Naujienų archyvas

Maliarija mano balkone

Vasario 18 d .Lietuvos mokslų akademijos skyrius „Mokslininkų rūmai“ ir Jaunoji akademija (LMAJA) pakvietė klausytojus į renginių ciklo „Mokslo žinių dienos“ nuotolinę paskaitą „Maliarija mano balkone“, kurią skaitė LMAJA narys, Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos vyresnysis mokslo  darbuotojas dr. Vaidas Palinauskas.
Jaunasis mokslininkas paskaitą pradėjo pažymėdamas, kad 1891 metais seras Rolandas Rosas (Roland Ross) nustatė, jog maliarijos sukėlėjai – Plasmodium parazitai – yra pernešami uodų. Šis atradimas 1902 m. buvo įvertintas Nobelio fiziologijos ir medicinos premija. Nepaisant intensyvių tyrimų ir bandymų sureguliuoti šios ligos plitimą, pasaulyje kasmet suserga per 200 mln. žmonių. Iki šių dienų nėra sukurtos efektyvios vakcinos, kuri galėtų išgelbėti tūkstančius gyvybių. Daugeliui atrodo, kad šia liga serga tik žmonės, o Plasmodium spp. parazitais galima užsikrėsti tik tropikuose ir subtropikuose. Tačiau serga ir kiti žinduoliai, ir paukščiai bei ropliai, o maliarija sergančių paukščių galima aptikti ne tik karšto klimato kraštuose, bet ir Šiaurės Europoje. Kai kurie Plasmodium parazitai gali būti pernešami iš vieno paukščio į kitą ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, ištyrus žvirblių (Passer domesticus) ar kitų paukščių, kurie atskrenda į mūsų balkonus ar kiemus, kraujo mėginius, galime rasti Plasmodium relictum ir kitų plačiai paplitusių paukščių maliarinių parazitų. Taip yra todėl, kad vasarą, kai gausu uodų, tarp jų būna ir tokių kraujasiurbių vabzdžių rūšių, galinčių pernešti patogenus nuo vieno paukščio kitam. Tačiau nereikėtų bijoti gamtoje ar miestuose į lesyklėles atskrendančių sparnuočių, nes paukščių maliariniais parazitais žmonės negali užsikrėsti. Paukščių maliarijos sukėlėjai gali būti pavojingi tik paukščiams, įskaitant ir namuose laikomas kanarėlės ar papūgėlės. Naminius paukščius geriausia laikyti uždarose patalpose, kur neatskrenda uodų, galima narvelius laikinai išnešti į lauką, kai mažesnis uodų aktyvumas.



Paskaitoje dr. Palinauskas taip pat papasakojo apie skirtingose pasaulio vietovėse paukščių kraujo parazitų keliamas problemas ir pavojus paukščių bioįvairovei, ypač toms rūšims, kurios evoliucijos eigoje nebuvo susidūrusios su plintančiomis Plasmodium rūšimis. Mokslininkas apžvelgė klimato kaitos ir žmogaus įtaką tolesniam maliarijos plitimui, dėl kurių artimoje ateityje galime susidurti su dar daugiau neigiamų pokyčių paukščių populiacijose. Supažindino su Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijoje vykdomais taksonominiais, eksperimentiniais ir molekuliniais hemosporidinių kraujo parazitų tyrimais.
Dr. V. Palinauskas taip pat dalijosi savo patirtimi dirbant mokslinį darbą iš biomedicinos srities, pažymėdamas, kad mokslinis darbas yra kur kas daugiau, nei darbas laboratorijoje ar prie kompiuterio. Šių laikų moksliniai tyrimai dažnai yra tarptautiniai ir tarpdalykiniai, todėl reikia nuolat tobulintis ir mokytis.
Paskaitoje su mokytojais ir mokiniais buvo diskutuota apie ligų plitimą, atsiradimą ir kaip kiekvienas iš mūsų, turintis minimalių žinių apie parazitus, gali prisidėti prie savo ir kitų saugesnės aplinkos kūrimo.
Paskaitos klausėsi apie 60 moksleivių ir biologijos mokytojų iš Vilniaus, Marijampolės, Nemenčinės gimnazijų.

Parengė dr. Vaidas Palinauskas ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė