LMA narių visuotiniai susirinkimai

2024 metai

2024 m. birželio 20 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas

Birželio 20 d.  įvyko Lietuvos mokslų akademijos  (LMA) narių visuotinis susirinkimas, skirtas mokslo ir verslo bendradarbiavimui. Renginio pradžioje LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai tylos minute pagerbė akademikų Vyto Antano Tamošiūno ir Algirdo Skirkevičiaus atminimą. LMA atminimo medaliais buvo apdovanoti akademikai Arvydas Vytautas Povilaitis, Darius Danusevičius ir Grasilda Blažienė. Jubiliejų proga pasveikinti akademikai Valdas Stanislovas Laurinavičius (75), Česlovas Venclovas (60) ir Domas Kaunas (75).

Renginį pratęsė du pranešimai. Pirmąjį, skirtą Lietuvos ir Taivano mokslo ir verslo bendradarbiavimui, parengė Taivaniečių atstovybės Lietuvoje Mokslo ir technologijų skyriaus direktorius Da-Chuan Cheng. Įžangoje LMA prezidentas J. Banys priminė susirinkusiems, kad Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimas su Taivano mokslininkais vyksta jau keliolika metų. Akademikai A. P. Piskarskas, B. Juodka ir kiti lankėsi Taivane prieš pora dešimtmečių, ir tai leido pradėti pirmąjį bendrą projektą, kuris tęsėsi bene 20 metų.  Biotechnologai, lazerių fizikai šiuo metu aktyviai darbuojasi, keičiasi žiniomis. J. Banys domėjosi, kaip šį procesą vertina Taivano atstovai.

Da-Chuan Cheng kalbėjo, kad jis atsakingas už bendradarbiavimo tarp dviejų valstybių skatinimą. Trinaris bendradarbiavimas (kartu su latviais) vyksta nuo 2000 metų. Dabar įgyvendinami ir dvipusiai projektai tarp Lietuvos ir Taivano mokslininkų. Kasmet finansuojami keturi nauji projektai. 2023 m. Lietuvos delegacija (J. Banys, Z. Dabkevičius, LMT pirmininkas G. Valinčius ir kt.) lankėsi Taivane. Jie apžiūrėjo mokslo parkus, aplankė puslaidininkių konstravimo ir gamybos kompaniją „Macronix“ – antrą didžiausią elektronikos automobiliams tiekėją pasaulyje. Lietuvos lazerių mokslininkai praeitą vasarą lankėsi Nacionaliniame Sun Yat-seno universitete (NSYSU), dalyvavo lazerinių technologijų simpoziume, G. Valinčius – Taivano mokslų akademijoje „Academia Sinica“. Rugsėjo mėn. pasirašyta sutartis tarp LMT ir Nacionalinės mokslo ir technologijų tarybos (NSTC) turėtų užtikrinti, kad kasmet bus finansuojama iki 10 mokslo projektų ir dvi konferencijos. Buvo paskelbti kvietimai teikti paraiškas. Laukiama projektų biotechnologijų, lazerių mokslo srityse. Mokslo ir technologijų temų sąrašas ateityje gali plėstis. Šių metų spalio mėn. planuojama surengti dvi konferencijas – biomedicinos Yilano mieste Taivane ir lazerinių technologijų Vilniuje. Kalbėdamas apie sėkmės istorijas pranešėjas pateikė pavyzdį, kad šiuo metu Taivanas kasmet eksportuoja lustų už 184 mlrd. dol. (tai sudaro net ketvirtadalį šalies BVP). Šios sėkmės pagrindas – ne tik minėta „Macronix“, bet visų pirma pasaulyje dominuojanti TSMC (Taivano puslaidininkių gamybos kompanija). Ši kompanija – tai valstybės projektas. Tačiau puslaidininkinių lustų pramonė gimė ne staiga. Abiejų kompanijų vadovai (Morris Chang ir Miin Wu) studijavo ir 30 metų dirbo JAV. Grįžę į tėvynę ir pasikvietę tėvynainių jie žinias pritaikė Taivane. Svarbu ir tai, kad TSMC rėmė vyriausybė, o „Macronix“ – privati kompanija. Kalbėdamas apie bendradarbiavimo perspektyvas, pranešėjas akcentavo, kad Lietuvos mokslininkai irgi turi unikalių kompetencijų. Jie vystomas lazerines technologijas išradingai derina su naujausiomis puslaidininkių gamybos technologijomis (giliąja ultravioletine arba ekstremaliąja ultravioletine litografijomis).  

Renginio pabaigoje susirinkusieji išgirdo Kauno miesto savivaldybės Investicijų ir projektų skyriaus vedėjos Aistės Lukaševičiūtės mintis apie LMA inicijuoto Mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ projekto vykdymo eigą, ekspozicijos įrengimą. Jos teigimu, 2014 m. parengtą Mokslo muziejaus (centro) galimybių studiją, kurią finansavo Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno savivaldybės darbuotojai surado „Google“ paieškos sistemoje, ir tai paskatino juos dalyvauti konkurse. Konkurencinę kovą prieš Vilnių, kurio savivaldybė siūlė Mokslo muziejui pritaikyti Planetariumą, laimėjo Kaunas, pasiūlęs išskirtinę vietą – Nemuno salą.

„Mokslo salos“ kūrėjai ir operatoriai per metus tikisi sulaukti apie 230.000 lankytojų. Tikslinė auditorija – 7–14 metų vaikai. Ekspozicijos kuriamos taip, kad skatintų lankytojus suprasti pasaulyje vykstančius technologinius ir socialinius pokyčius. Nuolatinėje ekspozicijoje bus 140 eksponatų (atspindinčių septynias temas) ir vaikams skirta erdvė. Ekspozicijos pagrindas – patirtimi grįstas, suprantamas mokslas, pristatomas skirtingoms tikslinėms grupėms. Bus skatinama susimąstyti apie poveikį aplinkai, suvokti, kaip mokslas gali padėti spręsti įvairias socialines, etines, technologines ar sveikatos problemas. Ekspozicija konstruojama atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus. „Mokslo saloje“ bus įrengta ir Virtualių projekcijų erdvė (planetariumas), kur bus galima „gyvai“ programuoti kelionę kosmosu. Veiks keturios STEAM laboratorijos. Kaip sakė A. Lukaševičiūtė, norima, kad „Mokslo sala“ taptų mokslo namais. Jos atidarymas planuojamas spalio mėnesį.

Parengė LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene dr. Rolandas Maskoliūnas
Virginojos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA

2024 m. kovo 26 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas 

Kovo 26 d. įvyko ataskaitinis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo LMA konkursų laimėtojai, kiti apdovanojamieji, Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai, LMA Vrublevskių bibliotekos vadovybė, LMA darbuotojai ir kiti svečiai.

Renginio pradžioje tylos minute pagerbti šviesaus atminimo LMA nariai Kazimieras Ragulskis, Algimantas Fedaravičius, Šarlotė Friozė Fišer (Charlotte Froese Fischer) ir Sofija Kanopkaitė.

Patvirtinus susirinkimo darbotvarkę, LMA atminimo medaliu apdovanotas akademikas Rimantas Kačianauskas. Paskui vyko kiti apdovanojimai.

Sekant Kauno pavyzdžiu, šiemet pirmą kartą buvo paskelbti Vilniaus miesto mokslo premijų laureatai. Jais tapo akademikė Rūta Janonienė už nuopelnus mokslui ir mokslo sklaidai humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Priimdama apdovanojimą ji sakė: „Tyrinėjau Vilniaus katedrą, Verkių, Sapiegų rūmus, Bernardinų bažnyčią ir daug kitų objektų. Kiekvienas jų yra unikalus. Norėčiau ir toliau tęsti šį darbą. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti darnų tyrėjų kolektyvą. Taip pat dėkoju Vilniaus restauratoriams, kurie padeda atgimti paminklams.“ Akademikas Česlovas Venclovas įvertintas už nuopelnus mokslui ir mokslo sklaidai gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos mokslų srityse. Jis šiemet buvo apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle. Č. Venclovo žodžiais tariant, tai yra visos jo komandos įvertinimas. Akademikas pripažino, kad jo kelias į bioinformatiką nulemtas atsitiktinumo. Kadangi darbas laboratorijoje nelabai sekėsi, akad. E. A. Janulaitis pasiūlė išbandyti save naujoje srityje. Taip Č. Venclovas tapo pirmuoju Lietuvos bioinformatiku. Jo grupės mokslininkai tiria gyvybę, naudodami kompiuterinius metodus. Vaizdžiai sakant, viso pasaulio mokslininkai dirba bioinformatikams. Todėl kompiuteryje galima atlikti unikalius eksperimentus, pvz., tyrinėti pavojingiausius virusus. Na, o evoliuciją apskritai galima tirti tik kompiuteriniais metodais. Atrandant genetinius, baltyminius ryšius tarp žmonių ir bakterijų, tai neretai kelia nuostabą. Šioje srityje jau dirba ir tokios bendrovės kaip „Google“. Baigdamas laureatas patikino ir toliau ketinąs prisidėti prie Vilniaus universiteto (VU) ir Vilniaus miesto garsinimo.

Laureatus sveikino Vilniaus vicemerė S. Bieliūnė: „Mums toks bendravimas su mokslininkais – tai naujas formatas. Jaudinuosi, nes dar neteko tiek daug mokslininkų sutikti vienoje salėje. Puiku, kad LMA paskatino savivaldybės dialogą su mokslininkais, kurie daug daro miestui ir gyventojams. Šios premijos – labai apgalvotas mūsų žingsnis. Neabejotinai norėsime ir toliau tokiu būdu kartą per metus padėkoti tiems, kurie to nusipelnė.“

Toliau buvo teikiamos LMA vardinės Simono Daukanto (istorija), Vlado Lašo (medicina), Juozo Dalinkevičiaus (geomokslai) ir Povilo Matulionio (miškotyra) premijos. Vertinimo komisijų primininkai – akademikai Vytautas Nekrošius, Aurelija Žvirblienė, Jūratė Kriaučiūnienė ir Vidmantas Stanys – pristatė premijų laureatus, kuriems LMA prezidentas įteikė diplomus.

Simono Daukanto (istorija) premijos laureatu tapo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. dr. Saulius Pivoras už monografiją „Virtus Lituana. Politinė mintis Simono Daukanto istoriografijoje“. Laureatas padėkos kalboje pabrėžė, kad monografijoje norėjo šiandienine kalba perteikti, ką iš tikro S. Daukantas norėjo pasakyti potekstėje. Ypač analizuojant jo politines idėjas. Paaiškėjo, kad tai yra aukšto tarptautinio lygio politinės mintys. Pavyzdžiui, S. Daukantas yra parašęs, kad „žmogus nori visados liuosu gyventi“. Tai fundamentali mintis apie laisvės svarbą žmogui ir visuomenei.

Vlado Lašo (medicina) premijos laureatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) akad. Vilmantė Borutaitė įvertinta už darbų ciklą „Mitochondrijų funkcijos ir jų sąsajos su sveikata ir širdies bei smegenų patologijomis“. Laureatė sakė, kad dirba fundamentinės medicinos srityje. Ji tiria ląstelės mirties mechanizmus. Pastaraisiais metais jų grupė ieško neuronų žūties priežasčių. Paaiškėjo, kad mitochondrijos yra ne tik ląstelių jėgainės, jos reguliuoja ir ląstelės mirties procesus. Akademikė pasidalijo viena sėkmės istorija, susijusia su vaistų kūrimu. Turima omenyje vaistų peradresavimo strategija, kai seniai naudojami vaistai pritaikomi naujų ligų gydymui. Grupės tyrimai patvirtino, jog mitochondrijos gali reguliuoti ląstelių mirtį širdies ir smegenų audiniuose. Ji atrado, kad vaistai nuo diabeto gali veikti mitochondrijas ir taip apsaugoti smegenų ląsteles, kai ištinka insultas.

Juozo Dalinkevičiaus (geomokslai) premijos laureatu tapo akad. Robert Mokrik už darbų ciklą „Baltijos sedimentacijos baseino požeminės hidrosferos formavimosi paleohidrologinių rekonstrukcijų modeliai“. Padėkos kalboje jis pažymėjo, kad reikėjo 2 mlrd. metų, kol Žemėje atsirado hidrosfera. Ir nuramino susirinkusiuosius teigdamas, kad vandenų kiekis net klimatui kintant neturėtų iš esmės kisti.

Povilo Matulionio (miškotyra) premijos laureatai – akad. Darius Danusevičius ir dr. Virgilijus Baliuckas už mokslo darbą „Paprastojo ąžuolo evoliucinė kilmė Lietuvoje“. Jų dėka žinome, kaip į Lietuvą atkeliavo ąžuolas. Laureatai sakė, kad genetiškai tiriant ąžuolus senolius, jie atrado ištisą šių medžių pasaulį. Jie verti mūsų ypatingo dėmesio, nes turime tik kelis procentus išlikusių ąžuolų. Pavyzdžiui, Suvalkijoje iškirsti visi tokie ąžuolai. Todėl tyrėjai nori pradėti ąžuolų ir jų genetinės įvairovės atkūrimo programą. Genetinė analizė liudija, kad Lietuvos ąžuolynai atkeliavo iš Italijos, Balkanų ir kitur. Štai Stelmužės ąžuolas – rytų Italijos kilmės.

Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojus paskelbė ir diplomus bei pagyrimo raštus jiems įteikė LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius ir prezidentas Jūras Banys. HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ KRYPTYSE diplomai įteikti dr. Remigijui Jokubauskui (Mykolo Romerio universitetas) už mokslinę monografiją „Fizinių asmenų bankroto procesas“ ir dr. Modestai Morkevičiūtei (VDU) už mokslo darbą „Motivational mechanism of work addiction: the importance of personality and situational factors / Polinkio į priklausomybę nuo darbo motyvacinis mechanizmas: asmenybės ir situacinių veiksnių reikšmė“. Pagyrimo raštas įteiktas dr. Muhammadui Faraz Mubarakui (KTU) už mokslo darbą „Enchancing Technological Learning Through Firms’ Interactions in Collaborative Innovation Networks / Technologijų mokymosi gerinimas per įmonės sąveikas bendradarbiavimo inovacijų tinkluose“. MATEMATIKOS, FIZIKOS IR CHEMIJOS MOKSLŲ KRYPTYSE – dr. Pauliui Mackoniui ir dokt. Augustinui Petrulėnui (FTMC) už mokslo darbą „Pažangių didelio intensyvumo keleto optinių ciklų VIS-NIR-SWIR spektrinio ruožo lazerių architektūrų kūrimas“ ir dr. Julijai Grigorjevaitei (VU) už mokslo darbą „Liuminescencinių medžiagų sintezė ir optiniai tyrimai“. Pagyrimo raštas įteiktas dokt. Šarūnei Daškevičiūtei-Gegužienei (KTU) už mokslo darbą „Nauji fluoreno ir karbazolo chromoforus turintys organiniai puslaidininkiai efektyviems ir stabiliems saulės elementams“. BIOLOGIJOS, MEDICINOS IR GEOMOKSLŲ KRYPTYSE įvertintos dr. Živilė Jurgelėnė (Gamtos tyrimų centras) už mokslo darbą „Naujos kartos nanodalelių bioakumuliacija, toksiškumas ir rizikos vertinimas: saugaus nanodalelių naudojimo biomedicinoje ir aplinkosaugoje link“ ir dr. Mélanie Yvonne Ludivine Duc (Gamtos tyrimų centras) už mokslo darbą „Exoerythrocytic stages of Haemoproteus (Apicomplexa, Haemosporida) parasites in wild birds: insights into developmental patterns / Egzoeritrocitinės Haemoproteus parazitų vystymosi stadijos laukiniuose paukščiuose: įžvalgos į vystymosi dėsningumus“. ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKŲ MOKSLŲ KRYPTYSE premijas pelnė dr. Monika Toleikienė (LAMMC) už mokslo darbą „Possibilities of diversification and use of legume plant species under Lithuanian agro-climatic conditions / Pupinių augalų rūšių įvairinimo ir panaudojimo galimybės Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis“ ir dr. Sigita Janavičienė (LAMMC) už mokslo darbą „Grūdų kokybei svarbių A ir B tipų trichotecenų pokyčiai auginant vasarinius javus ir laikant jų grūdus“. Pagyrimo raštas įteiktas dr. Kristinai Bunevičienei (LAMMC) už mokslo darbą „Skirtingos biokuro pelenų panaudojimo galimybės: priedas tręšiamųjų produktų gamybai bei sorbentas maistinių medžiagų atgavimui iš antropogeninių atliekų“. TECHNIKOS MOKSLŲ KRYPTYSE įvertinti dr. Dovydas Blaževičius (KTU) už mokslo darbą „Naujos struktūros organiniai puslaidininkiai aukšto efektyvumo organiniams šviestukams“ ir dr. Julita Šarko (VGTU) už mokslo darbą „Tretinio nuotekų valymo filtro užpildų tyrimai ir įrenginio kūrimas“. Pagyrimo raštas įteiktas dr. Nabeel Maqsood (KTU) už mokslo darbą „Adityviai gamintų vientisų ir gardelinių kompozicinių konstrukcijų, armuotų anglies pluoštu, kūrimas ir tyrimas“.

Paskui buvo apdovanoti Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai. HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ KRYPTYSE jais tapo magistrantas Kostas Gružas (VU) už mokslo darbą „Nusikalstamumo rajonavimo metodų taikymo tyrimas (2015–2020 m. Lietuvos policijos registruotų įvykių duomenų pavyzdžiu)“, doktorantė Deimantė Aidukaitė-Mikelionienė (VU) už mokslo darbą „Istoriniai Zanavykijos oikonimai: kaita ir daryba“, doktorantė Dovilė Gervytė (VU) už mokslo darbą „Literatūrinio teksto genezės konceptualizavimas“, dokt. Simonas Baliukonis (VU) už mokslo darbą „Monada ir Diada Ksenokrato filosofijoje“, magistrantė Meda Baranauskaitė (MRU) už mokslo darbus „Valstybės atsakomybės sampratos problematika Mykolo Romerio darbų kontekste“ ir „Kaltės ypatumai kilus sutartinei atsakomybei Lietuvoje ir Vokietijoje“. Pagyrimo raštai įteikti magistrei Gitanai Baležentienei (VDU Švietimo akademija) už mokslo darbą „Mokytojo profesinio tapatumo fenomenas: struktūra ir dimensijos“ ir dokt. Ugnei Jurkutei (KTU) už mokslo darbą „Dirbtinio intelekto poveikis darbo rinkos rodikliams“. MATEMATIKOS, FIZIKOS IR CHEMIJOS MOKSLŲ KRYPTYSE apdovanoti magistrantė Diana Vištorskaja (VU) už mokslo darbą „Naujos cheminės sudėties liuminescencinių medžiagų sintezė zolių-gelių metodu ir jų savybių tyrimas“ ir magistrantas Domantas Burba (VU) už mokslo darbą „Topological charge pumping with subwavelength Raman lattices / Topologinė krūvio pernaša trumpesnėse negu bangos ilgio Ramano gardelėse“. BIOLOGIJOS, MEDICINOS IR GEOMOKSLŲ KRYPTYSE apdovanojimą pelnė magistras Džiugas Jurgutis (Nacionalinis vėžio institutas) už mokslo darbą „Aplinkai jautrių fluoroforų taikymas ląstelių mikroklampos ir poliškumo tyrimams“, magistrė Deimantė Tilindė (LSMU) už mokslo darbą „Hospitalinės infekcijos biomodelio kūrimas ir antimikrobinių preparatų efektyvumo įvertinimas klebsiella pneumoniae sukeltos žarnyno infekcijos gydyme“, magistrė Kristina Marcinkevičiūtė (VU) už mokslo darbą „Lazerinė abliacija skydliaukės papilinės karcinomos gydyme: nuo eksperimentinio tyrimo iki klinikinės studijos“. ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKŲ MOKSLŲ KRYPTYSE apdovanojimai įteikti bakalauro studijų studentui Ugniui Ginelevičiui (VDU Žemės ūkio akademija) už mokslo darbą „Daugianarių pasėlių įtaka dirvožemio fizikinėms ir agrocheminėms savybėms“, magistrui Jonui Balčiūnui (VDU Žemės ūkio akademija) už mokslo darbą „Cheminių tirpalo priedų įtaka traktoriniu lauko purkštuvu išpurkštų lašelių nunešimui pavėjui“, magistrui Žygimantui Niekiui (VDU Žemės ūkio akademija) už mokslo darbą „Oro srauto tiesinimo korių įtaka jo tolygumui vėjo tunelyje“. TECHNIKOS MOKSLŲ KRYPTYSE – magistrantui Lukui Kuzmai (VU) už mokslo darbą „Efficient algorithms for the visualization of Mandelbulbs associated with the Riemann zeta function / Mandelbroto apvalkų, susietų su Rymano dzeta funkcija, vizualizavimo efektyvieji algoritmai“, magistrantui Domantui Vizbarui (VU) už mokslo darbą „Grafeno lauko tranzistorių foto-maišytuvų ir terahercų detektorių litografija“. Pagyrimo raštas įteiktas magistrei Otilijai Vonžudaitei (VDU) už mokslo darbą „Pastatų šildymo sistemų optimizavimas siekiant mažinti išlaidas ir CO₂ emisijų kiekį“. LMA Teodoro Grotuso fondo stipendijos pažymėjimą fondo pirmininkas akad. Aivaras Kareiva įteikė FTMC doktorantei Eglei Ežerskytei.

Toliau LMA prezidentas J. Banys į tribūną pakvietė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę dr. Violetą Meiliūnaitę, kuri paskelbė VLKK apdovanojimus už taisyklingiausia ir stilingiausia lietuvių kalba parašytus 2023 m. LMA konkursams teiktus mokslo darbus. Laureatais tapo Simonas Baliukonis (VU) už darbą „Monada ir Diada Ksenokrato filosofijoje“ ir Aušra Česnulevičienė (VDU) už darbą „Meninės sklaidos projektas „Čiurlioniai: gyvenimas muzikoje“.

Kaip sakė V. Meiliūnaitė, Kalbos komisija vertina, kokia kalba mokslininkai dėstys, kokį pavyzdį rodys studentams. Todėl netgi truputį „sukčiauja“, nes teikdami apdovanojimus žiūri į juos kaip į investiciją. Taip tarsi ragindami laureatus tą pačią puikią lietuvių kalbą perduoti studentams.

Pasibaigus apdovanojimų maratonui, LMA prezidentas J. Banys pristatė Lietuvos mokslų akademijos 2023 metų veiklos ataskaitą. Jis pabrėžė, kad per metus kartu su partneriais organizuoti 156 renginiai. Dirbama, kad politikų sprendimai būtų kuo dažniau pagrįsti mokslu. Pasirašytos sutartys su Berlyno-Brandenburgo mokslų akademija, bendradarbiavimo sutartis su Kazachstano Respublikos nacionaline mokslų akademija, su Albanijos mokslų akademija. Paskelbtos septynios rezoliucijos. Žurnale „IQ“ ir portale „alfa.lt“ nuolat skelbiami LMA akademikų straipsniai visuomenei. Aktyviai ir sėkmingai veikia LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) nariai, kurie jau pelno tarptautinius apdovanojimus. LMAJA pasirašė Akademinės laisvės chartiją su kitomis jaunosiomis akademijomis, rengia tarptautines konferencijas. Galima paminėti, kad LMA lankėsi Seimo Ateities komiteto nariai, kurie diskutavo apie dirbtinį intelektą. Organizuota konferencija Sąjūdžio įkūrimo 35-mečiui paminėti, vyko daug kitų renginių.

Bendradarbiavimo ir mokslinės paramos fondo veiklą pristatė akad. Leonas Valkūnas. Ji daugiausia buvo skirta Ukrainai remti. Buvo nupirkti du generatoriai, du serveriai Ukrainos mokslų akademijai.

Susirinkimo pabaigoje buvo balsuojama dėl LMA 2023 m. veiklos ataskaitos, biudžetinių lėšų panaudojimo ataskaitos, tvirtinama 2024 m. biudžetinių išlaidų sąmata. Bendru sutarimu buvo priimtas nutarimas Nr. 1 dėl LMA veiklos ir biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo 2023 m., taip pat priimtas nutarimas Nr. 2 dėl LMA vykdomos programos „Mokslinių tyrimų plėtojimas bei jų rezultatų panaudojimo efektyvumo didinimas“, 2024 m. sąmatos. Tada viceprezidentas Z. Dabkevičius pasiūlė, vadovaujantis LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu (su pakeitimais) ir LMA statuto 35.12 punktu, kad Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas iš naujo nustatytų atlyginimo koeficientą LMA prezidentui. Bendru sutarimu buvo priimtas nutarimas Nr. 3.

Pabaigoje LMA prezidentas palinkėjo gražių artėjančių šv. Velykų ir pakvietė bendrai LMA vadovų ir konkursų laimėtojų nuotraukai.

Parengė LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene dr. Rolandas Maskoliūnas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA