LAZERINIŲ TECHNOLOGIJŲ PASKAITA IR EKSKURSIJA IT SPECIALISTAMS IŠ MARIJAMPOLĖS

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ kartu su LMA Jaunąja akademija tęsia renginius iš ciklo „Jaunoji akademija visuomenei“.

Gruodžio 22 d. Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus (LTS) Lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijoje (Savanoriu pr. 231, Vilniuje) lankėsi verslo valdymo sistemų specialistai iš Marijampolėje įsikūrusios UAB „Apto IT“. Jiems mokslo populiarinimo paskaitą-ekskursiją „Lazerinės technologijos“ skaitė Lietuvos mokslo premijos laureatas, FTMC vyriausiasis mokslo darbuotojas, LMA Jaunosios akademijos pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas. Ekskursiją organizavo LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai" vadovė Aldona Daučiūnienė.

Informacinių technologijų specialistams buvo papasakota Lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijos įkūrimo ir raidos istorija. Tai pat buvo kalbama apie LTS-FTMC vykdomus mokslinius tyrimus ir Lietuvoje kuriamas lazerines technologijas bei jų taikymus pramonėje. Svečiai galėjo daugiau sužinoti apie lazerinę abliaciją, impulso trukmės įtaką apdirbimo kokybei ir liekamąjį terminį poveikį, abliacijos ultratrumpais impulsais teikiamus privalumus, šilumos kaupimąsi medžiagos paviršiuje bei sklidimą gilyn į medžiagą. Buvo pristatyti naujos kartos lietuviški femtosekundiniai, industriniai pikosekundiniai ir nanosekundiniai lazeriai, šiuo metu pažangiausi impulsų paketų lazeriai, aptartas impulsų voros režimas bei privalumai apdirbant medžiagas. Paaiškintas vėsinimo abliacija efektas ir jo nulemtos milžiniškos medžiagos pašalinimo spartos, šaltos abliacijos apdirbimo režimas.

Paskaitoje taip pat kalbėta apie labiausiai pasaulyje paplitusį lazerių naudojimą ir kuriamą naudą žmonėms: lazerinį mikroapdirbimą medicinai, medicininių implantų – stentų kraujagyslėms praplėsti – gamybos ypatumus bei jų pjovimą lazeriu; lazerio inicijuotus periodinius paviršinius darinius, spalvotų paviršių kūrimą, panaudojus lazerinę spinduliuotę, hologramų formavimą lazeriu ir jų naudojimą prekių apsaugoje bei identifikacijoje. Papasakota apie lazerinį stiklo pjovimą, jo naudojimą išmaniųjų telefonų pramonėje, apie subraižymui atsparias, ypatingai kietas medžiagas, tokias kaip safyras, jo taikymą ekstremaliomis sąlygomis ir jo pjovimą lazeriu. Aptartas lazerio spinduliuotei visiškai skaidraus, kiečiausio natūralaus mineralo – deimanto – pjovimas lazeriu. Kalbėta ir apie ateities technologijas, kurios plačiąją visuomenę pasieks visai netrukus. Kaip viena jų – drėkinimo savybių kontrolė, panaudojus lazerinę spinduliuotę, ir lazeriu kuriami superhidrofobiniai – savaime nusivalantys paviršiai. Pasakota apie gamtos inspiruotus funkcinius paviršius ir jų replikavimą panaudojant lazerinę spinduliuotę. Kalbėta apie mikroskopinius darinius ant ryklių odos paviršiaus, ir laboratorijose kuriamą dirbtinę ryklio odą – mikrodarinius, kurie sumažina trintį su oru ir vandeniu. Rykliai yra vieni geriausių plaukikų gamtoje, nes maži dantukai ant ryklių odos labai sumažina pasipriešinimą vandenyje. Tokia dirbtinai lazeriu sukruta ryklio odos tekstūra artimoje ateityje bus naudojama ant laivų ir lėktuvų paviršių siekiant mažinti trintį ir jos sąlygotą kuro sunaudojimą bei išmetamą taršą į aplinką.

Per ekskursijos po laboratoriją marijampoliečiams buvo parodyti lietuviškose įmonėse UAB „Ekspla“, UAB „Light Conversion“ ir UAB „Elas“ pagaminti ultratrumpų impulsų lazeriai bei lazerinio mikro- / nanoapdirbimo staklės, aiškinti jų veikimo principai, aptarti svarbiausi techniniai parametrai ir preciziškumas lazeriu apdirbant medžiagas. Buvo aplankyta bandinių charakterizavimo laboratorija ir papasakota apie mikroskopų didinimo galimybes, atsakyta į pateiktus klausimus apie lazerių veikimo principus ir lazerinės spinduliuotės sąveiką su medžiaga.

 Parengė LMA Jaunosios akademijos pirmininkas Mindaugas Gedvilas ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai" vadovė Aldona Daučiūnienė.

NAUJIEJI LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS JAUNOSIOS AKADEMIJOS NARIAI

Išrinkus dešimt naujų narių, šiemet baigta formuoti Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA). Prieš ketverius metus įkurtos LMAJA nariais renkami motyvuoti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirbantys mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslo rezultatų ir aktyvūs profesinėje bei socialinėje veikloje. Pristatome dešimt naujųjų LMAJA narių, patvirtintų 2021 m. gruodžio 7 d. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo nutarimu Nr. 35.

Istorikas dr. Tomas Čelkis (Vilniaus universitetas) vykdo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorinės geografijos tyrimus. Vienas arba kartu bendraautoriais parengė penkias mokslo monografijas ir mokslo šaltinių publikacijas, paskelbė 30 kitų mokslo straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniuose. 2014–2015 m. gavo LMA jaunųjų mokslininkų stipendiją, 2015 m. išrinktas geriausiu Vilniaus universiteto jaunuoju mokslininku ir apdovanotas Vilniaus universiteto rektoriaus premija. Tarptautinės duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertas, Vilniaus universiteto mokslininkas ekspertas. Aktyviai dalyvauja populiarinant istorijos mokslą: rengia straipsnius, skaito paskaitas, dalyvauja radijo ir televizijos laidose.

Visuomenės geografė ir sociologė dr. Rūta Ubarevičienė (Lietuvos socialinių mokslų centras)atlieka socioerdvinės kaitos, socialinės nelygybės ir segregacijos tyrimus, analizuoja socialinės ir ekonominės sferos erdvinius procesus Lietuvoje ir pasaulyje. Apgynė dvi disertacijas. Kartu su bendraautoriais parengė  6 monografijas, iš jų tris išleido tarptautinės leidyklos, daugiau kaip 30 mokslo straipsnių, taip pat atviros prieigos publikacijų rinkinį, kurį vos per pusmetį atsisiuntė daugiau kaip 100 tūkst. skaitytojų. Dirbo ir stažavosi Nyderlanduose. Europos Komisijos ekspertė, profesinių tinklų Regional Studies Association, European Network for Housing Research, International Population Data Linkage Network narė. Aktyviai dalyvauja tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslinių tyrimų projektuose. 2021–2022 m. skirta LMA Jaunųjų mokslininkų stipendija, 2014, 2015, 2016 ir 2017 m. – Lietuvos mokslo tarybos stipendijos už akademinius pasiekimus.

Fiziko dr. Manto Šimėno (Vilniaus universitetas) pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – elektronų paramagnetinis rezonansas, dielektrinė spektroskopija, hibridinių metalo-organinių medžiagų tyrimas spektriniais ir teorinio modeliavimo metodais. Turi didelės tarptautinės mokslinio darbo patirties, per pastaruosius aštuonerius metus paskelbė 65 straipsnius recenzuojamuose leidiniuose, įskaitant itin prestižinius ir mokslo bendruomenės vertinamus. Aktyviai dalyvauja projektuose ir populiarinant mokslą, prisideda prie tarptautinių konferencijų organizavimo.

Chemikė dr. Ieva Plikusienė (Vilniaus universitetas, taip pat dirbanti Fizinių ir technologijos mokslų centre) daugiau kaip dešimtmetį dirba spektrinės elipsometrijos taikymo optiniams biologiniams jutikliams kurti ir tobulinti srityje. Paskelbė 30 straipsnių tarptautiniuose recenzuojamuose leidiniuose, dalyvavo septyniuose mokslo projektuose, trims projektams vadovavo. Aktyviai populiarina mokslą, 2021 m. „L’Oréal Baltic“ programos „Moterims moksle“ laureatė.

Gydytojas kardiologas dr. Tomas Lapinskas (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, LMSU) gilinasi į širdies vaizdinius tyrimus, ypač širdies magnetinio rezonanso tyrimo technologijas. Paskelbė 38 mokslo straipsnius tarptautiniuose mokslo leidiniuose Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje. Apgynęs daktaro disertaciją, dvejus metus studijavo Ciuricho universitete (Šveicarija), kur įgijo Europos širdies nepakankamumo eksperto pažymėjimą. Europos kardiologų draugijos, Širdies vaizdinių tyrimų asociacijos akredituotas širdies magnetinio rezonanso tyrimo ekspertas. Dvi kadencijas buvo Europos kardiologų draugijos širdies vaizdinių tyrimų jaunųjų specialistų ambasadoriumi Lietuvai, taip pat širdies nepakankamumo jaunųjų specialistų atstovas Lietuvai Europos širdies nepakankamumo asociacijoje.
Nuo 2018 m. dirba LSMU ligoninės Kauno klinikų direktoriumi visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms, išrinktas Lietuvos kardiologų draugijos prezidentu.

Dr. Petras Prakas (Gamtos tyrimų centras, taip pat dirbantis Lietuvos sveikatos mokslų universitete) yra tarptautiniu mastu gerai žinomas Sorcocystis parazitų tyrimų ekspertas, kartu su bendraautoriais aprašęs 14 naujų Sorcocystis rūšių. Siekia ištirti gyvūnuose aptinkamų per maistą užkrečiamų parazitų genetines, morfologines ir ekologines ypatybes, įvertinti gyvūnų populiacijų genetinę įvairovę ir struktūrą bioįvairovės, vienos sveikatos koncepcijos ir aplinkosaugos kontekste. Paskelbė 40 mokslo straipsnių periodiniuose leidiniuose Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje. Tyrimų rezultatus taip pat pristatė 43 mokslinėse konferencijose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Suomijoje ir Slovakijoje. Recenzavo 46 mokslo straipsnius. Keturių mokslo projektų vadovas, trijų – vykdytojas. Jaunųjų mokslininkų sąjungos ekspertas, geriausių magistro ir disertacijos darbų konkurso vertintojas.

Dr. Jono Viškelio (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras) mokslinės veiklos sritis – kompleksiniai augalinių žaliavų kokybės tyrimai, orientuojantis į jų pritaikomumą eksperimentinės plėtros veiklose kuriant inovatyvius produktus maisto, farmacijos ir sporto srityse. Kartu su bendraautoriais parašė knygos skyrių, paskebė 54 mokslo straipsnius, iš kurių 37 yra Lietuvoje ir užsienyje leidžiamuose periodiniuose mokslo leidiniuose Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje. Perskaitė daugiau kaip 80 pranešimų įvairiose šalies ir užsienio konferencijose. Vykdė 30 valstybinių institucijų, šalies ir užsienio ūkio subjektų užsakomųjų darbų ir mokslinių projektų. Recenzuoja straipsnius užsienio ir Lietuvos moksliniams žurnalams. Žurnalo „Applied Sciences“ specialaus leidinio „Biochemical Composition of Food“ kviestinis redaktorius.

Dr. Monika Toleikienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras) tiria įvairias dirvožemį ir visą ekosistemą tausojančias priemones, skirtas ekologinio žemės ūkio valdymo efektyvumui gerinti. Per paskutiniuosius penkerius metus paskelbė 21 mokslo straipsnį, iš jų 13 – žurnaluose su poveikio veiksniu (IF) didesniu nei 1,0. Aktyviai dalyvauja teikiant paraiškas gauti finansavimą mokslo projektams įgyvendinti. Dalyvavo arba šiuo metu dalyvauja trijuose nacionaliniuose ir penkiuose tarptautiniuose projektuose, įskaitant „Horizontas 2020“ programas.

Technologijos mokslų atstovas dr. Anatolijus Eisinas (Kauno technologijos universitetas) vykdo tyrimus išskirtinių savybių, energiją taupančių ir aplinką tausojančių rišamosios medžiagoms kurti ir jų sintezės technologijoms plėtoti. Penkis kartus stažavosi užsienio mokslo ir studijų institucijose. Paskelbėdaugiau kaip 100 mokslo straipsnių, iš jų 34 leidiniuose Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje. Vadovėlio, metodinės priemonės ir mokomosios knygos bendraautoris, keturių metodinių priemonių recenzentas. Aktyviai dalyvauja mokslo projektuose: dviejų tarptautinių, penkių nacionalinių ir keturių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbų bei paslaugų projektų vykdytojas, vieno projekto vadovas ir patento bendraautoris. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) ekspertas, Chemijos inžinerijos bakalauro studijų kvalifikacinės komisijos narys.

Technologijos mokslų atstovas dr. Mantas Povilaitis (Lietuvos energetikos institutas) vykdo masės ir energijos pernašos tyrimus, aiškinasi branduolinių jėgainių apsauginiuose kiautuose sunkiųjų avarijų metu vykstančius, su termabranduolinių įrenginių sauga, vandenilio sauga ir turbulentiniu degimu susijusius procesus. Paskelbė daugiau kaip 50 mokslo straipsnių, iš jų 22 leidiniuose Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazėje. Kartu su bendraautoriais apdovanotas 2016 m. LMA Algirdo Žukausko premija, 2018 m. gavo Europos techninės saugos organizacijų tinklo (ETSON) apdovanojimą už išskirtinį indėlį į ETSON veiklas. Aktyviai dalyvauja tarptautiniuose projektuose, skaito pranešimus konferencijose.

LMAJA nariais renkami mokslininkai, kuriems daktaro laipsnis suteiktas ne anksčiau kaip prieš dešimt metų ir ne vyresni kaip 40 metų amžiaus iki paskutinės dokumentų priėmimo rinkimams dienos. Kiekvienais metais dešimt narių renkami ketverių metų kadencijai. Iš viso LMA Jaunąją akademiją gali sudaryti ne daugiau kaip 40 narių.

