žemės ūkio akademijos Dotnuvoje e. o. profesorius, žurnalo „Žemės ūkis“ ilgametis redaktorius, Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkas, aktyvus kooperacinių organizacijų vadovas, 1944 m. pasitraukęs į Vokietiją ir profesoriavęs Baltijos universitete Hamburge.

Konferencijoje prof. J. Krikščiūno gyvenimas pristatytas kaip pasišventimo tarnauti Lietuvai pavyzdys. Apie profesoriaus gyvenimą tėvų namuose Ašmintoje kalbėjo Prienų krašto muziejininkė A. Aleknavičienė. Prof. J. Krikščiūno darbus tiriant cukrinių runkelių auginimo sąlygas Lietuvoje ir vadovaujant Žemės ūkio tyrimų įstaigai įvertino LMA tikrasis narys, ŽŪMMS pirmininkas prof. Z. Dabkevičius. ASU prof. J. Čaplikas apžvelgė profesoriaus, kaip ūkinės literatūros leidėjo, palikimą. KU prof. J. Ramanauskas nurodė, kad prof. J. Krikščiūną galima pripažinti žemės ūkio mokslo ir praktinės kooperacijos iniciatoriumi šalyje. Rašytinį paminklą - monografiją „Profesorius Jurgis Krikščiūnas: žemės ūkio mokslo ir praktikos darna“ - pristatė jos bendraautoris ir sudarytojas LMA tikrasis narys ASU prof. A. Motuzas. Kalbėjo  Žemės ūkio rūmų ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovai V. Leščauskaitė ir dr. A. Malinauskas.

Veikė ASU bibliotekos surengta prof. J. Krikščiūno leidinių ekspozicija.

LMA tikrasis narys prof. Algirdas Motuzas



Paminėtos prof. Juozo Tonkūno 120-osios gimimo metinės

2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute paminėtos profesoriaus Juozo Tonkūno 120-osios gimimo metinės. J. Tonkūnas (1894-1968 m.) - mokslininkas, Žemės ūkio akademijos rektorius, Lietuvos mokslų akademijos narys, švietimo ministras, politinis kalinys ir tremtinys. Minėjimo dalyviai  bibliotekoje apžiūrėjo jubiliejui skirtą gausią mokslinių knygų ir straipsnių parodą, padėjo gėlių ant  jo kapo Gėlainių kapinėse ir prie  Žemdirbystės instituto parke esančio paminklo agronomams tremtiniams, tarp kurių buvo ir  profesorius.

Prisiminimų popietėje įžangos žodžius tarė LMA ŽŪMMS pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius, Žemdirbystės instituto direktorius doc. Vytautas Ruzgas ir Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. Antanas Maziliauskas. Dr. Žydrė Kadžiulienė perskaitė pranešimą „Profesorius Juozas Tonkūnas: iš arti ir iš toli“. Jame apžvelgtas mokslininko gyvenimas, svarbiausi įvykiai, reikšmingiausi profesoriaus darbai. LMA tikrasis narys prof. Algirdas Motuzas - knygos apie profesorių Juozą Tonkūną autorius - prisiminė knygos rengimo eigą, įdomius ir reikšmingus profesoriaus gyvenimo įvykius. Apie gerbiamą mokslininką kalbėjo jį pažinoję ir kartu dirbę dr. Vytautas Žemaitis, dr. Vytautas Gipiškis, Jonas Tarvidas, dr. Nijolė Ežerinskienė, dr. Aldona Kaselytė. J. Tonkūno dukra Vida Ramanauskienė papasakojo apie tėtį bei įsimintinas gyvenimo akimirkas, praleistas kartu Dotnuvoje ir tremtyje, suteiktas gyvenimo pamokas.

ŽŪMMS mokslinė sekretorė Elena Narušytė



Dirvožemis susilaukė dėmesio

Balandžio 9 d. Lietuvos dirvožemininkų draugija prie LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus kartu su LRS Kaimo reikalų komitetu Aleksandro Stulginskio universitete surengė mokslinę konferenciją “Dirvožemis ir aplinka - 2014”, kurioje dalyvavo apie šimtas šalies mokslininkų agrarininkų - dirvožemininkų, agrochemikų, agronomų, miškininkų, hidrotechnikų,  būrys politikų ir verslo atstovų. Perskaityta 16 pranešimų aktualiais dirvožemio mokslo ir praktikos klausimais: dirvožemio derlingumo (prof. G. Staugaitis, LAMMC ATL, prof. K. Romaneckas, ASU), tvarumo, stabilaus našumo ir saugos (dr. V. Feiza, LAMMC ŽI, dr. S. Maikštėnienė, LAMMC JBS), politikos (doc. J. Volungevičius (VU), dr. V. Gregorauskienė (LGT), miško žemėnaudos (dr. K. Armolaitis, LAMMC MI) ir kt. Įvyko LRS Kaimo reikalų komiteto išvažiuojamasis posėdis „Dirvožemio teisinė apsauga ir dirvožemio įstatymo rengimo būtinybė“, kuriam pirmininkavo komiteto pirmininkas S. Bucevičius. Diskusijoje nutarta sudaryti darbo grupę, kuri rengtų dirvožemio naudojimą ir jo saugą reglamentuojančius teisinius aktus.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius
Dirvotyros, agrochemijos ir žemdirbystės sekcijos pirmininkas prof.  Algirdas Motuzas



