5b52ec52ddf730841117c3a0894b7fb4.jpg

2015 metų LMA veiklos kronika

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narių visuotinis susirinkimas

Gruodžio 15 d. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narių visuotinis susirinkimas. Jame buvo nagrinėtas universitetų rektorių konferencijos 2015-10-30 pareiškimas „Dėl humanitarinių ir socialinių mokslo tyrimų ir studijų svarbos“, taip pat Latvijos MA prezidentas Ojaras Sparytis (Ojārs Spārītis) pasiūlytas kandidatu į Lietuvos MA užsienio narius, aptarti einamieji reikalai.

HSMS infirmacija


Žemės ūkio mokslų skyriaus narių visuotinis susirinkimas

Gruodžio 8 d. įvyko Žemės ūkio mokslų skyriaus narių visuotinis susirinkimas. Skyriaus pirmininkas Zenonas Dabkevičius informavo narius apie ŽŪMMS 2015 m. veiklos plano įgyvendinimą ir pažymėjo, kad numatytos priemonės sėkmingai vykdomos. Susirinkimo metu aptarta Vytauto Vazalinsko premijos organizavimo eiga, patvirtintas premijų komitetas. Pasveikinti ŽŪMMS nariai, spalio–gruodžio mėnesiais švenčiantys jubiliejus: Veronika Vasiliauskienė, Albinas Kusta, Stasys Karazija, Antanas Sederevičius, Pranas Viškelis. Taip pat su jubiliejiniu gimtadieniu pasveikinta ilgametė ŽŪMMS Maisto kokybės ir saugos komisijos pirmininkė prof. Sigita Urbienė.

ŽŪMMS informacija


Miškų inventorizacija ir miškotvarka: dabartis ir ateities perspektyvos

Gruodžio 3 d. LAMMC filiale Miškų institute įvyko ŽŪMMS Miškininkystės sekcijos išplėstinis posėdis-diskusija „Miškų inventorizacija ir miškotvarka: dabartis ir ateities perspektyvos“. Valstybinės miškų tarnybos (prof. A. Kuliešis), generalinės miškų urėdijos (S. Morkūnas), ASU Miškotvarkos ir medienotyros instituto (prof. G. Mozgeris) atstovai savo pranešimuose apžvelgė miškų inventorizacijos ir miškotvarkos būklę, mokslo pasiekimus kuriant naujus miškų inventorizacijos metodus bei jų taikymo galimybes, kuriamos integruotos miškų ūkio valdymo informacinės sistemos naudojimo galimybes miškų inventorizacijos duomenims aktualizuoti. Diskusijose nutarta kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad būtų inicijuotas ir finansuojamas eksperimentinės plėtros mokslo tiriamasis darbas siekiant sukurti nepertraukiamos miškotvarkos modelį, tinkantį Lietuvos miškų ūkiui.

ŽŪMMS informacija


Pasirašyta LMA ir VŠĮ Lietuvos energetikos muziejaus  bendradarbiavimo sutartis

 
Spalio 20 d. LMA narių visuotiniame susirinkime LMA prezidentas Valdemaras Razumas ir VŠĮ Lietuvos energetikos muziejaus direktorė R. Augutytė pasirašė Lietuvos mokslų akademijos ir VŠĮ Lietuvos energetikos muziejaus bendradarbiavimo sutartį. Šį bendradarbiavimą inicijavo LMA Technikos skyrius. Sutarties objektas yra kultūrinis bendradarbiavimas įgyvendinant bendrus ilgalaikius ir trumpalaikius mokslinius kultūrinius projektus ir programas, aprėpiančius bendrų paskaitų, konferencijų, seminarų, dalykinių susitikimų ir akademinių renginių organizavimą, naujausių mokslo pasiekimų, mokslo žinių, mokslinių kultūrinių produktų sklaidą, bendrų parodų organizavimą ar bendrų leidinių spausdinimą. Glaudesnis bendradarbiavimas su muziejumi leis aktyvinti mokslo populiarinimą, mokslo žinių sklaidą bei edukacinę veiklą naudojant LMA mokslinį potencialą.

LMA tikrasis narys Algirdas Vaclovas Valiulis


Nuo lauko iki stalo – inovatyvūs maisto mokslo ir technologijų sprendimai

Spalio 16 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto institute įvyko mokslinė konferencija „Nuo lauko iki stalo – inovatyvūs maisto mokslo ir technologijų sprendimai“. Šiuolaikinis maisto produktų vartotojas jau nori sveikesnių maisto produktų, todėl aktualu kurti maisto produktus, kuriuose būtų sumažintas nepageidautinų komponentų ir padidintas sveikatai naudingų komponentų kiekis. Konferencijos tikslas – pristatyti mokslininkų siūlomus inovatyvius maisto mokslo ir technologijų sprendimus, bei diskutuoti apie jų taikymą gamyboje. Aptarti mokslininkų siūlymai papildyti pašarus naminiams gyvūnams ir maisto produktus biologiškai veikliais komponentais, kurie pagerintų naminių gyvūnų produktyvumą ir jų sveikatos būklę bei turėtų teigiamos įtakos gyvūninės kilmės žaliavos ir maisto produktų kokybei. Diskutuota funkcionaliojo arba žmogaus sveikatai palankaus maisto tyrimų ir gamybos bei vartojimo klausimais.
Renginį organizavo KTU ir ŽŪMMS Maisto kokybės ir saugos komisija.

ŽŪMMS informacija


Susitikimai ir sutikimas – Liudviko Rėzos kultūros centras: IV-ojo Liudviko Rėzos raštų tomo sutiktuvės

Spalio 6 d. įvyko Lietuvių kalbos instituto bei LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus organizuoti susitikimai ir sutikimas – Liudviko Rėzos kultūros centras: IV-ojo Liudviko Rėzos raštų tomo sutiktuvės. Dalyvavo ir pranešimus skaitė LMA tikroji narė Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Thomo Manno memorialinio muziejaus direktorė Vitalija Teresė Jonušienė, filosofas dr. Arvydas Juozaitis, literatūros istorikė ir tekstologė dr. Liucija Citavičiūtė, Liudviko Rėzos kultūros centro direktorė Sonata Vaitonienė. Koncertavo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ folkloro ansamblis „Giedružė“ (vadovė Audronė Buržinskienė) ir Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“ (vadovė Ramunė Pečiukonytė). Renginį vedė kalbininkė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė.

