Naujienų archyvas

LMA Jaunosios akademijos pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas – Lietuvos mokslo premijos laureatas

2021 m. vasario 4 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) Vilniuje paskelbti 2020 metų Lietuvos mokslo premijos laureatai. Lietuvos mokslo premija skirta LMA Jaunosios akademijos pirmininkui, Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) vyriausiajam mokslo darbuotojui dr. Mindaugui Gedvilui, Lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorijos (LMTL) vadovui, vyriausiajam mokslo darbuotojui dr. Pauliui Gečiui, ir Lazerinių technologijų skyriaus (LTS) vadovui, vyriausiajam mokslo darbuotojui dr. Gediminui Račiukaičiui už darbų ciklą „Ultratrumpų lazerio impulsų sąveika su medžiaga ir jos panaudojimas lazeriniam mikroapdirbimui“. Eksperimentinės plėtros darbų ciklą konkursui pateikė FTMC, UAB „Ekspla“, UAB „Elas“, ir UAB „Precizika Metrology“.
Darbe detaliai nagrinėjama lazerinės spinduliuotės sąveika su apdirbama medžiaga, fundamentiniai šios tematikos aspektai ir atskleidžiami naujausieji lazerių taikymai. Atliktų tyrimų laikotarpis sutapo su Lietuvoje įsikūrusių aukštųjų technologijų įmonių stulbinančia pažanga gaminant lazerinės spinduliuotės šaltinius. Šiuo ypatingu metu buvo sukurti moderniausi lazeriai, veikiantys impulsų paketų režimu, kurie atvėrė iki šiol neregėtas lazerių taikymo galimybes. Darbe pristatomi sudėtingi lazerio pluošto formavimo laike ir erdvėje metodai bei jų naudojimas ieškant būdų, kaip efektyvinti procesus ir geriau kontroliuoti medžiagos atsaką į intensyvų sužadinimą. Eksperimentinės plėtros tyrimuose didžiulis dėmesys skiriamas efektyviam lazerinės spinduliuotės naudojimui technologiniams procesams. Ultratrumpų impulsų lazerių generuojama spinduliuotė yra labai brangi, todėl našus jos naudojimas apdirbant medžiagas nepaprastai svarbus ekonomiškai siekiant atverti dar platesnes pramonines lazerių taikymo galimybes. Nenaudingai panaudota perteklinė lazerio spinduliuotės energija įvedama į apdirbamą objektą sukelia daug šalutinių efektų, kurie nepageidautinai modifikuoja medžiagą, mažina apdirbimo kokybę ir tikslumą, riboja erdvinę mikro- ir nanoapdorojimo skyrą. Darbe pateikiamas teorinis modelis, atskiedžiantis formulę, kaip efektyviausiai naudoti lazerio impulso energiją medžiai pašalinti. Atsižvelgiant į realius kuriamų technologijų poreikius, analizuojami fundamentiniai ribojimai lazeriu formuojamų nanodarinių matmenims. Tyrinėjama lazeriu apdirbto paviršiaus kokybė, priklausomai nuo lazerio impulso trukmės ir medžiagos savybių. Eksperimentinės plėtros darbe veikla pradėta daugiau kaip prieš penkiolika metų inicijavo mokslinių tyrimų bangą pasaulyje, skirtą našiai lazerinei abliacijai, kuri labai prisidėjo prie realių ultratrumpų impulsų lazerių taikymų pramonėje. Darbų ciklą sudaro moksliniai straipsniai, paskelbti 2005–2019 m. recenzuojamuose tarptautiniuose mokslo žurnaluose. Pateikiami tarpdalykiniai straipsniai apima įvairias taikomosios fizikos, optikos, medžiagotyros, nanotechnologijų, inžinerijos sritis.

Parengė LMAJA vicepirmininkė dr. Diana Marčiulynienė