Parengė LMA vyriausioji specialistė Evelina Baronienė

ŠIUOLAIKINĖS PSICHOTRAUMATOLOGIJOS ĮŽVALGOS

Lapkričio 23 d. Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) narė psichotraumatologė doc. dr. Paulina Želvienė pakvietė į savo paskaitą „Kaip įveikti psichologinę traumą? Šiuolaikinės psichotraumatologijos įžvalgos". Paskaitą organizavo Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centras, LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius ir Jaunoji akademija. Ji vyko ir gyvai Lietuvos mokslų akademijoje, taikant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valdymo priemones, ir buvo transliuojama naudojant Zoom platformą. Paskaitos klausėsi daugiau nei 100 žmonių.

Renginio vedėjas LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas  akad. Domas Kaunas trumpai supažindino su LMAJA veikla, humanitarinių ir socialinių mokslų sričių nariais, ir pristatė jaunąją akademikę P. Želvienę. 

Jaunoji akademikė doc. dr. P. Želvienė.

Doc. dr. P. Želvienė pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad tarp Lietuvos mokslų akademijos narių ir LMAJA narių pirmą kartą yra išrinkta psichologijos srities atstovė. Mokslininkė paskaitoje išsamiai supažindino su psichotraumatologijos srities moksliniais tyrimais ir aptarė šios tyrimų tematikos raidą tarptautiniame ir Lietuvos kontekste. Psichotraumatologija – tai daugiadalykė mokslo ir praktikos kryptis, kur analizuojamas traumų ir potrauminio streso paplitimas, potrauminio streso rizikos bei apsaugos veiksniai, pagalbos būdai traumas patyrusiems asmenims ir šių pagalbos būdų veiksmingumas. Doc. dr. P. Želvienė psichotraumatologijos mokslinius tyrimus atlieka ir į šios tematikos praktinius ypatumus gilinaisi apie dešimt metų.


Jaunoji akademikė doc. dr. P. Želvienė kartu su VU Psichotraumatologijos centro kolegomis

Paskaitoje jaunoji akademikė pristatė savo kartu su Vilniaus universiteto (VU)  Psichotraumatologijos centro kolegomis ir bendraautoriais atliktas mokslines studijas apie trauminių ir stresinių patirčių paplitimą Lietuvos bendrojoje populiacijoje, potrauminio streso reakcijų ypatumus ir specializuotą psichotraumatologinę pagalbą. Doc. dr. P. Želvienė taip pat pasidalijo Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkų parengtais mokslu grįstais atsakymais į dažniausiai vyraujančius psichotraumatologijos mitus (informacinę skrajutę galite rasti, paspaudę nuorodą https://www.fsf.vu.lt/psichologijos-institutas/psichologijos-instituto-struktura/centrai/vu-traumu-psichologijos-grupe#psichotraumatologijos-mitai; daugiau informacijos apie VU Psichotraumatologijos centro mokslo straipsnius galite rasti VU Psichotraumatologijos centro tinklalapyje www.psichotraumatologija.lt). Pasibaigus paskaitai, mokslininkė atsakė į pateiktus klausimus.  Jaunoji akademikė istorikė dr. Olga Mastianica atkreipė dėmesį, kaip svarbu kitų sričių mokslininkams dalytis savo tyrimais, nes klausydama šios paskaitos, rado daug ją dominančių dalykų, kurie galėtų būti naudingi ir jos atliekamiems tyrimams.


Jaunoji akademikė doc. dr. P. Želvienė ir Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas  akad. Domas Kaunas.

Akad. Domas Kaunas dėkojo už puikią paskaitą, taip pat visiems už dalyvavimą, linkėjo jaunajai akademikei dr. Paulinai sėkmės darbuose.

Parengė doc. dr. P. Želvienė bei Humanitarinių  ir socialinių mokslų skyriaus mokslinė sekretorė Aurika Bagdonavičienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

NUOTRAUKŲ GALERIJA

APIE VILNIETES 1863–1864 M. SUKILIME

Lietuvos mokslų akademijos skyrius „Mokslininkų rūmai“ ir LMA Jaunoji akademija tęsia renginių ciklą „Jaunoji akademija visuomenei“. Šį kartą Jaunosios akademijos narė istorikė dr. Olga Mastianica skaitė paskaitą „Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: patirtys ir atmintys“ ir 2021 m. lapkričio 9 d. Vilniaus rotušėje susirinkusiems vilniečiams pristatė naujausius šio tyrimo rezultatus.

Įžangos žodį taręs Rotušės valdytojas Perlis Vaisieta dėkojo organizatoriams už bendradarbiavimą ir pristatė meninę programą atlikusias Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos moksleives – tarptautinių konkursų laureates: Liepą Jurgutavičiūtę (smuikas), mokytoją Rusnę Mataitytę, koncertmeisterę Mariją Grikevičiūtę ir Mariją Normantaitę (fortepijonas), mokytoją Gabrielę Kondrotaitę. Jos atliko romantizmo epochos kūrinius: Kamilio Sen Sanso (Camille Saint-Saëns) „Rondo Capriziosso“ op. 28 ir Ferenco Listo (Ferenc Liszt) „Tarantella“.

Smuikininkė Liepa Jurgutavičiūtė ir koncertmeisterė Marija Grikevičiūtė.

Skyriaus vadovė A. Daučiūnienė, pristatydama lektorę dr. Olgą Mastianicą, papasakojo apie LMA Jaunąją akademiją, dėkojo Rotušės valdytojui, priėmusiam siūlymą surengti šį renginį Rotušėje, nes paskaitos tema tiesiogiai siejasi su istorine tiesa, mat daugelis tuometinio  sukilimo dalyvių buvo bajoraitės, gyveno netoli Rotušės ir vaikščiojo Didžiąja gatve. O tai, kad po Rotušės skliautais skamba muzikos garsai ir klausomės istorijos apie moterų vaidmenį tuometiniame Vilniuje, yra dabarties istorijos tęstinumas prisimenant, kad beveik prieš dvidešimt metų čia buvo „Lietuvos menininkų rūmai“.

Iš kairės: Lietuvos mokslų akademijos skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė ir LMA Jaunosios akademijos narė dr. Olga Mastianica. 

Dr. Olga Mastianica pažymėjo, kad ši tema nėra anksčiau nagrinėta, nors ji leidžia atskleisti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių komunikavimo tinklus, įvertinti šeimos svarbą patriotizmo ir istorinio sąmoningumo ugdymo procesuose, bajorės vietą dvaro ekonominėje sanklodoje. Jaunosios akademijos narė tyrinėjo moterų, gimusių Vilniuje, čia baigusių mokslus arba atvykusių į šį miestą sukilimo metais, likimus. Paskaitoje dr. Mastianica sutelkė dėmesį į kelis klausimus: kokią vietą 1863–1864 m. sukilimo valdžia skyrė moterims; koks buvo moterų vaidmuo sukilime, , kaip jos vertino sukilimą, ar galima 1863–1864 m. sukilimą ir jo pasekmes vertinti kaip moterų vidinių pokyčių metą; kaip moterys buvo patrauktos baudžiamojon atsakomybėn ir kaip tardomos?

Renginio dalyviai.

Dr. O. Mastianica pastebėjo, kad per 1863–1864 m. sukilimą moterims buvo uždrausta dalyvauti kariniuose veiksmuose, kaip tai darė Emilija Pliaterytė  per 1830–1831 m. sukilimą. 1863–1864 m. sukilimo metais Vilniuje veikė kelios moterų karinės pagalbos organizacijos, kurios rinko savanoriškas aukas sukilimo reikmėms, užsiėmė ginkluotės pervežimu, globojo suimtuosius ir jų šeimų narius, klastojo sukilėlių kelionių dokumentus. Į šią veiklą įsitraukė platus moterų vilniečių būrys, pradedant nuo valstybės tarnautojų, fotografų, dailininkų žmonų, privačių mergaičių pensionų savininkių, guvernančių ir vienuolių. Dalies moterų veikla buvo susekta, dauguma jų kalėjo Vilniaus misionierių vienuolyne (prie Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios), kuris sukilimo metais buvo paverstas politiniu kalėjimu. Tardymas, kalinimas, o kai kurioms moterims tremtis buvo sudėtingas, daug moralinių ir fizinių jėgų reikalavęs laikotarpis, apie kurį moterys dažnai pasakojo ir rašė atsiminimuose. Grįžusios iš tremties, 1863–1864 m. sukilimo dalyvės pradėjo reikalauti suteikti moterims naujų išsilavinimo, profesinės ir visuomeninės veiklos galimybių.

Jaunosios akademijos narės dr. O. Mastianicos pasakojimas buvo iliustruotas dokumentais, nuotraukomis, daiktiniais moterų veiklos sukilime įrodymais iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių. Dalis ikonografinės medžiagos buvo parodyta pirmą kartą. Dr. O. Mastianicos vykdomą tyrimą „Vilnietės 1863–1864 m. sukilime: patirtys ir atmintys“ iš dalies remia Vilniaus miesto savivaldybė.

Parengė dr. Olga Mastianica ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

NUOTRAUKŲ GALERIJA 

JAUNAJAI AKADEMIJAI PIRMININKAUS VAIDAS PALINAUSKAS IR VIKTORIJA VAŠTAKAITĖ-KAIRIENĖ

2021 m. spalio 26 d. rinkiminiame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime buvo paskelbta apie neseniai išrinktus LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) pirmininką ir vicepirmininkę. LMAJA primininku tapo LMAJA narys dr. Vaidas Palinauskas ir vicepirmininke LMAJA narė dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, kurie savo darbus pradės šių metų pabaigoje.

Pagal LMAJA nuostatus nariai susirinkime vienai ne ilgesnei kaip dvejų metų kadencijai renka pirmininką (ę), vicepirmininką (ę) iš LMAJA narių. Dabartinių LMAJA pirmininko dr. Mindaugo Gedvilo ir vicepirmininkės dr. Dianos Marčiulynienės kadencijos eina į pabaigą, todėl 2021 rugsėjo 22 d. įvyko nuotolinis balsavimas, kurio metu buvo išrinkta naujoji Jaunosios akademijos vadovybė.

Supažindiname su naujaisiais LMAJA vadovais.

Gamtos tyrimų centro (GMC) vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Vaidas Palinauskas 2018 m. gruodžio 18 d. LMA komisijos ketveriems metams buvo išrinktas LMAJA nariu. Vaidas 2009 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją „Paukščių maliarinių parazitų (Plasmodium, Haemosporida) eksperimentiniai tyrimai: tradicinių ir molekulinių duomenų saitai“. Mokslinių tyrimų kryptys: paukščių maliarinių parazitų ir kitų hemosporidijų specifiškumas ir virulentiškumas stuburiniam šeimininkui ir pernešėjui; hemosporidinių parazitų genetinė divergencija ir rūšių nustatymas mikroskopijos ir PGR paremtais metodais; maliarinių parazitų molekulinė ir evoliucinė biologija, naujų molekulinių metodų vystymas ir darbai su atskiromis parazitų ląstelėmis. Parengė 62 mokslo straipsnius, „Clarivate Analytics“ duomenų bazėje esančiuose žurnaluose, kur pacituota per 2 300 kartų, yra knygos skyriaus (leidykla „Springer“) bendraautoris. Vykdo aktyvų bendradarbiavimą su Japonijos, Ispanijos, Švedijos, Rusijos, JAV, Bulgarijos, Prancūzijos mokslininkais. Vadovavo ir vadovauja dviem Lietuvos mokslo tarybos koordinuojamiems nacionaliniams projektams (MTEP dotacija ir mokslininkų grupių). Taip pat dalyvavo ir šiuo metu dalyvauja vykdant du tarptautinius projektus „Horizontas 2020“ ir „WellcomeTRust / India Alliance“. Kartu su kitais organizacinio komiteto nariais surengė devynias tarptautines mokslines konferencijas Lietuvoje, Latvijoje, Danijoje, Švedijoje ir Bulgarijoje. Skaitė pranešimus tarptautinėse konferencijose Švedijoje, Turkijoje, Bulgarijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Danijoje, Latvijoje, Rusijoje, Tailande, Kolumbijoje, Pietų Korėjoje ir JAV. Šiuo metu priklauso Pasaulio ir Europos parazitologų draugijoms, o nuo 2017 m. yra Skandinavijos-Baltijos šalių parazitologų draugijos viceprezidentas. 2020 m. penkerių metų kadencijai išrinktas į Gamtos tyrimų centro Mokslo tarybą, kurioje užima pirmininko pavaduotojo pareigas. Nuo 2016 m. – Gamtos tyrimų centro gyvūnų gerovės komisijos komiteto pirmininkas. Už mokslinę veiklą pelnęs septynis tarptautinius ir Lietuvos apdovanojimus.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto (LSDI) Augalų fiziologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė 2020 m. lapkričio 20 d. LMA komisijos ketveriems metams buvo išrinkta LMAJA nare. Viktorija apgynė disertaciją „Metabolitų ir mineralinių elementų valdymo Brassicaceae daiginiuose fotofiziologiniai aspektai“. Pagrindinės mokslinių tyrimų kryptys – fotofiziologija, streso fiziologija, biochemija. Tyrimų objektas – augalų fiziologinis atsakas į šviesos spektro sudėtį, intensyvumą, fotoperiodą ir dažnį įvertinant jų produktyvumo rodiklius, antioksidantų ir mineralinių elementus kiekius, visuminės kokybės išsilaikymą nuėmus derlių. Gauti rezultatai naudojami kuriant augalų apšvietimo technologijas kontroliuojamos aplinkos daržininkystės sistemoms, kai siekiama maksimalios, kokybiškos ir maistiniu požiūriu žmogaus sveikatai naudingos daržovių produkcijos ištisus metus. V. Vaštakaitė-Kairienė dalyvauja aukšto lygio MTEP ir kituose projektuose, finansuojamuose Lietuvos mokslo tarybos ir Europos Sąjungos fondų. Yra dalyvavusi Lenkijos, „RTO Lithuania“ ir Lietuvos verslo paramos agentūros projektuose. Šiuo metu mokslininkė yra Gamtos tyrimų centro podoktorantūros stažuotoja. Stažavosi Krokuvos žemės ūkio universitete (Lenkija) ir Mičigano valstijos universitete (JAV), Bulgarijos mokslų akademijos Augalų fiziologijos ir genetikos institute. Kartu su bendraautoriais paskelbė 36 mokslo straipsnius, iš kurių 16 „Clarivate Analytics“ duomenų bazėje esančiuose žurnaluose, kur pacituota per 480 kartų. V. Vaštakaitė-Kairienė yra, tarptautinių leidyklų „Springer“ ir „Elsevier“ išleistų knygų trijų skyrių bendraautorė, taip pat studijos, kurią išleido Lietuvos mokslų akademija. Pristatė 64 mokslinius pranešimus nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose JAV, Kinijoje, Turkijoje, Austrijoje, Italijoje (Sicilijoje), Latvijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Australijoje, Prancūzijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje. Vadovauja doktorantės moksliniams tyrimams. Aktyviai dalyvauja Lietuvos fiziologų draugijos, tarptautinių EPSO, ISHS, ASHS draugijų veiklose, seminaruose Lietuvoje ir užsieniuose, yra Baltijos–Amerikos Laisvės fondo alumnė, mentorė. Mokslininkė apdovanota LMA Jaunojo mokslininko stipendija, premija ir pagyrimo raštu.

