2021 metai
2021 m. gruodžio 21 d. įvyko iškilmingas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas.
Jame dalyvavo Kauno m. savivaldybės mero pavaduotojas Andrius Palionis, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė prof. Marija Drėmaitė ir L’Oréal Baltic Vilniaus biuro vadovė Ilona Sugintienė, naujieji jaunieji akademikai ir akademikės, L’Oréal Baltic programos „Mokslo moterims“ 2020 ir 2021 m. laureatės.
Renginio pradžioje tylos minute buvo pagerbtas akademiko, astronomo prof. habil. dr. Vytauto Pranciškaus Straižio atminimas. Po to LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai pasveikino jubiliatus. LMA atminimo medaliai įteikti Kauno miesto savivaldybei (skirtas 2020 m.), akademikams Zenonui Norkui, Gediminui Motuzai Matuzevičiui, Algirdui Jonui Railai (dalyvavusiam nuotoliniu būdu). LMA sveikinimo adresai 60-mečių proga skirti akad. Algirdui Kaliatkai ir akad. Žydrei Kadžiulienei.
LMA prezidentas J. Banys apžvelgė besibaigiančių metų rezultatus ir įvairiapusę akademikų bei pačios Akademijos veiklą. Nepaisant iššūkių 2021-aisiais, pavyko atsilaikyti, įvyko daug turiningų renginių. Galima pasidžiaugti, kad šiemet išleista ir lietuvių autorių, LMA narių mokslo populiarinimo knygų. Šią tradiciją ketinama tęsti. Tiesa, neramina tai, kad baigiasi ES struktūrinių fondų projektai (mokslo populiarinimo ir žurnalų leidybos), bet viliamasi, jog veikla bus vykdoma ir kitąmet.
Kauno m. vicemeras savo kalboje pasidžiaugė, kad mieste nuo 2013 metų teikiami apdovanojimai geriausiems Kauno mokslininkams. Ir jų vis nepritrūksta. Taip Kaunas patvirtina akademinio miesto reputaciją.
Po to buvo pagerbti 2021 m. Kauno miesto mokslo premijos laureatai. LMA prezidentas J. Banys perskaitė posėdžio protokolą. Premijomis įvertinti Vytauto Didžiojo universiteto profesorius akad. Egidijus Aleksandravičius už aktyvią veiklą ir aktyvią minties sklaidą Kaune kuriant diplomato Čijunės Sugiharos namus, Prezidento Valdo Adamkaus biblioteką ir už kitus reikšmingus darbus. Antrasis laureatas – Kauno technologijos universiteto profesorius akad. Raimundas Šiaučiūnas įvertintas už mokslinę ir ekspertinę veiklą diegiant Lietuvos pramonėje inovatyvius sprendimus, įgyvendinant „Santakos“ slėnio projektus. Diplomus laureatams teikė Kauno m. savivaldybės vicemeras A. Palionis, sveikino LMA prezidentas J. Banys ir viceprezidentas Z. Dabkevičius.
Premijos laureatas akad. E. Aleksandravičius savo kalbą pradėjo taręs, kad padėkai skirtos penkios minutės – geriausia forma banaliausiems dalykams. Ir pridūrė, jog ši premija jam leis dosniau pasitikti šv. Kalėdas. Tuo metu, kai sužinojo apie premiją, jis skaitė akad. Viktorijos Daujotytės knygą, skirtą akad. Arvydo Šliogerio filosofijai. Būtent A. Šliogeris tapo vienu iš laureato mentorių ir bičiulių. Formavo jo elgseną, stilių, mintis. E. Aleksandravičius pabrėžėpavojų, gresiantį valstybei, kai ji virsta skaičiavimo mašina. Ir humanizmo, prasmingo mąstymo reikšmę. Svarbiausia vietos, kurioje gyvename, savybė – tai draugai, su kuriais galime prasmingai mąstyti. Dar vienas jį paveikęs žmogus – tai Vytautas Kavolis, teigęs, kad reiškinį ar objektą tiriantis mokslininkas pats privalo keistis šio proceso metu. Trečioji asmenybė, keitusi E. Aleksandravičiaus gyvenimą ir mąstymą, buvo fizikas, rašytojas Kazys Almenas, taip pat pabrėžęs mokslų ir kitų žmogaus veiklos sričių harmoniją. Baigdamas laureatas linkėjo susirinkusiems nesulaukti ateities, pasižyminčios nuoboduliu ir beprasmybe.
Kitas Kauno miesto mokslo premijos laureatas akad. R. Šiaučiūnas pasidžiaugė, kad mokslininkai Kaune vertinami taip pat, kaip ir menininkai bei įvairios kitos popžvaigždutės. Pastaraisiais metais laureatas domisi įvairių cementų tipų gamybos procesais. Pavyzdžiui, plačiausiai pasaulyje naudojamo portlandcemenčio gamyba labai tarši, jos metu išskiriama daug šiltnamio dujų, sunaudojama daug energijos. Ieškodamas alternatyvų, R. Šiaučiūnas ėmė kurti anglies dioksido aplinkoje kietėjančių betonų technologiją. Viena iš tokių ekologiškų alternatyvų – nehidrauliniai cementai, kurių gamyba kur kas mažiau kenksminga aplinkai. Pavyzdžiui, ganybai reikalinga žymiai mažesnė temperatūra. Lietuvoje tam yra užtektinai žaliavų, nesunku pritaikyti ir technologinius procesus. Gamybą galima organizuoti ir Kaune. Baigdamas LMA tikrasis narys pasiūlė Kauno vicemerui: kai kitąmet mieste bus atidaryta „Mokslo sala“, akademikus į bendrą posėdį pakviesti šiame išskirtiniame Lietuvos objekte.
Pažymėjimus ir Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narių (LMAJA) ženklus 2021 metais išrinktai ketvirtajai dešimčiai mokslininkų įteikė LMA prezidentas ir LMA viceprezidentas. LMAJA nariais išrinkti: Tomas Čelkis, Rūta Ubarevičienė, Ieva Plikusienė, Mantas Šimėnas, Tomas Lapinskas, Petras Prakas, Monika Toleikienė, Jonas Viškelis, Anatolijus Eisinas, Mantas Povilaitis.
Vėliau buvo pagerbtos L’Oréal Baltic programos „Mokslo moterims“ laureatės. Jas sveikino L’Oréal Baltic Lietuvos biuro vadovė I. Sugintienė ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė prof. M. Drėmaitė. I. Sugintienė dėkojo Mokslų akademijai už galimybę pasveikinti laureates. Jos manymu, šiuo metu gyvybiškai svarbu skatinti mokslą ir tyrimus. Be to, tai artima jos atstovaujamos kompanijos veiklai, nes mokslo dėka gimsta inovatyvūs produktai. Svarbu remti ne tik patį mokslą, bet ir skatinti lyčių lygybę. Todėl kompanija remia jaunąsias perspektyvias mokslininkes, padeda laureatėms įgyti pripažinimą. Šiemet l‘Oreal švenčia penktąsias šios stipendijos teikimo metines Lietuvoje.
Prof. M. Drėmaitė taip pat pasidžiaugė, kad yra šis apdovanojimas. Ji tikisi, kad ateityje humanitarinių ir socialinių mokslų atstovės taip pat bus įvertintos šia stipendija taip, kaip dabar įvertintos gamtos mokslų srities mokslininkės. Paskatinimas padeda įveikti stereotipus, kad moteris negali būti lygiavertė. Gali būti, kad ateityje toks siekis kovoti dėl lygių vyrų ir moterų galimybių atrodys kaip anachronizmas, nes problema bus išnykusi.
Apdovanotos L’Oréal Baltic programos „Mokslo moterims“ 2020 ir 2021 m. laureatės: Dominyka Dapkutė – 2020 m. laureatė tarp mokslų magistrių, Rima Budvytytė – 2020 m. laureatė tarp mokslų daktarių, Joana Smirnovienė – 2021 m. laureatė tarp mokslų magistrių, Ieva Plikusienė – 2021 m. laureatė tarp mokslų daktarių. I. Plikusienė, kalbėdama visų laureačių vardu, pabrėžė, kad šis įvertinimas yra ne tik garbė, bet ir atsakomybė. Vykdant šią programą prisidedama ir prie visuomenės švietimo. Tai ypač svarbu per pandemiją. Laureatė pažadėjo skatinti kitas mokslininkes teikti paraiškas šiai stipendijai gauti.
Toliau LMA narių visuotiniame susirinkime vyko išrinkto Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSMS) skyriaus pirmininko akad. Vytauto Nekrošiaus tvirtinimas. HSMS nutarimą dėl išrinktojo pirmininko pristatė skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas. Buvo pasiūlyta balsų skaičiavimo komisija. Kitas klausimas, reikalaujantis visuotinio susirinkimo sprendimo – LMA prezidento atlyginimo nustatymas ir tvirtinimas, LMA viceprezidento teiktam siūlymui buvo pritarta bendru sutarimu. Išdalijus slapto balsavimo biuletenius, vyko balsavimas gyvai, iš nuotolio susirinkime dalyvavę LMA nariai gavo balsavimo biuletenius e. paštu ir balsavo internetu.
Kol buvo skaičiuojami balsai, šventinio susirinkimo dalyviai klausė muzikinės programos, kurią atliko prof. Vladimiras Prudnikovas ir jo vadovaujami Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai Kamilė Bontė sopranas), Giedrius Gečys (tenoras), Regimantas Gabšys (baritonas), Alfredas Miniotas (bosas), akompanavo koncertmeisteris Julian Germanovič.
Paskelbus slapto balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad HSMS pirmininku patvirtintas akad. V. Nekrošius. LMA narių visuotinio susirinkimo dalyviai vieningai patvirtino ir viso LMA prezidiumo narių sudėtį ketverių metų kadencijai, kuri prasidės nuo 2022 m. vasario 1 d. Baigdamas susirinkimą, LMA prezidentas išreiškė viltį, kad kitais metais pandemija baigsis ir visiems dalyviams linkėjo gražių švenčių, o 2022-aisiais – naujų kūrybinių idėjų ir sėkmės.
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas ir dr. Andrius Bernotas
Virginijos Valuckienės nuotraukos
NUOTRAUKŲ GALERIJA
2021 m. spalio 26 d. įvyko rinkiminis Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Susirinkimo pagrindinis akcentas – LMA prezidento ir prezidiumo rinkimai. Renginyje taip pat dalyvavo Anykščių r. savivaldybės meras Sigutis Obelevičius.
Susirinkimo pradžioje LMA prezidiumas ir skyrių nariai pasveikino jubiliatą akad. Rimantą Kačianauską 70 metų jubiliejaus proga ir įteikė jam sveikinimo adresą. LMA Teodoro Grotuso fondo valdybos pirmininkas akad. Aivaras Kareiva įteikė fondo apdovanojimą – T. Grotuso medalį ir pažymėjimą akad. Virginijui Šikšniui, pabrėždamas išskirtinius jo mokslinius pasiekimus ir Lietuvos vardo garsinimą. Buvo pristatyti išrinktieji LMA Jaunosios akademijos pirmininkas Vaidas Palinauskas ir vicepirmininkė Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, pradėsiantys eiti pareigas šių metų pabaigoje.
LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius perskaitė pranešimą, kuriame apžvelgė Akademijos bendradarbiavimo su įvairiomis Lietuvos savivaldybėmis istoriją. Iš viso yra pasirašyta dešimt sutarčių su Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėmis, o viena – su Lenkijos Punsko valsčiaus savivaldybe ir Lenkijos lietuvių bendruomene. Kai kurios sudarytos sutartys buvo terminuotos, sutartis su Anykščių r. savivaldybe baigėsi pernai. Pirmoji tokia sutartis pasirašyta su Panevėžio m. savivaldybe dar 2003 m. Tokios sutartys skatina įvairiapusį akademikų ir šalies regionų bendradarbiavimą. Atliekamos ekspertizės, skaitomos paskaitos, konsultuojama aktualiais mokslo, verslo, kultūros, ekologijos klausimais. Bendradarbiaujant su Anykščiais buvo plėtojamos turizmo, žemės ūkio temos. Šilutės rajone sprendžiamos problemos, susijusios su vandens ištekliais, polderiais, kultūros paveldu; nemažai paskaitų įvairiomis temomis perskaityta Ignalinos rajone. Klaipėdos miesto vadovams akademikai pataria dėl Baltijos jūros krantų erozijos, Klaipėdos uosto vystymosi perspektyvų, ieškoma būdų spartinti mėlynosios ekonomikos plėtrą regione. Alytaus rajone kartu sprendžiamos atliekų tvarkymo problemos. Bendradarbiaujant su Kauno miesto savivaldybe, nuo 2013 metų atrenkami kandidatai Kauno miesto mokslo premijoms, o laureatai apdovanojami Akademijoje. Naujausia sutartis pasirašyta su Pakruojo r. savivaldybe. Jos iniciatorius akad. Aivaras Kareiva pasiekė, kad kitų metų pradžioje Žeimelyje pagaliau bus pastatytas paminklas šiame krašte gimusiam žymiam mokslininkui T. Grotusui. Baigdamas pristatymą Z. Dabkevičius pabrėžė, kad reiktų stiprinti šį įvairiapusį bendradarbiavimą, todėl paprašė aktyvesnio Akademijos narių dalyvavimo.
Tai tapo įžanga iškilmingai pasirašyti atnaujintą Lietuvos mokslų akademijos ir Anykščių r. savivaldybės bendradarbiavimo sutartį. Ją pasirašė LMA prezidentas Jūras Banys ir Anykščių r. meras Sigutis Obelevičius. Meras savo kalboje pažymėjo, kad sutarties dėka per tuos metus įvyko nemažai prasmingų susitikimų. LMA narių patirtis labai pravertė kuriant miško lajų taką, svarstant miesto arichitektūros projektus, talkinant rajono ūkininkams, miškininkams, kultūros darbuotojams. Jis tikisi, kad ir mokslininkams šie susitikimai leido geriau pajusti visuomenės pulsą. Ir įteikė LAM prezidentui J. Baniui savo knygą apie imunitetą stiprinančius grybus ir augalus. LMA prezidentas J. Banys pritarė, kad LMA misija – padėti regionams ir pakvietė, kilus problemoms, klausimams, drąsai kreiptis pagalbos į akademikus.
Prezidento rinkimų procedūra prasidėjo nuo vienintelio kandidato į šį postą – akad. J. Banio programos pristatymo. Buvo pasiūlyta, kad rinkiminei susirinkimo daliai pirmininkautų akad. Gintautas Tamulaitis. LMA nariams vienbalsiai pritarus, pirmininkas pakvietė akad. J. Banį pristatyti programą. Kandidatas savo kalboje pabrėžė svarbiausias veiklos gaires: toliau stiprinti LMA mokslo konsultacinę veiklą padedant LR Vyriausybei ir kitoms valstybės institucijoms priimti geriausius sprendimus; siekti, kad viena svarbiausių Akademijos veiklų išliktų mokslo populiarinimas įskaitant knygų leidybą ir mokslo festivalio „Erdvėlaivis Žemė“ organizavimą. Šiais metais pavyko gauti daugiau lėšų LMA Vrublevskių bibliotekos priestato statybai, įrangai ir tai galbūt leis kitąmet baigti jos renovaciją. Taip pat būtina efektyviau išnaudoti LMA užsienio narių potencialą, stiprinti LMAJA veiklą ir jos ryšius su kitų šalių analogiškomis organizacijomis. Bus toliau siekiama nuosekliai didinti išmokas LMA nariams emeritams.
Po to įvyko kandidato į prezidentus programos aptarimas. Akad. Vytauto Nekrošiaus paprašytas pristatyti savo komandą, J. Banys atsakė, kad viceprezidentu kvies likti akad. Z. Dabkevičių, o į LMA prezidiumą siūlo įtraukti akademikus Raimundą Šiaučiūną ir Rimvydą Petrauską.
Pasiūlius balsų skaičiavimo komisiją abiem balsavimams, pirmininkas paskelbė pertrauką balsuoti. Suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad LMA prezidentu išrinktas akad. Jūras Banys. Atviru balsavimu priimtas nutarimas Nr. 1 „Dėl MA prezidento išrinkimo“. Prezidiumo rinkimuose kandidatais į LMA prezidiumo narius įvardyti akademikai Rimvydas Petrauskas ir Raimundas Šiaučiūnas, taip pat mokslų skyriuose išrinkti mokslų skyrių pirmininkai. Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkui paskelbus slapto balsavimo rezultatus renkant (tvirtinant) LMA prezidiumą, jie patvirtinti atviru balsavimu: priimtas nutarimas dėl LMA mokslų skyrių pirmininkų akademikų Leono Valkūno (Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius), Limo Kupčinsko (Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius), Vidmanto Stanio (Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius) ir Gintauto Dzemydos (Technikos mokslų skyrius), akademikų Rimvydo Petrausko ir Raimundo Šiaučiūno išrinkimo (patvirtinimo) LMA prezidiumo nariais.
Parengė vyr. specialistas ryšiams su visuomene dr. Rolandas Maskoliūnas
ir Organizacinio skyriaus vadovas dr. Andrius Bernotas
2021 m. birželio 22 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Renginio pradžioje LMA prezidentas Jūras Banys pasveikino dalyvaujančius svečius iš Punsko, jaunuosius akademikus ir inauguruojamus LMA užsienio narius.
Garbingų jubiliejų proga buvo pasveikinti akademikai Algimantas Fedaravičius (75), Algimantas Grigelis (90-ties), Remigijus Leipus (60), Arvydas Virgilijus Matulionis (75-erių), Jonas Mockus (90-ties metų). LMA atminimo medaliai įteikti Mečislovui Žalakevičiui, Aivarui Kareivai, Vytautui Konstantinui Sirvydžiui, Gintautui Žinteliui, Algirdui Gaižučiui ir Virgilijui Matulioniui.
LMA bendradarbiauja su Punsko valsčiumi (Lenkijos Respublika), todėl LMA prezidentas pakvietė pasirašyti LMA, Lenkijos lietuvių bendruomenės ir Punsko valsčiaus bendradarbiavimo sutartį. Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas kalbėdamas pažymėjo, kad jie labai laukę šios dienos ir dėkojo LMA, taip pat akademikui Vaidučiui Kučinskui už gražią inciatyvą. Lenkijos lietuvių bendruomenės tarybos pirmininkas Sigitas Birgelis pabrėžė, kad juos džiugina toks didelis dėmesys tautinių žemių lietuviams. Ši sutartis tikrai prisidės prie ryšių su Tėvyne stiprinimo.
LMA prezidentas J. Banys kartu su viceprezidentu Zenonu Dabkevičiumi įteikė LMA tikrųjų narių ženklus, pažymėjimus ir LMA statutą 2021 m. balandžio 13 d. išrinktiems nariams: Albinui Kuncevičiui, Dariui Staliūnui, Dainorai Pociūtei-Abukevičienei, Daliai Klajumienei, Aušrai Maslauskaitei, Vytautui Getaučiui, Gediminui Račiukaičiui, Artūrui Dubickui, Aurelijai Žvirblienei, Arūnui Bukančiui, Sigitui Podėnui, Giedrei Samuolienei, Elenai Bartkienei, Kęstučiui Armolaičiui, Mindaugui Malakauskui, Algiui Džiugiui, Marijonui Bogdevičiui ir Sauliui Grigalevičiui.
Buvo įteikti LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) narių ženklai ir pažymėjimai 2020 m. gruodžio 8 d. išrinktiems nariams. Juos gavo Vidas Lekavičius, Paulina Želvienė, Jonas Jankauskas, Linas Minkevičius, Andrius Remeikis, Vacis Tatarūnas, Vita Lėlė, Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, Vitalijus Novickij ir Tomas Tamulevičius.
LMA prezidentas paskelbė 2020 m. rugsėjo 22 d. išrinktų LMA užsienio narių Roberto Džeimso Šileriio (JAV) ir Czinde Cao (Jinde Cao, Kinijos LR) inauguraciją. Deja, dėl nepatikimo ryšio R. Šileris negalėjo perskaityti parengto pranešimo, todėl susirinkimo dalyviai išklausė tik C. Cao vaizdo pranešimą „Tinklų dinamika ir jų impulsinis valdymas“. Pietryčių universiteto Kompleksinių sistemų ir tinklų mokslo tyrimų centro direktorius papasakojo, kad sudėtingi tinklai gamtoje ir visuomenėje yra labai paplitę (pavyzdžiui, jiems gali būti priskiriamos bičių bendruomenės, paukščių būriai). Šių sistemų ar telkinių kolektyvinės dinamikos mechanizmų analizė ir supratimas gali būti naudingi sprendžiant įvairias praktines problemas, kuriant sudėtingų sistemų valdymo modelius (išmanūs tinklai miestuose, išmani transporto sistema ir pan.), taip pat ir dirbtinių neuronų tinklus. C. Cao su kolegomis kuria dinaminių sistemų matematinius modelius, analizuoja įvairių susietųjų sistemų tinklus, jų valdymą. Yra pasiekęs fundamentalių rezultatų neurodinaminių sistemų ir sudėtingų dinaminių tinklų matematinės teorijos ir inžinerinių taikymų srityje. Profesoriaus manymu, artimiausioje ateityje dar daugiau dėmesio bus skiriama tokioms temoms, kaip Paskirstytas dirbtinis intelektas (DAI) kompleksinėse sistemose, Kolektyvinio intelekto teorija ir technologijų vystymas, Dinaminiai atsitiktiniai kompleksiniai tinklai (Dynamic random complex networks).
Toliau susirinkime vyko LMA tikrojo nario ir užsienio narių rinkimai. Buvo pristatytas kandidatas į LMA tikruosius narius Romas Baronas, taip pat kandidatai į LMA užsienio narius: Ričardas Gajus Komptonas (Richard G. Compton), Janušas Kacpžykas (Janusz Kacprzyk) ir Janas Jankovskis (Jan Jankowski). Prof. R. Barono ir J. Kacpžyko kandidatūras pristatė akad. Gintautas Žintelis, akad. Zenonas Dabkevičius – J. Jankovskį, akad. Leonas Valkūnas – R. Komptoną. Prof. R. Komptonas – mokslo pasaulyje plačiai žinomas elektrochemikas iš Oksfordo universiteto. Jis yra Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) tarptautinės patarėjų grupės narys, aktyviai dalyvauja ir konferencijose Lietuvoje, konsultuoja mokslininkus. Lenkijos mokslų akademijos narys prof. habil. dr. J. Kacpžykas yra dirbtinio intelekto, skaitinio intelekto, duomenų tyrėjas. Jis plėtoja Lietuvos ir Lenkijos mokslinius ryšius, dalyvauja disertacijų gynimuose Lietuvoje, padeda organizuoti kasmetinę tarptautinę konferenciją DAMSS (Data analysis methods for Software systems) Druskininkuose. Kandidatas į LMA užsienio narius prof. J. Jankovskis – žemės ūkio mokslų ir gyvūnų mokslų atstovas, Lenkijos mokslų akademijos narys korespondentas. Jis darbuojasi paukštininkystės srityje, kuria aplinką tausojančias technologijas. J. Jankovskis Profesorius kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu organizuoja mokslines konferencijas, konsultuoja doktorantus, rengia bendras paraiškas Lietuvos ir ES mokslinių tyrimų finansavimo agentūroms.
Visi kandidatai buvo įtraukti į balsavimų biuletenį ir įvyko rinkimai. Suskaičiavus balsus, komisijos pirmininkas akad. Limas Kupčinskas pranešė, kad visi keturi pretendentai buvo išrinkti LMA nariais. Priimti nutarimai dėl prof. R. Barono išrinkimo LMA tikruoju nariu ir prof. R. G. Komptono, prof. J. Kacpžyko, J. Jankovskio išrinkimo LMA užsienio nariais.
LMA prezidentas J. Banys informavo susirinkusius dėl Jaunosios akademijos nuostatų papildymo. Lietuvoje dirba vis daugiau užsienio mokslininkų, todėl iškilo būtinybė įtraukti punktą, kad LMAJA nariais gali būti Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirbantys mokslininkai. Pakeitimui buvo vieningai pritarta ir priimtas nutarimas dėl LMAJA nuostatų papildymo.
Susirinkimo dalyviams akad. J. Banys priminė apie LMA prezidento ir prezidiumo narių kadencijų pabaigą ir pradedamas rinkimų procedūras. Iki rugsėjo 21 d., kai planuojamas kandidatų iškėlimo visuotinis susirinkimas, akademikai ir LMA mokslų skyriai turėtų aptarti kandidatus, o po mėnesio, spalio pabaigoje visuotiniame susirinkime bus renkamas LMA prezidentą. Bendru sutarimu buvo pritarta LMA prezidento rinkimų skelbimui. Kitas LMA narių visuotinis susirinkimas vyks rugsėjo 21 dieną. Baigdamas šį susirinkimą, prezidentas palinkėjo gražios vasaros ir vylėsi, kad rudenį bus galima tęsti darbus įprastiniu, kontaktiniu būdu.
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyr. specialistas ryšiams su visuomene, dr. Andrius Bernotas, LMA organizacinio skyriaus vadovas
Nuotraukų galerija
2021 m. balandžio 13 d. nuotoliniu būdu įvyko LMA narių visuotinis susirinkimas
Pradėdamas susirinkimą, LMA prezidentas Jūras Banys paprašė susirinkusių tylos minute pagerbti šviesaus atminimo LMA narius: Viktorą Algirdą Sniečkų (Victor Snieckus), Vytautą Petrą Rančelį, Viljamą Rygelį Šmolstygą (William Riegel Schmalstieg) ir Vytautą Juodkazį.
Patvirtinus siūlomą darbotvarkę, jubiliejinių sukakčių proga buvo pasveikinti akademikai: Vytautas Ruzgas (70 metų), Artūras Kaklauskas (60 metų), Leonardas Sauka (90 metų), Antanas Žilinskas (75 metai), Vytautas Kaminskas (75 metai), Romualdas Grigas (85 metai), vyriausioji LMA narė – akad. Sofija Kanopkaitė (95 metai).
LMA atminimo medaliai įteikti akademikams Jonui Mockui (už informatikos, globalios optimizacijos teorijos vystymą), Algirdui Gaižučiui (už svarų indėlį į Lietuvos estetiką, menotyrą, kultūrologiją), Juozui Vidmančiui Vaitkui (už indėlį į puslaidininkių fizikos problemų mokslinę ir taikomąją veiklą), Henrikui Žilinskui (už svarų indėlį į veterinarijos ir gyvulininkystės mokslo bei studijų plėtrą), Rūtai Dubakienei (už indėlį į alergologijos mokslo tyrimus Lietuvoje, mokslo populiarinimą ir jaunosios kartos ugdymą) ir Kęstučiui Sasnauskui (už svarų indėlį į Lietuvos biotechnologijos mokslo plėtojimą, mokslo politikos formavimą).
Po to įvyko 2020 metų LMA premijų konkursų laureatų apdovanojimai. Vinco Krėvės-Mickevičiaus (literatūra) premija įvertinta prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė už penkių knygų ciklą „Vydūno kūrybos tyrimai ir sklaida“, Jono Kriščiūno (žemės ūkio mokslai) premija – dr. Eugenija Bakšienė už mokslo darbą „Ežerų sapropelio naudojimas lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemių tręšimui“, o Kazimiero Simonavičiaus (mechanika) premija – KTU mokslininkų kolektyvas: dr. Daiva Zeleniakienė, dokt. Gediminas Monastyreckis, dr. Sigitas Kilikevičius ir dr. Kristina Žukienė už mokslo darbą „Daugiafunkcinių polimerinių kompozitų su makseno nanoplokštelėmis mechaninės elgsenos tyrimas“.
LMA prezidentas J. Banys paskelbė Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursų nugalėtojų pavardes ir darbus. Jais pripažinti Dr. Erika Besusparienė (VDU) už mokslo darbą „Mokesčių sistemos optimizavimas derinant šeimos ūkių ir valdžios interesus žemės ūkyje“, dr. Kristina Garalytė (VU) už mokslo darbą „Studentų politinis aktyvizmas Pietų Azijoje“, dr. Daiva Tavgenienė (KTU) už mokslo darbą „Naujos struktūros elektroaktyvių medžiagų, skirtų organiniams šviestukams, sintezė ir panaudojimas“ ir dr. Sergejus Balčiūnas (VU) už mokslo darbą „Perovskito struktūros medžiagų plačiajuostės dielektrinės spektroskopijos tyrimai“, dr. Eva Raudonytė-Svirbutavičienė (Gamtos tyrimų centras) už mokslo darbą „Aplinkos tarša organiniais junginiais bei sunkiaisiais metalais ir šios problemos sprendimo būdų paieška: funkcinių neorganinių medžiagų sintezė bei tyrimas“, dr. Dovilė Bukauskaitė (Gamtos tyrimų centras) už mokslo darbą „Paukščių hemosporidiniai parazitai (Haemosporida): sporogoninis vystymasis ir pernešėjų nustatymas“, dr. Vytautė Starkutė (LSMU) už mokslo darbą „Biotechnologiniai sprendimai tvarių ir saugių augalinių baltymų išgavimui taikant beatliekines ir mažaatliekines gamybos technologijas“, dr. Donata Drapanauskaitė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras) už mokslo darbą „Skirtingos cheminės sudėties ir struktūros kalkinimo medžiagų įtaka rūgštaus dirvožemio neutralizavimui“, dr. Judita Gražulytė (VGTU) už darbą „Bitumo įtempių relaksacijos modulio taikymas asfalto dangų atsparumui temperatūriniams plyšiams vertinti“ ir dr. Tadas Dambrauskas (KTU) už darbą „Nanomatmenų kalcio silikatų (CaO/SiO2 = 1,5–2) sintezė ir funkcinės savybės“.
Pagyrimo raštus LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse pelnė dr. Irma Budginaitė-Mačkinė (VU) už mokslo darbą „Transnacionalinės šeimos“ ir dr. Valentas Gružauskas (KTU) už mokslo darbą „Tiekimo grandinės atsparumas darnios maisto pramonės kontekste“, dr. Julius Vengelis (VU) už mokslo darbą „Superkontinuumo generacijos specifinių dispersinių savybių šviesolaidžiuose tyrimas“, dr. Tomas Makaras (Gamtos tyrimų centras) už mokslo darbą „Daugianarių cheminių mišinių poveikis skirtingų žuvų rūšių elgsenos, fiziologiniams ir biocheminiams rodikliams“, dr. Kristina Bunevičienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras) už mokslo darbą „Biokuro pelenų pagrindu pagamintų tręšiamųjų produktų kokybė ir jų įtaka dirvožemiui ir augalams“, dr. Aušrinė Jurkevičiūtė (KTU) už mokslo darbą „Nanokompozitinių deimanto tipo anglies plonų dangų su metalo nanodalelėmis lazerinis struktūrizavimas ir jų optinių bei struktūrinių savybių tyrimas“.
LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius perskaitė Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursų nugalėtojų pavardes, darbų pavadinimus ir vadovus. Premijos skirtos magistrei Ugnei Jonaitytei (VU) už darbą „Nesantuokiniai vaikai XVIII a. Vilniaus dekanate: sociodemografinė perspektyva“ (vadovas asist. dr. Martynas Jakulis), Magistrei Dovilei Peseckienei (VU Kauno fakultetas) už darbą „Auditorijos plėtros strategija vizualaus meno institucijoje“ (vadovė prof. dr. Virginija Jurėnienė), Magistrei Indrei Višinskaitei (VU) už darbą „Dekonstrukcija kaip pasipriešinimo sovietizacijai forma Grigorijaus Kozintsevo filme „Hamletas“ (vadovė prof. dr. Jadvyga Krūminienė), magistrantui Andriui Pakalniškiui (VU) už mokslo darbą „Legiravimo sukeltų fazinių virsmų bismuto ferato kietuose tirpaluose, sintetintuose zolių-gelių metodu, tyrimas“ (vadovas dr. Ramūnas Skaudžius), magistrantui Dovydui Blaževičiui (KTU) už darbą „Naujos sandaros organiniai puslaidininkiai efektyviems organiniams šviesos diodams“ (vadovas prof. dr. Saulius Grigalevičius), magistrantei Eglei Ežerskytei (VU) už darbą „Ba2Y5B5O17: Eu3+ junginių sintezė ir liuminescencinių savybių tyrimas“ (vadovas prof. dr. Artūras Katelnikovas), studentui Kristijonui Puteikiui (VU) už mokslo darbą „Valproato vartojimas tarp mergaičių ir moterų Lietuvoje 2013–2018 m.“ (vadovė prof. Rūta Mameniškienė), magistrantei Lauritai Klimkaitei (VU) už darbą „Oportunistinis patogenas Stenotrophomonas maltophilia: II tipo toksino-antitoksino sistemų identifikavimasir charakterizavimas“ (vadovė dr. Julija Armalytė), magistrantei Guodai Varytei (VU) už mokslo darbą „Nėštumas ir išsėtinė sklerozė: ligą modifikuojančio gydymo bei nėštumo įtakos ligos eigai apžvalga“ (vadovė doc. Jolita Zakarevičienė), magistrei Dianai Sidabrienei (VDU Žemės ūkio akademija) už darbą „Lietuvos miškų pagrindinių medžių rūšių ekofiziologinės reakcijos ekstremalaus meteorologinio streso sąlygomis“ (vadovas prof. Algirdas Augustaitis), magistrei Gretai Striganavičiūtei (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, VDU Žemės ūkio akademija) už darbą „Hormono abscizo rūgšties poveikio tyrimai ir pritaikymo galimybės rinktinių Populus genties medžių mikrodrauginimo eigoje“ (vadovas dr. Jonas Žiauka), magistrei Gabijai Vaitkevičiūtei (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, VDU) už mokslo darbą „Naujų Sus1, Wx-B1 ir Wx-D1 alelių identifikavimas bei analizė žieminių kviečių TILLING populiacijose“ (vadovė dr. Rita Armonienė), magistrei Ingai Knabikaitei (KTU) už darbą „Metalų priedų (Cr3+ ir Al3+) ir temperatūros įtaka kalcio hidrosilikatų kristalizacijos procesams CaO-SiO2-H2O sistemoje, produktų terminėms ir sorbcinėms savybėms“ (vadovas doc. dr. Anatolijus Eisinas), magistrui Karoliui Leitonui (KTU) už mokslo darbą „Baltai šviečiančių, hibridinių organinių šviesos diodų formuojamų tirpalų liejimo būdu tobulinimas, panaudojant naujus iridžio (III) kompleksus“ (vadovas vyr. m. d. dr. Dmytro Volyniuk), magistrei Dovilei Rubinaitei (KTU) už mokslo darbą „Belitinio-jelimitinio-feritinio cemento gamyba ir savybių tyrimas“ (vadovas – lektorius dr. Tadas Dambrauskas).
LMA T. Grotuso fondo pirmininkas akad. A. Kareiva paskelbė, kad 2020 metų T. Grotuso stipendijos laureate tapo VU chemijos krypties doktorantė Julija Grigorjovaitė.
Po to Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis pasidžiaugė, kad LMA ir VLKK ne pirmus metus renka taisyklingiausia, sklandžia lietuvių kalba rašančius mokslininkus. Šįkart apdovanojama VU komunikacijos fakulteto.magistrė Damilė Bagdonavičienė už darbą „Folkloro ansamblio tapatybės komunikacija: „Ratilio“ narių tyrimas.
Tęsdamas susirinkimą, LMA prezidentas J. Banys pristatė dalyviams Lietuvos mokslų akademijos 2020 metų veiklos ataskaitą. Apžvelgdamas svarbiausius įvykius ir per ataskaitinius metus atliktus darbus, jis paminėjo keletą gerų pavyzdžių. Minėti pasiekimai – sėkminga LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) veiklos plėtra, populiarūs skyriaus „Mokslininkų rūmai“ renginiai: susitikimai su mokslininkais ir menininkais, dar prieš karantiną spėtas suorganizuoti Just. Marcinkevičiui skirtas vakaras. LMA buvo parengtos devynios rezoliucijos ir rekomendacijos politikams bei piliečiams. Jos buvo ne tik apie mokslą ir studijas, bet, pavyzdžiui, apie 5G technologijų poveikį, apie vakcinas. LMA dalyvauja įvairių tarptautinių organizacijų veikloje, deleguoja mokslininkus į Europos struktūras, kurios pataria Europos Parlamentui ir kitoms institucijoms. LMA įkūrė ir COVID-19 komisiją, į ją įtraukė žinomus Lietuvos specialistus. Komisijos pirmininkas prof. Vytautas Usonis buvo LMA deleguotas į SAPEA, kuri yra Europos Komisijos mokslo patariamojo mechanizmo dalis. LMA tinklapyje – nuolat pildoma informacija apie akademikus žiniasklaidoje. Jau daugiau kaip metus veikia LMA feisbuko paskyra, ji aktyviai pildoma, turi daugiau kaip 1000 sekėjų.
Sklandžiai vyksta bendradarbiavimas su CERN, kasmet vysta jungtinio komiteto posėdžiai, juose dalyvauja Užsienio reikalų, Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai. Buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Pakruojo savivaldybe: Pakruojo apylinkėse kadaise gyveno ir dirbo elektrochemijos mokslo pradininkas Teodoras fon Grotusas. Šių metų spalį Pakruojyje bus pastatytas bronzinis paminklas – vienintelis per pastaruosius 30 metų Lietuvoje, skirtas mokslininkui. LMA ivyko ir konferencija, skirta naujai kovos su vėžiu strategijai Europoje. LMA leidžia devynis mokslo žurnalus, įvairius mokslo populiarinimo leidinius. LMAJA nariai skaito pranešimus visuomenei, dalyvauja Seimo Ateities komitete.
Ataskaitai buvo vieningai pritarta. Po to susirinkimo dalyviai balsavo dėl LMA veiklos ir biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo, o taip pat dėl LMA vykdomos programos „Mokslinių tyrimų plėtojimas bei jų rezultatų panaudojimo efektyvumo didinimas“ 2021 m. sąmatos. Buvo priimti atitinkami patvirtinantys nutarimai Nr. 1 ir Nr. 2.
Apie šalies švietimo ir mokslo perspektyvas Vyriausybės žvilgsniu susirinkusiems prie kompiuterių ekranų papasakojo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Viena iš svarbiausių naujienų – Studijų ir mokslo kryptyje planuojama įgyvendinti tris projektus. Pirmasis jų – „Pasaulinio lygio mokslas“. Juo siekiama, kad mokslas būtų konkurencingas ir prisidėtų prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimo. Mokslo finansavimas kol kas yra nepakankamas. Bloga tai, kad esame labai priklausomi nuo ES fondų. Net COVID-19 tyrimams, duomenų bazių įsigijimui nėra skirtas finansavimas biudžete, o ES finansavimas baigėsi. Kad taip nenutiktų, pagrindinės tyrimų programos ir kitos veiklos turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto. Be to, trūksta dėmesio doktorantūrai, Lietuvos tyrėjai menkai dalyvauja MTEP programose (jų aktyvumas kelis kartus mažesnis negu Estijos). Nepakankamai išnaudojamas šalies mokslo potencialas. Todėl ŠMS ministerija siūlo formuoti, skatinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose per verslo, mokslo ir valstybės konsorciumus. Kita svarbi šio projekto priemonė – misijos. Ketinama finansuoti ilgametėmis misijomis grįstas programas, pereiti prie MTEP rezultatų kontrolės. Svarbu skatinti tarptautiškumą. Taip pat planuojama stiprinti nacionalinių kontaktinių asmenų „Europos Horizonto“ programai tinklą. Būtina, kad šakinės ministerijos suprastų mokslo tyrimų poreikį ir inicijuotų užsakymus mokslui, siektų turėti ryšio su mokslu pareigūnus.
Kitas pranešime pristatytas projektas – „Aukštojo mokslo sistemos kokybės efektyvumo užtikrinimas“. Jo tikslas: moderni, efektyvi ir į misiją orientuota aukštojo mokslo valdymo sistema, aukščiausios kokybės, tarptautiškos ir prieinamos studijos. Ketinama stiprinti agentūras: MITA, SKVC. Svarbu skatinti Lietuvos universitetų dalyvavimą Europos universitetų tinkluose ir pan. Ketinama suformuoti socialinės paramos paketą, kad daugiau vaikų galėtų studijuoti kolegijose ir kitur.
Po to kalbėjęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, LMA tikrasis narys prof. Artūras Žukauskas pabrėžė, kad tarp įvairių šiuo metu sprendžiamų problemų viena svarbiausių yra ta, jog mūsų šalyje neapskaičiuojami valstybės skirti asignavimai mokslo tyrimams. Reikia tai tiksliai apibrėžti. Pagal neoficialius įverčius asignavimai sudarė 0,75% BVP. Į koalicijos programą yra įrašyti ketinimai didinti finansavimą. Antra bėda – mokslo ir inovacinės veiklos finansavimas iš netvarių šaltinių. Dėl to daug problemų su mokslo projektų ir įvairių programų tęstinumu. Tai milžiniška problema. Dabar ruošiamame Nacionaliniame susitarime įrašyta nuostata – visos mokslo kryptys turi būti finansuojamos, bet valstybė koncentruos lėšas į prioritetines sritis, kuriančias didelę pridedamąją vertę. Tokios sritys yra biotechnologija, fotonika, taip pat būtina stiprinti skaitmeninių technologijų kūrimo sektorių. Reikia ir nacionalinių mokslo programų. Iš viešojo sektoriaus didžiausią vertę kuria ugdymas, todėl jo kokybei stiprinti reikia sukurti nacionalinę mokslo programą „Ugdymas“ (edukologija, psichologija ir pan.). Be tokios programos sunku įsivaizduoti talentų rengimą. Iki šiol neturime studijų kokybės skatinimo sistemos Tuo mes skiriamės nuo kitų Europos šalių. Estijoje skatinami studentų tarptautiniai mainai, studentų darbinimas, papildomų lėšų pritraukimas ir pan. Dar vienas klausimas – kaip padidinti mokslininko karjeros patrauklumą. Viena iš problemų – mokslininkų darbas pagal terminuotas sutartis. Šią sistemą bus mėginama keisti. Bus įvedamos ir tyrėjų kategorijos. Kompetencijos ir patirtys – toks turi būti mokslininko vertinimas, o ne straipsnių skaičius.
Po to buvo pristatyti 18 kandidatų į LMA tikruosius narius: Albinas Kuncevičius (archeologija), Darius Staliūnas (istorija), Dainora Pociūtė-Abukevičienė (lietuvių literatūra), Dalia Klajumienė (menotyra), Aušra Maslauskaitė (sociologija), Artūras Dubickas (matematika), Vytautas Getautis (chemija), Gediminas Račiukaitis (fizika), Arūnas Bukantis (klimatologija), Aurelija Žvirblienė (biochemija), Sigitas Podėnas (zoologija), Giedrė Samuolienė (agronomija), Elena Bartkienė (maisto technologijos), Kęstutis Armolaitis (miškotyra), Mindaugas Malakauskas (veterinarija), Algis Džiugys (energetika), Marijonas Bogdevičius (mechanika), Saulius Grigalevičius (medžiagų inžinerija). Po balsavimo paaiškėjo, kad visi kandidatai išrinkti tikraisiais LMA akademijos nariais. Šis rezultatas susirinkimo buvo patvirtintas, priėmus nutarimą Nr. 3.
Dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyr. specialistas ryšiams su visuomene
