LMA narių visuotiniai susirinkimai
2024 metai
2024 m. gruodžio 17 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Gruodžio 17 d. įvyko iškilmingas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo ne tik akademijos nariai, bet ir svečiai: Kauno miesto savivaldybės vicemeras Tomas Jarusevičius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė, savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė, Kauno miesto mokslo premijų laureatai, nauji LMA Jaunosios akademijos nariai ir alumnai.
Renginio pradžioje LMA prezidentas akad. Jūras Banys apžvelgė besibaigiančius metus, įvardijęs juos kaip rinkimų metus. Naujosios Vyriausybės programoje yra numatyta didinti institucijų, tokių kaip LMA, Lietuvos mokslo taryba, įtaką, formuojant valstybės politiką. Tai puiki proga pasidalyti savo kompetencijomis valstybės labui. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad LMA 2024-aisiais organizavo Baltijos šalių „Moterys moksle“ apdovanojimus, glaudžiau bendraujama su LR prezidentūra. Akademija aktyviai dalyvavo ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip ALLEA, EASAC veikloje. Buvo atnaujintos sutartys su Vengrijos, Čekijos mokslų akademijomis. Kaune gruodį atidarytas mokslo muziejus „Mokslo sala“, prie kurios atsiradimo reikšmingai prisidėjo LMA, prieš dešimt metų parengusi tokio mokslo muziejaus galimybių studiją. Baigdamas akad. J. Banys paminėjo, kad akademijos biudžetas didėja, todėl darbo užmokesčio fondas augs 26 proc. Apskritai, metai buvo turiningi ir tai atsispindės Lietuvos mokslų akademijos 2024 metų veiklos ataskaitoje.
LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai sveikino LMA atminimo medaliais įvertintus akademikus Jūratę Kriaučiūnienę ir Virginijų Šikšnį. LMA prezidentas Jūras Banys ir Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos prezidentas akad. Algimantas Grigelis įteikė du Ignoto Domeikos atminimo medalius. Akademikė Aurelija Žvirblienė įvertinta už išskirtinius pasiekimus biotechnologijų moksle, už lyderystę imunologijos tyrimų kryptyse, aktyvią švietėjišką ir visuomeninę veiklą, pažymėtą asmeniniu indėliu suvaldant COVID-19 pandemiją. Akad. Valdemaras Razumas – už tarptautinio lygio pasiekimus fizikinės chemijos moksle, nuoseklią fermentų inžinerijos, biochemijos ir bioelektrochemijos plėtotę, lyderystę vadovaujant valstybinių mokslo institucijų ir Lietuvos mokslų akademijos reformoms, už produktyvią veiklą Lietuvos mokslo ir aukštojo mokslo valdymo srityje, už žymų įnašą, atstovaujant Lietuvai Europos Komisijos mokslo struktūrose. Akad. V. Razumui taip pat įteiktas ir Baltijos šalių mokslų akademijų skirtas medalis.
Toliau renginyje buvo pagerbti 2024 m. Kauno miesto mokslo premijos laureatai. Vertinimo komisijos pirmininkas akad. Gintautas Dzemyda paskelbė komisijos siūlymą humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premiją skirti Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Liudui Glemžai, vykdančiam Lietuvos miestų istorinius tarpdalykinius tyrimus. Fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ar technologijos mokslų srityje įvertinta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė už tyrimus biomedicinos srityje. Premijas laureatams įteikė Kauno m. vicemeras T. Jarusevičius kartu su akad. J. Baniu.
Atsiimdama apdovanojimą V. Lesauskaitė kalbėjo: „Dėkingumas – pats geriausias jausmas. Todėl noriu padėkoti tėvams, savo Alma Mater. Kardiologija – tai aisbergas. Didžioji, povandeninė jos dalis – fundamentiniai tyrimai. Todėl būtina epidemiologinius tyrimus papildyti genetiniais, kad kuo geriau įvertintume rizikos veiksnius Kauno gyventojų populiacijoje. Už šį įvertinimą dėkoju ir Kauno savivaldybei. Teikdami premijas, garsinate Kauno miesto mokslininkų vardą.“
L. Glemža irgi dėkojo už įvertinimą. Jis teigė, kad tai leis plėtoti tyrimus, susijusius su miestų istorija. Šie metai yra kertiniai Kaunui. Jau pasirodė du Kauno miesto istorijos tomai, planuojama išleisti dar du. Mokslininkas teigė mėginsiąs pagelbėti istorikams, aprašantiems sudėtingą XIX a. laikotarpį. Baigdamas jis pasidalijo savo ateities planais. Viena iš būsimų tyrimų temų – Kauno miesto moterų istorija. Ji įdomi tuo, kad moterys čia gyveno daug geriau, negu kitur Europoje.
Kauno m. vicemeras T. Jarusevičius kalbėjo, kad džiaugiasi antrus metus stovėdamas prieš tokią garbingą auditoriją. Jis prisiminė praėjusiais metais linkėjęs tikėjimo, vilties, meilės ir šviesos. Kauno miesto mokslo premijai jau daugiau kaip dešimt metų. Pradžia šiai premijai duota LMA narių dėka. Šiemet Kaune atidarytas muziejus „Mokslo sala“. Tikėjimas, viltis ir nuoširdi meilė darbui lėmė, kad pagaliau mieste atsirado toks objektas. Baigdamas jis pakvietė susirinkimo dalyvius apsilankyti jame ir palinkėjo visiems gražių naujųjų metų.
Šiemet jau septintą kartą buvo išrinkta dešimt LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) narių. Jų sąrašą ir pasiekimus tribūnoje skelbė viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius. Naujiems LMAJA nariams ženklus ir pažymėjimus įteikė LMA prezidentas bei LMA viceprezidentas. LMAJA nariais humanitarinių ir socialinių mokslų srityse tapo dr. Meda Andrijauskienė (socialiniai mokslai, KTU) ir dr. Akvilė Naudžiūnienė (humanitariniai mokslai, VU); fizinių mokslų srityje – dr. Justina Gaidukevič (chemija, VU), dr. Rokas Kondrotas (fizika, FTMC) ir dr. Šarūnas Skuodis (geologija, VILNIUS TECH); biomedicinos srityje – dr. Augustinas Baušys (medicina, VU); žemės ūkio mokslų stityje – dr. Vilma Naujokienė (žemės ūkio ir aplinkos inžinerija, VDU) ir dr. Paulina Štreimikytė (maisto mokslai, LAMMC); technologijos mokslų srityje – dr. Tadas Kaliatka (energetika ir termoinžinerija, LEI) ir dr. Judita Škulteckė (statybos inžinerija, VINIUS TECH).
