Naujienų archyvas

Azoto tarša ir galimi jos mažinimo būdai

Azotas – gyvybės pagrindas. Jis įeina į augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų sudėtį. Todėl žmonėms ir gyvūnams reikia baltymingo maisto, kurį pasisavina per virškinimo organus, augalams – amonio jonų ir nitratų, juos augalai iš dirvožemio paima šaknimis. Azoto yra ir ore (net 78 %), bet, deja, nei gyvūnai, nei daugelis augalų dujine forma jo pasisavinti negali.

Mineralinių azoto trąšų gamyba prasidėjo XIX a. pabaigoje ir nuolat plečiasi.  Ši pramonės šaka prisidėjo prie žmonijos aprūpinimu maistu, darė įtaką jos populiacijai. Jei iki XX a. aštuntojo dešimtmečio mineralinių trąšų azotas buvo įvardijamas kaip maisto gamybos variklis, tai vėliau imta kalbėti apie jo sukeliamus neigiamus padarinius. Dėl azoto pertekliaus šios problemos tapo vis skaudesnės. Moksliniuose straipsniuose, apžvalgose, konferencijose pateikiami duomenys atskleidžia didėjančias nitratų koncentracijas upėse, ežeruose, gruntiniuose vandenyse, šuliniuose, net vandenynuose.

Akad. Gedimino Staugaičio straipsnį „Azoto tarša ir galimi jos mažinimo būdai“ skaitykite