Naujienų archyvas

Mokslo paslaptis. Klaidos, skatinančios supratimą

Spalio 14 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ organizuojamo ciklo „Mokslo žinių dienos“ renginys vyko Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje. Paskaitą dvyliktokams skaitė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė – fizikė, Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkė, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslo darbuotoja, Europos fizikų draugijos Young Minds skyriaus Lietuvoje prezidentė. Šiuo metu jos tyrimų sritys susijusios su kvantine elektronika ir kvantine optika. Kartu su kolegomis aiškinasi, kokius reiškinius, atsirandančius atšaldytų dujų debesėliuose, galima būtų pritaikyti kuriant kvantinius kompiuterius, tikslesnius atominius laikrodžius ir kvantinius jutiklius. 

Šį kartą mokslininkė gimnazistams pasiūlė temą „Mokslo paslaptis. Klaidos, skatinančios supratimą“, apie didžiausias klaidas fizikos istorijoje, įtikinamas mokslines teorijas, kurios dešimtmečius klaidino mokslininkus, ir atvirkštinius pavyzdžius, kai per „sėkmingą“ klaidą pavykdavo padaryti didelį atradimą. Savaime atrodytų, kad mokslo pažanga paprastai pasiekiama kruopščiais skaičiavimais, eksperimentais, bandymais ir analize. Tačiau kartais laiminga nelaimė praverčia. Paskaitoje buvo kalbama ne tik apie garsiąsias klaidas, kurios keletą metų ar dešimtmečių klaidino mokslininkus, bet ir apie mažiau žinomus dabartinių laikų laimingus atsitiktinumus, padėjusius kai ką geriau suprasti ar net atrasti. Vienas šiuolaikinių pavyzdžių yra amerikiečių mokslininkas fizikas Davidas Avšalomas (David Awschalom), tyrinėjęs stroncio titanatą – medžiagą, kurią tikėjosi panaudoti kvantiniams kompiuteriams kurti. Jo eksperimentų rezultatai buvo kupini nesuprantamo triukšmo ir prireikė net kelių mėnesių suprasti, kad problema slypi naujose laboratorijos lemputėse. Lempučių skleidžiama šviesa poliarizuoja stroncio titanatą ir paveikia šios medžiagos elektrines savybes. Šis pastebėjimas leido pirmą kartą panaudoti energiją taupančias lemputes p-n jungtims nubrėžti ir ištrinti.

 
Dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė

Mokiniams buvo atskleista ir išsilydžiusio šokolado paslaptis – mikrobangų krosnelės išradimo istorija. Amerikiečių savamokslis fizikas Persis Spenceris (Percy Spencer), stovėdamas šalia magnetrono, pastebėjo, kad jo kišenėje ištirpo šokoladas. Pagautas smalsumo, jis prie magnetrono padėjo spragėsius ir šie pradėjo pūstis... Netrukus Spenceris pateikė savo pirmąjį patentą „maisto produktų apdorojimo metodui“. Kitas pavyzdys yra sero Aleksandro Flemingo (Alexander Fleming) netvarkos rezultatas – pelėsio iš Penicillium genties atradimas, suteikęs jam galimybę sukurti antibiotikų grupę, kuri ir šiandien gelbsti milijonus gyvybių. Graži istorija apie Urbeną Leverjė (Urbain Le Verrier), kuriam matematinė drąsa leido atrasti Neptūną net nepanaudojant tam teleskopo. Kiti pavyzdžiai: sacharinas, vulkanizacijos procesas, Einšteino kosmologinė konstanta ir daugelis kitų įdomių, mažai kam žinomų atradimų, padarytų per klaidą ar atsitiktinumą, dr. Maženos Mackoit-Sinkevičienės buvo papasakota Žirmūnų gimnazijos dvyliktokams. Baigdama paskaitą lektorė priminė lotynišką patarlę Fortuna favet fatuis (likimas yra palankus kvailiams, bepročiams) ir garsiąją Luji Pastero (Louis Pasteur) mintį, kad atsitiktinumas palankus tik tiems, kurie yra jam pasirengę. Moksleiviams mokslininkė linkėjo būti visuomet pasirengusiems, kad atradimai, kuriuos jiems galbūt lemta padaryti, nebūtų prarasti. 

Parengė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vyr. specialistė Diana Lekevičienė