Naujienų archyvas

Ignalinos rajono savivaldybės diena

Lapkričio 11 d. Lietuvos mokslų akademijoje įvyko Ignalinos rajono savivaldybės diena. Joje dalyvavo Ignalinos r. savivaldybės, Ignalinos r. kultūros centro, Ignalinos r. savivaldybės viešosios bibliotekos, Ignalinos krašto muziejaus atstovai, kraštiečių klubo nariai, LMA nariai ir Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto klausytojai.

Renginio pradžioje LMA prezidentas akad. Jūras Banys pasveikino susirinkusius, svečius ir apžvelgė bendradarbiavimo su šalies savivaldybėmis istoriją bei perspektyvas. Akademija bendradarbiauja su dešimčia šalies savivaldybių. 2012 m. buvo pasirašyta sutartis su Ignalinos r. savivaldybe. Dar tais pačiais metais įvyko LMA dienos Ignalinoje, kurioje kalbėta apie požeminį mineralinį vandenį, Lietuvos darbo rinkos raidos tendencijas, regioninio muziejaus misiją ir t. t. 2013-aisiais organizuota Ignalinos r. savivaldybės diena Akademijoje. 2014 m. surengta antroji LMA diena Ignalinoje. 2017 m. savivaldybėje surengtoje LMA dienoje vėl dalyvavo nemažai akademikų. Ypatingo dėmesio sulaukė prof. Vytauto Sirvydžio paskaita apie širdies transplantacijas. 2019 m. LMA buvo apžvelgtos Ignalinos krašto kurortinės perspektyvos. Praėjusiais metais Ignaliną aplankė Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus nariai. Taigi nuveikta daug ir pagrįstai tikimasi tolesnio bendradarbiavimo. Viceprezidentas atkreipė dėmesį, kad ši sutartis baigiasi 2022-aisiais ir ko gero bus nuspręsta ją pratęsti.


Iš kairės: LMA prezidentas akad. Jūras Banys, Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas, LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius

Ignalinos r. savivaldybės atstovams pasveikinus Lietuvos mokslų akademiją 80-mečio proga, padėkojus už bendradarbiavimą ir intelektinę pagalbą, meras Justas Rasikas pranešime „Ignalina – galimybių kraštas. Investuotojai atranda Ignaliną“ pabrėžė, kad vizijos kinta. Realybė verčia keisti planus. Ignalina, kaip pasienio savivaldybė, pastaraisiais metais susiduria su įvairiais iššūkiais. Mero nuomone, itin liūdina demografiniai rodikliai. Pavyzdžiui, neseniai per vieną savaitę mirė devyni, o gimė tik trys žmonės. Kasmet netenkama po kelis šimtus žmonių. Nepaisant to, savivaldybė turi perspektyvią viziją. Viena jų – įgyti kurorto statusą, kuris buvo planuojamas dar prieš penkiolika metų. Deja, tam trukdo ir politiniai interesai. Investuotojai taip pat kol kas nėra linkę rizikuoti, nes turistiniai srautai kelia jiems abejonių. Be abejo, Lietuvai nereikėtų turėti vienodų kurortų. Bet Ignalina gali tapti išskirtine vieta – vieninteliu sportininkams skirtu kurortiniu objektu. Gamta tiesiog ideali kultivuoti įvairias sporto šakas. Šio lūžio pagrindu galėtų tapti žiemos sporto centras. Sporto ministerija neseniai perdavė savivaldybei centro dalininko teises. Meras pasidžiaugė, kad šis veiksmas pasiteisino – net karantino sąlygomis centras veikė be nuostolių. Rekonstruotame žiemos sporto centre jau vyksta tarptautinės biatlono varžybos. Suprojektuotas įdomus naujas sporto objektas – tramplinas, originaliai sujungiantis dangų su žeme ir vandeniu.

Ignalina iš tiesų yra galimybių kraštas. Štai Dūkšto miestelis buvo labai apleistas, bet šiuo metu verslininkai italai ketina Dūkšte statyti nedidelę gamyklą. Palūšė taip pat atgimsta, padedant muzikos ir kitų renginių organizatoriams. Turistai gausiai lanko Palūšės bažnyčią. Didžiasalis irgi pasikeitė į gera. Čia slūgso dideli molio klodai, kol kas dar neišnaudojami. Rajone planuojama plėsti ir saulės jėgainių plotus.  

