Naujienų archyvas

Matematika yra kalba, kuria Dievas parašė Visatą

2021 07 05

Matematika yra kalba, kuria Dievas parašė Visatą
„Mathematics is the language in which God has written the universe“. Galileo Galilėjus

Birželio 28–29 dienomis Estijos mokslų akademijoje įvyko 17-oji Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencija „Matematika visuomenei“ (The 17th Baltic Conference On Intellectual Co-Operation (BCIC): Mathematics For Society). Šį kartą didžiausias dėmesys skirtas matematikai, tampančiai vis aktualesne šiuolaikinėje visuomenėje.

Konferencija surengta bendradarbiaujant Estijos, Latvijos, Lietuvos, Suomijos ir Hamburgo mokslo akademijoms. Joje veikė trys sekcijos: Matematika politikoje, Matematika ir COVID-19 modeliavimas, Matematikos taikymai“. Kartu su konferencija įvyko planuotas Baltijos jūros šalių mokslo akademijų prezidentų susitikimas, taip pat  prieš konferenciją organizuotas seminaras, skirtas aktualiems energetikos klausimams aptarti.

LMA prezidentas akad. Jūras Banys

Kaip teigiama konferencijos tinklalapyje, rinktis tokią pagrindinę konferencijos temą paskatino didžiulis daugelio mokslininkų indėlis analizuojant procesus COVID-19 per pandemiją ir kuriant šios pandemijos suvaldymo strategiją. Teigiama, kad nors medicinos ekspertų ir gyvybės mokslininkų pastangos buvo plačiai pripažintos, tačiau su tuo susiję tiksliųjų mokslų, informatikos ir inžinerijos laimėjimai vis dar turi būti pripažinti bei įvertinti. Todėl 17-osios BCIC konferencijos dėmesio centre – gana platus matematikos taikymas, pradedant politika ir baigiant genetika. Konferencija vyko tiesiogiai ir buvo transliuojama internetu.

Pranešėjų gretose dalyvavo geriausieji šios srities mokslininkai iš Baltijos šalių, Suomijos ir Vokietijos universitetų. Savo modeliavimo patirtimi dalijosi keturi Lietuvos mokslininkai. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) Prof. Olga Štikonienė kalbėjo apie dinaminį SARS-CoV-2 epidemijos evoliucijos modeliavimą Lietuvoje (Dynamic Modelling of the Evolution of SARS-CoV-2 Epidemic in Lithuania); prof. Audronė Jakaitienė (VU MIF) dalijosi žiniomis apie COVID-19 funkcinių kelių modeliavimo analizę mūsų šalyje (Functional Pathways Analysis for COVID-19 Modelling: The Case of Lithuania); VU Gyvybės mokslų centre dirbančio prof. Č. Venclovo pranešimo tema – „Baltymų ir baltymų kompleksų 3D struktūrų kompiuterinis modeliavimas ir analizė“ (Computational Modelling and Analysis of 3D Structures of Proteins and Protein Complexes), o Lietuvos energetikos institutui atstovaujanti prof. J. Kriaučiūnienė analizavo, kaip Baltijos regiono vandens ištekliai pasikeis ateityje. (How Will Water Resources of the Baltic Region Change in the Future?).

Prof. A. Jakaitienė pasakoja apie COVID-19 funkcinių kelių modeliavimo analizę Lietuvoje

Nors COVID-19 pandemija Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vystosi nevienodai ir mokslininkai iš savo šalių vyriausybių sulaukia skirtingų užduočių, buvo pasirinkti panašūs pandemijos analizės ir prognozavimo modeliai. Konferencijoje atskleista, kad visų dalyvavusių šalių mokslininkai tapo labiau matomi ir reikalingi visuomenėje. Baltijos šalys yra nedidelės, tačiau greitas matematinio modeliavimo naudojimas situacijos analizei liudija apie darnią mokslininkų veiklą nebijant išeiti iš komforto zonos ir prisidėti prie efektyvaus šalies problemų sprendimo.

Estijos mokslų akademijos prezidentas Tarmas Somerė (Tarmo Soomere) teigė, kad COVID-19 pandemija leido politikams ir visuomenei suprasti, kokios svarbios yra tyrimų sritys, paprastai vertinamos kaip abstrakčios, mažai prisidedančios prie realių problemų sprendimo. Konferenciją jis baigė teigdamas: „Šiandien matome, koks įžvalgus buvo Galileo Galilėjus. Dabar aišku, kad matematika yra ne tik kalba, kuria Dievas parašė Visatą, bet ir patogus bei galingas įrankis, sukuriantis milžinišką naudą visuomenėms, kurios yra išmintingos juo naudotis.“

Estijos mokslų akademijos prezidentas prof. Tarmas Somerė

Matematikos vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje yra labai svarbus. Ji yra mūsų kasdienio gyvenimo pagrindas, įskaitant mobiliuosius įrenginius, architektūrą, meną, finansus, inžineriją ir netgi sportą. Vystantis visuomenei, tobulėjant technologijoms matematiniai poreikiai sudėtingėja. Abstrakčias problemas bando išspręsti grynoji matematika ir šie bandymai atvedė prie didelių žmonijos atradimų, įskaitant universalią Tiuringo mašiną, kurios teoriją 1937 m. pateikė Alanas Tiuringas (Alanas Turingas). Ji padėjo pagrindą kompiuteriams atsirasti.

Šiuolaikinė matematika – ne tik abstrakčiųjų uždavinių sprendimas ir teoremų įrodymas, bet ir realaus pasaulio uždavinių sprendimas. Taikomosios matematikos sritys yra matematinė fizika, matematinė biologija, valdymo teorija, aviacijos ir kosmoso inžinerija bei finansų ir draudimo matematika. Ir tai, be abejo, nėra baigtinis sąrašas. Taikomoji matematika ne tik sprendžia problemas, bet ir atranda naujų uždavinių, kuria naujas inžinerijos disciplinas. Taikomojoje matematikoje įprastas metodas yra realaus pasaulio reiškinio matematinio modelio kūrimas, gauto matematinio uždavinio analizė ir sprendimas, matematinių rezultatų aiškinimas pirminės realios situacijos kontekste bei veiklos tobulinimo rekomendacijų parengimas.

Matematinis modeliavimas yra menas užrašyti taikomąjį uždavinį  matematinėmis formuluotėmis, kurių teorinė ir skaitinė analizė suteikia įžvalgų, atsakymų ir rekomendacijų, naudingų pradiniam taikomajam uždaviniui. Šis metodas naudojamas labai plačiai: nuo virtualios realybės kūrimo architektūroje iki Visatos atsiradimo modelių kosmologijoje, nuo žmogaus genomo ir infekcinių ligų plitimo tyrimo biologijoje iki kompiuterinės animacijos bei garsų sintezės muzikoje, nuo cheminių reakcijų dinamikos iki klimato kaitos, nuo rizikos analizės finansuose iki kompiuterinės tomografijos medicinoje.

Pirmoji Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencija organizuota 1935 m. Iš viso prieš Antrąjį pasaulinį karą įvyko šešios konferencijos. Per sovietų okupaciją konferencijų rengimo tradicija ilgam nutrūko, tačiau buvo atkurta Baltijos šalims atgavus nepriklausomybę. Konferencijos suteikė puikią progą geriausiems mūsų regiono mokslininkams ir mokslo lyderiams susitikti bei aptarti bendrus klausimus. Per daugelį metų atrinktuose programos pristatymuose buvo nagrinėjamos aktualiausios mokslo ar tyrimų politikos temos.

Prof. Audronė Jakaitienė ir prof. Olga Štikonienė
Reti Kokk nuotraukos