Naujienų archyvas

EASAC ataskaita dėl pastatų dekarbonizavimo: klimatui, sveikatai ir darbo vietoms

2021 06 02

Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos EASAC pranešimas spaudai

Atsižvelgdami į tai, kad 25 proc. šiltnamio efektą Europoje sukeliančių dujų emisijos tenka pastatams, mokslininkai siūlo iš esmės keisti politiką

Norėdami įvykdyti Paryžiaus susitarime numatytą įsipareigojimą dėl klimato kaitos, ES teisės aktų leidėjai turi užtikrinti, kad visi 250 mln. esamų ir visi naujai statomi pastatai ES taptų „grynuoju nuliniu anglies dvideginio kiekiu“. Naujoje EASAC ataskaitoje jos narių – mokslo akademijų – paskirti ekspertai ragina imtis plataus masto politinių veiksmų. „Politikai jau seniai skiria daug dėmesio energetiškai efektyviems pastatams kurti, kurie mažina šildymo ir oro kondicionavimo poreikį arba atsinaujinančiąją energiją gamina vietoje. Tačiau pastatų eksploatacijai sunaudojama energija yra tik dalis istorijos. Privalome skubiai išplėsti taikymo sritį ir atkreipti dėmesį į statybinėse medžiagose ir metoduose esantį išmetamųjų teršalų kiekį ir statant naujus pastataus, ir renovuojant esančius", – sako Viljamas Džiletas (William Gillett), EASAC Energetikos programų direktorius.

Šiuo metu kasmet atnaujinama 1-1,5 proc. Europos pastatų fondo. „Norint pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus šis rodiklis turėtų būti du ar net tris kartus didesnis, – pažymi Džiletas. –Tačiau dar svarbiau yra tai, kad, skaičiuodami pastatų poveikį klimatui, turime atsižvelgti į didžiulį statybų pramonės ir tiekimo grandies išmetamų teršalų kiekį. Pastato atnaujinimas siekiant sumažinti energijos suvartojimą yra beprasmis, jei naudojamos daug anglies dvideginio išskiriančių medžiagų, nekontroliuojami komponentai ir jei jie gabenami dideliais atstumais.“

Iki šiol ES politikoje daugiausia dėmesio buvo skiriama „beveik nulinės energijos pastatų“ sąvokai pabrėžiant energijos suvartojimo mažinimą, kad būtų užtikrintas pastato gyventojų komfortas. EASAC nuomone, ši sąvoka yra pasenusi: „Vietoj to, rodiklis, kurį šiuo metu reikėtų taikyti vertinant naujo pastato ar renovacijos poveikį klimatui, turi būti bendras išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įskaitant įkūnytąjį išmetamųjų dujų kiekį, susidariusį atliekant statybos darbus, ir eksploatacinį išmetamųjų dujų kiekį, susidarantį dėl pastato eksploatavimo per kelerius metus po šių darbų. Iki pasaulinio atšilimo apribojimo iki mažiau nei 1,5°C liko tik apie 10 metų, todėl per šį laikotarpį būtina skubiai taip apriboti šiltnamio efektą sukeliančių įkūnytųjų dujų išmetimą renovuojant pastatus, kad jie taptų beveik nulinės energijos pastatais.“

Pastatai turėtų būti projektuojami taip, kad, pasibaigus jų eksploatavimo laikui, juos būtų galima išardyti ir perdirbti

Ataskaitoje pažymima, kad dauguma užstatytos aplinkos vis dar projektuojama taikant linijinį požiūrį „paimk–padaryk–vartok–išmesk“. Perėjimas prie žiedinės ekonomikos leistų ne tik mažinti išteklių vartojimą ir anglies pėdsaką, bet ir spręsti atliekų problemą. „Žiediškumas apima daug įvairių požiūrių , – aiškina profesorius Brajanas Nortonas (Brian Norton), vienas iš EASAC darbo grupės pirmininkų. – Daugelį statybinių medžiagų galima pakartotinai naudoti, perdirbti ir utilizuoti. Visų pirma, pastatai ir jų sudedamosios dalys turėtų būti suprojektuoti taip, kad, pasibaigus jų naudojimui, juos būtų galima lengvai išardyti.“

Mokslininkai teigia, kad esamų pastatų atnaujinimas turi būti ES strategijos pagrindas. „Svarbu apsvarstyti galimybę pakartotinai naudoti esamus pastatus, o ne keisti juos naujais, – sako Nortonas. – Pastato konstrukcijoje, ypač betone ir pliene, yra daug anglies dvideginio. Naudojant šiuolaikines technologijas ir skaitmenizuotus procesus renovacija tapo daug paprastesnė ir tvaresnė. Turime sustabdyti dabartinę praktiką griauti statinius ir juos atstatyti nuo nulio.“ Ataskaitoje taip pat teigiama, kad teisės aktuose turi būti nustatyta įkūnytosios anglies kiekio riba, tenkanti vienam kvadratiniam metrui pastato ploto, kuris patenka į pastatą jį statant ar renovuojant.

Norint iki 2050 m. užtikrinti neutralumą klimato kaitos požiūriu reikia per savaitę renovuoti daugiau kaip 90 000 namų 

2020 m. Europos Komisija pristatė strategiją „Renovacijos banga“, kuria siekiama skatinti pastatų energinį atnaujinimą Europos Sąjungoje. Ji ketina persvarstyti Pastatų energinio naudingumo direktyvą, kuri yra vienas šios strategijos esminių elementų. „Nors direktyva dėl pastatų energinio naudingumo galioja nuo 2002 m., 2010 m. buvo išdėstyta jos nauja redakcija, o 2018 m. persvarstyta, rezultatai iki šiol yra nepatenkinami“, – sako Džiletas.

Tačiau iššūkis yra didžiulis. „Apskaičiuota, kad 75 proc. pastatų, kuriuose gyvena europiečiai, pasižymi prastu energiniu naudingumu. Norint juos renovuoti vien per 30 metų reikėtų 146 mln. renovacijų. Esamų valstybių-narių pastangų nepakanka, – aiškina Nortonas. – Norint užtikrinti neutralumą klimato atžvilgiu reikia renovuoti daugiau kaip 90 000 namų per savaitę visoje ES – tai jau savaime yra didžiulis iššūkis.“

Pastatai – tai taršos šaltinis, kurį gali kontroliuoti savivaldybės

Nors autoriai politines rekomendacijas pirmiausia adresuoja Europos Sąjungai, jie aiškiai nurodo, kad svarbus vaidmuo tenka ir miestams. „Savivaldybių tarybos ir miestų planuotojai daro didžiulę įtaką viešųjų pirkimų techninėms sąlygoms. Jie gali skatinti renovaciją ir kvartalų su beveik nuline šiltnamio dujų emisija statybą, kuriuose būtų integruotos energetikos ir transporto sistemos bei tinkamos žaliosios erdvės. Jos gali sudaryti palankesnes sąlygas modernizuoti esamas centralizuoto šildymo ir vėsinimo sistemas arba statyti naujas, kuriose būtų optimaliai naudojama atsinaujinančioji energija, įskaitant fotovoltinę energiją, šilumos siurblius, saulės ir geoterminį šildymą, atliekinę šilumą ir natūralų vėsinimą. Be to, jos gali ypač gerai prižiūrėti socialinio būsto renovaciją ir subsidijuoti privataus būsto kapitalinę renovaciją, jei to reikia mažinant energijos nepriteklių“, – sako Nortonas.

EASAC žinutės politikos formuotojams:

   1. Iki 2030 m. atsisakyti iškastinio kuro ir padidinti integruotą dekarbonizuotos elektros energijos ir šilumos tiekimą pastatams, pramonei ir transportui.
   2. Panaudoti dotacijas ir paskatas privataus finansavimo pastatų renovacijai, susijusiai su dideliu energijos suvartojimu, skatinti, pritraukti ir mažinti.
   3. Reguliuoti įkūnytųjų šiltnamio dujų išmetimo lygį pastatų medžiagose ir sudedamosiose dalyse ir skatinti naudoti perdirbtas medžiagas, pakartotinai panaudotas pastatų sudedamąsias dalis, teikti pirmenybę renovacijai, o ne griovimui.
   4. Perorientuoti statybų reglamentavimą, sertifikavimo sistemas ir paskatas taip, kad nauji ir renovuoti pastatai beveik neišmestų šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
   5. Propaguoti sveikatą ir gerovę, kad dvigubai ar trigubai padidėtų renovacijos, gerinančios oro kokybę, didinančios dienos šviesos prieinamumą, padedančios išvengti skersvėjų ir perkaitimo bei mažinančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, rodikliai.
   6. Remti valdžios institucijas ir miestus, sudaryti geresnes sąlygas ir remti jų įsipareigojimus mažinti anglies dvideginio išmetimą iš pastatų ir mažinti energijos nepriteklių.
   7. Plėsti ir modernizuoti statybų pramonę, kad ji veiktų pagal žiedinio verslo modelius ir būtų sukurta 3 mln. daugiau darbo vietų (įskaitant aukštos kokybės darbo vietas), kad būtų galima statyti naujus ir renovuotus pastatus su beveik nuliniu šiltnamio dujų išmetimu.
   8. Gerinti pastatų savininkų ir specialistų galimybes gauti sertifikuotus duomenis apie statybinių medžiagų ir komponentų išmetamą šiltnamio dujų kiekį, taip pat apie naujų ir renovuotų pastatų energijos ir šiltnamio dujų kiekio rodiklius.
   9. Atnaujinti ES teisės aktus (EPBD, EED, RED, ETS, CPD, Taksonomija), taikant integruotą požiūrį, kad būtų atsisakyta iškastinio kuro, padidintas atsinaujinančiosios energijos tiekimas ir sumažintas bendras iš pastatų išmetamų šiltnamio dujų kiekis.

EASAC ataskaita:
[https://easac.eu/fileadmin/PDF_s/reports_statements/Decarb_of_Buildings/EASAC_Decarbonisation_of_Buidlings_Web_publication.pdf]

Kontaktai:

Dr William Gillett
EASAC Energetikos programų direktorius
El. paštas william.gillett@easac.eu
Telefono Nr. +44 7879 635 740

Bendro pobūdžio užklausoms

Ms Sabine Froning
EASAC pareigūnė komunikacijai
El. paštas sabine.froning@easac.eu
Telefono Nr. +49 15208727000

Apie Europos akademijų mokslo patariamąją tarybą (EASAC)

EASAC sudaro ES valstybių narių, Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinės mokslo akademijos, bendradarbiaudamos teikiant patarimus Europos politikos formuotojams. EASAC suteikia galimybę išgirsti bendrą Europos mokslo balsą. Per EASAC akademijos dirba kartu, teikdamos nepriklausomus, kvalifikuotus ir įrodymais grįstus patarimus apie mokslinį požiūrį į Europos politiką tiems, kurie formuoja politiką ar daro įtaką Europos institucijose.

www.easac.eu

Vertė Diana Barnard