Jaunoji akademija

2023 metai

„MEDŪZA“ MĖGINTUVĖLYJE – TRAMPLINAS Į JAUNĄJĄ AKADEMIJĄ?

Paskutinis šių metų Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ kartu su LMA Jaunąja akademija (JA) organizuotas renginys iš ciklo „Mokslo žinių dienos“ gruodžio 8 d. vyko Kaune. LMAJA narys, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas ir Farmacijos fakulteto Vaistų chemijos katedros docentas Vacis Tatarūnas Kauno Jėzuitų bei „Vyturio“ gimnazijų vyresniųjų klasių moksleivius, besidominčius medicina, farmacija ir biologija, pakvietė apsilankyti Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijoje. Gimnazistus priėmė laboratorijos darbuotojai dr. V. Tatarūnas, dr. Vilius Skipskis bei dokt. Ieva Čiapienė. Seminarą vedęs doc. V. Tatarūnas svečius pirmiausia supažindino su instituto laboratorijomis bei jose atliekamais darbais, paskui skaitė paskaitą apie farmakogenomiką, kuri yra šiuolaikinės precizinės medicinos dalis.

Pasak lektoriaus, seniai žinoma, kad vaistai žmones veikia nevienodai. Taip yra dėl skirtingų genų mutacijų – pokyčių konkretaus žmogaus DNR grandinėje. Farmakogenomika leidžia atskleisti organizmo ypatumus, kurie parodo, kokie vaistai tam tikram žmogui yra tinkamiausi. Dažniausiai tiriami genai, susiję su individualiu atsaku į konkretų vaistą. Farmakogenomikos tyrimai leidžia parinkti konkretų vaistą bei šio vaisto dozę atsižvelgiant į paciento genus. Klausytojai buvo supažindinti su individualaus vaistų skyrimo istorija nuo seniausių laikų. Dr. V. Tatarūnas pasakojo, kad jau Pitagoras (510 m. prieš Kristų) žinojo, jog pupelės gali būti nuodingos kai kuriems žmonėms ir rekomendavo jų nevalgyti. Bet didelė pažanga suprantant skirtingą vaistų poveikį žmonėms buvo padaryta tik maždaug 1950-aisiais, atradus naujus tyrimo metodus ir supratus, jog genai gali daryti reikšmingą įtaką vaistų veikimui. Moksleiviai išgirdo apie šioje laboratorijoje atliekamus farmakogenomikos tyrimus, kurių rezultatai yra skelbiami tarptautiniuose leidiniuose.

Per seminarą klausytojai buvo supažindinti ir su mikroorganizmų įtaka širdies bei kraujagyslių ligoms, laboratorijoje atliekamais darbais šia tema. Gimnazistai ir mokytojai aktyviai klausė, diskutavo, dalijosi savo turimomis biologijos, chemijos, genetikos žiniomis.

Antroji, praktinė, renginio dalis vyko laboratorijoje. Jos metu buvo vykdomas genetinės medžiagos DNR išskyrimas taikant „išdruskinimo“ metodą. Gautas pakankamai didelis kiekis DNR, todėl moksleiviai galėjo plika akimi stebėti susidarančią DNR „medūzą“ ir pasijusti tikrais mokslininkais.

Seminare dalyvavusių gimnazistų, jų pedagogų ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vardu nuoširdžiai dėkojame LMA Jaunosios akademijos nariui Vaciui Tatarūnui bei jo kolegoms, suteikusiems galimybę gabiems motyvuotiems moksleiviams praktiškai susipažinti su moksliniu tiriamuoju darbu, patirti jo teikiamą atradimo džiaugsmą ir galbūt lengviau pasirinkti būsimų studijų kryptį.

Tikimės, kad prasmingas „Mokslininkų rūmų“ ir Jaunosios akademijos bendradarbiavimas tęsis, o ateinančiais metais su šia ir kitomis mokslinėmis laboratorijomis bei jų veikla galės susipažinti ir atokesnių šalies rajonų moksleiviai.

Parengė LMAJA narys dr. Vacis Tatarūnas ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė

SEMINARAS „FUNDAMENTINIAI MOKSLAI – KARDIOLOGIJAI“

Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko jau 4-ąjį kartą organizuojamas jungtinis LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) ir Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) mokslinis seminaras „Fundamentiniai mokslai – kardiologijai“.

Įžangos žodį tarė LMA prezidentas Jūras Banys bei išrinktasis LKD prezidentas prof. Tomas Lapinskas. Renginiui pirmininkavo prof. T. Lapinskas kartu su LMAJA nariu ir LKD Fundamentinių mokslų darbo grupės pirmininku dr. Vaciu Tatarūnu.

Mokslinio seminaro metu pristatytos naujausios žinios ir mokslo pasiekimai kardiologijos srityje. Pranešimus skaitė ir magistrantai, doktorantai, ir patyrę mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos bei Japonijos. Pranešimai atskleidė augantį susidomėjimą mikroorganizmų sąsajomis su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Pirmąjį pranešimą skaitė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Mikrobiologijos ir virusologijos instituto docentė dr. Agnė Giedraitienė. Buvo pristatytos fundamentinės žinios apie bakterijų sąsajas su širdies ir kraujagyslių ligomis. Antrąjį pranešimą skaitė Vilniaus universiteto (VU) doktorantė Neringa Bileišienė, pristačiusi atliekamus tyrimus su ilgo QT sindromo pacientų kohorta. LSMU Kardiologijos instituto docentė dr. Svitlana Boieva pateikė naujausią informaciją apie tiriamus bakterijų ir žmogaus biožymenis, svarbius aterosklerozės ir disbiozės vystymuisi. Pirmąją pranešimų dalį baigė LSMU doktoranto Ali Aldujeli pristatymas apie žarnyno mikrobiotos įtaką širdies ir kraujagyslių ligoms.

Antroji renginio dalis pradėta VU doktorantės Kamilės Čerlinskaitės-Bajorės pranešimu. Ji supažindino su dirbtinio intelekto metodų galimybėmis ir taikymu tiriant širdies nepakankamumo biožymenis. Hirošimos universiteto Medicinos fakulteto studentas Yu Ajima pasidalijo rezultatais, vertinant sirgusiųjų miokardo infarktu kraujyje aptinkamų mikroorganizmų biožymenis ir jų sąsajas su statinų vartojimu. Jogailos universiteto docentas dr. Maciej Suski pristatė naujai kuriamas strategijas, skirtas aterosklerozei gydyti, pasitelkiant makrofagų fenotipų ir aktyvumo moduliavimą. VU doktorantė Dovilė Žebrauskienė atskleidė genetines priežastis bei genotipo-fenotipo sąsajas, galinčias nulemti paveldimas kardiomiopatijas. Paskutinįjį pranešimą skaitė dr. V. Tatarūnas. Jis atskleidė, kaip mikroorganizmai susiję su trombozės procesu ūminės išemijos sindromų metu.

Ieva Čiapienė, Vacis Tatarūnas

„Mokslo žinių diena“ Vilniaus universiteto magnetinio rezonanso laboratorijose

Tęsiantis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) bendradarbiavimui su Ignalinos rajono savivaldybe, į jį aktyviai įsitraukia ir LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“, vis pakviečiantis Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijos moksleivius dalyvauti „Mokslo žinių dienose“. Lapkričio 24 d. Ignalinos moksleiviams pasiūlyta jau ketvirtoji „Mokslo žinių diena“ šiais mokslo metais. Dalyvaudami švietimo pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ ugdymo karjerai veiklose, jie atvyko į ekskursiją Vilniaus universitete (VU). LMA Jaunosios akademijos (JA) nariai dr. Mantas Šimėnas ir dr. Vytautas Klimavičius moksleivius priėmė VU magnetinio rezonanso (Elektronų paramagnetinio ir Branduolių magnetinio rezonanso) laboratorijose. Jaunieji mokslininkai papasakojo apie magnetinį lauką, magnetinį rezonansą, jo taikymą įvairių medžiagų, medicinos tyrimuose, magnetinio rezonanso tomografijoje, kvantinės fizikos pamatinius principus bei su jais siejamas ateities technologijas, tokias kaip kvantiniai kompiuteriai ir pan.

Moksleiviai buvo supažindinti su mokslinio darbo principais, sužinojo, kokie tyrimai vykdomi VU Fizikos fakultete, kodėl jie yra prasmingi. Ekskursiją vainikavo įspūdingi interaktyvūs eksperimentai su skystuoju azotu.

Dar viena ekskursija į šias VU laboratorijas – kitoms Ignalinos gimnazistų klasėms – jau yra įrašyta LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ kito pusmečio planuose.

Parengė LMAJA narys dr. Mantas Šimėnas ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė

Prabangiausi LDK raštai pristatyti jaunimui

Lietuvos mokslų akademijos skyriaus (LMA) „Mokslininkų rūmai“ kartu su LMA Jaunąja akademija (LMAJA) organizuota „Mokslo žinių diena“ lapkričio 15 d. vyko Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakultete. Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros docentas, LMAJA narys dr. Tomas Čelkis Vilniaus Abraomo Kulviečio klasikinės gimnazijos vienuoliktokams skaitė paskaitą „Prabangiausi raštai. Pergamentai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštytėje“.

Moksleiviai sužinojo, kad pergamentas yra kalkinta, išplauta ir išdžiovinta gyvulių oda. Pergamento sąvoka (graikų k. Pergamos) kilo nuo Pergamo miesto Mažojoje Azijoje pavadinimo. Šiame mieste dar II a. pr. Kr. pradėtas gaminti pergamentas, naudotas rašymui. Jis tebenaudojamas iki šių dienų. Pergamentui gaminti daugiausia naudotos veršiukų, ėriukų, ožiukų, rečiau – kiaulių ir jaučių odos. O ypač plonas ir vertingas pergamentas ruoštas iš dar negimusių ėriukų ir veršelių odos. Paprastai iš vieno ėriuko ar ožiuko odos gaunami du A4 formato pergamento lakštai. Vadinasi, pergamentinei knygai reikėjo kelių kaimenių ėriukų. Tokios knygos buvo itin branginamos ir saugomos. Kita vertus, pergamentas brangintas ir dėl to, kad itin ilgai išlikdavo geros būklės.

Pergamentai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) pasirodė XIII a., ant jų buvo surašyti pirmieji tarpvalstybiniai dokumentai, sutartys. Plačiajai visuomenei bene geriausiai yra žinomi 1323 m. LDK vadovo Gedimino laiškai. Taip pat pergamento vadovo kanceliarijoje būdavo surašomos įvairios privilegijos. Itin plačiai pergamentas naudotas Bažnyčios kanceliarijoje. Žinomos ant jo surašytos popiežiaus bulės, brevės, laiškai, fundacijos, privilegijos, indulgencijos, taip pat biblijos ir giesmynai. Surašyti brangų ir puošnų dokumentą ant pergamento buvo prestižo reikalas. Pasak dr. T. Čelkio, atsirasdavo ir privačių asmenų, kurie sutikdavo mokėti didžiulę kainą, kad svarbūs jų dokumentai – įvairios fundacijos, donacijos, testamentai, pirkimo–pardavimo aktai – būtų surašyti ant pergamento. Kartu yra žinoma ir pergamentinių dokumentų falsifikatų, kai puošnia ir iškilia dokumento forma mėginta nuslėpti klastą.

Po paskaitos Istorijos fakulteto dekanė doc. dr. Loreta Skurvydaitė gimnazistus supažindino su VU ir Istorijos fakultetu, pristatė fakultete galimas rinktis studijų programas ir veikiančias studentiškas organizacijas. Moksleiviai buvo pakviesti į trumpą, bet įspūdingą ekskursiją po fakulteto rūmus. Renginys baigėsi Istorijos universiteto kiemelyje prie liepos, kuri, pasak dekanės, yra „seniausias Vilniuje akademinis medis“.

Po turiningos paskaitos ir ekskursijos LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“ sulaukė A. Kulviečio gimnazijos vadovybės prašymo surengti dar vieną tokią pat paskaitą ir ekskursiją kitoms gimnazijos klasėms.

Parengė LMAJA narys dr. Tomas Čelkis ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė

Dr. Dariaus Kavaliausko paskaita Šilutės Pamario progimnazijos 8-tų klasių moksleiviams

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ kartu su Jaunosios akademijos (LMAJA) nariais tęsia ciklo „Mokslo žinių dienos“ mokslo populiarinimo veiklą. Spalio 10 d. jaunasis akademikas dr. Darius Kavaliauskas aktų salėje gausiai susirinkusiems Šilutės Pamario progimnazijos 8-tų klasių moksleiviams skaitė paskaitą „Miškai, klimato kaita ir miškų genetika“.

Paskaitoje buvo kalbama apie Lietuvos miškus, naujausius tyrimus miškų genetikos srityje Lietuvoje bei klimato kaitą ir jo padarinius skirtingoms medžių rūšims. Šių dienų įvykiai miškuose, kenkėjų ir ligų plitimas (pvz., eglynų ir uosynų problemos Lietuvoje), audrų sukeltos vėjovartos bei vėjolaužos yra taip pat ir žmogaus poveikio sukeltos klimato kaitos pasekmė. Miškų genetiniai ištekliai ir rūšių įvairovė yra visų mūsų ir Lietuvos nacionalinis turtas, kuris užtikrina miškų tvarumą bei tęstinumą. Todėl moksleiviai paskaitos metu sužinojo apie miško medžių genetiką, medžių rūšių evoliucinį potencialą kintančio klimato ir aplinkos sąlygomis. Buvo pristatyta miško medžių evoliucinė istorija, reemigracija po paskutiniojo ledynmečio, taip pat naujų miško medžių rūšių „atėjimo“ į Lietuvą galimybės.

Moksleiviai pritarė, kad būtina palaikyti ir gausinti miškų genetinę ir biologinę įvairovę, sudaryti palankias sąlygas miškams prisitaikyti, išlikti bei atsikurti natūraliai arba su žmogaus pagalba. Moksleiviai aktyviai dalyvavo paskaitoje, domėjosi pristatoma tema ir uždavė nemažai klausimų. Matant didelį moksleivių susidomėjimą tokios iniciatyvos yra labai laukiamos ir reikalingos, ypač mokyklose, esančiose toliau nuo didžiųjų Lietuvos miestų. Tad skyrius žada rengti daugiau mokslo populiarinimo renginių regionų moksleiviams.

Parengė LMAJA narys dr. Darius Kavaliauskas ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė

Paskaita apie lazerines technologijas ir ekskursija Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos moksleiviams

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ kartu su LMA Jaunąja akademija tęsia renginius iš ciklo „Mokslo žinių diena“.

Rugsėjo 20 d. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) Lazerinių technologijų skyriaus (LTS) Lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijoje lankėsi Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos moksleiviai, juos lydėjo fizikos mokytoja Asta Bernatavičienė. Gimnazistams mokslo populiarinimo paskaitą-ekskursiją „Lazerinės technologijos Lietuvoje ir pasaulyje“ skaitė Lietuvos mokslo premijos laureatas, FTMC vyriausiasis mokslo darbuotojas, LMA Jaunosios akademijos alumnas dr. Mindaugas Gedvilas. Ekskursiją organizavo LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė.

Paskaitoje buvo pristatyta Lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijos įkūrimo ir Lazerinių technologijų skyriaus plėtros istorija, Lietuvoje kuriamos lazerinės technologijos ir jų taikymas pramonėje, taip pat LTS FTMC atliekami moksliniai tyrimai. Dalyviai sužinojo, kas yra lazerinė abliacija, kokia impulsų trukmės įtaka apdirbimo kokybei ir koks būna liekamasis terminis poveikis. Buvo apibūdinti ultratrumpųjų impulsų abliacijos pranašumai, aptarta, kaip šiluma kaupiasi ant medžiagos paviršiaus ir toliau plinta į medžiagą. Paskaitoje kalbėta apie lietuviškų nanosekundinių, pikosekundinių ir femtosekundinių lazerių pranašumus, pristatyti pažangiausi impulsų paketų lazeriai. Diskusijoje taip pat aptartas impulsinis režimas ir impulsų papliūpų pranašumai apdirbant medžiagas. Moksleiviams buvo aiškinama, koks yra abliacijos aušinimo poveikis ir dėl jo atsirandantys dideli medžiagų pašalinimo greičiai, taip pat šaltojo abliacinio apdirbimo režimas. Paskaitoje pabrėžta, kad lietuviški lazeriai plačiai naudojami visame pasaulyje ir apžvelgtos jų taikymo sritys: lazerinis mikroapdirbimas medicinos tikslais, sudėtinga medicininių prietaisų, pavyzdžiui, stentų, skirtų kraujagyslėms plėsti, gamyba pjaustant lazeriu, lazerio inicijuotas periodinių paviršių formavimas, spalvotų paviršių generavimas naudojant lazerio spinduliuotę, hologramų kūrimas lazeriu. Taip pat lazeriai naudojami prekių apsaugai ir identifikavimui. Paskaitoje aptartas stiklo pjaustymo lazeriu procesas, naudojamas pramonėje, pavyzdžiui, išmaniųjų telefonų gamyboje. Taip pat apžvelgtas lazerinio pjaustymo deimanto – kiečiausio žmogui žinomo natūralaus mineralo, kuris yra visiškai skaidrus lazerio spektro elektromagnetinei spinduliuotei, – naudojimas. Pristatytos būsimos technologijos, kurios netrukus bus prieinamos visuomenei. Tai ir drėkinimo savybių kontrolė lazerio spinduliuote, ir superhidrofobinių – savaime valančių – paviršių kūrimas naudojant lazerius.

Vizito laboratorijoje metu gimnazistai buvo supažindinti su Lietuvos įmonių „Ekspla“, „Light Conversion“, „Standa“ ir „Akoneer“ gaminamais ultratrumpųjų impulsų lazeriais, optomechanika ir lazerinėmis mikro- ir nanoapdirbimo staklėmis. Buvo paaiškinti, kokie yra jų veikimo principai, kritiniai techniniai parametrai ir medžiagų apdirbimo lazeriu tikslumas. Per ekskursiją buvo aplankyta bandinių charakterizavimo laboratorija, kurioje pademonstruotos mikroskopo didinimo galimybės ir paaiškinti lazerių veikimo principai bei lazerio spinduliuotės ir medžiagų sąveika. Taip pat buvo atsakyta į moksleivių bei fizikos mokytojos A. Bernatavičienės klausimus apie lazerius.

Parengė LMA Jaunosios akademijos alumnas Mindaugas Gedvilas ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė

Jaunieji akademikai pradeda vykdyti šešis programos „Europos horizontas“ projektus

Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) narė prof. Jurgita Skiecevičienė ir LMAJA alumnas prof. Juozas Kupčinskas kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir LSMU Kauno klinikų mokslininkų grupėmis 2023 m. pradėjo vykdyti šešis Europos Sąjungos finansuojamus programų „Europos horizontas“ (Horizon Europe), „ES – sveikatos labui“ (EU4Health) bei jungtinės programos „Horizontas 2020“ ir „ERA-NET Cofund“ projektus. Šie projektai skirti uždegiminių, navikinių ir infekcinių virškinimo trakto ligų diagnostikai bei prevencijai gerinti, naujoms terapinėms priemonėms sukurti.

Vykdant projektą „Personalised blueprint of intestinal health (miGut-Health)“ (Nr. 101095470) (https://www.migut-health.eu) siekiama nustatyti pagrindinius molekulinius ir nemolekulinius žymenis, susijusius su žarnyno uždegimo progresavimu nuo ankstyvų besimptomių ligos stadijų iki uždegiminių žarnyno ligų, taip pat skatinti sveikatos stebėjimo technologijų, piliečių sveikatos įtraukimo strategijų ir naujų žarnyno sveikatos bei ligų prevencijos strategijų vystymąsi. Prof. J. Skiecevičienė yra atsakinga už viso projekto koordinavimą ir vadovauja konsorciumui kartu su prof. dr. Andre Franke iš pagrindinės projektą koordinuojančios institucijos – Schleswig-Holstein universitetinės ligoninės (Kylis, Vokietija).

Prof. J. Kupčinsko vadovaujama grupė prisidės prie projektų „An Artificially Intelligent Diagnostic Assistant for Gastric Inflammation (AIDA)“ (https://www.aidaeuproject.org), „A European „shield“ against colorectal cancer based on novel, more precise and affordable risk-based screening methods and viable policy pathways (ONCOSCREEN)“ (https://oncoscreen.health), „Towards Gastric Cancer Screening Implementation In The European Union (TOGAS)“ (https://www.togas.lu.lv) ir „Evidence-based Participatory Decision Making for Cancer Prevention through implementation research (ONCODIR)“ (https://www.oncodir.eu) įgyvendinimo. Šiais projektais siekiama gerinti onkologinių virškinimo trakto ligų – skrandžio ir storosios žarnos vėžio – diagnostiką bei prevencijos priemones ir sukurti naujus, dirbtiniu intelektu paremtus rizikos vertinimo bei personalizuotos ligos prevencijos metodus. Norima sukurti įrodymais pagrįstas vėžio prevencijos programas, tarp jų ir individualizuotus prevencijos metodus.

Jungtinės programos „Horizontas 2020“ ir „ERA-NET Cofund“ projektas „LyophilizeD fecal micrObiome traNsfer for primAry closTridioides difficilE infection (DONATE study): a multicenter randomized controlled trial“ skirtas naujai pažangiai priemonei – liofilizuotam produktui, skirtam mikrobiotos transplantacijai (Lyo-FMT), – įvertinti valdant pirminę Clostridioides difficile infekciją. Šia daugiacentrine klinikine studija siekiama nustatyti Lyo-FMT efektyvumą palyginti su standartine antibiotikų terapija. Tyrimo metu taip pat bus vertinamas mikrobiomo pokytis, todėl bus galima daugiau sužinoti apie ligos patofiziologiją.

Parengė prof. Jurgita Skiecevičienė ir prof. Juozas Kupčinskas

Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų narių susitikimas Norvegijoje

Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) pirmininkė Ieva Plikusienė ir vicepirmininkė Viktorija Vaštakaitė-Kairienė (šių eilučių autorės) dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų susitikime, kuris vyko rugsėjo 7–8 dienomis Norvegijos mokslų ir literatūros akademijoje, Osle.

Renginys prasidėjo seminaru „Kova su pasaulinėmis grėsmėmis sveikatai – nuo parazitų iki pandemijų“, kuriame buvo pagerbta 2021 m. „Letten“ premijos (Letten Prize) laureatė Meta Roestenberg. 2023 m. „Letten“ premija įteikta Paulai Moragai. Šių metų nugalėtojos garbei surengtas nuostabus priėmimas ir vakarienė.

Per susitikimą didelis dėmesys skirtas kalbai ir akademinei laisvei. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 35 nariai iš Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų. Pirmąjį pagrindinį pranešimą skaitė Aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų ministerijos valstybės sekretorius Oddmundas Løkensgardas Hoelis. Jis supažindino, kaip Norvegijos vyriausybė sprendžia kalbos problemas akademinėje bendruomenėje. Trumpai pristatyta situacija kiekvienoje Šiaurės Baltijos šalyje – apie Lietuvą kalbėjo LMAJA pirmininkė I. Plikusienė. Paskui vyko svarstymai darbo grupėse. Antrąjį pagrindinį pranešimą skaitė Anine Kierulf. Ji pristatė pagrindines oficialių Norvegijos ataskaitų NOU 2022:2 išvadas ir ataskaitos iniciatyvą. Po pranešimo vyko diskusijos su Anine Kierulf, Paula Moraga („Letten“ premijos laureate), Ronnie Berntsson (Švedijos jaunosios akademijos pirmininke) ir Helen Eenmaa (Estijos jaunosios akademijos rėmėja) bei Norvegijos jaunosios akademijos pirmininku Nilsu Hallvardu Korsvollu.

Šiame jaunųjų akademikų susitikime toliau plėtotos temos, kurios buvo aptartos ir Europos jaunųjų akademijų (Europe national young academies, ENYA) susitikime, vykusiame Stokholme šių metų gegužę, ir po Šiaurės šalių jaunųjų akademijų bendro susitarimo liepą.

Susitikimas sustiprino ir taip glaudžius ryšius tarp jaunųjų akademijų. Kitų metų susitikimas vyks Kopenhagoje, Danijoje. 2025 m. susitikimą Taline planuoja surengti Estijos jaunoji akademija.

Parengė LMAJA pirmininkė Ieva Plikusienė ir vicepirmininkė Viktorija Vaštakaitė-Kairienė

Atskleisti dvifotonės polimerizacijos fotofizikiniai mechanizmai

Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos alumnas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Lazerinių tyrimų centro (VU FF LTC) Lazerinės nanofotonikos mokslinės grupės vadovas prof. Mangirdas Malinauskas (šių eilučių autorius) kartu su grupe paskelbė reikšmingus tyrimų rezultatus žurnale „Virtual and Physical Prototyping“ (IF 10.6).

VU FF LTC Lazerinės nanofotonikos mokslinės grupės tyrimas, atliktas kartu su bendrove „Šviesos konversija“, atskleidė, kad lazerinė daugiafotonė polimerizacija galima realizuoti naudojant įvairius bangos ilgius (500–1 200 nm), o ne tik rezonuojančius su spektro dvifotone sugertimi (kaip buvo visuotinai manyta iki šiol). Tai iš esmės atsako į ilgai keltą klausimą – „koks bangos ilgis geriausias lazerinei polimerizacijai“. Atsakymas netrivialus – „femtosekundinis“. Kitaip tariant, fotopolimerizacijos reakcijai žadinti reikalingi ultratrumpieji impulsai ir pasiekiamas TW/cm^2 šviesos intensyvumas, tačiau konkretus bangos ilgis nėra lemiantis veiksnys polimerizacijos vyksmui. Šio tyrimo rezultatai sukuria pagrindą technologiniam proveržiui – t. y. galima naudoti įvairias trumpųjų impulsų lazerines sistemas (tarp jų gaminamas „Šviesos konversijos“ ir „Eksplos“) ir kurti pažangesnes lazerinio 3D spausdinimo stakles (pvz., integruojamas „WoP“, „Femtikos“, ELAS). Lietuvos lazerių pramonei tai yra konkurencinis išskirtinumas, o mokslinei visuomenei – vertingos fundamentinės žinios.

Tyrimas išsamiai aprašytas Top 10 % reitingo moksliniame straipsnyje – E. Skliutas ir kt. X-photon laser direct writing 3D nanolithography, Virtual and Physical Prototyping. 18(1) e2228324 (2023), (https://doi.org/10.1080/17452759.2023.2228324) – ir jau pristatytas prof. M. Malinausko žodiniu pranešimu konferencijoje „CLEO Europe 2023“ Miunchene.

Visą straipsnį skaitykite: Full article: X-photon laser direct write 3D nanolithography (tandfonline.com)

Parengė prof. Mangirdas Malinauskas

Aplinkai palankūs sprendimai gali būti naudingi ir šalies ekonomikai

Dėl klimato kaitos ir blogėjančios aplinkos būklės susirūpinusi žmonija ieško sprendimų, kurie padėtų sumažinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį aplinkai ir išvengti pavojaus žmonijos išlikimui. Vis dėlto, nagrinėjant gamtinei aplinkai palankius sprendimus, būtina atsižvelgti ir į ekonominę bei socialinę tvarumo dimensijas. Būtent į jas buvo orientuotas Lietuvos energetikos instituto ir Kauno technologijos universiteto mokslininkų įgyvendintas projektas „Socioekonominiai švaresnės gamybos efektai“.

Daugelyje anksčiau atliktų panašaus pobūdžio tyrimų buvo kreipiamas dėmesys tik į atskiras ūkio šakas (pvz., energetiką ar chemijos pramonę) ir nagrinėjami pokyčių jose socioekonominiai efektai. Šiandienė ekologinė krizės situacija rodo, kad reikia taikyti plataus spektro strategijas, o socialinio ir ekonominio poveikio vertinimas turi sudaryti galimybes palyginti įvairių sričių aplinkai palankius sprendimus. Todėl vykdant projektą buvo sukurta universali metodika ir įrankiai, skirti ne tik švaresnės gamybos, bet ir vartojimo bei įvairių transformacijų ūkio šakose socialinio ir ekonominio poveikio analizei.

Pagrindinį vaidmenį socioekonominių efektų vertinimo sistemoje atlieka specialiai sukurtas bendrosios ekonominės pusiausvyros modelis „CleanProd“, kuriame atspindimi visi esminiai ryšiai šalies ar regiono ekonomikoje (integracija su FIGARO duomenų baze bei kitais Eurostato duomenų rinkiniais leidžia lanksčiai pasirinkti nagrinėjamas šalis). Nors gamybos modeliavimas apima daugiau nei šešiasdešimt reprezentatyvių produktų, atliekant socioekonominių efektų analizę dominantys produktai gali būti išskaidomi panaudojant būvio ciklo analizės, inžinerinių skaičiavimų ar kitus duomenis. Šiam tikslui taip pat sukurti papildomi įrankiai, skirti transformuoti duomenis į bendrosios pusiausvyros modeliavime naudojamos socialinės apskaitos matricos formatą.

Sukurtos metodikos universalumu buvo įsitikinta naudojant ją aplinkai palankių sprendimų socioekonominiam poveikiui vertinti įvairiose srityse – žemės ūkyje, statyboje, maisto ir chemijos pramonėje, taip pat analizuojant vartojimo pokyčius. Vienas pastaruoju metu itin aktualių Lietuvai klausimų – augantis plastiko maišelių naudojimas. Nors visoje Europos Sąjungoje jų naudojimas yra gana stabilus, per pastarąjį dešimtmetį mūsų šalyje tiek jų gamyba, tiek vartojimas išaugo daugiau nei dvigubai. Naudojant sukurtą metodiką buvo nustatyta, kad plastikinių maišelių keitimas bioplastiko arba popieriniais maišeliais prisidėtų prie ekonomikos augimo, tačiau didžiausias teigiamas efektas pasiekiamas mažinant plastiko maišelių naudojimą. Nepaisant sąlyginai didelės plastiko maišelių gamybos apimties Lietuvoje, vertinant visą tiekimo grandinę jų indėlis į sukuriamą pridėtinę vertę nėra didelis, todėl plastikinių maišelių atsisakymas ir susiję vartojimo pokyčiai gali padidinti šalies bendrąjį vidaus produktą ir užimtumą.

Sukurta aplinkai palankių sprendimų socioekonominių efektų vertinimo metodika ir jos taikymas bus plačiau pristatytas nuotoliniame seminare, kuris vyks liepos 5 d. 10 val.
Prisijungimo nuoroda: https://tinyurl.com/SEGEseminaras

22-asis EGF simpoziumas „Žolynų vaidmuo ateities trumpalaikėse sėjomainose“

2023 m. birželio 11–14 d. Vilniuje įvyko 22-asis EGF (Europos žolininkų federacijos) simpoziumas „Žolynų vaidmuo ateities trumpalaikėse sėjomainose“ / 22nd EGF Symposium “The future role of ley-farming in cropping systems”, į kurį susirinko dalyviai iš 24 šalių, ne tik Europos, bet ir viso pasaulio. Žolinių augalų ir žolių bendrijų tyrėjai, mokslininkai, profesoriai ir ekspertai susirinko pasidalyti savo naujausių tyrimų bei ilgamečių eksperimentų rezultatais.

Renginį pradėjo ir sveikinimo žodžius tarė Europos žolininkų federacijos prezidentė Agnes Van Den Pol-Van Dasselaar, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius Gintaras Brazauskas ir Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius.

Diskusijų metu analizuoti esminiai pievų bendrijų ir pačios žolininkystės būklės bei ateities klausimai, aktualūs ūkininkams, verslo atstovams ir žemės ūkio politikos formuotojams. Ši tema ypač aktuali Lietuvos kontekste, kur pievų išsaugojimui skiriama vis daugiau politinių sprendimų, tačiau dar vyrauja ūkininkų ir politikų susipriešinimas. Šių metų konferencijos pagrindinė mintis – akivaizdi ir moksliškai pagrįsta žolinių augalų panaudojimo nauda tradicinėse javų sėjomainose. Buvo pateikta nemažai mokslinių duomenų, įrodančių trumpalaikių pievų ir žolių kaip sėjomainos grandies vertę ekosistemos ekologijai, dirvožemio sveikatai bei ekonominei naudai žemės ūkiui.

Simpoziumas organizuotas LAMMC bendradarbiaujant su LMA nariais. Moksliniam komitetui pirmininkavo LMA narė dr. Žydrė Kadžiulienė, organizaciniam komitetui pirmininkavo LAMMC vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Lina Šarūnaitė. Lietuvos mokslų akademijos viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius yra konferencijos mokslinio komiteto narys. Jaunosios LMAJA narės dr. Monika Toleikienė ir dr. Rita Armonienė prisidėjo prie mokslinio ir organizacinio komitetų veiklos. Išleistas tęstinio leidinio „Grassland Science in Europe“ mokslinių pranešimų rinkinys „The Future Role of Ley-farming in Cropping Systems“ (redaktorės Ž. Kadžiulienė, K. Jaškūnė, E. Norkevičienė, M. Toleikienė ir L. Šarūnaitė).

Tris simpoziumo dienas buvo analizuotos trys reikšmingos mokslinės temos: trumpalaikių sėjomainų ekologinių pievų ir ganyklų efektyvumas žemdirbystės sistemose; biologinė įvairovė ir kitos ekosistemos teikiamos naudos; daugiarūšių ganyklų ir tarpinių pasėlių nauda sėjomainose. Simpoziumo delegatai lankėsi LAMMC Žemdirbystės institute, kur jiems buvo pristatytos Lietuvoje išvestos žolių veislės, ne maisto paskirties ir netradiciniai pupiniai augalai, daugiarūšių žolynų ir ekologinės žemdirbystės tyrimai. Mokslininkai aplankė novatoriškos augalininkystės įmones Lietuvoje.

Simpoziumo mokslininkų manymu, laikina pieva gali būti lengvai integruota į sėjomainą. Ši technologija dar XVI a. buvo taikoma Brabante ir Flandrijoje – raudonieji dobilai pasėliuose pakeitė pūdymą. Šiandien pagrindinės laikinų pievų ir žolynų naudojimo įprastoje javų sėjomainoje priežastys išliko labai panašios: piktžolių ir kenkėjų kontrolė, dirvožemio kokybės gerinimas, anglies sekvestracija, tręšiamoji geba ir gyvulių pašarų kokybės gerinimas.

LMAJA narė Monika Toleikienė
Gintarės Naujokienės nuotraukos

22-ASIS EGF SIMPOZIUMAS „ŽOLYNŲ VAIDMUO ATEITIES TRUMPALAIKĖSE SĖJOMAINOSE“

LMAJA narė Monika Toleikienė
Gintarės Naujokienės nuotraukos

EUROPOS JAUNŲJŲ AKADEMIJŲ ATSTOVAI RINKOSI STOKHOLME APTARTI AKADEMINĖS LAISVĖS

2023 m. gegužę Švedijos jaunoji akademija pakvietė visų Europos jaunųjų akademijų (ENYA, European National Young Academies) atstovus į Stokholmą dalyvauti diskusijose apie Europos mokslinių tyrimų ateitį.

Atsižvelgdama į ENYA susitikimą ir Švedijos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, Švedijos jaunoji akademija taip pat surengė tarptautinę konferenciją „Akademinė laisvė naujoje eroje“.

Akademinė laisvė įgauna daugybę pavidalų, kaip ir galimos grėsmės jos egzistavimui, kurių šiuo metu daugėja visoje Europoje ir atskirose Europos valstybėse. Vieni mokslininkai gali patirti užsienio ar vidaus politinio spaudimo grėsmę, kitiems finansinio stabilumo trūkumas gali trukdyti pasiekti laisvo ir kūrybiško mąstymo būseną. Kai kurie mokslininkai gali tapti ir grasinimų ar šmeižto kampanijų taikiniais dėl savo tyrimų ar išvadų pobūdžio. Iš tikrųjų, akademinei laisvei kylantys iššūkiai skiriasi įvairiose disciplinose, šalyse ir grupėse, o diskusija apie tai, kaip užtikrinti tokią laisvę ateityje, neišvengiamai yra polifoniška ir daugialypė. Atsižvelgiant į Europos jaunųjų akademijų dvasią, tokia nuomonių įvairovė sveikintina, o susitikimas buvo traktuojamas kaip atspirties taškas siekiant nustatyti naujus iššūkius, su kuriais šiandien susiduria nepriklausomus mokslinius tyrimus atliekantys mokslininkai Europoje, taip pat ieškant kūrybiškų bei drąsių sprendimų akademinei laisvei ginti, ypatingą dėmesį skiriant jauniesiems mokslininkams.

Europos jaunųjų akademijų tinklo (ENYA) susitikime akademijų atstovai aptarė galimybę sukurti kažką naujo ir konstruktyvaus. Susitikime buvo siekiama sukurti jaunųjų akademijų akademinės laisvės Europoje viziją ir tai padaryti iki 2030 metų.

Kuriant idealų kelią į ateitį, siekta inicijuoti diskusiją apie tai, kokius vaidmenis ateityje atliks kylantys mokslinių tyrimų lyderiai (kaip mokslinių tyrimų vadovai, mokytojai, aktyvistai, visuomenės veikėjai ar nevaržomi laisvi mąstytojai) ir kokia bus jų atsakomybė, bei kokiu mastu šie vaidmenys sutampa ar prieštarauja vieni kitiems.

Susitikimą šiltu sveikinimu pradėjo Švedijos karališkosios literatūros, istorijos ir senovės akademijos prezidentas Piteris Gilgrenas (Peter Gillgren). Jis kilniaširdiškai pakvietė jaunąsias akademijas surengti susitikimą puikiose šios vyresnės akademijos patalpose.

Susitikimą vedė Švedijos jaunosios akademijos atstovai Liza Helman (Lisa Hellman) ir Filipas Tasinas (Philippe Tassin), o akademijų dalyviai pasikeitė nuomonėmis apie aktualias temas, veiklą ir gerąją praktiką. Po pietų akademijų nariai parengė Stokholmo akademinės laisvės chartijos projektą. Visi dalyvavę akademijų atstovai vienbalsiai pareiškė, kad įsipareigoja baigti rengti chartiją ir ratifikuoti galutinę jos versiją savo akademijose.

Eva (Ewa) Machotka iš Švedijos jaunosios akademijos ir Sandras Karničelis (Sandro Carnicelli) iš Škotijos jaunosios akademijos surengė didelio susidomėjimo sulaukusį seminarą apie akademinę lyderystę. Jame buvo išsamiai apibūdintos įvairios lyderio savybės, lemiančios gerą ir blogą lyderystę.

Po visą dieną trukusių intensyvių ir interaktyvių užsiėmimų grupės laukė ekskursija po Stokholmo rotušę ir apsilankymas Nobelio muziejuje.

Šiame tarptautiniame susitikime 45 dalyviai atstovavo 22 jaunosioms akademijoms iš visos Europos, tai: Academia Europea, Austrijos mokslų akademija, Kroatijos jaunosios akademijos iniciatyva, De Jonge akademija, Pasaulio jaunoji akademija, Europos jaunoji akademija, Italijos jaunosios akademijos iniciatyva, Latvijos jaunųjų mokslininkų asociacija, Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija, Estijos, Vokietijos, Vengrijos, Lenkijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, Suomijos, Belgijos, Norvegijos, Škotijos, Ispanijos ir Švedijos jaunosios akademijos.

Parengta pagal Švedijos jaunosios akademijos informaciją
Nuotraukų autorius Erik Thor / Švedijos jaunoji akademija

LMA JAUNOSIOS AKADEMIJOS PIRMININKEI DR. IEVAI PLIKUSIENEI – METŲ EUROPIETĖS APDOVANOJIMAS

Gegužės 9-ąją, Europos dieną, minint referendumo dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmetį, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos pirmininkei dr. Ievai Plikusienei įteiktas „Metų Europiečių 2023“ apdovanojimas „Už Vilniaus vardo garsinimą Europoje“. Mokslininkė įvertinta „Už mokslo proveržį Vilniuje ir paskatą jaunosioms mokslininkėms bei mokslininkams“ specialioje kategorijoje, skirtoje Vilniaus 700 metų jubiliejui.

Atsiimdama apdovanojimą Vilniaus Rotušės aikštėje jaunoji akademikė pažymėjo, kad Vilniaus miesto institucijos užaugino naują Nepriklausomos Lietuvos, europiečių mokslininkų kartą, kuriai priklauso ir ji. „Mūsų valstybei tapus ES nare, Lietuvos mokslininkams ir mokslininkėms atsivėrė nepaprastų tarptautinio bendradarbiavimo galimybių. Didžiuojuosi, kad šiandien turiu galimybę dirbti savo šalyje, galiu atlikti mokslinius tyrimus ir su pasididžiavimu apie juos kalbėti ne tik visai Europai, bet ir pasauliui,“ – teigė dr. I. Plikusienė.

Metų Europiečiu „Už besąlygišką pasiaukojimą, kad pasaulis pamatytų Rusijos vykdomų nusikaltimų žmoniškumui mastą“ šiemet taip pat paskelbtas šviesaus atminimo režisierius Mantas Kvedaravičius ir jo žmona Hana Bilobrova, sukūrę dokumentinį filmą „Mariupolis 2“.

Siekiant pagerbti labiausiai prie ES vertybių sklaidos Lietuvoje, glaudesnio ES bendradarbiavimo ar ES keliamų tikslų įgyvendinimo 2022 metais prisidėjusius asmenis, Metų Europiečių rinkimus jau trečius metus iš eilės organizavo asociacija Europiečių judėjimas (angl. European Movement Lithuania) kartu su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Europos Komisijos atstovybe Lietuvoje.

Apdovanojimų ceremonijos vaizdo įrašą galite žiūrėti LRT Mediatekoje.

Parengė LMA prezidento vyriausioji referentė Evelina Baronienė pagal renginio vaizdo įrašą, portalo lrt.lt informaciją
Nuotraukoje iš kairės: LMA Jaunosios akademijos pirmininkė dr. Ieva Plikusienė, LR užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė, Europiečių judėjimo valdybos pirmininkė Gaja Šavelė

JAUNOJO AKADEMIKO DR. IGNO KALPOKO PASKAITA MOKSLEIVIAMS APIE DIRBTINĮ INTELEKTĄ

Balandžio 20 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ drauge su Jaunąja akademija (LMAJA) pakvietė šalies moksleivius į tęstinio renginių ciklo „Mokslo žinių dienos“ nuotolinę paskaitą „Dirbtinio intelekto kuriamas turinys: kaip jis keičia mūsų kasdienybę“. Paskaitą skaitė LMAJA narys, Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros docentas dr. Ignas Kalpokas. Jis pasakojo moksleiviams, kad mūsų visuomenės kasdienybei labai greitai keičiantis svarbu žinoti, kaip tinkamai dalyvauti dirbtinio intelekto technologijų procesuose.

„Šiandienos visuomenės yra vis labiau priklausomos nuo skaitmeninių technologijų, – sakė jis. – Dar daugiau – technologijų pažangos sparta neretai pranoksta mūsų gebėjimą prisitaikyti bei suprasti, kaip jas integruoti į kasdienį gyvenimą. Ne išimtis ir technologijos, leidžiančios kurti dirbtiniu intelektu paremtą turinį: vien per pastaruosius metus pristatyti nauji atvaizdų ir teksto generavimo įrankiai, gebantys kurti turinį pagal paprastas tekstines užklausas, o prieš keletą metų išpopuliarėjo vaizdinį turinį kurti arba pakeisti galinti sintetinės vaizdakaitos (angl. deepfake) technologija.“

Lektorius savo pasakojimą iliustravo skaidrėmis, pademonstravo, kaip atsirado „melagienos“, kai vieno žmogaus veidą galima uždėti ant kito žmogaus kūno. Vaizdai galintys būti žmonių, kurie net neegzistuoja. Manipuliuojama vaizdu ir balsu. „Tai jau yra iššūkis, – tęsė pranešėjas. – Tokios sintetinės medijos, kai naudojant dirbtinį intelektą generuojamas turinys, demokratizuoja (savi)raiškos galimybes: anksčiau turinio kūrimui reikėdavo įgūdžių ir laiko, o dabar beveik bet kas gali sukurti arba pakeisti vaizdą ir tekstą itin lengvai bei greitai. Žinoma, tokie pokyčiai gali veikti kaip kūrybiškumo variklis, „užkuriantis“ daug daugiau vartotojų tapti kūrėjais. Tačiau tokia demokratizacija reiškia ir tai, kad asmenys ar jų grupės, norintys sukelti žalą ar kitaip pakenkti, taip pat ir neapdairūs vartotojai, nesusimąstantys apie savo veiksmų pasekmes, yra įgalinami generuoti netinkamo pobūdžio turinį, tokį kaip dezinformacija, pornografija, neturint sutikimo naudoti tokius vaizdus ir pan. Tad itin daug atsakomybės gula ir ant auditorijos pečių – tenka plėsti supratimą apie medijas ir informacinį raštingumą tam, kad nebūtų kuriamas ir platinamas kenkėjiškas turinys, o aptiktas socialinėse medijose ir kitose platformose toks turinys būtų atpažįstamas ir neklaidintų vartotojų“, – kalbėjo dr. I. Kalpokas.

Lektorius pabrėžė, kad „manipuliatyvus sintetinio turinio naudojimas gali turėti aiškią politinę potekstę. Tarkime, viena iš nuolat aptariamų grėsmių yra manipuliavimas politikų atvaizdais siekiant paveikti rinkimus ar kitus piliečių sprendimus. Tačiau kartu neigiamas poveikis yra gerokai platesnis: tai gali būti išpuoliai prieš žurnalistus ir aktyvistus, bandymas šantažuoti ar dėl kitų priežasčių pakenkti asmeniui ar jų grupei. Taip pat toks turinys gali būti naudojamas netikroms socialinių medijų paskyroms kurti bei dezinformacijai platinti prisidengiant netikrais ekspertais ar nuomonės formuotojais. I. Kalpokas atkreipė dėmesį, kad dėl paliekamo duomenų pėdsako, ypač nuotraukų ir vaizdo turinio, šiandien beveik kiekvienas iš mūsų yra pažeidžiamas. Nors kartais tokio suklastoto turinio poveikis yra nuvertinamas vien todėl, kad didelė jo dalis yra pornografinio pobūdžio. Vis dėlto, greta neigiamo poveikio, kurį toks turinys gali turėti jame atvaizduojamiems asmenims, itin aiškiai iškyla ir moralinės bei etinės sintetinio turinio dilemos bei asmeninės atsakomybės už generuojamą turinį klausimas. Vien tai, kad dalis vartotojų suvokia tokio turinio kūrimą kaip normalų ir (arba) pateisinamą, atskleidžia visuomenėje tarpstančias problemas, žalingus lyčių stereotipus ir panašiai“, – apie įvairias grėsmes kalbėjo pranešėjas.

Kita vertus, yra ir naudingo turinio kūrimas. Lektorius atkreipė dėmesį, kad „nesunkiai galima rasti ir kitokio sintetinių medijų taikymo pavyzdžių, tarkime, generuojant turinį, kuris, bent tam tikromis aplinkybėmis, gali būti interpretuojamas kaip meno kūrinys arba kuris bent efektyviai imituoja tradicines meno kūrinių formas. Dirbtinio intelekto sugeneruoti kūriniai jau yra parduodami aukcionuose, laimi prieš žmonių sukurtus kūrinius dailės ar fotografijų konkursuose, yra klausomi muzikos platformose.

Visa tai kelia svarbių klausimų dėl žmogiškojo kūrybiškumo ateities, taip pat dėl tokių kūrinių meninės bei materialinės vertės, jų keliamų iššūkių kalbant apie autorių teises ir kitokį reguliavimą. Taip pat egzistuojant galimybėms kurti atvaizdus ir tekstą vien pagal tekstines užklausas atsiranda ir kritinio vartotojų santykio su turiniu poreikis: ypač naudojantis teksto generavimo įrankiais, tokiais kaip ChatGPT, gaunamo turinio patikimumas, ypač tokių įrankių polinkis haliucinuoti trūkstamą informaciją, išlieka aktualia problema“, – pabrėžė jis.

Apibendrindamas jaunasis akademikas atkreipė dėmesį į tai, kad esminiu klausimu lieka vartotojų santykis su turiniu: kiek mes atpažįstame sintetinį turinį, koks turinys laikomas tinkamu, kaip gebame taikyti įsitvirtinusias etikos ir moralės normas sintetinių medijų kontekste, kokią vertę mes, kaip vartotojai, priskiriame dirbtinio intelekto kūriniams ir kaip kritiškai gebame vertinti dirbtinio intelekto generuojamus rezultatus. „Visa tai kartu lemia ir poreikį permąstyti medijų ir informacinio raštingumo principus tam, kad galėtume sėkmingai funkcionuoti šiame informaciniame sraute ir galėtume palaikyti turinio higieną tiek sau, tiek kitiems vartotojams“, – apibendrino dr. I. Kalpokas.

Docento dr. I. Kalpoko paskaitos apie dirbtinį intelektą klausėsi moksleiviai iš Vilniaus, Kauno, Utenos, Elektrėnų, Molėtų, Nemenčinės gimnazijų.

Parengė LMAJA narys dr. Ignas Kalpokas ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė

Jaunųjų akademikų pamokos gimnazistams mokslo laboratorijose

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ vis dažniau pakviečia Vilniaus ir kitų miestų gimnazistus į „Mokslo žinių dienas“ mokslinėse laboratorijose. Per pirmuosius šių metų mėnesius Vilniaus universiteto magnetinio rezonanso laboratorijose (Elektronų paramagnetinio rezonanso ir Branduolių magnetinio rezonanso) apsilankė jau trijų Vilniaus gimnazijų – Sofijos Kovalevskajos, Tuskulėnų ir Žirmūnų – moksleiviai. Didelio tiek gimnazistų, tiek jų pedagogų susidomėjimo sulaukusias ekskursijas įdomiai ir profesionaliai veda LMA Jaunosios akademijos nariai dr. Mantas Šimėnas ir dr. Vytautas Klimavičius. Jie klausytojams suprantama kalba papasakoja apie magnetinį lauką, magnetinį rezonansą, jo taikymą įvairių medžiagų, medicinos tyrimuose, magnetinio rezonanso tomografijoje, apie kvantinės fizikos pamatinius principus bei su jais siejamas ateities technologijas, tokias kaip kvantiniai kompiuteriai. Moksleiviai trumpai supažindinami su mokslinio darbo principais, VU Fizikos fakultete vykdomais tyrimais, jų aktualumu ir taikymo galimybėmis. Ekskursijos pabaigoje moksleiviams pasiūlomi interaktyvūs eksperimentai su skystuoju azotu.

LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ informacija

JAUNOSIOS AKADEMIKĖS SUSITIKIMAS SU SAPEA VALDYBA

Kovo 14 d. Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos vicepirmininkė ir Europos jaunosios akademijos narė dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė susitiko su Europos akademijų tinklų konsorciumo (SAPEA) valdyba. Dr. V. Vaštakaitė-Kairienė atstovavo Jaunųjų akademijų mokslo patariamajai struktūrai (YASAS). Nuo 2022 m. dr. V. Vaštakaitė-Kairienė yra viena iš penkių YASAS valdybos narių.

SAPEA yra Europos Komisijos (EK) mokslinių konsultacijų mechanizmo dalis. Kartu su Vyriausiųjų mokslinių patarėjų grupe teikia EK nariams nepriklausomas mokslines konsultacijas, padedančias priimti sprendimus. Taip pat stengiasi didinti informuotumą apie mokslinius patarimus ir įrodymus formuojant politiką bei skatinti diskusijas Europoje sprendžiant šiuos klausimus.

SAPEA yra Europos akademijų tinklų konsorciumas. Šiuose tinkluose susijungia išskirtinės gamtos mokslų, inžinerijos ir technologijų, medicinos, sveikatos, žemės ūkio ir socialinių mokslų bei humanitarinių mokslų žinios. SAPEA sudaro daugiau kaip 120 akademijų, jaunųjų akademijų ir mokslo draugijų iš daugiau nei 40 Europos šalių.

Susitikime dalyvavo Visos Europos mokslų akademijų federacijos (ALLEA) prezidentas, SAPEA valdybos pirmininkas prof. Antonijas Loprieno (Antonio Loprieno), profesorė Marja Makarov (Marja Makarow) iš Academia Europea (Europos humanitarinių mokslų, literatūros, teisės ir mokslų akademija), profesorius Stefanas Konstantinesku (Stefan Constantinescu) iš Europos medicinos akademijų federacijos (FEAM), profesorius Vimas Sarlosas (Wim van Saarloos) iš Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC), profesorius Patrikas Maestro (Patrick Maestro) iš Europos taikomųjų mokslų, technologijų ir inžinerijos tarybos (Euro-CASE).

Daugiau apie SAPEA: https://sapea.info/

Jaunosios akademijos informacija

„MOKSLO ŽINIŲ DIENA“ ŠOLOMO ALEICHEMO ORT GIMNAZIJOJE

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ kartu su LMA Jaunąja akademija organizuota „Mokslo žinių diena“ kovo 2 d. vyko Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazijoje. Salėje gausiai susirinkusiems vyresniųjų klasių moksleiviams paskaitą aktualia tema „Kaip užauginame sveiką maistą ir ko bijo vegetarai?“ skaitė LMA Jaunosios akademijos narė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Monika Toleikienė. Ji klausytojams pristatė agronomijos mokslo srities mokslininko darbo ypatumus, papasakojo, kuo yra patraukli mokslininko profesija. Mokiniai buvo supažindinti su lauko eksperimentų planavimu ir tyrimų vykdymo eiga.

Buvo demonstruojami nuotraukose užfiksuoti įvairių žemės ūkio kultūrų, netradicinių sveikatai naudingų augalų tyrimai. Gimnazistams trumpai pristatyta, kuo ekologinis žemės ūkis skiriasi nuo įprastinio, ir kaip tai lemia jų valgomo maisto kokybę. Paskaitos metu kalbėta apie dirvožemio biologinę įvairovę, sliekų, vabalų funkcijas. Petri lėkštelėse rodyti įvairūs vabalai, susiję su ekologinės ekosistemos funkcijų užtikrinimu. Taip pat mokiniai galėjo apžiūrėti sveikatai naudingų pupinių augalų sėklas, įvertinti, kuo veislės skiriasi tarpusavyje.

Dr. M. Toleikienės moksliniai tyrimai rodo, kad keičiantis klimatui netradicinių žemės ūkio augalų (sojų, lęšių, avinžirnių, burnočių, balandų) užsiauginti Lietuvoje tampa paprasčiau. Todėl mitybiniu požiūriu sveikatai naudingesni produktai gali būti ir vietinės kilmės. Atsakydama į klausimą, ko bijo vegetarai, mokslininkė papasakojo, kokios gyvūninės kilmės medžiagos naudojamos ekologiniame žemės ūkyje ir kaip jas galima pakeisti Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkų sukurtomis ekologiškomis augalinės kilmės trąšomis.

Labiausiai naujomis augalų veislėmis susidomėjo „ūkininkaujantys“ gimnazijos pedagogai. Pasibaigus paskaitai jie dar ilgai kamantinėjo lektorę apie vienos ar kitos augalų rūšies skirtingų veislių savybes ir auginimo ypatumus. Dr. M. Toleikienė ne tik atsakė į visus klausimus, bet ir mielai pasidalijo atsivežtomis sėklomis.

Parengė dr. Monika Toleikienė ir skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė
Dianos Lekevičienės nuotraukos

JAUNOSIOS AKADEMIKĖS VYKDYS TARPTAUTINIUS PROJEKTUS

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus jaunosios akademikės dr. Rita Armonienė, dr. Neringa Rasiukevičiūtė ir dr. Monika Toleikienė vykdys tarptautinius projektus. Mokslininkės dirba ir tyrimus atlieka Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (LAMMC).

Dr. R. Armonienė koordinuos net tris tarptautinius projektus LAMMC Žemdirbystės institute. Programos „Horizon Europe“ projekto „Pupinių augalų selekcija tvarumo didinimui Europoje“ (angl. Breeding European Legumes for Increased Sustainability, BELIS) tikslas yra padidinti ES valstybių narių ir šios programos asocijuotų valstybių pupinių augalų auginimo pramonės konkurencingumą, gerinant selekcijos metodikas ir sektoriaus valdymo struktūrą. Pagrindinis projekto dėmesys bus skiriamas septynioms pupinių žolių ir septynioms pupinių javų rūšims, šiuo metu auginamoms galvijų pašarui, žmonių maistui ar ekosistemų paslaugoms. Pagrindiniai projekto uždaviniai – sukurti įrankius ir metodikas rentabilioms selekcinėms programoms; palengvinti ekonominę ir norminę aplinką (veislių registravimas, veislių rekomendacijos ir verslo modeliai); įgyvendinti veiksmingą, ambicingą ir ilgalaikį inovacijų perdavimą per BELIS platformą, apimant selekcininkų ir suinteresuotų mokslo, sėklų daugintojų, maisto ir pašarų pramonės šakų grupių tinklą. Projekto lyderis – Prancūzijos nacionalinis žemės ūkio, maisto ir aplinkos tyrimų institutas (INRAE), iš viso projekte dalyvauja 34 mokslo institucijos ir privačios selekcijos bendrovės, vykdymo trukmė: 2023–2027 m.

Kitas Švedijos instituto finansuojamas dr. R. Armonienės projektas – „Technologijų perdavimo paketas kviečių selekcijai Ukrainoje paspartinti ir tobulinti“ (Portfolio of technology transfer for acceleration and improvement of wheat breeding activities in Ukraine) – skirtas Ukrainos akademinei bendruomenei paremti. Projekto pagrindinis tikslas – pagilinti Ukrainos mokslininkų žinias apie naujausias kviečių selekcijoje taikomas metodikas ir technologijas, galinčias pagreitinti kviečių veislių kūrimo procesą, kuris bus itin svarbus Ukrainos ekonomikai pasibaigus karui. Projektas taip pat suteiks pagrindą rengti mokslinių projektų paraiškas, siekiant sustiprinti kviečių selekcijos programą Ukrainoje. Projekto metu mokslininkams ir selekcininkams iš Ukrainos bus vykdomi mokymai Švedijos žemės ūkio mokslų universitete ir LAMMC, rengiami susitikimai, seminarai, konferencijos. Projekto lyderis: Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas (SLU, Švedija); partneriai: LAMMC (Lietuva), žemės ūkio kooperatyvas „Lantmännen“ (Švedija), Nacionalinio sėklų ir veislių tyrimų centro Augalų selekcijos ir genetikos institutas (PBGI–NCSCI, Ukraina). Projekto vykdymo trukmė: 2022 m. gruodžio 1 d. – 2024 m. gegužės 31 d.

Visos trys jaunosios akademikės koordinuos „NordForsk“ projektus. „NordForsk“ yra Šiaurės Ministrų tarybos mokslinius tyrimus finansuojanti organizacija, skatinanti bendrus Šiaurės šalių mokslinius tyrimus ir mokslinių tyrimų infrastruktūrų veiklas.

Dr. R. Armonienė koordinuos trejų metų trukmės „NordForsk“ projektą „Pasėlių našumo stebėsenos praplėtimas susiejant satelitą ir laukų biožymeklius“ (Upscaling crop performance monitoring by linking satellite and field biosignatures, UPSCALE). Projekto tikslas yra sumažinti atotrūkį tarp skirtingų augalų fenotipavimo sistemų: palydovo, proksimalaus augalų fenotipavimo lauko sąlygomis, panaudojant bepilotes skraidykles ir automatizuotas fenotipavimo platformas kontroliuojamomis sąlygomis bei susieti gautus rezultatus su augalų fiziologija, pasėlių sveikata ir produkcija. Projekto lyderis – Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas, partneriai: LAMMC, Lundo universitetas Švedijoje, Helsinkio universitetas Suomijoje, Norvegijos Arkties universitetas. Daugiau informacijos: https://www.nordforsk.org/projects/upscaling-crop-performance-monitoring-linking-satellite-and-field-biosignatures.

Dr. N. Rasiukevičiūtė koordinuos tarptautinį „NordForsk“ programos „Tvaraus žemės ūkio ir klimato kaitos“ trejų metų trukmės (2023-03-31 – 2026-02-27) projektą „Tvari ir inovatyvi Šiaurės–Baltijos šalių sodininkystė“ (Innovative sustainable Nordic-Baltic horticulture, InNoBaHort). Projekto dalis bus įgyvendinama LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute. Kartu su kolegomis dr. N. Rasiukevičiūtė atliks tyrimus siekiant sumažinti naudojamų mineralinių trąšų ir cheminių pesticidų kiekį, atrinkti augalų veisles, pasižyminčias dideliu atsparumu aktualioms ligoms. Projekto lyderis – Estijos gyvybės mokslų universitetas, partneriai: Norvegijos bioekonomikos tyrimų institutas, Suomijos gamtos išteklių institutas, Švedijos žemės ūkio mokslų universitetas ir Suomijos žemės ūkio konsultavimo asociacija. Daugiau apie projektą: Innovative sustainable Nordic-Baltic horticulture | NordForsk.

Dr. M. Toleikienė taip pat koordinuos „NordForsk“ projekto „Klimato požiūriu sumanus atsparumas per augalininkystės sistemų įvairinimą – atspirties taškų nustatymas Šiaurės ir Baltijos šalių žemės ūkyje“ (Climate-smart resilience through diversified cropping systems – Identifying springboards in Nordic and Baltic agriculture, AgroMixNorth) dalį. Projekto tikslas – pagerinti mūsų supratimą apie pasėlių įvairinimo (tiek tarprūšinio, tiek vidurūšinio) poveikį dirvožemio funkcionavimui ir maisto kokybei bei įvertinti galimą sinergiją tarp specifinių žemės ūkio valdymo sistemų. Dėmesys bus skiriamas sistemoms, kurios apima javų kultūrų (vasarinių miežių ir avižų) tarprūšinės įvairovės didinimą su pupiniais augalais (pvz., dobilais, žirniais, pupomis), tarpiniais pasėliais ir be jų. Projektu „AgroMixNorth“ siekiama (i) skatinti bendrą interesų tinklą, daugiausia dėmesio skiriant klimatui pažangių ir atsparių žemės ūkio valdymo sistemų kūrimui Šiaurės Europoje; ii) daryti poveikį politikai ir formuoti politines diskusijas, atsižvelgiant į naujas valdymo priemones, skirtas užtikrinti ateities maisto tiekimą ir sušvelninti klimato kaitą, ir iii) gerinti žinias apie platesnį politikos kontekstą, teikiant švietimo ir mokymosi galimybes jauniesiems mokslininkams ir tiems, kurie yra susiję su žemės ūkio pramone.

LMA Jaunosios akademijos informacija

JAUNOSIOS AKADEMIKĖS VYKDYS TARPTAUTINIUS PROJEKTUS

Visos trys jaunosios akademikės koordinuos „NordForsk“ projektus. „NordForsk“ yra Šiaurės Ministrų tarybos mokslinius tyrimus finansuojanti organizacija, skatinanti bendrus Šiau