Kaip stiprinti akademinę jaunųjų mokslų daktarų karjerą?

LMA Jaunoji akademija (LMAJA) 2019 m. spalio 24 d. organizavo viešą diskusiją „Jaunųjų mokslo daktarų akademinės karjeros principai“. LMAJA, atstovaujanti jaunųjų mokslininkų interesams, pažymi, kad akademinė karjera jauniesiems mokslų daktarams šiandien kelia daug iššūkių, susijusių ne vien su nepakankamu darbo užmokesčio dydžiu.

Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, LMAJA kvietė mokslo ir studijų institucijas prisidėti prie jaunųjų mokslininkų karjeros stiprinimo diskutuojant dėl jaunųjų mokslų daktarų akademinės ateities ir jaunųjų mokslų daktarų karjeros principų. Į LMAJA kvietimą atsiliepė Vyriausybės strateginės analizės centro, Lietuvos mokslo tarybos, Mykolo Romerio, Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo universitetų, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro, Lietuvos socialinių tyrimų centro, Lietuvos energetikos ir Lietuvos istorijos institutų atstovai.

Jaunųjų mokslų daktarų akademinė karjera ir atliekami tyrimai

LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius, tardamas sveikinimo žodį, akcentavo jaunųjų mokslininkų balso Lietuvos mokslo politikoje svarbą. LMAJA pirmininkas Donatas Murauskas, pristatydamas LMA Jaunosios akademijos parengtus Jaunųjų mokslų daktarų akademinės karjeros principus, pabrėžė: „Siekiame, kad šie principai būtų nuodugniai apsvarstyti ir jų paskelbimas nebūtų vienkartis įvykis. Principai turėtų būti detalizuoti konkrečiais jų įgyvendinimo pavydžiais, kurie leistų sukurti jaunųjų mokslininkų karjeros gerosios praktikos rinkinį“.

Diskusijos metu Vyriausybės strateginės analizės centro Mokslo politikos analizės skyriaus politikos analitikė Ramunė Dirvanskienė aptarė centro atliktą tyrimą „Mokslo daktarų karjera Lietuvoje: užimtumas, pajamos ir veiklos sektorius“. Taip pat pristatė pradėtą vykdyti tyrimą apie tyrėjų darbo sąlygas ir pakvietė mokslo institucijų atstovus dalyvauti jame. LMA Jaunoji akademija pabrėžia, kad Vyriausybės strateginės analizės centro atliekamas tyrėjų darbo sąlygų tyrimas itin aktualus stiprinant jaunųjų mokslų daktarų akademinę karjerą. Todėl Jaunoji akademija prisideda prie kvietimo mokslo institucijoms dalyvauti Vyriausybės strateginės analizės centro tyrime.

Vyriausybės strateginės analizės centro Mokslo politikos analizės skyriaus politikos analitikė Ramunė Dirvanskienė 

Diskusijose Lietuvos mokslo tarybos mokslinė sekretorė Reda Cimmperman akcentavo, kad Lietuvos mokslo taryba bando sudaryti sąlygas jaunųjų mokslo daktarų akademinės karjeros raidai, rengdama atskirus kvietimus teikti mokslo projektus jauniesiems mokslininkams. Kartu pabrėžė didelę jaunųjų mokslų daktarų akademinės karjeros stiprinimo institucijose svarbą. 

Gerosios praktikos ir probleminės sritys

Tęsiant diskusijas mokslo ir studijų institucijų atstovų buvo prašoma pasidalyti gerosiomis institucijų praktikomis, padedančiomis užtikrinti jaunųjų mokslų daktarų akademinę karjerą. 

Mykolo Romerio universiteto vicerektorė akademiniams reikalams prof. Regina Valutytė pabrėžė, kad į jaunųjų mokslų daktarų akademinę karjerą reikia žiūrėti kompleksiškai, pradedant nuo doktorantūros studijų, kurios galėtų būti organizuojamos pagal LMAJA siūlomus jaunųjų mokslų daktarų akademinės karjeros principus. Kalbėdama apie konkrečius praktikos pavyzdžius, taikomus Mykolo Romerio universitete, vicerektorė pažymėjo, kad universitete organizuojamos socialinės laboratorijos, nesusijusios su fakultetais ir kitais administraciniais padaliniais. Taip, anot prof. R. Valutytės, Mykolo Romerio universitete jau įgyvendinamas vienas iš LMAJA siūlomų principų – „akademinis atvirumas“, kai sudaroma atvira tarpdalykinio bendradarbiavimo terpė.

Į diskusiją įsitraukęs akad. Zenonas Dabkevičius akcentavo, kad būtina imtis struktūrinių pokyčių: doktorantūrą vertinti ne kaip trečiąją studijų pakopą, o kaip mokslo tiriamosios veiklos etapą.  Savo ruožtu vertindamas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro veiklą viceprezidentas pabrėžė, kad centre yra aukštas doktorantų mokslinis lygis, dauguma jų dalyvauja tarptautiniuose mokslo renginiuose, įtraukiami į vykdomus tiriamuosius projektus. Tačiau didelis vaidmuo doktorantų, o vėliau jaunųjų mokslo daktarų sėkmingai akademinei karjerai turi mokslinio vadovo angažuotumas.

Prof. Tomas Tamulevičius (Kauno technologijos universitetas) ir LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius

Kauno technologijos universitetui atstovavę prof. Tomas Tamulevičius ir doc. Agnė Gadeikienė akcentavo, kad universitete vykdomos įvairios praktikos, skatinančios sėkmingą jaunųjų mokslų daktarų akademinę karjerą. Pavyzdžiui, Kauno technologijos universitetas dalį mokslo fondo konkurso būdu skiria jauniesiems mokslų daktarams (iki 35 metų amžiaus), kurie jau pasiekė reikšmingų mokslų rezultatų, yra įsteigtas privatus verslo fondas, remiantis podoktorantūros stažuotes. P. Tamulevičius taip pat sakė, kad Kauno technologijos universitete yra įsteigtos atskiros mokslo grupės pagal proveržio temas, kas atliepia kelis LMAJA siūlomus jaunojo mokslų daktaro akademinės karjeros principus – „subalansuoti tyrimai“ ir „naujų sričių stiprinimas“.

Vytauto Didžiojo universiteto Doktorantūros mokyklos vadovė Karolina Čepurnienė kalbėjo,  kad universitetas daug dėmesio skiria būsimųjų jaunųjų mokslo daktarų sėkmingai akademinei karjerai užtikrinti. Universitete vykdoma doktorantų akademinė praktika mokslo tiriamosiose institucijose, organizuojamos vasaros mokyklos, sudarytos sąlygos nemokamai mokytis užsienio kalbų.

Dr. Vytautas Akstinas (Lietuvos energetikos institutas), dr. Karolina Čepurnienė (Vytauto Didžiojo universitetas), doc.dr. Agnė Gadeikienė (Kauno technologijos universitetas)

Lietuvos energetikos instituto atstovai Andrius Tidikas ir Vytautas Akstinas pasakojo, kad centre doktorantai aktyviai įtraukiami į mokslo tiriamąją veiklą, o jaunieji mokslų daktarai aktyviai dalyvauja formuojant instituto mokslo politiką. Kalbėdami apie „koncentracijos į mokslą“ principą, atskirai pabrėžė koncentracijos į mokslinę tiriamąją veiklą svarbą institute.

Lietuvos socialinių tyrimų centro atstovai Donatas Burneika ir Daumantas Stumbrys siūlė įvertinti skirtingų mokslo ir studijų institucijų dydį, o atsižvelgiant į tai užtikrinti palankesnes galimybes sėkmingai plėtotis jaunųjų mokslų daktarų akademinei karjerai. D. Burneikos manymu, jaunimo įtraukimas į mokslo tiriamąją veiklą turėtų prasidėti ne nuo doktorantūros laikų, o nuo darbo laboranto pareigose. D. Stumbrys sakė, kad daug doktorantų ir jaunųjų mokslų daktarų priversti dirbti keliose mokslo ir studijų institucijose, doktorantų įdarbinimas toje institucijoje, kur jie studijavo, ne visuomet yra užtikrintas.

Lietuvos istorijos instituto atstovas Juozapas Paškauskas pritarė kolegų iš Lietuvos socialinių tyrimų centro mintims akcentuodamas, kad studijuojantis doktorantūros studijose asmuo privalo aiškiai žinoti, kokios lėšos galėtų būti skiriamos jo mokslo tiriamajai veiklai, užtikrinančiai sėkmingesnę jaunojo mokslų daktaro akademinę karjerą.

Į diskusiją įsitraukę LMAJA nariai Mangirdas Malinauskas (Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras) ir Vaidas Palinauskas (Gamtos tyrimų centras) kalbėjo, kad jų tyrimų centruose šiuo metu doktorantai aktyviai įtraukiami į mokslo tiriamąją veiklą, o padidintas stipendijos dydis leidžia pritraukti doktorantų iš įvairių šalių. Savo ruožtu M. Malinauskas nuogąstavo, kad Lietuvoje šiuo metu pristabdytas kvietimas į podoktorantūros stažuotes, o tai silpnina jaunųjų mokslo daktarų akademinį mobilumą ir tarptautinį aktyvumą.

LMA Jaunosios akademijos mokslinė sekretorė dr. Olga Mastianica-Stankevič, LMAJA nariai - dr. Vaidas Palinauskas, prof. dr. Edvinas Orentas

Šis renginys – tai pirmasis LMA Jaunosios akademijos bandymas plačiau diskutuoti dėl galimybių gerinti jaunųjų mokslų daktarų akademinę karjerą. LMA Jaunoji akademija, nuoširdžiai dėkodama renginio dalyviams, toliau sieks bendradarbiauti su Vyriausybės strateginės analizės centru ir mokslo bei studijų institucijomis, detalizuoti gerąsias institucijų praktikas, kurios leistų suformuoti vertingą tokių praktikų rinkinį, sudarytą remiantis Jaunųjų mokslų daktarų akademinės karjeros principais. LMA Jaunoji akademija kviečia visus mokslo ir studijų centrus siekti įgyvendinti šiuos principus.

Jaunųjų mokslų daktarų akademinės karjeros principai.

Parengė dr. Olga Mastianica-Stankevič ir dr. Donatas Murauskas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

Žr. nuotraukas

Įvertinta LMA Jaunosios akademijos pirmųjų metų veikla

 

Dirbtinio intelekto galimybės Lietuvai aptartos Pasaulio lietuvių profesionalų klubų suvažiavime

2019 m. rugsėjo 13–15 d. Briuselyje (Belgija) įvyko metinis Pasaulio lietuvių profesionalų klubų susitikimas. Jame dalyvavo daugiau nei 70 lietuvių diasporos profesionalų iš 14 valstybių. Viena svarbių susitikimo dalių – diskusija „Švietimo ateitis ir dirbtinis intelektas“, kurioje dalyvavo ir Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos pirmininkas dr. Donatas Murauskas. Diskusiją moderavo„ Blockchain Centre Vilnius“ valdybos pirmininkas Paulius Kunčinas, diskusijoje taip pat dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto prof. Daiva Jakavonyte-Staškuviene, „CUJO AI“ Verslo vystymo vadovas Vilius Žukauskas, Europos Komisijos „DG Connect“ Audiovizualinių ir komunikacijos paslaugų politikos skyriaus vadovo pavaduotojas Audrius Perkauskas.

Diskusijoje aptartos Lietuvos galimybės tapti dirbtinio intelekto lydere Europoje. Taip pat diskutuotas poreikis stiprinti dirbtinio intelekto ekspertų rengimą – šiuo klausimu kalbėjo verslo sektoriaus atstovas Vilius Žukauskas, pabrėžęs, kad rinkoje iš tiesų labai trūksta specialistų, galinčių dirbti dirbtinio intelekto metodais. Diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį į būtinybę Lietuvoje kurti šiuolaikiniais poreikiais pagrįstą švietimo sistemą. Buvo analizuoti su darbo užimtumu susiję iššūkiai, kuriuos gali nulemti sėkmingas įvairių procesų automatizavimas ir algoritmizavimas.  

Profesionalų suvažiavime daug dėmesio skirta ir Pasaulio lietuvių diasporos iššūkiams – dvigubos pilietybės, ryšių su Lietuva ir kitiems klausimams. Aptartas šiais metais vykęs pilietybės išsaugojimo referendumas, pasaulio lietuvių apygardos Seimo rinkimuose 2020 m. steigimas.

Renginį organizavo Belgijos ir Liuksemburgo lietuvių iniciatyva įkurtas investuotoju klubas „MAM Investment Club“ kartu su Lietuvos ambasada Belgijoje ir Lietuvos nuolatine atstovybe Europos Sąjungoje, diasporos profesionalų tinklu „Global Lithuanian Leaders | GLL“ ir Lietuvos teisininkų draugijos Briuselio skyriumi.

LMA Jaunoji akademija pirmą kartą dalyvavo tokiame lietuvių diasporos sutikime. Atsižvelgiant į tai, kad daug jaunųjų Lietuvos mokslininkų atlieka tyrimus ne tik Lietuvoje, siektina, kad LMA Jaunoji akademija prisidėtų vienijant tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dirbančius Lietuvos jaunuosius mokslininkus.

Parengė dr. Donatas Murauskas

Tomo Razmus nuotrauka

Jaunoji akademija siūlo diskutuoti dėl jaunųjų mokslų daktarų karjeros principų

Diskusijos dėl Lietuvos mokslo situacijos atskleidžia daugybę iššūkių, su kuriais susiduria Lietuvos mokslininkai. Moksliniams tyrimams skiriant mažiau nei 1 proc. BVP sunku tikėtis stebuklingų rezultatų. Ypač jautrus klausimas – jaunieji mokslininkai, kurie formuoja Lietuvos mokslo ateitį. LMA Jaunoji akademija, atsižvelgdama į sudėtingą Lietuvos jaunųjų mokslininkų, turinčių mokslų daktaro laipsnį, situaciją, inicijuoja diskusiją su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis dėl jaunojo mokslų daktaro statuso. 

Akademinė karjera šiandien nėra viliojanti. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) (šiuo metu – Vyriausybės strateginės analizės centras, STRATA) tyrimo „Mokslo daktarų karjera Lietuvoje: užimtumas, pajamos ir veiklos sektorius“ duomenimis, 30–34 metų mokslų daktaro, dirbančio tyrėju, vidutinis atlyginimas yra 786 eurai. To paties amžiaus mokslų daktaro, dirbančio dėstytoju, vidutinis atlyginimas yra 542 eurai. Tokie atlyginimo dydžiai ne tik neadekvatūs darbo rinkoje, bet ir labai kertasi su doktorantūros stipendijų dydžiu. MOSTA duomenimis, pirmų metų doktorantų stipendija Lietuvoje nuo šių metų yra 722 Eur, antrų–ketvirtų metų doktorantų – 836 Eur. Neretai taikoma praktika papildomai įdarbinant doktorantus. Nekvestionuojant neabejotino poreikio užtikrinti orias doktorantų pajamas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu jos gali dvigubai viršyti mokslų daktarų pajamas akademinės karjeros pradžioje.

Profesinės mokslų daktaro karjeros iššūkiai pastebėti dar 2017 m. paskelbtoje MOSTA tyrimo „Pasirengimas doktorantūros studijoms“ ataskaitoje. Stojantys į doktorantūrą pažymi, kad yra neaiškios akademinės karjeros perspektyvos, rinkoje nėra poreikio turėti daktaro laipsnį. Šioje situacijoje būtina imtis veiksmų, skatinančių mokslų daktaro akademinės karjeros stiprinimą, prisidėti prie svaresnio jaunųjų mokslininkų statuso įtvirtinimo. Atsižvelgiant į daugybę darbuotojų pasitenkinimą analizuojančių tyrimų, be darbo užmokesčio yra daugybė galimybių darbdaviams kitomis priemonėmis motyvuoti jaunuosius mokslų daktarus.

Jaunojo mokslų daktaro karjera nėra vien Lietuvoje opus klausimas. Neseniai didžiausių Jungtinės Karalystės mokslo centrus pasiekė medicinos tyrimų finansuotojų laiškai dėl galimybės stabdyti tyrimų finansavimą, kol tyrimų centrai neužtikrins daugiau pagalbos jaunesniųjų tyrėjų karjeroms. Problemos esmė – tyrimų centrai pažada karjeros galimybes jaunesniems tyrėjams, siekdami gauti finansavimą, tačiau gavę finansavimą realiai šių pažadų nevykdo.

„Jaunojo mokslų daktaro karjeros perspektyvos yra valstybės mokslo ateities klausimas. Jeigu neturėsime stiprių jaunųjų tyrėjų, bus sunku užtikrinti esamą mokslo įdirbį. Jaunesni tyrėjai gali drąsiau žengti į sritis, kurios šiandien tik formuojasi. Todėl reikia ieškoti galimybių prisidėti prie jaunojo mokslų daktaro karjeros stiprinimo sudarant jam realias galimybes aktyviai ir oriai įsitraukti į aukšto lygio tyrimus“, – pažymi LMA Jaunosios akademijos pirmininkas dr. Donatas Murauskas. 

LMA Jaunoji akademija kviečia mokslo centrus prisidėti prie jaunųjų mokslininkų karjeros stiprinimo, diskutuojant dėl jaunojo mokslų daktaro ateities ir Jaunosios akademijos siūlomų jaunųjų mokslininkų karjeros principų. Siekiama, kad šių principų paskelbimas nebūtų vienkartis įvykis. Principai būtų detalizuojami konkrečiais jų įgyvendinimo pavyzdžiais, kurie leistų sukurti jaunųjų mokslų daktarų karjeros gerosios praktikos rinkinį. 

Jaunoji akademija nuolat bendradarbiaus su mokslo institucijomis, siekdama viešinti gerąsias praktikas, taip pat siūlydama atskiroms mokslo institucijoms prisidėti prie tam tikrų vidinių pokyčių. Šiame procese nebūtų paneigiamas valstybės valdymo institucijų vaidmuo priimant adekvačius norminius reikalavimus ar didinant biudžeto asignavimus, susijusius su jaunųjų mokslininkų karjera. Tačiau Jaunosios akademijos nuomone, mokslo institucijų vidinės iniciatyvos yra ne mažiau svarbios nei viešojo valdymo subjektų veiksmai.

Šių metų spalio 24 d. LMA Jaunoji akademija rengia diskusiją, kurioje kartu su STRATA ir mokslo institucijų atstovais būtų aptarti Jaunosios akademijos siūlomi jaunojo mokslų daktaro karjeros principai.

Parengė dr. Donatas Murauskas

Pirmasis išvažiuojamasis LMA Jaunosios akademijos posėdis

2019 m. rugpjūčio 30 d. LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) nariai susirinko į pirmąjį išvažiuojamąjį posėdį Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute (Kauno r., Babtai). Posėdis organizuotas LMAJA narės dr. Jurgos Miliauskienės iniciatyva siekiant pradėti tradiciją giliau pažinti skirtingų mokslinių tyrimų centrų veiklą.

LMAJA nariai  supažindino su Augalų fiziologijos, Biochemijos ir technologijos laboratorijų, Sodų augalų genetikos ir biotechnologijos skyriaus technine įranga bei vykdomais naujais moksliniais projektais. Išsamių ekskursijų po šiuos Sodininkystės ir daržininkystės instituto padalinius metu LMAJA nariai gavo naujų žinių apie augalų fotofiziologiją: fotosintezės, fotomorfogenezės ir medžiagų metabolizmo valdymą, augalų švitinimo principų bei technologijų kūrimą, sužinojo, kaip tiriami, modeliuojami ir optimizuojami vaisių, uogų, daržovių bei prieskoninių augalų laikymo ir perdirbimo procesai, leidžiantys maksimaliai išsaugoti žaliavos natūralią biocheminę sudėtį, kaip vykdoma sodo augalų požymių ir savybių genetinė kontrolė ir naujų selekcijos metodų kūrimas. Posėdyje taip pat buvo aptartos naujos LMAJA veiklos perspektyvos. 2019 m. spalio mėn. LMAJA kartu su Vyriausybės strateginės analizės centru inicijuoja diskusiją dėl jaunųjų mokslininkų karjeros stiprinimo, jų akademinio statuso ir mobilumo gerinimo.

Parengė dr. Olga Mastianica-Stankevič

Jaunieji Šiaurės ir Baltijos šalių tyrėjai laikosi lyčių lygybės

2019 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos jaunosios akademijos nariai pasirašė bendrą Švedijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Estijos jaunųjų akademijų ir Latvijos jaunųjų mokslininkų asociacijos pareiškimą dėl lyčių lygybės užtikrinimo akademinėje bendruomenėje.

„Lyčių lygybė akademinėje bendruomenėje yra būtina norint užtikrinti mokslo kokybę, kurios mums reikia sprendžiant aktualias šių laikų visuomenės ir aplinkos problemas. Nors Šiaurės šalys dažnai laikomos pažangiausiosiomis sprendžiant lyčių lygybės klausimą, bet vis dar yra svarbių su lytimi susijusių iššūkių, taip pat ir akademinėje bendruomenėje. Mes manome, kad reikia specialios politikos, kuri ištaisytų iškreiptą lyčių pasiskirstymą užimant akademines aukštesnio lygio ar vadovų pareigas ir konkrečiose akademinėse srityse. Lyčių lygybės gerinimas akademinėje bendruomenėje prisidės prie didesnės tyrimų klausimų ir požiūrių įvairovės,“ – teigė Katerini Storeng, Norvegijos jaunosios akademijos pirmininkė.

