Naujienų archyvas

LMA Jaunoji akademija Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto diskusijoje

Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA) 2021 m. kovo 24 d. dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto organizuotoje virtualioje diskusijoje „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“. Diskusiją vedė Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Buvo aptartas jauno akademinio pasaulio žmogaus santykis su Respublika. Diskutuota apie tai, į kokį Lietuvos ateities projektą jaunimas norėtų įsitraukti ar jau dalyvauja? Ar mato prasmės veikti, dirbti Lietuvos Respublikai? Kokių svarbiausių permainų savo valstybėje ir visuomenėje siekia ar siektų?
Skaitė pranešimus ir diskusijoje savo nuomonę išsakė: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto asistentas ir Filologijos fakulteto podoktorantūros stažuotojas dr. Vilius Bartninkas („Trys tezės apie įsipareigojimą valstybei“), Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslo darbuotojas dr. Simas Čelutka („Politinė ir etinė universiteto reikšmė“), buvęs Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto studentas Laurynas Peluritis („Kodėl mokykla neišmoko patriotizmo?“), Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė Simona Merkinaitė („Kaip jaunoji karta pakeis politinį dalyvavimą ir politikos ribas“), Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto asistentas dr. Gintas Karalius („Lietuviška Respublikos samprata: tarp demokratijos, elitizmo ir komercinės akcijos“), Gabrielė Makarevičiūtė („Sau ir / ar Lietuvai: už ką atsakinga renkasi būti jaunoji karta?“) LMAJA pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas, LMAJA vicepirmininkė dr. Diana Marčiulynienė ir kiti forumo dalyviai.

LMAJA pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas pabrėžė, kad klestinčios pasaulio šalys visais įmanomais būdais siekia išlaikyti aukščiausią mokslo lygį. Tai yra labai svarbu šalies prestižui ir jos garsinimui tarptautiniu lygiu. Tačiau, be mokslo prestižo, yra dar svarbesnė ekonominė mokslinių išradimų pusė. Lietuva visame pasaulyje garsėja savo lazeriais. Lietuviškose įmonėse, tokiose kaip UAB „Ekspla“ ir UAB „Light Conversion“, pagaminti ultraspartūs lazeriai ypač vertinami visame pasaulyje. M. Gedvilui teko lankytis daugelio užsienio šalių lazerinio medžiagų apdirbimo laboratorijose. Visose užsienio laboratorijose pasaulio mokslininkai dirba išskirtinai su lietuviškais lazeriais. Tai aukščiausio lygio prietaisai, kuriuos lietuviškos įmonės pardavinėja į visas pasaulio šalis ir jose esančias su lazeriais dirbančias laboratorijas. Atsiliepimai iš laboratorijų yra tvirti, – lietuviški lazeriai yra moderniausi, stabiliausi ir patikimiausi pasaulyje. Šių, moderniausius lazerius kuriančių įmonių prigimtis yra moksliniai tyrimai. Kompanijos ir lazeriniai prietaisai atsirado visų pirma Lietuvos mokslininkams padarius atradimą ir sukūrus aukščiausio lygio mokslą. Pradžioje, mokslininkai lazerių moksle išrado naujovę, kuri vėliau transformavosi į veikiantį lazerį ir išaugo į Lietuvą garsinančias, lazerius kuriančias ir parduodančias kompanijas. Šiose įmonėse keli šimtai dirbančių aukščiausio lygio specialistų ir mokslų daktarų generuoja šimtus milijonų eurų siekiančias metines apyvartas. Įmonėse kuriami išskirtinai didelę pridėtinę vertę trūnintys pritaisai, ultragreiti lazeriai. Lazerius į visas pasaulio šalis eksportuojančios įmonės sumoka milijonus mokesčių į Lietuvos biudžetą ir visi pinigai investuoti į mokslą grįžta dešimteriopai.
M. Gedvilas taip pat kalbėjo, kad aukščiausio lygio mokslui kurti reikia dviejų svarbiausių dalykų – tai žmonių ir įrangos. Lietuva kuria aukšto tarptautinio lygio mokslą, tačiau šiuo metu susiduriama su keliais sunkumais. Visų pirma reikėtų mažinti biurokratinį aparatą, nes mokslininkams labai sunku įsigyti ir naujos aparatūros – ilgalaikio turto, ir programinės įrangos, ir trumpalaikio turto – medžiagų. Tam reikia pereiti sudėtingiausias viešųjų pirkimų procedūras, kurios reikalauja be galo daug mokslininko laiko ir energijos, todėl kurti mokslą paprasčiausiai nebelieka kada.



