Naujienos

Baltų kilmė šių dienų mokslo duomenimis

Spalio 13 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ kartu su LMA Jaunąja akademija (LMAJA) organizuota „Mokslo žinių diena“ vyko Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete. LMAJA narys, VU Baltistikos katedros docentas dr. Vytautas Rinkevičius vedė ekskursiją po fakultetą ir skaitė paskaitą Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos 11-tų ir 12-tų klasių moksleiviams. Po trumpo VU ir Filologijos fakulteto pristatymo jo kiemeliuose gimnazistai buvo pakviesti į Vinco Krėvės auditoriją pasiklausyti doc. dr. V. Rinkevičiaus paskaitos „Apie baltų kilmę naujausių mokslo pasiekimų kontekste“.

Remdamasis naujausiais tyrimų duomenimis, lektorius pademonstravo, kaip skirtingų mokslo sričių – lingvistikos, archeologijos ir genetikos – specialistų bendradarbiavimas pastaraisiais metais leidžia sėkmingai spręsti mokslininkus jau ne vieną šimtmetį dominantį klausimą apie baltų tautų bei kalbų kilmę ir indoeuropiečių protėvynę. Lingvistai, pasakojo jis, dar XIX a. pradžioje, nustatę įvairių indoeuropiečių kalbų giminystę bei tarpusavio ryšius, ir šiandien, taikydami griežtus kalbų lyginimo metodus, jau gali gana tiksliai rekonstruoti, kaip senovėje skambėjo dabartinių kalbų pirmtakės – baltų ir indoeuropiečių prokalbės, tačiau nedaug ką gali pasakyti apie tomis prokalbėmis kalbėjusių žmonių kultūrą ar gyvenamąją vietą.

Doc. dr. V. Rinkevičius moksleiviams pasakojo, kad garsi lietuvių kilmės JAV archeologė Marija Gimbutienė XX a. II pusėje iškėlė mintį, jog indoeuropiečių prokalbe kalbėjo žmonės, priklausę klajoklių gyvulių augintojų kultūrai, IV tūkstantmetyje pr. Kr. gyvenusiai stepių regione, plytinčiame į šiaurę nuo Juodosios ir Kaspijos jūrų. Iš ten jie vėliau išplitę kone po visą Europą ir nemažą dalį Azijos, atsinešdami su savimi karingą patriarchalinę kultūrą, laidoseną pilkapiuose, prijaukintą arklį, vežimo technologijas ir savitą kalbą, kurios tarmės ilgainiui, maišydamosis su skirtingomis vietos gyventojų kalbomis, virto atskiromis indoeuropiečių šeimos kalbomis, tarp jų ir baltų. Kadangi nebylūs archeologiniai radiniai patys savaime negali pasakyti, ar juos iš vieno krašto į kitą atsinešė migruojantys žmonės, ar skirtingos kultūros juos kopijuodavosi vienos iš kitų, o juo labiau nieko negali pasakyti apie tuos daiktus sukūrusių ar naudojusių žmonių kalbą, ši teorija tebuvo tik vienas iš kelių galimų indoeuropiečių protėvynės problemos sprendimo būdų.

XXI a. pradžioje sparčiai ištobulėję genetikos mokslo metodai, pasak V. Rinkevičiaus, leido ir šios srities specialistams tarti žodį nagrinėjamuoju klausimu. Palyginę minėtosios stepių kultūros ir vėlesnių Europos kultūrų genofondą, genetikai parodė, kad maždaug IV–III tūkstantmečio pr. Kr. sandūroje iš tiesų būta masinės gyventojų migracijos iš stepių regiono, kurios metu Europą galėjusios pasiekti indoeuropiečių kalbos ir kitos minėtos kultūrinės ypatybės. Be to, tyrimai atskleidžia ir daug įdomių naujų detalių apie šio proceso pobūdį, pavyzdžiui, tai, kad gyvulių augintojų indoeuropiečių, kurių kalboje įmanoma rekonstruoti tokius žodžius kaip „pienas“ ar „melžti“, organizmai toleravo laktozę ir būtent jie šią ypatybę atnešė į Europą, arba tai, kad indoeuropiečiai Europoje išplatino tam tikrų ligų (pvz., maro) sukėlėjus, dėl kurių sukeltų epidemijų sumažėjus vietos gyventojų, lengviau galėjusios išplisti atvykėlių kalbos ir kultūros.

Kiekvieno iš aptartųjų mokslų atstovai problemas sprendžia savaip ir negali tiesiogiai atsakyti į vieni kitų keliamus klausimus, tačiau, kaip atkreipė dėmesį lektorius, bendradarbiaudami gali gražiai vieni kitus papildyti.

Pateikdamas konkrečius pavyzdžius, doc. dr. V. Rinkevičius pademonstravo, kaip galima rekonstruoti baltų prokalbę. Visi drauge spėliodami latviškų žodžių reikšmes, moksleiviai patys galėjo pastebėti garsų kaitos dėsningumus. Lektorius parodė, kaip, pasitelkus dar ir rašytiniuose šaltiniuose išlikusią prūsų kalbą, galima atkurti bendrą lietuvių, latvių ir prūsų prokalbę, gyvavusią prieš 2–3 tūkst. metų.

Po paskaitos moksleiviai buvo pakviesti registruotis į spalio 24–28 dienomis VU organizuojamą renginį „Studentas vienai dienai“ ir atvykti pasiklausyti daugiau paskaitų. „Mokslo žinių dieną“ doc. dr. V. Rinkevičius užbaigė ekskursija po Filologijos fakultetą, parodydamas gražiausias jo menes.

Parengė LMAJA narys doc. dr. V. Rinkevičius ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė
Nuotraukos Dianos Lekevičienės