Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai – 110 metų

2022 08 02

LMA Vrublevskių biblioteka šiais metais mini 110 metų sukaktį. Biblioteką įkūrė žymus Vilniaus advokatas, visuomenininkas, bibliofilas Tadas Stanislovas Vrublevskis (1858–1925). Dirbdamas advokato darbą, jis kone visas lėšas skyrė knygoms, rankraščiams, dailės kūriniams, kitoms muziejinėms vertybėms įsigyti, nes buvo pasiryžęs asmeninių rinkinių pagrindu įkurti viešąją biblioteką. Iš tėvų T. Vrublevskis paveldėjo kažkiek knygų bei rankraščių, tilpusių į dvi spintas. 1912 m. Vrublevskio asmeninę biblioteką sudarė apie 65 tūkst. knygų. Biblioteka buvo saugoma jo paties bute Universiteto g. 9.

1912 metai žymi esminę permainą Bibliotekos istorijoje iš privačios virstant visuomenine. Tais pačiais metais įkurta Draugija, kuri pradėjo rūpintis bibliotekos įteisinimu. T. Vrublevskis paskyrė 42 tūkst. rublių sklypo įsigijimui Mindaugo gatvėje. Jame turėjo išdygti naujasis Bibliotekos pastatas, tačiau šiuos planus sutrukdė kilęs Pirmasis pasaulinis karas. Laimė, karo metu jos rinkiniai nenukentėjo, o Draugija ne tik atnaujino savo veiklą, bet ir buvo reorganizuota ir darbus tęsė net po Vrublevskio mirties 1925 m. Naujasis Draugijos statutas buvo patvirtintas 1922 m. rugsėjo 15 d. Vienu iš pirmųjų punktų buvo įtvirtinta esminė Bibliotekos gyvavimo sąlyga: „Draugijos buveinė yra Vilniaus miestas, ir Draugijos rinkiniai negali būti išvežti iš Vilniaus“.

1925 m. kovo 14 d. lenkų valdžia iš grafo Alfredo Tiškevičiaus nupirko Tiškevičių rūmus. 1926–1931 m. laikotarpiu pastatas rekonstruotas ir pritaikytas Bibliotekos reikmėms. Tuo pačiu metu negausūs Vrublevskių bibliotekos darbuotojai ruošė perkėlimui sparčiai išaugusius rinkinius. 1931 m. statybos darbai buvo užbaigti, o pastatas – perduotas šios Bibliotekos direkcijai. Bibliotekos vadovu buvo paskirtas Stefanas Rygielis.

Nuo 1932 m. Biblioteka gaudavo privalomąjį regioninės spaudos egzempliorių iš keturių vaivadijų: Vilniaus, Balstogės, Palenkės, Naugarduko. Tai leido sustiprinti regioninį šios atminties institucijos pobūdį.

1935 m. birželio 22 d. įvyko iškilmingas Bibliotekos patalpų pašventinimas ir jos atidarymas.  Dar po dviejų metų 1937 m. buvo patvirtintas Valstybinės Vrublevskių bibliotekos statutas.

Vilnių užėmus Sovietų Sąjungai, nuostolių neišvengė ir Biblioteka. 1939 m. spalio mėn. iš jos į Rusiją buvo išgabenta masonikos, dalis XVI-XVIII a. Lituanikos rinkinių ir parankinė LDK biblioteka.

 Nuo 1940 m. Valstybinė Vrublevskių biblioteka buvo pavesta Lituanistikos institutui, kuris po metų  buvo pertvarkytas į Lietuvos TSR mokslų akademiją. Jos biblioteka virto Lietuvos TSR mokslų akademijos biblioteka. Nuo 1941 m. sausio 1 iki 1945 m. birželio 10 d. pastarajai vadovavo rašytojas Petras Vaičiūnas. Nuo 1964 m. net 47 metus Bibliotekai vadovavo Juozas Marcinkevičius.

Karo negandose Bibliotekos veikla buvo kuriam laikui sustabdyta. 1943 m. kovo 27 d. okupacinė vokiečių valdžia ją uždarė. Sovietų kariuomenei užėmus Vilnių, Biblioteka darbą atnaujino. Nuo to laiko Bibliotekos fondai nuolat augo. 1941 m. jos fondą sudarė 380 tūkst. dokumentų, 1945 – 500 tūkst., 1960 – 1 mln. 580 tūkst., o 2009 – 3 mln. 784 tūkst. dokumentų.

Fondui perkopus 2 mln. saugomų vienetų, susirūpinta naujos saugyklos statyba. 1969 m. buvo parengtas projektas, statyba užbaigta 1974 m. Į saugyklą perkelta didesnė knygų ir periodinių leidinių dalis, o visas šis darbas užbaigtas 1976 m.

1991 m. kovo 11 d. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę prasidėjo  reikšmingos valstybės ir visuomenės permainos. Panaikintas Specfondas, Bibliotekoje veikęs nuo 1945 m. Direktoriaus       J. Marcinkevičiaus pastangomis 2009 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos mokslų akademijos Prezidiumas sugrąžino Vrublevskių vardą. Garbingai apgynęs Biblioteką, J. Marcinkevičius 2010 m. pasitraukė iš direktoriaus pareigų. Keletą mėnesių šias pareigas ėjo Povilas Saudargas. Nuo 2010 m. kovo 1 d. Bibliotekai vadovauja Sigitas Narbutas.

Per 110 veiklos metų Biblioteka ne kartą keitė pavadinimus, veiklos pobūdį, nukentėjo ir jos fondai, ne kartą dėl jos išlikimo teko įrodinėti ir šiandien. Vis dėlto, Vrublevskių biblioteka iki šiol veikia tame pačiame pastate nuo 1931 m. Joje tebėra tas pats dokumentų fondas, kurį Tadas Vrublevskis 1913 m. padovanojo savo įsteigtai Draugijai. Biblioteka tebegyvuoja plėsdama savo fondus (3,7 mln. fizinių vnt.), aptarnaudama nuolatinį skaitytojų ratą, eidama ilgu atsinaujinimo keliu. Gerokai padidėjo ir darbuotojų skaičius, kuris nuo kelių išsiplėtė iki 152. Biblioteka solidi ir savo struktūra, turinti net 14 skyrių, 5 skaityklas, netrukus atidarysianti ir rekonstruojamą saugyklų pastatą. Baigus rekonstrukciją, numatyti ir kapitaliniai rūmų restauravimo darbai. Čia įsikurs naujai kuriamas knygos muziejus Bibliopolis , biblioteka taps šviesiu mokslo minties , kultūros ir edukacijos židiniu. Svarbu pabrėžti ir tai, kad rekonstrukcijos laikotarpiu Biblioteka nenutraukia savo veiklos, skaitytojai ir toliau aptarnaujami, dokumentai išduodami ir dabar, taip bandant išlikti ištikimais savo nuolatiniams skaitytojams ir Bibliotekos bičiuliams.

Lina Anušauskienė, Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyriaus kultūrinės veiklos specialistė