Kita M. Gedvilo įvardyta problema yra žmonės. Lietuva pralaimi kovą siekdama į mokslo institucijas pritraukti aukščiausio lygio specialistus, nes pasukti mokslininko keliu Lietuvoje paprasčiausiai finansiškai neapsimoka. Jaunasis mokslininkas iki šiol negali gyventi oriai. Jeigu ir doktorantūros studijų apmokestinimas jau yra sutvarkytas, ir doktorantais gauna padorią stipendiją, o patys geriausi doktorantai gali pretenduoti į papildomą stipendiją, tai apsigynus daktaro disertaciją ir tapus tikru kvalifikuotu bei savarankišku mokslininku, laukia paradoksas, nes sumažėja pajamos. Dingsta stipendija, pagal biudžetinę temą įdarbinti institucija neturi užtektinai lėšų, o tik apsigynęs jaunasis mokslininkas neturi sukaupęs mokslinio bagažo, kad pats galėtų gauti finansavimą projektui, todėl atlyginimas labai sumažėja. Ir su tokiu atlyginimo sumažėjimu susidūrė dauguma, kvalifikaciją pakėlusių ir disertacijas apsigynusių jaunųjų mokslininkų. Tai yra didžiulė problema, kurią nedelsiant reikia išspręsti siekiant pritraukti talentų ir išlaikyti mokslo prestižą.
Taip pat M. Gedvilas užsiminė, kad darbas mokslo institucijose nėra patrauklus dėl terminuotų sutarčių. Jaunieji mokslininkai yra įdarbinami fiksuotam, penkerių metų laikotarpiui. Tai yra labai nepatrauklu einant į banką prašyti būsto paskolos, nes bankas į trumpalaikėse darbo sutartis žiūri kaip į rizikingas, ypač kai būsto paskolą teks gražinti trisdešimt metų, o pateikiama terminuota penkerių metų darbo sutartis.

Dr. Diana Marčiulynienė pristatė jaunųjų mokslininkų ateities viziją Jaunosios akademijos akimis. Vicepirmininkė pabrėžė, kad Jaunosios akademijos pagrindinis tikslas yra atstovauti jaunąjį mokslininką, todėl, pradėjus LMAJA veiklą, daug dėmesio buvo skirta jaunųjų mokslininkų problemos. To rezultatas –gimė iniciatyva sudaryti apibendrintus jaunųjų mokslų daktarų akademinės karjeros principus. Sudarytus principus bus siūloma įgyvendinti Lietuvos mokslo institucijose. Vicepirmininkė pabrėžė, kad sudaryti principai apima jauniesiems mokslininkams itin svarbius dalykus –  pavyzdžiui, akademinę etiką, finansinį saugumą, motyvacijos didinimą, akademinį atvirumą ar lygybės užtikrinimą.
Vicepirmininkė pažymėjo, kad bendradarbiaujant su Lietuvos mokslo institucijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis LMAJA sieks, kad šie principai būtų detalizuoti konkrečiais jų įgyvendinimo pavydžiais, kurie leistų sukurti jaunųjų mokslininkų karjeros gerosios praktikos rinkinį. Toks rinkinys taptų svariu pagrindu formuojant jaunojo mokslininko įvaizdį.
Kaip vienas svarbesnių LMAJA darbų buvo įvardytas Šiaurės ir Baltijos šalių jaunųjų akademijų pasirašytas pareiškimas dėl lyčių lygybės užtikrinimo akademinėje bendruomenėje. Vicepirmininkė pažymėjo, kad LMAJA nariai siekia tapti mokslo ambasadoriais, kurie savo pavyzdžiu – moksliniais, visuomeniniais ir kitais pasiekimais – skatintų jaunus žmones studijuoti, vertinti mokslą kaip prestižinę, konkurencingą ir inovatyvią terpę visapusiško tobulėjimo kelyje. Baigdama LMAJA vicepirmininkė apgailestavo, kad vis dar yra per mažas  sprendimus priimančių valstybės pareigūnų ir mokslo atstovų bendradarbiavimas, tačiau LMAJA nariai tiki, kad savo iniciatyvomis ir aktyvia veikla stiprins mokslo ir politikos sąsajas.
Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto organizuotos virtualios diskusijos „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ vaizdo įrašą galite pažiūrėti čia.

Parengė LMAJA pirmininkas dr. Mindaugas Gedvilas ir vicepirmininkė dr. Diana Marčiulynienė