Naujienų archyvas

Medžioklėtyra: mokslu grįsti sprendimai

2021 06 09

Medžioklėtyra – tai miškotyros mokslo šaka, išsiskirianti kompleksiniu požiūriu į mišką kaip į vientisą ekosistemą. Koks yra medžiojamosios gyvūnijos biologinių savybių kintamumo santykis su miško ekosistema plačiąja prasme – ir ekologiniu, ir ekonominiu požiūriu? Kaip šie pokyčiai paveiks sveiko ir tvaraus miško augimą? Šie ir kiti klausimai buvo nagrinėjami birželio 4 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus (ŽŪMMS) ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuotoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Medžioklėtyra: mokslu grįsti sprendimai“ Kurtuvėnuose.

Konferencijoje dalyvavo Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė, direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Mindaugas Petkevičius, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis, Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis, LMA prezidentas akad. Jūras Banys, LMA viceprezidentas, Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius, ŽŪMMS nariai, VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė, Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius, Miško biologijos ir miškininkystės instituto Medžioklėtyros laboratorijos mokslininkai, Lietuvos zoologijos sodo atstovai.

Konferencijos dalyviai

Konferencija prasidėjo tylos minute pagerbiant žymių medžioklėtyros mokslininkų atmintiną – prof. Vytauto Padaigos, doc. dr. Kęstučio Pėtelio, dr. Gintarės Sabalnikienės. Konferenciją atidarė ir visus atvykusius į Kurtuvėnus pasveikino Kurtuvėnų regioninio parko direktorius R. Tamulaitis. LMA viceprezidentas, ŽŪMMS pirmininkas akad. Z. Dabkevičius,  pristatydamas skyriaus veiklą ir struktūrą, pabrėžė, kad viena iš šešių ŽŪMMS mokslų sekcijų yra Miškininkystės mokslų sekcija, kuri sutelkta spręsti aktualiausias miškotyros problemas. Akademikas, kalbėdamas apie organizuojamos konferencijos svarbą, citavo ištrauką iš Peterio Volebeno (Peter Wohlleben) knygos „Gamtos saitai“, kurioje aprašomas pavyzdys, kaip 1926 m. JAV Jeloustouno (Yellowstone) nacionaliniame parke išnaikinus vilkus, ėmė sparčiai gausėti elnių, kurie nugraužė augmeniją, o nuplikus upių krantams, potvyniai nuplovė dirvožemį, pakito krantai ir upės tėkmė. Tik 1995 m. vėl įveisus vilkus, atkurta ekologinė pusiausvyra. LMA prezidentas akad. J. Banys pasidžiaugė konferencijos aktualumu ir linkėjo visiems turiningos dienos.

 
LMA prezidentas akad. Jūras Banys

Aplinkos ministro patarėjas M. Čepulis pranešime pabrėžė, kad medžioklė yra gamtosauginė priemonė, o kalbėdamas integruotų mokslo, politikos ir visuomenės sprendimų klausimu pažymėjo, kad mokslas, visuomenė ir politika turi eiti išvien. Medžiojamųjų žvėrių populiacijų valdymas turėtų remtis mokslininkų rekomendacijomis, todėl reikia daugiau mokslinių tyrimų. Linkėjo visapusiško bendradarbiavimo.

Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis

VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė pasidžiaugė, kad po Žemės ūkio akademijos struktūros reorganizacijos išliko Miškų ir ekologijos fakultetas, linkėjo įdomių diskusijų ir kad gamta ir žmogus gyvuotų darnoje. Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. E. Bartkevičius pristatė fakulteto veiklą, Miškininkystės, Taikomoji ekologijos, Laukinių gyvūnų ištekliu ir jų valdymo, Miestų ir rekreacinės miškininkystės studijų programas, vykdomus mokslinius tyrimus ir pasidžiaugė mokslininkų aktyvumu bei pasiekimais.


VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė

Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto direktorius prof. dr. Gediminas Brazaitis supažindino su medžioklėtyros samprata, istorija ir dabarties aktualijomis bei VDU vykdomais tyrimais medžioklėtyros tema. Medžioklėtyra Lietuvoje domėtis pradėta XX a. pradžioje, ji buvo išplėtota 7–9 dešimtmečiais. Šiuo metu medžioklėtyros tyrimus atliekanti Medžioklėtyros laboratorija vykdo įvairiapusišką veiklą, kurdama medžiojamųjų gyvūnų apskaitų ir žalos žemės ūkiui įvertinimo modernius metodus. Pastaraisiais metais buvo atliktas plėšrūnų įtakos ant žemės perinčių paukščių lizdaviečių išlikimui vertinimas, išryškinta bebraviečių įtaką gyvūnų judėjimui. Vertinamas perkeltų stumbrų, danielių ir kitų stambiųjų gyvūnų judėjimas kraštovaizdyje. Vykdomi medžiojamųjų gyvūnų mėsos kokybės tyrimai, kuriamos aptvaruose laikomų elninių gyvūnų mėsos brandinimo technologijos.


Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė

Valstybinių miškų urėdijos direktorius Valdas Kaubrė pristatė urėdijos veiklą, supažindino su nuosekliai didėjančia laukinių žvėrių daroma žala miškui, su urėdijoje taikomomis įvairiomis prevencinėmis priemonėmis mažinant laukinių žvėrių daromą žalą valstybiniams miškams. Pabrėžė mokslininkų ir praktikų bendradarbiavimo svarbą siekiant suvaldyti laukinių žvėrių populiaciją.

Akad. D. Danusevičius pristatė vilkų genetinius tyrimus Lietuvoje pagal DNR žymenis ir pažymėjo, kad vilkų populiacija rytinio genų srauto dėka sėkmingai genetiškai atsistato po neseniai patirto „butelio kaklelio“ efekto, bet dar nepasiekė genetinės įvairovės optimumo dėl gana mažo efektyvaus populiacijos dydžio; rasta reikšminga rytinės ir vakarinės Lietuvos dalių vilko populiacijų genetinė diferenciacija.

Akad. Darius Danusevičius

Miškų ir ekologijos fakulteto Miško biologijos ir miškininkystės instituto mokslininkai dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė ir Petras Adeikis kalbėjo apie vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Vilkų populiacija tiriama vykdant Lietuvos mokslo tarybos projektą „Vilko (Canis lupus) ekologijos tyrimai“, taip pat atliekami sumedžiotų vilkų tyrimai. Pasikeitus medžioklės taisyklėms, kur nurodoma, kad sumedžiojus vilką, reikia išsaugoti raumens, danties ir gimdos mėginius, prasidėjo sėkmingas medžiotojų ir mokslininkų bendradarbiavimas. Šio bendro, jau trečius metus besitęsiančio darbo dėka ryškėja ne tik genetiniais tyrimais nustatomos įvairiapusės tendencijos, bet ir sumedžiojamų individų tikslus amžius, kokios ir keik patelių ir po kiek atsiveda jauniklių, kiek vilkų yra užsikrėtę niežais. Medžiotojams bendroje sistemoje pažymint tikslias vilkų sumedžiojimo vietas, atsiskleidžia vilkų populiacijos pasiskirstymo žemėlapis.


Konferencijos dalyviai Petro Adeikio sodyboje

Diskutuota apie laukinių žvėrių populiacijų optimalų dydį, apžvelgta komisijų darbo įtaka priimant svarbius sprendimus ir pažymėta, kad priimant sprendimus turėtų būti daugiau atsižvelgiama į mokslininkių nuomonę. Reikėtų didesnės informacinės sklaidos dėl laukinių žvėrių tankio ekologinio ir ekonominio poveikio miškams.

Kurtuvėnų regioninio parko direktorius R. Tamulaitis supažindino su Kurtuvėnų regioninio parko veikla ir istorija.

Konferencijos dalyviai lankėsi danielių ūkyje ir susipažino su danielių daromu poveikiu ekosistemoms, išleistų į laisvę danielių tyrimais. Petro Adeikio sodyboje stebėjo apuokus ir sužinojo apie jų reintrodukcijos pasiekimus bei iššūkius Lietuvoje, apžiūrėjo jo veisiamas lūšis. Paukščių stebėjimo bokšte grožėjosi paukščių buveinėmis, vyko diskusijos gamtosaugoss temomis.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus informacija
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA