Naujienų archyvas

Apdovanoti lietuvių kalbos kūrėjai ir puoselėtojai

Jau septintus metus Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ talkina Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) organizuojant „Sraigės“ apdovanojimo iškilmes Lietuvos mokslų akademijoje. Šį kartą renginys sutapo su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.

Gegužės 7 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija įteikė apdovanojimus už reikšmingus darbus lietuviškos terminijos kūrimo, mokslo kalbos puoselėjimo ir visuomenės kalbinio švietimo srityse. Dėl pandemijos Lietuvos mokslų akademijos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos organizuojamas Lietuvių kalbos dienų baigiamasis renginys šiemet vyko nuotoliniu būdu.

VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, pradėdamas renginį, sakė, kad nepaisant laikmečio sunkumų stengtasi išlaikyti pasididžiavimo atmosferą ir apdovanoti nusipelniusius žmones už reikšmingus darbus.

Skulptūrėlės „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomai šiemet įteikti dviem laureatams: Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto prof. dr. Ernestui Kutorgai ir kraštotyrininkui, Kėdainių krašto vardyno tyrėjui ir populiarintojui, kalbinio švietimo organizatoriui Rytui Tamašauskui.


Prof. dr. Ernestas Kutorga

Priimdamas apdovanojimą garsus Lietuvos mikologas prof. E. Kutorga pasidžiaugė, kad kolegos lituanistai jau ne pirmą kartą įvertina gamtininkų darbą kuriant lietuvišką biologijos terminiją ir vardyną. O pats laureatas tyrinėti grybų įvairovę, domėtis botanikos ir mikologijos nomenklatūra, grybų lotyniškų ir lietuviškų pavadinimų sudarymo principais pradėjo daugiau kaip prieš 30 metų, būdamas daugiatomio leidinio „Lietuvos grybai“ redakcinės kolegijos narys. E. Kutorga parengė ir išleido svarbų mokomąjį leidinį „Botanikos ir mikologijos nomenklatūra“, o šių metų kalbos apdovanojimu mokslininkas įvertintas už daugiatomio leidinio „Lietuvos grybai“ 3-iojo tomo  6-os knygos „Lietuvos grybai. Inoperkuliniai diskomicetai“ parengimą ir išleidimą.


Rytis Tamašauskas

Kitas laureatas – kėdainiškis lituanistas ir kraštotyrininkas, Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus pirmininko pavaduotojas R. Tamašauskas – neslėpė, kad malonu būti pastebėtam ir įvertintam, o tai dar labiau įpareigoja, leidžia dar drąsiau „minkyti kalbos molį“. Anot jo, tarnystė kalbai įžiebia kitokio gyvenimo geismą. Skulptūrėlė „Sraigė“ ir diplomas jam paskirtas už ilgametę veiklą, skirtą vardyno tyrimams ir jų sklaidai.

VLKK pirmininko padėkos raštai įteikti taikomosios elgesio analizės specialistėms – asociacijos „Kitoks vaikas“ valdybos pirmininkei Dainai Šiekštelytei-Valkerienei ir VšĮ „Sėkmingi vaikai“ direktorei Eglei Steponėnienei. Jų kartu parengtas „Anglų–lietuvių kalbų taikomosios elgesio analizės žodynas“ yra svarus įnašas į taikomosios elgesio analizės – moksliškai grįstos metodikos įtvirtinimą Lietuvoje. Žodynas ypač svarbus siekiant padėti žmonėms, turintiems autizmo spektro ar kitų raidos sutrikimų, taip pat studentams, mokslininkams, kurie gilina ar planuoja gilinti šios mokslo srities žinias. Žodyno bendraautorės įvertintos už drąsią pradžią kuriant lietuvišką taikomosios elgesio analizės terminiją.

Dar trys VLKK pirmininko padėkos iškeliavo į žmonių, daug prisidėjusių prie šių metų Lietuvių kalbos dienų, rankas. Apdovanojimus gavo Ukmergės rajono savivaldybės, šių metų Kalbos dienų sostinės, kalbos tvarkytoja Dalia Ivaškevičienė, komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė ir portalo „Mano kraštas“ žurnalistė, lituanistikos sklaidos projektų vadovė Genovaitė Paulikaitė.

Renginyje dalyvavo ir laureatus sveikino Lietuvos mokslų akademijos prezidentas  akad. Jūras Banys, viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius, VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, komisijos narė, Apdovanojimų atrankos komisijos pirmininkė, Lietuvių kalbos instituto direktorė dr. Albina Auksoriūtė.

Parengė VLKK Programų skyriaus vedėja Vilija Ragaišienė