Renginyje dalyvavęs Vytenis Andriukaitis paklausė J. Rasiko apie žaliojo kurso įgyvendinimą rajone, bioekonomikos vystymo perspektyvas. Meras patvirtino susidomėjimą šia sritimi, bet kartu pasiguodė, kad nepavyko renovuoti energijos sistemos – pereiti prie geoterminės energijos dėl negebėjimo laiku priimti politinių sprendimų.

Kraštietis istorikas, humanitarinių mokslų dr. Antanas Kulakauskas perskaitė pranešimą „Ignalinos rajono istorinė geografija, kultūros paveldas ir jo reikšmė kraštui istorijos tėkmėje“. Jį pradėjo pabrėždamas, kad Lietuva dar neatliko teritorinės administracinės reformos, kuri yra  būtina. Negalima tenkintis tik viena teritorinės savivaldos pakopa, nes tokia demokratija neturi pamatų. Estai, atgavę nepriklausomybę, iš karto atliko tokią reformą, suteikdami daugiau sprendimo galių vietos bendruomenėms. Lietuvoje tai nėra apibrėžta, savivaldybės vis dar veikia kaip mikronacionaliniai vienetai. O savivalda turėtų veikti ir mikrolygmeniu, nes taip būtų lanksčiau atsižvelgiama į visų bendruomenių interesus. Toks vienetas galėtų būti parapija, kaip Anglijoje, Skandinavijos šalyse ir kitur. Pavyzdžiui, išsamiai analizuojant Ignalinos r. istorinę geografiją matyti, kad šnektos įprastai sutampa su parapijų ribomis. Kalbėdamas apie kultūros paveldo objektus pranešėjas pasidžiaugė, kad tyrinėjant apylinkes aptikta netgi Pirmojo pasaulinio karo apkasų liekanų – tai vienintelė tokia vieta Lietuvoje. Tai pritrauktų nemažai vokiečių ar prancūzų turistų.

Ignalinos krašto muziejaus direktorė Renatos Veličkienė

Ignalinos krašto muziejaus direktorė Renatos Veličkienė pranešime „Kuo unikali Ignalinos krašto istorija? Naujas žvilgsnis į tai, ką būtina išsaugoti“ paminėjo, kad ši istorija išsamiai atskleista moderniame dialogo su visuomene siekiančiame Ignalinos krašto muziejuje. Jame įrengta ir aktyvios komunikacijos erdvė. Viena svarbiausių ekspozicijų skirta geležinkelio istorijai. Šiemet atidaryta nauja paroda, skirta istorinei Ignalinai. Čia galima sužinoti, kaip ir kada buvo pakeistas miestelio planas, daug kitų įdomybių. Eksponuojamas 300 metų amžiaus varinių monetų lobis nušviečia krašto ekonominę raidą. Be abejo, muziejaus darbuotojai siekia išsaugoti paveldą, papročius ir tradicijas. Tikslas – dalytis tuo, kas svarbu. 

LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus pirmininkas akad. Domas Kaunas perskaitė pranešimą „Ignalinos krašto knygrišys Leonas Panavas (1942–2011)“. Jis supažindino klausytojus su L. Panavo biografija. Su juo susijusių dokumentų nedaug. Todėl jo gyvenimo ir veiklos istorijos liudytojai – įrištos knygos, kurių parengė kelis šimtus. Knygrišystė buvo meistro pomėgis. Jo klientais buvo įvairūs kolekcininkai, įskaitant Gitaną Nausėdą, taip pat ir pranešėją. L. Panavui mirus, po kelerių metų D. Kaunas įsigijo visą įrišų kolekciją.

Aktorius Kristijonas Siparis

Išklausius pranešimus, LMA prezidentas įteikė mokslo populiarinimo knygų rinkinius Ignalinos savivaldybės delegacijos nariams. Renginį baigė Kraštiečių klubo projekto „Kelias prasidėjo nuo žagrės“ spektaklis „Gėlyno taika“, skirtas garsiam kraštiečiui, išeivijos poetui, vertėjui, teisininkui Nadui Rasteniui (1891–1980), nominuotam Nobelio taikos premijai. Jame vaidino aktorius Kristijonas Siparis, režisavo Eglė Tulevičiūtė. 

LMA vyr. specialistas ryšiams su visuomene dr. Rolandas Maskoliūnas
Virginijos Valuckienės nuotraukos

NUOTRAUKŲ GALERIJA