Naujienų archyvas

Kas vyksta mūsų smegenyse, kai miegame?

2021 02 25 Vasario 22 d. Lietuvos mokslų akademijos skyrius „Mokslininkų rūmai“, tęsdamas renginių ciklą „Mokslo žinių dienos“, pakvietė gimnazistus, pedagogus, trečiojo amžiaus universitetų klausytojus ir kitus besidominčiuosius pasiklausyti nuotolinės paskaitos „Kas vyksta mūsų smegenyse, kai miegame?“. Paskaitą skaitė dr. Laura Bojarskaitė, Oslo universitete tirianti smegenų ląstelių, vadinamų glija, svarbą miegui ir „biologinių šiukšlių“ pašalinimui iš smegenų.
Paskaitoje buvo pasakojama apie miego svarbą mūsų sveikatai ir procesus, vykstančius mūsų smegenyse, kai miegame. Lektorė pažymėjo, kad tinkamas miego laikas (7–9 valandos per naktį suaugusiam žmogui) yra svarbus praktiškai visų mūsų fiziologinių sistemų sveikai veiklai. Miego trūkumas silpnina imunitetą, atmintį, neišsimiegojus būna sunkiau susikaupti, valdyti emocijas, gali apimti stresas ir nerimas, sutrikti metabolizmas, virškinimas bei reprodukcinė sistema. Ilgalaikis miego trūkumas didina įvairių ligų, tokių kaip vėžys, širdies ir kraujagyslių ligos, riziką.

Mokslininkė klausytojams pasiūlė ir „kelionę po miegančias smegenis“. Smegenų ląstelės neuronai, teigė ji, „kalbasi elektrine kalba“, t. y. siunčia elektrinius impulsus, ir mokslininkai šios kalbos gali „pasiklausyti“, reiškia pamatuoti neuronų aktyvumą, naudodami elektroencefalografijos metodą. Šiuo metodu yra nustatyta, kad miegančios ir nemiegančios smegenys skiriasi neuronų aktyvumo tendencijomis. Dieną nauja informacija yra išsaugoma trumpalaikėje atmintyje naujų jungčių tarp neuronų pavidalu. Smegenys nėra beribės, visos naujos informacijos prisiminti negalima, todėl yra svarbu atrinkti, ką išsaugoti ilgesniam laikui. Šis procesas vyksta būtent miego metu, kai smegenyse yra „išrūšiuojamos“ dienos patirtys ir nauji prisiminimai, svarbi nauja informacija yra perkeliama iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę, o nereikšmingi dalykai paliekami užmarščiai. Miego metu taip pat vyksta vadinamasis „smegenų plovimas“ – „biologinių šiukšlių“, t. y. įvairių pašalinių ir toksinių medžiagų, šalinimas iš smegenų. Šis procesas labai svarbus smegenų sveikatai bei siekiant užkirsti kelią tokioms baisioms neurodegeneracinėms ligoms, kaip Alzheimerio, Parkinsono ligos ir demencija, kurios yra susijusios su „biologinių šiukšlių“ susikaupimu smegenyse.

Paskaitoje taip pat buvo aptartos kelios miego įdomybės, tokios kaip sąmoningas sapnavimas (angl. lucid dreaming) – atsibudimas sapne fiziškai neatsibundant, ir miegas puse smegenų – tam tikrų gyvūnų rūšių (delfinai ir kai kurie ilgus nuotolius skraidantys paukščiai) savybė miegoti tik vienu smegenų pusrutuliu, paliekant kitą smegenų pusrutulį aktyvų, kad galėtų iškilti į paviršių įkvėpti oro ar toli skristi nesustojant.
Po paskaitos lektorė atsakinė į gausius senjorų, gimnazistų ir jų pedagogų klausimus bei pateikė daug įžvalgų klausytojams aktualiomis temomis.
Paskaitos klausytis jungėsi  apie 120 klausytojų iš Vilniaus, Kauno, Lazdijų, Marijampolės, Molėtų, Radviliškio, Raseinių, Šiaulių, Šilutės, Trakų ir Vilkaviškio miestų bei rajonų.

Dr. Lauros Bojarskaitės paskaita „Kas vyksta mūsų smegenyse, kai miegame?“

Parengė Oslo universiteto mokslo darbuotoja dr. Laura Bojarskaitė ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyr. specialistė Diana Lekevičienė