Naujienų archyvas

Technologijų istorija

Lietuvos mokslų akademija, įgyvendindama projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“, kuris finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonę „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų stiprinimas“, išleido akad. Algirdo Vaclovo Valiulio knygą „Medžiagų ir technologijų istorinė raida“.

Autoriaus žodžiais tariant, ji skirta skaitytojams, norintiems praplėsti medžiagų ir technologijų raidos istorines žinias. Tokio plataus masto medžiaga remiasi daugelio mokslininkų surastais ir aprašytais artefaktais, jų keliamomis teorijomis. Knygoje dalis technologijų plėtros pavyzdžių iliustruojamos vietiniais ar regioniniais technologijų pavyzdžiais. Šios knygos tikslas – sujungti į vieną visumą įvairių autorių ir mokslininkų atrastas, atskleistas bei paskelbtas žinias, nors technologijų raidos žinių gausa rodo, kad tai vargu ar įmanoma.

Daugelį metų akad. A. V. Valiulis Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentams skaitė kursą, susijusį su medžiagų ir technologijų raida. Bendraujant su studentais kilo mintis parengti knygą platesniam žmonių ratui. Knygoje pristatoma žmonijos pasiekimų nuo akmens kirvio iki erdvėlaivio ir nuo titnaginių įrankių iki silicio vienkristalių lustų šiuolaikiniame kompiuteryje raida. Daugelio technologijų naudojimo pradžia skendi istoriniame rūke, nes jos pradėtos naudoti dar priešistoriniais laikais. Daugiausia dėmesio skiriama technologijų istorinei raidai. Skaitytojas ras kiek supaprastintą medžiagų ir technologijų raidos paveikslą. Knyga nevargins skaitytojo matematinėmis formulėmis ar sudėtingomis teorijomis, joje nėra intriguojančių siužetų ar sąmokslo teorijų.

Žmogaus istorija prasidėjo pleistocene – geologinėje epochoje prieš 2,5 mln. metų. Jos pradžioje jau gyveno ankstyvieji žmogaus protėviai Paranthropus, tačiau ankstyvojo paleolito laikotarpiu išnyko. Posūkį, kada žmogaus rūšies vystymasis tampa nebe tik biologijos, bet ir istorijos objektu, įprasta sieti su pirmaisiais pasigamintais įrankiais ir keramikos pasirodymu. Prieš 1,2 mln. metų jau mokėta gaminti dviašmenius kirvius, apie 400 tūkst. pr. m. e. įvaldyta ugnis. Dar prieš 100 tūkst. metų Žemėje egzistavo kelios protingų humanoidų rūšys, tačiau iš visų evoliucijos eksperimentų išlikome tik mes – Homo sapiens.

Technologijos buvo svarbiausias veiksnys, nulėmęs daugelį pasaulio istorijos įvykių, pradedant priešistorine agrarine revoliucija, kuri sukūrė maisto produktų perteklių ir atvėrė kelius kurtis sudėtingoms socialinėms bendruomenėms, ir baigiant pramonės revoliucija,  sukūrusia masinę prekių gamybą ir pasaulinę prekybą. Ką faraonai, imperatoriai, generolai ar valstybių veikėjai padarė praeityje, kaip jie laimėjo vykusias kovas, daugiausiai priklausė nuo jų turėtų ar naudotų technologijų.

Pasaulyje daug diskutuojama dėl esamo ir būsimo technologijų naudojimo ir vis labiau suvokiama, kad technologijos iš dalies yra kaltos dėl didžiausių žmonijai iškilusių aplinkosaugos problemų, aplinkos degradacijos, gamtinių žaliavų stygiaus ir prasiveržiančių  socialinių nestabilumų ar konfliktų. Laikas tarp prognozės ar idėjos atsiradimo ir jos įgyvendinimo nuolat trumpėja. Pažinimas neturi ribų, ir daugelis prognozių, kurios atrodė įmanomos tik fantastikos literatūroje, šiandien yra įprasta mus supančios realybės dalis. Žmonių populiacija auga labai sparčiai, 1804 m. ji pasiekė pirmąjį milijardą, o 2018 m. jau gyveno 7,7 mlrd. žmonių. Prognozuojama, kad 2050 m. Žemėje jų gyvens apie 10 mlrd.. Ar ilgam užteks planetos išteklių, kai taip sparčiai didėja žmonių populiacija? Deja, į šį klausimą atsakymo nėra.

Knygą galima įsigyti, apsilankius Lietuvos mokslų akademijoje arba atsisiųsti jos elektroninę versiją http://www.lma.lt/uploads/files/KNYGOS/Valiulio(galutinis).pdf

Parengta pagal autoriaus komentarus