Dešimt LMAJA narių, išrinktų 2020 m., jau baigia savo kadenciją. Todėl už indėlį į LMAJA veiklą, atstovaujant Lietuvos jaunųjų mokslininkų interesams, telkiant mokslininkus kūrybinei, mokslinei ir ekspertinei veiklai, keliant mokslo prestižą ir kuriant pažangią Lietuvą, LMA prezidiumo padėkas iš LMA prezidento ir LMA viceprezidento rankų gavo dr. Vidas Lekavičius, dr. Paulina Želvienė (ir už sėkmingą darbą Jaunojoje akademijoje einant biuro narės pareigas), dr. Jonas Jankauskas, dr. Linas Minkevičius, dr. Andrius Remeikis, dr. Vacis Tatarūnas, dr. Vita Lėlė, dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė (ir už sėkmingą darbą Jaunojoje akademijoje einant vicepirmininkės pareigas), dr. Vitalij Novickij ir dr. Tomas Tamulevičius.
Ateities biomedicinos fondo (ABF) valdybos pirmininkė dr. Eglė Radzevičienė pranešė susirinkusiesiems apie Lietuvos mokslų akademijos ir ABF premijų jauniesiems medicinos, sveikatos ir gyvybės mokslų krypčių mokslininkams steigimą, apie fondo veiklą. Tai personalizuotos medicinos tyrimų srityje besispecializuojantis fondas Lietuvoje. Bendra dotacijos suma siekia 15 mln. eurų. Prie fondo veikia patarėjų taryba, tarp kurios narių yra ir Kauno miesto mokslo premijos laureatė V. Lesauskaitė. Fondą įsteigė akad. Eugenijus Arvydas Janulaitis – moderniosios biotechnologijos pradininkas Lietuvoje. Kitas dalininkas – chemikas prof. Viktoras Butkus. Fondo paramos formos gan įvairios: finansuojami mokslo tyrimai, aukštos kompetencijos mokslininkų įdarbinimas Lietuvoje, dalyvavimas tarptautinėse konferencijose, stažuotės išlaidos, lektorių vizitai Lietuvoje. Taip pat teikiama parama studijų programoms rengti ir kt. Iki šiol buvo suteikta 1,5 mln. eurų parama prof. Artūro Petronio sugrįžimui į Lietuvą ir jo atliekamiems chronoepigenetikos tyrimams; 800 tūkst. eurų skirta projektams personalizuotos medicinos srityje, skirta parama tarptautinei VU Medicinos fakulteto transliacinės medicinos konferencijai ir t. t. Nuspręsta kartu su LMA įsteigti dvi premijas jauniesiems mokslininkams. Baigdama E. Vaiginienė pakvietė susirinkusiuosius dalytis idėjomis, vertomis fondo finansinės paramos. Tada LMA prezidentas akad. J. Banys ir ABF direktorė Erika Vaiginienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį.
Akad. Romas Lazutka buvo pakviestas perskaityti pranešimą „Lietuvos ekonomikos pasiekimai ir iššūkiai naujajai Vyriausybei“. Jo manymu, pastarasis dešimtmetis buvo Lietuvos ekonomikos aukso amžius. Dabar gyvename kaip švedai 1990 metais. Deja, problemų netrūksta. Auga pajamų nelygybė. Valstybės finansavimui stinga lėšų. Puiku, kad ekonomika auga sparčiau, nei vidutiniškai lėtųjų ir turtingųjų europiečių grupėje. Kita vertus, nesunku vytis šalis, kurios beveik nebėga. Kitas geras ženklas – per pastaruosius 30 metų algos Lietuvoje augo 250 proc. Bet augimas buvo iš labai gilios „duobės“. Nepaisant to, šiuo metu kainos Lietuvoje daug kur prilygsta ES vidurkiui, o vidutinis atlyginimas vis dar kur kas mažesnis. Pagal GINI koeficientą Lietuvoje fiksuojama didelė pajamų nelygybė. Panašiai kaip Jungtinėje Karalystėje, Meksikoje, Turkijoje, JAV, Kosta Rikoje, Čilėje. Dar viena negera tendencija: pagyvenusių žmonių pajamos mūsų šalyje labai menkos (trečdaliu mažesnės už ES vidurkį), pensininkų skurdo rizika labai aukšta. Visuomenės gerovė laikosi ant trijų socialinės politikos banginių: sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės apsaugos. Tačiau joms labai stinga lėšų. Kuo visuomenė labiau civilizuota, tuo šios sritys svarbesnės. Taip pat ir Lietuvos centrinės valdžios biudžetas yra deficitinis. Per mažai surenkama mokesčių tiems trims banginiams. Todėl valdžios sektoriaus skolos finansavimas tampa vis brangesnis. Įdomu, ar naujoji Vyriausybė ryšis apmokestinti daugiau uždirbančiuosius? Ar remsis Pasaulio banko mikrostimuliacijos rezultatais? „Mokesčiai yra tai, ką mokame civilizuotos visuomenės vardan“, – reziumavo akademikas.
Renginio pabaigoje muzikinę programą „Skamba Kalėdų varpeliai“ atliko Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos berniukų choras. Baigdamas susirinkimą LMA prezidentas palinkėjo gražių švenčių. Taip pat taikos, kad Ukraina laimėtų. Ir perdavė Ukrainos mokslų akademijos prezidento padėką už akademikų skirtą paramą.
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA
---------------------------------------
2024 m. spalio 1 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Spalio 1 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo LMA nariai, kviestiniai pranešėjai, LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkurso laureatai.
Pradžioje LMA prezidentas Jūras Banys 60-mečio proga pasveikino akademiką Audrių Beinorių – vieną aktyviausiai besireiškiančių Lietuvos filosofijos, kultūros tyrėjų, religijotyrininką, indologą ir budizmo tradicijų žinovą.
