Naujienų archyvas

Akademikui Juozui Vidui Gražulevičiui – 70

Juozas Vidas Gražulevičius gimė 1951 m. rugpjūčio 4 d. Stebuliškių kaime (Marijampolės r.). 1969 m. baigė Babtų (Kauno r.) vidurinę mokyklą ir įstojo į tuometinio Kauno politechnikos instituto (KPI) Cheminės technologijos fakultetą. 1974 m. baigė šį fakultetą, įgydamas inžinieriaus celiuliozės-popieriaus technologijos srities chemiko-technologo kvalifikaciją, ir buvo paskirtas dirbti į Kauno J. Janonio popieriaus fabriką popieriaus gamybos cecho viršininko pavaduotoju.

Tačiau mokslininko prigimtis nugalėjo: 1976 m. J. V. Gražulevičius įstojo į KPI Organinės technologijos katedros aspirantūrą (vadovas doc. dr. Rimtautas Kavaliūnas), 1980 m. apgynė chemijos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją, o 1995 m. – gamtos (fizinių) mokslų srities chemijos krypties habilituoto daktaro disertaciją. 2004 m. buvo išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, o 2011 m. tapo tikruoju nariu (akademiku).

1977 m. J. V. Gražulevičius pradėjo dirbti KPI Organinės technologijos katedroje jaunesniuoju mokslo darbuotoju, vėliau – vyresniuoju mokslo darbuotoju, laboratorijos vedėju. 1992 m. jis tapo KPI Organinės technologijos katedros docentu, o 1995 m. – tos pačios katedros profesoriumi. Šias pareigas eina iki šiol. 1996–2005 m. ir 2011–2019 m. buvo tos pačios katedros vedėju. Antrosios kadencijos laikotarpiu keitėsi katedros pavadinimas, ji pavadinta Polimerų chemijos ir technologijos katedra.

Pagrindinė J. V. Gražulevičiaus mokslinių interesų sritis – organinių puslaidininkių ir spinduolių sintezė, tyrimai ir taikymai organinės optoelektronikos prietaisuose, tokiuose kaip organiniai šviesos diodai bei hibridiniai fotovoltiniai elementai. Jo mokslinių darbų sąraše daugiau kaip 440 straipsnių leidiniuose su cituojamumo rodikliais, penki tarptautinėse leidyklose išleistų knygų skyriai, 25 JAV, Japonijos, Europos patentų tarnybų patentai. Web of Science duomenimis, jo darbai kitų autorių pacituoti daugiau kaip 5 600 kartų, H indeksas – 39. Pagal darbų cituojamumą J. V. Gražulevičius patenka tarp 2 proc. labiausiai cituojamų taikomosios fizikos srities pasaulio tyrėjų. Jis vadovavo 27-ių apgintų daktaro disertacijų rengimui. Šiuo metu vadovauja šešių doktorantų darbams, atliekamiems KTU, taip pat yra dviejų Kazachstano doktorančių vadovas-užsienietis.

Mokslo patirties sėmėsi išvykęs į ilgalaikes stažuotes Herioto-Vato (Heriot-Watt), Lankasterio (Lancaster, Didžioji Britanija) ir Bairoito (Bayreuth, Vokietija) universitetuose. Kaip kviestinis profesorius dirbo Serži-Pontūzo (Cergy-Pontoise, Prancūzija), Singapūro nacionaliniame universitetuose, Veloro (Vellore, (Tamil Nadu, Indija)) technologijos institute.

J. V. Gražulevičius teigia, kad tarptautinių projektų vykdymas yra vienas iš reikšmingiausių veiksnių integruojantis į pasaulio mokslą. Jis palaiko ir aktyviai bendradarbiauja su kitų šalių mokslininkais, inicijuoja ir vykdo tarptautinius mokslinius projektus. Akademikas buvo keturių BP7 arba H2020 programų projektų Lietuvos tyrėjų grupių vadovu ir vieno BP7 programos projekto koordinatoriumi.

Plačiai žinomi akademiko vadovaujamos tyrėjų grupės laimėjimai vykdant Lietuvos–Latvijos–Kinijos (Taivano) bendrų mokslinių tyrimų programos projektus, kuriais siekta sintezuoti ir tirti naujas medžiagas organiniams šviesos diodams.

Šiuo metu jis koordinuoja vieno H2020 programos projekto vykdymą.

J. V. Gražulevičiaus moksliniai pasiekimai buvo tinkamai įvertinti: 1997 m. jam skirta Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Organinių fotopuslaidininkių sintezė ir savybės“ (kartu su R. Kavaliūnu, A. Stanišauskaite ir A. Undzėnu); 2008 m. jis vėl laimėjo Lietuvos mokslo premiją už darbų ciklą „Naujos organinės medžiagos optoelektronikai“; 2013 m. gauta Kauno miesto geriausio mokslininko premija; 2014 m. skirta Baltijos Asamblėjos  mokslo premija.

Sveikiname Akademiką jubiliejaus proga, linkime stiprios sveikatos, kūrybinės sėkmės ir toliau džiuginti naujais mokslo laimėjimais.

LMA Technikos mokslų skyrius