Naujienų archyvas

Grybų karalystė

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ visus, norinčius daugiau sužinoti apie grybus, – kas jie tokie, kuo mums yra svarbūs, kaip juos pažinti, balandžio 26 d. pakvietė į nuotolinę paskaitą „Grybų karalystė“, kurią skaitė Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja mikologė dr. Reda Iršėnaitė.

Ji papasakojo, kad grybai priklauso vienai iš didžiausių gyvų organizmų karalystei – GRYBAI (FUNGI). Grybai nėra nei augalai, nei gyvūnai. Daugumos grybų kūnas sudarytas iš plonyčių siūlo pavidalo struktūrų – hifų, kurių tankus tinklas vadinamas grybiena (miceliu). Grybiena plika akimi praktiškai nematoma, o ką mes matome – tai yra vaisiakūnis, kurio paskirtis gaminti dauginimosi dalelytes – sporas. Grybai randami visur: dirvožemyje, vandenyje, ore, organizmo viduje, nuo Arktikos, Afrikos dykumų iki Antarktidos. Pasaulyje žinoma virš 120 000 rūšių ir manomai jų gali būti ne vienas milijonas. Mokslas tiriantis grybus vadinamas – mikologija. Grybai nuo seno vartojami maistui ir vaistams. Be jų mes neišgyventumėm, nes negalėtumėm kvėpuoti... Grybai su daugeliu augalų sudaro abipusiai naudingą ryšį – mikorizę. Grybas augalui per savo ploniausius hifus teikia maistines medžiagas ir vandenį, kurie reikalingi augalo fotosintezei. Augalas mainais grybui atiduoda dalį pagamintų angliavandenių. Šis augalo ir grybo ryšys egzistuoja jau 400 milijonų metų. Grybai yra vieni pagrindinių medieną sudarančių celiuliozės ir lignino ardytojų. Be jų organines medžiagos kauptųsi nesuskaidytos. Grybų pagalba suskaidytos grįžta į medžiagų apykaitos ciklus. Nauji tyrimo metodai atveria didžiulius grybų įvairovės klodus – potencialius šaltinius vaistams, maistui, atliekų valymui, ekologinei žemdirbystei. Paskaitos susidomėję klausėsi apie 70 įvairaus amžiaus klausytojų iš Šiaulių, Plungės, Kelmės, Alytaus, Radviliškio, Ukmergės, Palangos, Mažeikių, Nidos, Jonavos, Marijampolės, Kauno, Vilniaus miestų. Lektorė atsakė į gausius klausytojų klausimus.

Parengė Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja mikologė dr. Reda Iršėnaitė ir Lietuvos mokslų akademijos skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė

Paskaitos edukacinę santrauką su skaidrėmis žiūrėkite čia: