2019 metai

2019 m. gruodžio 17 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
2019 m. gruodžio 17 d. įvyko iškilmingas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas. LMA prezidentas Jūras Banys apžvelgė besibaigiančių metų rezultatus ir įvairiapusę akademikų bei pačios Akademijos veiklą. Pasidžiaugta, kad 2019-aisiais organizuota daugiau kaip 170 renginių, vykdyti trys Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai, aktyviai bendradarbiauta su regionais. Tarp kitų veiklų akcentuota, kad LMA prezidentas dalyvavo Visos Europos akademijų asociacijos (ALLEA) renginyje, kuriame buvo kalbama apie mokslo akademijų vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje, o CERN’e atsiskaityta apie Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimą su šiuo tarptautiniu mokslo centru. Per metus akademikų gretas papildė vienuolika naujų narių ir vienas užsienio narys. Pastaruoju tapo Nobelio premijos laureatas Žeraras Muru (Gérard Albert Mourou). Na, o kitąmet Lietuvos paštas turėtų išleisti specialų pašto ženklą, skirtą žymaus Lietuvos matematiko, akademiko Jono Kubiliaus šimtosioms gimimo metinėms.
LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai tradiciškai pasveikino Akademijos narius – jubiliatus. Sveikinimo adresas įteiktas akad. Gintariui Kaklauskui, LMA prezidiumo padėka – akad. Algirdui Sliesaravičiui; LMA atminimo medalis ir pažymėjimas bei sveikinimo adresas – akad. Ramučiui Petrui Bansevičiui, LMA atminimo medaliai ir pažymėjimai: akademikams Vygantui Paulauskui, Vytautui Basiui, Veronikai Vasiliauskienei, Viktorijai Daujotytei-Pakerienei ir Juozui Kuliui. Pažymėtos ir netektys – tylos minute buvo pagerbtas akademiko, branduolinės saugos ir technologijų rizikos analizės mokslinės mokyklos Lietuvoje kūrėjo Eugenijaus Ušpuro ir LMA užsienio nario, buvusio Latvijos MA prezidento, vėliau – jos senato pirmininko, chemiko Janio Stradinio (Jānis Stradiņš) atminimas.
Pranešimą apie verslo ir mokslo bendradarbiavimo potencialą skaitė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. Jis akcentavo, kad verslui rūpi švietimo situacija, nes Lietuvai siekiant konkuruoti globaliame ir itin konkurencingame pasaulyje, būtina kurti didesnės pridėtinės vertės produkciją. Ypač atsižvelgiant į tai, kad iki 2025 metų iš darbo rinkos mūsų šalyje pasitrauks apie 180 000 žmonių. Situaciją ekonomikoje jau dabar iš esmės keičia nauja, ketvirtoji pramonės revoliucija, pagrįsta informacinėmis technologijomis, dirbtinio intelekto sistemomis. Kinta verslo modeliai ir didžiųjų IT įmonių kapitalizacija dešimtis kartų lenkia tradicinių pramonės sričių rinkos vertę. Į tai jau reaguoja ir Europos Sąjunga, kuri naujoje finansavimo perspektyvoje, vadinamoje „Horizon Europe“, ketina didinti lėšas inovacijoms skatinti ir kurti. Deja, kol kas Lietuvoje dominuoja žemos pridėtinės vertės produkcija, o aukštųjų technologijų produkcijos dalis tesudaro 15 proc.  Menkas ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros sistemos efektyvumas (30 proc. ES vidurkio). R. Dargio manymu, verslininkams ir mokslininkams reikia aktyviau bendrauti, organizuoti daugiau jungtinių verslo ir mokslo konferencijų. Pramonininkai norėtų geriau suprasti, kuo gyvena mokslas, kokias idėjas plėtoja. Galbūt taip pavyktų efektyviau naudoti turimus išteklius, investuoti į dirbtinio intelekto sistemas sekant „Skaitmeninės Europos“ pavyzdžiu ir pan.