Parengė LMAJA pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas ir vicepirmininkė dr. Diana Marčiulynienė

VISŲ LAIKŲ DIDŽIAUSIAS INTERNETINIS JAUNŲJŲ AKADEMIJŲ SUSITIKIMAS

Antrasis internetinis jaunųjų akademijų susitikimas (angl. Online Young Academies Meeting, OYAM) įvyko 2021 m. rugsėjo 30 d. Tai buvo iki šiol didžiausias susitikimas, susibūręs jaunųjų akademijų atstovus iš viso pasaulio, kuriame dalyvavo daugiau nei 70 atstovų iš 50-ties jaunųjų akademijų ar besikuriančių tokių organizacijų. Lietuvos mokslų akademijos Jaunajai akademijai (LMAJA) atstovavo pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas.

Virtualų susitikimą vėl organizavo „Globali Jaunoji akademija“ (angl. Global Young Academy, GYA), o visos jaunosios akademijos iš anksto buvo pakviestos prisidėti prie susitikimo darbotvarkės derinimo. GYA atstovavo vykdomojo komiteto nariai Lahcen El Youssfi (Marokas) ir Encieh Erfani (Iranas), taip pat GYA generalinė direktorė Beate Wagner (Vokietija) ir vyresnioji projekto vadovė Anna Maria Gramatté (Vokietija). Susitikimas jaunųjų akademijų atstovams iš viso pasaulio suteikė puikią galimybę keistis patirtimi, taip pat aptarti sėkmingą veiklą ir bendrus iššūkius.

Renginio pirmojoje dalyje E. Erfani vadovavo diskusijai dėl jaunųjų akademijų vaidmens pandemijos pasaulyje. Diskusijoje kalbėjo atstovai iš įvairių pasaulio kampelių: GYA narė Luciana Balboa iš Argentinos jaunosios akademijos, Rosemary Tonjock iš Kamerūno jaunųjų mokslininkų akademijos, Erikas van Sebille iš Olandijos jaunosios akademijos, GYA narė Chandra Shekhar Sharma iš Indijos nacionalinės jaunosios mokslo akademijos.

Antrojoje susitikimo dalyje buvo surengtos dvi sesijos, skirtos jaunųjų akademijų iššūkiams ir bendradarbiavimo galimybėms. Buvo aptarti klausimai apie jaunųjų akademijų vaidmenis kiekvienoje šalyje, jų indėlis ir būdai tapti aktyvesniems, efektyvesniems ir matomiems, taip pat nagrinėti finansavimo ir bendradarbiavimo su mokslo akademijomis bei kitais suinteresuotaisiais subjektais klausimai. Kita diskusijų tema, – kaip jaunosios akademijos turėtų ir galėtų daryti įtaką pasauliui, pasibaigus pandemijai, ir ko buvo išmokta. Kaip COVID-19 pandemija išryškino įvairių pasaulio regionų skirtumus ir paskatino jaunąsias akademijas labiau įsitraukti į (nacionalines) mokslo ir politikos sritis.

Trečiojoje renginio dalyje buvo aptarti internetinių susitikimų privalumai ir trūkumai. Nors virtualus internetinis bendravimas kol kas dar neatstoja tikro fizinio bendravimo gyvai vykstančiame renginyje ir susitikimas gyvai yra būtinas asmeniniam bendravimui bei neformalių idėjų generavimui. Tačiau per COVID-19 pandemiją išryškėjo ir internetinių susitikimų pranašumai, nes jiems surengti reikia mažiau lėšų, virtualioje erdvėje nėra jokių vizų ar kelionių apribojimų, kelionių mažėjimas prisideda prie tvarumo didinimo, virtualiuose susitikimuose gali dalyvauti daugiau žmonių, o tyrimų rezultatai gali būti platinami plačiau. Internetinis susitikimas taip pat turi savo iššūkių, kaip prastas interneto ryšys ir nestabilus elektros tiekimas tam tikrose pasaulio dalyse, todėl būtina gera virtuali aplinka, tinkama infrastruktūra ir kiti įrankiai, reikalingi veiksmingam bendradarbiavimui internete.

Ketvirtojoje susitikimo dalyje dalyviai išgirdo trumpą informaciją apie planus surengti pasaulinį jaunųjų akademijų susitikimą 2022 metais, kuris, tikimasi, vėl bus fizinis susitikimas ir organizuojamas bendradarbiaujant su Tarpakademijos partnerystės (angl. InterAcademy Partnership, IAP) organizacija siekiant stiprinti viso pasaulio akademijų ryšius ir bendradarbiavimą. Artimiausiomis savaitėmis visos jaunosios akademijos bus kviečiamos dalyvauti šio renginio programos organizacinio komiteto darbe.

Paskutinėje renginio dalyje buvo pristatytos neseniai susikūrusios jaunosios akademijos – Argentinos jaunoji akademija, Kongo Demokratinės Respublikos jaunoji akademija ir Rumunijos jaunoji akademija. Taip pat prisistatė besikuriančių jaunųjų akademijų atstovai iš Kolumbijos, Kroatijos, Airijos ir Panamos, norėdami sužinoti apie esamus jaunųjų akademijų modelius ir struktūras, veiklos sritis ir galimą bendradarbiavimą.

Parengta pagal LMAJA pirmininko dr. Mindaugo Gedvilo, vicepirmininkės dr. Dianos Marčiulynienės, įvykusio susitikimo ir Globalios jaunosios akademijos (GYA) vyresniosios projekto vadovės Annos Maria’os Gramatté informaciją.

MOKSLO SKEPTICIZMAS – GLOBALIOS JAUNOSIOS AKADEMIJOS (GYA) TARPTAUTINIO SEMINARO-DISKUSIJOS TEMA

2021 m. rugsėjo 24 d. įvyko Globalios Jaunosios akademijos (angl. Global Young Academy, GYA) organizuotas tarptautinis seminaras-diskusija „Mokslo skepticizmas: ką gali padaryti jaunieji mokslininkai?“ (angl. Hard core science skepticism: What can young scientists do?), kurioje Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunajai akademijai (LMAJA) atstovavo pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas.

Seminare dalyvavo per 20 jaunųjų akademijų atstovų iš viso pasaulio. Šis virtualus renginys buvo skirtas vis didėjančio mokslo skepticizmo ir dėl COVID-19 pandemijos įtakos nepasitikėjimo mokslu augimui. Remiantis apklausomis, pasitikėjimas mokslu yra gana didelis, tačiau  yra tam tikrų sričių, kuriose mokslininkai susiduria su atkakliu pasipriešinimu: skiepai ir klimato kaita. Be to, yra tam tikrų visuomenės grupių, kurios yra labiau skeptiškos mokslo atžvilgiu nei kitos. Kaip šios problemos pasireiškia skirtingose šalyse? Kokie yra naujausi požiūriai į mokslą ir mokslo komunikacijos efektyvumo tyrimai? Ką gali padaryti jaunieji mokslininkai, susidūrę su mokslo skepticizmu? Šie klausimai šiuo metu yra ypač aktualūs dėl COVID-19 pandemijos, tačiau jie taip pat svarbūs politiniu ir socialiniu požiūriais, daugeliu kitų aplinkybių.

GYA seminare-diskusijoje trys žinomi mokslininkai iš trijų skirtingų šalių skaitė pranešimus ir diskutavo mokslo komunikacijos bei pasitikėjimo klausimais iš skirtingų perspektyvų.

Baylor’o medicinos koledžo (BMC) dekanas (Jungtinės Amerikos Valstijos), Teksaso vaikų ligoninės vakcinų kūrimo centro direktorius prof. dr. Peter’is J. Hotez’as pristatė pranešimą „Mokslo skepticizmas ir mokslo komunikacija“. Pranešėjas – pasaulinio lygio vakcinų mokslininkas, vadovavęs vakcinų, skirtų užkirsti kelią ir gydyti apleistas tropines ligas bei koronavirusines infekcijas, kūrimui ir yra gavęs daugybę apdovanojimų, turi galybę mokslo politikos formavimo ir mokslo komunikacijos patirties. Pranėšime jis kalbėjo apie savo, kaip gydytojo, mokslininko ir mokslo komunikatoriaus, patirtį skleidžiant ginčytinas temas, įskaitant tariamą (bet moksliškai paneigtą) autizmo vakcinų sąsają.

Tarptautinio politinių ir socialinių studijų centro CIEPS (Panama) mokslo bendradarbė, Briuselio laisvojo universiteto (Belgija) politikos mokslų doktorantė Claire Nevache kalbėjo tema „Supratimas apie skiepų skepticizmą Panamoje“. Pranešėja – politologė, besispecializuojanti žmogaus teisių srityje, turinti daug profesinės patirties Centrinėje Amerikoje, Pietų Amerikoje ir Europoje bei yra mokslinių straipsnių apie kylančius politinius veikėjus Lotynų Amerikoje autorė. Pranešime buvo kalbama apie pozityvizmo įtaką mūsų suvokimui apie mediciną ir mokslą, dažniausiai vertinamą kaip pagrindinį pažangos elementą, kas ypač pasakytina apie Panamą. Šiame kontekste mokslo skepticizmas dažnai suprantamas kaip nežinojimas ir antimodernizmas. Nepaisant to, skirtingo išsivystomo lygio šalyse žmonės gyvena labai skirtingose realybėse ir turi skirtingą medicinos patirtį, kuri iš tikrųjų galėtų skeptiškumą paversti racionaliu. Pranešėja pasakojo apie 2021 m. atliktą apklausą ir padarytą tyrimą apie Panamos gyventojų skiepus, kuriame nustatytas tiesioginis gyventojų pajamų dydžio ir entuziazmo skiepijantis ryšys.  

Stellenboscho universiteto  Pietų Afrikos mokslo komunikacijos tyrimų katedros podoktorantūros stažuotojas ir Psichologijos ir elgesio mokslų departamento (LSE, Jungtinė Karalystė) kviestinis mokslo bendradarbis dr. Bankole Falade skaitė pranešimą „Mokslo pardavimas visuomenei“. Pranešėjo mokslinių tyrimų sritys yra mokslo ir sveikatos komunikacija, mokslas ir įsitikinimai bei Afrikos visuomenės supratimo apie mokslą, sveikatą ir ligas tyrimai. Pranešime buvo kalbama apie mokslo skepticizmą ir iš to kylantį pasipriešinimą mokslui.

Seminaro organizatoriai Globalios Jaunosios akademijos darbo grupių „Pasitikėkite (jaunais) mokslininkais“ ir „Pasaulinė sveikata“ (angl. Trust in (Young) Scientists and Global Health working groups) lyderiai Sandra Lopez ir Lisa Herzog.

Parengė LMAJA pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas ir vicepirmininkė dr. Diana Marčiulynienė pagal įvykusio tarptautinio seminaro ir Globalios jaunosios akademijos (GYA) informaciją.

JAUNOJO AKADEMIKO JAUNAS JUBILIEJUS

Rugsėjo 13 d. Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos pirmininkui dr. Mindaugui Gedvilui sukanka 40 metų. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas ir Jaunoji akademija nuoširdžiai sveikina Pirmininką gražaus jubiliejaus proga.

Mindaugas Gedvilas mokslinę veiklą pradėjo 2003 m., dar būdamas Vilniaus universiteto (VU) studentu. 2006 m. baigė VU fizikos fakultetą ir pradėjo doktorantūros studijas VU Fizinių ir technologijų mokslų centro Fizikos institute (FTMC). 2011 m. apgynė technologijos mokslų daktaro disertaciją „Plonų metalų sluoksnių savitvarkos lazerio spinduliuotės poveikyje tyrimas ir modeliavimas“.

Aktyvi ir produktyvi mokslinė veikla leido sėkmingai siekti karjeros aukštumų. Šiuo metu M. Gedvilas yra FTMC vyriausiasis mokslo darbuotojas, LMA Jaunosios akademijos pirmininkas, Lietuvos mokslo tarybos ekspertas, Medžiagų inžinerijos (T 008) doktorantūros komiteto narys, Valstybinės švietimo plėtros agentūros VIAA Riga (Latvija) ekspertas bei kviestinis tarptautinių mokslo žurnalų redaktorius. 2021 metais tapo Lietuvos mokslo premijos laureatu.

Jaunosios akademijos pirmininkas gali pasigirti ne tik mokslo pasiekimais, bet taip pat ir sporto laimėjimais. M. Gedvilas yra aistringas lauko teniso gerbėjas, 2021 m., jau ketvirtus metus iš eilės, apgynęs čempiono titulą teniso turnyro „Profesorių taurės“, vyrų Junior grupės varžybose.

Dar kartą nuoširdžiai sveikiname Jaunosios akademijos pirmininką ir linkime geriausių pasiekimų moksle ir gyvenime!

Parengė LMA Jaunosios akademijos vicepirmininkė dr. Diana Marčiulynienė

PASKAITA IR EKSKURSIJA MOKSLEIVIAMS APIE LIETUVOJE KURIAMAS LAZERINES TECHNOLOGIJAS

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ kartu su LMA Jaunąja akademija tęsia renginių ciklą „Jaunoji akademija visuomenei“.

2021 m. rugsėjo 9 d. Lazerinių technologijų skyriuje Fizinių ir technologijos mokslų centre (LTS-FTMC) lankėsi Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviai, kuriuos lydėjo fizikos mokytojas metodininkas Igoris Smirnovas. Jiems mokslo populiarinimo paskaitą-ekskursiją „Lietuvoje kuriamos lazerinės technologijos“ skaitė 2020 metų Lietuvos mokslo premijos laureatas, LTS-FTMC vyriausiasis mokslo darbuotojas, LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas. Ekskursiją  organizavo LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai" vadovė Aldona Daučiūnienė 

Paskaitoje buvo papasakota Lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijos (LMTL) įkūrimo ir raidos istorija, tai pat buvo pristatyti  LTS-FTMC vykdomi moksliniai tyrimai ir Lietuvoje kuriamos lazerinės technologijos bei jų taikymai pramonėje: stentų pjovimas lazeriu, optinių liniuočių metrologijai formavimas, selektyvus lazerio inicijuotas metalizavimas, lazerinis interferencinis apdirbimas bei interferencinė litografija, plonasluoksnių saulės elementų lazerinis raižymas, lazerio inicijuoti periodiniai paviršiniai dariniai ir savaime nusivalantys paviršiai, nusidėvėjimui atsparus lazerinis ženklinimas, nanodalelių generacija vandenyje ir t. t.

Ekskursijoje po laboratoriją moksleiviams buvo parodyti lietuviškose įmonėse UAB „Light Conversion“, UAB „Ekspla“ ir UAB „Elas“ pagaminti ultratrumpų impulsų lazeriai bei lazerinio mikro- / nanoapdirbimo staklės, aiškinti jų veikimo principai, aptarti svarbiausi techniniai parametrai ir preciziškumas lazeriu apdirbant medžiagas. Buvo apsilankyta elektroninės mikroskopijos ir profilometrijos laboratorijoje, kur analizuojami ir charakterizuojami lazeriu apdirbti bandiniai. Moksleiviams buvo pasakota apie vaizdinimo galimybes pasitelkiant galingiausius mikroskopus (optinį 3D profilometrą, skenuojantį elektroninį mikroskopą, adatinį profilometrą, optinį mikroskopą, ir atominių jėgų mikroskopą),  buvo trumpai paaiškinti jų veikimo principai. Atsakyta į moksleivių klausimus apie šios srities studijas aukštosiose mokyklose, paaiškinti pagrindiniai lazerių veikimo principai, diskutuota apie galingiausius pasaulio lazerius.

Nuotraukoje: LMA Jaunosios akademijos pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas pasakoja apie lazerines technologijas.

Parengė LMA Jaunosios akademijos pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai vadovė Aldona Daučiūnienė.

NACIONALINIAME MOKSLINIAME SEMINARE DISKUTUOTA APIE ENERGIJOS NEPRITEKLIŲ

2021 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko LMA Jaunosios akademijos kartu su Lietuvos energetikos institutu, Energetikos ministerija ir Vartotojų aljansu organizuotas nacionalinis mokslinis seminaras „Gyventojai energetikos transformacijų kontekste: energijos nepriteklius“. Jame dalyvavę politikos formuotojai, mokslininkai, verslo ir visuomeninių organizacijų atstovai aptarė energijos nepritekliaus mažinimo būdus ir galimybes pasiekti, kad įsibėgėjanti žalioji transformacija būtų naudinga ir socialiai pažeidžiamiems, neturtingiausiems gyventojams.

Renginį pradėjusi energetikos viceministrė Inga Žilienė aptarė esminius su energijos nepritekliumi susijusius iššūkius, dėl kurių energetikos ministerija inicijavo reikminį tyrimą – dalies gyventojų patiriamą energetinį skurdą, ribotas galimybes pasinaudoti valstybės parama, energijos nepritekliaus stebėsenos problemas. Viceministrė taip pat pabrėžė būtinybę susitarti dėl energijos nepritekliaus apibrėžties ir nustatyti tikslines grupes, į kurias būtų galima nukreipti specifines priemones.

Lietuvos energetikos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas ir LMA Jaunosios akademijos narys dr. Vidas Lekavičius pristatė vykdomą reikminių tyrimų projektą „Namų ūkiai energetikos transformacijos kontekste“ ir rekomendacijas energijos nepritekliaus stebėsenai tobulinti. 2020 m. rugsėjo 9 d. Vyriausybės patvirtintame 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane numatyti du rodikliai energetiniam skurdui vertinti, tačiau jų taikymas kelia problemų. Pirmasis rodiklis – namų ūkių, energijos išlaidoms skiriančių didelę dalį savo pajamų, dalis – yra apskaičiuojamas naudojant kas keletą metų vykdomo namų ūkių biudžetų statistinio tyrimo duomenis, todėl sudėtinga užtikrinti stebėsenos operatyvumą. Be to, sudėtinga surinkti korektiškus duomenis apie metines išlaidas energijai. Antrasis rodiklis – asmenų, dėl lėšų stokos negalinčių pakankamai šildyti būsto, dalis, – kelia labai daug klausimų ir susilaukia gana daug žiniasklaidos dėmesio. Nors 2020 m. negalinčių pakankamai šildyti būsto gyventojų sumažėjo iki 23,1 proc., tarp Europos Sąjungos šalių prastesnė situacija yra tik Bulgarijoje. Vykdant projektą atlikta išsami analizė parodė, kad minėto rodiklio dinamika Lietuvoje menkai siejasi su objektyviais veiksniais – gyventojų pajamų augimu, energijos kainų, šildymo kompensacijų gavėjų skaičiaus kaita ir pan. Dėl to galima manyti, kad reikšmingos įtakos turi pats apklausos dizainas – šiuo metu apie gyventojų galėjimą sau leisti pakankamai šildyti būstą klausiama būsto problemų kontekste, o centrinio šildymo be individualaus reguliavimo naudotojams rekomenduojama vertinti galimybes mokėti už papildomą šildymą (pvz., elektriniais šildytuvais). Siekiant objektyvesnės informacijos rekomenduojama gyventojų galimybes pakankamai šildyti būstą vertinti kitų finansinės būklės rodiklių kontekste ir suderinti su daugumos ES šalių naudojamais klausimais.

Energijos nepritekliaus stebėsenai tobulinti svarstytinos dvi pagrindinės alternatyvos – specializuoti periodiniai tyrimai, kuriuose pasitelkiant papildomus duomenų šaltinius būtų renkama detali informacija apie gyventojų pajamas, išlaidas skirtingoms energijos rūšims, naudojamas technologijas, kuro ir energijos vartojimą bei kt. arba pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo tobulinimas siekiant geriau atspindėti namų ūkių energetikos situaciją.

Siekdami, kad projekto rezultatai nebūtų vienkartiniai ir galėtų būti naudojami ilgesnį laiką, mokslininkai kuria praktinius įrankius, kurie padės Energetikos ministerijos darbuotojams stebėti energijos nepritekliaus situaciją ir vertinti politikos alternatyvų poveikį skirtingoms visuomenės grupėms.

Lietuvos energetikos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Aušra Pažėraitė išnagrinėjo energijos nepriteklių patiriančių gyventojų informuotumą apie energijos nepritekliaus mažinimo galimybes. Nors gyventojus pasiekia tam tikros žinios apie paramos priemones, dauguma teigia, kad trūksta aiškios ir suprantamos informacijos. Tai gali būti viena priežasčių, dėl kurių reikšminga gyventojų dalis nepasinaudoja valstybės paramos galimybėmis mažinti išlaidas energijai. Siekiant pagerinti gyventojų informuotumą rekomenduojama derinti bendro pobūdžio informaciją masinėse informacijos teikimo priemonėse su labiau specializuotu tikslinių grupių informavimu.

Kitame pranešime V. Lekavičius apžvelgė esamą energijos nepritekliaus situaciją, politikos priemones namų ūkių energetikos srityje ir pristatė projekto rekomendacijas energijos nepritekliui mažinti. 2019 m. apie 17 proc. gyventojų išlaidos energijai viršijo 15 proc. jų namų ūkių pajamų, 7,4 proc. gyventojų bent kartą per metus vėlavo apmokėti sąskaitas už komunalines paslaugas. Energijos nepritekliaus apraiškos stebimos ir miesto, ir kaimo vietovėse, kurioms itin būdingos ir būsto kokybės problemos. Energijos nepriteklius būdingiausias žemiausių pajamų (1–2 kvintilinės grupės) gyventojams, vienišiems vyresnio amžiaus asmenims.

Didele orientacija į būtent pažeidžiamiausių namų ūkių galimybes apsirūpinti būtiniausiomis energetikos paslaugomis (šildymas, karštas vanduo) šiuo metu pasižymi tik socialinės politikos priemonės (kompensacijos), tačiau jose stinga motyvacijos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir atsinaujinančių išteklių plėtrai. O dauguma energetikos ir aplinkos politikos priemonių namų ūkių srityje yra visuotinės. Praktikoje jos yra regresyvios ir nepasiekia pažeidžiamiausių namų ūkių. 

Vykstanti žalioji transformacija sudaro sąlygas didesnei orientacijai į struktūrines priemones (energijos vartojimo efektyvumo didinimas, atsinaujinančių išteklių plėtra) tikslinėse namų ūkių grupėse. To galima pasiekti išplečiant esamą kompensacijų sistemą ir į ją įtraukiant energijos vartojimo efektyvumo ir kitas valstybės prioritetus atitinkančias išlaidas. Kita galimybė – taikyti specifines į žemesnių ir vidutinių pajamų namų ūkius orientuotas priemonės, pasižyminčias aukštu finansavimo intensyvumu ir taikomas tik pareiškėjams, atitinkantiems turto bei pajamų sąlygas. Svarbus vaidmuo tenka ir „minkštosioms“ priemonėms – gyventojų informavimui, edukavimui gerinti, elgsenos kliūtims šalinti.

Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys aptarė energetinį skurdą, daug dėmesio skirdamas konkretiems Vartotojų aljanso veiksmams mažinant šią problemą. Vartotojų aljansas dalyvauja Europos Sąjungos programos „Horizontas 2020“ projekte STEP, kuris siūlo prieigą prie organizacijų, turinčių ryšį su energetinio skurdo tematika, tinklo, vartotojams bei organizacijoms-partneriams organizuoja mokymus gyvai ir internetu, sudaro galimybes bendradarbiauti skatindami energetinio efektyvumo priemones, ruošia politikos rekomendacijas. Vykdant šį projektą sukurta karštoji patarimų energijos taupymo klausimais linija (tel. 8 670 000 66), parengtas internetinių mokymų kursas lietuvių kalba, organizuoti mokymai gausiam socialinių darbuotojų būriui. Visa projekto medžiaga kaupiama STEP projekto interneto svetainėje www.stepenergy.eu.

Seminarą užbaigė Lietuvos energetikos agentūros direktoriaus Virgilijaus Poderio vedama diskusija, kurioje kalbėjo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius, Seimo narys Artūras Skardžius, UAB „ENG grupė“ valdybos pirmininkas Rymantas Juozaitis ir kiti seminaro dalyviai.

Reikminių tyrimų projektą „Namų ūkiai energetikos transformacijų kontekste“ finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties nr. S-REP-20-3). Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

Parengė LMA Jaunosios akademijos narys dr. Vidas Lekavičius

BLOCKCHAIN – TAI GEROKAI DAUGIAU NEI TIK SKAITMENINĖS VALIUTOS

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ gegužės 25 d. pakvietė klausytojus į paskutinį šiais mokslo metais ciklo „Mokslo žinių dienos“ renginį. LMA Jaunosios akademijos narys Vilniaus universiteto Blokų grandinių technologijų grupės vadovas prof. dr. Remigijus Paulavičius skaitė nuotolinę paskaitą „Blockchain – tai gerokai daugiau nei tik skaitmeninės valiutos“. Lektorius populiariai ir vaizdžiai papasakojo apie šią (potencialiai revoliucinę) blokų grandinių technologiją (angl. Blockchain).


Blockchain evoliucija. (Šaltinis httpstrybe.onethe-blockchain-is-slowly-becoming-mature)

Pirmiausia buvo pristatyti pagrindiniai motyvai, sudarę palankias sąlygas Blockchain technologijoms atsirasti. Kelios skaitmeninės mokėjimo sistemos buvo pasiūlytos gerokai anksčiau, nei atsirado Bitcoin, tačiau jomis taip ir nesugebėta padaryti tai, kas pavyko Bitcoin pradininkui Satoshi’ui Nakamoto’ui. Papasakojęs apie pirmąjį oficialų Bitcoin skaitmeninės (kriptografinės) valiutos naudojimą per komercinį sandorį, profesorius keliais skirtingais pjūviais paaiškino Blockchain sampratą ir technologijos veikimo ypatumus. Buvo parodyta, kaip būtų galima patyrinėti tikrąjį Blockchain, kaip pavyzdį pasirinkus patį pirmąjį (angl. Genesis) Bitcoin tinklo bloką. Pasidžiaugęs, kad prie Bitcoin tinklo decentralizacijos užtikrinimo labai aktyviai prisideda lyderiaujančių pasaulio šalių mokslininkai, profesorius pabrėžė, kad Blockchain yra tik pirmoji, daug didesnės paskirstytų duomenų technologijų (angl. Distributed ledger technologies) šeimos dalis.

Skaitmeninės valiutos

Toliau paskaitoje buvo kalbama apie kitas skaitmenines kriptografines valiutas, kurių šiuo metu yra daugiau nei 10 000. Trumpai buvo papasakota ir apie pasaulinių technologijų lyderių (pvz., Facebook) ketinimus kurti savo skaitmenines valiutas, ir apie iššūkius, su kuriais jie susidūrė. Pristatyta Lietuvos banko pirmoji pasaulyje skaitmeninė kolekcinė moneta – LBCoin, sukurta taikant blokų grandinės technologiją. Kalbėta apie skaitmeninių valiutų saugumo dalykus, įvardyti pagrindiniai galimų atakų tipai.

Pirmasis oficialus Bitcoin (BTC) panaudojimas komerciniame sandoryje

Profesorius paskaitoje taip pat trumpai apžvelgė kitus potencialius Blockchain technologijos taikymus, išskirdamas Lietuvos banko sukurtą LBChain – Blockchain inovacijų aplinką (angl. Sandbox). Taip pat pristatė blockchain trilemma, kaip vieną esminių problemų, kurią mokslininkai turi įveikti, siekdami sukurti efektyvesnius decentralizuotus sprendimus. Paskaita buvo apibendrinta pabrėžiant, kad Blockchain nėra panacėja. Decentralizacijos paradigma paremti sprendimai turi būti taikomi tik tada, kai jie turi potencialą užtikrinti akivaizdų pranašumą prieš šiuo metu įprastus, centralizuotus sprendimus.

Paskaitos tikslas – populiarinti ir skatinti domėjimąsi šia (kaip ir kitomis) technologija, taip pat ir mokslu apskritai. Jos klausėsi 30 dalyvių iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Lietuvos Junior Achievment nevyriausybinės organizacijos, Lietuvos agrarinio ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto, Vilniaus, Kauno, Tauragės, Šakių ir Joniškio rajono ugdymo įstaigų bei Marijampolės Trečiojo amžiaus universiteto.

Parengė VU blokų grandinių technologijų grupės vadovas, prof. dr. Remigijus Paulavičius ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyr. specialistė Diana Lekevičienė 

TARPTAUTINIS LMA JAUNOSIOS AKADEMIJOS NARIO PROF. DR. MANGIRDO MALINAUSKO PRIPAŽINIMAS