Pažintis su Lietuvos statybinių medžiagų pramone

2014 m. kovo 28 d. VGTU Termoizoliacijos mokslo institute vyko LMA Matematikos, fizikos ir chemijos skyriaus Chemijos sekcijos išvažiuojamasis posėdis-diskusija „Lietuvos statybinių medžiagų pramonė“. Instituto direktorius dr. Rimvydas Stonys  pakvietė visus prie apskritojo stalo diskusijai. Statybų sektoriaus didžiausia plėtra Lietuvoje buvo stebėta 2005-2008 m. Per dvejus metus investicijos į statybos pramonę išaugo daugiau nei dvigubai. Situacija dramatiškai pasikeitė per 2009-2010 m. krizę ir tik 2014 m. tikimasi, kad   investicijos vėl sugrįš į aukščiausią lygį. Direktorius išsamiai supažindino su jų institute vykdomais moksliniais tyrimais. Akustikos laboratorija dirba pastatų ir atitvarinių konstrukcijų akustikos ir triukšmo valdymo gyvenamojoje bei darbo aplinkoje tematika. Atlieka laboratorinius ir natūrinius akustinių rodiklių akredituotus matavimus, pastatų garso klasifikavimą, aplinkos triukšmo stebėseną. Statybinių dirbinių technologijos laboratorija yra didžiausias instituto struktūrinis padalinys. Laboratorijos veikla orientuota į mokslinius tyrimus ir taikomuosius eksperimentinės plėtros darbus kuriant naujas statybines medžiagas ir dirbinius bei jų gaminimo ir įdiegimo technologijas. Laboratorijoje atliekami įvairūs statybinių dirbinių tyrimai. Statybinių medžiagų laboratorijos mokslinių tyrimų kryptys yra statybinių medžiagų ir dirbinių ilgaamžiškumo tyrimai, keraminių gaminių ir sukepusios keramikos moksliniai tyrimai, mineralinės vatos gamybos bei kitų atliekų perdirbimo technologijų kūrimas ir taikymas. Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos mokslininkai dirba termoizoliacinių medžiagų ir gaminių fizinių-mechaninių ir šiluminių-techninių savybių tyrimų srityje.

Statybinių dirbinių technologijos laboratorijos vedėjas dr. Valentin Antonovič pakvietė posėdžio dalyvius diskusiją tęsti pasižvalgant po instituto laboratorijas, kuriose įrengta moderni statybinių medžiagų tyrimo aparatūra. Padaryta išvada, kad visi VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto moksliniai tyrimai yra tiesiogiai susiję su Lietuvos statybinių medžiagų pramone, jos plėtra, naujų statybos technologijų kūrimu ir vystymu. Statybinių medžiagų fizinių savybių, technologijų ir naudojimo būdų tyrimai bei statybinių medžiagų, gaminių, konstrukcijų ir bandymų metodų atitikties Europos standartams vertinimas yra statybinių medžiagų pramonės pagrindas.

LMA tikrasis narys Aivaras Kareiva



Arkivyskupo Mečislovo Reinio 130-ųjų gimimo metinių iškilmingas minėjimas

Vasario 28 d. Mokslų akademijos didžiojoje salėje įvyko Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Lietuvos mokslų akademijos organizuota konferencija, skirta arkivyskupo mokslininko valstybininko Mečislovo Reinio 130-osioms gimimo metinėms. Pranešimus skaitė J. Em. Vilniaus arkivyskupijos vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis „Arkivyskupas Mečislovas Reinys ir tikėjimas viltimi“, LEU rektorius LMA tikrasis narys Algirdas Gaižutis „Mečislovas Reinys - neotomistinės minties pradininkas Lietuvoje“, kunigas dr. Gediminas Jankūnas „Mečislovo Reinio teologijos magistro darbas Petrapilio dvasinėje akademijoje“, pranciškonų pasauliečių ordino (OFS) narys, prof. prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas „Arkivyskupas Mečislovas Reinys - apaštalas usque ad mortem“, mgr. diak. Nerijus Pipiras „Pastoracinės veiklos kryptys Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio studijoje „Rasizmo problema“, dr. Aldona Vasiliauskienė „Arkivyskupas Mečislovas Reinys tautų atmintyje: piligrimų kelias“. Muzikos kūrinių atliko LEU prof. Antanas Kiveris, LEU kamerinės muzikos ansamblis „Credo“ (meno vadovas doc. dr. Remigijus Vitkauskas) ir LEU studentės pianistės Giedrė Buivaitė ir Greta Mockaitytė (vadovė doc. dr. Asta Rauduvaitė), skaitovė Aldona Daučiūnienė deklamavo Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį „Vivos plango, mortus voco / Gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu“. Renginį vedė LMA tikrasis narys Algirdas Gaižutis. Vakare Vilniaus arkikatedros Tremtinių koplyčioje šv. Mišias koncelebravo J. Em. vyskupas Arūnas Poniškaitis.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus mokslinė sekretorė Aurika Bagdonavičienė



Ketvirtosios jaunųjų mokslininkų konferencijos nugalėtojai

Jau ketvirtąjį kartą apdovanoti Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus, Technikos mokslų skyriaus ir asociacijos „Infobalt“ organizuotos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ nugalėtojai - jiems 2014 m. vasario 25 d. iškilmingai įteikti diplomai ir vardinės stipendijos.

Konferencijoje dalyvavo 46 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų jaunieji mokslininkai magistrai, rezidentai, doktorantai ir podoktorantūros stažuotojai. LMA sudaryta komisija atrinko 10 geriausių mokslinių pranešimų. Asociacijos „Infobalt“ komisija išrinko aktualiausius darbus, kurie gali būti pritaikomi plėtojant aukštąsias technologijas.

Asociacija „Infobalt“ 2011 m.  įsteigtos vardinės stipendijos dėka talentingi šalies jaunieji mokslininkai turi galimybę gauti paramą tolesniems mokslinių tyrimų darbams ir žinioms gilinti bei skatinimą siekti naujų aukštumų, o verslo partneriams suteikiama galimybė susipažinti su jaunaisiais mokslininkais. „Manyčiau, kad tai yra ilgalaikis „Infobalt“ ir Lietuvos mokslų akademijos strateginio bendradarbiavimo rodiklis“, - sakė LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas prof. Feliksas Ivanauskas.

LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas atkreipė dėmesį, kad ši tarpdalykinių tyrimų konferencija yra labai svarbi dėl daugelio priežasčių. Šalies strateginiai dokumentai numato, kad Lietuva po 10-20 metų pretenduoja tapti pažangiųjų technologijų plėtros centru ir šios srities lydere Baltijos ir Šiaurės šalyse. „Tai nepaprastai ambicingi planai ir šio siekio varomoji jėga yra inovatyviai dirbantys fizinių ir technologijos mokslų srities mokslininkai. Siekti tokių tikslų Lietuvai yra didžiulis iššūkis. Pažanga įmanoma tik glaudžiai bendradarbiaujant tiksliųjų mokslų atstovams ir verslininkams“, - sakė prof. V. Razumas.

Asociacijos „Infobalt“ prezidentas Kristijonas Kaikaris iškilmingoje ceremonijoje pažymėjo, kad pelnytai buvo įvertinti jaunieji mokslininkai būtent už geriausius darbus, nes, pasak jo, kai kurie specialistai geresnę Lietuvą kuria tik kalbomis. Jis taip pat išreiškė tikėjimą, kad mokslo ir verslo bendruomenių bendradarbiavimas padės praktiškai pritaikyti jaunųjų mokslininkų pasiekimus.

Šiemet asociacija „Infobalt“ jauniesiems mokslininkams skyrė šešias skatinamąsias stipendijas po 500 Lt, tris vardines stipendijas: 3000 Lt, 5000 Lt  ir 9000 Lt. Vardinės stipendijos įteiktos:  Kauno technologijos universiteto studentui Mantui Venslauskui (3000 Lt)   už darbą „Žmogaus galūnių virpesių įtaka širdies ir kraujotakos sistemos parametrams atliekant bei imituojant kapiliarų pratimą“, Vilniaus universiteto studentams  Ernestui Filatovui, Jevgenijui Tichonovui (5000 Lt) už darbą „Struktūrinio panašumo indekso metodo taikymas didelių vaizdų vertinimui“ ir   pagrindinė 9000 Lt stipendiją - Vilniaus universiteto studentei Sima Rekštytei už darbą „Trimačių nanodarinių formavimas lazerinės nanofotoninės litografijos būdu“.

Skatinamosiomis stipendijomis (po 500 Lt)  įvertinti: Vilniaus universiteto magistrantė Laura Abariūtė, Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantė Elena Tamaševičiūtė, Vilniaus universiteto doktorantas  Stasys Peldžius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorantai Andrius Dzedzickis  ir Tomyslav Sledevič, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto doktorantas Andrius Škarnulis.

Praėjusių metų „Infobalt“ stipendijos laimėtoja Aldona Balčiūnaitė džiaugėsi, kad vardinė stipendija buvo svari finansinė parama, suteikusi galimybių kryptingai atlikti mokslinius tyrimus, dalyvauti Lietuvos ir tarptautinėse mokslo konferencijose bei pristatyti savo darbus didelei auditorijai. Be to, buvo galima susitikti ir pabendrauti su verslo atstovais ir numatyti inovatyvių produktų kūrimo perspektyvą.

Nugalėtojus apdovanojimų iškilmėse sveikino ir diplomus įteikė ŠMM ministras Dainius Pavalkis, asociacijos „Infobalt“ prezidentas K. Kaikaris bei  LMA prezidentas V. Razumas. Renginyje dalyvavo konferencijos  rėmėjai „Baltic Amadeus“, „Vtex“, „Viltechmeda“,  „Baip grupė“.

Žurnalo „Mokslas ir technika, MFCHMS ir TMS informacija



Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narių visuotinis ataskaitinis susirinkimas
Vasario 25 d. įvykusiame Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus (HSM) narių visuotiniame ataskaitiniame susirinkime skyriaus pirmininkas prof. Aleksandras Vasiliauskas supažindino su HSMS 2013 m. veiklos ataskaita: aptarė įvykusius renginius - konferencijas, seminarus, diskusijas, knygų sutiktuves, - atliktus LMA narių ekspertinius vertinimus, vykdytus projektus, parašytas monografijas, knygas, mokslinius straipsnius, dalyvavimą mokslo žinių sklaidoje, atstovavimą įvairiose šalies ir užsienio organizacijose, gautus apdovanojimus, kitus nuveiktus darbus. Diskusijose kalbėta dėl tolesnės skyriaus sekcijų veiklos. Buvo svarstomas ir patvirtintas skyriaus 2014 m. veiklos plano projektas.



Technikos mokslų skyriaus narių visuotinis ataskaitinis susirinkimas

Technikos mokslų skyriaus (TMS) ataskaitinis susirinkimas vyko 2014-02-25 Vilniaus Gedimino technikos universitete, kuriam skyriuje atstovauja 5 mokslininkai. Skyriaus pirmininkas prof. Gintautas Žintelis pateikė 2013 m. - pirmųjų vadovavimo skyriui metų - veiklos ataskaitą. Joje apibūdino skyriaus narių mokslinę ir organizacinę veiklą, surengtas tarptautines konferencijas ir seminarus, atliktus darbus Mokslų akademijos vardu, narių gautas premijas ir apdovanojimus. Buvo pateikta informacija apie skyriaus narių publikacijas, išleistas monografijas, vadovėlius ir kitus leidinius, mokslinių žurnalų leidybą.

TMS biuro posėdžiuose ir susirinkimuose buvo analizuoti skyriaus veiklos rezultatai, mokslo žinių sklaida, mokslinės veiklos vertinimo problemos, kibernetinio saugumo klausimai, mokslų sekcijų veiklos planai ir jo vykdymas.

Skyriaus pirmininko  ataskaitinį pranešimą papildė TMS sekcijų pirmininkai.

Prof. Laimutis Telksnys apibūdino Elektronikos ir informatikos mokslų sekcijos veiklą, mokslinio bendradarbiavimo būklę. Jis pažymėjo, kad radijas, televizija, internetas vartoja didelius skaitmeninės informacijos kiekius. Visa ši sukaupta informacija turi būti patikimai saugoma. Profesorius siūlė tam tikslui įkurtiį skaitmeninio audiovizualinio paveldo centrą.

Prof. Jurgis Vilemas pažymėjo produktyvią Energetikos mokslų sekcijos narių veiklą, aktyvų dalyvavimą tarptautiniuose renginiuose energetikos klausimais. Vasario 21 d. įvyko Energetinio saugumo tyrimų centro renginys, kuriame pateikta Lietuvos energetinio saugumo 2012-2013 m. apžvalga, išnagrinėta galimų energetikos plėtros scenarijų įtaka energetiniam saugumui, pateikti pirmieji energetinio saugumo lygio vertinimai ir palyginimai su kaimyninėmis šalimis. Lietuvos situacija kelia nerimą. Prof. J. Vilemas pakvietė visus narius dalyvauti balandžio 10 d. organizuojamoje konferencijoje „Lietuvos energetika: ar subalansuosime ekonomiką, politiką ir aplinkosaugą“.

Prof. Kazimieras Ragulskis apibendrino Mechanikos mokslų sekcijos narų atliktus darbus, ypač akcentuodamas precizinės technikos ir technologijos šakos laimėjimus: precizinių technologijų taikymas medicinai, kuriamus naujus vibracinio pjovimo principus, raketinių sistemų technologijų tobulinimą. Plėtojami nauji moksliniai darbai tiriant žmogaus vibracijų procesus ir tobulinant vibracinę diagnostiką saugoti žmogų nuo avarijų, įvykstančių dėl virpesių rezonanso.

Prof. Liudvikas Pranevičius apžvelgė skyriaus Medžiagų inžinerijos mokslų sekcijos atstovų vykdomus projektus, iššūkius mokslui, siūlomas naujas technologijas. Ypač sėkmingi prof. Juozo Vido Gražulevičiaus organinių medžiagų sintezės srities darbai kuriant naujas perspektyvias medžiagas, prof. Sigito Tamulevičiaus pasiekimai fizikinės elektronikos mokslų srityje, jo kuriamą „Švaraus kambario„ projektą Integruoto mokslo, studijų ir verslo centre (slėnyje) „Santaka“.  Dalyvauta naujosios tarptautinės programos „Saulės kuras“ projekto darbuose siekiant saulės šviesa skaidyti vandens molekules į vandenilį ir deguonį. Rezultatai aptarti seminare.

Prof. Edmundas Zavadskas apibūdino Statybos inžinerijos mokslų sekcijos ataskaitiniais metais atliktus darbus. Ypač buvo pažymėta leidybinė veikla: paskelbti 68 moksliniai straipsniai, iš jų 43 publikuoti užsienio aukštus citavimo indeksus turinčiuose periodiniuose leidiniuose. Išleisti 5 leidiniai (monografija, vadovėlis ir 3 knygos). Svariausias rezultatas - prof. Gintariui Kaklauskui paskirta 2013 m. Lietuvos mokslo premija.

Vyko diskusija skyriaus narių veiklos, planuojamų renginių tematikos, darbų LMA vardu aktyvinimo, pasirengimo naujųjų LMA tikrųjų narių rinkimams ir kitais klausimais. Buvo nutarta pritarti TMS ir mokslų sekcijų 2013 m. veiklos ataskaitai.

Svarstant skyriaus 2014 m. veiklos plano projektą buvo įvertinti papildomi narių siūlymai ir galutinai nutarta pritarti TMS 2014 m. veiklos plano projektui bei teikti jį LMA prezidiumui tvirtinti.

TMS pirmininkas prof. Gintautas Žintelis, TMS mokslinis sekretorius dr. Bronius Jaskelevičius



Dėmesys energetiniam saugumui

Energetinio saugumo tyrimų centras kartu su TMS Energetikos mokslų sekcija 2014 m. vasario 21 d. Lietuvos mokslų akademijoje organizavo renginį „Lietuvos energetinis saugumas“, kur buvo pristatyta Energetinio saugumo tyrimų centro 2012-2013 m. veikla ir pateiktas leidinys „Lietuvos energetinis saugumas: metinė apžvalga 2012-2013“. Renginio tikslas - informacijos sklaida visuomenei apie energetinį saugumą, jo esamą lygį, reikšmę šalies stabilumui ir esamas grėsmes. Leidinys, kaip teigia jo autoriai, skirtas politikos formuotojams, visuomenei, akademiniams partneriams užsienyje ir užsienio svečiams Lietuvoje.

Energetinio saugumo tyrimų centro vadovas prof. Juozas Augutis pranešime pateikė energetinio saugumo apibrėžimą, grėsmių energetiniam saugumui koncepciją ir jų klasifikavimą. Skirstant grėsmes pagal jų atsiradimo šaltinius galimi trys bendriausi tipai: technogėninės grėsmės, susijusios su energetikos infrastruktūros funkcionavimu ir valdymu; socialinės grėsmės, susijusios su žmonių sprendimais, turinčiais įtaką grėsmėms atsirasti ir pasireiškimo galimybėms; gamtinės grėsmės, galinčios pasireišti dėl klimato ir gamtos reiškinių poveikio, žmonių antropogeninės veiklos. Pranešėjas vaizdžiai apibūdino kiekvieną šių grėsmių tipų.

Buvo pateiktas bendras Lietuvos energetinio saugumo lygio vertinimas, galimų energetikos plėtros scenarijų įtaką energetiniam saugumui, atliktą Lietuvos, Latvijos ir Estijos palyginamąjį energetinio saugumo lygio vertinimą. Šio palyginimo rezultatas - Latvijos ir Estijos energetinio saugumo lygis yra aukštesnis nei Lietuvos. Estijos energetinio saugumo lygis atitinka normalią būseną, Latvijos - artimas normaliai būsenai.

Prof. Vyliaus Leonavičiaus pateikti Lietuvos gyventojų sociologinės apklausos energetinio saugumo temomis dėl gyventojų požiūrių į energetinį saugumą, energetikos rizikas ir grėsmes, atsakingų institucijų veiklą rezultatai byloja, kad visuomenė per mažai informuojama apie būdingesnius energetinio saugumo aspektus, ją neigiamai veikia elektros tiekimo sutrikimai ir kainų didėjimas; visuomenė blogai vertina politikų ir valdininkų kompetenciją, viešojo intereso gynimą sprendžiant energetikos problemas. Vyko aktyvi diskusija energetikos plėtros tendencijų, energetinio saugumo vertinimo kriterijų klausimais.

Technikos mokslų skyriaus mokslinis sekretorius dr. Bronius Jaskelevičius



Paroda „Šviesuolis, tiriantis šviesą“

2014 m. vasario 17 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje buvo atidaryta paroda „Šviesuolis, tiriantis šviesą“. Ji skirta fiziko LMA tikrojo nario prof. Leono Valkūno 65-mečiui. Parodą parengė LMA Vrublevskių biblioteka bei LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius. Ekspozicijoje pristatyti svarbiausi prof. L.Valkūno mokslo darbai, taip pat nuotraukos ir kita reikšminga informacija, atskleidžianti jo indėlį į fizikos mokslą.

Leonas Valkūnas gimė Vilniuje 1949 m. Studijavo fiziką Vilniaus ir Kijevo universitetuose. 1976 m. Vilniaus universitete (VU) apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato (dabar-daktaro) disertaciją „Eksitoninių spektrų priemaišiniuose ir stipriai sužadintuose kristaluose tyrimai“. 1987 m. Baltarusijos mokslų akademijos Fizikos institute apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro (dabar-habilituoto fizinių mokslų daktaro) disertaciją „Priemaišinių organinių struktūrų optinių savybių eksitoninėje spektro srityje teorija“.

Pagrindinės prof. L.Valkūno mokslinės veiklos sritys yra sužadinimo ir krūvio pernašos reiškiniai fotosintezėje, krūvininkų fotogeneracijos mechanizmai molekulinėse sistemose, molekulinių darinių bei biologinių makromolekulių spektroskopija. Kartu su bendraautoriais jis paskelbė daugiau kaip 300 mokslinių straipsnių mokslo žurnaluose (tarp jų ir aukšto prestižo žurnale „Science“), yra monografijų „Fotosintetiniai eksitonai“ (World Scientific, 2000, anglų k.) ir Molekulinių sistemų sužadinimo dinamika ir relaksacija. Kvantinė teorija ir spektroskopija“ (Wiley-VCH, 2013, anglų k.) bei kelių vadovėlių bendraautoris. Prof. L.Valkūnas stažavosi Niujorko, Amsterdamo, Kalifornijos (Berkeley) universitetuose. Šiuo metu jis yra VU Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedros vedėjas, Fizinių ir technologijos mokslų centro Molekulinių darinių fizikos skyriaus vedėjas. 1992-2002 m. buvo Fizikos instituto direktorius. 2001 m. už darbų ciklą „Eksitonai fotosintezėje“ jam suteikta Lietuvos mokslo premija. 2010 m. jis apdovanotas LMA Adolfo Jucio premija. 2001 m. buvo išrinktas LMA nariu ekspertu, nuo 2011 m. yra LMA tikrasis narys. 2013 m. jam suteiktas Ukrainos mokslų akademijos Bogoliubovo teorinės fizikos instituto garbės daktaro vardas.

Parodą atidarė LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Kalbėję LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas prof. Feliksas Ivanauskas, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Gintaras Valušis, LMA tikrasis narys prof. Artūras Žukauskas, VU Fizikos fakulteto dekanas prof. Vytautas Balevičius linkėjo prof. Leonui Valkūnui ir toliau sėkmingai darbuotis garsinant Lietuvos mokslą pasaulyje.

LMA tikrasis narys prof. Algirdas Petras Stabinis



Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus narių ataskaitinis susirinkimas

2014 m. vasario 4 d. įvyko Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus narių ataskaitinis susirinkimas. 2013 m. veiklos ataskaitą pristatė skyriaus pirmininkas prof. Feliksas Ivanauskas. Skyriaus nariai gerai vertino skyriaus 2013 m. veiklą ir aptarę patvirtino 2014 m. veiklos planą. Vėliau prof. Vygantas Paulauskas pristatė kandidatą į užsienio narius, nacionalinės Vokietijos mokslų akademijos narį prof.  Fridrichą Giotzę (Friedrich Götze). Skyriaus nariai nutarė iškelti profesorių F. Giotzę  kandidatu į užsienio narius ir teikti LMA prezidiumui. Taip pat buvo išklausytos LMA akad. Adolfo Jucio ir Juozo Matulio komitetų išvados dėl premijų skyrimo. Nutarta  siūlyti LMA prezidiumui  2013 m. akad. Adolfo Jucio premiją skirti prof. Gediminui Juzeliūnui už darbų ciklą „Šaltųjų atomų valdymas šviesos pluoštais“, o akad. Juozo Matulio premiją skirti prof. Arvydui Survilai, Zenonui Mockui ir Stasei Kanapeckaitei (FTMC) už darbų ciklą  „Metalų elektrocheminio sąsėdžio teoriniai ir praktiniai aspektai“.

MFCHMS mokslinė sekretorė Silva Aukštinaitienė



Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas

2014 m. sausio 28 d. įvyko LMA narių visuotinis susirinkimas. Pradėdamas sesiją, LMA prezidentas Valdemaras  Razumas  pasveikino LMA narius - prof. Leonardą Kairiūkštį, prof. Antaną Kairį, prof. Algirdą Skirkevičių - gražių jubiliejų progomis.

LMA viceprezidentas prof. Domas Kaunas informavo, kad artėja LMA tikrųjų narių rinkimai ir pristatė LMA tikrųjų narių laisvų vietų skaičių pagal specialybes. LMA nariai vieningai balsuodami jas patvirtinto. Diskusijų nesukėlė ir LMA tikrųjų ir užsienio narių rinkimo reglamento projektas, kurį pristatė  LMA vyriausiasis mokslinis sekretorius prof. Vytautas Basys. Projektas patvirtintas.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas prof. Feliksas Ivanauskas, Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas prof. Vytautas Basys, Technikos mokslų skyriaus pirmininkas prof. Gediminas Žintelis pristatė kandidatus į LMA užsienio narius. Įvyko rinkimai. LMA užsienio nariais išrinkti prof. dr. Thomas Justelis (Thomas Jüstel) (chemija, Vokietija), prof. Pėteris Malferthaineris (Peter Malfertheiner) (medicina, Vokietija), prof. Kazys Kęstutis Almenas (energetika, JAV), prof. Balys Rajus Sigalas (Bal Raj Sehgal) (energetika, Švedija).

Pagal LMA ir Kauno miesto savivaldybės tarpusavio bendradarbiavimo sutartį Kauno miesto savivaldybė kreipėsi į LMA prašydama konkurso būdu išrinkti kandidatą Kauno miesto mokslininko premijai gauti. Buvo sudaryta komisija, kuriai vadovavo prof. Domas Kaunas. Kauno miesto mokslininko premija paskirta LMA tikrajam nariui prof. Juozui Vidui Gražulevičiui.
LMA narių visuotiniame susirinkime laureatą pasveikino ir apdovanojo  Kauno miesto savivaldybės meras Andrius Kupčinskas ir LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas.
Įvyko LMA išleistų knygų Neilo Šubino (Neil Shubin) „Žuvis tavyje“ ir Brajano Fagano (Brian Fagan) „Ilgoji vasara“ sutiktuvės. Jas pristatė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė ir dr. Rolandas Maskoliūnas.

Parengė vyr. referentė Lyda Milošienė



Profesoriaus Jono Grigo knygos „Pažinimo keliais“ sutiktuvės

2014 m. sausio 13 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus ir skyriaus „Mokslininkų rūmai“ renginys − LMA nario, fiziko, profesoriaus Jono Grigo knygos „Pažinimo keliais“ sutiktuvės. Knygos autorius trumpai papasakojo, kodėl, kam ir ką rašė šioje knygoje. Lietuvoje fizikams nelabai įprasta rašyti nemokslines knygas, nors pasaulyje būtent fizikai rašo labai informatyvias knygas. Dabar tūkstančiai jaunuolių kasmet stoja į universitetus, dalis jų svajoja apie mokslininko karjerą. Knygos tikslas yra parodyti jaunimui, koks yra kelias į mokslą ir koks gyvenimas yra pasirinkus tą žinių kūrybos kelią. Joje taip pat pasakojama, kaip karas sujaukė žmonių likimus, koks sunkus buvo pokario gyvenimas, prisimintos partizanų kovos Dzūkijoje ir bolševikinis Lietuvos kaimo naikinimo mechanizmas, aprašo, koks buvo mokslas pokario mokykloje ir universitete, darbo atmosfera sovietmečiu, kaip atkakliai jaunimas siekė mokslo. Autorius knygoje pasakoja apie mokslo žinių kūrybą Vilniaus universitete, apie įkurtą Feroelektros ir fazinių virsmų mikrobanginės dielektrinės spektroskopijos laboratoriją ir mokyklą, kur buvo parengta 14 mokslo daktarų, ne vienas jų tapo habilituoti daktarai, profesoriai, docentai. Aprašo, kaip mokslas  atveria žmogui kelią į tarptautinį pripažinimą ir pasaulį, apie mokslines keliones svetur, apie mokslinį darbą daugelyje Europos, Azijos ir Amerikos šalių universitetuose, sutiktas asmenybes ir įvykių apmąstymus. Aplankęs daugiau nei 30 šalių, daugelį po keletą kartų, dirbęs ir matęs, kaip kitose šalyse žmonės kuria savo laimę, autorius teigia, kad mes gyvename nuostabioje šalyje Lietuvoje ir turime pagrindo daugiau didžiuotis savimi, mylėti Lietuvą ir pozityviau mąstyti.

Kalbėję Vilniaus universiteto prof. Vladislovas Ivaška, keturis dešimtmečius dirbęs su autoriumi vienoje Radiofizikos katedroje, papasakojo, koks nelengvas darbas yra mokslo žinių kūryba, kiek reikia pastangų, kad taptum žinomas pasaulyje, kad tavo darbus spausdintų geriausi pasaulio žurnalai ir kviestų pasaulio universitetai dalytis patirtimi. Jis pabrėžė, kad knygoje parodyta, kad tik darbas, užsispyrimas ir dar kartą darbas paprastą Lietuvos užkampio vaiką išvedė į pasaulinio mokslo vieškelį. Tik darbas ir užsispyrimas tuščioje vietoje padėjo sukurti mokslinę mokyklą, kuria dabar gali didžiuotis Lietuva. Knyga sudomins tiek jaunus, tiek ir garbaus amžiaus skaitytojus, o autoriaus gebėjimas vaizdžiai ir įdomiai perteikti mintis skaitytojui suteiks daug malonių akimirkų.

Matematikos, fizikos ir chemijos skyriaus pirmininkas prof. Feliksas Ivanauskas pakomentavo labiausiai patikusias knygos vietas. Atvykusi iš autoriaus gimtinės lituanistė, Kabelių šnektos tyrėja Danutė Valentukevičienė pakomentavo gražią jotvingiams būdingą autoriaus kalbą. Kauno kolegijos dėstytoja lituanistė Vilija Mačiulienė pabrėžė, kad visiems, skaičiusiems knygą, patiko autoriaus tiesus, be nutylėjimų žiaurių karo ir pokario įvykių aprašymas ir vertinimas, taip pat gebėjimai vaizdžiai ir įtaigiai atskleisti savo didelę patirtį einant mokslinio pažinimo keliais. Apie autorių ir knygą kalbėjo autoriaus žemiečiai akademikas profesorius Giedrius Uždavinys ir pulkininkas Algimantas Vyšniauskas, o taip pat Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas kunigas Gintaras Vitkus, kurio senelis pulkininkas Juozas Vitkus pokario metais buvo Pietų Lietuvos partizanų vadu ir siekė suvienyti visus Lietuvos partizanus. Kalbėjo Dzūkiją pamilusi smuikininkė Raimonda Daunienė. Renginį vedusi Mokslininkų rūmų vadovė Aldona Daučiūnienė paskaitė ištraukų iš knygos. Vakaro nuotaiką labai praskaidrino smuikininkės Raimonda Daunienė ir Kotryna Ugnė Daunytė, sugrojusios ne vieną gražų kūrinį.

Vilniaus universiteto Radiofizikos katedros vedėjas prof. Jonas Matukas apie knygą  kalbėjo: „Knyga skirta įvairaus amžiaus žmonėms, norintiems kartu su profesoriumi pakeliauti po gražų Dzūkijos kraštą, prisiminti karo ir pokario istoriją, panirti į fizikos pasaulio gelmes, aplankyti daugelį Europos, Azijos ir Amerikos šalių, susipažinti su tų šalių kultūra, jų žmonėmis ir pasiekimais. Tai knyga, verčianti kiekvieną giliai pamąstyti apie daugelį dalykų.“ O Vilniaus universiteto prof. Liudvikas Kimtys rašo: „Tai neabejotinai įdomi knyga skaitytojams, norintiems kažkiek suprasti mokslininkų gyvenimo būdą. Tikrai įspūdingai aprašytos mokslinės kelionės po visą pasaulį, patraukliai pateikta informacija apie tas vietoves.“

MFCHMS mokslinė sekretorė Silva Aukštinaitienė

Leave a comment

Make sure you enter the (*) required information where indicated. HTML code is not allowed.

FacebookTwitterGoogle BookmarksLinkedin