Naujienų archyvas

Paskelbti 2020 metų Lietuvos mokslų akademijos vardinių premijų laureatai

Šiais metais buvo skirtos trys Lietuvos mokslų akademijos (LMA) vardinės premijos. Vinco Krėvės-Mickevičiaus (literatūra) premija įvertinta prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė už darbų ciklą „Vydūno kūrybos tyrimai ir sklaida“, Jono Kriščiūno (žemės ūkio mokslai) premija – dr. Eugenija Bakšienė už mokslo darbą „Ežerų sapropelio naudojimas lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemių tręšimui“, o Kazimiero Simonavičiaus (mechanika) premija – dr. Daiva Zeleniakienė, dokt. Gediminas Monastyreckis, dr. Sigitas Kilikevičius ir dr. Kristina Žukienė už mokslo darbą „Daugiafunkcinių polimerinių kompozitų su makseno nanoplokštelėmis mechaninės elgsenos tyrimas“.
Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorės, literatūrologės prof. dr. Aušros Martišiūtės-Linartienės mokslinių interesų sritys – dramos teorija, lietuvių ir visuotinės dramaturgijos istorija, tarpdalykiniai dramaturgijos, teatro, kino tyrimai. Jos mokslinės veiklos barai susiję su Vydūno gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimais ir lietuvių dramaturgijos raidos procesų analize. Laureatės mokslo darbų ciklą „Vydūno kūrybos tyrimai ir sklaida“ sudaro 5 knygos. Prof. A. Martišiūtė-Linartienė yra iškiliausia šiuolaikinė Vydūno dramaturginio palikimo tyrinėtoja – būtent Vydūno dramoms skirti darbai sudaro svarbiausią profesorės indėlio į lietuvių literatūros mokslą dalį ir turi didžiausią išliekamąją vertę ne tik Lietuvos mokslo, bet ir visos Lietuvos kultūros kontekste. Vydūną pagrįstai galime laikyti vienu iš moderniosios Lietuvos valstybės tėvų steigėjų, ir A. Martišiūtės-Linartienės teoriniuose veikaluose yra atskleidžiamas bei pagrindžiamas šio mąstytojo svarbos Lietuvai mastas.
Vydūno idealistiniai tekstai, dramaturginė kūryba, teosofiniai raštai glaudžiai susisieja su Vinco Krėvės-Mickevičiaus kūrybiniu palikimu. Ir Vydūnui, ir V. Krėvei svarbiausia buvo žmogaus gyvenimo prasmės problema. Tačiau Vydūnui žmogus pirmiausia rūpėjo kaip metafizinis asmuo, V. Krėvei – istorinis žmogus.
Dr. Eugenija Bakšienė yra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja. Mokslinių tyrimų kryptys: ekologija; organinės trąšos; dirvotyra; agrochemija; žemės ūkio ir energinių augalų produkcija; augalų fenologiniai stebėjimai.
Konkursui pateiktas darbas išsiskyrė iš kitų darbų savitu tyrimo objektu – vertinga organine medžiaga ežerų sapropeliu ir jo ilgalaikiu kompleksiniu efektyvumo įvertinimu agroekosistemoje. Pateikiamas ilgalaikiais tyrimais pagrįstas mokslinės problemos (mažo derlingumo dirvožemio gerinimo naudojant sapropelį) sprendimas. Ilgalaikių (pradėtų 1984 m.) lauko eksperimentų duomenys skelbti aukšto mokslinio lygio šalies ir tarptautiniuose žurnaluose, monografijose bei knygose. Darbas svarbus kuriant tvarias žemdirbystės technologijas šalies mažo derlingumo dirvožemiuose, papildant juos organinės anglies junginiais ir padidinat jų sorbciją bei drėgmės ir mitybos režimus. Darbas reikšmingas ir aplinkosaugine prasme, nes tręšimui naudojant sapropelį išvalomi šalies ežerai, atstatoma jų būklė ir funkcinė paskirtis.
Kauno technologijos universitete  dirbančių dr. doc. Daivos Zeleniakienės, dokt. Gedimino Monastyreckio, dr. doc. Sigito Kilikevičiaus ir dr. doc. Kristinos Žukienėsmoksliniame darbe, užpildant polimerines matricas makseno (angl. MXene) arba makseno ir grafeno nanoplokštelėmis, sukurti nauji daugiafunkciniai kompozitai, turintys išskirtinių mechaninių ir elektrinių savybių. Maksenai – tai naujai išrasta metalų karbidų ir (arba) nitridų grupė, kuriai būdingas unikalus metalų elektrinio laidumo, hidrofilinio paviršiaus ir puikių mechaninių savybių derinys. Mokslinių tyrimų metu buvo nustatytos sukurtų naujų daugiafunkcinių kompozitų mechaninės savybės ir elgsena įvairių deformavimo atvejų metu. Šio mokslinio darbo metu kuriamos ir tiriamos medžiagos aktualios pažangioms transporto, aviacijos, vėjo turbinų ir kitoms pramonės šakoms, kuriose naudojamos konstrukcijos iš lengvų, geromis mechaninėmis savybėmis pasižyminčių pluoštinių polimerinių kompozitų. Tokios konstrukcijos, jas eksploatuojant, patiria didžiules ciklines ir smūgines apkrovas, dėl kurių atsiranda pažeidimai (polimerinės matricos įtrūkimai, atsisluoksniavimai ar pluošto plyšimai). Kompozitinės medžiagos, sukurtos naudojant unikalias maksenų daleles, pasižymi ne tik puikiomis mechaninėmis savybėmis, bet ir papildomomis savidiagnostikos funkcijomis, leidžiančioms aptikti defektus nepertraukiamo eksploatavimo metu.
Iš viso LMA yra įsteigusi 18 vardinių premijų, kurios skiriamos kas ketveri metai: Kazimiero Baršausko (elektronika, elektromechanika), Povilo Brazdžiūno (eksperimentinė fizika), Kazimiero Būgos (kalbotyra), Juozo Dalinkevičiaus (geomokslai), Simono Daukanto (istorija), Tado Ivanausko (gamtosauga), Adolfo Jucio (teorinė fizika), Justino Marcinkevičiaus (literatūrologija), Vinco Krėvės-Mickevičiaus (literatūra), Jono Kriščiūno (žemės ūkio mokslai), Jono Kubiliaus (matematika), Vlado Lašo (medicina), Povilo Matulionio (miškotyra), Juozo Matulio (chemija), Albino Rimkos (ekonomika), Kazimiero Simonavičiaus (mechanika), Pranciškaus Šivickio (biologija), Algirdo Žukausko (šiluminė technika).

LMA informacija