HSMS informacija


Pridėtinę vertę kuriantis žemės ūkis

Spalio 2 d. Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) organizuoti prof. Mečislovo Treinio akademiniai skaitymai „Pridėtinę vertę kuriantis žemės ūkis“. Skaityti pranešimai apie pridėtinės vertės žemės ūkį, apie trumpas maisto tiekimo grandines. Vyko diskusijos – už kokias išskirtines žemės ūkio produktų savybes vartotojas sutinka mokėti didesnę kainą, kas skatina ar trukdo žemės ūkio produktų gamintojus teikti į rinką pridėtinės vertės gaminius, kaip suartinti vartotojų ir gamintojų interesus pritaikant maisto tiekimo grandines visuomenės poreikiams.
Renginio organizatoriai ASU ir ŽŪMMS Agrarinės ekonomikos ir sociologijos sekcija.

ŽŪMMS informacija



LMA Technikos mokslų skyriaus išvažiuojamasis posėdis Klaipėdoje

2015 m. birželio 2 d. LMA Technikos mokslų skyrius organizavo išvažiuojamąjį posėdį Klaipėdoje, kurio pagrindinis tikslas – susipažinti su naujuoju suskystintų gamtinių dujų terminalu (toliau – SGDT), jo technologijomis ir veiklos perspektyvomis, susitikti su eksploatacijos personalo vadovais.
Išvyka į SGDT buvo planuotas tikslinis renginys, kurio poreikį diktavo LMA tikrojo nario prof. Jurgio Vilemo iniciatyva organizuojami ir gausiai lankomi reguliarūs tęstiniai teminiai seminarai Lietuvos energetikos politikos, ekonomikos ir aplinkosaugos tematika. Šiuose seminaruose aptariamos pagrindinės Lietuvos energetikos aktualijos ir artimiausio dešimtmečio plėtros perspektyvos atsižvelgiant į naujausius procesus ir tendencijas, pasireiškiančias Baltijos jūros regione, ir svarbiausia – siekis prisidėti prie dabar ruošiamo Lietuvos energetikos strategijos atnaujinimo.
Šiais metais jau vyko penki seminarai, kurių trys buvo skirti Lietuvos energetikos sektorių vertinimui dėl minėto rengiamo Lietuvos energetikos strategijos atnaujinimo: „Branduolinė energetika šiandien: sąstingis Vakaruose, pažanga Rytuose. Pagrindiniai procesus įtakojantys veiksniai“ (vasario 26 d.); „Diskusija apie atnaujinamą Lietuvos energetikos strategiją. Pirmoji dalis – Šilumos ūkio raida“ (balandžio 30 d.) bei antroji dalis „Elektros energetika: kiek gaminsime iš ko gaminsime, kiek importuosime, ką demontuosime?“ (gegužės 28 d.). Seminaruose vyko vaisingos diskusijos dėl dviejų energetikos sektorių – šilumos ūkio ir elektros ūkio – veiklos politikos formavimo ateinančiam 10 metų laikotarpiui.
Energetikos dujų ūkio sektorių taip pat reikia naujai vertinti ir koreguoti. Gamtinių dujų sektoriaus veiklos politikoje svarbų vaidmenį vaidins naujas Suskystintų gamtinių dujų terminalas – pirmasis veikiantis Baltijos regione. 2015 m. planuojamas išdujinimo greitis ir terminalas tieks 165 771 nm3/val. dujų. Šiuo metu klojama dujotiekio šaka į Kuršėnus, kuri leis didinti gamtinių dujų tiekimą ir suvartojimą šalyje. 2016 m. pastačius Klaipėda–Kuršėnai jungtį, suskystintų gamtinių dujų išdujinimas ir tiekimas išaugs ir sieks 428 398 nm3.
Šis TMS narių apsilankymas SGD terminale ir dalykiškas bendravimas su terminalo aptarnavimo komanda suteikė tikslios ir argumentuotos informacijos būsimai diskusijai dėl dujų sektoriaus politikos formavimo naujoje energetikos strategijoje.

LMA Technikos mokslų skyriaus mokslinis sekretorius dr. Bronius Jaskelevičius


 LMA diena Klaipėdos universitete

2015 m. gegužės 28 d. Klaipėdos universitete vyko išvažiuojamasis Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus posėdis tema „Chemijos moksliniai tyrimai ir studijos Klaipėdos universitete: situacija ir perspektyvos“. Klaipėdos universiteto mokslininkai kartu su Lietuvos mokslų akademijos akademikais tarpdisciplininiame kontekste diskutavo gamtos mokslų srities aktualiais klausimais. Susitikimo moderatoriais buvo LMA prezidentas prof. habil. dr. Valdemaras Razumas ir KU Rektorius prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas. Rektorius trumpai visus supažindino su KU moksline veikla, studijų ypatumais bei struktūriniais pokyčiais. Prof. Valdemaras Razumas papasakojo apie LMA kūrimosi ištakas, apie įdmiausius akademikų nuveiktus darbus. Šiame renginyje dalyvavo ir pasisakė LMA tikrieji nariai Feliksas Ivanauskas, Aivaras Kareiva, Eugenijus Norkus, Albertas Malinauskas, Valdas Laurinavičius, Ričardas Makuška ir Eugenijus Butkus. Apie intensyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą Klaipėdos universitete pranešimą skaitė KU Infrastruktūros ir plėtros prorektorius dr. Saulius Gulbinskas, o apie chemijos inžineriją – Technologinių procesų katedros vedėja dr. Audronė Žukauskaitė. Neišdildomą įspūdį paliko lankymasis KU mokslinėse laboratorijose ir mokslinių tyrimų laive „Mintis“. Poros valandų „kruizas“ leido pirmą kartą išsamiai susipažinti ir su neužšąlančiu net šalčiausiomis žiemomis Klaipėdos uostu. Šią LMA dieną Klaipėdos universitete organizavo Mokslo ir meno prorektorė doc. dr. Rita Vaičekauskaitė. Akivaizdu, jog mokslinių žinių kokybė, infrastruktūra, tarptautiškumas Klaipėdos universitete yra aukščiausio lygio. O mokslinių tyrimų socialinis ir ekonominis poveikis Vakarų Lietuvos regionui ir visai Lietuvai yra labai vertingas, neįkainojamas.

Prof. Aivaras Kareiva


Mokslinė diskusija Kuršių nerijos miškų tvarkymo klausimais

Gegužės 13 d. ŽŪMM skyriaus Miškininkystės mokslų sekcija kartu su skyriumi ,,Mokslininkų rūmai“ organizavo diskusiją  ,,Kuršių nerijos, kaip UNESCO kultūros vertybių paveldo objekto, miškų tvarkymo koncepcija“, kurioje dalyvavo Aleksandro Stulginskio, Vilniaus universiteto, LAMMC Miškų instituto mokslininkai, Aplinkos ministerijos, Generalinės miškų urėdijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos,  Kuršių nerijos nacionalinio parko ir kitų suinteresuotų institucijų atstovai.
Buvo išklausyti mokslininkų pranešimai ir siūlymai dėl Kuršių nerijos miškų tvarkymo principinių nuostatų, dėl medžių rūšių santykio, ypač dėl kalnapušių želdinių likimo. Kuršių nerija pasauliniu mastu žinoma kaip UNESCO kultūros paveldo objektas, kurio vertę lėmė žmogaus veiklos padariniai, tarp jų ir kalnapušių želdiniai, todėl jiems turėtų būti taikomas apsaugos režimas. O Lietuvoje paprastai akcentuojamas Kuršių nerijos, kaip gamtinės saugomos teritorijos, kurioje svetimžemės medžių rūšys netoleruojamos, statusas. Dėl to kyla nesutarimų tarp kraštotvarkos specialistų bei kultūros paveldo puoselėtojų ir gamtosaugininkų, besirūpinančių natūralia biologine įvairove. Šių skirtingų interesų derinimas – svarbus nūdienos uždavinys, kuriam diskusijoje ir buvo skirtas svarbiausias dėmesys. Diskutuota ir apie konkrečių pasiūlymų įgyvendinimo galimybes, degimviečių tvarkymą.
Sudaryta darbo grupė, vadovaujama ŽŪMMS Miškininkystės sekcijos pirmininko, LMA tikrojo nario prof. Dariaus Danusevičiaus, kuri turi apibendrinti diskusijos rezultatus ir parengti rekomendacijas suinteresuotoms institucijoms dėl Kuršių nerijos miškų tvarkymo.

LMA narys prof. Stasys Karazija


TMA išvažiuojamasis posėdis

Gegužės 12 d. AB „Achemoje“ įvyko LMA Technikos mokslų skyriaus išvažiuojamasis posėdis „Gamybos procesų pažanga“. Jame AB „Achema“generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas ir technikos direktorius Juozas Tunaitis renginio dalyvius supažindino su bendrovės istorija, veikla, pasiektais rezultatais, apibūdino gamybos technologijų tobulinimą, pastarojo laikotarpio investicijas ir gamybos plėtrą. AB „Achema“ – didžiausia azoto trąšų ir kitų pramoninių chemijos produktų gamintoja šalyje bei didžiausia tokia gamykla Baltijos šalyse, daug dėmesio skirianti aplinkosaugai, energijos naudojimui mažinti. Investicijoms ir įrengimų bei technologiniams procesams modernizuoti per metus skiria 15–20 mln. eurų.
Diskusijoje buvo aptarta pagrindinės žaliavos – iš skirtingų tiekėjų gaunamų gamtinių dujų – sudėties įtaka gamybos technologinio proceso stabilumui, gamybos procesų automatizavimas ir informacinių technologių diegimas technologiniams procesams valdyti, elektros energiją ir šilumą generuojančių jėgainių veikla bei galimybės energijos poreikiams tenkinti, gamybos inovacijų diegimas.
Posėdyje taip pat buvo aptarta Technikos mokslų skyriaus veikla: dėl LMA TMS tikrųjų narių naujųjų laisvų vietų poreikio; dėl LR Prezidento Jono Žemaičio stipendijų bei LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursų atrankos komisijų.
Skyrius, vertindamas 2014 m. rinkimų rezultatus bei poreikį stiprinti skyriaus mokslų sekcijas, kuriose liko mažai tikrųjų narių, naujųjų rinkimų metu planuoja pretenduoti į tris laisvas vietas (Statybos inžinerijos, Elektronikos ir informatikos ir Energetikos mokslų sekcijų). Šiame posėdyje dalyvavo nedaug skyriaus narių, todėl išsamiau dėl laisvų vietų bus aptarta visuotiniame skyriaus narių susirinkime.
Buvo sudaryta ir patvirtinta viena ekspertų komisija stipendijų konkursų gautoms paraiškoms vertinti.

Technikos mokslų skyriaus mokslinis sekretorius dr. Bronius Jaskelevičius


 Išvažiuojamasis LMA prezidiumo posėdis Babtuose

2015 m. gegužės 12 d. LMA tikrojo nario, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) direktoriaus prof. Zenono Dabkevičiaus iniciatyva Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo išvažiuojamasis posėdis vyko LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute (Babtai, Kauno r.). Jame dalyvavo LMA prezidiumo nariai – LMA prezidentas prof. Valdemaras Razumas, vyriausiasis mokslinis sekretorius bei Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas prof. Vytautas Basys, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas prof. Aleksandras Vasiliauskas, Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas prof. Feliksas Ivanauskas, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas prof. Zenonas Dabkevičius. Posėdyje taip pat dalyvavo LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius dr. Audrius Sasnauskas, LMA tikrasis narys prof. Pavelas Duchovskis, LMA tikrasis narys prof. Vidmantas Stanys, LMA tikrasis narys prof. Pranas Viškelis, Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Česlovas Bobinas bei BMGMS mokslinė sekretorė dr. Jadvyga Olechnovičienė ir vyr. referentė Lyda Milošienė.
Posėdyje buvo svarstyti klausimai dėl LR Prezidentų vardinių stipendijų aukštųjų mokyklų studentams konkurso paraiškų priėmimo rezultatų ir paraiškų vertinimo komisijų sudarymo, LMA jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso nuostatuose nustatyto amžiaus cenzo. Prof. V. Razumas ir prof. D. Kaunas pateikė informaciją apie LMA delegacijos dalyvavimą keturioliktoje Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencijoje. Taip pat buvo aptarti kiti einamieji reikalai.
Pasibaigus posėdžiui, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius dr. Audrius Sasnauskas supažindino su instituto struktūra, istorija ir jos veikla. LMA prezidiumo nariai aplankė laboratorijas, skyrius, susipažino su kolekcijomis, šiltnamiais, medelynais. LMA tikrasis narys prof. P. Duchovskis supažindino su Augalų fiziologijos laboratorijos moksline veikla ir inovatyviais jos sprendimais. LMA tikrasis narys prof. V. Stanys Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriuje parodė ir apibūdino naujas augalų veisles. LMA tikrasis narys prof. P. Viškelis supažindino su Biochemijos ir technologijos laboratorijos moksline veikla ir naujų produktų kūrimo technologijomis. Prof. P. Viškelio dėka buvo aplankyta integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Nemunas“ Komunikavimo ir technologijų perdavimo centro atviros prieigos vaisių ir daržovių perdirbimo technologijų modeliavimo laboratorija.
Prezidiumo nariai aukštai įvertino LAMMC LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto veiklą ir pateikė siūlymų dėl tolesnės organizacinės ir mokslo tiriamosios veiklos tobulinimo.

Parengė LMA vyr. referentė Lyda Milošienė


Raginimas atnaujinti mokslinį bendradarbiavimą

2015 m. gegužės 7 d. Lietuvos mokslų akademijos kvietimu Vilniuje viešėjo Europos Komisijos Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato (DG RTD D4) atstovas Volfgangas Šneideris (Wolfgang Schneider). Jis susitiko su LMA Technologijos mokslų skyriaus pirmininku LMA tikruoju nariu prof. G. Žinteliu ir surengė Lietuvos mokslininkams seminarą, kuriame dalyvavo mokslininkai iš šešių Lietuvos akademinių ir gamybinių organizacijų. Vizito tikslas – supažindinti mokslininkus su Europos Komisijos Anglių ir plieno tyrimų fondo veikla ir paskatinti mokslininkus dalyvauti fondo remiamuose tyrimuose. Fondas moksliniams tyrimams ir tyrimų rezultatų sklaidai kasmet skiria per 50 milijonų eurų. Fondo remiami projektai skirstomi į keturias grupes:
- mokslinių tyrimų, kurie yra grindžiami eksperimentiniais darbais ir kuria naujas žinias;
- bandomųjų projektų, grindžiamų bandomųjų konstrukcijų kūrimu, kurių teorinių ar laboratorinių tyrimų rezultatai diegiami į pramoninę praktiką;
- parodomųjų projektų, kurie grindžiami užbaigtos konstrukcijos įrenginių , kurie yra tinkami perduoti rinkai, gamyba;
- pagalbinių priemonių projektai, skirti naujų žinių reklamai ir sklaidai.
Nuo 2004 m. prie Anglių ir plieno mokslinių tyrimų fondo mokslinių tyrimų programos prisijungė ir Lietuva. Svečias pastebėjo, kad prieš keletą metų Lietuvos mokslininkai dalyvaudavo fondo remiamuose projektuose, tačiau jau kurį laiką nebeteikia naujų paraiškų. Teikiamų plieno krypties tyrimų projektų „sėkmės procentas“ siekia 20 proc., o projektų, kuriuos teikė Lietuvos mokslininkai, „sėkmės procentas“ siekė net 57 proc. Vidutinė vieno 3-4 metų trukmės projekto parama siekia apie 1 milijoną eurų.
Lietuvos mokslininkams varžytis su plieno ir anglių pramonę turinčių šalių mokslininkais ir tyrėjais yra labai sunku, tačiau, kaip rodo ankstesnių metų patirtis, mūsų mokslininkai tikrai yra pajėgūs jungtis prie kitų mokslininkų kolektyvų ir vykdyti tam tikrą bendro projekto dalį. Lietuva, dalyvaudama Anglių ir plieno komiteto (COSCO) veikloje, jokių nacionalinių mokesčių nemoka, tačiau turi galimybių gauti informaciją, o ja pasinaudojus ir parengus projektą yra reali galimybė gauti finansavimą. Būti šios organizacijos, Europos Sąjungos kūrimo pradininkės, nare yra daugiau garbės reikalas, nes šio komiteto narėmis yra visos 28 ES valstybės.

LMA tikrasis narys prof. Algirdas Vaclovas Valiulis


Pjezomechanika Lietuvoje: nuo žaislų iki pjezoelektrinių robotų

Balandžio 23 d. LMA vyko renginys iš ciklo „Profesorius ir jo mokykla“ – susitikimas su LMA nariais prof. Ramučiu Bansevičiumi ir prof. Genadijumi Kulviečiu. Renginio vedėjas – Technikos mokslų skyriaus pirmininkas LMA tikrasis narys prof. Gintautas Žintelis. Paskaitos tema „Pjezomechanika Lietuvoje: nuo žaislų iki pjezoelektrinių robotų“ glaudžiai susijusi su profesorių moksline veikla. Prof. R. Bansevičius pristatė vykdytus projektus pjezomechaninių sistemų taikymams nuo Lego žaislų iki precizinių naujos kartos robotų su daugeliu judėjimo laipsnių. Parodė, kaip pjezomechaninės sistemos ir įtaisai taikomi kuriant precizinius pozicionavimo plokštumoje ir erdvėje mechanizmus, lazerio spindulio deflektorius bei nanotechnologijose, realizuojant nanometrų skyros kelių laisvės laipsnių vykdiklius. Pristatytas originalus pjezomechaninis trijų laisvės laipsnių robotas, skirtas lietuviškiems palydovams stabilizuoti erdvėje bei galimas taikymas nanopalydovų spiečiui. Prof. R. Bansevičius parodė realiai veikiančius žaisliukus ir robotus, kas tarp mokinių sukėlė didėlį susidomėjimą ir teko ilgai rodyti bei aiškinti veikimo principus. Prof. G. Kulvietis pristatė pjezomechaninių robotų modeliavimo pagrindinius iššūkius, atsižvelgiant į sumanių medžiagų ir netiesinių virpesių savybes. Pristatyti originalūs mobilių ir stabilizuojančių robotų trajektorijų formavimo metodai bei algoritmai, skirti įvairiems judėjimo uždaviniams spręsti bei nanorobotams valdytii. Renginyje dalyvavę mokiniai domėjosi studijų programomis ir jų galimybėmis, taip pat dalyvavo keli kolegijų dėstytojai, kurių pagrindinis noras – išplėsti mechatronikos studijas savo institucijose.