Iškilmingame susirinkime buvo pagerbti 2019 m. Kauno miesto mokslo premijos laureatai. Pretendentų vertinimo komisijos pirmininkas akad. Gintautas Žintelis perskaitė posėdžio protokolą. Premijomis įvertinti Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Gintautas Mažeikis už ilgametę aktyvią ir reikšmingą mokslinę veiklą atliekant simbolinio mąstymo tyrimus kritinės teorijos požiūriu ir Kauno technologijos universiteto profesorius akad. Jurgis Kazimieras Staniškis už ilgametę aktyvią mokslinę veiklą ir aukščiausius mokslo pasiekimus vystant tarpsritinius darnios pramonės plėtros tyrimus, už Lietuvos ir Kauno miesto vardo garsinimą pasaulyje. Diplomus laureatams teikė Kauno m. savivaldybės mero patarėjas Simonas Kairys, o sveikino LMA prezidentas J. Banys ir viceprezidentas Zenonas Dabkevičius.
Savo kalboje pirmasis laureatas priminė kritinės teorijos kūrėjus ir jos istoriją. Susiedamas kalbą su R. Dargio pranešimu, prof. G. Mažeikis akcentavo, kad jo tyrimų sritis – simbolinis mąstymas – yra labai svarbi kompetencija, padedanti mokslininkams įsilieti į tarptautines mokslinių tyrimų programas, dalyvauti aštrioje konkurencinėje kovoje su kolegomis iš kitų šalių ir, argumentų dėka užsitarnavus pripažinimą, tapti projektų lyderiais. Laureato manymu, tokių sugebėjimų, komunikavimo įgūdžių trūkumas, ypač ministerijų lygmeniu, dažniausiai ir pakiša koją Lietuvos mokslininkų grupėms, pretenduojančioms tapti „Horizon Europe“ projektų lyderiais.Antrasis laureatas akad. J. K. Staniškis taip pat neapsiribojo tik padėka. Pranešime „Darnus vystymasis: lokalūs ir globalūs sprendimai“ jis papasakojo apie neseniai kartu su kitais keturiolika nepriklausomų pasaulio mokslininkų parengtą ataskaitą Jungtinių Tautų užsakymu „The Future is Now“ („Ateitis yra dabar“), kurioje siekiama nubrėžti tolesnes pasaulio vystymosi gaires. Joje akcentuojama, kad žmonijai teks įveikti nemažai grėsmių siekiant išlikti. Būtina keisti požiūrį į daugelį vyksmų, ypač ekonomiką. Būtina iš naujo „išrasti“ pramonę (nauja jos forma galėtų tapti žiedinė ekonomika), vertinti vartotoją ne kaip racionalų homo economicus, bet kaip iracionalų subjektą (taigi, remtis elgsenos ekonomikos įžvalgomis) ir suvokti tarpsritinio mokslo perspektyvas bei potencialą. Laureato manymu, daugelio šiuo metu planetą užgriuvusių problemų priežastis – užmirštos žmogiškosios vertybės, kurias tiesiog būtina atgaivinti. J. K. Staniškis palinkėjo visiems susirinkusiems daugiau globalaus suvokimo, etikos, moralės, empatijos ir bendradarbiavimo.
Kauno m. mero patarėjas S. Kairys sveikinimo kalbą pradėjo pastebėdamas, kad šioje salėje jaučiąs tvyrantį aštrų protą ir intelektą. Jis pasidžiaugė, kad yra sukurta tokia puiki Kauno mokslininkų įvertinimo tradicija. S. Kairio manymu, mokslininkai ir be premijų supranta savo gebėjimus ir atliktų darbų vertę. Kol kas labiau trūksta visuomenės, savivaldybės suvokimo, kokia svarbi ši veikla šalies ar miesto pažangai. Baigdamas linkėjo, kad keistųsi požiūris į mokslą.
Praėjusiais metais LMA narių visuotiniame susirinkime buvo įteikti pažymėjimai pirmiesiems dešimčiai Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) narių. Šįkart jiems LMA prezidentas ir LMA viceprezidentas įteikė LMAJA nario ženklus. Po to LMA prezidentas J. Banys pakvietė LMA viceprezidentą Z. Dabkevičių paskelbti ir pristatyti 2019  m. lapkritį ketverių metų kadencijai išrinktus naujus LMAJA narius. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje jais tapo dr. Tomas Petreikis ir dr. Vytautas Rinkevičius; Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje – dr. Aldona Balčiūnaitė ir dr. Jevgenij Chmeliov; Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje – dr. Giedrius Gasiūnas ir dr. Jurgita Skiecevičienė; Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje – dr. Rita Armonienė ir dr. Aleksandr Novoslavskij; Technikos mokslų skyriuje – dr. Remigijus Paulavičius ir dr. Gediminas Stankūnas.