Susirinkimą pratęsė jaunųjų mokslininkų apdovanojimų ceremonija. LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius perskaitė konkurso laureatų pavardes, LMA prezidentas įteikė stipendijų pažymėjimus. LMA prezidiumo 2024 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 25 buvo paskirta penkiolika 2024–2025 metų LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje įvertinti dr. Simas Čelutka (tyrimo tema „Filosofinė pasiaukojimo samprata karo grėsmės akivaizdoje“, VU), dr. Modesta Morkevičiūtė („Priklausomybės nuo darbo nomologinio tinklo analizė: veiksnių tyrimas ir pasekmių apžvalga“, VDU), dr. Tadas Snuviškis („Vaiśeṣikos filosofijos recepcija Indijos ir Tibeto budistų tekstuose: pramāṇa korpuso tyrimas“, Lietuvos kultūros tyrimų institutas). Gamtos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio ir technologijos mokslų srityse stipendijos skirtos dr. Oleksandrui Bezvikonnyi („Kietoje būsenoje sustiprinamos ilgai gyvuojančios organinių spinduolių emisijos panaudojimas nitroaromatinių sprogstamųjų junginių optiniam aptikimui“, KTU), dr. Julijai Grigorjevaitei („Chemijos didaktikos vertinimas, naujų metodų kūrimas ir išbandymas“, VU), dr. Juozui Grigui („ARS-CoV-2 pagalbinių baltymų sąsaja su inflamasomos aktyvacija ir poveikis imuninėms ląstelėms“, LSMU Veterinarijos akademija), dr. Laurai Jūrienei („Inovatyvių frakcionavimo procesų, skirtų tikslinėms bioaktyvioms medžiagoms iš uogų išspaudų išskirti, sukūrimas“, KTU), dr. Artiomui Magomedovui („Fotokatalizės reakcijų pritaikymas organinių fotopuslaidininkių sintezei“, KTU), dr. Jūratei Skerniškytei („Oportunistinių bakterijų produkuojamų išorinių struktūrų imunogeniškumo tyrimai ir jų taikymas vystant naujas hospitalinių infekcijų gydymo strategijas“, VU Gyvybės mokslų centras), dr. Linui Stripiniui („Mašininiu mokymusi paremtų globalaus optimizavimo hiperalgoritmų, skirtų automatiniam algoritmų sudarymui, derinimui ir hibridizacijai, kūrimas“, VU), dr. Juditai Škulteckei („Funkcionavimu grindžiamų bitumo savybių tyrimo metodų taikymas asfalto dangų tvarumui ir ilgaamžiškumui didinti“, VGTU), dr. Ilonai Uzielienei („Mezenchiminių stromos ląstelių užląstelinių pūslelių poveikiai kremzlės regeneracijai osteoartrito metu“, Inovatyvios medicinos centras), dr. Dorotėjai Vaitiekūnaitei („Tvarus miškų ekosistemų gerinimas: fitoremediacija, biologinė apsauga ir miškų atkūrimas po gaisrų“, LAMMC Miškų institutas), dr. Alvitai Vilkevičiūtei („Mikrobiomo ir naujų metabolinių bei imunogenetinių žymenų paieška sergantiems amžine geltonosios dėmės degeneracija ir sąsajos su gydymo efektyvumu“, LSMU) ir dr. Andriui Žemaičiui („Našių lazerinio mikroapdirbimo technologijų vystymas funkciniams paviršiams kurti“, FTMC).
Toliau LMA prezidentas J. Banys pristatė kandidatams į laisvas LMA tikrųjų narių vietasreikalavimų ir vertinimo kriterijų, tvirtintų LMA narių visuotiniame susirinkime 2012 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 2, siūlomus keitimus: 2 punkte keisti „Thomson Reuters Web of Science“ į „Clarivate Web of Science“, trečio punkto elementą „dalyvavimas vykdant mokslo programas ir projektus“ perkelti prie 2 punkto, įrašant paskutiniu jo elementu, 3 punkte mokslinės mokyklos brandos paaiškinimą papildyti – „(parengtų mokslo daktarų skaičius, ne mažiau kaip 3)“, 3 punktą papildyti elementu „vadovavimas mokslininkų kolektyvams, tarptautinėms ir šalies mokslo programoms ir projektams, konsorciumams“, pirmą reikalavimus ir vertinimo kriterijus paaiškinančią išnašą rašyti nauja redakcija „pateikiami visi mokslinį aktyvumą patvirtinantys duomenys ir išskiriant per pastaruosius dešimt metų“. Balsuojant atvirai buvo priimtas nutarimas Nr. 1.
LMA prezidentas J. Banys pristatė LMA prezidiumo 2024 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą Nr. 21 dėl LMA tikrųjų narių laisvų vietų. Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas nutarė, remiantis LMA mokslų skyrių siūlymais, paskirstyti LMA tikrųjų narių laisvas vietas pagal šias specialybes ir siūlyti tvirtinti LMA narių visuotiniam susirinkimui – Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje: filosofija – 1 vieta, kalbotyra – 1 vieta, komunikacija – 1 vieta, menotyra (muzikologija) – 1 vieta. Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje: chemija – 1 vieta, matematika – 1 vieta, fizika – 1 vieta. Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje: zoologija – 1 vieta, biochemija – 1 vieta, medicina – 2 vietos, fizinė geografija – 1 vieta. Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje: veterinarija – 1 vieta, miškotyra – 1 vieta. Technikos mokslų skyriuje: medžiagų inžinerija – 1 vieta, statybos inžinerija – 1 vieta, elektronika ir matavimų inžinerija – 1 vieta, aplinkos inžinerija – 1 vieta. Dėl LMA tikrųjų narių laisvų vietų ir jų paskirstymo balsavus atvirai, priimtas nutarimas Nr. 2.
