Naujienų archyvas

Žaliasis kursas: augalų mityba ir tręšimo mažinimo aspektai

Žaliasis kursas ir kiti strateginiai dokumentai, jų gyvendinimas kviečia įvairiems pokyčiams visoje maisto–žemės ūkio vertės grandinėje: nuo augalinė žaliavos auginimo iki vartotojo, visuomenės. Birželio 17 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (LAMMC) įvyko mokslinė konferencija „Žaliasis kursas: augalų mityba ir tręšimo mažinimo aspektai“, kurios tikslas – padiskutuoti ir išryškinti aspektus, kaip sumažinti maistinių medžiagų nuostolius agroekosistemose. Konferenciją organizavo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius (ŽŪMMS) ir LAMMC. Dalyvavo LMA prezidentas akad. Jūras Banys, LMA viceprezidentas, ŽŪMMS pirmininkas akad. Zenonas Dabkevičius, LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas, ŽŪMMS nariai, LAMMC Vytauto didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, Kauno technologijos universiteto mokslininkai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Lietuvos augalų augintojų asociacijos atstovai.


Konferencijos dalyviai

LAMMC direktorius dr. G. Brazauskas, atidarydamas konferenciją, dėkojo LMA už iniciatyvą organizuoti aktualų renginį, pažymėjo, kad šio renginio tikslas – padiskutuoti įvairių sričių mokslininkams ir išryškinti maisto medžiagų nuostolių mažinimo agroekosistemose aspektus. LMA prezidentas akad. J. Banys dėkojo už galimybę atvykti į LAMMC diskutuoti svarbiomis temomis. Pabrėžė, kad Šveicarijoje vyko referendumas dėl sintetinių trąšų naudojimo, kur siūloma per ateinantį dešimtmetį uždrausti šalyje naudoti sintetinius pesticidus, taip pat uždrausti importuoti maisto produktus, kuruos auginant buvo naudojami tokie pesticidai. Tema aktuali ir mokslininkai turi dalyvauti sprendžiant ypač svarbius klausimus. LMA viceprezidentas, ŽŪMMS primininkas akad. Z. Dabkevičius pasidžiaugė surengta konferencija po karantino suvaržymų, pažymėjo, kad besikeičianti trąšų politika Europoje reikalauja pokyčių, todėl ir moksliniu, ir praktiniu požiūriu turime ieškoti alternatyvų sintetinėms trąšoms ar bent jau mažinti jų naudojimą. Akademikas pacitavo New York Times bestselerių autoriaus Sam’o Kean’o knygą „Paskutinis Cezario atodūsis“, kurioje rašoma, kad azotas sudaro 78 proc. atmosferos oro, tačiau jis augalams prieinamas tampa tik padedant bakterijoms. Vokiečių mokslininkai Fricas Haberis (Friz Haber) ir Karlas Bošas (Carl Bosch), sukūrę amoniako gamybos technologiją, „sugebėjo orą paversti duona ir galima [...] teigti, kad tai svarbiausia cheminė reakcija per visą žmonių istoriją“.

Viena konferencijos organizatorių akad. Žydrė Kadžiulienė kalbėjo, kad cheminių elementų naudojimas dideliais kiekiais neigiamai veikia dirvožemį, vandenį ir aplinką. Dažnai nurodoma, kad vienas teršėjų yra žemės ūkis, augalams tręšti naudojantis azoto ir kitas mineralines bei organines trąšas. Tačiau augalai turi gauti laiku ir reikiamą kiekį bei santykį mitybos elementų, be to, ir dirvožemio bei aplinkos sąlygos turi būti tinkamos, o tai nėra taip lengva suderinti.

Kviestinis lektorius iš JAV Lehigho universiteto prof. Jonas Baltrušaitis skaitydamas pranešimą supažindino su uždaru azoto ciklu: sudėtinga pagrindinės maisto medžiagos cirkuliacijos istorija chemijos inžinerijos atžvilgiu. Aptartas azoto naudojimo efektyvumas, kuris gali būti matuojamas pagal keturis aspektus: kiekį, šaltinį, laiką ir vietą.


Prof. Jonas Baltrušaitis

LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos vadovas akad. Gediminas Staugaitis skaitė pranešimą apie trąšų mažinimo ir optimizavimo strategiją Lietuvoje. Augaluose nustatyta azoto koncentracija leidžia spręsti apie jų aprūpinimą azotu: yra optimalus kiekis, trūkumas ar perteklius.  Augalams skirta didesnė norma azoto trąšų įterpiama keletą kartų: prieš augalų sėją arba sodinimą ir jų augimo metu. Lapuose nustačius optimalią arba didelę azoto koncentraciją, numatyto papildomo tręšimo azotu būtų galima ir atsisakyti, trąšų naudojimą (ir taršą) sumažinant bent penktadaliu (papildomai tręšiama apie 30–45 kg/ha N) ir, tikėtina, neprarandant potencialaus derliaus.


Akad. Gediminas Staugaitis

LAMMC Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas akad. Vytauto Ruzgo pranešimas buvo skirtas augalų selekcijai kaip genetiniam atsakui aktualiems sprendimams. Augalų selekcijos atsakas į Žaliojo kurso keliamus uždavinius turėtų būti veislių, tinkamų tausojamajai ir ekologinei ūkininkavimo kryptims, kūrimas. Naujų genotipų tikslinės savybės turėtų būti efektyvesnis maisto medžiagų ir saulės spinduliuotės naudojimas, natūralus piktžolių augimo slopinimas ir atsparumas ligoms. Didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas pupinių augalų selekcijai ir auginimui kaip galimybei papildyti dirvožemio maisto medžiagų atsargas natūraliai sintetinamu azotu. Ateities augalų selekcijos iššūkis – sukurti naujo ekologinio tipo veisles, atitinkančias naujojo ES ekologinės gamybos reglamento reikalavimus.


Akad. Vytautas Ruzgas

Diskusijose kalbėjo akad. Vidmantas Stanys, prof. Rimantas Velička, akad. Algirdas Sliesaravičius, dr. Edvardas Makelis. Pabrėždami temos aktualumą, dėkojo už įdomius ir informatyvius pranešimus, atkreipė dėmesį į mūsų planetos gyventojų skaičiaus didėjimą ir maisto poreikį, taip pat pažymėjo genetikos, selekcijos ir tinkamos pagalbos aprūpinant augalus  maisto medžiagomis svarbą. Viena problemų yra nesubalansuotas tręšimas ir nesilaikymas tręšimo planų. Todėl reikėtų politinių sprendimų, pagrįstų moksliniais tyrimais ir rezultatais.


Iš dešinės: akad. Vytautas Ruzgas, akad. Vidmantas Stanys, akad. Algirdas Sliesaravičius, akad. Stasys Karazija, dr. Antanas Ronis

Renginio pabaigoje buvo aplankyti LAMMC eksperimentiniai laukai. Dr. Antanatas Ronis pristatė Žemdirbystės instituto veiklą, akad. V. Ruzgas, dr. Dalia Feizienė ir dr. Virginijus Feiza supažindino su įvairių augalų skirtingomis auginimo technologijomis.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus informacija
Nuotraukos Gintarės Naujokienės