LMA skyriaus Mokslininkų rūmai vadovė Aldona Daučiūnienė 


 Energetika visada lieka aktuali 


MFChM skyriaus Chemijos sekcija 2015 m. balandžio 1 d. surengė išvažiuojamąjį posėdį „Atsinaujinantys energijos šaltiniai: perspektyvos Lietuvoje“ Lietuvos energetikos institute, Kaune. Šis žymus mokslo centras nuo pat jo įkūrimo sprendžia energetikos srities svarbias technologijos problemas. Penkios pagrindinės instituto mokslinių ir taikomųjų tyrimų kryptys apima daug sričių – nuo Lietuvai aktualių branduolinių atliekų tvarkymo ir branduolinės energetikos objektų saugos klausimų iki medžiagų ir procesų tyrimų, nukreiptų į ateities energetiką ir skirtų vandenilio energetikai bei atsinaujinančių išteklių naudojimui. Institute dirba gausus ir pajėgus kolektyvas, kurį sudaro apie 300 darbuotojų, tarp jų apie 100, turinčių mokslinius laipsnius. Besidairant po institutą ir bendraujant su jo darbuotojais du dalykai palieka didelį įspūdį. Vienas jų – tai labai išaugusi ir, svarbiausia, moderni tyrimų ir eksperimentinės plėtros materialinė bazė. Institutas dalyvauja daugelyje Lietuvos ir tarptautinių programų bei plėtros projektų, kuria naujausia tyrimų įranga aprūpintą Nacionalinį atvirosios prieigos ateities energetikos technologijų mokslo centrą. Antrasis įspūdis – gana jaunas instituto tyrėjų kolektyvas įskaitant ir padalinių bei temų vadovus. Institutas bendradarbiauja su universitetais, rengdamas aukščiausios kvalifikacijos specialistus.

LMA tikrasis narys Albertas Malinauskas


Lietuvos energetinis saugumas

Lietuvos mokslų akademijoje kovo 26 d. įvyko jau devintasis diskusijų ciklo „Lietuvos energetikos politika ir ekonomika“ seminaras, skirtas Lietuvos energetiniam saugumui aptarti. Pagrindą diskusijoms suteikė Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos energetikos instituto Energetinio saugumo tyrimų centro (ESTC) mokslininkai, pristatę leidinį „Lietuvos energetinis saugumas. Metinė apžvalga 2013–2014”. ESTC vadovas prof. Juozas Augutis atskleidė Lietuvos energetinio saugumo lygį, palygino jį su atitinkamu lygiu Latvijoje ir Estijoje ir įvertino, kaip energetinio saugumo lygis galėtų kisti priklausomai nuo įvairių energetikos sektoriaus plėtros scenarijų. Profesorius pabrėžė, kad energetinio saugumo lygį ir jo pokyčius lemia ne vien technologiniai ir ekonominiai veiksniai, jam įtaka taip pat daro socialiniai ir politiniai veiksniai, valstybės geopolitinė padėtis. Paranešime buvo parodyta, kaip galima vertinti integruotą energetinio saugumo lygį, kokį energetinį saugumą turi įvairūs energetikos plėtros scenarijai. Buvo diskutuojama, kokius klausimus turėtų aprėpti nacionalinė energetikos strategija.
Pastaruosius veiksnius plačiau komentavo socialinių mokslų atstovai. Prof. Vylius Leonavičius lygino Lietuvos visuomenės nuomonę apie energetinį saugumą prieš Krymo aneksiją ir po jos, o dr. Giedrius Česnakas pristatė modelį, atskleidžiantį energijos išteklių kaip politinio spaudimo instrumentų naudojimą užsienio politikoje. Visuomenės nuomonės tyrimai parodė, kad Rusijos karinė intervencija Ukrainoje pakeitė lietuvių požiūrį į Lietuvos ir Rusijos energetikos politiką, skalūninių dujų išgavimo ekologiškumą ir ekonominę naudą. Kai kur pokytis buvo itin didelis, pavyzdžiui, prieš Krymo aneksiją daugiau lietuvių teigė, kad skalūninių dujų išgavimas Lietuvai yra ekonomiškai nenaudingas, aneksavus Krymą dauguma lietuvių jau laikėsi požiūrio, kad skalūninių dujų išgavimas yra ekonomiškai naudingas.
Seminaro diskusijas moderavo LMA narys prof. Jurgis Vilemas, į jas aktyviai įsitraukė daugelis iš 60 seminaro dalyvių, tarp kurių buvo Energetikos ministerijos, Prezidentūros bei akademinės bendruomenės atstovai, verslininkai ir pilietiškai aktyvūs lietuviai.

LMA tikrasis narys prof. Juozas Augutis, TMS Energetikos mokslų sekcija 


Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje

2015 m. kovo 5 d. buvo sušauktas HSMS narių visuotinis ataskaitinis susirinkimas. Jame skyriaus pirmininkas prof. Aleksandras Vasiliauskas pateikė HSMS 2014 m. veiklos ataskaitą, taip pat buvo aptartas ir pasiūlytas LMA prezidiumui tvirtinti 2015 m. veiklos plano projektas. Diskusijose gerai įvertinta skyriaus veiklos ataskaita, pažymėta, kad per metus organizuota nemažai renginių, kai kurie jų susilaukė platesnio valdžios ir visuomenės atgarsio. Nuspręsta rugsėjo–spalio mėn. surengti dvi jaunųjų mokslininkų konferencijas: viena būtų ekonomistų, kita – humanitarų.

