2024 metai

JAUNASIS AKADEMIKAS – APIE IMPLANTUS KAULŲ REGENERACIJAI IR JŲ ĮVAIROVĘ

Balandžio 10 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ kartu su LMA Jaunąja akademija (JA) pakvietė šalies gimnazijų vyresniųjų klasių moksleivius ir trečiojo amžiaus universitetų klausytojus į LMAJA nario Vilniaus universiteto (VU) profesoriaus dr. Aleksejaus Žarkovo nuotolinę paskaitą „Kaulinis audinys ir implantai“.

Pradėdamas paskaitą dr. A. Žarkovas pripažino, kad šiuolaikinė medicina yra labai pažengusi, padeda išgydyti daugybę ligų ir palengvina žmonėms gyvenimą. Tačiau, sakė jis, gydytojai patys negamina vaistų, nekonstruoja medicininių prietaisų, nekuria implantų. Todėl šiuolaikinė medicina būtų neįmanoma be chemikų, fizikų, inžinierių ir kitų sričių specialistų.

Žmogaus kaulai yra sudaryti iš organinės dalies (daugiausia – kolageno) ir neorganinės. Pagrindinė neorganinė žmogaus kaulų ir dantų sudedamoji dalis yra kalcio fosfatai, todėl šie cheminiai junginiai žmogaus organizme vaidina labai svarbų vaidmenį. Neretai žmonės patiria įvairių traumų, serga vėžiu ir kitomis degeneracinėmis ligomis, kurios pažeidžia ir silpnina žmogaus kaulinį audinį.

Su amžiumi žmogaus kaulinis audinys tirpsta ir mechaniškai silpnėja, o populiacijai senstant su šiomis problemomis susiduria vis daugiau žmonių. Pavyzdžiui, žandikaulio tankio sumažėjimas neleidžia atlikti tokių kasdienių operacijų kaip dantų implantavimas. Dėl šios priežasties moksliniai tyrimai, siekiant sukurti naujas funkcines medžiagas, galinčias sėkmingai pakeisti arba atkurti susidėvėjusius ar pažeistus žmogaus audinius, yra itin svarbūs šiuolaikinei biomedicinai.

Sintetiniai kalcio fosfatai šioje srityje laikomi itin perspektyviomis medžiagomis dėl savo biosuderinamumo, osteokonduktyvumo ir cheminės sudėties panašumo į natūralų kaulinį audinį. Paskaitoje mokslininkas įdomiai ir suprantamai papasakojo apie sudėtingus kaulų regeneracijos procesus ir regeneracijai naudojamus įvairių tipų implantus.

Jaunojo akademiko A. Žarkovo paskaitos klausėsi apie pusantro šimto gimnazistų bei senjorų iš Vilniaus, Kelmės ir Alytaus.

Parengė LMAJA narys dr. Aleksejus Žarkovas ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė

JAUNOJI AKADEMIKĖ DALYVAVO TŪKSTANTMEČIO MOKYKLŲ PROGRAMOS TINKLALAIDĖJE „POSTŪMIS. DIALOGAI ŠVIETIMO PAŽANGAI“

Tinklalaidėje dalyvavo ir savo ekspertine patirtimi apie savivaldybės ir mokyklų vadovų vaidmenį, siekiant ir įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, dalijosi Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) narė, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo vadybos ir politikos katedros docentė bei Edukologijos tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė (šių eilučių autorė). Ji yra ir viena iš nacionalinių universalaus dizaino mokymuisi gairių kūrėjų. Susipažinti su gairėmis galite čia.

Epizode ir diskusijoje taip pat dalyvavo Kaišiadorių lopšelio-darželio „Spindulys“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir TŪM įtraukiojo ugdymo srities koordinatorė Kaišiadorių rajone Akvilė Grigienė bei TŪM įtraukiojo ugdymo srities ekspertė, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos prie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pirmininko pavaduotoja Indrė Širvinskaitė.

Klausytis tinklalaidės ir su ja susijusių rekomendacijų leidinį galite rasti čia.

Parengė LMAJA narė dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė

ŠIAURĖS IR BALTIJOS ŠALIŲ JAUNŲJŲ AKADEMIJŲ ATSTOVŲ SUSITIKIMAS KOPENHAGOJE

Keturi Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) nariai – pirmininkė Ieva Plikusienė, vicepirmininkė Rūta Ubarevičienė, jaun. akad. Mantas Povilaitis ir Juozas Grigas – balandžio 2–3 dienomis dalyvavo Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų susitikime Kopenhagoje. Renginyje, kuriame buvo aptartos aktualios mokslo temos, dalyvavo atstovai iš visų trijų Baltijos šalių ir keturių Šiaurės šalių (Danijos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos) jaunųjų akademijų.

Susitikime ne tik skaityti pranešimai ir diskutuota įvairiais klausimais, jame vyko ir sesija, skirta jaunųjų akademijų veiklos pristatymams. LMAJA atstovai pasidalijo savo patirtimi (pranešimą pristatė pirmininkė I. Plikusienė) ir sužinojo apie kitų akademijų vykdomus projektus bei iniciatyvas. Ši sesija leido LMAJA nariams užmegzti ryšius su kolegomis iš kitų šalių ir pasisemti naujų idėjų savo veiklai.

Plenarinėje susitikimo programoje prof. Katrina Ričardson (Katherine Richardson) iš Kopenhagos universiteto perskaitė pranešimą „Planetos ribos“ (angl. Planetary boundaries) apie savo ir tarptautinės mokslininkų grupės sukurtą metodiką, leidžiančią įvertinti riziką, kad žmogaus veikla sukels netinkamas sąlygas Žemėje. Vyko darbinės sesijos, skirtos aptarti įvairius su prof. K. Ričardson pristatyta metodika susijusius aspektus, pavyzdžiui, mokslininkų galimybes efektyviai viešinti svarbių tyrimų rezultatus. LMAJA atstovai dalyvavo skirtingose darbo grupėse, kuriose diskutavo su kolegomis iš kitų šalių jaunųjų akademijų.

Danijos karališkosios mokslų ir literatūros akademijos viceprezidentas prof. dr. Andrėjas Rėpstorfas (Andreas Roepstorff) skaitydamas pranešimą pabrėžė tarptautinio mokslininkų bendradarbiavimo svarbą ir pasidalijo savo darbo Lietuvoje ir Estijoje patirtimi bei Danijos karališkosios mokslų ir literatūros akademijos vardu pasveikino susitikimo dalyvius.

Paskutinėje susitikimo veikloje LMAJA nariai diskutavo su kolegomis iš kitų šalių jaunųjų akademijų ir parengė pasiūlymus kitų metų renginiui, kuris vyks gegužę Taline, Estijoje.

Dalyvavimas šiame susitikime leido sustiprinti ryšius tarp Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų, paskatino tolesnį bendradarbiavimą ir suteikė LMAJA nariams vertingos patirties bei žinių. 

Parengė LMAJA narys dr. Mantas Povilaitis

JAUNOSIOS AKADEMIKĖS DALYVAVO DIALOGO LABORATORIJOJE VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETE

Kovo 27 d. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įvyko jau trečią kartą VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto organizuojamas renginys „Dialogo laboratorija 2024. Mokytojo profesijos prestižas 2025: artėjame ar tolstame?“, skirtas tyrinėti ir aptarti mokytojo profesijos prestižą bei jo kaitą.

Renginio formatas, paremtas dialogo laboratorijos metodika (angl. Dialogue Lab), padeda sukurti erdvę, kurioje pagal tam tikrą struktūrą sujungiamas skirtingų žmonių ekspertiškumas konkrečiu klausimu. Taigi šios dialogo laboratorijos metu buvo sudaryta galimybė švietimo praktikams, administratoriams, politikams ir mokslininkams kurti dialogą ir polilogą.

Remiantis minėtąja metodika renginio dalyviai galėjo pasiklausyti keturių veiklai įkvepiančių plenarinių pranešimų, po kurių vyko paralelinės įsiveiklinimo sesijos, grįstos skirtinga veikimo praktika. Plačiau su renginio programa galima susipažinti čia.

Šiame renginyje dalyvavo Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos (LMAJA) narės doc. dr. Paulina Želvienė ir doc. dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė (šių eilučių autorė). LMAJA narė, Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro vyriausioji mokslo darbuotoja, klinikinė psichologė doc. dr. P. Želvienė skaitė plenarinį pranešimą „Psichotraumatologės įžvalgos švietimo sistemoje dirbantiems specialistams apie mokinių traumines patirtis ir stresą“.

Mokslininkė kalbėjo apie tai, kad dauguma Lietuvos paauglių patiria trauminių patirčių, kurios gali paveikti įprastas veiklas mokykloje, pavyzdžiui, gali būti sunku susikaupti ir prisiminti pamoką, palaikyti santykius su draugais ir mokytojais bei pasitikėti savimi. Pažymėjo, kad traumos atpažinimas ir socialinė parama mokykloje gali reikšmingai prisidėti prie paauglių savijautos gerėjimo.

LMAJA narė, VDU Švietimo vadybos ir politikos katedros docentė bei Edukologijos tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. R. Nedzinskaitė-Mačiūnienė ne tik buvo viena renginio organizatorių, bet ir moderavo įsiveiklinimo sesijas, kurių metu kvietė dalyvius kurti algoritmus mokytojo profesijos prestižui pasiekti.

Parengė LMAJA narė dr. Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė

TARPTAUTINĖ KEPENŲ VĖŽIO KONFERENCIJA KAUNE

Kovo 14 d. Kaune vyko tarptautinė daugiadisciplinė konferencija „Kepenų vėžys / Liver Cancer Summit 2024“. Ją organizavo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų (BMGM) skyrius kartu su Europos gastroenterologijos, endoskopijos ir mitybos draugija (EAGEN), Europos virškinimo trakto onkologijos draugija (ESDO) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU). Konferencijoje gydytojai gastroenterologai, chirurgai ir onkologai dalijosi naujausiomis kepenų vėžio gydymo rekomendacijomis ir su juo susijusiais mokslo laimėjimais.

Tarptautinę konferenciją atidarė BMGM skyriaus pirmininkas akad. prof. Limas Kupčinskas. Jis įvadiniame pranešime pristatė Lietuvoje sėkmingai vykdomos nacionalinės virusinio hepatito C patikros ir eliminacijos programos rezultatus. Hepatitas C – viena iš pirminio kepenų vėžio priežasčių. Per 21 programos mėnesį patikrinta daugiau kaip 1,1 mln. gyventojų, nustatyta daugiau kaip 8 000 naujų šios ligos atvejų, iš kurių 4 800 – jau išgydyta. Tikėtina, kad per artimiausią dešimtmetį dėl šios programos kepenų vėžio atvejų sumažės. Su kepenų vėžio molekuliniais tyrimais supažindino ESDO prezidentas prof. Ericas Van Cutsemas (Belgija), pranešimus skaitė prof. Alexanderis Linkas (Vokietija), prof. Arneʼis Kandulskis (Vokietija) bei prof. Jesusas M. Banalesas (Ispanija). Gydytojai chirurgai, onkologai chemoterapeutai ir gastroenterologai – docentai Tomas Vanagas, Povilas Ignatavičius, Audrius Ivanauskas, prof. Gediminas Kiudelis, dr. Rita Kupčinskaitė-Noreikienė – pristatė inovatyvias chirurginio, transplantacinio, radiologinio ir medikamentinio gydymo galimybes, sergant cholangiokarcinoma ir hepatoceliuline karcinoma. Gyd. Edita Kreivėnaitė perskaitė pranešimą apie retų kepenų ligas, galinčias progresuoti į kepenų vėžį, prof. J. Kupčinskas kalbėjo apie suriebėjusių kepenų ligos tarptautinės nomenklatūros pokyčius.

Konferenciją papildė LSMU ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikoje ir Virškinimo sistemos tyrimų institute prieš konferenciją vykę praktiniai seminarai. Seminarą „Pilvo organų kontrastinio ultragarso tyrimo metodologija“ vedė EAGEN ekspertas prof. A. Linkas (Vokietija), seminarą „Endoskopinė cholangioskopija“ (endoskopinė procedūra, leidžianti tiesiogiai vizualizuoti tulžies latakus) – prof. A. Kandulskis (Vokietija). Užsienio ekspertai pasidalijo savo praktiniu patyrimu, atliekant šias procedūras sudėtingomis virškinimo ligomis sergantiems ligoniams. Virškinimo sistemos tyrimų institute mokslinį seminarą vedęs prof. J. M. Banalesas (Ispanija) aptarė kepenų vėžio molekulinių žymenų tyrimų galimybes.

Tarptautinė konferencija yra puiki pradžia tolesniam daugiadiscipliniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui, siekiant užtikrinti geriausią pacientų, sergančių pirminiu kepenų vėžiu, priežiūrą.

Gyd. Edita Kreivėnaitė
Dr. Jadvyga Olechnovičienė

„MOKSLO ŽINIŲ DIENA“ VILNIAUS UNIVERSITETO LAZERINIŲ TYRIMŲ CENTRO LABORATORIJOSE

Kovo 15 d. jau aštuntoji šiais metais Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ inicijuota „Mokslo žinių diena“ vyko Saulėtekyje įsikūrusiame Vilniaus universiteto (VU) Lazerinių tyrimų centre. Čia Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos moksleivius priėmė ir paskaitą „Lazerių veikimas ir jų taikymai“ skaitė LMA Jaunosios akademijos (JA) narys dr. Julius Vengelis. Moksleiviai buvo supažindinti su lazerių veikimo principais ir jų taikymu moksle bei kasdieniame gyvenime, sužinojo, kokie tyrimai vykdomi Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centre ir kodėl jie yra prasmingi. Lektorius papasakojo apie Lietuvos lazerių pramonės įmones bei jų bendradarbiavimą su Lietuvos mokslo institucijomis. Paskaitoje taip pat buvo pristatytos VU Fizikos fakulteto specialybės ir absolventų karjeros perspektyvos.

Po paskaitos dr. J. Vengelis kartu su kolega dr. Baliu Momgaudžiu vedė ekskursiją po Lazerinių tyrimų centro laboratorijas. Jaunieji mokslininkai pademonstravo lazerinio graviravimo principus, dinaminių difrakcinių gardelių generaciją ir lazerio spinduliuotės harmonikų generaciją. Moksleiviai taip pat dalyvavo interaktyvioje holografinių vaizdų formavimo demonstracijoje, o ekskursiją vainikavo įspūdingas femtosekundinių šviesos gijų ore generavimo eksperimentas panaudojant centro femtosekundinę Ti:safyro lazerinę sistemą.

Parengė LMAJA narys dr. Julius Vengelis ir skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyriaus. specialistė Diana Lekevičienė

JAUNOSIOS AKADEMIJOS ATSTOVAI LANKĖSI ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOJE

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Jaunosios akademijos atstovai vasario 9 d. buvo pakviesti į LR švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kur su viceministru Justu Nugaru, ministerijos Mokslo skyriaus vadovu Tadu Juknevičiumi ir patarėja mokslo klausimais Rasa Kulvietiene diskutavo apie esamas ir naujai kuriamas finansavimo priemones jauniesiems mokslininkams, akademinės karjeros kelią ir mokslininkų ateitį.

Susitikime svarstytas klausimas, kokios mokslo politikos ir finansavimo priemonės padėtų pasiekti, kad daugiau jaunų žmonių rinktųsi mokslininko karjerą ir ja nenusiviltų. Aptartas poreikis ir galimybės į mokslinių tyrimų projektus įtraukti daugiau studentų. Dalydamiesi asmeninėmis tarptautinio darbo patirtimis jaunieji akademikai siūlė idėjas, kokios priemonės prisidėtų prie jaunųjų mokslininkų tarptautinio bendradarbiavimo skatinimo. Buvo sutarta, kad LMA Jaunoji akademija ir toliau aktyviai bendradarbiaus su ministerija ir visi kartu sieks geresnių sąlygų Lietuvos jauniesiems mokslininkams.

Parengė dr. Rūta Ubarevičienė

VALSTYBĖS APDOVANOJIMAI – LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS IR JAUNOSIOS AKADEMIJOS NARIAMS

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečius. Tarp jų Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrasis narys Valentinas Mikelėnas ir LMA Jaunosios akademijos pirmininkė dr. Ieva Plikusienė.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas akademikas, profesorius, habilituotas daktaras Valentinas Mikelėnas – už ypatingus nuopelnus kuriant Lietuvos privatinės teisės sistemą, vystant privatinės teisės ir civilinio proceso teisės mokslą, už ilgametę reikšmingą pedagoginę veiklą.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu apdovanota docentė, mokslų daktarė Ieva Plikusienė – už aukščiausio tarptautinio lygio biotechnologijos tyrimus, svariai prisidedančius prie mokslo pažangos įvairiose srityse, už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Lietuvos mokslų akademijos bendruomenė sveikina akad. Valentiną Mikelėną ir dr. Ievą Plikusienę, pelniusius valstybės apdovanojimus.

Parengta pagal LR Prezidento komunikacijos grupės informaciją
https://www.lrp.lt/lt/prezidentas-iteike-valstybes-apdovanojimus-uz-nuopelnus-lietuvai/42290

ATASKAITINIS JAUNOSIOS AKADEMIJOS NARIŲ SUSIRINKIMAS

Vasario 7 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko ataskaitinis LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) narių visuotinis susirinkimas. Pagrindiniai susirinkimo darbotvarkės klausimai buvo pristatyti LMAJA 2023 m. veiklos ataskaitą ir aptarti 2024 m. veiklos planą.

Susirinkimą vedė LMAJA pirmininkė Ieva Plikusienė. Ji apžvelgė LMAJA naujienas bei tarė sveikinimo žodį Mantui Šimėnui, tapusiam vienu iš 2023 m. Lietuvos mokslo premijos laureatų. Taip pat buvo aptarti LMAJA veiklos tikslai ir siekiai, organizacinė struktūra, pastarųjų metų narių sudėties pokyčiai. Glaustai pristatyta LMAJA 2023 m. veiklos ataskaita, su kuria Jaunosios akademijos nariai turėjo galimybę susipažinti iš anksto.

Vėliau buvo pristatytas ir aptartas LMAJA 2024 m. veiklos planas. Einamųjų metų plane gausu organizacinės ir ekspertinės veiklos, tarptautinio bendradarbiavimo, seminarų ir renginių bei mokslo populiarinimo. Kertinė 2024 m. veiklos plano idėja – tikslingas komandinis LMAJA narių darbas. Prie šio plano sudarymo prisidėjo visi LMAJA nariai – metų pradžioje visi skyriai specialiai šiam tikslui surengė susirinkimus, kuriuose jaunieji akademikai siūlė savo iniciatyvas ir diskutavo, kaip būtų galima jas įgyvendinti.

Antroji susirinkimo dalis buvo skirta darbui grupėse, taikant atviros erdvės metodiką. Šią susirinkimo dalį moderavo LMAJA narė Rasa Nedzinskaitė-Mačiūnienė. Vyko aktyvios narių diskusijos ir buvo įvardytos aktualiausios LMAJA veiklos sritys, kuriomis remiantis suformuotos darbo grupės. Tolesnėmis diskusijomis grupėse apibrėžti darbo grupių tikslai ir prioritetiniai darbai. Rezultatus apibendrinome ir tikimės daug produktyvaus komandinio darbo 2024-aisiais!

Parengė dr. Rūta Ubarevičienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJA TAPO MOKSLINIŲ TYRIMŲ VERTINIMO PAŽANGOS KOALICIJOS (COARA) NARE

CoARA (angl. Coalition for Advancing Research Assessment) yra tarptautinis tinklas, kurio tikslas – sukurti kolektyvinę mokslinių tyrimų vertinimo praktikos reformavimo sistemą. Koalicija suteikia platformą naujiems vertinimo kriterijams ir priemonėms kurti, kritiškam mąstymui ir organizacijų tarpusavio mokymuisi, gerbiant jų savarankiškumą. CoARA skatina susitarimą pasirašiusių organizacijų bendradarbiavimą, siekiant prisidėti prie tyrimų kokybės gerinimo ir jų poveikio visuomenei didinimo. Susitarimą pasirašiusios organizacijos įsipareigoja laikytis bendros vizijos vertinant mokslinių tyrimų rezultatus ir mokslinės veiklos kompetencijas, pabrėžiant, kad daugiausia dėmesio turi būti skiriama kokybiniams, o ne kiekybiniams aspektams.

CoARA veikla prasidėjo 2022 metais. Šis tinklas nuolatos auga ir šiuo metu vienija apie 600 organizacijų iš viso pasaulio: universitetus, mokslinių tyrimų centrus, institutus, asociacijas ir jų aljansus, nacionalinės ir regioninės valdžios institucijas, akreditavimo ir vertinimo agentūras, mokslo draugijas ir tyrėjų asociacijas bei kitas organizacijas, kurių interesai įvairūs. Lietuvos mokslų akademija (LMA) šio tinklo nare tapo 2023 metais. Lietuvai atstovauja dar šešios mokslo organizacijos. Gruodžio 15 d. vyko CoARA visuotinis narių susirinkimas, kurio metu buvo paskelbti naujai išrinkti valdybos nariai. Tarp 18 kandidatų buvo ir LMA Jaunosios akademijos atstovė Rūta Ubarevičienė (šio teksto autorė), tačiau didelio konkurso ji neįveikė.  

Daugiau informacijos: https://coara.eu/

Parengė dr. Rūta Ubarevičienė