Naujienų archyvas

Akad. Viktorijos Daujotytės knyga „Žemės keleiviai. Mačernis“, skirta 100-osioms Vytauto Mačernio metinėms

Birželio 5 d. sukanka 100 metų, kai gimė poetas Vytautas Mačernis (1921–1944).

Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas pažymėti šią sukaktį ir pabrėžti poeto filosofinės, intelektualiosios poezijos svarbą lietuvių kultūrai, 2021-uosius yra paskelbęs Vytauto Mačernio metais. „Visuomenė, iš naujo apmąstydama V. Mačernio asmenybę ir jo kūrybinį palikimą, turi galimybę esmingiau susipažinti su Lietuvos istorija. (…) Poeto V. Mačernio kūryba ir jos kontekstai padeda formuoti visuomenės istorinę sąmonę ir kultūrinę tapatybę“, – sakoma LR Seimo priimtame nutarime.

Minėjimo programoje numatyta daug renginių: konferencijų, kultūros ir edukacinių, spektaklių, vaizdo klipų, naujų knygų, radijo laidų.

LMA skyrius „Mokslininkų rūmai“ taip pat planavo poeto V. Mačernio atminimo vakarą visuomenei Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje konferencijų salėje, tačiau dėl pratęsto karantino jis nukeliamas į rudenį.

Pažymėdama poeto gimimo šimtmetį, Vilniaus dailės akademijos leidykla išleido fenomenologės, literatūrologės akad. Viktorijos Daujotytės parengtą knygą „Žemės keleiviai. Mačernis“. Knygos leidimą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Knygoje išsamiai ir visapusiškai analizuojamas V. Mačernio kartos poetų žemininkų sudėtingas gyvenimo ir kūrybos kelias. Jaunų poetų žemininkų – Kazio Bradūno, Eugenijaus Matuzevičiaus, Broniaus Krivicko, Juozo Kėkšto, Alfonso Nykos Niliūno, Henriko Nagio ir kitų – apsuptyje iškyla ryškiausia poeto, filosofo Vytauto Mačernio figūra. Knygos įžangoje „Kelios mintys pratarmei“ autorė rašo: „Kodėl „Žemės keleiviai“? Ir lietuvių jausenoje tas keleiviškumas, tas begalinis žmonių ėjimas žemės keliais ir vieškeliais giliai įspaustas. Petro Dirgėlos užmojis – kelių istorinių knygų žemės keleivių epas. Begalybės, bet ir ribos jausmas. Liūdesio formulė, nepriekaištingo kalbos tono – lyg vos nujaučiama ankstyvo Lietuvos rudens šviesa ant laukų ir kelių. Namo, namo, o vis benamiai, vieniši klajūnai, nepareinantys, nesugrįžtantys žemės keleiviai. […]“.

Būsimieji žemininkai prasminio atramos taško ieškojo ir kaip sustabdytos kelionės, tačiau keleivio lazdą jie turėjo imti į rankas ir kaip lemtį. Ne vienu atveju – išeiti žemės keliais ir negrįžti. Išėjusiems negrįžti – pagal Marių Katiliškį, prigimtinį žemininką. V. Mačernis, likęs savo gimtinės kalnelyje, ir išeivijoje savo kartą jungė.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė

Akad. Viktorijai Daujotytei maloniai sutikus, bendradarbiaudami su leidykla, pateikiame LMA svetainės skaitytojams ištrauką iš minėtos knygos II-osios dalies „Karalių gėlė iš Žemaitijos pelkių“ skyriaus „Kodėl? Kodėl Mačernis?“