Naujienų archyvas

Diskusija „Gamtos mokslų mokymas mokyklose ir aukštųjų technologijų ateitis“

2021 m. birželio 3 d. Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje vyko virtuali vieša diskusija „Gamtos mokslų mokymas mokyklose ir aukštųjų technologijų ateitis“. Diskusijoje dalyvavo iš viso 55 dalyviai: mokytojai, universitetų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Prezidentūros, Seimo bei LMA atstovai.

Diskusiją pradėjo LMA prezidentas Jūras Banys, pabrėždamas gamtamokslinio ugdymo svarbą. LMA narys, Lietuvos lazerių asociacijos prezidentas Gediminas Račiukaitis per aukštųjų technologijų plėtros prizmę perteikė iššūkius, problemas ir galimybes Lietuvai, kaip galima kuo anksčiau sudominti moksleivius gamtos mokslais ir įtraukti juos  į praktinę veiklą. ŠMSM viceministras Ramūnas Skaudžius supažindino su dabartine situacija mokyklose, kaip vyksta gamtamokslinis ugdymas, techninis aprūpinimas, koks STEM (science, technology, engineering, maths) centrų pasirengimas ir ŠMSM planai atnaujinant Bendrąsias mokymo programas. Kalbėdamas apie 2015 metų integruotos gamtos mokslų programos išbandymus, viceministras informavo apie vykdomus tyrimus, kiek tikslinga dirbti, glaudžiai integruojant gamtos mokslų temas, ar pavyksta moksleiviams susidaryti vientisą supančio pasaulio vaizdą, ir kokį poveikį šis ugdymas daro mokymosi motyvacijai bei mokymosi rezultatams. Po šio pranešimo, atsakymai į klausimus pavirto į gyvą diskusiją, kurioje dalyvavo J. Banys, Aivaras Kareiva, Rimantas Vaitkus, Vida Mildažienė (Vytauto Didžiojo universitetas), dėl pamokų skaičiaus gamtos mokslams didinimo, profiliavimo žalos, 2015 m. integruotos gamtos mokslų programos bandymo rezultatų.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas supažindino su Seimo iniciatyvomis dėl mokyklų finansavimo, stojimo į aukštąsias mokyklas, studijų kokybės vertinimo siejant akreditavimus su įsidarbinimu po studijų universitetuose. Lyginant net su artimiausiomis mūsų kaimynėmis Latvija ir Lenkija, bendrojo lavinimo sistemos finansavimo trūkumas yra apie 400 mln. eurų kasmet. LR Prezidento patarėjas Paulius Baltokas iškėlė problemą dėl mažėjančio mokytojų rengimo ir bendrojo lavinimo pamokų paskirstymo tarp dalykų svarbą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) gimnazijos direktorius Arūnas Bučnys sakė, kad problemos prasideda nuo bendrojo ugdymo sąrangos, kai tik dveji paskutinieji mokslo metai skiriami gilesniam pasirinktų dalykų mokymuisi. Jo siūlymu, 9-erių metų pagrindinė mokykla ir trimetė gimnazija geriau leistų derinti bendrąjį ir profiliuotą mokymą. Diskusijoje keletą kartų nuskambėjo mintis, kad reikia nustoti apsimetinėti ir mokyklose pereiti prie moksleiviams diegiamo požiūrio „be sunkaus darbo, nebus rezultato“.  

Rigonda Skorulskienė, Lietuvos fizikos mokytojų asociacijos prezidentė ir viena iš 2021 m.  gamtos mokslų programos rengėjų, kritiškai peržvelgė dabar naudojamos 2008 m. gamtamokslinio ugdymo, išbandomos 2015 m. integruotos gamtos mokslų programos ir naujos 2021 m. programos skirtumus. Vienas pagrindinių 2015 m. integruotos programos trūkumų yra tas, kad sujungus fizikos, chemijos ir biologijos kursus, o prie jų prijungus geografiją, pamokų skaičius nepadidėja, todėl nukenčia mokymo turinys. Kita labai aktuali problema – universalūs mokytojai, galintys vieni dėstyti skirtingus gamtos mokslus. Tai gali vesti prie pseudomokslinių idėjų propagavimo mokyklose, ir tokių apraiškų jau yra. Pranešėja nurodė bendras problemas dėl eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti skirtų pamokų vykdymo be laborantų ar mokytojų padėjėjo bei dėl STEM mokytojų rengimo.

„Valstybei svarbu nepatekti į vidutinių pajamų spąstus ir būtina koncentruotis į didelę pridėtinę vertę kuriančią pramonę“, – sakė UAB „Light Conversion“ direktorius Martynas Barkauskas. Remdamasis EBPO statistika, jis pabrėžė, kad Lietuvoje net iš to mažėjančio moksleivių skaičiaus tik apie 5 proc. renkasi gamtos mokslus studijoms universitetuose, kai šalyse, į kurias norėtume lygiuotis, pvz., Vokietijoje, tas skaičius siekia 10 proc. Šį mūsų atsilikimą M. Barkauskas susiejo su tuo, kad pagal statistiką tik 7 proc. moksleivių turi realią galimybę mokytis gamtos mokslų, vykdydami bandymus mokyklų laboratorijose. Jis pakvietė bendrai ieškoti kelių, kaip sudominti vaikus mokykloje gamtos mokslais, nes to reikia Lietuvos kaip aukštų technologijų šalies ateičiai.

L. Valkūnas pridūrė, kad Honkonge, kur yra aukščiausias bendro lavinimo lygis, mokymosi krūviai moksleiviams jau nuo pirmųjų mokyklos metų yra labai dideli.

Išklausius visus pranešimus, užvirė gana aštri diskusija, kurią inicijavo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius. Jo nuomone, Lietuvoje neliko profesionalų, turinčių reikiamą kompetenciją parengti mokymo programas. „Švietimo sistema prarado dvasią, – teigė S. Jurkevičius. – Nueita imitacijos keliu, vykdomos pseudointegracijos pamokos. Viešai nedrįstama pripažinti, kad sugrąžinus privalomus fizikos, chemijos, biologijos egzaminus, dabartinė karta nebaigtų vidurinės mokyklos.“

Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos biologijos mokytojas Gediminas Čapkauskas kategoriškai nesutiko su 2015 m. integruotos gamtos mokslų programos kritika ir pateikė pavyzdžių, kaip realiai vykdomi moksleivių tiriamieji darbai rodo jų kompetencijų augimą. Jis sutiko su mintimi, kad rezultatai tikrai priklauso nuo mokytojų. Jų progimnazijoje atskirus integruotos programos dalykus dėsto skirtingi mokytojai. LSMU gimnazija, pasak A. Bučnio, taip pat sėkmingai dirba su 2015 m. programa.

Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresn. mokslo darbuotoja Jelena Tamulienė, viena iš 2021 m. programos rengėjų, pabrėžė, kad naują programą kūrė geriausių specialistų grupė, dirbanti praktinį darbą mokyklose ir žinanti realias problemas bei esamų programų trūkumus. Ji kvietė daugiau pasitikėjimo vieni kitais. Šiai minčiai pritarė viceministras R. Skaudžius. V. Mildažienė pasiūlė daugiau lėšų skirti mokytojų rengimui naujoms programoms, kaip pavyzdį paminėdama seminarus apie STEM: ko trūksta, kad tai būtų pritaikyta mokyklose. VU Fizikos fakulteto dekanas Juozas Šulskus ir Kauno jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja Daiva Vaitkienė išreiškė mintį apie mokytojus-specialistus, važinėjančius tarp mokyklų, ir norą gerai parengti vaikus.

Chemijos mokytojų asociacijos prezidentė Daiva Lebednikaitė pripažįsta, kad yra nesutarimų, kaip pasiekti gerų gamtamokslinio ugdymo rezultatų. Privalo būti matematikos, fizikos, chemijos ir biologijos programų ir turinio dermė. Taip pat pasiūlė, kad ŠMSM atliktų mokyklų laboratorijų revizijas ir būtų įvesti privalomieji tiriamieji darbai mokiniams. V. Mildažienė parėmė idėją dėl  moksleivių vykdomų tikrų tyrimų. Mintis atėjusi po diskusijų: verslo bendruomenės, tokios kaip Lietuvos lazerių asociacija, gali (privalo) tapti tokių moksleivių vykdomų tyrimų mentoriais.

Karšta, bet turininga diskusija baigta J. Banio, A. Žukausko ir G. Račiukaičio apibendrinimu. Lietuvos mokyklose dirba nemažai savo darbui atsidavusių mokytojų. Per mažas bendras švietimo finansavimas, išderinta mokytojų rengimo sistema ir profesijos prestižo menkinimas, bandymas eiti lengviausiu keliu neskatinant mokinių veda prie nepakankamo mokinių žinių lygio ir mokytojų trūkumo. Siejant Lietuvos ateitį su aukštosiomis technologijomis būtina skatinti domėjimąsi gamtos mokslais nuo pradinių klasių. Todėl reikia daugiau valandų skirti gamtos mokslų dalykų mokymuisi, ypatingą dėmesį skiriant praktiniams mokinių darbams mokyklų ir STEM centrų laboratorijose, taip pat ir įvedant privalomuosius tiriamuosius darbus mokiniams. Inicijuoti ir prašyti verslo organizacijų remti moksleivių vykdomų mokslinius tyrimus tampant jų mentoriais. Pradėta dialogą būtina tęsti, tikriausiai, siaurinant susitikimų temas.

LMA tikrasis narys Gediminas Račiukaitis
LMA tikrasis narys Leonas Valkūnas