Parengė HSMS mokslinė sekretorė Aurika Bagdonavičienė


INFOBALT į jaunųjų mokslininkų ateitį investavo 30 tūkst. eurų

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų industrijos asociacija „INFOBALT”, bendradarbiaudama su IT verslo įmonėmis, jaunųjų mokslininkų skatinimui per penkerius metus skyrė 30 tūkst. eurų. Per šį laikotarpį įsteigta iš viso trisdešimt nuo 200 iki 3000 eurų dydžio įvairios paskirties stipendijų.
Į asociacijos „INFOBALT“ teikiamas stipendijas kiekvienais metais gali pretenduoti Lietuvos mokslų akademijos organizuojamos Jaunųjų mokslininkų konferencijos laureatai. Šiais metais laureatai buvo atrinkti iš 40 kandidatų. Beveik 5,8 tūkst. eurų stipendijų fondas šiemet skirtas trims vardinėms ir penkioms paskatinamosioms „INFOBALT” stipendijoms.
„Bendradarbiavimas su mokslu – viena pagrindinių mūsų įmonės „INVL Technology“ vertės auginimo prielaidų, todėl remiame jaunuosius protus ir norime, kad stipendijų būtų daugiau, jos padėtų įgyvendinti progresyvias idėjas“, – sakė Kazimieras Tonkūnas, „INVL Technology“ direktorius, generalinis „INFOBALT“ stipendijų rėmėjas ir vertinimo komisijos narys.
Asociacijos „INFOBALT” Inovacijų vadovo Andriaus Plečkaičio nuomone, steigiamomis stipendijomis siekiama ne tik įvertinti jau atliktus darbus, tačiau ir paskatinti jaunuosius akademinės visuomenės atstovus pritaikyti sukauptas žinias. „Siekiant realių pokyčių visuomenės gyvenime ar ekonomikoje, norime tyrimų rezultatus panaudoti kuriant inovacijas, o jaunimą paskatinti tyrimams rinktis aktualias temas. Balandžio mėnesį planuojame paskelbti naują iniciatyvą – sudarysime galimybes doktorantams rinktis verslo įmonių iškeltas temas, kuriose pasiekus gerų rezultatų įmonės galėtų jais naudotis sumokėdamos jauniesiems tyrėjams iš anksto sutartyje numatytą piniginį prizą. Panašų modelį jau esame išmėginę kartu su DEMOLA Vilnius – Vilniuje bei Kaune nuolat vyksta studentų komandų darbas su įmonių iškeltomis idėjomis sprendžiant konkrečias problemas. Šiuo atveju iš verslo tikimės daugiau žinių reikalaujančių ir sudėtingesnių, tačiau taip pat orientuotų į konkretų taikymą ir rinkos poreikius idėjų“, – apie naują „INFOBALT“ stipendijų vystymosi etapą pasakoja A. Plečkaitis.
Siekiant pagrindinio „INFOBALT“ stipendijų tikslo – skatinti tyrimuose sukauptų žinių taikymą praktikoje, versle ir IT panaudojimą tyrimuose, fizinių ir technologijų mokslų krypčių jaunųjų mokslininkų tiriamuosius darbus vertino IT verslo atstovų komisija.
Didžiausia 2400 eurų dydžio stipendija šiais metais skirta KTU doktorantui Andriui Petrėnui, kuris pristatė darbą apie paroksizminio prieširdžių virpėjimo ambulatorinės stebėsenos sistemą. „Labai svarbu anksti nustatyti prieširdžių virpėjimą, nes ankstyvoje ligos stadijoje dar būna efektyvių terapijos priemonių. Vėliau liga progresuoja ir tenka ilgus metus naudoti vaistus. Mano pasiekimas yra tas, kad sukurtas metodas gali atpažinti net pačius trumpiausius, pirminius prieširdžių virpėjimo epizodus, trunkančius vos dešmimtis sekundžių. Gautas įvertinimas tikrai pakėlė motyvaciją atkakliai dirbti toliau. Išdalintos stipendijos yra solidžios, todėl manau, kad konkurencija dėl jų tikrai turėtų būti didesnė”, – pasakoja A. Petrėnas.
KTU doktorantė Solventa Krakauskaitė, laimėjusi 1400 eurų stipendiją, pabrėžia, kad toks jaunimo skatinimo būdas yra efektyvus tuomet, kai jaunas žmogus sugeba tinkamai panaudoti gautą stipendiją. „Pristačiau darbą apie inovatyvų neinvazinio smegenų intrakranijinio slėgio matuoklį, todėl planuoju gautus pinigus skirti šios inovacijos sklaidai. Žinios labai reikalingos, tačiau lygiai taip pat svarbus ir pasiekimų pripažinimas – tai padeda plačiau paskleisti tai, kas susiję su ateities perspektyvomis“, – teigia ji.
VDU doktorantei Jurgitai Mikašauskaitei 1000 eurų stipendija skirta už bioremediacijos technologijų taikymą kreozotu impregnuotiems mediniams geležinkelio pabėgiams utilizuoti. J. Mikašauskaitės nuomone, tokia iniciatyva įtikina glaudžiu verslo ir mokslo bendradarbiavimu. „Nesitikėjau tokio aukšto įvertinimo, todėl dar maloniau, kad idėjos yra pastebimos. Tokios iniciatyvos sukuria erdvę mokslinės veiklos viešinimui ir grįžtamajam ryšiui“, – teigia ji.
Paskatinamosios 200 eurų stipendijos taip pat skirtos FTMC doktorantui Juozui Adamoniui, VU dr. Ramūnui Skaudžiui, VGTU doktorantams Jurgai Šeputytei–Jucikei, Giedriui Balčiūnui bei LEI ir KTU doktorantui Giedriui Gecevičiui. Kandidatai „INFOBALT“ stipendijų konkursui buvo atrinkti iš penktosios jaunųjų mokslininkų konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ dalyvių pranešimų.
Vardinės ir paskatinamosios stipendijos jauniesiems mokslininkams Lietuvos mokslų akademijoje buvo įteiktos vasario pabaigoje. Laureatai ir renginio akimirkos – nuotraukų galerijoje.   
Pranešimo žiniasklaidai el. versiją su nuotraukomis ir kitų naujienų archyvu galite rasti čia arba nukopijavę nuorodą į savo naršyklę: http://pranesimai.novamedia.lt/index.php?view&simulate=1&id=1354. „Nova media“ užtikrina nuorodos saugumą. Nuoroda veda į „Nova media“ el. pranešimų sistemą.
Best regards/ linkėjimai Eglė Silkauskaitė Mobile: +370 640 56080 Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Skype: egle_silkauskaite Account Executive at Nova Media Public Relations/ Public Affairs Office: +370 673 39423 J. Galvydzio str. 7/Zygio str. 97, Vilnius www.pranesimai.novamedia.lt www.novamedia.lt


TMS ataskaitinis susirinkimas

Vasario 17 d. ataskaitinis LMA Technikos mokslų skyriaus narių visuotinis susirinkimas vyko Lietuvos energetikos institute. Šį pasirinkimą lėmė du veiksniai: ataskaitiniais metais šio instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas habil. dr. Algirdas Kaliatka buvo išrinktas LMA tikruoju nariu; instituto tematika veikianti TMS Energetikos mokslų sekcija išsiskyrė savo aktyvumu. Sekcijos organizuota svarbi konferencija „Lietuvos energetikos politika ir ekonomija“ (2014-04-10) LMA nario prof. Jurgio Vilemo iniciatyvos dėka įgavo tęsinį – reguliarius teminius seminarus, kuriuos gausiai lanko energetikos sektoriaus specialistai ir vadovai, mokslininkai ir valstybės institucijų atstovai.
Skyriaus pirmininkas LMA tikrasis narys prof. Gintautas Žintelis pateikė Technikos mokslų skyriaus 2014 m. veiklos ataskaitą, kurioje akcentavo skyriaus sudėties pasikeitimus, apibūdino mokslinę ir organizacinę narių veiklą, surengtas tarptautines konferencijas ir seminarus, leidybinės veiklos rezultatus, atliktus darbus Mokslų akademijos vardu. Skyriaus pirmininko pranešimą papildė sekcijų pirmininkai.
Diskusijose ypač aktyviai buvo aptarti mokslininkų ir institucijų mokslinės produkcijos vertinimo metodikos tobulinimo, Lietuvos mokslo žurnalų situacija ISI duomenų bazėse klausimai.
Buvo apsvarstytas LMA Technikos mokslų skyriaus 2015 m. veiklos plano projektas.

Parengė TMS mokslinis sekretorius dr. Bronius Jaskelevičius

Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai

2015 m. vasario 10 d. įvyko  jau V-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“. Konferencijoje dalyvavo 42 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų jaunieji mokslininkai, magistrai, doktorantai ir podoktorantūros stažuotojai. LMA sudaryta komisija atrinko 10 geriausių mokslinių pranešimų.
Laureatai: 
Juozas ADAMONIS, FTMC doktorantas, Terahercinės spinduliuotės emisija maišant šviesolaidinio lazerio impulses;
Vaidas JUKNEVIČIUS, VU TFAI doktorantas, Koreliacijos ilgais atstumais dvimačių apibendrintųjų Kuramoto-Sivashinsky lygčių generuojamuose paviršiuose; 
Darius STONYS, VU FF 3 kurso studentas, Kvazireliatyvistinio artinio taikymas w45+ ir w44+ jonų spektrinėms charakteristikoms tirti; 
Jurgita MIKAŠAUSKAITĖ, VDU GMF doktorantė, Bioremediacijos technologijų taikymas kreozotu impregnuotiems mediniams geležinkelio pabėgiams utilizuoti;
Dr. Ramūnas SKAUDŽIUS, VU CHF lektorius,  Europiu pakeistų granatų sintezė, savybių tyrimas bei naujos taikymo galimybės; 
Solventa KRAKAUSKAITĖ, KTU doktorantė,  Inovatyvus neinvazinis smegenų intrakranijinio slėgio matuoklis; 
Andrius PETRĖNAS, KTU doktorantas, Proksizminio prieširdžių virpėjimo ambulatorinės stebėsenos sistema;
Jurga ŠEPUTYTĖ-JUCIKĖ, VGTU doktorantė,  Kompozito iš porėtų intarpų (pūsto stiklo granulių, polistireninio putplasčio taros trupinių) sujungtų porėta cementine matrica mechaninių savybių tyrimai;
Giedrius BALČIŪNAS, VGTU doktorantas,  Daugiafunkcinės kompozitinės medžiagos iš pluoštinių kanapių spalių užpildo ir sapropelio rišamosios medžiagos fizikinių-mechaninių savybių tyrimai; 
Giedrius GECEVIČIUS, LEI ir KTU doktorantas, Ekonominis ir techninis vėjo elektrinių integracijos vertinimas Lietuvos elektros energetikos sistemoje.
Antrame etape INFOBALT komisija  iš jų atrinks stidendiatus.

Parengė MFCHMS mokslinė sekretorė Silva Aukštinaitienė


Seminarai-diskusijos „Lietuvos energetikos politika ir ekonomika“ įsibėgėja

Atrodo, kad LMA Technikos mokslo skyriaus Energetikos sekcijos inicijuotas nuolatinis kartą per mėnesį organizuojamas seminaras-diskusija Lietuvos energetikos politikos ir ekonomikos tematika tampa populiarus tarp specialistų ir politikų. Jau įvyko devyni seminarai, kuriuose susirinkdavo 60 iki 120 dalyvių. Aštuntojo seminaro, įvykusio vasario 26 d., tema „Branduolinė energetika šiandien: sąstingis Vakaruose, progresas Rytuose. Pagrindiniai procesus įtakojantys veiksniai“. Buvo apžvelgta branduolinės energetikos raida ir šiuo metu esanti situacija, kuri yra labai skirtinga išsivysčiusiose šalyse – branduolinės energetikos pradininkėse ir sparčiai besivystančiose šalyse. Jei pirmosios išgyvena akivaizdų sąstingį ar net regresą, tai tokios šalys, kaip Kinija ir Indija, tampa šios energetikos technologijos lyderės. Seminare taip pat buvo analizuoti veiksniai ir priežastys, sustabdę branduolinės energetikos plėtrą Vakarų šalyse ir paskatinę gan sparčią pažangą didžiosiose besivystančiose šalyse, ypač Kinijoje.
Šiame seminare nebuvo diskutuojama naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje statybos tikslingumo klausimu, nes šiai labai aktualiai temai bus skirtas gegužės mėnesio seminaras.

LMA narys prof. Jurgis Vilemas, LMA TMS Energetikos mokslų sekcijos pirmininkas


Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus ataskaitinis susirinkimas

2015 m. vasario 3 d. įvyko Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus ataskaitinis susirinkimas. 2014 m. veiklos ataskaitą pristatė skyriaus pirmininkas prof. Feliksas Ivanauskas. Skyriaus nariai gerai vertino skyriaus 2014 m. veiklą ir aptarę patvirtino 2014 m. veiklos planą. Taip pat buvo pritarta skyriaus biure sudarytų komitetų vardinėms LMA akad. Jono Kubiliaus ir Povilo Brazdžiūno sudėtims. Patvirtinta komisija jaunųjų mokslininkų/doktorantų ir aukštųjų mokyklų studentų moksliniams darbams vertinti.

Parengė MFCHMS mokslinė sekretorė Silva Aukštinaitienė


Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje

Sausio 20 d. įvyko HSMS biuro narių posėdis. Susirinkę nariai aptarė HSMS 2014 m. veiklos ataskaitos rengimo reikalus ir jos pristatymą LMA prezidiumui, pasitarė dėl daugiatomio M. K. Čiurlionio palikimui skirto leidinio rengimo, svarstė 2015 m. veiklos planus. Skyriaus pirmininkas prof. Aleksandras Vasiliauskas pasiūlė, remiantis Lietuvos MA ir Lenkijos MA sutartimi, aktyvinti ryšius su Lenkijos MA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriumi ir rudenį kartu organizuoti apskritojo stalo diskusiją šalims aktualiais klausimais. Biuro nariai tam pritarė.
Kovo 5 d. buvo sušauktas HSMS narių visuotinis ataskaitinis susirinkimas. Jame skyriaus pirmininkas prof. Aleksandras Vasiliauskas pateikė HSMS 2014 m. veiklos ataskaitą, taip pat buvo aptartas ir pasiūlytas LMA prezidiumui tvirtinti 2015 m. veiklos plano projektas. Diskusijose gerai įvertinta skyriaus veiklos ataskaita, pažymėta, kad per metus organizuota nemažai renginių, kai kurie jų susilaukė platesnio valdžios ir visuomenės atgarsio. Nuspręsta rugsėjo–spalio mėn. surengti dvi jaunųjų mokslininkų konferencijas: viena būtų ekonomistų, kita – humanitarų.