Pareiškimo dėl lyčių lygybės užtikrinimo sumanymas kilo per pirmąjį jungtinį Šiaurės ir Baltijos šalių akademijų susitikimą (2019 m. kovo 19–20 d., Stokholmas), kuriame taip pat dalyvavo Lietuvos jaunosios akademijos atstovai – dr. Donatas Murauskas, dr. Olga Mastianica-Stankevič, dr. Diana Marčiulynienė. Pasirašyto pareiškimo tikslas – nustatyti iniciatyvas ir strategijas, kurios gali būti įgyvendintos gerinant lyčių lygybę akademinėje bendruomenėje. Pareiškime pateikiami prioritetiniai siūlymai visoms akademinės veiklos sritims: įsidarbinimo, mokslinių tyrimų finansavimo, tarptautinio mobilumo, mokslinės konkurencijos ir karjeros klausimais. Pareiškimas skirtas Šiaurės ir Baltijos šalių universitetams, mokslinių tyrimų ir mokslinių tyrimų finansavimo institucijoms.

Lietuvos jaunosios akademijos bendradarbiavimas su Šiaurės ir Baltijos šalių jaunosiomis akademijomis bei jaunųjų mokslininkų organizacijomis yra unikali platforma, atverianti jaunųjų tyrėjų sąveiką be sienų nustatant bendrus interesus ir problemas bei stiprinant jaunųjų tyrėjų vaidmenį platesniame Europos akademinių bendruomenių kontekste.

Pareiškimo tekstas

Parengė dr. Olga Mastianica-Stankevič 

Klausimas moksleiviams – kada galime pasitikėti informacija?

2019 m. rugpjūčio 12–16 d. įvyko pagrindinės Lietuvos moksleiviams atstovaujančios nacionalinės organizacijos – Lietuvos moksleivių sąjungos – Vasaros forumas. Renginyje LMA Jaunosios akademijos pirmininkas dr. Donatas Murauskas skaitė paskaitą moksleiviams tema „Iškreipta realybė – kada galime pasitikėti informacija?“.

Paskaitoje siekta aptarti su moksleiviais tokius šiandien aktualius klausimus kaip skaitmeninių technologijų naudojimas asmenų manipuliacijoms, informacijos pažinimo ribos, mokslu pagrįstų žinių atribojimas nuo subjektyvios nuomonės. Pagrindinis paskaitos tikslas buvo sukelti moksleiviams abejonę dėl savo nuomonės pagrįstumo ir pateikti minčių, kaip galima stiprinti gebėjimus, susijusius su informacijos vertinimu.

Prieš susitikimą buvo atlikta apklausa, kurioje moksleivių prašyta atsakyti į su jų racionalumu susijusius klausimus. Apklausa leido pažvelgti į moksleivių gebėjimą objektyviai vertinti informaciją, kritiškai žiūrėti į neargumentuotai ar emocionaliai pateikiamą informaciją. Pateiktose hipotetinėse situacijose respondentai pateikė gana racionalius atsakymus, tačiau dalis vertinimų buvo pagrįsti emocijomis. Juos galima būtų paaiškinti tokiais psichologiniais polinkiais kaip patvirtinimo šališkumas, t. y. ieškojimas informacijos, jos interpretavimas taip, kad būtų patvirtinti esami įsitikinimai ir išankstinės nuostatos. 

„Mūsų racionalumas yra gan ribotas, ypač situacijose, kai turint ribotą kiekį informacijos reikia priimti greitus sprendimus. Šiandien prieinami technologiniai sprendimai leidžia vis lengviau paveikti mūsų nuomonę“, – paskaitos metu pažymėjo Donatas Murauskas. Todėl švietimo procese reikia ugdyti moksleivių gebėjimą racionaliai mąstyti, žinoti informacijos patikimumo kriterijus ir juos taikyti, kritiškai vertinti savo nuomonę.

Viena kertinių LMA Jaunosios akademijos veiklų – mokslu pagrįstu žinių skleidimas visuomenėje, ypač didelį dėmesį skiriant moksleiviams. Todėl Jaunoji akademija laiko strateginiu tikslu užtikrinti ilgalaikį bendradarbiavimą su Lietuvos moksleivių sąjunga.

Parengė dr. Donatas Murauskas

Mokslo ir politikos sąveika – pagrindinė Europos jaunųjų akademijų suvažiavimo tema

2019 m. gegužės 17–18 d. Helsinkyje (Suomija) Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija dalyvavo Europos jaunųjų akademijų suvažiavime. Į šį jauniesiems mokslininkams reikšmingą renginį atvyko nemažai Europos jaunųjų akademijų atstovų, taip pat Globalios jaunosios akademijos (Global Young Academy), Europos jaunosios akademijos (Young Academy of Europe), Eurodoc organizacijos atstovai.

Suvažiavime ypatingas dėmesys buvo skirtas mokslininkų ir politinių sprendimų priėmėjų bendradarbiavimui, mokslo svarbai politikoje. Vienoje susitikimo diskusijų buvo keliamas mokslininko, kaip pagalbininko priimant politinius sprendimus, vaidmuo. Diskusijoje dalyvavo Suomijos mokslų akademijų tarybos generalinė sekretorė Päivi Tikka, Europos parlamento narė Sirpa Pietikäinen. Diskusijos dalyviai sutarė, kad nors mokslininkų vykdoma misija nebūtinai sutampa su politikų veiklomis, tačiau politiniai sprendimai turėtų būti papildyti kokybišku moksliniu pagrindimu.

Susitikime taip pat buvo skirta dėmesio šiuo metu plėtojamai atvirojo mokslo (angl. open science) idėjai ir jos įtakai jaunųjų mokslininkų karjerai, taip pat diskutuota dėl esamų mokslo vertinimo kriterijų tobulinimo. Kopenhagos Aalborg universiteto prof. David Budtz Pedersen pristatė atvirojo mokslo koncepcijos įtaką šiuolaikiams, individualizuotiems mokslo vertinimo kriterijams. Diskusijoje nemažai kritikos pateikta dėl ribotų, bet iki šiol didelę įtaką turinčių mokslininkų veiklos vertinimo metodų, pagrįstų mokslinę publikaciją išleidusios leidyklos ar konkretaus žurnalo statusu, bet neįvertinant konkrečios publikacijos kokybės.  

Susitikime jaunosios akademijos taip pat kalbėjo apie gerąsias praktikas vykdant įvairias mokslo politikos, mokslo populiarinimo ir kitas veiklas. Vienoje sesijų, skirtų mokslo tarpdalykiškumui skatinti, Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos pirmininkas Donatas Murauskas pristatė 2019 m. kovo mėn. Lietuvos mokslų akademijoje įvykusią tarptautinę tarpdalykinę diskusiją, skirtą technologijų etikos klausimams, kaip sėkmingą Jaunosios akademijos veiklos pavyzdį šioje srityje.

Susitikimas Helsinkyje baigtas diskusijomis apie galimą glaudesnį nacionalinių Europos jaunųjų akademijų bendradarbiavimą ateityje. Šis renginys – tai vienas pirmųjų bandymų kurti nuolatinius Europos jaunųjų akademijų susitikimus. Todėl labai svarbu, kad į tarptautinio bendradarbiavimo veiklą aktyviai įsitraukia bei atitinkamas iniciatyvas siūlo ir Lietuvos Jaunoji akademija.

Parengė dr. Donatas Murauskas

Jaunieji akademikai – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje

LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“ kartu su naujai įsteigta LMA Jaunąją akademija tęsia renginių ciklą „Jaunoji akademija visuomenei“. 2019 m. gegužės 10 d. dr. Olga Mastianica–Stankevič skaitė paskaitą „Žiedo paslaptis: arba apie 1863–1864 m. sukilimo dalyvių palaidojimus Gedimino kalne“ Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje.

Šioje paskaitoje dr. Olga Mastianica–Stankevič pristatė genealoginių ir istorinių tyrimų rezultatus apie pagrindinius 1863–1864 m. sukilimo vadus ir dalyvius. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos absolventai buvo plačiai supažindinti su 1863–1864 m. sukilimo karinio vado Zigmanto Sierakausko (1826–1863) asmeninės biografijos, diplomatinės karjeros faktais, jo parengtais buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių valdymo petrvarkymo projektais, karinių veiksmų vertinimais, Sierakausko tardymo ir teismo proceso eiga. Istorinis pasakojimas apie sukilimo karinio vado Sierakausko pildytas ištraukomis iš 1863–1864 m. sukilimo dalyvių parodymų tardymo metu, Rusijos imperijos valdžios pareigūnų ir Sierakausko žmonos Apolonijos atsiminimų, plačiai naudota archyvinė ir ikonografinė medžiaga saugoma Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos atminties institucijose.

Pirmasis Baltijos jaunųjų akademijų forumas

2019 m. gegužės 3 d. Lietuvos mokslų akademijoje pirmą kartą įvyko Baltijos valstybių jauniesiems mokslininkams atstovaujančių organizacijų susitikimas. Susitikime dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos nariai, Estijos Jaunosios akademijos ir Latvijos jaunųjų mokslininkų sąjungos atstovai. Jaunųjų akademijų forumas vyko Lietuvos mokslų akademijoje organizuojamos XVI Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencijos „Genai: nuo praeities į ateitį“ metu.

Forume trijų jaunųjų mokslininkų organizacijų atstovai aptarė vykdomas mokslo politikos, jaunųjų mokslininkų atstovavimo ir mokslo populiarinimo veiklas, planus bei patirtis. Latvijos jaunųjų mokslininkų sąjungos atstovė Inese Čakstiņa ne tik pristatė Latvijos jaunųjų mokslininkų sąjungos veiklą, bet ir aptarė Latvijoje vykdomą kompleksinį projektą, kuriuo siekiama didinti mokslinių tyrimų finansavimą. Estijos Jaunosios akademijos narė Tuul Sepp pristatė mokslo svarbą pabrėžiančių straipsnių seriją Estijos spaudoje kaip sėkmingą Jaunosios akademijos vykdomų veiklų pavyzdį. Tiek Latvijos, tiek Estijos atstovės daug dėmesio skyrė bendradarbiavimo su mokslo politikos sprendimų priėmėjais patirčiai, įskaitant valstybės institucijų atstovus ir politikus.

Baltijos jaunuosius mokslininkus vienijančių organizacijų atstovai pabrėžė būtinybę siekti glaudesnio bendradarbiavimo ir keičiantis gerosiomis praktikomis, ir siekiant stiprinti jaunųjų mokslininkų pozicijas visose Baltijos šalyse. „Šis renginys mums leido ne tik pasidalyti įžvalgomis, iš aktyvių Baltijos kolegių išgirsti apie patirtį įgyvendinant mums aktualias veiklas, bet ir tapo pirmuoju žingsniu link Baltijos valstybes apimančios vieningos pozicijos dėl jaunųjų mokslininkų statuso formavimo“, – pabrėžė LMA Jaunosios akademijos pirmininkas Donatas Murauskas.

Parengė dr. Donatas Murauskas

Žr. nuotraukas 

Baltijos valstybių jaunųjų akademijų forumas 

2019 m. gegužės 3 d. 11 val. Lietuvos mokslų akademijoje pirmą kartą vyks Baltijos valstybių jauniesiems mokslininkams atstovaujančių organizacijų susitikimas. Dalyvaus Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos nariai, Estijos mokslų akademijos Jaunosios akademijos bei Latvijos jaunųjų mokslininkų sąjungos atstovai. Jaunųjų akademijų forumas vyks Lietuvos mokslų akademijoje organizuojamos XVI Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencijos „Genai: nuo praeities į ateitį“ metu.

Susitikime bus aptartos mokslo politikos, mokslo populiarinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklos ir galimybės. Neseniai sukurtai Lietuvos mokslų akademijos Jaunajai akademijai (LMAJA) šis susitikimas leis ne tik išgirsti kolegų iš Estijos ir Latvijos patirtį, bet ir padiskutuoti dėl šiuo metu LMAJA atliekamų darbų. Tikimasi, kad toks susitikimas ne tik leis Baltijos valstybių jaunųjų mokslininkų organizacijoms pasidalyti vertingomis įžvalgomis, bet ir sustiprins jų tarpusavio ryšius, leisiančius koordinuoti bendrą jaunųjų mokslininkų veiklą Baltijos valstybėse.

Technologijų proveržis: teisinė aplinka ir etikos klausimai

Ketvirtosios pramonės revoliucijos nulemtas technologinis proveržis atskleidžia poreikį kurti subalansuotą teisinę aplinką, ieškoti visuomenėje atramą turinčių etinių standartų, leisiančių apsaugoti galutinius vartotojus ir visuomenę nuo per daug rizikingų sprendimų plėtojant technologijas. Etikos klausimai yra vis svarbesni šiandien, kai socialinė tvarka nespėja paskui technologinę pažangą. Šiuo metu aiškiai apibrėžiamos nanotechnologijų, biologijos, informacinių technologijų ir kognityvinių mokslų sąveikos lemiamos rizikos, susijusios su galimybe pakeisti žmogaus sandarą ar asmenybę.Ypatinga etikos svarba technologijų vystymosi kontekste paskatino 2019 m. kovo 26 d. Lietuvos mokslų akademijoje surengti tarptautinę diskusiją „Technologijų plėtra ir etikos aspektai“, kurioje buvo gvildenami nelengvi technologijų etikos klausimai. Kaip nustatyti tinkamą metodologinę prieigą prie etinių problemų sprendimo technologijų vystymo metu? Ar galima identifikuoti universalias vertybes, padėsiančias išspręsti mokslo ir technologijų etikos klausimus? Koks teisės ir valstybės institucijų vaidmuo ir praktinės galimybės sprendžiant etines dilemas šiuo mokslo pažangos intensyviuoju laikotarpiu?

Diskusiją organizavo LMA Jaunoji akademija, bendradarbiaudama su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto moksline grupe „Žmogaus teisės ir technologijos“. Diskusijai vadovavęs LMA Jaunosios akademijos pirmininkas dr. Donatas Murauskas pabrėžė etikos svarbą atliekant mokslinius tyrimus ir plėtojant technologijas: „Mokslas turi vystytis, remdamasis pripažintais vertybiniais standartais, o naujų technologijų vystymas neturi būti pagrįstas vien ekonomine logika“. Diskusija buvo organizuota siekiant inicijuoti platesnį įvairių sričių ir krypčių mokslo atstovų, tarp jų ir filosofų, bioetikos ekspertų įsitraukimą sprendžiant technologijų etikos klausimus. 

Diskusijoje dalyvavusi Gento universiteto Teisės fakulteto profesorė Eva Lievens pažymėjo, kad besivystančių technologijų nespėjama teisiškai sureguliuoti. Tarptautinės teisės ekspertas Mykolo Romerio universiteto profesorius Justinas Žilinskas pasisakė už minimalių tarptautinių etinių standartų, kuriais reguliuojamas technologijų taikymas, priėmimą.

Vertinant valstybės institucijų pajėgumus užtikrinti etinių standartų laikymąsi aptartas bioetinę priežiūrą vykdančių subjektų vaidmuo ir galimybės. Čia aktualiomis įžvalgomis pasidalijo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentai Gvidas Urbonas ir Eimantas Peičius, atkreipę dėmesį į vystytiną biomedicininių tyrimų etikos kontrolės efektyvumą. Kartu bioetikos ekspertai akcentavo skirtingų mokslo sričių specialistų kalbėjimo ir susikalbėjimo bioetikos klausimais svarbą. Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybai atstovavęs vyriausias specialistas Regimantas Juras pabrėžė, kad akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba daugiau koncentruojasi į profesinės etikos standartus, o mokslo etikos klausimams spręsti būtina mokslininkų ir visuomenės komunikacija.

Diskusijos metu taip pat nagrinėta, kaip filosofijos mokslas gali padėti užtikrinti teisinę tvarką, pavyzdžiui, pateikiant universaliuosius vertybinius standartus.  Šiais klausimais itin aktyviai diskutavo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto atstovai – filosofai Jonas Čiurlionis ir Vilius Dranseika. Buvo atkreiptas dėmesys į žmonių etinio ugdymo svarbą. Kalbėdami apie filosofų pagalbą teisininkams, abu pripažino, kad filosofija teisininkams gali būti naudinga, nes gali padėti geriau suvokti dalykų esmę, be to, nemažai filosofinių nuostatų tiesiogiai susijusios su teisine praktika. 

Diskusijoje taip pat aktyviai dalyvavo ir kiti svečiai, tarp jų Briuselio laisvojo universiteto profesorius Joseph Tanega ir Lodzės universiteto docentė Joanna Kulesza. Tikimasi, kad šioje diskusijoje išsakytos mintys bus geras pagrindas tolesniems aktualiems pokalbiams technologijų etikos klausimais.

Parengė dr. Donatas Murauskas

Žr. nuotraukas 

Europos mokslo politika – taip pat ir jaunųjų mokslininkų rankose

Kokią vietą sprendžiant mokslo politikos klausimus turi užimti jaunieji mokslininkai? Kaip užtikrinti kuo didesnį mokslu pagrįstų žinių prieinamumą visuomenėje? Ar akademiniame pasaulyje pasiekta lyčių lygybė? Šie ir kiti itin aktualūs klausimai buvo aptariami 2019 m. kovo 19–20 d. vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų susitikime, vykusiame Stokholme (Švedija).

Karališkojoje Švedijos mokslų akademijoje pirmą kartą Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų atstovai susirinko į bendrą susitikimą. Susitikimo tikslas – gilinti tarpusavio bendradarbiavimą ir stiprinti jaunųjų mokslininkų vaidmenį Europos mokslo politikos kontekste. „Mes kaip jauni mokslininkai turime imtis pagrindinio ir konstruktyvaus vaidmens sprendžiant aktualias Europos mokslo politikos problemas“, atidarant susitikimą akcentavo Švedijos jaunosios akademijos pirmininkė Maria Tenje. Tarp svarbiausių Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų atstovų susitikimo metu nagrinėtų klausimų – mokslinis informavimas ir lyčių lygybė akademinėje bendruomenėje.

Šiame susitikime dalyvavo Jaunųjų akademijų atstovai iš Danijos, Estijos, Suomijos, Norvegijos, Švedijos, taip pat Latvijos ir Islandijos jaunųjų mokslininkų organizacijų ir Globalios jaunosios akademijos (Global Young Academy) nariai. Jaunajai akademijai susitikime atstovavo nariai Donatas Murauskas, Olga Mastianica-Stankevič ir Diana Marčiulynienė.

Kiekviena iš jauniesiems mokslininkams atstovaujančių organizacijų pristatė savo veiklą. „Savo veiklą ketiname kreipti trimis pagrindinėmis kryptimis: jaunųjų mokslininkų interesai, Lietuvos mokslo politikos iššūkiai ir mokslu pagrįstų žinių plėtra visuomenėje“, pristatymo metu pažymėjo Lietuvos Jaunosios akademijos veiklą pristatęs pirmininkas Donatas Murauskas. Nurodytos veiklos kryptys buvo plačiai diskutuotos su kitų jaunųjų akademijų, turinčių didesnę veiklos patirtį, nariais. Susitikimo metu nuspręsta vykdyti aktyvų bendradarbiavimą, dalintis gerąja patirtimi, naujomis idėjomis apie Jaunųjų akademijų veiklą, formuoti informacinį tinklą, kuris palengvintų bendrų mokslinių tyrimų iniciavimą bei vykdymą. 

Susitikimo metu daug dėmesio buvo skirta opiam lyčių lygybės akademinėje veikloje klausimui, įvairiems diskriminacijos atvejams aptarti. „Lyčių lygybė yra ne tik sąžiningumo klausimas, bet ir galinga geresnės mokslinės kokybės priemonė, skatinanti mokslo pažangą“ – susitikimo metu akcentavo Šiaurės šalių kompetencijos centro „NordFit“ atstovė Tiina Suopajärvi. Nors lyčių lygybės klausimai yra itin specifiniai, o kylantys iššūkiai skiriasi kiekvienos valstybėje, jaunųjų akademijų nariai pritarė būtinybei skatinti kuo didesnę lygybę akademinėje veikloje, kovoti su įvairių formų diskriminacija, pasireiškiančia siekiant sėkmingos mokslinės karjeros.

Parengė dr. Donatas Murauskas, dr. Olga Mastianica–Stankevič

Pirmasis LMA Jaunosios akademijos posėdis

2019 m. sausio 10 d. įvyko pirmasis Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos posėdis. Jaunosios akademijos pirmininku išrinktas dr. Donatas Murauskas (Vilniaus universiteto Teisės fakultetas), sekretore – dr. Olga Mastianica-Stankevič (Lietuvos istorijos institutas).

Posėdyje svarstyti Jaunosios akademijos veiklos planai, pasikeista preliminariomis įžvalgomis mokslo politikos, mokslo populiarinimo ir tarptautinio bendradarbiavimo klausimais, suformuotos veiklos gairės. Nuspręsta rinkti duomenis apie jaunųjų mokslininkų (įskaitant ir doktorantų) statusą, išsiaiškinti, kokios problemos kyla siekiant mokslinės karjeros, suformuoti Jaunosios akademijos poziciją šiais klausimais. Nuspręsta apžvelgti Lietuvos mokslininkų ir tyrėjų vedamų mokymų moksleiviams mastą, įvertinti mokslo žinių sklaidą ir pasiekiamumą. Jaunosios akademijos nariai numato bendradarbiauti su kitomis Lietuvos ir užsienio valstybių (Latvijos, Estijos ir kt.) jaunųjų mokslininkų interesams atstovaujančiomis organizacijomis.

Parengė dr. Donatas Murauskas, dr. Olga Mastianica-Stankevič

Žr. nuotraukas