Iškilmingą LMA narių visuotinį susirinkimą baigė kalėdinė muzikinė programa, kurią atliko vokalinis instrumentinis duetas: Nijolė Kniukštaitė-Vaičiulienė (sopranas) ir Linas Dužinskas (fortepijonas).
Parengė  dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyr. specialistas ryšiams su visuomene

2019 m. spalio 1 d. LMA narių visuotinis susirinkimas
Renginio pradžioje LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai pasveikino jubiliatus, įteikdami jiems sveikinimo adresus ir LMA atminimo medalius. Pasveikinti akademikai Edmundas Kazimieras Zavadskas (75), Valdas Stanislovas Laurinavičius (70), Antanas Buračas (80), Mifodijus Sapagovas (80) ir Marijus Arvydas Šliogeris (75).
LMA prezidentas Jūras Banys jubiliejaus proga pasveikino viceprezidentą Zenoną Dabkevičių. Prezidentas, tęsdamas susirinkimą, apžvelgė svarbiausius įvykius nuo praėjusio LMA narių visuotinio susirinkimo. Tarp reikšmingiausių buvo paminėta LMA organizuota XVI Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencija „Genai: nuo praeities į ateitį“, skirta biomedicinos mokslų tendencijoms. LMA prezidentas ir viceprezidentas gegužės mėn. taip pat dalyvavo Visos Europos mokslų akademijų federacijos (ALLEA) generalinėje asamblėjoje, kur buvo akcentuojamas mokslininkų vaidmuo šviečiant visuomenę ir kovojant su melagienomis. Kitas svarbus įvykis – balandžio 25 d. Lietuvos mokslų akademijos, Vilniaus universiteto ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro 2019 m. organizuotos konferencijos-diskusijos „Genomo redagavimas: galimybės ir iššūkiai“ dalyvių priimta rezoliucija „Dėl genomo redagavimo metodų naudojimo teisinio reguliavimo“, kurioje siūloma skirtingai reglamentuoti genetinio modifikavimo ir genų redagavimo metodais patobulintus organizmus.
Vėliau LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius paskelbė, kad LMA prezidiumas, remdamasis 2019 m. konkurso rezultatais, paskyrė penkiolika Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų stipendijų. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse jas gavo dr. Tomas Baranauskas, dr. Neringa Dambrauskaitė, dr. Laura Gudelytė ir dr. Daiva Tamulevičienė. Fizinių, biomedicinos, technologijos ir žemės ūkio mokslų srityse įvertinti dr. Andrius Gelžinis, dr. Dalius Gudeika, dr. Živilė Jurgelėnė, dr. Rokas Kondrotas, dr. Klimentas Olechnovič, dr. Andrius Petrėnas, dr. Sigita Ramonaitė, dr. Andrius Remeikis, dr. Milda Stankevičiūtė, dr. Asta Tamulevičienė, dr. Povilas Žemaitis. Stipendijos pažymėjimus iškilmingai įteikė LMA prezidentas Jūras Banys.
LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) pirmininkas dr. Donatas Murauskas, prieš išvykdamas mokslinei stažuotei į JAV, pateikė LMAJA metų veiklos ir būsimų planų apžvalgą. Jis pabrėžė, kad LMA Jaunosios akademijos veikla buvo formuojama mokantis iš užsienio kolegų. Tam ypač pravertė dalyvavimas keliose konferencijose užsienyje, tarp jų ir Europos jaunųjų akademijų suvažiavimą Helsinkyje. LMAJA ir pati organizavo Baltijos jaunųjų akademijų forumą. LMA Jaunoji akademija ir toliau kelia sau ambicingus tikslus: ji siekia aktyviai dalyvauti mokslo politikoje, tapti svarbiausia jauniesiems mokslininkams atstovaujančia organizacija šalyje, taip pat populiarinti mokslą. D. Murauskas sakė tikįs, kad LMAJA padės plėtoti jaunųjų mokslininkų ir akademikų bendradarbiavimą ir pakvietė savo jaunuosius kolegas aktyviai dalyvauti organizacijos veikloje.
Kitas darbotvarkės klausimas – LMA užsienio narių rinkimai. LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas Domas Kaunas pristatė kandidatą į LMA užsienio narius prof. Reiną Raudą (Rein Raud). Šis estų rašytojas, kultūrologas, filosofas ir poliglotas yra daugiau kaip dešimties monografijų ir studijų autorius. Daug metų aktyviai dalyvauja Lietuvos kultūriniame gyvenime, skaito paskaitas „Santaros–Šviesos“ suvažiavimuose, plėtoja Lietuvoje vykdomas studijas. Be kitų svarių įvairių šalių apdovanojimų, prof. R. Raudui įteiktas Ordino „Už nupelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius, jam suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.
LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas Vaidutis Kučinskas, pristatydamas kandidatą į LMA užsienio narius prof. Tarmą Somerę (Tarmo Soomere), paminėjo, kad šis okeanologas, krantų inžinerijos specialistas ką tik antrą kartą išrinktas Estijos mokslų akademijos prezidentu. Jis taip pat yra Latvijos MA užsienio narys, aktyviai dalyvauja Klaipėdos universiteto mokslinėje ir pedagoginėje veikloje, 2013 m. yra pelnęs Baltijos mokslų akademijų medalį. Taigi, abu kandidatai glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos mokslo institucijomis ir yra verti tapti LMA užsienio nariais.
Susirinkimo dalyvius supažindinus su kandidatais, buvo balsuojama dėl jų pavardžių įrašymo į slapto balsavimo biuletenį LMA užsienio nariams rinkti. Sudaryta balsų skaičiavimo komisija, kurią pasiūlė LMA mokslų skyrių pirmininkai. Įvyko balsavimas. Skaičiuojant balsus, visuotinio susirinkimo dalyviams pranešimą „Kriptovaliutos ir jų perspektyvos finansų sistemoje“ perskaitė Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Investicinių paslaugų priežiūros skyriaus viršininkas Audrius Šilgalis. Jis paaiškino, kuo virtualios valiutos skiriasi nuo tradicinių. Nors tokios valiutos kaip bitkoinas yra labai rizikinga investicija, tačiau blokų grandinių (blockchain) technologija, kuria jos pagrįstos, yra pažangi, saugi ir gali būti pritaikoma verslo, finansų, medicinos bei kitose srityse. Vystosi ir technologijos, ir pačios valiutos. Pavyzdžiui, neseniai atsirado stabiliosios kriptovaliutos (susietos su tradicinėmis). Kita vertus, kompanija „Facebook“ paskelbė ketinanti sukurti savo kriptovaliutą, pavadintą „Libra“. Tai liudija, kad tradicinė finansinių atsiskaitymų sistema jau subrendo pokyčiams. Pavyzdžiui, blokų grandinių technologija galėtų gerokai pagreitinti ir atpiginti pinigų pervedimus. Todėl Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja procese, kurdamas inovatyvius sprendimus. Ketinama išleisti virtualią monetą, vadinamą „LBcoin“. Negana to, Lietuvos bankas įkūrė vadinamą „blockchain“ technologijos „smėlio dėžę”, kurioje banko ir „blockchain“ platfomos tiekėjų ekspertai padeda finansų technologijų įmonėms kurti ir bandyti šia technologija pagrįstus sprendimus. Atrodo, kad ne tik bankams, bet ir mums visiems teks ruoštis esminiams pokyčiams.
Išklausius pranešimą, Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas akad. Jurgis Staniškis paskelbė balsavimo rezultatus – prof. Reinas Raudas ir prof. Tarmas Somerė išrinkti LMA užsienio nariais. Atviru balsavimu patvirtinus balsų skaičiavimo komisijos protokolą, priimtas LMA narių visuotinio susirinkimo nutarimas dėl LMA užsienio narių išrinkimo.
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas

2019 m. balandžio 16 d. ataskaitinis LMA narių visuotinis susirinkimas
Balandžio 16 d. įvyko ataskaitinis LMA narių visuotinis susirinkimas. LMA prezidentas Jūras Banys, pradėdamas sesiją, pristatė svečius: švietimo, mokslo ir sporto viceministrą Valdemarą Razumą, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininką Audrį Antanaitį ir Programų skyriaus vedėją dr. Viliją Ragaišienę.
Tylos minute buvo pagerbtas kovo 1 d. mirusio LMA užsienio nario prof. Žoreso Alfiorovo (Žores Alferov) atminimas.
Už nuopelnus bioelektrochemijos mokslui Teodoro Grotuso medalį akad. Valdui Stanislovui Laurinavičiui įteikė T. Grotuso fondo valdybos pirmininko pavaduotojas akad. Rimantas Ramanauskas.
LMA nario ženklai ir pažymėjimai įteikti neseniai išrinktiems akademikams: Audriui Beinoriui (filosofija), Egidijui Aleksandravičiui (istorija), Audriui Dubiečiui (fizika), Vidmantui Gulbinui (fizika), Gediminui Juzeliūnui (fizika), Jūratei Kriaučiūnienei (fizinė geografija), Žydrei Kadžiulienei (agroekologija), Gediminui Staugaičiui (agronomija), Egidijui Šarauskiui (žemės ūkio ir aplinkos inžinerija), Rimantui Barauskui (informatika ir elektronika), Arvaidui Galdikui (medžiagų inžinerija).
Toliau buvo įteikti 2018 m. LMA vardinės premijos laureato diplomai.   Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, remdamasis 2018 m. konkursų rezultatais, paskyrė keturias vardines Lietuvos mokslų akademijos premijas. Justino Marcinkevičiaus (literatūrologija) premija skirta rašytojui, eseistui, literatūros kritikui Eimučiui Valentinui Sventickui už lietuvių poezijos, jos socialinių ir estetinių turinių tyrimus, už kūrybingą leidybinę literatūros tekstologiją. E. V. Sventickas, dėkodamas pažymėjo esąs greta akademinės terpės, bet buvo ekspertų, pamačiusių ir įvertinusių jo veiklą, ir tai jam yra svarbu. Pamalonintas, kad Just. Marcinkevičiaus premiją gauna pirmasis, kaip prizinę vietą, pakvietė visus dar tą patį vakarą skirti keletą minučių atsiversti ir paskaityti Poeto knygą, o kas nespės, teprisimena dvi eilutes: „Pasaulis – už mus. / Prieš mus – tik mes patys“.
Povilo Brazdžiūno (eksperimentinė fizika) premiją pelnė prof. habil. dr. Arūnas Krotkus už darbų ciklą „Ultrasparčiosios optoelektronikos medžiagos ir prietaisai“. Akademikas, padėkojęs pagal Oskarų teikimo ceremonijos protokolą, džiaugėsi, kad baigė tą pačią mokyklą kaip ir akad. P. Brazdžiūnas (buv. Panevėžio realinę ir 1-ąją vidurinę, dab. Juozo Balčikonio gimnaziją) išreikšdamas viltį, kad nebus pirmas ir paskutinis joje mokęsis akad. P. Brazdžiūno premijos laureatas.
Jono Kubiliaus (matematika) premija įteikta prof. habil. dr. Vygantui Paulauskui ir prof. habil. dr. Donatui Surgailiui už darbų ciklą „Darbai iš atsitiktinių procesų teorijos“. Kalbėjęs akad. V. Paulauskas pabrėžė, kad premija labai svarbi Lietuvos matematikams.
Tado Ivanausko (gamtosauga) premija skirta dr. Ilonai Jukonienei už darbų ciklą „Briologiniai archyvai – Lietuvos mokslo ir gamtos istorijos paveldas“. Laureatė kalbėjo, kad gamtosaugos problemos XXI a. yra labai aktualios ir T. Ivanausko paveldą šioje srityje būtina sieti su šių dienų darbais.
VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis įteikė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kasmetinį apdovanojimą už taisyklingą ir stilingą mokslinio darbo kalbą, džiaugėsi dėmesiu lietuvių kalbai, kuris juntamas susitikus LMA, dėkojo už nuoširdų ir puikų bendradarbiavimą su VLKK.. VLKK apdovanojimu įvertintas taisyklingiausia ir stilingiausia kalba parašytas LMA jaunųjų mokslininkų ir doktorantų konkursui teiktas– dr. Žydrūno Vičinsko mokslinis darbas „Mato Pretorijaus veikalo „Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne“ verifikacija lietuvių mitologijos kontekste“ (Klaipėdos universitetas).
