Naujienų archyvas

Saulės planetų šeima

Lietuvos mokslų  akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ tęsia renginių ciklą „Mokslo žinių dienos“. Gegužės 13 d. Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto dr. Renata Minkevičiūtė skaitė nuotolinę paskaitą „Saulės planetų šeima“ iš paskaitų ciklo „Astronomijos paskaitos“.

Paskaitoje buvo pasakojama apie Saulės sistemos planetas: Merkurijų, Venerą, Žemę, Marsą, Jupiterį, Saturną, Uraną ir Neptūną.

Maždaug prieš 5 mlrd. m. tarpžvaigždinis dujų ir dulkių debesis ėmė trauktis dėl savo paties gravitacijos, vis greitėdamas suktis ir plokštėti. Centre įsižiebė Saulė, o aplink ją likusiame proplanetiniame diske susiformavo planetos, jų mėnuliai ir kiti smulkesni Saulės sistemos kūnai.

Žodis „planeta“ yra kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „klajojanti žvaigždė“. Pagal 2006 m. Tarptautinės astronomų sąjungos nutarimą planeta vadinamas toks kosminis kūnas, kuris sukasi aplink Saulę, yra sferinės formos ir neturi netoli savo orbitos kitų panašaus dydžio objektų.

Sistemoje galime išskirti dvi ryškias grupes: vidinės, arba uolinės planetos (Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas) ir išorinės, arba dujinės, milžiniškos planetos (Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas). Šios dvi grupės skiriasi mase, tankiu, vidine struktūra, sukimosi aplink savo ašį greičiu, magnetinio lauko stiprumu. Be to, išorinės planetos turi žiedų sistemas ir daugybę palydovų, o vidinės planetos yra be žiedų ir turi iš viso tik tris palydovus.

Kiekviena planeta – savaip unikali ir savita. Merkurijus yra mažiausia, arčiausiai Saulės esanti ir greičiausiai aplink ją besisukanti planeta. Venera – karščiausia, lėčiausiai aplink savo ašį besisukanti planeta ir dažnai vadinama Žemės dvyne, nes yra panaši savo dydžiu ir mase. Žemė, be abejo, unikali tuo, kad jos vienintelės paviršiuje yra skysto vandens ir klesti gyvybė. Marsas išsiskiria savo rausvo atspalvio atmosfera, kurioje gausu dulkių su geležies oksido dalelėmis. Marse siaučia galingiausios smėlio audros. Ši planeta turi didžiulę ir nuostabią kanjonų sistemą bei aukščiausią kalną Saulės sistemoje. Tai kol kas labiausiai žmonių tyrinėjama planeta. Jupiteris yra pati didžiausia Saulės sistemos planeta ir pati įspūdingiausia savo debesų raštais, viesulais bei verpetais. Ji greičiausiai sukasi aplink savo ašį ir turi galingiausią magnetinį lauką. Saturnas pelnytai galėtų būti vadinamas Žiedų valdovu, nes turi pačią įspūdingiausią žiedų sistemą. Taip pat tai mažiausią tankį turinti planeta. Tankis toks mažas, kad planeta galėtų plaukti vandens paviršiumi, jeigu tik žinoma rastume tokią milžinišką vonią. Ledinis milžinas Uranas turi unikalų sukimosi ašies pokrypį (97,9°), galima sakyti, kad aplink Saulę jis ridenasi. Žiema Urane tęsiasi ketvirtį Urano metų arba 21-erius Žemės metus, todėl Urano paviršius taip atvėsta, kad čia tampa netgi šalčiau nei Neptūne, kuris yra dar toliau nuo Saulės. Neptūnas išsiskiria tuo, kad jame pučia patys galingiausi vėjai, įsibėgėjantys net iki 2 000 km/h greičiu. Be to, tai pirmoji planeta, kuri pirmiausia buvo „rasta“ matematiniais skaičiavimais ir tik paskui – teleskopu.

Ir planetos, ir jų mėnuliai yra intensyviai tyrinėjami mokslininkų per kosmines misijas, antžeminiais teleskopais, bet dar daug paslapčių liko neatskleista ir dar daug nuostabių atradimų laukia ateityje.

 Paskaitos klausėsi 185 gimnazistai ir jų pedagogai iš įvairių respublikos miestų gimnazijų bei trečiojo amžiaus universitetų klausytojai. Po paskaitos lektorė atsakė į gausius klausimus.

Visą paskaitą su skaidrėmis žiūrėkite čia

Parengė VU TFAI dr. Renata Minkevičiūtė ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė