2023 metai
2023 metai
2023 m. gruodžio 19 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Gruodžio 19 d. įvyko iškilmingas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo ne tik akademijos nariai, bet ir svečiai: Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas prof. Gintaras Valinčius, Kauno miesto vicemeras Tomas Jarusevičius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė, naujieji LMA Jaunosios akademijos nariai bei jos nariai, tampantys alumnais.
Renginio pradžioje tylos minute pagerbtas akademikų Evaldo Nekrašo ir Liudo Mažeikos atminimas. Vėliau LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai sveikino pasižymėjusius akademikus ir LMA narius-sukaktuvininkus. LMA atminimo medaliais įvertinti akademikai Vincas Būda, Leonas Valkūnas, Antanas Žilinskas. LMA sveikinimo adresai skirti akademikams Antanui Andrijauskui (75), Povilui Poškui (75), Arvaidui Galdikui (60) ir Jurgiui Vilemui (85).
LMA prezidentas Jūras Banys ir Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos prezidentas akad. Algimantas Grigelis įteikė du I. Domeikos atminimo medalius. Akademikas Vytautas Jonas Sirvydis apdovanotas už nuopelnus pasauliniam medicinos mokslui, žymius pasiekimus ir įtaką kardiochirurgijos raidai, didį humanizmą. Akademikas Aivaras Kareiva – už pasaulinio lygio pasiekimus neorganinės chemijos srityje, lyderio įtaką aukštojo mokslo plėtrai, nuopelnus chemijos mokslo istorijai. A. Grigelis pridūrė, kad apdovanoti akademikai – ne pirmieji taip įvertinti asmenys. Laureatais yra tapę penkiolika asmenų, prisidėjusių prie mokslo istorijos plėtros ir garsinusių Lietuvos vardą užsienyje. Akad. V. J. Sirvydis inicijavo kelis leidinius. Vienas jų – „Širdis yra graži“. Be to, inicijavo ir paminklą gydytojui „Lozoriau, kelkis“. Akad. A. Kareiva išleido knygą „Nuostabusis cheminių elementų pasaulis“. Be to, jis inicijavo paminklo elektrochemijos mokslo pradininkui Teodorui Grotusui (Theodor Grotthuss) statybą Žeimelyje – gyvenvietėje šalia buvusios žymiojo mokslininko laboratorijos Gedučių dvare. Tai didelis indėlis į Lietuvos kultūros paveldą.
J. Banys padėkojo susirinkusiems akademikams, prisidėjusiems prie kilnaus tikslo – rinkti lėšas, už kurias nupirkti du serveriai Ukrainos nacionalinei mokslų akademijai. Prisimindamas reikšmingus besibaigiančių metų įvykius, LMA prezidentas paminėjo, kad jau yra renovuota LMA Vrublevskių bibliotekos saugykla, dabar vyksta senojo pastato renovacija. Metai buvo turiningi. Jis atkreipė dėmesį į išskirtinį įvykį – Mokslų akademijoje organizuotą tarptautinę konferenciją „Vilniaus žydų intelektualinis paveldas“. Taip pat buvo tariamasi su Alfa.lt žiniasklaidos portalu bei tos pačios bendrovės „Naujienų centras“ leidžiamu žurnalu „IQ“ dėl mokslo populiarinimo sklaidos: kas savaitę LMA prašoma teikti po straipsnį apie mokslo aktualijas – po vieną kiekvieno LMA tikrojo nario straipsnį kas dvejus metus. Be to, pavyko susitarti su Vilniaus miesto savivaldybe dėl Vilniaus miesto mokslininko premijos įsteigimo. Du laureatus nominuos LMA. Jie galėtų pelnyti pinigines premijas ir šv. Kristoforo statulėles.
Renginyje buvo pagerbti 2023 m. Kauno miesto mokslo premijos laureatai. Kauno miesto vicemeras T. Jarusevičius savo kalboje pabrėžė: „Jūsų darbai yra būtent ta varomoji jėga, nešanti šviesą, pažinimo ir atradimo džiaugsmą. Nuolatinis pažangos siekis – būtina sąlyga šiuolaikiško miesto augimui ir modernios valstybės vystymuisi. Kitąmet laukia išskirtinis įvykis – Kaune atsivers mokslo muziejaus „Mokslo sala“ durys. Būsite pirmieji šio centro svečiai. Itin malonu, kad šio mokslo muziejaus idėja, jo ištakos yra Lietuvos mokslų akademijoje. Todėl Kaunui yra garbė tęsti gražią tradiciją, įteikiant miesto mokslo premijas. Tebūnie jums 2024-ieji „kaunastiški“ metai: kupini energijos, ambicijų, tikslų.“
Vertinimo komisijos pirmininkas akad. Gintautas Dzemyda paskelbė komisijos siūlymą humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premiją skirti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) architektūros istorikui prof. habil. dr. Vytautui Levandauskui už aktyvią, kultūriškai inovatyvią veiklą, jos įgyvendinimą Kauno mieste. Gamtos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityje įvertintas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gydytojas otorinolaringologas prof. habil. dr. Virgilijus Ulozas už novatorišką mokslinę idėją ir jos įgyvendinimą Kauno mieste.
Prof. V. Levandauskas, dėkodamas už įvertinimą, prisiminė, kad yra ketvirtos kartos kaunietis. Jaunystėje dirbant gidu jam kilo klausimų, kodėl Kauno senamiesčio gatvės tokios siauros ir kreivos. Kodėl bažnyčių bokštai tokie banguoti. Žinių troškimas atvedė į architektūros istoriją. Tai yra tikra atradimų jūra. Joje galima atrasti ne tik tai, kas matoma fasaduose, bet ir tai, ko nesimato. Jį itin domino nepaliestas mūras, siekis pamatyti pirmąsias konstrukcijas ir pažinti architektūrą techniškai. Todėl ieškojo formos ir konstrukcijos sąsajų. V. Levandausko knyga „Lietuvos mūro istorija“ pelnė Lietuvos mokslo premiją. Naujausia knyga – apie LDK architektūrą. Laureatas prisipažino norįs sukurti dar kažką „lokalaus“ – pvz., apie Kauno architektūros vaizdą ikonografiniuose šaltiniuose. Baigdamas padėkojo VDU rektoriui už pasitikėjimą iškeliant jo kandidatūrą premijai, LMA – už darbų ekspertavimą. Dėkojo ir Kauno m. savivaldybei, sukūrusiai metų pabaigoje dar vieną šventę, kur pagerbiami Kauno mokslininkai.
Prof. V. Ulozui padėkos kalboje kilo asociacija su „Oskarų“ teikimais. Todėl jis dėkojo už teisingą komisijos sprendimą, Kauno miestui – už gautą premiją, alma mater LSMU – už pasitikėjimą ir šeimai – už palaikymą. Laureato moksliniai darbai skirti pacientams, sergantiems gerklų ligomis. Tyrimai apima balso analizę, naudojant dirbtinį intelektą ir kitas modernias technologijas, biožymenų paiešką gerklų vėžio diagnostikai ir gydymui.
Apie Lietuvos mokslo ir studijų institucijų vertinimą bei perspektyvas pranešimą skaitė LMT pirmininkas dr. G. Valinčius. Tokie vertinimai lemia Lietuvos mokslo institucijų finansavimą. Jo manymu, Lietuva turi vieną geriausių mokslo tyrimų finansavimo sistemų, kurioje rezultatai susiejami su finansavimu. Atliekamas palyginamasis, kokybinis vertinimas (kartą per penkerius metus) ir kasmetinis kiekybinis vertinimas. Pirmąjį atlieka tarptautinės ekspertų grupės. Šiemet baigtas palyginamasis ekspertinis 2018–2022 metų vertinimas. Institucijos taip pat galėjo pareikšti savo nuomonę, diskutuoti dėl vertinimų. Apeliacinį procesą atliko jungtinė komisija, kur irgi dalyvavo LMT. Vertinama buvo mokslo kokybė, mokslo ir technologijų eksperimentinės plėtros (MTEP) socialinis ekonominis efektas ir MTEP perspektyvumas. Vertinime dalyvavo 28 universitetai ir mokslinių tyrimų institutai, kuriuos vertino 113 ekspertų iš Liverpulio, Sorbonos, Kembridžo, Helsinkio, Barselonos ir kitų universitetų. Vertinimas truko daugiau nei metus. Buvo gauti iš esmės panašūs, geri rezultatai. Tarp lyderių: VU, VDU, KTU, LSMU, LMTA ir kiti. Stipriausiomis mokslo sritimis pripažintos biochemija, biologija, medicina, psichologija, filosofija, menotyra, sociologija ir nemažai kitų. Silpniausiai vertinamos institucijos, kur dirba mažos tyrėjų grupės. Taigi, kritinė tyrėjų masė labai svarbi, norint gauti pozityvų įvertinimą.
Šis vertinimas lemia 70 proc. viso institucijų finansavimo. Likę 30 proc. priklauso nuo kasmetinio kiekybinio vertinimo. G. Valinčius sakė, kad LMT ateityje sieks dar labiau įsigilinti į vertinimo proceso aspektus, stiprins bendravimą su aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų vadovais. Netrukus – kitų metų sausio 16 d. – bus organizuojamas vertinimo viešinimo renginys, į kurį kviečiami ekspertų komisijų vadovai tam, kad išgirstume tiek vertinamųjų, tiek ekspertų nuomonę ir patobulintume būsimą vertinimo procesą 2028 metais.
Akad. Sigitas Tamulevičius klausė, kaip buvo bendraujama su ekspertais: ar jie atsakė į klausimyną, buvo pasiruošę objektyviai vertinti? Pranešėjas patvirtino, kad ekspertai buvo instruktuojami, buvo iš anksto vertinami pagal savo patirtis ir kompetencijas. Akad. G. Dzemyda papriekaištavo LMT, kad dėl tokios vertinimo sistemos ir rezultatų gali būti sužlugdytos kai kurios doktorantūros. G. Valinčius atsakė, kad LMT įgyvendina mokslo politiką. Vertinimo tvarka patvirtinta ministrės įsakymu, todėl tikrai nesiekiama ką nors žlugdyti. Be to, LMA irgi gali paveikti Vyriausybės sprendimus.
Šiemet jau šeštą kartą buvo išrinkta dešimt naujų LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) narių. Jų sąrašą ir pasiekimus tribūnoje skelbė viceprezidentas Z. Dabkevičius. Išrinktiems LMA jauniesiems akademikams nario ženklus ir pažymėjimus įteikė LMA prezidentas su viceprezidentu. LMAJA nariais tapo: Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje – dr. Irma Budginaitė-Mačkinė (socialiniai mokslai, sociologija, VU) ir dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė (socialiniai mokslai, edukologija, VDU); Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje – dr. Julius Vengelis (fizika, VU) ir dr. Aleksej Žarkov (chemija, VU); Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje – dr. prof. Andrej Spiridonov (geologija, VU) ir dr. Milda Stankevičiūtė (ekologija ir aplinkotyra, Gamtos tyrimų centras); Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje – dr. Juozas Grigas (veterinarija, LSMU) ir dr. Rūta Sutulienė (agronomija, LAMMC); Technikos mokslų skyriuje – dr. Gintarė Kručaitė (medžiagų inžinerija, KTU) ir dr. Arvydas Rimkus (statybos inžinerija, VILNIUS TECH).
Dešimt LMAJA narių, išrinktų 2019 m., jau baigia savo kadenciją. Todėl už indėlį į LMAJA veiklą, atstovaujant Lietuvos jaunųjų mokslininkų interesams, telkiant mokslininkus kūrybinei, mokslinei ir ekspertinei veiklai, keliant mokslo prestižą ir kuriant pažangią Lietuvą, LMA prezidiumo padėkas gavo dr. Tomas Petreikis, dr. Vytautas Rinkevičius, dr. Aldona Balčiūnaitė, dr. Jevgenij Chmeliov, dr. Giedrius Gasiūnas, dr. Jurgita Skiecevičienė, dr. Rita Armonienė, dr. Aleksandr Novoslavskij, dr. Remigijus Paulavičius ir dr. Gediminas Stankūnas.
Renginio pabaigoje muzikinę programą atliko trio „Grazioso“: Joana Gedmintaitė (sopranas), Viktorija Marija Zabrodaitė (fleita), Šviesė Čepliauskaitė (fortepijonas). Vedėja Irena Žilinskienė prieš koncertą pabrėžė, kad „Kalėdų šventė visų pirma yra mūsų vidinė būsena, kurią galime susikurti patys: Kalėdos yra mūsų širdyse.“ Būtent tokią nuotaiką atspindėjo trio atliekami virtuoziniai muzikiniai linkėjimai.
Baigdamas susirinkimą, LMA prezidentas J. Banys palinkėjo visiems gražių ir prasmingų švenčių, naujų siekių ir jų sėkmingo įgyvendinimo ateinančiais 2024-aisiais metais.
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyr. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA
2023 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Rugsėjo 19 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko LMA narių visuotinis susirinkimas, kuriame taip pat dalyvavo Kazachstano Respublikos nacionalinės mokslų akademijos (KNMA) prie Kazachstano Respublikos Prezidento prezidentė prof. Kunsulu Zakarja (Kunsulu Zakarya) ir viceprezidentė dr. Lijazat Jeralijeva (Lyazzat Yeraliyeva), inauguruojamieji LMA užsienio nariai, ambasadų atstovai, LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureatai. LMA prezidento Jūro Banio siūlymu patvirtinus darbotvarkę, pradžioje tylos minute buvo pagerbtas akademijos užsienio nario Kaliampudžio Radhakrišnos Rao (Calyampudi Radhakrishna Rao) atminimas. Taip pat 75-mečio proga pasveikintas akademikas Vytautas Ostaševičius.
Susirinkimą pratęsė LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureatų apdovanojimų ceremonija. Jauniesiems mokslininkams buvo įteikti stipendijų pažymėjimai. LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius perskaitė konkurso laureatų pavardes ir mokslo tiriamojo darbo temas, o prezidentas J. Banys sveikino kiekvieną laureatą ir įteikė stipendijų pažymėjimus. LMA prezidiumo 2023 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 25 LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijos 2023–2024 metais skirtos:
Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse – dr. Kristinai Razminienei (tyrimų tema „Žiedinės ekonomikos ir žinių perdavimo sąveika siekiant įvertinti Europos Sąjungos valstybių narių darnaus vystymosi potencialą“, VILNIUS TECH); dr. Tomui Rimkui („Priešistorės technologijos: kaulo ir rago dirbinių gamybos technologijos ir chronologija akmens amžiuje Lietuvos teritorijoje“, Klaipėdos universitetas (KU) ir dr. Justui Stončiui („Lietuvos tarptautinis įvaizdis 1988–2022 metais: lietuvių ir žydų santykių veiksnys“, KU);
Gamtos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityse stipendijas pelnė dr. Tadas Dambrauskas („Funkcinių kalcio hidrosilikatų (CaO/SiO2=1,5–2,0) su įsiterpusiais Fe3+ ir Cd2+ sintezė ir savybės“, Kauno technologijos universitetas); dr. Greta Jarockytė („Mezenchiminių kamieninių ląstelių ir fotonų energiją aukštinančių nanodalelių teranostinių galimybių tyrimas“, Nacionalinis vėžio institutas); dr. Vita Lėlė („Galvijų priešpienio biologinio ir cheminio profilio modeliavimas taikant tvarius sprendimus efektyvesnei galvijininkystei“, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU); dr. Paulius Mackonis („Pažangių didelio intensyvumo vidutinio infraraudonųjų spindulių ruožo lazerių architektūrų kūrimas“, Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC); dr. Arnoldas Pautienius („Erkinio encefalito viruso paplitimo Lietuvoje analizė laike ir erdvėje bei prognostinio modelio kūrimas“, LSMU); dr. Simonas Ramanavičius („2D MXen’ų nanostruktūrų pritaikymas biomolekulių aptikimui panaudojant paviršiaus sustiprintą Ramano spektroskopiją“, FTMC); dr. Milda Stankevičiūtė („Automobilių padangų dalelių ir monospecifinių parazitinių infekcijų ekotoksikologinio potencialo lašišinėms žuvims tyrimai“, Gamtos tyrimų centras); dr. Gintarė Šidlauskaitė („Daugiamečių pupinių ir miglinių žolių variacijos tyrimai žolynuose, siekiant pagerinti agrarinės aplinkosaugos ir derliaus stabilumo rezultatus“, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras); dr. Mantas Šimėnas („Fazinių virsmų naujuose maišytuose hibridiniuose perovskituose spektroskopiniai tyrimai“, Vilniaus universitetas (VU); dr. Justas Šlaitas („Lenkiamųjų gelžbetoninių sijų su nemetaline armatūra įstrižojo pjūvio elgsenos analizė“, VILNIUS TECH); dr. Greta Varkalaitė („Laisvai cirkuliuojančių DNR mutacijų profilio analizė sveikų, atrofiniu gastritu ir skrandžio vėžiu sergančių pacientų kraujyje“, LSMU) ir dr. Mantas Žiaunys („Aplinkos poveikis baltymų amiloidinių fibrilių struktūros įvairovei ir jų sąveikai su amiloidofilinėmis molekulėmis“, VU).
