Naujienų archyvas

LMA narių visuotinis ataskaitinis ir rinkiminis susirinkimas

2021 04 14

2021 m. balandžio 13 d. nuotoliniu būdu įvyko LMA narių visuotinis susirinkimas. Pradėdamas susirinkimą, LMA prezidentas Jūras Banys paprašė susirinkusių tylos minute pagerbti šviesaus atminimo LMA narius: Viktorą Algirdą Sniečkų (Victor Snieckus), Vytautą Petrą Rančelį, Viljamą Rygelį Šmolstygą (William Riegel Schmalstieg) ir Vytautą Juodkazį.

Patvirtinus siūlomą darbotvarkę, jubiliejinių sukakčių proga buvo pasveikinti akademikai: Vytautas Ruzgas (70 metų), Artūras Kaklauskas (60 metų), Leonardas Sauka (90 metų), Antanas Žilinskas (75 metai), Vytautas Kaminskas (75 metai), Romualdas Grigas (85 metai), vyriausioji LMA narė – akad. Sofija Kanopkaitė (95 metai).

LMA atminimo medaliai įteikti akademikams Jonui Mockui (už informatikos, globalios optimizacijos teorijos vystymą), Algirdui Gaižučiui (už svarų indėlį į Lietuvos estetiką, menotyrą, kultūrologiją), Juozui Vidmančiui Vaitkui (už indėlį į puslaidininkių fizikos problemų mokslinę ir taikomąją veiklą), Henrikui Žilinskui (už svarų indėlį į veterinarijos ir gyvulininkystės mokslo bei studijų plėtrą), Rūtai Dubakienei (už indėlį į alergologijos mokslo tyrimus Lietuvoje, mokslo populiarinimą ir jaunosios kartos ugdymą) ir Kęstučiui Sasnauskui (už svarų indėlį į Lietuvos biotechnologijos mokslo plėtojimą, mokslo politikos formavimą).

Po to įvyko 2020 metų LMA premijų konkursų laureatų apdovanojimai. Vinco Krėvės-Mickevičiaus (literatūra) premija įvertinta prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė už penkių knygų ciklą „Vydūno kūrybos tyrimai ir sklaida“, Jono Kriščiūno (žemės ūkio mokslai) premija – dr. Eugenija Bakšienė už mokslo darbą „Ežerų sapropelio naudojimas lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemių tręšimui“, o Kazimiero Simonavičiaus (mechanika) premija – KTU mokslininkų kolektyvas: dr. Daiva Zeleniakienė, dokt. Gediminas Monastyreckis, dr. Sigitas Kilikevičius ir dr. Kristina Žukienė už mokslo darbą „Daugiafunkcinių polimerinių kompozitų su makseno nanoplokštelėmis mechaninės elgsenos tyrimas“.

LMA prezidentas J. Banys paskelbė Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkursų nugalėtojų pavardes ir darbus. Jais pripažinti Dr. Erika Besusparienė (VDU) už mokslo darbą „Mokesčių sistemos optimizavimas derinant šeimos ūkių ir valdžios interesus žemės ūkyje“, dr. Kristina Garalytė (VU) už mokslo darbą „Studentų politinis aktyvizmas Pietų Azijoje“, dr. Daiva Tavgenienė (KTU) už mokslo darbą „Naujos struktūros elektroaktyvių medžiagų, skirtų organiniams šviestukams, sintezė ir panaudojimas“ ir dr. Sergejus Balčiūnas (VU) už mokslo darbą „Perovskito struktūros medžiagų plačiajuostės dielektrinės spektroskopijos tyrimai“, dr. Eva Raudonytė-Svirbutavičienė (Gamtos tyrimų centras) už mokslo darbą „Aplinkos tarša organiniais junginiais bei sunkiaisiais metalais ir šios problemos sprendimo būdų paieška: funkcinių neorganinių medžiagų sintezė bei tyrimas“, dr. Dovilė Bukauskaitė (Gamtos tyrimų centras) už mokslo darbą „Paukščių hemosporidiniai parazitai (Haemosporida): sporogoninis vystymasis ir pernešėjų nustatymas“, dr. Vytautė Starkutė (LSMU) už mokslo darbą „Biotechnologiniai sprendimai tvarių ir saugių augalinių baltymų išgavimui taikant beatliekines ir mažaatliekines gamybos technologijas“, dr. Donata Drapanauskaitė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras) už mokslo darbą „Skirtingos cheminės sudėties ir struktūros kalkinimo medžiagų įtaka rūgštaus dirvožemio neutralizavimui“, dr. Judita Gražulytė (VGTU) už darbą „Bitumo įtempių relaksacijos modulio taikymas asfalto dangų atsparumui temperatūriniams plyšiams vertinti“ ir dr. Tadas Dambrauskas (KTU) už darbą „Nanomatmenų kalcio silikatų (CaO/SiO₂ = 1,5–2) sintezė ir funkcinės savybės“.

Pagyrimo raštus LMA Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurse pelnė dr. Irma Budginaitė-Mačkinė (VU) už mokslo darbą „Transnacionalinės šeimos“ ir dr. Valentas Gružauskas (KTU) už mokslo darbą „Tiekimo grandinės atsparumas darnios maisto pramonės kontekste“, dr. Julius Vengelis (VU) už mokslo darbą „Superkontinuumo generacijos specifinių dispersinių savybių šviesolaidžiuose tyrimas“, dr. Tomas Makaras (Gamtos tyrimų centras) už mokslo darbą „Daugianarių cheminių mišinių poveikis skirtingų žuvų rūšių elgsenos, fiziologiniams ir biocheminiams rodikliams“, dr. Kristina Bunevičienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras) už mokslo darbą „Biokuro pelenų pagrindu pagamintų tręšiamųjų produktų kokybė ir jų įtaka dirvožemiui ir augalams“, dr. Aušrinė Jurkevičiūtė (KTU) už mokslo darbą „Nanokompozitinių deimanto tipo anglies plonų dangų su metalo nanodalelėmis lazerinis struktūrizavimas ir jų optinių bei struktūrinių savybių tyrimas“.

LMA viceprezidentas Zenonas Dabkevičius perskaitė Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursų nugalėtojų pavardes, darbų pavadinimus ir vadovus. Premijos skirtos magistrei Ugnei Jonaitytei (VU) už darbą „Nesantuokiniai vaikai XVIII a. Vilniaus dekanate: sociodemografinė perspektyva“ (vadovas asist. dr. Martynas Jakulis), Magistrei Dovilei Peseckienei (VU Kauno fakultetas) už darbą „Auditorijos plėtros strategija vizualaus meno institucijoje“ (vadovė prof. dr. Virginija Jurėnienė), Magistrei Indrei Višinskaitei (VU) už darbą „Dekonstrukcija kaip pasipriešinimo sovietizacijai forma Grigorijaus Kozintsevo filme „Hamletas“ (vadovė prof. dr. Jadvyga Krūminienė), magistrantui Andriui Pakalniškiui (VU) už mokslo darbą „Legiravimo sukeltų fazinių virsmų bismuto ferato kietuose tirpaluose, sintetintuose zolių-gelių metodu, tyrimas“ (vadovas dr. Ramūnas Skaudžius), magistrantui Dovydui Blaževičiui (KTU) už darbą „Naujos sandaros organiniai puslaidininkiai efektyviems organiniams šviesos diodams“ (vadovas prof. dr. Saulius Grigalevičius), magistrantei Eglei Ežerskytei (VU) už darbą „Ba₂Y₅B₅O₁₇: Eu³⁺ junginių sintezė ir liuminescencinių savybių tyrimas“ (vadovas prof. dr. Artūras Katelnikovas), studentui Kristijonui Puteikiui (VU) už mokslo darbą „Valproato vartojimas tarp mergaičių ir moterų Lietuvoje 2013–2018 m.“ (vadovė prof. Rūta Mameniškienė), magistrantei Lauritai Klimkaitei (VU) už darbą „Oportunistinis patogenas Stenotrophomonas maltophilia: II tipo toksino-antitoksino sistemų identifikavimasir charakterizavimas“ (vadovė dr. Julija Armalytė), magistrantei Guodai Varytei (VU) už mokslo darbą „Nėštumas ir išsėtinė sklerozė: ligą modifikuojančio gydymo bei nėštumo įtakos ligos eigai apžvalga“ (vadovė doc. Jolita Zakarevičienė), magistrei Dianai Sidabrienei (VDU Žemės ūkio akademija) už darbą „Lietuvos miškų pagrindinių medžių rūšių ekofiziologinės reakcijos ekstremalaus meteorologinio streso sąlygomis“ (vadovas prof. Algirdas Augustaitis), magistrei Gretai Striganavičiūtei (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, VDU Žemės ūkio akademija) už darbą „Hormono abscizo rūgšties poveikio tyrimai ir pritaikymo galimybės rinktinių Populus genties medžių mikrodrauginimo eigoje“ (vadovas dr. Jonas Žiauka), magistrei Gabijai Vaitkevičiūtei (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, VDU) už mokslo darbą „Naujų Sus1, Wx-B1 ir Wx-D1 alelių identifikavimas bei analizė žieminių kviečių TILLING populiacijose“ (vadovė dr. Rita Armonienė), magistrei Ingai Knabikaitei (KTU) už darbą „Metalų priedų (Cr³⁺ ir Al³⁺) ir temperatūros įtaka kalcio hidrosilikatų kristalizacijos procesams CaO-SiO₂-H₂O sistemoje, produktų terminėms ir sorbcinėms savybėms“ (vadovas doc. dr. Anatolijus Eisinas), magistrui Karoliui Leitonui (KTU) už mokslo darbą „Baltai šviečiančių, hibridinių organinių šviesos diodų formuojamų tirpalų liejimo būdu tobulinimas, panaudojant naujus iridžio (III) kompleksus“ (vadovas vyr. m. d. dr. Dmytro Volyniuk), magistrei Dovilei Rubinaitei (KTU) už mokslo darbą „Belitinio-jelimitinio-feritinio cemento gamyba ir savybių tyrimas“ (vadovas – lektorius dr. Tadas Dambrauskas).

LMA T. Grotuso fondo pirmininkas akad. A. Kareiva paskelbė, kad 2020 metų T. Grotuso stipendijos laureate tapo VU chemijos krypties doktorantė Julija Grigorjovaitė.

Po to Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis pasidžiaugė, kad LMA ir VLKK ne pirmus metus renka taisyklingiausia, sklandžia lietuvių kalba rašančius mokslininkus. Šįkart apdovanojama VU komunikacijos fakulteto.magistrė Damilė Bagdonavičienė už darbą „Folkloro ansamblio tapatybės komunikacija: „Ratilio“ narių tyrimas.

Tęsdamas susirinkimą, LMA prezidentas J. Banys pristatė dalyviams Lietuvos mokslų akademijos 2020 metų veiklos ataskaitą. Apžvelgdamas svarbiausius įvykius ir per ataskaitinius metus atliktus darbus, jis paminėjo keletą gerų pavyzdžių. Minėti pasiekimai – sėkminga LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) veiklos plėtra, populiarūs skyriaus „Mokslininkų rūmai“ renginiai: susitikimai su mokslininkais ir menininkais, dar prieš karantiną spėtas suorganizuoti Just. Marcinkevičiui skirtas vakaras. LMA buvo parengtos devynios rezoliucijos ir rekomendacijos politikams bei piliečiams. Jos buvo ne tik apie mokslą ir studijas, bet, pavyzdžiui, apie 5G technologijų poveikį, apie vakcinas. LMA dalyvauja įvairių tarptautinių organizacijų veikloje, deleguoja mokslininkus į Europos struktūras, kurios pataria Europos Parlamentui ir kitoms institucijoms. LMA įkūrė ir COVID-19 komisiją, į ją įtraukė žinomus Lietuvos specialistus. Komisijos pirmininkas prof. Vytautas Usonis buvo LMA deleguotas į SAPEA, kuri yra Europos Komisijos mokslo patariamojo mechanizmo dalis. LMA tinklapyje – nuolat pildoma informacija apie akademikus žiniasklaidoje. Jau daugiau kaip metus veikia LMA feisbuko paskyra, ji aktyviai pildoma, turi daugiau kaip 1000 sekėjų.

Sklandžiai vyksta bendradarbiavimas su CERN, kasmet vysta jungtinio komiteto posėdžiai, juose dalyvauja Užsienio reikalų, Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų atstovai. Buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Pakruojo savivaldybe: Pakruojo apylinkėse kadaise gyveno ir dirbo elektrochemijos mokslo pradininkas Teodoras fon Grotusas. Šių metų spalį Pakruojyje bus pastatytas bronzinis paminklas – vienintelis per pastaruosius 30 metų Lietuvoje, skirtas mokslininkui. LMA ivyko ir konferencija, skirta naujai kovos su vėžiu strategijai Europoje. LMA leidžia devynis mokslo žurnalus, įvairius mokslo populiarinimo leidinius. LMAJA nariai skaito pranešimus visuomenei, dalyvauja Seimo Ateities komitete.

Ataskaitai buvo vieningai pritarta. Po to susirinkimo dalyviai balsavo dėl LMA veiklos ir biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo, o taip pat dėl LMA vykdomos programos „Mokslinių tyrimų plėtojimas bei jų rezultatų panaudojimo efektyvumo didinimas“ 2021 m. sąmatos. Buvo priimti atitinkami patvirtinantys nutarimai Nr. 1 ir Nr. 2.

Apie šalies švietimo ir mokslo perspektyvas Vyriausybės žvilgsniu susirinkusiems prie kompiuterių ekranų papasakojo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Viena iš svarbiausių naujienų – Studijų ir mokslo kryptyje planuojama įgyvendinti tris projektus. Pirmasis jų – „Pasaulinio lygio mokslas“. Juo siekiama, kad mokslas būtų konkurencingas ir prisidėtų prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimo. Mokslo finansavimas kol kas yra nepakankamas. Bloga tai, kad esame labai priklausomi nuo ES fondų. Net COVID-19 tyrimams, duomenų bazių įsigijimui nėra skirtas finansavimas biudžete, o ES finansavimas baigėsi. Kad taip nenutiktų, pagrindinės tyrimų programos ir kitos veiklos turi būti finansuojamos iš valstybės biudžeto. Be to, trūksta dėmesio doktorantūrai, Lietuvos tyrėjai menkai dalyvauja MTEP programose (jų aktyvumas kelis kartus mažesnis negu Estijos). Nepakankamai išnaudojamas šalies mokslo potencialas. Todėl ŠMS ministerija siūlo formuoti, skatinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose per verslo, mokslo ir valstybės konsorciumus. Kita svarbi šio projekto priemonė – misijos. Ketinama finansuoti ilgametėmis misijomis grįstas programas, pereiti prie MTEP rezultatų kontrolės. Svarbu skatinti tarptautiškumą. Taip pat planuojama stiprinti nacionalinių kontaktinių asmenų „Europos Horizonto“ programai tinklą. Būtina, kad šakinės ministerijos suprastų mokslo tyrimų poreikį ir inicijuotų užsakymus mokslui, siektų turėti ryšio su mokslu pareigūnus.

Kitas pranešime pristatytas projektas – „Aukštojo mokslo sistemos kokybės efektyvumo užtikrinimas“. Jo tikslas: moderni, efektyvi ir į misiją orientuota aukštojo mokslo valdymo sistema, aukščiausios kokybės, tarptautiškos ir prieinamos studijos. Ketinama stiprinti agentūras: MITA, SKVC. Svarbu skatinti Lietuvos universitetų dalyvavimą Europos universitetų tinkluose ir pan. Ketinama suformuoti socialinės paramos paketą, kad daugiau vaikų galėtų studijuoti kolegijose ir kitur.

Po to kalbėjęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, LMA tikrasis narys prof. Artūras Žukauskas pabrėžė, kad tarp įvairių šiuo metu sprendžiamų problemų viena svarbiausių yra ta, jog mūsų šalyje neapskaičiuojami valstybės skirti asignavimai mokslo tyrimams. Reikia tai tiksliai apibrėžti. Pagal neoficialius įverčius asignavimai sudarė 0,75% BVP. Į koalicijos programą yra įrašyti ketinimai didinti finansavimą. Antra bėda – mokslo ir inovacinės veiklos finansavimas iš netvarių šaltinių. Dėl to daug problemų su mokslo projektų ir įvairių programų tęstinumu. Tai milžiniška problema. Dabar ruošiamame Nacionaliniame susitarime įrašyta nuostata – visos mokslo kryptys turi būti finansuojamos, bet valstybė koncentruos lėšas į prioritetines sritis, kuriančias didelę pridedamąją vertę. Tokios sritys yra biotechnologija, fotonika, taip pat būtina stiprinti skaitmeninių technologijų kūrimo sektorių. Reikia ir nacionalinių mokslo programų. Iš viešojo sektoriaus didžiausią vertę kuria ugdymas, todėl jo kokybei stiprinti reikia sukurti nacionalinę mokslo programą „Ugdymas“ (edukologija, psichologija ir pan.). Be tokios programos sunku įsivaizduoti talentų rengimą. Iki šiol neturime studijų kokybės skatinimo sistemos Tuo mes skiriamės nuo kitų Europos šalių. Estijoje skatinami studentų tarptautiniai mainai, studentų darbinimas, papildomų lėšų pritraukimas ir pan. Dar vienas klausimas – kaip padidinti mokslininko karjeros patrauklumą. Viena iš problemų – mokslininkų darbas pagal terminuotas sutartis. Šią sistemą bus mėginama keisti. Bus įvedamos ir tyrėjų kategorijos. Kompetencijos ir patirtys – toks turi būti mokslininko vertinimas, o ne straipsnių skaičius.

Po to buvo pristatyti 18 kandidatų į LMA tikruosius narius: Albinas Kuncevičius (archeologija), Darius Staliūnas (istorija), Dainora Pociūtė-Abukevičienė (lietuvių literatūra), Dalia Klajumienė (menotyra), Aušra Maslauskaitė (sociologija), Artūras Dubickas (matematika), Vytautas Getautis (chemija), Gediminas Račiukaitis (fizika), Arūnas Bukantis (klimatologija), Aurelija Žvirblienė (biochemija), Sigitas Podėnas (zoologija), Giedrė Samuolienė (agronomija), Elena Bartkienė (maisto technologijos), Kęstutis Armolaitis (miškotyra), Mindaugas Malakauskas (veterinarija), Algis Džiugys (energetika), Marijonas Bogdevičius (mechanika), Saulius Grigalevičius (medžiagų inžinerija). Po balsavimo paaiškėjo, kad visi kandidatai išrinkti tikraisiais LMA akademijos nariais. Šis rezultatas susirinkimo buvo patvirtintas, priėmus nutarimą Nr. 3.

Dr. Rolandas Maskoliūnas,
LMA vyr. specialistas ryšiams su visuomene