Akademija šiandien

Mokslo akademijos pasaulyje šiandien nėra vienalytės. Skiriasi jų veiklos tikslai ir metodai, reikšmė savo šalių mokslo ir studijų institucijų sistemoje. Tačiau bendra visų mokslo akademijų misija yra, sutelkus iškiliausius mokslininkus, imtis iniciatyvų, kurios stiprintų krašto gerovę, prisidėtų prie mokslo, socialinės, kultūrinės ir ekonominės plėtros. Akademijas taip pat vienija tradiciniai tikslai: nuosekliai skatinti aukštą mokslinių tyrimų ir studijų lygį, ugdyti visuomenės kritinį mokslinį mąstymą, puoselėti mokslo ir akademinę laisvę bei mokslinių tyrimų etiką.

Lietuvos mokslų akademija savo misiją įgyvendina užtikrindama nuolatinį, aktyvų išsimokslinimo ir mokslo propagavimą. Tam pasitelkiamos įvairios formos: teminės konferencijos, susirinkimai, seminarai, diskusijos. Jos rengiamos ne tik tarp akademijos narių, bet ir tarp akademijos bei kitų mokslo ir studijų institucijų ir šalyje, ir užsienyje. Išsimokslinimo ir mokslo sklaida – esmė pažangai – visada yra tarptautinė ir apima leidybą.

Moksliniai svarstymai veiksmingi tada, kai į juos įsitraukia visi žymiausi šalies mokslininkai, todėl Akademijos narių atrankoje ir veikloje yra svarbūs keli aspektai. Svarbiausias Akademijos nario atrankos kriterijus – jo moksliniai pasiekimai, o tarp Akademijos narių turi būti kuo daugiau jaunų, kūrybingų ir inovatyvių mokslininkų. Tačiau ne mažau svarbu, kad Akademijos nariai būtų iniciatyvūs, kūrybingi, turintys mokslo organizavimo ir mokslo rezultatų sklaidos bei ekspertinės patirties. Būtina plėtoti bendradarbiavimą tarp Akademijos narių ir ne narių, jos tikrojo rezervo, kad Akademijos veikloje galėtų dalyvauti visas šalies mokslo elitas.

Kita svarbi veiklos sritis – visokeriopai skatinti talentingus mokslininkus ir mokslinius tyrimus. Šių dienų Akademijos nariai mokslinius tyrimus atlieka savarankiškuose universitetuose ir mokslo centruose, tačiau Akademija ir jos nariai gali turėti reikšmingos įtakos šalies mokslo politikai ir raidai. Greta įsteigtų vardinių, jaunųjų mokslininkų ir aukštųjų mokyklų studentų skatinimo premijų, Akademija inicijuoja ir daug kitų šalies mokslininkus bei mokslinius tyrimus aktyvinančių priemonių. LMA nuo 2004 m. koordinuoja šalies mokslininkų bendradarbiavimą su Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija CERN, remia jaunų tyrėjų dalyvavimą Nobelio laureatų susitikimuose, nuo 2010 m. konkursu skiria 15 metinių stipendijų šalies jauniesiems mokslininkams.

Dar viena Akademijos veikla – ekspertinė ir patariamoji. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai akivaizdi ir bene svarbiausia Akademijos funkcija, joje slypi iššūkiai nepriklausomai ir objektyviai mokslo prigimčiai: svarbu niekada nepažeisti pusiausvyros.

Kita svarbi Mokslų akademijos veikla yra tarptautinis bendradarbiavimas ir tarptautinių programų koordinavimas. Mokslo akademija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su 27 užsienio akademijomis.

Lietuvos mokslų akademija 2018 m. įkūrė LMA Jaunąją akademiją (LMAJA). Pasaulyje yra žinoma daugiau kaip 40 jaunųjų akademijų ir jaunųjų mokslininkų asociacijų, kurias jungia Pasaulio jaunoji akademija (The Global Young Academy), įkurta 2008 m. LMAJA veikia Akademijos viduje, subūrusi jos narius į atskirą padalinį ir sudarydama kuo palankesnes sąlygas jų kūrybinei ir organizacinei veiklai plėtoti.

Akademikas JŪRAS BANYS
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas 

Apie Lietuvos mokslų akademiją skaitykite