Naujienų archyvas

Minint Lietuvos mokslų akademijos 80 metų jubiliejų

2021 09 22

Rugsėjo 21 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kurio pagrindinis akcentas – LMA jubiliejaus pažymėjimas. Dalyvavo ne tik LMA nariai, jaunieji mokslininkai, bet ir sveikinantys valstybės pareigūnai bei inauguruojamų LMA užsienio narių šalims atstovavę Jungtinės Karalystės ambasadorius J. E. Brajanas Olis (Brian Olley) ir Lenkijos Respublikos ambasados patarėja p. Uršulia Grebieniov (Urszula Grebieniow).

Renginį pradėjo violončelininkė Elena Daunytė, atlikusi Johano Sebastiano Bacho preliudą iš siuitos violončelei solo Nr. 1, G-dur.

Po to LMA prezidentas Jūras Banys pasveikino susirinkusius, pažymėjęs, kad pagaliau galima susitikti salėje po beveik dvejų metų pertraukos. Ir pakvietė tylos minute pagerbti vasarą mirusius akademikus: Leonardą Kairiūkštį, Jurgį Brėdikį, Praną Sadauską, Joną Mockų.

Patvirtinus susirinkimo darbotvarkę, į tribūną pakviestas akademikas, Seimo švietimo ir mokslo komiteto narys Eugenijus Jovaiša. Jis perskaitė pranešimą, skirtą Akademijos jubiliejui. Akademikas kalbėjo, kad  mokslų akademijos idėja gimė dar antikos Graikijoje, kur laisvieji mąstytojai susibūrė į Platono akademiją. Panašios idėjos Lietuvoje ėmė sklandyti XVIII a., kai Vilniaus universiteto rektorius, astronomas ir matematikas Martynas Počobutas pasiūlė Abiejų Tautų Respublikos karaliui Stanislavui Augustui Poniatovskiui įkurti mokslo akademiją. Tiesa, ši idėja nebuvo įkūnyta. 1928 m. parengtas pirmasis MA statutas taip pat liko dūlėti stalčiuje. Akademija buvo įsteigta jau sovietinės okupacijos metais, 1941 m. sausio 16 d. Metams bėgant, Mokslų akademija keitėsi. Pažymėdamas esminius MA struktūros ir veiklos pokyčius, pranešėjas pateikė kelių akademikų mintis: akad. Antanas Buračas teigė, kad pažangus sprendimas atkūrus Nepriklausomybę, buvo mokslo institutų atskyrimas nuo LMA. Buvęs LMA prezidentas Valdemaras Razumas pabrėžė, kad siekiant neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, 2011 m. buvo nuspręsta panaikinti LMA hierarchiją – t.  y., atsisakyti akademikų skirstymo į tikruosius narius, narius korespondentus ir narius ekspertus. Įvesta tikrojo LMA nario ir LMA nario emerito kategorijos. Kita naujovė, kurią minėjo prezidentas Jūras Banys – jo kadencijos metu įkurta LMA Jaunoji akademija. Tai skatina įvairių kartų mokslininkų bendravimą,  dalijimąsi patirtimi ir stiprina kartų ryšius. Pranešimo pabaigoje akad. Adolfas Laimutis Telksnys nupiešė visuomenės ateities viziją, kai žmonės vis glaudžiau bendraus su mašinomis, humanoidiniais robotais. Tam būtina ruoštis jau dabar, ir čia itin reikšmingas yra LMA vaidmuo.

LMA ir jos narius jubiliejaus proga Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vardu sveikino Prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė. Sveikinime pabrėžta, kad ši sukaktis svarbi visai Lietuvai – galime didžiuotis šalies mokslininkų atradimais, efektyvia mokslo žinių sklaida, Lietuvos mokslo atstovavimas užsienyje telkia ir įveiklina Lietuvos intelektinę galią. Raktas į pažangą ir visuomenės gerovę slypi moksle. Baigdama ji pažymėjo, kad dėl šių priežasčių mokslo finansavimas turi didėti ir palinkėjo toliau telkti įvairių kartų mokslo visuomenę, – scientia est potentia.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sveikindama iš nuotolio, prisiminė nelengvą LMA kūrimosi istoriją. Akademija susikūrė tuomet, kai Lietuva jau buvo netekusi laisvės. Tačiau mokslininkų ir kitų visuomenės narių idėjos brendo net tokiomis sąlygomis, kol pagaliau tautos atgimimo idėjos išaugo į Sąjūdį. Ji padėkojo susirinkusiems už šalies gerovės kūrimą ir palinkėjo, kad pažangos idėjos plačiai sklistų po pasaulį.

Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė taip pat pasveikino iš nuotolio, jos žodžiais tariant, brandžią instituciją. Pareiškė tikinti, kad visada ir įvairiose srityse turėtume remtis moksliniais argumentais. Palinkėjo Akademijai kūrybinio polėkio ir energijos žengti pirmyn.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė salės tribūnoje kalbėjo apie itin svarbią LMA misiją – telkti mokslininkus. Teikiami stipendijų pažymėjimai jauniesiems mokslininkams, jos manymu, simbolizuoja svarbų žinių perdavimo procesą. Deja, viešojoje politikoje dar pernelyg mažai vadovaujamasi mokslo rekomendacijomis. Labai svarbi sritis – mokslo populiarinimas, taip pat mokslų rezultatų efektyvumo didinimas. Savo ruožtu ministerija ketina toliau stiprinti mokslo politikos įgyvendinimą, Lietuvos mokslininkų konkurencingumą tarptautinėje erdvėje. Ir visuose šiuose darbuose reikia LMA patirties bei paramos. Tegu mokslininkus lydi lux et veritas.

Po sveikinimų LMA atminimo medaliai buvo įteikti akademikams Kęstučiui Kilkui, Algirdui Juozui Motuzui, Technikos mokslų skyriaus moksliniam sekretoriui dr. Broniui Jaskelevičiui. LMA prezidiumo padėkos skirtos akademikams Remigijui Žaliūnui (60 metų), Jonui Mažeikai (60 metų) ir Juozui Vidui Gražulevičiui (70 metų sukakties proga).

Akad. J. Banys įteikė LMA Jaunųjų mokslininkų stipendijų pažymėjimus konkurso nugalėtojams. LMA prezidiumo nutarimu jos skirtos jauniesiems mokslų daktarams: Mangirdui Morkūnui (VU),Živilei Pabijutaitei (VU), Rūtai Ubarevičienei, Elenai Adomaitienei (Fizinių ir technologijos mokslų centras),Aldonai Balčiūnaitei (FTMC), Juliui Burkauskui (LSMU), Viktorijai Eisinaitei (KTU), Linui Jonušauskui (UAB „Femtika“), Gintarei Kručaitei (KTU), Pauliui Ruzgiui (VDU), Vaidotui Stankevičiui (VU), Vytautei Starkutei (LSMU), Viktorijai Vaštakaitei-Kairienei, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras - LAMMC), Aleksej’ui Žarkov’ui (VU) ir Renaldui Žydeliui (LAMMC).

Vėliau įvyko LMA užsienio narių inauguracija ir buvo išklausyti jų pranešimai. Elektrochemikas Ričardas Komptonas (Richard Guy Compton) iš Jungtinės Karalystės nuotoliniu būdu perskaitė pranešimą „Cheminiai jutikliai vandenynams“ („Chemical Sensors for the Oceans“).  Jis su kolegomis kuria cheminius jutiklius vandenyno ekosistemų stebėsenai. Pagrindinis tikslas – nuolat analizuoti, kaip klimato pokyčiai ir atmosferoje augantis anglies dioksido kiekis veikia fitoplanktoną. Šie fotosintezuojantys organizmai yra vadinami klimato kaitos švyturiais. Jie ne tik generuoja pusę viso planetos deguonies, esančio atmosferoje, bet ir teikia „valgomą energiją“ jūrų gyvūnijai bei kiautuose veiksmingai suriša anglies dioksidą.

Antrasis LMA užsienio narys – gyvūnų mokslo atstovas iš Lenkijos Respublikos Janas Jankovskis (Jan Jankowski) – kalbėjo apie vario, mangano ir cinko nanodaleles kalakutų mityboje („Nanoparticles of Cu, Mn and Zn in turkey nutrition“). Mokslininkai norėjo patikrinti, ar nebūtų galima, nepakenkiant paukščiams, sumažinti šių mikroelementų kiekį pašaruose, kad jie ne taip terštų aplinką. Rezultatai liudija, kad pašarų priedų gamintojai iš tiesų rekomenduoja naudoti pernelyg daug mikroelementų.

Dar vienas naujasis LMA užsienio narys iš Lenkijos Respublikos, informatikas Janušas Kacpžykas (Janusz Kacprzyk) pranešime „Sudėtingų sprendimų priėmimo problemos: pagalba nusprendžiant, sprendimų palaikymo sistemos ar rekomenduotojai?“ („Solving complex decision problems: decision aid, decision support systems or recommenders?“) kalbėjo apie tai, kaip galima būtų pagerinti sprendimų priėmimą suvienijant ekspertų žmonių ir dirbtinio intelekto sistemas. Vienose srityse geriau veikia kompiuteriai, bet sudėtingas problemas geriau sprendžia žmonės. Todėl sukūrus interaktyvias, kvaziautomatines sprendimų priėmimo sistemas, pavyktų priimti geresnius sprendimus šiuolaikiame, itin sudėtingame pasaulyje.

LMA užsienio narys iš JAV, ekonomistas Nobelio laureatas Robertas Šileris (Robert J. Shiller)  perskaitė nuotolinį pranešimą „Užkrečiamųjų naratyvų ekonominis poveikis“ („The economic impact of contagious narratives“). Dėl informacinių technologijų pažangos pasaulyje įvairios idėjos, taip pat ir istorijos arba naratyvai sklinda kaip virusai. Itin pavojinga, kad žmonės linkę atvirai manipuliuoti informacija, klaidinti kitus, siekdami naudos sau. Procesai tampa tokie reikšmingi, kad turi nemažai įtakos ekonomikos vyksmams. Todėl šių dienų ekonomistai turi suvokti tokių naratyvų reikšmę, sugebėti juos atpažinti ir vertinti jų įtaką. Reikia naujų finansų rinkų tyrimų metodų, o ekonomistai turėtų domėtis tokiomis sritimis kaip antropologija, sociologija, žurnalistika, folkloras, tekstų analizė ir pan. Visa tai sudarys naujosios – naratyvinės ekonomikos pagrindą.

Po šių pranešimų LMA nario ženklas įteiktas ir birželį išrinktam LMA tikrajam nariui Romui Baronui. Iškilmingos dalies pabaigoje violončelininkė Elena Daunytė atliko Džiovanio Solimos (Giovanni Sollima) „Lamentatio“ violončelei.

Pagal darbotvarkę  toliau vyko  kandidatų į LMA prezidentus iškėlimas. Šią posėdžio dalį vedė LMA viceprezidentas Z. Dabkevičius. LMA mokslų skyrių pirmininkai paeiliui pristatė skyrių siūlomą kandidatą. Vieningai kandidatu siūlytas dabartinis LMA prezidentas J. Banys.

Susirinkimo dalyviams pritariant, buvo priimtas LMA narių visuotinio susirinkimo nutarimas dėl galimo J. Banio kandidatūros registravimo. Priminta apie kandidato prievolę duoti raštišką sutikimą ir pateikti glaustą numatomos veiklos programą bei trumpas žinias apie mokslinę ir organizacinę veiklą. Buvo nutarta, kad LMA prezidento rinkimai vyks spalio 26 d.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyr. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

NUOTRAUKŲ GALERIJA