Po šių balsavimų skaityti trys pranešimai, skirti dirbtinio intelekto (DI) temai. J. Banys pažymėjo, kad dabar DI yra bene labiausiai svarstoma, aktualiausia tema. Ji neišvengiamai ir iš esmės keis mūsų gyvenimą, ekonomiką, mokslą ir kitas sritis. Prezidentas priminė, kad LMA kartu su Taivano mokslų akademija pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šios šalies mokslininkai jau prieš ketverius metus pradėjo darbuotis kvantinės kompiuterijos srityje. Lietuva vėluoja, bet tikėtina, kad pasivys pasaulį. Po šio trumpo komentaro J. Banys pakvietė išklausyti pirmąjį, akad. Olgos Kurasovos, pranešimą „Dirbtinio intelekto vystymosi tendencijos“. Akademikė visų pirma apibrėžė DI sąvoką. Trumpai sakant, DI atlieka panašias į žmogaus kognityvines funkcijas. Yra trys DI tipai: siaurasis dirbtinis, bendrasis dirbtinis intelektas ir dirbtinis superintelektas. DI pradžia laikytini 1950 m. (kai buvo suformuluotas Tiuringo testas). Didžiausias proveržis įvyko 2022 m., kai ėmė veikti pokalbių robotas „Chat GPT“. DI šiuo metu taikomas sprendžiant kompiuterinės regos, skaitinių duomenų analizės, natūralios kalbos apdorojimo, robotų valdymo uždavinius. Medicinoje DI pagerina ligų diagnostiką, personalizuoja ligų gydymą, pagreitina genų inžinerijos vystymąsi ir pan. Pranešėja pateikė ir konkrečių pavyzdžių. Ji kartu su akad. Gintautu Dzemyda vykdo projektą „Kasos vėžio identifikavimas kompiuterinės tomografijos vaizduose“. Kad diagnostika būtų kuo geresnė, naudojamas pusiau prižiūrimas mokymasis. Tačiau DI tyrimų srityje sunku konkuruoti su globaliomis bendrovėmis. 2023 m. įmonės „Meta AI“ mokslininkai sukūrė naują modelį (Segment Anything Model), labai efektyviai atpažįstantį įvairius duomenis. Norint pagerinti medikų pasitikėjimą DI analizės rezultatais, vystoma svarbi tema – DI modelių paaiškinamumas (Interpretable AI). Norima, kad specialistai suprastų, kaip DI priima sprendimus arba atpažįsta medicininius vaizdus. Kitas O. Kurasovo su G. Dzemyda atliekamas tyrimas skirtas DI saugumui gerinti (tai Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas projektas). Siekiama sukurti sistemą, kuri generuotų etišką kenkėjišką programinę įrangą.
Pranešėja pabrėžė, kad Europos Komisija mano, jog DI pagreitina mokslo pažangą. Pavyzdžiui, veikia pokalbių robotai mokslui. Lietuvoje situacija nėra gera – Europoje dar atsiliekame pagal DI tyrėjų skaičių. Įdomu, kad pasaulyje šioje tyrimų srityje dominuoja pramonė, sukūrusi 51 mašininio mokymosi modelį, o tik 15 – akademinė bendruomenė. Be abejo, DI algoritmai gali būti naudojami ir melagienoms generuoti arba mokslo tyrimų duomenims klastoti. Štai sukurtas „DI mokslininkas“ jau sėkmingai planuoja ir atlieka tyrimus, o jo parašyti straipsniai sunkiai atskiriami nuo žmonių mokslo produkcijos. Todėl svarbu, kad sukurti metodai ir algoritmai būtų naudojami etiškai.
Svečias iš UAB „Neurotechnology“ Vytas Mulevičius papasakojo, kaip jų įmonėje taikomas dirbtinis intelektas. Jie kuria biometrines technologijas, vysto neuronų tinklus. Kompiuterinė rega, biometrija yra pagrindinis veiklos akcentas. Taip pat ir tekstų analizė, naudojant DI. Jų specialistai kuria algoritmus smegenų-kompiuterių sąsajoms. Ir sistemas, kurios patikimai identifikuoja žmones (pagal akies rainelę, veidą, pirštų atspaudus). Tokios biometrinės sistemos naudojamos rinkimams keliose Afrikos šalyse. Veiklos rezultatai įspūdingi: pirštų atpažinimo algoritmų kūrimo srityje „Neurotechnology“ šiuo metu pirmauja pasaulyje. Jie vykdo tokius projektus kaip UIDAI Indijoje – didžiausią biometrijos projektą pasaulyje; Ganoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Liberijos rinkimuose naudojama bendrovėje sukurta veido ir pirštų atspaudų biometrika. Ukrainoje irgi bus suregistruota 30 mln. žmonių, naudojant šį metodą. Pastaruoju metu „Neurotechnology“ vysto atvirojo kodo didįjį kalbos modelį (LLM) lietuvių kalbai, kuria pokalbių robotus.
Trečiasis svečias fondo „INVL Technology“ vadovas Kazimieras Tonkūnas pranešime „Investicijos į IT verslą – efektyvumas ir nauda šaliai“ kalbėjo apie veiklos strategiją, naudojant įvairias priemones: vystant įsigytas verslo bendroves, skatinant pumpurinių įmonių atsiradimą ir pan. Verslo pumpuravimas gana rizikingas – išgyvena tik trečdalis tokių įmonių. Kalbėjo apie sėkmingai pasirinktas strategines kryptis: kibernetinę saugą ir superkompiuterius, kosmosą ir palydovus, taip pat dirbtinį intelektą. Įsigiję bendroves, „INVL Technology“ jas vysto kaip akcininkai, skatindami jų bendravimą su mokslininkais. Pranešėjo žodžiais, taip pakeliamas organizacijos intelekto koeficientas. Buvo pastebėta, kad norint sėkmingai konkuruoti, verta sujungti dvi silpnas įmones prieš vieną stiprią. Apskritai, jie stengiasi būti arti mokslo, todėl remia jaunųjų mokslininkų konferencijas, skiria kelias stipendijas jauniesiems mokslininkams. Fondas prisidėjo, kad būtų įsteigta kvantinių technologijų asociacija kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru. Toks verslo formatas duoda nemažai įvairios naudos ir Lietuvai. Pavyzdžiui, kibernetinio saugumo srityje Lietuva dabar yra pažangiausių šalių dešimtuke.
Baigdamas visuotinį susirinkimą LMA prezidentas J. Banys padėkojo pranešėjams ir konstatavo, kad kuo daugiau aukštųjų technologijų įmonių Lietuvoje turėsime, tuo geriau gyvensime.
Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA
---------------------------------------
2024 m. birželio 20 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Birželio 20 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, skirtas mokslo ir verslo bendradarbiavimui. Renginio pradžioje LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai tylos minute pagerbė akademikų Vyto Antano Tamošiūno ir Algirdo Skirkevičiaus atminimą. LMA atminimo medaliais buvo apdovanoti akademikai Arvydas Vytautas Povilaitis, Darius Danusevičius ir Grasilda Blažienė. Jubiliejų proga pasveikinti akademikai Valdas Stanislovas Laurinavičius (75), Česlovas Venclovas (60) ir Domas Kaunas (75).
Renginį pratęsė du pranešimai. Pirmąjį, skirtą Lietuvos ir Taivano mokslo ir verslo bendradarbiavimui, parengė Taivaniečių atstovybės Lietuvoje Mokslo ir technologijų skyriaus direktorius Da-Chuan Cheng. Įžangoje LMA prezidentas J. Banys priminė susirinkusiems, kad Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimas su Taivano mokslininkais vyksta jau keliolika metų. Akademikai A. P. Piskarskas, B. Juodka ir kiti lankėsi Taivane prieš pora dešimtmečių, ir tai leido pradėti pirmąjį bendrą projektą, kuris tęsėsi bene 20 metų. Biotechnologai, lazerių fizikai šiuo metu aktyviai darbuojasi, keičiasi žiniomis. J. Banys domėjosi, kaip šį procesą vertina Taivano atstovai.
Da-Chuan Cheng kalbėjo, kad jis atsakingas už bendradarbiavimo tarp dviejų valstybių skatinimą. Trinaris bendradarbiavimas (kartu su latviais) vyksta nuo 2000 metų. Dabar įgyvendinami ir dvipusiai projektai tarp Lietuvos ir Taivano mokslininkų. Kasmet finansuojami keturi nauji projektai. 2023 m. Lietuvos delegacija (J. Banys, Z. Dabkevičius, LMT pirmininkas G. Valinčius ir kt.) lankėsi Taivane. Jie apžiūrėjo mokslo parkus, aplankė puslaidininkių konstravimo ir gamybos kompaniją „Macronix“ – antrą didžiausią elektronikos automobiliams tiekėją pasaulyje. Lietuvos lazerių mokslininkai praeitą vasarą lankėsi Nacionaliniame Sun Yat-seno universitete (NSYSU), dalyvavo lazerinių technologijų simpoziume, G. Valinčius – Taivano mokslų akademijoje „Academia Sinica“. Rugsėjo mėn. pasirašyta sutartis tarp LMT ir Nacionalinės mokslo ir technologijų tarybos (NSTC) turėtų užtikrinti, kad kasmet bus finansuojama iki 10 mokslo projektų ir dvi konferencijos. Buvo paskelbti kvietimai teikti paraiškas. Laukiama projektų biotechnologijų, lazerių mokslo srityse. Mokslo ir technologijų temų sąrašas ateityje gali plėstis. Šių metų spalio mėn. planuojama surengti dvi konferencijas – biomedicinos Yilano mieste Taivane ir lazerinių technologijų Vilniuje. Kalbėdamas apie sėkmės istorijas pranešėjas pateikė pavyzdį, kad šiuo metu Taivanas kasmet eksportuoja lustų už 184 mlrd. dol. (tai sudaro net ketvirtadalį šalies BVP). Šios sėkmės pagrindas – ne tik minėta „Macronix“, bet visų pirma pasaulyje dominuojanti TSMC (Taivano puslaidininkių gamybos kompanija). Ši kompanija – tai valstybės projektas. Tačiau puslaidininkinių lustų pramonė gimė ne staiga. Abiejų kompanijų vadovai (Morris Chang ir Miin Wu) studijavo ir 30 metų dirbo JAV. Grįžę į tėvynę ir pasikvietę tėvynainių jie žinias pritaikė Taivane. Svarbu ir tai, kad TSMC rėmė vyriausybė, o „Macronix“ – privati kompanija. Kalbėdamas apie bendradarbiavimo perspektyvas, pranešėjas akcentavo, kad Lietuvos mokslininkai irgi turi unikalių kompetencijų. Jie vystomas lazerines technologijas išradingai derina su naujausiomis puslaidininkių gamybos technologijomis (giliąja ultravioletine arba ekstremaliąja ultravioletine litografijomis).
Renginio pabaigoje susirinkusieji išgirdo Kauno miesto savivaldybės Investicijų ir projektų skyriaus vedėjos Aistės Lukaševičiūtės mintis apie LMA inicijuoto Mokslo populiarinimo centro „Mokslo sala“ projekto vykdymo eigą, ekspozicijos įrengimą. Jos teigimu, 2014 m. parengtą Mokslo muziejaus (centro) galimybių studiją, kurią finansavo Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno savivaldybės darbuotojai surado „Google“ paieškos sistemoje, ir tai paskatino juos dalyvauti konkurse. Konkurencinę kovą prieš Vilnių, kurio savivaldybė siūlė Mokslo muziejui pritaikyti Planetariumą, laimėjo Kaunas, pasiūlęs išskirtinę vietą – Nemuno salą.
„Mokslo salos“ kūrėjai ir operatoriai per metus tikisi sulaukti apie 230.000 lankytojų. Tikslinė auditorija – 7–14 metų vaikai. Ekspozicijos kuriamos taip, kad skatintų lankytojus suprasti pasaulyje vykstančius technologinius ir socialinius pokyčius. Nuolatinėje ekspozicijoje bus 140 eksponatų (atspindinčių septynias temas) ir vaikams skirta erdvė. Ekspozicijos pagrindas – patirtimi grįstas, suprantamas mokslas, pristatomas skirtingoms tikslinėms grupėms. Bus skatinama susimąstyti apie poveikį aplinkai, suvokti, kaip mokslas gali padėti spręsti įvairias socialines, etines, technologines ar sveikatos problemas. Ekspozicija konstruojama atsižvelgiant į darnaus vystymosi tikslus. „Mokslo saloje“ bus įrengta ir Virtualių projekcijų erdvė (planetariumas), kur bus galima „gyvai“ programuoti kelionę kosmosu. Veiks keturios STEAM laboratorijos. Kaip sakė A. Lukaševičiūtė, norima, kad „Mokslo sala“ taptų mokslo namais. Jos atidarymas planuojamas spalio mėnesį.
Parengė LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene dr. Rolandas Maskoliūnas
Virginojos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA
---------------------------------------
2024 m. kovo 26 d. Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas
Kovo 26 d. įvyko ataskaitinis Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo LMA konkursų laimėtojai, kiti apdovanojamieji, Vilniaus miesto savivaldybės vicemerė Simona Bieliūnė, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai, LMA Vrublevskių bibliotekos vadovybė, LMA darbuotojai ir kiti svečiai.
Renginio pradžioje tylos minute pagerbti šviesaus atminimo LMA nariai Kazimieras Ragulskis, Algimantas Fedaravičius, Šarlotė Friozė Fišer (Charlotte Froese Fischer) ir Sofija Kanopkaitė.
Patvirtinus susirinkimo darbotvarkę, LMA atminimo medaliu apdovanotas akademikas Rimantas Kačianauskas. Paskui vyko kiti apdovanojimai.
Sekant Kauno pavyzdžiu, šiemet pirmą kartą buvo paskelbti Vilniaus miesto mokslo premijų laureatai. Jais tapo akademikė Rūta Janonienė už nuopelnus mokslui ir mokslo sklaidai humanitarinių ir socialinių mokslų srityse. Priimdama apdovanojimą ji sakė: „Tyrinėjau Vilniaus katedrą, Verkių, Sapiegų rūmus, Bernardinų bažnyčią ir daug kitų objektų. Kiekvienas jų yra unikalus. Norėčiau ir toliau tęsti šį darbą. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti darnų tyrėjų kolektyvą. Taip pat dėkoju Vilniaus restauratoriams, kurie padeda atgimti paminklams.“ Akademikas Česlovas Venclovas įvertintas už nuopelnus mokslui ir mokslo sklaidai gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos mokslų srityse. Jis šiemet buvo apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle. Č. Venclovo žodžiais tariant, tai yra visos jo komandos įvertinimas. Akademikas pripažino, kad jo kelias į bioinformatiką nulemtas atsitiktinumo. Kadangi darbas laboratorijoje nelabai sekėsi, akad. E. A. Janulaitis pasiūlė išbandyti save naujoje srityje. Taip Č. Venclovas tapo pirmuoju Lietuvos bioinformatiku. Jo grupės mokslininkai tiria gyvybę, naudodami kompiuterinius metodus. Vaizdžiai sakant, viso pasaulio mokslininkai dirba bioinformatikams. Todėl kompiuteryje galima atlikti unikalius eksperimentus, pvz., tyrinėti pavojingiausius virusus. Na, o evoliuciją apskritai galima tirti tik kompiuteriniais metodais. Atrandant genetinius, baltyminius ryšius tarp žmonių ir bakterijų, tai neretai kelia nuostabą. Šioje srityje jau dirba ir tokios bendrovės kaip „Google“. Baigdamas laureatas patikino ir toliau ketinąs prisidėti prie Vilniaus universiteto (VU) ir Vilniaus miesto garsinimo.
Laureatus sveikino Vilniaus vicemerė S. Bieliūnė: „Mums toks bendravimas su mokslininkais – tai naujas formatas. Jaudinuosi, nes dar neteko tiek daug mokslininkų sutikti vienoje salėje. Puiku, kad LMA paskatino savivaldybės dialogą su mokslininkais, kurie daug daro miestui ir gyventojams. Šios premijos – labai apgalvotas mūsų žingsnis. Neabejotinai norėsime ir toliau tokiu būdu kartą per metus padėkoti tiems, kurie to nusipelnė.“
Toliau buvo teikiamos LMA vardinės Simono Daukanto (istorija), Vlado Lašo (medicina), Juozo Dalinkevičiaus (geomokslai) ir Povilo Matulionio (miškotyra) premijos. Vertinimo komisijų primininkai – akademikai Vytautas Nekrošius, Aurelija Žvirblienė, Jūratė Kriaučiūnienė ir Vidmantas Stanys – pristatė premijų laureatus, kuriems LMA prezidentas įteikė diplomus.
Simono Daukanto (istorija) premijos laureatu tapo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. dr. Saulius Pivoras už monografiją „Virtus Lituana. Politinė mintis Simono Daukanto istoriografijoje“. Laureatas padėkos kalboje pabrėžė, kad monografijoje norėjo šiandienine kalba perteikti, ką iš tikro S. Daukantas norėjo pasakyti potekstėje. Ypač analizuojant jo politines idėjas. Paaiškėjo, kad tai yra aukšto tarptautinio lygio politinės mintys. Pavyzdžiui, S. Daukantas yra parašęs, kad „žmogus nori visados liuosu gyventi“. Tai fundamentali mintis apie laisvės svarbą žmogui ir visuomenei.
Vlado Lašo (medicina) premijos laureatė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) akad. Vilmantė Borutaitė įvertinta už darbų ciklą „Mitochondrijų funkcijos ir jų sąsajos su sveikata ir širdies bei smegenų patologijomis“. Laureatė sakė, kad dirba fundamentinės medicinos srityje. Ji tiria ląstelės mirties mechanizmus. Pastaraisiais metais jų grupė ieško neuronų žūties priežasčių. Paaiškėjo, kad mitochondrijos yra ne tik ląstelių jėgainės, jos reguliuoja ir ląstelės mirties procesus. Akademikė pasidalijo viena sėkmės istorija, susijusia su vaistų kūrimu. Turima omenyje vaistų peradresavimo strategija, kai seniai naudojami vaistai pritaikomi naujų ligų gydymui. Grupės tyrimai patvirtino, jog mitochondrijos gali reguliuoti ląstelių mirtį širdies ir smegenų audiniuose. Ji atrado, kad vaistai nuo diabeto gali veikti mitochondrijas ir taip apsaugoti smegenų ląsteles, kai ištinka insultas.
Juozo Dalinkevičiaus (geomokslai) premijos laureatu tapo akad. Robert Mokrik už darbų ciklą „Baltijos sedimentacijos baseino požeminės hidrosferos formavimosi paleohidrologinių rekonstrukcijų modeliai“. Padėkos kalboje jis pažymėjo, kad reikėjo 2 mlrd. metų, kol Žemėje atsirado hidrosfera. Ir nuramino susirinkusiuosius teigdamas, kad vandenų kiekis net klimatui kintant neturėtų iš esmės kisti.
Povilo Matulionio (miškotyra) premijos laureatai – akad. Darius Danusevičius ir dr. Virgilijus Baliuckas už mokslo darbą „Paprastojo ąžuolo evoliucinė kilmė Lietuvoje“. Jų dėka žinome, kaip į Lietuvą atkeliavo ąžuolas. Laureatai sakė, kad genetiškai tiriant ąžuolus senolius, jie atrado ištisą šių medžių pasaulį. Jie verti mūsų ypatingo dėmesio, nes turime tik kelis procentus išlikusių ąžuolų. Pavyzdžiui, Suvalkijoje iškirsti visi tokie ąžuolai. Todėl tyrėjai nori pradėti ąžuolų ir jų genetinės įvairovės atkūrimo programą. Genetinė analizė liudija, kad Lietuvos ąžuolynai atkeliavo iš Italijos, Balkanų ir kitur. Štai Stelmužės ąžuolas – rytų Italijos kilmės.
Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso nugalėtojus paskelbė ir diplomus bei pagyrimo raštus jiems įteikė LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius ir prezidentas Jūras Banys. HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ KRYPTYSE diplomai įteikti dr. Remigijui Jokubauskui (Mykolo Romerio universitetas) už mokslinę monografiją „Fizinių asmenų bankroto procesas“ ir dr. Modestai Morkevičiūtei (VDU) už mokslo darbą „Motivational mechanism of work addiction: the importance of personality and situational factors / Polinkio į priklausomybę nuo darbo motyvacinis mechanizmas: asmenybės ir situacinių veiksnių reikšmė“. Pagyrimo raštas įteiktas dr. Muhammadui Faraz Mubarakui (KTU) už mokslo darbą „Enchancing Technological Learning Through Firms’ Interactions in Collaborative Innovation Networks / Technologijų mokymosi gerinimas per įmonės sąveikas bendradarbiavimo inovacijų tinkluose“. MATEMATIKOS, FIZIKOS IR CHEMIJOS MOKSLŲ KRYPTYSE – dr. Pauliui Mackoniui ir dokt. Augustinui Petrulėnui (FTMC) už mokslo darbą „Pažangių didelio intensyvumo keleto optinių ciklų VIS-NIR-SWIR spektrinio ruožo lazerių architektūrų kūrimas“ ir dr. Julijai Grigorjevaitei (VU) už mokslo darbą „Liuminescencinių medžiagų sintezė ir optiniai tyrimai“. Pagyrimo raštas įteiktas dokt. Šarūnei Daškevičiūtei-Gegužienei (KTU) už mokslo darbą „Nauji fluoreno ir karbazolo chromoforus turintys organiniai puslaidininkiai efektyviems ir stabiliems saulės elementams“. BIOLOGIJOS, MEDICINOS IR GEOMOKSLŲ KRYPTYSE įvertintos dr. Živilė Jurgelėnė (Gamtos tyrimų centras) už mokslo darbą „Naujos kartos nanodalelių bioakumuliacija, toksiškumas ir rizikos vertinimas: saugaus nanodalelių naudojimo biomedicinoje ir aplinkosaugoje link“ ir dr. Mélanie Yvonne Ludivine Duc (Gamtos tyrimų centras) už mokslo darbą „Exoerythrocytic stages of Haemoproteus (Apicomplexa, Haemosporida) parasites in wild birds: insights into developmental patterns / Egzoeritrocitinės Haemoproteus parazitų vystymosi stadijos laukiniuose paukščiuose: įžvalgos į vystymosi dėsningumus“. ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKŲ MOKSLŲ KRYPTYSE premijas pelnė dr. Monika Toleikienė (LAMMC) už mokslo darbą „Possibilities of diversification and use of legume plant species under Lithuanian agro-climatic conditions / Pupinių augalų rūšių įvairinimo ir panaudojimo galimybės Lietuvos agroklimatinėmis sąlygomis“ ir dr. Sigita Janavičienė (LAMMC) už mokslo darbą „Grūdų kokybei svarbių A ir B tipų trichotecenų pokyčiai auginant vasarinius javus ir laikant jų grūdus“. Pagyrimo raštas įteiktas dr. Kristinai Bunevičienei (LAMMC) už mokslo darbą „Skirtingos biokuro pelenų panaudojimo galimybės: priedas tręšiamųjų produktų gamybai bei sorbentas maistinių medžiagų atgavimui iš antropogeninių atliekų“. TECHNIKOS MOKSLŲ KRYPTYSE įvertinti dr. Dovydas Blaževičius (KTU) už mokslo darbą „Naujos struktūros organiniai puslaidininkiai aukšto efektyvumo organiniams šviestukams“ ir dr. Julita Šarko (VGTU) už mokslo darbą „Tretinio nuotekų valymo filtro užpildų tyrimai ir įrenginio kūrimas“. Pagyrimo raštas įteiktas dr. Nabeel Maqsood (KTU) už mokslo darbą „Adityviai gamintų vientisų ir gardelinių kompozicinių konstrukcijų, armuotų anglies pluoštu, kūrimas ir tyrimas“.
Paskui buvo apdovanoti Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai. HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ KRYPTYSE jais tapo magistrantas Kostas Gružas (VU) už mokslo darbą „Nusikalstamumo rajonavimo metodų taikymo tyrimas (2015–2020 m. Lietuvos policijos registruotų įvykių duomenų pavyzdžiu)“, doktorantė Deimantė Aidukaitė-Mikelionienė (VU) už mokslo darbą „Istoriniai Zanavykijos oikonimai: kaita ir daryba“, doktorantė Dovilė Gervytė (VU) už mokslo darbą „Literatūrinio teksto genezės konceptualizavimas“, dokt. Simonas Baliukonis (VU) už mokslo darbą „Monada ir Diada Ksenokrato filosofijoje“, magistrantė Meda Baranauskaitė (MRU) už mokslo darbus „Valstybės atsakomybės sampratos problematika Mykolo Romerio darbų kontekste“ ir „Kaltės ypatumai kilus sutartinei atsakomybei Lietuvoje ir Vokietijoje“. Pagyrimo raštai įteikti magistrei Gitanai Baležentienei (VDU Švietimo akademija) už mokslo darbą „Mokytojo profesinio tapatumo fenomenas: struktūra ir dimensijos“ ir dokt. Ugnei Jurkutei (KTU) už mokslo darbą „Dirbtinio intelekto poveikis darbo rinkos rodikliams“. MATEMATIKOS, FIZIKOS IR CHEMIJOS MOKSLŲ KRYPTYSE apdovanoti magistrantė Diana Vištorskaja (VU) už mokslo darbą „Naujos cheminės sudėties liuminescencinių medžiagų sintezė zolių-gelių metodu ir jų savybių tyrimas“ ir magistrantas Domantas Burba (VU) už mokslo darbą „Topological charge pumping with subwavelength Raman lattices / Topologinė krūvio pernaša trumpesnėse negu bangos ilgio Ramano gardelėse“. BIOLOGIJOS, MEDICINOS IR GEOMOKSLŲ KRYPTYSE apdovanojimą pelnė magistras Džiugas Jurgutis (Nacionalinis vėžio institutas) už mokslo darbą „Aplinkai jautrių fluoroforų taikymas ląstelių mikroklampos ir poliškumo tyrimams“, magistrė Deimantė Tilindė (LSMU) už mokslo darbą „Hospitalinės infekcijos biomodelio kūrimas ir antimikrobinių preparatų efektyvumo įvertinimas klebsiella pneumoniae sukeltos žarnyno infekcijos gydyme“, magistrė Kristina Marcinkevičiūtė (VU) už mokslo darbą „Lazerinė abliacija skydliaukės papilinės karcinomos gydyme: nuo eksperimentinio tyrimo iki klinikinės studijos“. ŽEMĖS ŪKIO IR MIŠKŲ MOKSLŲ KRYPTYSE apdovanojimai įteikti bakalauro studijų studentui Ugniui Ginelevičiui (VDU Žemės ūkio akademija) už mokslo darbą „Daugianarių pasėlių įtaka dirvožemio fizikinėms ir agrocheminėms savybėms“, magistrui Jonui Balčiūnui (VDU Žemės ūkio akademija) už mokslo darbą „Cheminių tirpalo priedų įtaka traktoriniu lauko purkštuvu išpurkštų lašelių nunešimui pavėjui“, magistrui Žygimantui Niekiui (VDU Žemės ūkio akademija) už mokslo darbą „Oro srauto tiesinimo korių įtaka jo tolygumui vėjo tunelyje“. TECHNIKOS MOKSLŲ KRYPTYSE – magistrantui Lukui Kuzmai (VU) už mokslo darbą „Efficient algorithms for the visualization of Mandelbulbs associated with the Riemann zeta function / Mandelbroto apvalkų, susietų su Rymano dzeta funkcija, vizualizavimo efektyvieji algoritmai“, magistrantui Domantui Vizbarui (VU) už mokslo darbą „Grafeno lauko tranzistorių foto-maišytuvų ir terahercų detektorių litografija“. Pagyrimo raštas įteiktas magistrei Otilijai Vonžudaitei (VDU) už mokslo darbą „Pastatų šildymo sistemų optimizavimas siekiant mažinti išlaidas ir CO2 emisijų kiekį“. LMA Teodoro Grotuso fondo stipendijos pažymėjimą fondo pirmininkas akad. Aivaras Kareiva įteikė FTMC doktorantei Eglei Ežerskytei.
Toliau LMA prezidentas J. Banys į tribūną pakvietė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę dr. Violetą Meiliūnaitę, kuri paskelbė VLKK apdovanojimus už taisyklingiausia ir stilingiausia lietuvių kalba parašytus 2023 m. LMA konkursams teiktus mokslo darbus. Laureatais tapo Simonas Baliukonis (VU) už darbą „Monada ir Diada Ksenokrato filosofijoje“ ir Aušra Česnulevičienė (VDU) už darbą „Meninės sklaidos projektas „Čiurlioniai: gyvenimas muzikoje“.
Kaip sakė V. Meiliūnaitė, Kalbos komisija vertina, kokia kalba mokslininkai dėstys, kokį pavyzdį rodys studentams. Todėl netgi truputį „sukčiauja“, nes teikdami apdovanojimus žiūri į juos kaip į investiciją. Taip tarsi ragindami laureatus tą pačią puikią lietuvių kalbą perduoti studentams.
Pasibaigus apdovanojimų maratonui, LMA prezidentas J. Banys pristatė Lietuvos mokslų akademijos 2023 metų veiklos ataskaitą. Jis pabrėžė, kad per metus kartu su partneriais organizuoti 156 renginiai. Dirbama, kad politikų sprendimai būtų kuo dažniau pagrįsti mokslu. Pasirašytos sutartys su Berlyno-Brandenburgo mokslų akademija, bendradarbiavimo sutartis su Kazachstano Respublikos nacionaline mokslų akademija, su Albanijos mokslų akademija. Paskelbtos septynios rezoliucijos. Žurnale „IQ“ ir portale „alfa.lt“ nuolat skelbiami LMA akademikų straipsniai visuomenei. Aktyviai ir sėkmingai veikia LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) nariai, kurie jau pelno tarptautinius apdovanojimus. LMAJA pasirašė Akademinės laisvės chartiją su kitomis jaunosiomis akademijomis, rengia tarptautines konferencijas. Galima paminėti, kad LMA lankėsi Seimo Ateities komiteto nariai, kurie diskutavo apie dirbtinį intelektą. Organizuota konferencija Sąjūdžio įkūrimo 35-mečiui paminėti, vyko daug kitų renginių.
Bendradarbiavimo ir mokslinės paramos fondo veiklą pristatė akad. Leonas Valkūnas. Ji daugiausia buvo skirta Ukrainai remti. Buvo nupirkti du generatoriai, du serveriai Ukrainos mokslų akademijai.
Susirinkimo pabaigoje buvo balsuojama dėl LMA 2023 m. veiklos ataskaitos, biudžetinių lėšų panaudojimo ataskaitos, tvirtinama 2024 m. biudžetinių išlaidų sąmata. Bendru sutarimu buvo priimtas nutarimas Nr. 1 dėl LMA veiklos ir biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo 2023 m., taip pat priimtas nutarimas Nr. 2 dėl LMA vykdomos programos „Mokslinių tyrimų plėtojimas bei jų rezultatų panaudojimo efektyvumo didinimas“, 2024 m. sąmatos. Tada viceprezidentas Z. Dabkevičius pasiūlė, vadovaujantis LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu (su pakeitimais) ir LMA statuto 35.12 punktu, kad Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas iš naujo nustatytų atlyginimo koeficientą LMA prezidentui. Bendru sutarimu buvo priimtas nutarimas Nr. 3.
Pabaigoje LMA prezidentas palinkėjo gražių artėjančių šv. Velykų ir pakvietė bendrai LMA vadovų ir konkursų laimėtojų nuotraukai.
Parengė LMA vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene dr. Rolandas Maskoliūnas
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA
