Naujienų archyvas

Ką šiuolaikinis mokslas ir inovacijos gali pasiūlyti sveikatos sistemai?

Birželio 21 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas akad. Jūras Banys dalyvavo ir skaitė pranešimą sveikatos forume „COVID-19 pandemija: krizė, pamokos ir galimybės“ Prezidentūroje, kur pristatė užsienio šalių patirtį kovojant su pandemija, pasidalijo įžvalgomis apie Lietuvos mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimą, ką šiuolaikinis mokslas bei inovacijos gali pasiūlyti sveikatos sistemai.

LMA prezidentas aptarė, kokių veiksmų ėmėsi ir kaip prie pandemijos suvaldymo prisidėjo Europos akademijų mokslo patariamajai tarybai (European Academies Science Advisory Council, EASAC) priklausančios Austrijos, Vokietijos, Olandijos, Norvegijos, Švedijos, Lenkijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės mokslų akademijos. Šios valstybės pasirinko skirtingas strategijas ir ne visoms sekėsi vienodai sėkmingai pažaboti koronaviruso plitimą. Pavyzdžiui, Švedijoje mokslininkų nuomonė dėl karantino išsiskyrė, Jungtinėje Karalystėje buvo sudarytos net trys komisijos, turėjusios įvertinti situaciją ir pasiūlyti galimus sprendimo būdus, tačiau jos susidūrė su politiniu spaudimu ir visos pateikė skirtingas vizijas. LMA intensyviai bendradarbiauja ne tik su EASAC, bet ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, su kuriomis dalijasi pandemijos valdymo patirtimi, aptaria vykdomas veiklas.

Akad. J. Banys džiaugėsi, kad LMA labai sparčiai sureagavo ir jau 16 mėnesių veikia jos komisija dėl kvalifikuoto COVID-19 infekcijos vertinimo, komentavimo ir naujausių žinių skleidimo, kuriai pirmininkauja prof. Vytautas Usonis. Komisijos nariai dirbo labai intensyviai, daugelis jų taip pat dalyvavo LR Vyriausybės ir kitose komisijose. Akademijos vadovas informavo, kad LMA susirinko ir savo interneto svetainėje paskelbė daug duomenų apie COVID-19 eigą Lietuvoje, poveikį vaikams ir suaugusiems, nėščiosioms, vakcinavimą ir kitą aktualią informaciją, dalijosi planais, pasibaigus pandemijai, juos susisteminti ir išleisti atskiru leidiniu.

Iš dešinės į kairę: LMA prezidentas akad. Jūras Banys, Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė Gaja Šavelė, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas, VU Biotechnologijos instituto profesorė akad. Aurelija Žvirblienė ir VU mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, yra žmonių, kurie bijo, nenori, vengia skiepytis, sklinda antivakserių balsas. Šiai problemai spręsti valstybės pasirinko skirtingas priemones. Kalbėdamas akad. J. Banys, pažymėjo, kad vienos šalys pasirinko „rimbo“ politiką: skiriamos piniginės baudos, blokuojamos nevakcinuotųjų SIM kortelės, kad jie neturėtų mobiliojo ryšio, kai kuriose valstybėse nevakcinuotiems ir sukėlusiems grėsmę kitiems taip pat gali būti taikomas baudžiamasis kodeksas ir net grėsti kalėjimas. Kitos šalys taiko „meduolio“ politiką. Pavyzdžiui, kai kuriose JAV valstijose siekiant skatinti žmones skiepytis, organizuojamos loterijos, kuriuose galima laimėti dideles pinigų sumas.

Anot akad. J. Banio, mokslininkai, visuomeninės organizacijos ir valdžios institucijos turėtų atlikti šviečiamąją funkciją, skatinti žmonių tikėjimą ir supratimą mokslu. Antivakserių judėjime nėra mokslinių faktų, tik gandai, nuogirdos arba melagienos. LMA prezidentas įsitikinęs, kad tik mokslu grįstos žinios ir jų sklaida gali įtikinti žmones, kodėl svarbu skiepytis, ir padėti išeiti iš susiklosčiusios situacijos. Labai džiugu ir sveikintina, kad Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose kitose Europos valstybėse, per pandemiją išaugo pasitikėjimas mokslininkais. Pandemija taip pat atskleidė įvairių sričių ir krypčių aukšto lygio mokslininkų, profesionalų poreikį mūsų šalyje. Pirmiausia – kvalifikuotų gydytojų ir biotechnologų. Pandemijos eigai, tikėtinų susirgimų skaičiui modeliuoti reikia matematikų, sudėtingiems medicinos prietaisams, technologijoms kurti – fizikos, elektronikos ir kitų mokslų atstovų. Be aukšto lygio mokslininkų, svarbus ir verslo vaidmuo. Minėdamas Lietuvoje veikiančias biotechnologijų įmones UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, UAB „Biotechpharma“, akad. J. Banys svarstė, kad, matyt, jau laikas Lietuvoje pradėti vakcinų gamybą. „Vien vakcinos neišgelbės, svarbu ir medicinos prietaisai. Čia reikia paminėti įmonę „Teltonika“, kuri ėmėsi gaminti plaučių ventiliavimo aparatus. Turint savo šalyje tokių sudėtingų prietaisų gamyklą, būtų žymiai lengviau ir paprasčiau išspręsti pirkimo, transportavimo problemas, ypač prisiminus situaciją, kai jų ėmė stigti visame pasaulyje, kainos šovė į dangų ir netgi daug mokant buvo sunku nusipirkti“, – kalbėjo akad. J. Banys.

Akad. J. Banys

LMA prezidentas pabrėžė mokslininkų ir verslininkų bendradarbiavimo svarbą: „Mokslas ir verslas turi bendradarbiauti, nes būtent per pandemiją išryškėjo, kiek mokslas turi būti priešakinis, pirmaujantis pasaulyje arba bent jau būti tarp lyderių, taip pat ir verslas turi kurti aukštąsias technologijas, nes be aukštųjų technologijų pandemijos neįveiksime.“ Tikėtina, ir ateityje nepavyks išvengti pandemijų, todėl būtina rengti aukšto lygio specialistus, tačiau tai itin ilgas ir laikui imlus procesas. LMA vadovas skaičiavo: jeigu abiturientai, kurie netrukus gaus atestatus, rugsėjo pirmąją pradės studijuoti, tai ketverius metus truks bakalauro, dvejus – magistratūros studijos, baigti doktorantūrą ir tapti daktaru prireiks dar dvejų metų, o pasirinkusiems podoktorantūros stažuotes – ir dar dvejų metų. „Jeigu šiandien bus priimti sprendimai, rezultatus pamatytume, prognozuoju, po 14–15 metų“, – kalbėjo LMA prezidentas. Aukšto lygio specialistų rengimas susijęs ir su finansavimo klausimu. Poreikį žvelgti į priekį ir skirti mokslui didesnį finansavimą akad. J. Banys iliustravo Suomijos pavyzdžiu, kur moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) 2035 m. numatoma skirti 8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu Lietuvoje MTEP skiriama apie 0,4 proc. BVP, politinės partijos bando susitarti didinti finansavimą iki 2 proc. BVP. „Ten, kur bus investuojami pinigai, ten bus ir rengiami profesionalai, o kur bus rengiami profesionalai, ten turėsime puikų rezultatą“, – apibendrino LMA prezidentas.

Sveikatos forume Prezidentūroje taip pat dalyvavo LR Prezidentas Gitanas Nausėda, Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, ES sveikatos komisarė Stella Kyriakides, Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Vytenis Povilas Andriukaitis, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas, Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė, Vilniaus universiteto mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė, VU Biotechnologijos instituto LMA tikroji narė prof. Aurelija Žvirblienė ir kiti ekspertai.

Parengė LMA vyriausioji specialistė Evelina Baronienė