Paskui J. Banys perskaitė pranešimą apie tarptautinio bendradarbiavimo plėtrą Lietuvos mokslų akademijoje. Jis priminė, kad užsienio narių kategorija LMA atsirado 1990 metais. Nuo tada LMA užsienio nariai nuolat svečiuojasi Lietuvoje, dalyvauja akademijos veikloje, skaito paskaitas ir atlieka bendrus projektus su mūsų šalies mokslininkais. Tarp jų – Nobelio premijos laureatai, lazerių fizikos atstovas prof. Žeraras Muru (Gérard Mourou) ir ekonomistas prof. Robertas Dž. Šileris (Robert J. Shiller).
Jau ne vienerius metus LMA organizuoja įvairias tarptautines konferencijas, dalyvauja tarptautinių asociacijų (ALLEA, EASAC ir kt.) veikloje. Yra pasirašiusi nemažai sutarčių su kitų šalių akademijomis. Vienas naujausių tokių bendradarbiavimo susitarimų – su Hamburgo tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija. Iš viso ryšiai užmegzti su 26 užsienio mokslų akademijomis ir Lindau Nobelio laureatų susitikimų taryba bei fondu. Be to, iki 2022 m. LMA koordinavo Lietuvos tyrėjų veiklą Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje CERN. LMA dalyvauja rengiant Baltijos intelektinio bendradarbiavimo konferencijas, vykstančias kas dvejus metus. Akademija rekomenduoja ekspertus pagal tarptautinių akademijų tinklų poreikius. Labai aktyvūs ir LMA Jaunosios akademijos nariai: dalyvauja Europos akademijų tinklų konsorciume SAPEA ir kitur. LMA leidžiami mokslo žurnalai pasiekia daugiau kaip 30 šalių mokslininkus. Bendradarbiaujama su tarptautinėmis mokslo draugijomis, tokiomis kaip Europos fizikų draugija. LMA yra „L’Oreal“-UNESCO apdovanojimų programos „Moterims moksle“ partnerė, įvairiai remia kovojančios Ukrainos mokslininkus.
Prieš pasirašant memorandumą, KNMA prezidentė K. Zakarja pristatė akademiją ir papasakojo apie Kazachstano mokslo prioritetus. Po reorganizacijos 2023-iaisiais jų nustatyta dešimt. Šalyje veikia 414 mokslo ir eksperimentinės plėtros institucijų. Įdomu, kad net 52 proc. šalies mokslininkų yra moterys. Siekiama stiprinti mokslo intelektinį potencialą. 2022 m. duomenimis, Kazachstane dirba 22 456 mokslo darbuotojai, 18 014 tyrėjų ir 46 proc. sudaro jauni mokslininkai iki 40 metų. Per pastaruosius penkerius metus Kazachstano mokslininkai yra pasiekę neblogų rezultatų: sukurtos penkios vakcinos nuo COVID-19; taip pat sukurta skaičiavimų sistema (Q-Symphony High-Performance Bioinformative Computing), naudojama analizuoti genominius, transkriptomo, egzomo ir kt. biomedicininius duomenis. Šalyje ėmė veikti „Tokamak“ branduolių sintezės reaktorius. Sukurtos greitai įkraunamos superbaterijos ir t. t. Ekspertų grupėse darbuojasi daugiau kaip 1 000 jaunųjų mokslininkų. Baigdama savo kalbą KNMA prezidentė padėkojo LMA už dėmesį ir pabrėžė, kad jos institucija pasirengusi bendradarbiauti mokslo pasiekimų labui.
Baigus šį pristatymą buvo pasirašytas Lietuvos mokslų akademijos ir Kazachstano nacionalinės mokslų akademijos prie Kazachstano Respublikos Prezidento bendradarbiavimo memorandumas.
Renginio metu buvo inauguruoti net trys LMA užsienio nariai. Jiems įteikti diplomai ir nario ženklai. Pirmasis jų – biologas prof. Andrė Frankė (Andre Franke) iš Vokietijos Federacinės Respublikos. Inauguruotasis akademikas perskaitė pranešimą „20 metų trunkantys genetikos tyrimai – nuostabi kelionė“.
Jis papasakojo, kad DNR sekoskaita Kylyje prasidėjo gan seniai, 2007 metais. Per tuos metus A. Frankė dalyvavo keliuose genomo projektuose. Pavyzdžiui, šifruojant seniausios mumijos – „ledo žmogaus“ Ėtcio (Ötzi) genomą. Tyrimas padėjo sužinoti, kuo jis mito ir netgi pavyko rekonstruoti 5000 m. amžiaus žarnyno bakterijos H. pylori genomą. Buvo sukurtas kompleksinių ligų (kolito, Krono ligos, COVID-19) genetinės rizikos žemėlapis. Šiuo metu mokslininkas su kolegomis tiria T-ląstelių imuninį atsaką į pelėsį. Tikėtina, kad pelėsiai sūryje gali sukelti įvairias organizmo reakcijas, lėtines ligas. Labai svarbu sužinoti, ar šie mikrobai yra tokių uždegiminių ligų priežastis. Ketinama įkurti Uždegiminių ligų kompetencijos centrą (Inflammation Excellence Centre).
Antrasis į sceną buvo pakviestas žemės ūkio mokslininkas iš Belgijos prof. Abdulas Munemas Muazenas (Abdul Mounem Mouazen), kuris jau ne vienerius metus bendradarbiauja su Vytauto Didžiojo universitetu, dirba tiksliosios žemdirbystės srityje. Tiksliosios žemdirbystės centrai jau veikia ne tik Belgijoje, bet ir Jungtinėje Karalystėje. Jis su kolegomis kuria multijutiklių duomenų susiejimo (multi sensor data fusion) sistemas, modeliuoja dirvos ir agrotechnikos sąveiką. Tiria dirvos pokyčius jos apdirbimo metu. Tai yra žemdirbystės inžinerija – dirvos būseną, įvairių cheminių elementų koncentracijas, drėgnumą analizuojančių jutiklių kūrimas. Taip pat jo su kolegomis sukurta internetinė multijutiklių platforma, kaupianti ir analizuojanti tokią informaciją. Joje naudojamos hiperspektrinės, šiluminės kameros, LIDAR. Sistema vertina javų būklę. Tai leidžia labai tiksliai naudoti agrochemikalus, sumažinti trąšų, pesticidų kiekius, taip padidinant derlių ir mažiau kenkiant aplinkai. Dar viena svarbi sritis – tikslioji sėja. Eksperimentai įrodė, kad tokiu atveju žemdirbio pelną galima padidinti 400 Eur/ha.
Trečiasis inauguruotas mokslininkas – medžiagotyrininkas. Tai Italijoje dirbantis prof. Saulius Kačiulis. Jis perskaitė pranešimą „Paviršiaus analizės metodai medžiagotyroje“. Mokslinę veiklą jis pradėjo Puslaidininkių fizikos institute Vilniuje, tyrinėjo karštuosius elektronus. S. Kačiulis pabrėžė, kad naujos kartos medžiagos, kurių taip reikia įvairioms pramonės, medicinos sritims, gimsta modifikuojant paviršius dvimatėje erdvėje. Deja, įprastiniai matavimo metodai netinka tokiems nanostruktūrizuotiems paviršiams matuoti. Todėl pats geriausias metodas – fotoelektroninė spektroskopija, nors neretai prireikia ir sinchrotrono. Mokslininkas su kolegomis tyrė dujų ir biosensorius, analizavo įvairių metalų lydinius, kompozitines medžiagas, biologiškai suderinamas medžiagas medicinai. Pastaruoju metu jis kuria metalų superlydinių, dvimačių medžiagų (nanovamzdelių, fulerenų, grafeno ir kt.) analizės metodus.
Italijos Respublikos ambasadorius Diegas Ungaras (Diego Ungaro) pasidžiaugė, kad mokslo ryšius tarp Italijos ir Lietuvos įkūnija tokie mokslininkai kaip prof. S. Kačiulis. Bendradarbiaudami kartu stipriname savo kompetencijas augančių iššūkių akivaizdoje. Jo manymu, Europos valstybės turi bendradarbiauti dar aktyviau, kad atsilaikytų globalioje konkurencinėje kovoje. Todėl džiugu, kad ir Jungtinė Karalystė vėl prisijungia prie programos „Europos Horizontas“. Baigdamas D. Ungaras palinkėjo LMA didelės sėkmės ir vystyti Europos bei pasaulio mokslo kompetencijas. Po jo kalbėjęs Kazachstano ambasadorius Timuras Urazajevas (Timur Urazayev) padėkojo LMA prezidentui ir susirinkusiems akademikams dėl memorandumo pasirašymo. Jis pareiškė tikįs, kad mokslo ryšiai tarp Lietuvos ir Kazachstano plėtosis toliau. Nes visi svajojame sukurti geresnį ir saugesnį pasaulį.
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA
2023 m. birželio 20 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime, vykusiame birželio 20 d. LMA didžiojoje konferencijų salėje, svarstyta inovacijų plėtra ir jos problemos. Ar inovacijų, kaip ir dera, sulaukiama iš aukštosiose mokyklose parengiamų specialistų, įskaitant mokslų daktarus, ar inovacijos sklandžiai pasiekia ir įsitvirtina versle ir pramonėje? Apie tai išklausyti kviestiniai mokslo politikos, jos įgyvendinimo, verslumo skatinimo institucijų ir pačių verslininkų bei jų asociacijų atstovų kviestiniai pranešimai.
Susirinkimą vedė LMA prezidentas Jūras Banys, jam talkino viceprezidentas Zenonas Dabkevičius. Pranešus apie dalyvių kvorumą ir kviestuosius pranešėjus, patvirtinta iš anksto skelbta susirinkimo darbotvarkė.
Renginio pradžioje tylos minute pagerbtas vieno žymiausių Lietuvos inovatorių, garsaus vibrotechnikos specialisto akademiko Ramučio Petro Bansevičiaus (1939 02 23 – 2023 06 01) atminimas. Tada jubiliejų proga pasveikinti akademikė Dalia Klajumienė, ilgamečiam LMA leidžiamo žurnalo „Menotyra“ atsakingajam sekretoriui prof. dr. Helmutui Šabasevičiui įteikta LMA prezidiumo padėka ir skėtis su LMA simbolika. LMA atminimo medaliais apdovanoti akademikai Zita Aušrelė Kučinskienė, Jurgis Kazimieras Staniškis ir Vytautas Martinkus, taip pat neseniai atšventę jubiliejines sukaktis. Jubiliatams įteikta gėlių.
LMA Teodoro Grotuso fondo valdybos nutarimu Teodoro Grotuso medalis Nr. 037 už nuopelnus mokslui ir T. Grotuso vardo puoselėjimą bei istorinės atminties garsinimą suteiktas akademikui Juozui Vidmančiui Vaitkui. Medalį įteikė LMA prezidentas J. Banys ir LMA T. Grotuso fondo valdybos pirmininkas akad. Aivaras Kareiva.
Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos valdybos 2023 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 1 I. Domeikos atminimo medalis už pasaulinio lygio biochemijos mokslo vystymą, už išmintį ir lyderystę vadovaujant Vilniaus universitetui ir Lietuvos mokslų akademijai, už Lietuvos vardo garsinimą atstovaujant Lietuvos Respublikos Seimui ir už nuopelnus Lietuvos kultūrai skirtas akademikui Benediktui Juodkai. Dailininko Petro Repšio sukurtą ir Lietuvos monetų kalykloje pagamintą medalį įteikė LMA prezidentas J. Banys ir Lietuvos I. Domeikos draugijos prezidentas akad. Algimantas Grigelis drauge su Vilniaus universiteto, kurio auklėtiniu buvo I. Domeika, dabartiniu rektoriumi akad. Rimvydu Petrausku.
Įteikti nario ženklai, pažymėjimai, LMA statuto leidiniai ir kaklaryšiai / kaklajuostės šiemet išrinktiems naujiems LMA nariams: Alvydui Jokubaičiui (politikos mokslai), Evaldui Kazlauskui, (psichologija), Dariui Abramavičiui (fizika), Jonui Šiauliui (matematika), Linui Mažučiui (biochemija), Sonatai Jarmalaitei (biologija, genetika), Albertui Bitinui (geologija), Rimantui Benečiui (kardiochirurgija), Dainiui Steponavičiui (žemės ūkio ir aplinkos inžinerija) ir Rolanui Daukševičiui (mechanika).
LMA prezidentas J. Banys, pacitavęs šiandien Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos skaityto metinio pranešimo teiginius, kad valdžios institucijose pradeda veikti mokslo patarėjai ir kad inovacijos be stipraus mokslo nebus plėtojamos, pakvietė į tribūną pirmąją pranešėją.
LR švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėja Rasa Kulvietienė pranešime „Mokslas ir studijos – valstybės pažangai“ apžvelgė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vykdomoje mokslo plėtros programoje identifikuotus iššūkius ir valdomas priemones jiems spręsti. Tarp pastarųjų – palankesnė aplinka talentams, jaunimo įtraukimas į mokslinę veiklą, Lietuvos mokslo tarybos (LMT) funkcijų, įskaitant mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą, naujoviškas vykdymas bei minėtas mokslo ir inovacijų patarėjų instituto realizavimas. Pranešėja nurodė, kad bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) vykdomos trys misijos: Inovacijos sveikatai, Įtrauki ir kūrybinga visuomenė bei Sumani ir klimatui neutrali Lietuva. Mokslui ir inovacijoms bus skiriama 267 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
Antroji pranešėja – EIM įsteigtos Inovacijų agentūros direktorė Romualda Stragienė. „Bendradarbiavimas prasideda nuo susipažinimo“, teigė ji ir pranešime „Lietuvos verslo ir mokslo bendradarbiavimo, inovacijų, verslumo ir eksporto skatinimas“ apibūdino naujosios agentūros ligšiolinę veiklą ir perspektyvas. Dabar agentūroje – apie 300 darbuotojų, iš jų 15 – mokslų daktarai. Pastarąjį metų ketvirtį agentūros veiklos strategija suderinta jos valdyboje ir gegužės 22 d. patvirtinta steigėjo. Agentūros misija yra auginti pasauliniu mastu konkurencingą verslą Lietuvoje „vieno langelio“ principu, jos klientai – vykdantieji verslą arba norintieji pradėti jį vykdyti. Suformuluoti trys agentūros veiklos vizijos elementai: pirma, patrigubinti privačias investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), antra, pasiekti, kad 50 proc. Lietuvos įmonių produktyvumas būtų aukštesnis už ES vidurkį, ir trečia, padvigubinti aukštos pridėtinės vertės produktų ar (ir) paslaugų dalį šalies eksporte. Vizijai įgyvendinti numatyti penki strateginiai tikslai ir penkios proveržio kryptys jiems pasiekti. Agentūra numato klientams pagalbą visuose jų brandos etapuose per turimas kompetencijas, kontaktus ir kitas priemones. Iš viso tikslams pasiekti numatoma panaudoti 774 mln. Eur investicijų, tikimasi paslaugas suteikti 100 tūkst. Lietuvos įmonių. Agentūra veiks vadovaudamasi keturiomis pagrindinėmis vertybėmis: bendrakūra, tobulėjimu, atsakomybe ir atvira komunikacija.
Pasikeitus aplinkybėms, vietoj ekonomikos ir inovacijų viceministrės susirinkime pranešimą „Inovacijų politikos formavimas ir įgyvendinimas, konkurencingo ir inovatyvaus verslo skatinimas šalyje“ skaitė EIM Inovacijų departamento direktorius Ričardas Valančiauskas. Pradėjęs retoriniu klausimu „Ar Lietuva – inovatyvi šalis?“, jis tęsė, kad gana objektyviais kriterijais remiasi ES inovacijų švieslentė: joje Lietuvai skirta 19 vieta iš 27. Tačiau džiugina teigiamos tendencijos: esame tarp penkių darančių didžiausią pažangą, verslo investicijos į mokslą augo po 1/10 pastaraisias metais, Lietuvoje gerėja produkto ar proceso inovacijų įmonėms investicijos. Kita vertus, verčia sunerimti santykinai mažas užsienio doktorantų skaičius, neatrodo pavykęs nevalstybinės kilmės investicijų skyrimas net septynioms Lietuvos pasirinktoms sumaniosios specializacijos kryptims (trijų misijų, minėtų R. Kulvietienės, bendras vykdymas su ŠMSM traktuojamas kaip naujas bandomasis projektas), matomas neišnaudotas STEAM potencialas, reikalingas reikšmingas dabartinių darbo rinkos dalyvių įgūdžių kitimas bei tobulinimas, užsienio talentų pritraukimas. Pranešėjas pabrėžė, kad tarptautinis aktyvumas mokslo ir inovacijų srityje yra labai svarbus veiksnys šalies inovacijų sistemos augimui ir išreiškė viltį, kad po metų galėsime matyti ir aptarti pasiektus teigiamus pokyčius.
Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkas prof. dr. Gintaras Valinčius perskaitė pranešimą „Mokslinių tyrimų kokybės gerinimas ir mokslo poveikio valstybės plėtrai didinimas“. Jis priminė, kad LMT statusas keitėsi 2022 metais, pagal naujus nuostatus ji yra pavaldi Ministrei Pirmininkei. Numatytieji mokslo patarėjai ministerijose – tai LMT darbuotojai, dabar vyksta jų atranka. Pačioje LMT vyksta pokyčiai, siekiama tapti geidžiama darbo vieta ir efektyviu instrumentu: LMT investuoja į jaunuosius tyrėjus, skatindama mokslo ir verslo bendradarbiavimą, vysto tarptautiškumą, derėdamasi dėl savo darbuotojų stažuočių užsienio (pvz., Švedijos, Jungtinės Karalystės) mokslą finansuojančiose institucijose, siekia kelti savo darbo kokybės standartus. LMT visiškai pritaria Science Europe (Europos mokslą finansuojančių organizacijų konsorciumo) nuomonei, kad Europoje reikalinga pereiti prie kokybinio – ne kiekybinio – mokslo vertinimo, kaip minėta ir ŠMSM atstovės pranešime. Dr. G. Valinčius įvardijo ir keletą svarbių naujų projektų. Tai – edukologijos, Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimo, informacinių ir kvantinių technologijų plėtros kryptys.
Akademikas Arvydas Eugenijus Janulaitis klausė pranešėjo dėl galimo LMT fundamentinių tyrimų finansavimo – atsakyta, kad galimybė yra, ir ne viena. Akademikas B. Juodka teiravosi, ar bendrų tikslų išsklaidymas keliose panašiose institucijose nėra efektyvumo mažinimas – į tai atsakyta, kad dirbama tokioje struktūrinėje aplinkoje, kokia yra sukurta, stengiantis atsižvelgti į tikslų bendrystę. Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danukas Arlauskas klausė, kiek sėkmingas Lietuvos dalyvavimas „Horizonto“ programose – atsakyta, kad pati LMT kaip institucija nedalyvauja, bet LINO biuras Briuselyje ir nacionaliniai kontaktiniai asmenys yra aktyvūs LMT padaliniai, gaunantys daug padėkų ir gerų įvertinimų iš mokslo ir verslo klientų Lietuvoje; kalbant apie dalyvaujančias institucijas (tarp jų – ir verslo), anksčiau buvęs apie 40 proc. įnašo sugrįžimas dabar reikšmingai didėja, jis bus apibendrintas LMT komitetų posėdžiuose ir paskelbtas.
Vėliau kalbėjo verslininkas, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios UAB „Elinta“ generalinis direktorius dr. Vytautas Jokužis. Pranešimo „Intelekto poreikis elektronikos gamybos ir technologinių procesų automatizavimo srityse“ leitmotyvas užkoduotas dr. V. Jokužio įmonės pavadinime: Elektronika ir intelektas. Taip, intelektas būtinas, dėl jo įmonė iš tiesų yra net aštuonių labiau specializuotų įmonių grupė ir kiekviena jų turi sėkmės istoriją. Antai, visos elektromobilių įkrovimo stotelės, esančios Korsikos saloje – „Elintos“ produktas. Įmonėje yra lankęsi seras Ričardas Bransonas (Richard Branson) ir kitos įžymybės, prezidentai, karališkųjų šeimų nariai, bet svarbiausi įmonės svečiai yra moksleiviai ir studentai (šiandien vadovas bendravo su trimis studentais iš Masačusetso technologijų instituto, atvykusiais atlikti praktikos). Iš jų įmonė renkasi ir ugdo sau darbuotojus. Pranešėjas apgailestavo, kad mokyklos Lietuvoje vis mažiau bepajėgia išmokyti tiksliųjų disciplinų. Tai – būtinoji inžinerinių mokslų abėcėlė. Ir mūsų mokslininkai turėtų gauti ne 1,5 karto didesnį nei vidutinis (pagal politikus), o 2 kartus didesnį nei inžinieriaus atlyginimą – tada į mokslininkų gretas ateis geriausieji, kurių atsakymai itin reikalingi verslui.
Akad. Vytautas Ruzgas klausė pranešėjo, ar įmonė naudojosi inovacijų agentūrų teikiama pagalba – atsakyta teigiamai: taip, iš tiesų gauta milijono eilės parama. LMA vizeprezidentas Z. Dabkevičius pasiteiravo, kokių palinkėjimų, pageidavimų dėl inovacijų turėtų pats optimistinio pranešimo autorius. Dr. V. Jokužis replikavo, kad anaiptol nėra viskas gerai: silpni mokslo ir verslo ryšiai, liūdinančios tendencijos matosi ir iš neseniai vykusios pasaulinės parodos „Intersolar“: matyti, kad 80 proc. naujausių technologijų sukuriama Kinijoje, o dar 10 proc. – Vokietijos įmonėse, kurių vadovai – kinai; nenorime atsilikti, turi stipriai pasitempti ir Lietuva, ir Europa. LMA prezidentas J. Banys paantrino dėl Kinijos vaidmens moksle ir inovacijose ir teiravosi, kur lavinami „Elintos“ darbuotojai, ar Kauno aukštosiose mokyklose. Įmonės vadovas patvirtino, kad daugiausia Kauno technologijos universitete ir technikos kolegijoje bei Kauno kolegijoje, tačiau pabrėžė, kad įmonė būsimus darbuotojus pastebi, siūlo praktiką ir renkasi jau nuo moksleiviško amžiaus. Dar akad. J. Banys klausė, ar teisinga būtų teigti, kad inovacijos bus kuriamos laboratorijose ir įmonėse, ir jas kurs žmonės, turintys visapusišką mokslinį išsilavinimą. Dr. V. Jokužis atsakė, kad dabar yra taip, tačiau jo asmeninis noras – kad Lietuvos universitetuose būtų žmonės, turintys aukštą kompetenciją (ir gaunantys aukštą atlyginimą), kurie pateiktų verslui reikalingus atsakymus.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas D. Arlauskas pranešimą „Kokios realios galimybės mūsų šalies smulkiojo ir vidutinio verslo sektoriui reikšmingai padidinti inovacijų apimtį?“ pradėjo pacituodamas garsų tyrėją, populiarių knygų autorių Juvalį Noa Hararį (Yuval Noah Harari). To autoriaus netikėtas teiginys – „Ne inovacijos, ne technologijos, o asmenybės ir naujas požiūris lems valstybių konkurencingumą“. Turima galvoje, kad lemiamas veiksnys iš tiesų yra inovacijų valdymas, ir todėl reikalinga sukurti tvarų inovacijų valdymo modelį. Gali būti, kad mūsų dabartinės investicijos inovacijoms valdyti ne visai perspektyvios, galbūt reikia rūpintis verslo ir viešojo sektoriaus valdymo efektyvumu – apie tai kalbama ir Pasaulio ekonomikos forume. Pranešėjo teigimu, deramas inovacijų valdymas leistų sklandžiai veikti visoms trims dalims inovacijų grandinėje „kūrimas – komercializavimas – rizikos kapitalas“. Pranešėjo manymu, būtent mokslininkai turi sukurti inovacijų valdymo modelį, nes dabar tai patikėta valdininkams. Inovacijos smulkiajame ir vidutiniame versle, smulkiame lokaliame lygmenyje nepadės mums geriau konkuruoti tarptautinėje rinkoje ir greičiau pasiekti Europos Sąjungos vidurkį pagal BVP. Į viršų iš tiesų pakelia ne institucijos, ne inovacijų ekosistemos, o „garažinių vaikinų“ – nesisteminių veikėjų – sukuriamos naujovės. Reikalinga, kad mokslininkai – galimai, LMA mokslininkų grupė – sukurtų, pamėgintų sukurti gerą inovacijų valdymo algoritmą. Inovacijų veikimo atžvilgiu pamokantis yra neseniai demonstruotas, bet daugelio dėl „Rammstein“ ir vienos japonų grupių koncertų nepastebėtas filmas „Blackberry“ apie užgimusią, suklestėjusią ir, deja, žlugusią technologinę inovaciją. O apie atsiveriančias stulbinamas dirbtinio intelekto (DI) galimybes klausytojams D. Arlauskas pasiūlė spręsti paklausius sero Polo Makartnio (Paul McCartney) naujos dainos, kur atgamintas Džono Lenono (John Lennon) balsas, arba pasižiūrėjus DI sukurtą filmuką „Frost“. Dar, „šiame pasaulyje niekas mums nepadės, išskyrus mus pačius“, – taip sakė Dž. Lenonas, bet kad galėtume padėti kitiems, turime turėti pinigų. Todėl pranešėjas kvietė bandyti uždirbti tuos pinigus, kad galėtume padėti Ukrainai ir visiems, kuriems pagalba reikalinga.
Akad. J. Banys paantrino D. Arlauskui dėl inovacijų valdymo ir atkreipė dėmesį, kad visiškai neseniai paskelbti duomenys apie „garbingą“ trečią Lietuvos vietą tarp „Nanny state“ (angl., valstybių-auklių): kai kuriais požiūriais esame pernelyg reguliuojanti šalis.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius skaitė pranešimą „Valdžios, mokslo ir verslo bendradarbiavimas kuriant ir plėtojant inovacijas“ ir pabrėžė, kad rodikliai maloniai stebina: šalies BVP ir eksportas pastaruoju metu neregėtai augo, ir tai galbūt yra ilgalaikių inovacijų valdymo pastangų, kurios atrodė bergždžios, pasekmė. Pagal eksportą Lietuva nuo 2021 metų ėmė lenkti Lenkiją, Latviją ir Estiją. Mokslas, inovacijos, technologijos – nuolat Europos Komisijos (EK) pabrėžiamos konkurencingumą keliančios priemonės. Tačiau priemonių administravimas turi būti kuo paprastesnis – dabar „Horizonto“ programa tuo požiūriu lenkia nacionalinius skatinimo įrankius. Tikimasi, kad naujoji Inovacijų agentūros vadovė, pažįstanti verslo pasaulį, pasiūlys tinkamus verslui ir mums visiems svertus. Pavyzdžiui, Japonijoje, kuri (kaip ir JAV) į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą (MTTP) BVP procentais investuoja žymiai daugiau nei Europa, daug labiau yra remiamasi pasitikėjimu. Džiugina ir tai, kad 2022 metais EK atkreipė dėmesį į verslo stiprybes Lietuvoje: verslo įmonės Lietuvoje inovacijoms skiria 171 proc. ES vidurkio, stebimos ir kitos teigiamos tendencijos, reikia nesustoti. Lietuvos pramonės dar „nenužudė“ auganti konkurencija, energijos karas ir kiti iššūkiai, tarp jų – iššūkis plėtoti robotiką (Europa čia atsilieka nuo JAV, JAV – nuo Kinijos) ir dirbtinį intelektą – DI (Pramonė 4.0), integruoti žiedinę ekonomiką, žaliąjį kursą, aplinkai draugišką plėtrą ir socialinę dimensiją (Pramonė 5.0) ir pasitikti jau 6-osios pramonės revoliucijos (Pramonė 6.0) standartus. Pramonė 6.0 grindžiama į individualų vartotoją nukreiptais, hiper tarpusavyje sujungtais gamybos vienetais, veikiančiais dinaminėse tiekimo grandinėse ir vykdančiais tarpusavio duomenų mainus. Tokiomis sąlygomis mokslo institucijos, technologijų kūrėjai ir diegėjai, inovatyvūs startuoliai ir aukštos pridėtines vertės produktus dauginanti pramonė turi sąveikauti itin tiksliai ir darniai, būdami vieno ekonominę gerovę (po pastarosios – ir socialinę gerovę) nešančio stuburo dalys. Jų dezintegracija Lietuvoje yra pagrindinis mūsų galimos sėkmės kliuvinių. Per artimiausius šešerius metus deramai rengdamiesi Pramonei 6.0, iš esmės turime stengtis tapti nišiniai gamintojai, pajėgūs aptarnauti potencialius pusę milijardo individualių pirkėjų Europoje. Panašaus gaminio pavyzdžiu galėtų būti apavas, kurį avėtume be nuovargio, sumodeliuotas naudojant „Elinta“ sukurtą pėdų skenerį.
Mūsų pramonės strategija neabejotinai turi būti pramonės inovacijų strategija, o inovacijos – politikos formavimo dalimi. Tą EK pareiškė jau 2020 metais. Vėliau sekę Europos svarbiausiųjų žaliavų aktas ir Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas reikalauja esminės konversijos ir efektyvių mokslinių sprendimų ieškant naujų kelių taupyti žaliavas ir tausoti aplinką. Štai numatoma, kad nuo 2025 metų ES vidiniuose viešuosiuose „žaliuosiuose“ pirkimuose 30 proc. kainos sudarys CO2 sandas, vadinasi – mažiausią CO2 pėdsaką turinčio produkto gamintojai taps pardavimų milijardiniuose viešuosiuose pirkimuose lyderiais. Todėl tapti „žalesniais“ ne tik madinga, bet ir apsimoka, turime ieškoti ir rasti būdų pagreitinti tą vyksmą. Vėliau pranešėjas kalbėjo apie problemas, derinant skirtingus verslo ir mokslo interesus (pelnas ar akademinės publikacijos). Verslas nelinkęs atskleisti to, ką laiko intelektine nuosavybe. Bet yra teigiamai vertinama neseniai įkurta industrinė doktorantūra. Neretai įmonėms trūksta MTTP patirties, jaučiama laboratorinės įrangos stoka. Tačiau iš to, kas sakyta, aišku, kad paskatų bendradarbiauti mokslui ir verslui yra daug. Vienas iš nedaugelio sėkmingų tokio bendradarbiavimo projektų – tai InterinoLT, stiprinantis verslo, mokslo ir valdžios institucijų bendrą ryšį per tarptautinę tinklaveiką. Baigdamas V. Janulevičius pažymėjo, kad pažanga yra, tačiau neišnaudojame visų galimybių, viso mūsų darbščių ir gabių žmonių potencialo. Taip pat palinkėjo tęsti pradėtus darbus stiprinant Lietuvos įmonių inovacinius gebėjimus ir visos mokslinių tyrimų ir inovacijų ekosistemos bendradarbiavimą ir tarptautiškumą bei susitarti ir formuluoti konsoliduotas ir globalias užduotis, kurioms spręsti reikalingas visų trijų partnerių – mokslo, verslo ir valdžios – įsitraukimas.
Pranešėjui atsakius į klausimus, LMA prezidentas dar priminė, kad inžinerija, ypač elektronikos inžinerija, vykstant karui, taip pat tampa labai svarbia tema.
Susirinkusieji plojimais dar kartą padėkojo pranešėjams, kalbėjusiems apie inovacijų plėtrą, mokslo ir verslo bendradarbiavimą, dirbtinio intelekto galimybes ir apžvelgusiems kitas aktualias su inovacijomis susijusias temas.
Parengė LMA Organizacinio skyriaus vadovas dr. Andrius Bernotas
Virginijos Valuckienės nuotraukos
Susirinkimo vaizdo įrašas
GALERIJA
2023 m. balandžio 4 d. ataskaitinis ir rinkiminis Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Balandžio 4 d. įvyko ataskaitinis ir rinkiminis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas. Jame dalyvavo ir kviesti svečiai – LMA konkursų laimėtojai, kiti apdovanojamieji, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai, LMA Vrublevskių bibliotekos vadovybė.
Renginio pradžioje tylos minute pagerbtas LMA nario Danieliaus Eiduko atminimas.
Garbingų jubiliejų proga pasveikinti akademikai Algirdas Vaclovas Valiulis (80), Jurgis Kazimieras Staniškis (80), Rymantas Jonas Kažys (80), Algirdas Jonas Raila (80), Sigitas Podėnas (60), Rolandas Palekas (60) ir Gintautas Žintelis (80). LMA atminimo medaliais apdovanoti akademikai Antanas Laurinčikas (75), Jonas Remigijus Naujalis (75), Arūnas Krotkus (75), Jonas Grigas, Algirdas Petras Stabinis, Limas Kupčinskas, Sigitas Tamulevičius. LMA atminimo medalis už svarų indėlį saugant Lietuvos valstybės istorijos vertybių rinkinius ateities kartoms, kompetencijų ugdymą, edukacinę ir kitą veiklą bei už bendradarbiavimą su Lietuvos mokslų akademija įteiktas ir Lietuvos nacionaliniam muziejui; apdovanojimą priėmė muziejaus direktoriaus pavaduotojas ir vyriausiasis fondų saugotojas Žygintas Būčys.
Toliau buvo apdovanoti LMA vardinių Justino Marcinkevičiaus (literatūrologija), Jono Kubiliaus (matematika), Tado Ivanausko (gamtosauga) ir Juozo Lazausko (augalininkystė, augalų selekcija) premijų konkursų laureatai. Diplomus jiems įteikė LMA prezidentas Jūras Banys.
Justino Marcinkevičiaus (literatūrologija) premijos laureatė, VDU doc. dr. Žydronė Kolevinskienė įvertinta už išeivijos moterų kūrybos tyrimus, tapatumo paieškas XIX a. pab. – XX a pr. kūryboje. Padėkos kalboje mokslininkė pabrėžė, kas sieja Just. Marcinkevičių su moterų pasauliu. Ji citavo rašytojo Rimanto Kmitos mintį, kad tai buvo „minkštas“, moteriškas poetas. Jis įtaigiai savo kūryba pademonstravo, kaip moterys paklūsta gyvenimo ratui („Visa Lietuva išpenėta išdžiūvusia jų krūtine“).
Jono Kubiliaus (matematika) premijos laureato akad. Antano Laurinčiko pasiekimus pristatė akad. Raimondas Čiegis. Jo žodžiais tariant, tai J. Kubiliaus mokinys, idėjų tęsėjas ir generatorius. Jo darbuose nagrinėjami sudėtingiausi struktūriniai matematikos klausimai, tokie kaip dzeta funkcijų universalumo teorija.
Tado Ivanausko (gamtosauga) premijos laureatė VDU prof. habil. dr. Eugenija Kupčinskienė apdovanota už darbų ciklą „Aplinkos fitoindikacija“. Jos pasiekimus pristatęs akad. Mečislovas Žalakevičius atkreipė dėmesį, kad laureatės knygos ir tyrimai (pvz., teršalų sukelti spygliuočių pakitimai, augalų atsakas į teršalus) naudingi aplinkosaugininkams, medikams, veterinarams bei platesnei visuomenei, besidominčiai augalais ir jų aplinka. Augalai iš esmės yra jautrūs aplinkos užterštumo jutikliai.
Juozo Lazausko (augalininkystė, augalų selekcija) premijos laureatas akad. Vytautas Ruzgas įvertintas už mokslo darbą „Žieminių kviečių ir rugių selekcijos atkūrimas: keliai ir rezultatai“. Jis sukūrė net trisdešimt kviečių ir rugių veislių. Laureatas sakė, kad tai siejasi su J. Lazausko darbais ir jo skatinimu Lietuvoje atkurti rugių ir kviečių veisles. Darbas buvo nelengvas, bet kuo sunkiau, tuo malonesni rezultatai, juolab kad jie – visuomenės labui.
Toliau vyko jaunųjų mokslininkų apdovanojimų ceremonija – pasveikinti 2022 m. Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai. Humanitarinių ir socialinių mokslų kryptyse jais tapo dr. Justas Stončys (KU) už mokslo darbą „Neapykantos ribos: antisemitizmas Lietuvoje 1944–1990 metais“ ir dr. Johanas Baltrimas (VU) už mokslo darbą „Teisinis argumentavimas informacinių technologijų kontekste“. Pagyrimo raštas įteiktas dr. Elzei Sigutei Mikalonytei (VU) už mokslo darbą „Muzikos kūrinių ontologijos metodologinės problemos ir eksperimentinė filosofija“. Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų kryptyse įvertinti dr. Andrius Žemaitis (FTMC) už mokslo darbą „Lazerinis apdirbimas ultratrumpaisiais impulsais: optimizavimas ir taikymai“ ir dr. Egidijus Šimoliūnas (VU) už mokslo darbą „Molekulinių mechanizmų tyrimai ląstelėse, sąveikaujančiose su dirbtiniais karkasais“. Pagyrimo raštas įteiktas dr. Maženai Mackoit-Sinkevičienei (VU) už mokslo darbą „Suspaustų sukinio būsenų sukūrimas itin šaltose fermioninių atomų dujose“. Biologijos, medicinos ir geomokslų kryptyse: dr. Eglei Mazgelytei (VU) už mokslo darbą „Steroidinių hormonų tyrimai plaukuose vertinant lėtinio streso lygį bei jo sąsajas su rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“ ir doktorantei Gretai Leonavičienei (VU) už mokslo darbą „Kompleksinė pavienių ląstelių analizė panaudojant hidrogelines mikrokapsules“. Žemės ūkio ir miškų mokslų kryptyse premijos įteiktos dr. Renaldui Žydeliui (LAMMC) už mokslo darbą „Klimato kaita Nemoralinėje zonoje spartins kukurūzų vystymąsi ir didins jų derlingumą“ ir dokt. Paulinai Martusevičei (LAMMC) už mokslo darbą „Augalinių žaliavų fermentinė ekstrakcija produktų kūrimui ir funkcionalumui“. Pagyrimo raštai skirti dr. Mykolai Kočijeru (Mykola Kochiieru, LAMMC) už mokslo darbą „Augalinės dangos ir vandentalpos savybių įtaka skirtingos genezės dirvožemių fiziko-cheminei ir biofizikinei kokybei“ ir dr. Iglei Vepštaitei-Monstavičei (GTC) už mokslo darbą „Vaisių mikobiotų ir jų biocidinių sistemų struktūros ir funkcionavimo tyrimai“. Technikos mokslų kryptyse: dr. Laurai Jūrienei (KTU) už mokslo darbą „Lietuvos ūkiuose užauginamų uogų šalutinių perdirbimo produktų biorafinavimas į vertingus funkcionaliuosius ingredientus ir jų panaudojimas mėsos produktų saugos ir kokybės pagerinimui“ ir doktorantei Gretai Merkininkaitei (VU) už mokslo darbą „3D darinių formavimas jungiant pažangių medžiagų sintezę ir lazerines technologijas“. Pagyrimo raštas – dr. Tomui Astrauskui (VILNIUS TECH) už mokslo darbą „Kompozitinių plokščių iš popieriaus gamybos dumblo akustinių savybių tyrimai ir garso absorberio kūrimas“.
Apdovanoti ir 2022 m. Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai. Humanitarinių ir socialinių mokslų kryptyse premijos skirtos magistrantui Pranciškui Griciui (VU) už mokslo darbą „Naujos nuosaikiojo kontingentizmo teorijos link“ (darbo vadovė dr. Živilė Pabijutaitė), magistrantei Rugilei Navickaitei (VU Kauno fakultetas) už mokslo darbą „Meno informacinio prieinamumo didinimas integruotosios rinkodaros komunikacijos priemonėmis žmonėms su negalia regionuose“ (darbo vadovė prof. dr. Virginija Jurėnienė), magistrantui Mariui Bytautui (VDU Švietimo akademija) už mokslo darbą „Mokytojų rengimas socialiai jautriam mokinių lytiškumo ugdymui“ (darbo vadovas prof. dr. Sigitas Daukilas) ir magistrei Raimondai Kurauskienei (VDU Švietimo akademija) už mokslo darbą „Socialinių ir emocinių gebėjimų ugdymas muzikos mokykloje: mokytojų ir mokinių patirtis“ (darbo vadovė doc. dr. Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė). Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų kryptyse: magistrantei Dianai Griesiūtei (VU) už mokslo darbą „Funkcinių neorganinių medžiagų sintezė ir tyrimas“ (darbo vadovas prof. dr. Aleksej Žarkov), bakalauro studijų studentei Ugnei Orinaitei (KTU) už mokslo darbą „Mašininio mokymo algoritmai techninių ir biomedicininių sistemų diagnostikai“ (darbo vadovas prof. dr. Minvydas Ragulskis), magistrantei Aidai Šermukšnytei (KTU) už mokslo darbą „1,2,4-Triazol-3-tiolio darinių, savo struktūroje turinčių hidrazono fragmentą, poveikis vėžinių ląstelių migracijai ir augimui“ (darbo vadovė dr. Ingrida Tumosienė). Biologijos, medicinos ir geomokslų kryptyse: bakalauro studijų studentui Kristijonui Puteikiui (VU) už mokslo darbą „Generalizuota epilepsija sergančių asmenų kognityvinės funkcijos, jų ryšys su demografinėmis ir klinikinėmis charakteristikomis“ (darbo vadovė prof. dr. Rūta Mameniškienė), o pagyrimo raštas – magistrui Mindaugui Ilickui (KTU) už mokslo darbą „Kairiosios krūties be limfmazgių atvejo panašumo ir dozimetrijos duomenų kintamumo analizė“ (darbo vadovė doc. dr. Jurgita Laurikaitienė). Žemės ūkio ir miškų mokslų kryptyse: magistrei Neringai Matelionienei (LAMMC) už mokslo darbą „Javų sėjomainoje plintančiose piktžolėse reziduojančių Fusarium patogenų DNR kiekio, patogeniškumo ir įtakos kviečių grūdų svoriui nustatymas“ (darbo vadovė dr. Skaidrė Supronienė), doktorantui Mindaugui Bakševičiui (VDU) už mokslo darbą „Laisvai gyvenantys šunys Lietuvos miško-agro kraštovaizdyje: paplitimas ir įtaka laukinei faunai“ (darbo vadovė dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė), doktorantui Ardui Kavaliauskui (VDU) už mokslo darbą „Kukurūzų augalinės biomasės energetinio potencialo nuotoliniai tyrimai“ (darbo vadovas dr. Egidijus Zvicevičius). Pagyrimo raštas – magistrei Milanai Augustauskaitei (LAMMC) už mokslo darbą „Chitozano produkto poveikis antrinių metabolitų kiekiams ex vitro adaptuojamų augalų audiniuose priklausomai nuo produkto laikymo trukmės ir laikymui sudarytų sąlygų“ (darbo vadovė dr. Vaida Sirgedaitė-Šėžienė). Technikos mokslų kryptyse: magistrantui Lukui Dvyliui (KTU) už mokslo darbą „Elektroaktyviųjų junginių sintezė ir savybės optoelektronikos taikymams“ (darbo vadovė dr. Rasa Keruckienė), magistrantui Mindaugui Dagiliui (KTU) už mokslo darbą „Orlaivių aeroservotamprumo modelio kūrimas ir tyrimas“ (darbo vadovas dr. Sigitas Kilikevičius), magistrantui Jauniui Mykolaičiui (KTU) už mokslo darbą „Tauriųjų metalų koloidinių tirpalų formavimas ultratrumpais lazerio impulsais iš metalų taikinių vandeniniuose tirpaluose“ (darbo vadovė dr. Asta Tamulevičienė).
Toliau LMA prezidentas J. Banys pakvietė fondo pirmininką akad. Aivarą Kareivą įteikti 2022 m. LMA Teodoro Grotuso fondo stipendijos diplomą FTMC doktorantei Gintarei Gečei.
Į tribūną buvo pakviesta ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė dr. Violeta Meilūnaitė, kuri paskelbė VLKK apdovanojimus už taisyklingiausia ir stilingiausia lietuvių kalba parašytus 2022 metais LMA konkursams teiktus mokslo darbus. V. Meilūnaitė sakė, kad Lietuvių kalbos komisija nuolat stengiasi, jog lietuvių kalba būtų visur. Bet kartais norime tik taisyklingos kalbos. Tačiau tuomet tokia kalba atrodo kaip šviesa operacinėje: aiški, bet nejauki. Todėl džiugu, kad buvo galima apdovanoti du autorius, kurių darbų kalba yra ne tik taisyklinga, bet ir stilinga. Jais pripažinti Eglė Mazgelytė, parašiusi mokslo darbą „Steroidinių hormonų tyrimai plaukuose vertinant lėtinio streso lygį bei jo sąsajas su rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“ (VU Medicinos fakulteto Biomedicinos mokslų instituto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra) ir Lukas Dvylys, pateikęs mokslo darbą „Elektroaktyvius fragmentus turinčių junginių sintezė ir tyrimas optoelektronikos prietaisams“ (KTU Cheminės technologijos fakultetas).
Paskui LMA prezidentas J. Banys pristatė Lietuvos mokslų akademijos 2022 metų veiklos ataskaitą. Jis pabrėžė, kad LMA kaip ekspertinė institucija priėmė nemažai svarbių rezoliucijų. Kartu akademikai aktyviai dirbo tarptautinėse organizacijose. Organizuota daug kitų renginių ir veiklų: knygų sutiktuvės, diskusijos (pvz., „Puslaidininkiai Lietuvoje“), susitikimai su ambasadoriais, Taivano mokslo atstovais, Europos mokslo patarėjų forumas ESAF, įvairūs konkursai ir apdovanojimai, jubiliejinės popietės, apskritojo stalo diskusijos („COVID-19 aktualijos“), Punsko valsčiaus ir Pakruojo rajono dienos LMA, konferencijos – tokios kaip „Rinkimų kodeksas“, „Regionai ir savivalda Lietuvoje“, „Pranciškus Skorina“ ir kt. Veiklą sėkmingai plečia LMA Jaunoji akademija. Reaguodama į Rusijos Federacijos agresiją, LMA įvairiapusiškai palaikė Ukrainos mokslininkus: padėjo išleisti ukrainiečių mokslininkų monografiją istorine tematika. Taip pat nupirko du generatorius Ukrainos nacionalinei mokslų akademijai iš akademikų paaukotų lėšų. Visai neseniai iš likusių lėšų nupirkti du serveriai, kurie netrukus iškeliaus į Ukrainos nacionalinę mokslų akademiją.
Baigdamas J. Banys informavo, vizito į Taivaną metu sužinojęs, kad šioje šalyje skiriamos premijos už inovatyvumą jauniesiems mokslininkams. Jo manymu, galbūt vertėtų panašią premiją įsteigti ir Lietuvoje.
Toliau buvo pateiktos LMA 2022 m. biudžetinių lėšų panaudojimo ataskaita ir planuojama 2023 m. biudžetinių išlaidų sąmata. Ataskaitoms ir sąmatai buvo pritarta bendru sutarimu ir priimti atitinkami nutarimai.
Viceprezidentui Zenonui Dabkevičiui pasiūlius, kad vadovaujantis LMA statutu Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas nustatytų naują atlyginimo koeficientą LMA prezidentui, buvo priimtas ir toks nutarimas.
Visuotinio susirinkimo pabaigoje vyko kandidatų į LMA tikruosius ir užsienio narius pristatymas ir rinkimai. Kandidatus pristatė LMA mokslų skyrių pirmininkai Vytautas Nekrošius, Leonas Valkūnas, Limas Kupčinskas, Vidmantas Stanys ir TMS pirmininko pavaduotojas Vytautas Ostaševičius.
Kandidatais paskelbti: politologas, prof. dr. (HP) Alvydas Jokubaitis, psichologas, prof. dr. Evaldas Kazlauskas, fizikas prof. dr. Darius Abramavičius, matematikas prof. dr. Jonas Šiaulys, biochemikas prof. Linas Mažutis, biologė prof. Sonata Jarmalaitė, geologas prof. Albertas Bitinas, kardiochirurgas prof. Rimantas Benetis, aplinkos inžinierius prof. dr. Dainius Steponavičius, informatikė dr. Olga Kurasova, mechanikos inžinierius dr. Rolandas Daukševičius. LMA užsienio nariais LMA mokslų skyrių pasiūlyti ir prezidiumo iškelti biologas prof. Andrė Frankė (Andre Franke, Vokietija), žemės ūkio mokslų atstovas prof. dr. Abdulas Mounemas Mouazenas (Abdul Mounem Mouazen, Belgija) ir medžiagotyrininkas prof. Saulius Kačiulis (Italija).
Balsuojant atvirai pritarta dėl kandidatų įrašymo į slapto balsavimo biuletenius LMA tikriesiems ir užsienio nariams rinkti. Balsų skaičiavimo komisijos LMA tikrųjų narių ir LMA užsienio narių rinkimams nariais paskirti akademikai V. Nekrošius, Vytautas Getautis, Jonas Remigijus Naujalis, Giedrė Samuolienė ir Algirdas Vaclovas Valiulis.
Suskaičiavus rinkėjų balsus paaiškėjo, kad visi kandidatai buvo išrinkti. Priimti tai patvirtinantys LMA narių visuotinio susirinkimo nutarimai.
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas ir dr. Andrius Bernotas
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA
