Naujienų archyvas

Apie pažinimą ir jo vaisius

Lietuvos mokslų akademija, įgyvendindama projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“, kuris finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonę „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų stiprinimas“, išleido LMA nario emerito akad. Jono Grigo knygą „Pažinimo šaknys ir vaisiai“. Išleistos ir skaitmeninės versijos. Štai kaip knygą apibūdina autorius.

Žmogaus protas yra milžiniškas gamtovaizdis, pripildytas paslapčių ir nuotykių.  Pažinimas yra pasaulio atspindys žmogaus prote, o pažinimo šaknys glūdi moksle, kurio idėjos plinta kaip virusai, poruojasi ir gimdo naujų idėjų. Knygoje pasakojama, kaip pasaulį keičia mokslas ir iš jo kylančios technologijos, kaip per stulbinančiai trumpą laiką mokslas praplėtė mūsų žinias nuo subatominių dalelių iki visatos elgesio. Pirmojoje knygos dalyje aptariama, kaip mokslas atskleidžia visatos, kurios dalimi esame, paslaptis, gilinasi į žmogaus sąmonę ir protą, gyvybės kilmę visatoje, laiko esmę bei suvokiamą tikrovę. Nagrinėjami ryškiausi mokslo pasiekimai ir dar neatsakyti esminiai fizikos klausimai. Pasakojama apie mokslo, filosofijos ir religijos ryšį, visaverčių žmonių ugdymą, plintantį neracionalų pesimizmą, pasaulio chaotiškumą, beprotiškumą ir ateitį. Antrojoje knygos dalyje nagrinėjamos iš mokslo kylančios naujosios technologijos – pažinimo vaisiai – dirbtinis intelektas, smegenų ir kompiuterių sąsajos, artėjantis kvantinis internetas, robotai, dronai, elektronikos skverbimasis į žmogų, kintančios skaitymo, rašymo ir socialinio bendravimo bei kitos technologijos, jų keliami pavojai ir įtaka žmonių bei pasaulio ateičiai.

Mūsų mąstymas yra tiesinis, o informacinės technologijos vystosi eksponentiškai, jos skverbiasi į kitas sritis ir keičia jas taip pat eksponentiškai. Jei mąstysime tiesiškai, kai žinios ir technologijos auga eksponentiškai, pažanga mus aplenks ir beviltiškai atsiliksime nuo tikrovės. Mokslas yra kelias į mūsų būties paslaptį. Ta paslaptis atsirado, kai žmonės pradėjo kelti klausimus – kas mes esame ir iš kur atsiradome? Šie klausimai daug senesni nei mokslas, jie reiškia gilų proto ir kūno dvasinį ryšį su pasauliu. Todėl mokslas yra gilus dvasinis pokalbis su paslaptimis, kurių mes neatpažįstame. Ir jeigu jums rūpi jūsų gyvenimas, fizika yra puikūs vartai, kurie atvers jums kelią į fundamentinių klausimų esmę – erdvę, laiką, mūsų vietą visatoje ir visa ko kilmę.

Mokslo žinių sklaida yra būtina žmonių giminės pažangai ir išlikimui. Kaip suvoktume pasaulį be jos? Turime įgimtą troškimą suprasti, kas mus supa, apibūdinti, kurti ir rinkti žinias, o mokslas leidžia patenkinti šiuos poreikius. Sunku dabar įsivaizduoti žmogų be mokslo žinių, o kartu – be etikos ir kultūros, to veidrodžio, kuriame rodome savo sielą. Tačiau kartais atrodo, kad mokslininkai su kitais žmonėmis kalba daugumai nesuprantama kalba. Jai reikia vertėjo. Mokslo žinių skleidėjas ir yra tas vertėjas. Mokslo populiarinimas yra tarsi taikomojo mokslo rūšis,  būdas patikrinti idėjas, yra mokslinio proceso dalis. Tai būdas apmąstyti iškilusius klausimus ir idėjas. Knyga yra trumpi žvilgsniai į greitai kintantį įvairiapusį mokslo ir technologijų pasaulį. Trumpi todėl, kad į vieną problemą nukreiptas žvilgsnis ir dėmesys skaitytoją vargina.

Akad. Jonas Grigas