Parengė HSMS mokslinė sekretorė Aurika Bagdonavičienė


Akademikui Zigmui Zinkevičiui – 90

2015 m. sausio 7 d. Lietuvos mokslų akademija ir Lietuvių kalbos institutas pakvietė į susitikimą su vienu žymiausiu šių dienų baltistu, lietuvių kalbininku, svarbiausiu istorinės kalbotyros specialistu, ištyrusiu ne tik lietuvių kalbos, bet ir tautos kilmę, Lietuvos mokslų akademijos nariu, profesoriumi Zigmu Zinkevičiumi, švenčiančiu 90-ties metų jubiliejų. Akademikui Zigmui Zinkevičiui pristatyti nereikia garsių rinktinių žodžių, – jis pats yra garsus.
Akademikas Zigmas Zinkevičius 2011 m. išleidęs knygą Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas, rašė, kad tai yra Autoriaus dovana gimtajam Ukmergės kraštui. Gerbiamojo akademiko jubiliejus, kaip ir visi jo darbai, per 100 knygų, išvydusių skaitytojus Lietuvoje ir svečiuose kraštuose, per 1000 straipsnių įvairiomis kalbomis, – tai dovana gimtinei Lietuvai, jos žmonėms, baltistikai ir lituanistikai, istorijai ir visam mokslui. Ant kalbininkų darbo stalų nugulę šūsnys akademiko knygų, nes jo žvilgsnis krypo į kalbos dalykus, į painius vardyno vingius, stengiantis įminti svarbiausias Lietuvos senosios valstybės mįsles, pabrėžiant lietuvių praeities didybę ir objektyviai apgailestaujant dėl tos didybės sunykimo.
Akademiko dirbta ir dirbama, jo žodžiais tariant, kiek leido ir leidžia sveikata. Prieš gerą savaitę akademiko dukra Laima atsiuntė žurnalo Acta Linguistica Lithuanica redakcijai dar vieną aktualų straipsnį „Klaidingas kai kurių tikrinių ir bendrinių žodžių (terminų) vartojimas“, kuriame labai taikliai pastebi painiavą vartojant ne vieną etnonimą.
Glėbiai solidžiausi mokslo darbų, būriai mokinių, doktorantų, studentų, išsibarsčiusių po visą Lietuvą ir pasaulį, daugybė postų, visuomeninių ir ne tik. Akademikas bene pirmasis aukščiausios kvalifikacijos kalbininkas buvo švietimo ir mokslo ministru. Atidžiausias dėmesys skirtas Vilnijos kraštui ir mokykloms, paribiams, dialektologijai ir kalbos istorijai. Zigmo Zinkevičiaus būta ir esama visur. Jo niekados negyventa mokslo užuovėjoje, o sūkuryje, todėl mokslinė sukaktuvininko kūryba yra išsiskleidusi kaip įspūdingiausias žiedas ir tebesimokome iš jos savo pačių tautos, kalbos ir istorijos suvokimo.
Akademiką sveikino Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsiuntusi labai šiltą ir prasmingą laišką, iškilmingo susirinkimo šeimininkas Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas, Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Aleksandras Vasiliauskas ir akademikai, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės pavaduotoja Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė, kurios sveikinimą perskaitė Seimo narys Rytas Kupčinskas, Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus sveikinimą perskaitė Vyriausybės Kanceliarijos departamento direktorius Linas Vingelis. Zigmą Zinkevičių sveikino švietimo ir mokslo ministras prof. Dainius Pavalkis, įteikęs įspūdingą akademiko garbei sukurtą medalį. Ministrą lydėjo Šalčininkų rajono Turgelių vidurinės mokyklos, Čiužiakampio pagrindinės mokyklos atstovai. Labai nuoširdžiai akademiką sveikino prof. Vytautas Landsbergis, lydimas Lietuvos Sąjūdžio atstovų. Sukaktuvininką sveikino Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, Lietuvių kalbos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas. Buvo perskaitytas Kauno miesto mero Andriaus Kupčinsko sveikinimas, visu būriu sugūžėjo Ukmergės delegacija, vadovaujama Ukmergės vicemero Rolando Janicko. Sukaktuvininką sveikino jo klasės draugas prof. Romualdas Baltrušis, vyskupas Jonas Boruta, šeimos draugas monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Sausio 7–16 d. bibliotekoje veikė akademiko Zigmo Zinkevičiaus jubiliejui skirta paroda „Lietuvišką žodį iškėlęs“. Akademiką sveikino sambūrio „Patirtis“ pirmininkas prof. Romas Pakalnis, Lietuvos maironiečių draugija, lietuvių bičiulė čečėnė Aminat Saijeva, daugelio visuomeninių organizacijų glaudžiai susijusių su akademiko vardu prof. Zigmą Zinkevičių pasveikino dr. Kazimieras Garšva, lietuvių paribio šnektų vardu akademiką jautriai sveikino etnomuzikologai Gailutė ir Arvydas Kirdos, Lijana Šarkaitė, sugiedoję „Ilgiausių Metų“ ir jiems pritarė pilnutėlė LMA didžioji salė. Buvo labai gražiai įvertinti akademiko nuveikti darbai, jo veikla pietryčių Lietuvos labui ir linkėta kuo geriausios sėkmės, sveikatos ir Dievo palaimos. Pasibaigus iškilmėms, akademiką apsupo būrys sveikintojų, gražų susitikimą prasmingai baigė režisieriaus Algirdo Tarvydo sukurto dokumentinio filmo „Zigmas Zinkevičius. Pamilęs lietuvių kalbą“ jauki ir šilta  peržiūra.

LMA tikroji narė Grasilda BLAŽIENĖ


 

Leave a comment

Make sure you enter the (*) required information where indicated. HTML code is not allowed.

FacebookTwitterGoogle BookmarksLinkedin