LMA prezidentas J. Banys pristatė Lietuvos mokslų akademijos 2018 m. veiklos ataskaitą, 2018 m. pajamų ir išlaidų sąmatą, 2019 m. sąmatos projektą. Viceprezidentas Zenonas Dabkevičius pažymėjo, kad atnaujintas LMA interneto svetainės turinys ir Akademija bus labiau matoma visuomenei.
Toliau vyko ataskaitos aptarimas. Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narė akad. Jūratė Sprindytė pasiūlė, kad LMA mokslų skyriai daugiau bendrautų tarpusavyje ir pasidžiaugė turtinga ir turininga savo skyriaus narių veikla – per metus išleista 16 knygų. „Knyga išlieka, ji svarbi mūsų kultūros paveldui, nes skatina žmogaus mentaliteto pokyčius“, – pažymėjo akademikė. Technikos mokslų skyriaus narys akad. Rymantas Jonas Kažys palinkėjo atstatyti ryšius su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, pabrėžė fundamentinių ir taikomųjų mokslų neatsiejamumą ir siūlė vertinant institucijų ir asmenų mokslinę veiklą labiau kliautis laimėtais Europos projektais, jų rezultatais ir skirti dvi Lietuvos mokslo premijas technologijos mokslų srityje. Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus narys akad. Benediktas Juodka siūlė LMA tarptautinį mokslinį bendradarbiavimą vykdyti pagal NB8 formulę – 3 Baltijos ir 5 Šiaurės šalys, – kaip buvo daroma anksčiau, jam būnant LMA prezidentu, ką teko jam daryti būnant LR Seimo nariu ir ką iki šiol taiko politikai.
Buvo priimti nutarimai ir patvirtinta 2018 metų LMA veiklos ataskaita bei metinės pajamų ir išlaidų sąmatos, taip pat 2019 metų LMA pajamų ir išlaidų sąmata.
Susirinkimą tęsė LMA Aukštųjų mokyklų studentų bei Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkursų nugalėtojų apdovanojimo iškilmės. Diplomus ir pagyrimo raštus įteikė LMA prezidentas J. Banys kartu su švietimo, mokslo ir sporto viceministru V. Razumu. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas, remdamasis 2018 m. konkurso rezultatais, paskyrė keturiolika premijų aukštųjų mokyklų studentams už geriausius mokslinius darbus  ir šešis pagyrimo raštus, taip pat vienuolika premijų jauniesiems mokslininkams ir doktorantams, mokslinių darbų konkurso nugalėtojams, bei septynis pagyrimo raštus.
Bendru sutarimu buvo patvirtinti LMA viceprezidento Z. Dabkevičiaus pristatyti LMA Jaunosios akademijos nuostatų papildymai.
Renginio pabaigoje Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas perskaitė pranešimą apie Lietuvos mokslo būklę ir iššūkius. Nuo 2010 metų Lietuva inovacijas diegė sparčiau nei Latvija ar Estija. Tą liudija penki sukurti slėniai – didžiausia tyrimų infrastruktūra Baltijos šalyse. Tačiau yra problemų įveiklinant atviros prieigos centrus, reiktų persvarstyti sumaniosios specializacijos prioritetus, didinti mokslininkų ir tyrėjų atlyginimus. Pranešėjas sulaukė klausimų apie aukštųjų mokyklų jungimą, santykius su MOSTA, Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
LMA visuotinio susirinkimo metu salėje buvo eksponuota Technikos mokslų skyriaus nario akad. Eugenijaus Ušpuro filatelinė kolekcija, renkama nuo 1994 metų, ir gausi geležinkelio pašto tarnybos 1861–1949 m. artefaktų. Branduolinės energetikos specialistas ir kolekcininkas akad. E. Ušpuras, pristatydamas eksponatus, citavo Nilsą Borą: „Pasaulyje yra du prasmingi dalykai: branduolinė fizika ir filatelija“.
LMA Organizacinio skyriaus informacija

2019 m. vasario 12 d. LMA narių visuotinis susirinkimas
Išrinkti nauji LMA nariai
2019 m. vasario 12 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas. Renginio pradžioje LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai pasveikino jubiliatus: akademikus Vilmantę Borutaitę – 60 metų ir Leoną Valkūną – 70 metų proga, taip pat įteikė LMA prezidento padėką LMA vyr. referentei Lydai Milošienei.
LMA Teodoro Grotuso fondo valdybos sprendimu Teodoro Grotuso stipendija skirta doktorantui Tadui Dambrauskui (Kauno technologijos universitetas). Stipendijos diplomą įteikė Fondo valdybos pirmininko pavaduotojas akad. Rimantas Ramanauskas. LMA prezidentas J. Banys, sveikindamas stipendiatą, informavo, kad LMA ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Pakruojo savivaldybe ir siekti, kad Pakruojo krašte dirbusiam T. Grotusui - elektrochemijos mokslo pradininkui - būtų pastatytas paminklas.
Vėliau LMA mokslų skyrių pirmininkai pristatė skyriuose išrinktus kandidatus į LMA tikruosius narius, o LMA Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas L. Valkūnas pristatė kandidatą į LMA užsienio narius prof. Žerarą Muru (G. Mourou). Šis prancūzų fizikas apdovanotas 2018 m. fizikos Nobelio premija už čirpuotų šviesos impulsų stiprinimo technologijos (CPA) išradimą. Ji leido sukurti labai didelio intensyvumo ultratrumpųjų impulsų lazerius. Tais pačiais metais jis pelnė ir Artūro Šavlovo (Arthur Schawlow) lazerių mokslo premiją. Nuo 1992 m., kai VU Lazerinių tyrimų centre (VULTC) prof. A. P. Piskarsko laboratorijoje buvo išrasta čirpuotų impulsų parametrinio stiprinimo technologija (OPCPA), Ž. Muru ir A. P. Piskarsko mokslinės laboratorijos pradėjo glaudžiai bendradarbiauti. 1998 m. Lietuva buvo pakviesta dalyvauti tarptautinės Ekstremalios šviesos infrastruktūros (ELI) parengiamajame etape. Padedant Ž. Muru šiuo metu vykdomas parengiamasis projektas siekiant Lietuvos visateisės narystės ELI. VULTC buvo pradėti lazerinio komplekso „Naglis“, kuris vėliau tapo prototipu Lietuvos pramonės gaminamiems multiteravatų galios lazeriams, kūrimo darbai. Tokia lazerinė sistema, pagaminta Lietuvoje ir naudojanti CPA bei OPCPA technologijas, jau veikia ELI komplekse Vengrijoje.   
Ž. Muru bendradarbiavimas su Lietuvos mokslininkais atnešė didelės socioekonominės naudos Lietuvai. Be to, Ž. G. Muru kviečia Lietuvos lazerininkus į įvairias konferencijas skaityti pranešimų, konsultuoja Lietuvos mokslininkus ir doktorantus.
Susirinkimo dalyvius supažindinus su kandidatais, buvo balsuojama dėl jų pavardžių įrašymo į slapto balsavimo biuletenius. Sudarytos dvi balsų skaičiavimo komisijos – LMA tikriesiems nariams ir LMA užsienio nariui rinkti. Balsavimui paskelbta pertrauka. Po pertraukos pasveikintas akad. Valdemaras Razumas, paskirtas švietimo, mokslo ir sporto viceministru.
Pradėjus balsavimo procedūrą, visuotinio susirinkimo dalyviams pranešimą „Mokslas ir naujos technologijos širdies ligoms gydyti“ perskaitė Vilniaus universiteto Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vadovas, VU Medicinos fakulteto profesorius dr. Audrius Aidietis. 
Balsų skaičiavimo komisijų pirmininkai paskelbė balsavimo rezultatus – LMA tikraisiais nariais išrinkti Audrius Beinorius (filosofija), Egidijus Aleksandravičius (istorija), Audrius Dubietis (fizika), Vidmantas Gulbinas (fizika), Gediminas Juzeliūnas (fizika), Jūratė Kriaučiūnienė (fizinė geografija), Žydrė Kadžiulienė (agroekologija), Gediminas Staugaitis (agronomija), Egidijus Šarauskis (žemės ūkio ir aplinkos inžinerija), Rimantas Barauskas (informatika ir elektronika) ir Arvaidas Galdikas (medžiagų inžinerija). LMA užsienio nariu vieningai išrinktas prof. Ž. Muru.
Susirinkimo pabaigoje buvo priimti nutarimai dėl LMA tikrųjų narių išrinkimo ir dėl LMA užsienio nario išrinkimo. 
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas